Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.14; 2.6.10.9; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

2023 m. spalio 24 d.

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Daivila“ atstovei advokatei Linai Alksnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Daivila“ ieškinį atsakovams V. A. ir M. L. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Daivila“ pateikė ieškinį (CBP-17607), pareikštą atsakovams V. A. ir M. L., prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 8 263,53 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2012 m. lapkričio 28 d. ieškovas ir UAB „Fabrika Vilnius“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri buvo pakeista 2014 m. spalio 30 d. 2018 m. vasario 27 d. ieškovas, pradinis nuomininkas ir UAB „Gestija“ sudarė sutartį, kuria pradinio nuomininko UAB „Fabrika Vilnius“ teisės ir pareigos pagal nuomos sutartį perkeltos UAB „Gestija“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13646-631/2020 ieškovui iš UAB „Gestija“ priteista 5 661,30 Eur skolos, kompensacijos ir nuostolių atlyginimo, 1 731,94 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 7 393,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 468,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi UAB „Gestija“ iškelta bankroto byla. 2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismas patvirtino ieškovo 8 263,53 Eur kreditorinį reikalavimą, kuris bankroto proceso metu nebuvo išieškotas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi UAB „Gestija“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį paliko nepakeistą. UAB „Gestija“ vadovė buvo atsakovė V. A. nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2020 m. gegužės 7 d., o atsakovas M. L. – nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki bankroto bylos iškėlimo. UAB „Gestija” nemoki pagal galiojusį Įmonių bankroto įstatymo reguliavimą buvo ne vėliau kaip 2019 m. spalio mėnesį. Byla iškelta pagal likviduotos dėl bankroto UAB „Gestija“ kreditoriaus ieškinį buvusiems įmonės vadovams dėl žalos atlyginimo, ieškinį grindžiant tuo, jog pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu dėl atsakovų kaltės, likusi nepadengta kreditorinio reikalavimo suma yra ieškovui kilusi žala.

3. Atsakovė V. A. pateikė atsiliepimą (DOK-149865), prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime paaiškino, kad UAB „Gestija“ vykdė vienintelę veiklą – teikė apgyvendinimo paslaugas. 2019 m. įmonė uždirbo 51 147 Eur pajamų. 2020 m. pradžioje prasidėjus pasaulinei Covid-19 pandemijai, bendrovė pajamų ėmė nebeuždirbti. Siekdama bent kiek pagerinti bendrovės finansinę padėtį, atsakovė pasiūlė M. L. prisijungti prie UAB „Gestija“ veiklos, kadangi pastarasis turėjo verslo partnerių Ukrainoje ir matė galimybę pritraukti taip reikiamų apyvartinių lėšų. Tačiau Covid-19 pandemijai vis labiau plintant ir valstybėms ėmus taikyti vis didesnius ribojimus, apyvartinių lėšų pritraukti niekaip nepavyko, negana to, ėmė skirtis atsakovės bei M. L. verslo vizija, t. y. atsakovė manė, kad pandemijos metu tikslingiau orientuotis į atvykstančių studentų iš Europos Sąjungos apgyvendinimą, tuo tarpu M. L. orientavosi į Ukrainos piliečių apgyvendinimą. Dėl šios priežasties atsakovė nusprendė pasitraukti iš UAB „Gestija“ veiklos ir visas turimas akcijas perleido M. L.. Teigė, jog atsakovės sprendimą perleisti akcijas lėmė ne ginčas su ieškovu, o iš esmės išsiskyrusi verslo koncepcija su M. L.. UAB „Gestija“ veikla buvo nuostolinga, atsakovė buvo priversta nuolat investuoti nuosavas lėšas. 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovė kaip vienintelė bendrovės akcininkė priėmė sprendimą padengti susikaupusius UAB „Gestija” nuostolius, dekapitalizuojant 17 453 Eur skolą akcininkei V. A.. Po šių nuostolių padengimo UAB „Gestija“ atsakovei liko skolinga dar 5 772 Eur. Atsakovei pasitraukus iš veiklos 2020 m. bendrovė atsakovei liko skolinga 14 343,75 Eur, o po 1 300 Eur paskolos suteikimo, skola išaugo iki 15 643,75 Eur. Taigi atsakovė nuolat investavo nuosavas lėšas į bendrovę tam, kad užtikrinti veiklos tęstinumą. Paaiškino, kad priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė nesiekė ir neperkėlė UAB „Gestija“ veiklos į UAB „Bikis“. Abi bendrovės turėjo visiškai kitą verslo koncepciją – UAB „Gestija“ dirbo su Ukrainos piliečiais, tuo tarpu UAB „Bikis“ su studentais iš Europos Sąjungos. Tačiau esminis dalykas yra tas, kad abiejų įmonių veikla, nuomojant patalpas iš UAB „Respublikos investicija“ buvo nuostolinga. Atsakovės teigimu, jos veiksmai investuojant savo nuosavas lėšas į UAB „Gestija“ veiklą, kuriai pati bendrovė liko skolinga virš 15 000 Eur (neįskaitant 17 453 Eur nuostolių padengimui), o vėliau ir padėjus atsikratyti nuostolingo sandorio, remiantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, negali būti laikomi kaip atsakovės kalti veiksmai, sukėlę ieškovei žalą.

4. Atsakovas M. L. atsiliepimu (DOK-150678) prašė ieškinį atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui, o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Atsakovo įsitikinimu, veiksmais ne tik kad nebuvo padaryta jokia žala UAB,,Gestija“, bet priešingai - buvo išvengta prievolės kreditoriui padidėjimo, kadangi UAB „Respublikos investicija“ pradėjus priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, įsiskolinimo suma būtų gerokai išaugusi, kreditoriui papildomai prisiteisus palūkanas, delspinigius, bylinėjimosi išlaidas. Ką patvirtina ir situacija su pačiu ieškovu, kuris pareiškė kreditorinį reikalavimą, susidedantį iš 2 735,66 Eur skolos bei 5 527,87 Eur kompensacijos, palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų bendroje sumoje, t. y. papildomas reikalavimas yra gerokai didesnis už pagrindinę skolą. Paaiškino, jog tarp atsakovo atlikto 1 300 Eur mokėjimo UAB „Respublikos investicija“ ir ieškovui kilusios žalos nėra priežastinio ryšio, šiais atsakovo veiksmais ne tik, kad nebuvo padaryta jokia žala UAB „Gestija“ ir jos kreditoriams, priešingai – išvengta prievolės kreditoriui padidėjimo, o taip pat sudaryta galimybė nutraukti bendrovei nuostolingą sandorį, kurio nuostolingumą lėmė itin objektyvios priežastys – pasaulinė Covid-19 pandemija ir jos sąlygoti ribojimai, palietę itin platų verslo sektorių. Atsakovas nurodė, UAB ,,Gestija“ dokumentai perduoti ir yra nemokumo administratorės žinioje, tame tarpe ir visos finansinės ataskaitos už 2019, 2020 m. Atsakovo manymu, bendrovei ir jos kreditoriams būtų buvusi padaryta žala tuo atveju, jei atsakovas būtų tęsęs nuomos sutartį, kadangi jos pagrindu bendrovė jokių pajamų negeneravo, o tik privalėjo dengti nuolatines nuomos išlaidas. UAB „Bikis“ buvo perleista ne pelninga, o priešingai - itin nuostolinga veikla. Atsakovas mano, kad jo veiksmuose nebuvo atlikta jokių neteisėtų ir kaltų veiksmų, nukreiptų į ieškovą, kaip nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą ir ieškovui kilusios žalos. Nesant būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2023 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino ir ieškovui priteisė solidariai iš atsakovų 8 263,53 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis priteisė 835,72 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 417,86 Eur lygiomis dalimis priteisė iš atsakovų V. A. ir M. L., valstybei 31,20 Eur pašto išlaidų, t. y. po 15,60 Eur.

6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi išnagrinėjo atsakovų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo. Teismas nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

7. Teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2023 m. rugsėjo 26 d. 13:30 val.

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Lina Alksnienė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes pilna apimtimi, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dvi civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai ir kaltė) yra konstatuotos teismo sprendimais, taigi galioja prejudicija. Kitos civilinės atsakomybės sąlygos (priežastinis ryšys ir žala) šiuo atveju yra preziumuojamos, ir atsakovai nepateikė prezumpciją paneigiančių įrodymų. Teismo sprendimais taip pat buvo konstatuota, kad UAB „Gestija“ veikla perkelta į UAB „Bikis“. Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. įmonė jau buvo nemoki. Apie nemokumą atsakovė V. A. žinojo ir į UAB „Bikis“ perkėlė įmonės veiklą, nors nuo 2019 m. pradžios turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto iškėlimo. Skola susidarė 2019 m. rugsėjo mėnesį, taigi atsakovė, kaip įmonės vadovė, nesiėmė reikiamų veiksmų. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 28 d. nutarties 35-38 punktuose nurodė, kad 1 300 Eur turėjo būti perduoti antstoliui, bet juos sumokėjo nuomotojui, kuris buvo 5-os eilės kreditorius, tuo tarpu ieškovas – 4-os eilės kreditorius. Teismas nurodė, kad ši suma reikšminga. Individualizuojant atsakomybę, tai 1 300 Eur suma priteistina iš abiejų atsakovų solidariai, o iš V. A. – likusi suma, nes ji laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nesiėmė veiksmų siekiant atkurti įmonės mokumą. Šiuo metu UAB „Gestija“ jau išregistruota, atgauti skolos nepavyko, ieškovas buvo didžiausias kreditorius.

9. Teismo posėdžio metu atsakovė V. A. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad hostelio verslas yra sezoninis verslas, pagrindinės pajamos – vasarą. 2018 m. gruodžio 31 d. įmonė ėjo link nemokumo ribos, tačiau buvo skaičiuojamos ateinančios vasaros planuojamos pajamos. Iš esmės verslas ėjo gerai. Iš ieškovo patalpų turėjo išeiti, nes sugedo liftas, o jų nuomojamos patalpos buvo 5 aukšte, tai sukėlė didelių nepatogumų. Todėl 2019 m. sudarė naują nuomos sutartį su kitu nuomotoju. M. L. norėjo investuoti į įmonę, jis turėjo idėją dėl investicijų pritraukimo iš Ukrainos. 2018 m. gruodžio mėnesį ji pamatė, kad jų abiejų vizijos yra skirtingos, nes M. L. norėjo apgyvendinti statybininkus iš Ukrainos, o ji – užsienio studentus, tačiau tai, jos vertinimu, yra nesuderinama, todėl ji nusprendė išeiti ir palikti verslą jam. Dar prieš prasidedant Covid-19 pandemijai Lietuvoje, jau 2019 m. gruodžio mėn. pajautė Covid-19 įtaką. 2020 m. ji perrašė įmonę M. L.. Po kiek laiko M. L. jai pasakė, kad įmonėje reikalai pablogėjo – naujasis nuomotojas grasino. M. L. prašė paskolinti 1 300 Eur sumokėti nuomotojui, nes nenorėjo dar vieno kreditoriaus. Tuomet sutarė, kad ji grįš į verslą. 2020 m. vasarą situaciją pagerėjo – dirbo su Erasmus studentais, sumokėjo nuomotojui 1 300 Eur ir perrašė nuomos sutartį su UAB „Bikis“. Tuomet vėl prasidėjo Covid-19. UAB „Gestija“ buvo skolinga daugiau nei 15 000 Eur, turto ilgalaikio neturėjo, buvo tik lovos, todėl neaišku, ką ji galėjo perkelti į UAB „Bikis“. M. L. laiku neperdavė dokumentų, nes objektyviai to negalėjo padaryti, pablogėjo jam sveikata. UAB „Bikis“ situacija pagerėjo, nes 2021 m. lapkričio mėnesį buvo nutraukta nuomos sutartis, buvo koncepcija. Verslas atsigavo tik 2022 m. UAB „Bikis“ dabar teikia konsultavimo paslaugas, bet apgyvendinimu neužsiima, nėra jokio hostelio, nes nėra patalpų. 2018 m. pabaigoje pablogėjus situacijai dėl bankroto nesikreipė, nes neturėjo tiek patirties. UAB „Gestija“ negalėjo tęsti veiklos, nes nebuvo pinigų. Nuo 2020 m. ir 2021 m. UAB „Gestija“ generavo lėšas, tačiau ten buvo subsidijos darbo užmokesčiui, jokio generacinio verslo nebuvo. Buvo perduoti visi įmonės dokumentai, jokie nuostolingi sandoriai nebuvo nustatyti. Į įmonę buvo investuota daug jos asmeninių pinigų, jai padėjo šeima. Iš savo pusės ji stengėsi dirbti. Neaišku, kodėl ieškovas nesikreipė į teismą 2019 m., o kreipėsi tik 2020 m.

10. Į teismo posėdį atsakovas M. L. neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, teismo šaukimas įteiktas asmeniškai. Atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys teismui nežinomos, prašymo atidėti teismo posėdį negauta. Ieškovo atstovė prašė bylą nagrinėti atsakovui posėdyje nedalyvaujant. Byla išnagrinėta atsakovui M. L. teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

11. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

12. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

13. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo naštą. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).

14. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, nereikia įrodinėti aplinkybių: nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai); preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

15. Byloje nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 28 d. ieškovas ir UAB „Fabrika Vilnius“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri buvo pakeista 2014 m. spalio 30 d. 2018 m. vasario 27 d. ieškovas, pradinis nuomininkas ir UAB „Gestija“ sudarė sutartį, kuria pradinio nuomininko UAB „Fabrika Vilnius“ teisės ir pareigos pagal nuomos sutartį buvo perkeltos UAB „Gestija“.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-13646-631/2020 pagal UAB „Daivila“ ieškinį UAB „Gestija“ dėl nuostolių, skolos ir delspinigių priteisimo. Teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė UAB „Daivila“ naudai iš UAB „Gestija“ 5 661,30 Eur skolos, kompensacijos ir nuostolių atlyginimo, 1 731,94 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 468,54 Eur bylinėjimosi išlaidas.

17. 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudaryta Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis tarp UAB „Respublikos investicija“ (nuomotojas) ir UAB „Gestija“ (nuomininkas), kurios pagrindu UAB „Respublikos investicija“ įsipareigojo suteikti UAB „Gestija“ sutarties 1.2 straipsnyje nurodytas administracines patalpas laikinai naudotis, o nuomininkas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti sutarties 4 dalyje išvardintus mokesčius.

18. 2020 m. rugpjūčio 31 d. tarp UAB „Respublikos investicija“ ir UAB „Gestija“ pasirašytas priedas prie Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Tuo pagrindu šalys susitarė, jog nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutraukia Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

19. Remiantis byloje esančiu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu nustatyta, kad atsakovė V. A. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. buvo UAB „Gestija“ direktorė, o atsakovas M. L. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. vasario 15 d. (bendrovės bankroto bylos iškėlimo).

20. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1398-864/2021 išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Gestija“. Teismas iškėlė UAB „Gestija“ bankroto bylą.

21. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1398-864/2021 išnagrinėjo UAB „Gestija“ nemokumo administratorės prašymą patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Teismas tokį prašymą tenkino ir patvirtino UAB „Gestija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą pagal nemokumo administratorės pateiktus duomenis, t. y. tarp kurių patvirtino UAB „Daivila“ (kreditoriaus reikalavimas tenkinamas antrąja eile) 8 263,53 Eur reikalavimą.

22. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1859-864/2022 išnagrinėjo kreditorės (pareiškėjos) UAB „Daivila“ pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Gestija“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas nutarė UAB „Daivila“ pareiškimą dėl UAB „Gestija“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti.

23. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 28 d. priėmė nutartį, civilinėje byloje Nr. e2-810-833/2022, kurios pagrindu išnagrinėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties. Teismas nutarė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

24. Iš juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB „Gestija“ yra išregistruota. 2023 m. gegužės 9 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl įmonės pabaigos.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalą

25. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl įmonės, kuria iškelta bankroto byla, buvusių vadovų civilinės atsakomybės. Civilinė byla iškelta pagal likviduotos dėl bankroto UAB „Gestija“ kreditorės UAB „Daivila“ ieškinį buvusiems įmonės vadovams V. A. ir M. L. dėl žalos atlyginimo, ieškinį grindžiant tuo, jog pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu dėl atsakovų kaltės, likusi nepadengta kreditorinio reikalavimo suma yra ieškovui kilusi žala, kurią atlyginti, anot ieškovo, privalo atsakovai solidariai.

26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021, 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi, kurią apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą, pripažino tyčiniu UAB „Gestija“ bankrotą, o kaltais dėl tyčinio bankroto sukėlimo pripažino V. A. ir M. L.. Taigi, ieškovas, kaip bankrutavusios įmonės kreditorius, ieškinį reiškia bendrovės vadovams V. A. ir M. L. būtent aukščiau paminėtu pagrindu, kad UAB „Gestija“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nustačius, kad buvę vadovai kalti dėl tyčinio bankroto.

28. Pažymėtina, kad įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 39 punktas). Tačiau, esant situacijai, kai įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, tuomet įrodinėjimo naštos taisyklės yra kiek kitokios ir tai patvirtina žemiau nurodyta kasacinio teismo suformuota praktika.

29. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti, nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 47 punktas). Taigi, kasacinis teismas suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 48 punktas).

30. Svarbu pabrėžti, kad pagal kasacinio teismo praktiką juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Kasacinis teismas pažymi, kad prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Tačiau šioms dviem teisinėms kategorijoms (prejudiciniams faktams ir prezumpcijoms) būdingas bendras ypatumas – ieškovui nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, sudarančių pirmiau įvardytų prejudicinių faktų ir prezumpcijų turinį; 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė. Taigi, dvi vadovo civilinės atsakomybės sąlygos – jo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, būtent jam tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, 23 ir 24 punktai; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022, 23 punktas).

31. Kaip jau minėta, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 15 d. nutartimi iškėlė UAB „Gestija“ bankroto bylą, 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi patvirtino UAB „Gestija“ kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašą, tarp kurių patvirtino UAB „Daivila“ (kreditoriaus reikalavimas tenkinamas antrąja eile) 8 263,53 Eur reikalavimą, 2022 m. birželio 9 d. nutartimi UAB „Gestija“ bankrotą pripažino tyčiniu, pastaroji nutartis buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi.

32. Vilniaus apygardos teismas, nutardamas iškelti bankroto bylą, nustatė, kad UAB „Gestija“ buvo nemoki 2018 m. gruodžio 31 d. – teismas konstatavo, kad 2018 m. gruodžio 31 d. įmonės turto vertė buvo 10 918 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 15 813 Eur. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas, papildomai pasisakydamas dėl įmonės nemokumo momento, akcentavo, kad nepateikta duomenų, galinčių pagrįsti, kad iš 15 813 Eur dydžio įsipareigojimų, pradelstų įsipareigojimų dydis neviršijo pusės UAB „Gestija“ turto vertės, tai yra pradelsti įsipareigojimai neviršijo 5 459 Eur sumos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-13646-631/2020 UAB „Daivila“ naudai iš UAB „Gestija“ priteisė 5 661,302 Eur dydžio skolą, kompensaciją ir nuostolių už lifto remontą atlyginimą, minėta skola, kompensacija ir nuostoliai susidarė 2019 m. rugsėjo mėnesį. Tai reiškia, kad UAB „Gestija“ nemoki buvo vėliausiai 2019 m. spalio mėnesį, kadangi įsiskolinimas UAB „Daivila“ viršijo pusę 2018 m. balanse nurodyto turto vertės, o 2019 m. balansas Juridinių asmenų registrui nebuvo pateiktas; tačiau net ir tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismo nustatyta UAB „Gestija“ nemokumo data nėra tiksli, bylos duomenys leidžia teigti, kad UAB „Gestija“ nemoki buvo ne vėliau kaip 2019 m. spalio mėnesį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-810-933/2022 28-30 punktai). Šios faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais ir negali būti kvestionuojamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

33. Kaip jau teismas nurodė, kad dvi vadovo civilinės atsakomybės sąlygos – jo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Taigi likviduotos dėl bankroto įmonės kreditorei pareiškus tiesioginį ieškinį įmonės vadovams nereikia įrodinėti civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau įmonės vadovui bandant paneigti prezumpcijas, teismui kyla pareiga vertinti ir nustatyti, ar buvusio vadovo ar vadovų, kuriems pareikštas ieškinys veiksmai, jų vadovavimo metu, yra ieškiniu prašomos priteisti žalos atsiradimo pagrindas. Pagal bendrą taisyklę, kai nemokiai bendrovei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kiekvienas iš jų, atlygina tik tą žalą, kuri teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su jo neteisėtais veiksmais ir atsirado jo vadovavimo laikotarpiu.

34. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė V. A. UAB „Gestija“ direktorė buvo laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2020 m. gegužės 7 d., o atsakovas M. L. vadovavo laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. vasario 15 d. (bendrovės bankroto bylos iškėlimo). Ieškiniu ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 8 263,53 Eur žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi, grąžinęs bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad teismas turėjo pareigą nustatyti, kaip kiekvienas iš atsakovų prisidėjo prie ieškovei individualios žalos kilimo ir, kokia dalimi privalo atlyginti žalą. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. rugsėjo 26 d. metu, ieškovo atstovė teigė, kad abiejų vadovų atsakomybė turėtų būti individualizuojama tokiu būdu - 1 300 Eur suma priteistina iš abiejų atsakovų solidariai, o iš V. A. – likusi suma (6 963,53 Eur), nes ji laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nesiėmė veiksmų siekiant atkurti įmonės mokumą.

35. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Taigi, žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių, palūkanų forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Dėl to sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio, svarbu įvertinti, kada susidarė įsipareigojimai kreditoriams.

36. Šioje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13646-631/2020 ieškovui iš UAB „Gestija“ priteista 5 661,30 Eur skolos, kompensacijos ir nuostolių atlyginimo, 1 731,94 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 7 393,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 468,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš teismo sprendimo nustatyta, kad skolos susidarymo laikotarpis – 2019 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn., nes UAB „Gestija“ dalį lifto remontų išlaidų ieškovui turėjo sumokėti iki 2019 m. rugpjūčio 5 d., o skola už komunalinius ir nuomos mokesčius susidarė iki nuomos sutarties nutraukimo 2019 m. rugpjūčio 19 d., bet ne vėliau kaip iki patalpų atlaisvinimo 2019 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi patvirtino ieškovo 8 263,53 Eur kreditorinį reikalavimą, kuris bankroto proceso metu nebuvo išieškotas, o šiuo metu UAB „Gestija“ yra išregistruota. Kaip minėta, tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, UAB „Gestija“ nemoki buvo 2018 m. gruodžio 31 d., bet ne vėliau kaip 2019 m. spalio mėn. Tuo metu įmonei vadovavo atsakovė V. A. (vadovavimo laikotarpis 2018 m. vasario 23 d. iki 2020 m. gegužės 7 d.). Atsakovė, įmonei jau esant nemokiai, kaip įmonės vadovė neįvykdė įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2018-12-01 iki 2019-12-31) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Minėto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo galimai sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė. Taigi, atsakovei kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo 2019 metų pradžioje, tuo tarpu skola ieškovui susidarė 2019 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. Kaip minėta, žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai. Šiuo atveju ieškovo reikalavimai atsirado po atsakovei atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi ieškovo patirtos žalos faktas ir dydis yra įrodytas, žalos prezumpcija nenuginčyta.

37. Ieškovas nurodo, kad tai, jog ieškovas neatgavo teismo priteistos skolos iš UAB „Gestija“ yra esmingai susiję su tuo, kad 2020 m. rugsėjo mėn. įvyko UAB „Gestija“ veiklos perkėlimas į UAB „Bikis“. Teismas su šiais argumentais neturi pagrindo nesutikti dėl žemiau išdėstytų motyvų.

38. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 9 d. nutarties 31 punkte konstatavo: „esminis juridinio asmens veiklos perkėlimas, įvykęs 2020 m. rugsėjo mėn., tikėtinai yra susijęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-13646-631/2020 sprendimu, priimtu 2020 m. birželio 9 d., kuriuo UAB „Daivila“ naudai priteistas įsiskolinimas, o taip pat minėto teismo sprendimo pagrindu 2020 m. liepos 28 d. išduotu vykdomuoju raštu. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad verslas buvo sąmoningai perkeltas į UAB „Bikis“, kadangi įmonės finansinė situacija jau 2018 m. gruodžio 31 d. nebuvo palanki, be to, viena iš didesnių UAB „Gestija“ kreditorių UAB „Daivila“ įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu 2020 m. birželio – liepos mėn. užsitikrino savo reikalavimo teisę ir šiuo pagrindu pradėjo išieškojimą, tuo tarpu UAB „Gestija“, siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditore, ėmėsi veiklos perkėlimo ir tokiu būdu sumažino galimybes atsiskaityti su kreditore bei pablogino bendrovės finansinę situaciją“.

39. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 28 d. nutarties 52 punkte taip pat konstatavo: „apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Gestija“ veikla buvo perkelta į UAB „Bikis“. Pagal į bylą pateiktą UAB „Bikis“ Creditinfo sudarytą ataskaitą ši bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. gegužės 20 d., o jos vadovė ir vienintelė akcininkė – V. A. <...>. Pagal 2020 m. balandžio 23 d. vienintelio UAB „Gestija“ akcininko sprendimą V. A. iš UAB „Gestija“ pareigų atleista nuo 2020 m. balandžio 24 d. <...>. Juridinių asmenų registro duomenimis M. L. UAB „Gestija“ akcininku yra nuo 2020 m. balandžio 23 d. Taigi V. A., perleidusi vadovavimą UAB „Gestija“, įsteigė naują juridinį asmenį, kuris, kaip byloje jau nustatyta, perėmė UAB „Gestija“ veiklą“. Minėtos nutarties 54 punkte taipogi konstatuota: „suinteresuotas asmuo V. A., būdama UAB „Gestija“ vadove, šiai įmonei jau esant nemokiai, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama perkelti UAB „Gestija“ verslą į naują juridinį asmenį – UAB „Bikis“. Be to, net ir įsteigus UAB „Bikis“, suinteresuotas asmuo V. A. UAB „Gestija“ vardu atliko svarbius UAB „Gestija“ veiklos nutraukimo veiksmus – UAB „Gestija“ vardu pasirašė patalpų nuomos sutarties nutraukimo dokumentą. V. A., būdama UAB „Gestija“ vadove, negalėjo nežinoti apie UAB „Gestija“ nemokumą, tačiau užuot pradėjusi nemokios bendrovės likvidavimo procedūras ar siekusi atkurti UAB „Gestija“ mokumą, ėmėsi priešingų veiksmų – sudarė sąlygas UAB „Gestija“ veiklos perkėlimui į naują juridinį asmenį, valdomą paties suinteresuoto asmens V. A.. Aptarti suinteresuoto asmens V. A. veiksmai, sudaro pagrindą konstatuoti, jog V. A. taipogi yra atsakinga dėl UAB „Gestija“ tyčinio bankroto“.

40. Nors veiklos perkėlimo metu UAB „Gestija“ vadovavo atsakovas M. L. (vadovavimo laikotarpis nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. vasario 15 d.), tačiau, kaip matyti, visgi teismai, nagrinėję bylą dėl tyčinio bankroto, nustatė ir konstatavo, kad V. A. sudarė sąlygas UAB „Gestija“ veiklos perkėlimui į naują juridinį asmenį, UAB „Gestija“ vardu atliko svarbius UAB „Gestija“ veiklos nutraukimo veiksmus, net ir perleidus vadovavimą UAB „Gestija“ M. L., V. A. veikė UAB „Gestija“ vardu.

41. Nors atsakovė V. A. šioje byloje teismo posėdžio metu teigė, kad veikla nebuvo perkelta, nes nebuvo ką perkelti, įmonė turto neturėjo, tačiau vis tik pabrėžtina, kad veiklos perkėlimo faktas konstatuotas paminėtais teismų procesiniais sprendimais, kurie turi šioje byloje prejudicinę galią. Kita vertus, nors atsakovė V. A. teigė, kad UAB „Bikis“ apgyvendinimu neužsiima, pakeitė veiklos koncepciją, nes užsiima konsultavimu, tačiau vis tik šiems argumentams pagrįsti įrodymų nepateikė. Kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų apie juridinius asmenis (www.rekvizitai.lt), UAB „Bikis“ veiklos sritys – viešbučiai, moteliai. „Creditinfo“ išraše taipogi nurodyta, kad UAB „Bikis“ veikla – poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla. Metinių finansinių ataskaitų teikimo formoje už 2021 metus taip pat nurodyta UAB „Bikis“ veiklos rūšis – kita apgyvendinimo veikla.

42. Atsakovai, siekdami paneigti priežastinį ryšį, teigė, kad UAB „Bikis“ veikla buvo nuostolinga, į bylą teikė 2021 m. UAB „Bikis“ balanso duomenis, pelno (nuostolių) ataskaitą (ataskaitinis laikotarpis – 2021-01-01 – 2021-12-31). Šiais dokumentais atsakovai įrodinėjo, UAB „Bikis“ 2020 m. turėjo 10 226 Eur nuostolį, o 2021 m. – 30 445 Eur nuostolį. Tačiau tiek iš atsakovų pateiktų dokumentų, tiek iš ieškovo papildomai pateiktų duomenų apie UAB „Bikis“ finansinę padėtį (DOK-151369) vis tik nustatyta, kad nors, viena vertus, įmonė deklaravo nuostolius 2020 m. bei 2021 m., tačiau, kita vertus, pateikti finansiniai dokumentai patvirtina ir tai, kad įmonė turėjo pardavimo pajamų: 2020 m. – 1 851 Eur, 2021 m. – 9 841 Eur, 2022 m. – 17 750 Eur, be to, įmonė turėjo ilgalaikio turto: 2020 m. – 1 861 Eur, 2021 m. – 1 528 Eur, 2022 m. – 1 223 Eur; įmonės trumpalaikis turtas taipogi kito: 2020 m. - 41 Eur, 2021 m. – 24 409 Eur, 2022 m. – 14 806 Eur. Iš šių duomenų spręstina, kad įmonė UAB „Bikis“, faktiškai vykdydama veiklą (kuri, kaip teismai nustatė buvo iš esmės perkelta iš UAB „Gestija“) vis tik generavo tam tikras pajamas, kas, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, ieškovas, esant perkeltai veiklai, prarado galimybę atgauti teismo priteistą skolą. Primintina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 9 d. nutarties 31 punkte konstatavo, kad UAB „Gestija“ ėmėsi veiklos perkėlimo ir tokiu būdu sumažino galimybes atsiskaityti su kreditore bei pablogino bendrovės finansinę situaciją. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovai byloje pateiktais įrodymais nepaneigė preziumuojamo priežastinio ryšio, t. y. ieškovo patirtos žalos egzistavimo sąsajos su tuo, kad buvo imtasi veiklos perkėlimo veiksmų į kitą įmonę.

43. Ieškovas, įrodinėdamas abiejų atsakovų civilinę atsakomybę dėl ieškovo patirtos žalos ir priežastinį ryšį, teigė, kad atsakovai yra abu solidariai atsakingi už tai, kad buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, t. y. 1 300 Eur suma iš UAB „Gestija“ 2020 m. rugsėjo 18 d. kasos pajamų orderiu buvo perduota UAB „Respublikos investicija“. Ieškovas argumentuoja, kad tokiu būdu ieškovas prarado galimybę atgauti bent šią skolos dalį ir teismas su šiais ieškovo argumentais sutinka dėl žemiau išdėstytų motyvų.

44. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties 20 punkte nurodyta: „byloje pateiktame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 10 d. liudytojo apklausos protokole, kuriame fiksuoti antstolio Daliaus Traigio parodymai, be kita ko, užfiksuota, kad pagal 2020 m. rugsėjo 18 d. UAB „Gestija“ kasos pajamų orderį, UAB „Respublikos investicija“ priėmė iš UAB „Gestija“ 1 300 Eur sumą. Antstolio teigimu, tai patvirtina aplinkybę, kad UAB „Gestija“ nevykdo turto arešto aktu nustatytų ribojimų ir įpareigojimų, nes grynais mokamos lėšos kasos išlaidų orderiu ar pagal avansinę apyskaitą pirmiausiai turėjo būti išmokėtos UAB „Daivila“ ir tik tuomet galėjo būti sumokėtos už patalpų nuomą“. Taipogi minėtos nutarties 22 punkte nurodyta: „teismo vertinimu aukščiau aptartos aplinkybės, susiję su likviduojamos dėl bankroto UAB „Gestija“ atliktais atsiskaitymų eiliškumo pažeidimais, kuomet bendrovė atliko atsiskaitymus penktąja eile, nepaisydama egzistuojančio įpareigojimo atsiskaityti ketvirtąja eile pagal vykdomuosius dokumentus, pagrindžia JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį – įmonės veikla buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti. Aptarti bendrovės vadovo M. L. veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip sąmoningai blogas įmonės valdymas dėl kurio nemokios UAB „Gestija“ finansinė padėtis ir galimybės tinkamai įvykdyti prievoles kreditoriams dar labiau pablogėjo. Tokiais veiksmais buvęs įmonės vadovas M. L. nepagrįstai suteikė prioritetą atsiskaitymui su kreditore UAB „RESPUBLIKOS“ INVESTICIJA” nepaisant to, kad šis kreditorius yra paskesnėje atsiskaitymų eilėje nei kreditorė UAB „Daivila““.

45. Nors, viena vertus, Vilniaus apygardos teismas iš esmės konstatavo M. L. kaltę dėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo, nes tuo metu jis vadovavo įmonei, tačiau, kita vertus, teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad 1 300 Eur paskolino ji, žinojo, kad ši suma bus perduodama naujam nuomotojui siekiant išvengti dar vieno kreditoriaus, o be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties 53 punkte nurodyta: „<...> net perleidus vadovavimą UAB „Gestija“ M. L., V. A. veikė UAB „Gestija“ vardu – UAB „Gestija“ vardu pasirašė 2020 m. rugpjūčio 31 d. priedą prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, mokėjimus UAB „Respublikos investicija“ naudai pagal 2020 m. rugsėjo 18 d. kasos pajamų orderį Nr. INV000565 ir 2020 m. lapkričio 5 d. kasos pajamų orderį Nr. INV000572,“, „<...> M. L. dėl savo pablogėjusios sveikatos dažnai negalėjo fiziškai atvažiuoti į darbo vietą ir telefonu prašė V. A. (dabartinė pavardė – A.) padėti, o V. A. suteikdavo įvairiapusišką pagalbą <...>“. Visa tai tik patvirtina, kad atsiskaitymo eiliškumo pažeidimas buvo sąlygotas bendrais abiejų atsakovų sutartais veiksmais, todėl šioje žalos dalyje (dėl 1 300 Eur) solidari atsakomybė kyla abiem atsakovams. Pažymėtina, kad atsakovai byloje vis tik jokiais įrodymais nepaneigė egzistuojant priežastinį ryšį dėl to, kad pažeidus atsiskaitymo eiliškumą, buvo pažeisti ieškovo interesai (ieškovas neteko galimybės atgauti skolą bent dalyje). Teismo vertinimu, atsakovai savo nesutikimą grindė deklaratyviais teiginiais. Nors teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad 1 300 Eur suma būtų buvusi perduota išieškojimui Sodrai, tačiau šiems teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė, t. y. neįrodė, kad pinigų perdavimo nuomotojui UAB „Respublikos investicija“ dieną 2020 m. rugsėjo 18 d. jau būtų buvęs pradėtas priverstinis išieškojimo procesas Sodros naudai. Duomenys, kad įmonė buvo skolinga Sodrai 2 882,55 Eur 2020 m. rugpjūčio 16 d. savaime nepatvirtina, kad tuo metu, kai 1 300 Eur suma buvo perduota, jau buvo pradėtas priverstinis išieškojimas dėl šios skolos ir minėta suma būtų buvusi perduota Sodrai. Tuo tarpu, ieškovas priverstinį skolos išieškojimą iš UAB „Gestija“ pradėjo 2020 m. liepos 28 d., kai buvo išduotas vykdomasis raštas ir ieškovas kreipėsi į antstolį Dalių Traigį, kuris pritaikė UAB „Gestija“ esamų ir būsimų piniginių lėšų, esančių bendrovės kasoje ir kitur, areštą, o areštuoto turto saugotoju buvo paskirtas M. L..

46. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, paremtu visapusiškai ištyrus byloje pateiktus įrodomus, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad atsakovai byloje nenuginčijo žalos ir priežastinio ryšio prezumpcijos, atsakovai neįrodė, kad visi ar dalis nepatenkintų ieškovo reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Kaip minėta, atsakovų neteisėti veiksmai ir kaltė jau yra konstatuoti prejudicinių faktų forma, todėl negali būti kvestionuojami ar nuginčijami. Esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (neteisėtiems veiksmams, kaltei, žalai, priežastiniam ryšiui), atsakovai turi prievolę solidariai atlyginti žalą (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.246–6.249 straipsniai). Tačiau pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aukščiau pateiktus teismo motyvus, yra pagrindas priteistiną žalą individualizuoti, įvertinant, kaip kiekvienas iš atsakovų prisidėjo prie ieškovui individualios žalos kilimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, kad 1 300 Eur žalos dalis yra susijusi su bendrais abiejų atsakovų veiksmais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šią žalos dalį ieškovo naudai priteisti iš abiejų atsakovų solidariai. Tuo tarpu likusi žalos dalis - 6 963,53 Eur – priteistina ieškovo naudai iš atsakovės V. A., kadangi teismas nustatė, kad ji, kaip vadovė, įmonei esant nemokiai, pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei ėmėsi įmonės veiklos perkėlimo veiksmų į kitą įmonę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkinamas pilna apimtimi.

47. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

48. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

51. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai iš esmės patenkinti pilna apimtimi, todėl ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas prašo priteisti jo naudai iš atsakovų 1 540 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Nurodo, kad patyrė 720 Eur išlaidas už ieškinio parengimą, 60 Eur už prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, 120 Eur už atstovavimą 2022 m. spalio 27 d. posėdyje, 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 240 Eur už pasirengimą bei atstovavimą 2023 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje. Taip pat prašo priteisti 236 Eur žyminio mokesčio: 50 Eur žyminio mokesčio buvo sumokėta už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o 186 Eur žyminio mokesčio dalis sumokėta už turtinį reikalavimą. Kadangi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, todėl prašymas priteisti 50 Eur žyminį mokestį atmestinas.

52. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

53. Teismo vertinimu, ieškovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis (1 540 Eur) nagrinėjamu atveju yra nėra pagrįstas pilna apimtimi ir teismas vertina, kad yra pagrindas šias išlaidas mažinti. Ieškovas prašo priteisti 60 Eur už prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas įvardino prašomą priteisti sumą ir pridėjo sąskaitą faktūrą. Teismas vertina, kad 60 Eur išlaidos už tokio pobūdžio prašymo pateikimą yra per didelės ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais mažina jas iki 10 Eur. Ieškovas prašo priteisti 120 Eur už atstovavimą 2022 m. spalio 27 d. posėdyje, tačiau šis teismo posėdis truko penkias su puse minutės. Teismas sprendžia, kad įvertinus posėdžio trukmę ir įvertinus pasiruošimo posėdžiui būtinybę, yra pagrindas šias išlaidas mažinti iki 60 Eur. Kitų ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų nepagrįstumo teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas ieškovui iš viso atlyginti 1 430 Eur atstovavimo išlaidas, o likusioje dalyje (110 Eur) prašymą atmesti.

54. Skirstant priteistinas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgtina į tai, kad žala iš atsakovų priteista skirtingomis proporcijomis. Taigi, atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškinio suma sudarė 8 263,53 Eur, iš atsakovės V. A. priteista 6 963,53 Eur, o iš abiejų atsakovų solidariai – 1 300 Eur. Taigi laikytina, kad iš atsakovės V. A. ieškovui priteistų reikalavimų dalis sudaro 92 procentus visų ieškinio reikalavimų, o iš atsakovo M. L. ieškovui priteistų reikalavimų dalis sudaro 8 procentus visų ieškinio reikalavimų, todėl yra pagrindas atitinkamai paskirstyti ir bylinėjimosi išlaidas, t. y. ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 1 486 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 616 Eur x 92 proc.), o iš atsakovo priteisina 130 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 616 Eur x 8 proc.).

Dėl pašto išlaidų priteisimo

55. Valstybės patirtos 51,12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 25,56 Eur (CPK 92 straipsnis). Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą pateikti teismui.

56. Sprendimas priimtas ir paskelbtas rašytinio proceso tvarka, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo įteikimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei UAB „Daivila“ iš atsakovės V. A. 6 963,53 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 53 centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (6 963,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 486 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei UAB „Daivila“ solidariai iš atsakovų V. A. ir M. L. 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei UAB „Daivila“ iš atsakovo M. L. 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų V. A. ir M. L. 51,12 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 12 centų) pašto išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 25,56 Eur (dvidešimt penkis eurus 56 centus).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.