Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-652-869/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-09
Bylos Nr.: e2-652-869/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05451-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Jocienė
Ieškovas: D. J.
Atsakovas: G. G.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Ingrida Ivanovienė, Laurynas Adomas Matuliauskas

Kategorijos

2.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-652-869/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05451-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,sekretoriaujant Valeriiai Filon,dalyvaujant ieškovei D. J., ieškovės atstovui, advokatui Laurynui Adomui Matuliauskui,atsakovui G. G., atsakovo atstovei, advokatei Ingridai Ivanovienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Marijai Karpaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui G. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovo G. G. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė D. J. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, kuriuo teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovo G. G. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, K. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 274,00 Eur per mėnesį iki teismo sprendimo byloje priėmimo; 2) paskirti ieškovę D. J. nepilnamečiui vaikui K. G. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2023 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi ieškovės D. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir priteisė iš atsakovo G. G. laikiną išlaikymą nepilnametei K. G., mokamą periodinėmis išmokomis po 274,00 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo ir paskyrė ieškovę nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

3. 2023 m. gegužės 24 d. ieškovė D. J. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui G. G. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kuriuo teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovo G. G. išlaikymą nepilnametei dukrai K. G., mokamą periodinėmis išmokomis po 396,32 Eur per mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės dienos, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) priteisti iš atsakovo G. G. išlaikymo nepilnametei dukrai K. G. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio iki 2023 m. kovo (imtinai), sudarantį 788,97 Eur; 3) priteisti iš atsakovo G. G. 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) skirti vaiko motiną D. J. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

4. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė bendro vaiko K. G.. Nuo 2021 m. gruodžio 15 d. šalys pradėjo gyventi skyrium ir nebeveda bendro ūkio. Vaiko tėvas G. G. nuo gyvenimo skyrium pradžios netinkamai vykdo prievolę teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Dėl šios priežasties didžioji vaiko išlaikymo finansinė našta yra perkeliama ieškovei, nors atsakovo turtinė padėtis yra geresnė. Ieškovė šiuo metu viena augina dukrą, o atsakovas su vaiku iš esmės nebendrauja, nepalaiko ryšių, vaiko visiškai nelanko. Atsakovas nuo gyvenimo skyrium pradžios iki 2023 metų geranoriškai vaiko išlaikymui skirdavo apie 200 Eur per mėnesį, vėliau atsirado mokėjimų vėlavimai, išlaikymas buvo teikiamas nereguliariai ir nepakankamo dydžio, neatsižvelgiant į ieškovės aktyvius prieštaravimus ir prašymą mokėti didesnę išlaikymo sumą. 2023 m. pradžioje, pareikalavus mokėti reguliarų ir vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo vaikui dydžio. Atsakovas ginčo laikotarpiu nuo 2023 m. sausio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio, neatsižvelgė į ieškovės prašymą ir tęsė 200 Eur išlaikymo teikimą, o nuo 2023 m. kovo mėnesio visiškai nutraukė išlaikymo mokėjimą. Ieškovė nurodė, jog vaiko išlaikymui per mėnesį skiria apie 878,40 eurų. Didžiąją dalį išlaidų sudaro išlaidos privačiam darželiui, nes dėl vietų valstybiniuose darželiuose trūkumo ieškovė neturi pigesnės alternatyvos, taip pat specialieji vaiko poreikiai, susiję su higienos priemonėmis. Išlaikyti bendrą šalių vaiką ieškovei šiuo metu padeda artimi giminaičiai (sesuo) ir kiti giminės, kadangi ieškovė turi sveikatos problemų, dėl kurių šiuo metu gali dirbti tik iš dalies. Giminės ieškovei suteikė būstą ir padeda materialiai. Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo. D. J. ieškinyje nurodė, jog pirmasis nepakankamo išlaikymo teikimo laikotarpis yra nuo 2023 m. sausio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio, kai atsakovas mokėjo po 200 Eur per mėnesį, nors ieškovė prašė iš atsakovo didesnių mokėjimų, kurių užtektų vaiko poreikiams patenkinti. Šiuo laikotarpiu ieškovė įsiskolinimą skaičiuoja kaip skirtumą tarp sumokėtos ir reikiamos sumokėti sumos, t. y., po 196,32 Eur už mėnesį, iš viso 392,65 Eur. Antrasis išlaikymo neteikimo laikotarpis yra nuo 2023 m. kovo mėnesio, kai atsakovas visiškai nustojo išlaikymą teikti. Šiuo laikotarpiu išlaikymo įsiskolinimą ieškovė skaičiuoja pagal nesuteikto išlaikymo sumą, iš viso sudarančią 396,32 Eur. Bendra išlaikymo įsiskolinimo suma už abu laikotarpius sudaro 788,97 Eur. Ieškovė nurodė, jog iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo matyti, jog atsakovas yra darbingas, dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir reguliariai gauna darbo atlygį. Draudiminiu laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. atsakovas gavo 1058,76 Eur darbo užmokestį (DOK-84588).

5. 2023 m. birželio 13 d. byloje gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir Tarnyba, Skyrius) išvada, kurioje Tarnyba nurodo, jog Skyriui D. J. ir G. G. šeima nėra žinoma, Skyrius nėra gavęs duomenų apie netinkamą vaiko įstatyminių atstovų pareigų atlikimą. Atvejo procesas šeimai nėra inicijuotas, socialinės paslaugos neteikiamos. Tarnybos vertinimu, ieškovės D. J. iš atsakovo G. G. prašoma priteisti išlaikymo suma, mokama periodinėmis išmokomis po 396,32 Eur per mėnesį atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti jo poreikius (DOK-96519).

6. 2023 m. liepos 14 d. byloje gautas atsakovo priešieškinis, kuriuo atsakovas teismo prašė: 1) nustatyti, kad atsakovas nėra nepilnametės K. G. tėvas ir panaikinti K. G. gimimo įraše duomenis apie tai, kad jos tėvas yra atsakovas G. G.; 2) siekiant nuginčyti tėvystę, paskirti byloje DNR ekspertizę; 3) priteisti ir ieškovės valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

7. Atsakovas teismui pateiktame priešieškinyje nurodė, jog su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo sutinka iš dalies, jeigu pasitvirtins, kad atsakovas yra biologinis vaiko tėvas. Atsakovas nurodė, jog su ieškove santuokos nebuvo sudaręs, tačiau kaip šeima gyveno nuo 2019 m. birželio mėnesio. Iki vaiko gimimo lytiniai santykiai su ieškove nebuvo dažni, o po vaiko gimimo jie visiškai nutrūko. Su ieškove gyveno kaip kaimynai skirtinguose kambariuose iki 2021 m. gruodžio 15 dienos, kai ieškovė pranešė, jog išsikrausto. Šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas teikė vaikui išlaikymą, norėjo susitikti, atvyko per vaiko gimtadienį (duomenys neskelbtini) su dovanomis, tačiau vaikas jo neprisileido. Atsakovas faktiškai nuo 2021 m. gruodžio 15 d. vaiko nematė, ieškovė neleido su vaiku matytis. Išsiskyrimo aplinkybės ir ieškovės elgesys, kuomet ji neleido atsakovui pasveikinti vaiko su gimtadieniu, atsakovui sukėlė abejonių dėl jo tėvystės. Pasak atsakovo, vaikas šiuo metu gyvena su ieškove, tarp atsakovo ir vaiko nėra užsimezgusio tėvo ir vaiko tarpusavio ryšio. Atsakovas nurodė, jog su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nesutinka, nurodė, jog sutiktų vaikui skirti po 275 Eur kas mėnesį (DOK-113467).

8. 2023 m. rugpjūčio 31 d. byloje gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovė nurodė, jog tiek vaiko pradėjimo momentu, tiek po vaiko gimimo šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Bendro gyvenimo metu atsakovui abejonių dėl vaiko tėvystės nekilo, jis pripažino tėvystę ir dukrą laikė bendru ieškovės ir atsakovo vaiku. Pasak ieškovės, šalių bendras gyvenimas nutrūko 2021 m. gruodžio 15 d., tačiau net ir po to atsakovas geranoriškai teikė nepilnamečiui vaikui išlaikymą, kuris, nors ir nepastovus, nevienodas ir nepakankamas, buvo teikiamas iki 2023 metų. Pasak ieškovės, tokiu būdu atsakovas pripažino, kad šalių nepilnametė dukra K. G. yra jo dukra. Ieškovė nurodė, kad vaiko pradėjimo momentu nepalaikė jokių intymių santykių su jokiais kitais asmenimis, todėl yra įsitikinusi, kad atsakovas yra biologinis jai gimusios dukters tėvas ir prašo pareikštą priešieškinį atmesti. Ieškovė nurodė, jog nors ir nemato pagrindo byloje skirti DNR ekspertizę, tačiau sutinka, kad ji būtų atlikta atsakovo tėvystei nustatyti (DOK-136561).

9. 2023 m. rugsėjo 18 d. byloje gautas ieškovės prašymas dėl ieškinio dalyko tikslinimo. Ieškovė nurodė, jog siekdama įgyvendinti teisę į viešąsias paslaugas ar lengvatas, susiduria su nepatogumais dėl to, kad nėra oficialiai išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas. Nors tarp šalių faktiškai nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, nes de facto vaiko gyvenamoji vieta nuo gimimo momento yra su motina, šis klausimas taip pat turėtų būti išspręstas nagrinėjamoje byloje. Dėl šios priežasties prašo teismo nustatyti nepilnametės K. G. gyvenamąją vietą kartu su motina D. J. (DOK-145969).

10. 2024 m. sausio 16 d. byloje gautas atsakovo atsiliepimas į ieškovės prašymą dėl ieškinio dalyko tikslinimo, kuriame atsakovas nurodė, jog tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad atsakovas yra nepilnametės K. G. tėvas, jis sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina D. J. (DOK-7838).

11. 2024 m. sausio 31 d. byloje gautas ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, jog atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad G. G. yra K. G. biologinis tėvas su 99,9999999693361% tikimybe.

12. 2024 m. kovo 18 d. byloje gauta Tarnybos išvada, kurioje nurodoma, kad Tarnybos specialistai susisiekė su atsakovu, norėdami išsiaiškinti jo poziciją dėl ieškinio reikalavimų. Atsakovas nurodė, jog su vaiku nebendrauja, ryšio nepalaiko, jis su ieškove vaiko neplanavo, todėl jaučiasi apgautas. Susipažinęs su DNR ekspertizės aktu, sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Atsakovas teigia, jog nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Vyro nuomone, ieškovė prašo per didelio išlaikymo vaikui. Anksčiau teikė išlaikymą po 200 Eur per mėnesį, dabar po 275 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad dirba apsaugos darbuotoju, atlyginimas nėra didelis, jo pajamos minimalios. Tarnyba nurodė, jog Skyriuje nėra duomenų apie netinkamas ieškovės šeimos aplinkos sąlygas, netinkamą socialinę aplinką ar netinkamą nepilnamečio vaiko interesų atstovavimą, todėl nepilnametės K. G. gyvenamosios vietos nustatymo su jos motina atitiktų vaiko interesus. Tarnyba nurodė, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma, mokama periodinėmis išmokomis po 396,32 Eur per mėnesį, atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti jo poreikius (DOK-42908).

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismo posėdžių metu ieškovė D. J. pareikštą ieškinį bei jo papildymą palaikė pilnai ir prašė tenkinti.

14. Teismo posėdžių metu atsakovas G. G. nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, t. y., sutinka, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat sutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas vaikui, mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2023 m. gruodžio 31 d. po 275 Eur per mėnesį, o nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės po 306 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, jog 2023 m. sausio - vasario mėnesiais teikė dukrai išlaikymą po 200 Eur per mėnesį, todėl mano, kad šiuo laikotarpiu išlaikymo įsiskolinimas nėra susidaręs, o už 2023 m. kovo – balandžio mėnesius yra susidaręs 400 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimas, kurį sutinka sumokėti. 2024 m. kovo 19 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas atsisakė pareikšto reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo.

15. 2024 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Marija Karpaitė pateikė galutinę išvadą dėl ginčo, nurodydama, jog šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, Tarnyba neturi duomenų apie vaiko teisių pažeidimus, be to, tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas atitiktų vaiko interesus. Sprendžiant dėl jo nustatymo, turėtų būti atsižvelgiama į kiekvieno iš tėvų finansines galimybes, turimų išlaikytinių skaičių bei dedamas pastangas užsidirbti. Pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, Tarnyba paliko spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsisakymas nuo priešieškinio priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl tėvystės nuginčijimo

16. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas, kreipęsis į teismą, bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako pareikšto ieškinio. Šios nuostatos taikytinos ir atsakovui, pareiškusiam byloje priešieškinį.

17. Susipažinęs su byloje gauti ekspertizės aktu, 2024 m. kovo 19 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas G. G. pareiškė atsisakymą nuo pareikšto priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas, priimdamas ieškinio/priešieškinio atsisakymą, sprendžia ar pateiktas atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia viešojo intereso (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad atsakovo G. G. pareikštas atsisakymas nuo priešieškinio reikalavimo prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar pažeistų viešąjį interesą, teismas atsakovo G. G. atsisakymą nuo pareikšto priešieškinio reikalavimų priima ir nagrinėjamą civilinę bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

20. Atsakovui išaiškintina, kad CPK 294 straipsnio 2 dalis numato, jog nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

21. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateikto gimimo įrašo kopijos matyti, kad šalys turi nepilnametį vaiką – dukrą K. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai teismo sprendimo priėmimo metu yra beveik (duomenys neskelbtini) metai. Šalys nuo 2021 m. gruodžio 15 d. gyvena skyriumi, šalių nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su ieškove D. J.

22. CK 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vieta su ja ir nurodė, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su motina, tėvas rodo abejingumą vaiko atžvilgiu.

24. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad jis yra vaiko biologinis tėvas, sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina. Analogišką poziciją atsakovas išdėstė ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

25. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog atsižvelgiant į DNR tyrimo rezultatą, kuris patvirtino, kad atsakovas yra nepilnametės K. G. biologinis tėvas, tarp šalių nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, Tarnybos manymu, nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitiktų geriausius vaiko interesus.

26. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nekyla ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismui neturint duomenų, kad motina netinkamai naudotųsi motinos valdžia, o taip pat atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina ir šalių nepilnametės dukters K. G. gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove D. J. (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

27. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

28. Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

29. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

30. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

31. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (2017 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėj byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vertindamas prašomas priteisti sumas vaiko išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), vadovaudamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

Žemesnės instancijos teismas

32. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

33. Bylos nagrinėjimo teisme metu šalių pozicijos dėl nepilnametės dukters poreikių išsiskyrė: ieškovė teigė, jog dukters poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 792,65 Eur suma, ir teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą, sudarantį po 396,32 Eur per mėnesį. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog palaiko priešieškinyje nurodytą poziciją, jog dukters išlaikymui gali skirti 274 Eur per mėnesį.

34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

35. Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2023 m. gegužės 20 d., todėl sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgtina į ginčo laikotarpiu šalyje nustatytą minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydį. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog MMA nuo 2023 m. sausio 1 d. sudarė 840 Eur, kas atskaičius mokesčius sudarė apie 633 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 924 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro 709 Eur. Minimalia neįrodinėtina išlaikymo suma 2023 m. – 317 Eur per mėnesį suma, o 2024 m. – 354,5 Eur. Šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, spręstinas klausimas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio nustatymo.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y., nuo 2023 m. balandžio 17 d, iš atsakovo priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 396,32 Eur per mėnesį, t. y., prašo priteisti didesnę sumą, nei teismų praktikoje nusistovėjusi minimali neįrodinėtina suma. Dėl šios priežasties ieškovei tenka pareiga pagrįsti tiek ir didesnius, nei minimalūs neįrodinėtini, vaiko poreikius, tiek ir prašomą priteisti 396,32 Eur per mėnesį išlaikymo sumą.

37. Bylos duomenimis, šalių nepilnametė dukra K. G. yra gimusi (duomenys neskelbtini), t. y., ji yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Mergaitė specialių sveikatos ar kt. poreikių neturi, ateityje gali tekti lankyti logopedo užsiėmimus, lanko privatų daželį „(duomenys neskelbtini)“, kas sudaro didelę išlaidų dalį (mokestis per mėnesį sudaro 335-395 Eur, vidutiniškai 365 Eur per mėnesį). Bylos nagrinėjimo teisme metu papildomo ugdymo užsiėmimų mergaitė nelanko, kartais lankosi vaikų žaidimų kambariuose arba baseine.

38. Teikdama ieškinį, ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo G. G. išlaikymą nepilnametei dukteriai K. G., mokamą periodinėmis išmokomis po 396,32 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog bendrai vaiko poreikiams išleidžiama suma, atėmus vaiko gaunamą išmoką, sudaro 792,65 Eur per mėnesį. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje detalizavo vaiko poreikius. Ieškovė nurodė, jog vaiko maitinimui per mėnesį reikalinga suma sudaro apie 150 Eur, vaiko papildams ir vitaminams - 8,40 Eur, vaikui tenkanti komunalinių paslaugų dalis - 45 Eur, vaiko higienos priemonėms patiriamos išlaidos- 103 Eur; išlaidos vaiko aprangai - 39 Eur, avalynei - 12 Eur, ugdymui - 400 Eur, kanceliarinėms prekėms - 10 Eur, transportui - 30 Eur ir vaiko laisvalaikiui 30 Eur. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo palaikė pilnai ir teismo prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 396,32 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

39. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodytas išlaidas detalizavo, papildomai paaiškindama, kad dukters maitinimui per mėnesį yra reikalinga apie 150 Eur, mokesčius už privatų darželį, negavus valstybinio (vaikas eilėje darželiui gauti yra 62 ir 93 vietose) – iki 400 Eur, o vaikui sergant, samdo auklę - 10 Eur per dieną, dukters kelionėms į darželį 30-40 Eur, sauskelnėms (kadangi vaikas pradėjo lankyti darželį, prie jo pratinasi, dar yra naudojamos sauskelnės) – 80-120 Eur per mėnesį, būsto komunaliniams mokesčiams (ieškovės ir dukters dalis) – apie 100 Eur, taip pat papildomos išlaidos patiriamos drabužiams ir avalynei įsigyti.

40. Siekdama šias išlaidas pagrįsti, 2024 m. balandžio 19 d. ieškovė pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, t. y., duomenis apie ieškovės sesers E. P. patiriamas išlaidas būsto išlaikymui, kuriame gyvena 4 asmenys, vidutiniškai sudarančias 185 Eur per mėnesį (mokėjimai UAB „Viena sąskaita“ – vidutiniškai 23 Eur per mėnesį, mokėjimai UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“ – vidutiniškai 71 Eur per mėnesį, kuro briketai – 2022 m. - 855 Eur, kas sudaro 71,25 Eur per mėnesį, 2023 m. - 1320 Eur, kas sudaro 110 Eur per mėnesį, t. y.: (71,25 Eur +110 Eur)/2 = 90,63 Eur +71 Eur + 23 Eur = 184,63 Eur), ieškovės mokamus mokesčius už privatų darželį „(duomenys neskelbtini)“ (335-395 Eur) bei patirtas išlaidas dukters skiepams (108 Eur) apmokėti ir vaistams (19,71 Eur) įsigyti (DOK-62084). Įrodymų apie kitų vaiko poreikių tenkinimui patiriamas išlaidas ieškovė teismui nepateikė ir jų dydžio rašytiniais įrodymais neįrodinėjo.

41. Ieškovė nurodė, jog gyvena pas seserį, adresu (duomenys neskelbtini), seseriai nuosavybės teise priklausančiame būste. Anksčiau 10 metų dirbo kirpėja, tačiau dabar dėl sveikatos būklės šio darbo dirbti nebegali. Šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) pilną etatą. Jos gaunamas darbo užmokestis su priedais sudaro vidutiniškai apie 720 Eur per mėnesį, paskutinį mėnesį gavo 890 Eur, kitų pajamų negauna, tik išmoką vaikui, turto neturi, kitų išlaikytinių neturi. Praktiškai visas gaunamas pajamas skiria dukters išlaikymui, viena dukrą augina, visur ją vežioja, taupo lėšas, kad vasarą galėtų nuvežti dukrą į Palangą. Atsakovas prie išlaikymo neprisideda, tačiau teikia laikiną išlaikymą, su vaiku visiškai nebendrauja

42. Atsakovas, teikdamas priešieškinį nurodė, kad su ieškovės nurodoma išlaikymo suma nesutinka ir galėtų teikti nepilnametei dukrai 274 Eur išlaikymą, kadangi tokį pat išlaikymą savo vaikui teikia jo pažįstamas. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog 2021 m. gruodžio mėnesį ieškovė pati nusprendė išsikraustyti, prisiimti papildomų išlaidų. Tuomet, kai šalys gyveno kartu, ieškovė su dukra šiame būste buvo registruotos, o šalia namų yra darželis, kurį dukra būtų galėjusi lankyti. Atsakovas patvirtino, jog su dukra nebendrauja, ir neketina ryšio sukurti. Nurodė, jog buvo atvykęs aplankyti pirmojo gimtadienio proga, tačiau dukra verkė ir jo neprisileido. Atsakydamas į klausimus, atsakovas nurodė, jog neįsivaizduoja bendros vaiko poreikių tenkinimui reikalingos sumos, tačiau su privataus darželio išlaidomis nesutinka, teismo nustatytą laikiną išlaikymą moka, įsiskolinimo nėra. Atsakovas paaiškino, jog dirba apsaugos darbuotoju rytinėje (5:45 val. – 22:30 val.) arba vakarinėje (12:00 val. – 23:30 val.) pamainoje, kelias dienas dirba, o tuomet turi kelias laisvas dienas. Per mėnesį turi apie 10-15 laisvų dienų, per kurias ilsisi, jokio kito darbo nedirba, kitų pajamų negauna, turi sveikatos problemų (venų varikozė, yra reikalinga kelio operacija, nes nutraukti raiščiai), tačiau neįgalumo neturi, jo darbingumas nėra ribotas, kitų išlaikytinių neturi.

43. Būtinuoju vaiko poreikiu pripažintinos išlaidos būsto išlaikymui. Vaiko poreikį turėti gyvenamąjį būstą turi užtikrinti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su šalių nepilnametė dukra gyvena ieškovės seseriai priklausančiame būste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Iš viso būste gyvena 4 asmenys. Vadovaujantis teismui pateiktais duomenimis, vidutinė vienam asmeniui tenkanti būsto išlaikymo išlaidų sudaro 46 Eur (185 Eur / 4 = 46,25 Eur).

44. Šalių nepilnametė dukra lanko privatų darželį „(duomenys neskelbtini)“, kuriam patiriamos išlaidos, per mėnesį svyruoja nuo 335 Eur iki 395 Eur ir vidutiniškai sudaro 365 Eur per mėnesį ((335-395 Eur)/2 =365 Eur). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė paaiškino, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą, negavus valstybinio darželio, bus galimybė gauti 72 Eur per mėnesį kompensaciją, kurios šiuo metu ieškovė negauna.

45. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl būtinybės vaikui lankyti privačią ugdymo įstaigą bei dėl išlaidų privačiam darželiui būtinumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, jog šalims nusprendus gyventi skyrium, ieškovė išsiraustė gyventi pas seserį į Kauną. Gyvenant sesers būste nėra patiriamos išlaidos būsto nuomai, ieškovė tik prisideda prie ½ dalies būsto išlaikymo išlaidų padengimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė paaiškino, jog atvykusi gyventi į Kauną, deklaravo dukters gyvenamąją vietą, tačiau esant per trumpam deklaravimo terminui, dukra valstybinio darželio negavo. Dėl šios priežasties ieškovė parinko netoliese esantį vieną iš pigesnių privačių darželių. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog šalims gyvenant kartu Vilniuje, ieškovė su dukra šeimos būste buvo deklaravusi gyvenamąją vietą, o netoliese namų yra valstybinis darželis, todėl dukra būtų galėjusi jį lankyti. Teismas su tokia atsakovo pozicija sutinka tik iš dalies, kadangi vien vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo faktas dar nereiškia, kad vaikas pateks į valstybinę ugdymo įstaigą. Pažymėtina, jog gali susiklostyti tokia situacija, kai net ir esant deklaruotai vaiko gyvenamajai vietai tam tikroje teritorijoje, kitiems vaikams surinkus daugiau pirmumo taškų, darželis nebus paskirtas. Atsižvelgiant į išdėstytą, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog būtent dėl ieškovės priimto sprendimo apsigyventi skyrium bei pakeisti gyvenamąją vietą, yra patiriamos išlaidos privačiam darželiui apmokėti. Kartu pažymėtina, jog atsakydamas į klausimą, kokių veiksmų ėmėsi, siekdamas užtikrinti galimybę dukrai lankyti valstybinę ugdymo įstaigą, atsakovas nurodė, jog šio klausimo sprendimą buvo pavedęs ieškovei, pats iš esmės jokių veiksmų nesiėmė, tik pasirūpino galimybe ieškovei su dukra deklaruoti gyvenamąją vietą šeimos būste.

46. Vadovaujantis teismų praktika, sprendimas leisti vaiką į privačią mokyklą turi būti abiejų tėvų suderintas ir priimtas atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes (2017 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-102-580/2017). Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad derino su atsakovu galimybę leisti vaiką į privačią ugdymo įstaigą. Vis dėl to atsižvelgtina į tai, kad atsakovas, sužinojęs apie parinktą ugdymo įstaigą, nereiškė ieškovei dėl to jokių pretenzijų. Be to, byloje abiem šalims patvirtinus, nustatyta, jog šalių nepilnametė dukra į valstybinę ugdymo įstaigą nepateko. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog šiuo metu šalys gyvena skirtinguose miestuose, kuriuos skiria apie 100 kilometrų, atsakovas su nepilnamete dukra visiškai nebendrauja ir nepadeda ieškovei ja rūpintis, taip pat nesiūlo savo pagalbos prižiūrėti vaiką ieškovės darbo laiku. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, bei nesant galimybių nepilnametę K. G. į valstybinę ugdymo įstaigą, teismas daro išvadą, jog esamoje situacijoje abi šalys turėtų prisidėti prie mokesčių už vaiko ugdymą apmokėjimo.

47. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė, jog aukščiau aptartį dukters poreikių tenkinimui yra patiriama vidutiniškai apie 411 Eur per mėnesį. Ieškovė taip pat pateikė teismui rašytinius įrodymus apie patirtas išlaidas vaiko sveikatos priežiūrai (19,71 Eur mokėjimas „Benu“ vaistinėje bei 108 Eur mokėjimas už skiepus nuo erkinio encefalito). Šios išlaidos taip pat įtrauktinos į šalių nepilnametės dukters poreikius, kartu atsižvelgiant į aplinkybę, jog skiepų išlaidos nėra patiriamos kiekvieną mėnesį.

48. Kaip jau buvo minėta, įrodymų apie kitų vaiko poreikių tenkinimui patiriamas išlaidas ieškovė teismui nepateikė ir jų dydžio rašytiniais įrodymais neįrodinėjo, nors ieškovei, pareiškusiai reikalavimą dėl didesnio, nei teismų praktikoje nusistovėjusi minimali neįrodinėtina suma, išlaikymo dydžio priteisimo, tenka pareiga prašomą priteisti išlaikymą pagrįsti.

49. Išklausius šalių paaiškinimų, ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog bendri/visi šalių nepilnametės dukters poreikiai viršija teismų praktikoje nusistovėjusią neįrodinėtiną sumą – minimalią mėnesinę algą. Nors šalių nepilnametė dukra lanko privačią ugdymo įstaigą, kuria per mėnesį yra reikalinga skirti ženklią pinigų sumą (apie 365 Eur), tačiau jokių kitų papildomų ugdymo užsiėmimų nelanko, specialiųjų sveikatos ar kitų poreikių neturi, ieškovei su nepilnamete dukra apsigyvenus pas seserį, vaiko teisei į būstą užtikrinti yra patiriamos nedidelės išlaidos (apie 46 Eur per mėnesį), todėl teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters poreikiams tiek būtiniesiems, tiek ir papildomiems patenkinti per mėnesį yra reikalinga minimalios mėnesinės algos suma.

50. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. sudarė 85,75 Eur per mėnesį, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur.

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę, jog pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas. Skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Kartu pažymėtina, jog formuodamas teismų praktiką šiuo klausimu, kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, jog aukščiau aptarta taisyklė nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas nurodytų išmokų suma. Tuo atveju, kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (2023 m. kovo 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

52. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo šalių nepilnametės dukters auginimo ir priežiūros, su vaiku nebendrauja (paskutinį kartą matė per vaiko pirmąjį gimtadienį), jokio ryšio su ieškove nepalaiko, įvertinęs, jog motinai, su kuria lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), teismas sprendžia, kad su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia nagrinėjamu atveju šalių nepilnametei dukrai reikalingas išlaikymo dydis neturėtų būti mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka, kuri (kurios dalis) galėtų būti ieškovės skiriama vaiko poreikiams tenkinti, pvz., vaiko ugdymui privačiame darželyje apmokėti.

53. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

54. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

55. Vadovaujantis teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis apie ieškovės gaunamas pajamas, nustatyta, jog ieškovė D. J. nuo 2024 m. sausio 1 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), kur jai priskaičiuotas darbo užmokestis 2024 m. sausio – kovo mėnesiais vidutiniškai sudarė apie 1046,12 Eur (neatskaičius mokesčių), be to minėtu laikotarpiu (2024 m. kovo 28-29 dienomis) ieškovei taip pat buvo priskaičiuota 48,78 Eur dydžio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (tomas 2, e. b. l. 47-49). Vadovaujantis teismo išreikalautais duomenimis apie atsakovo gaunamas pajamas, nustatyta, jog nuo 2016 m. vasario 6 d. atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), kur jam priskaičiuotas darbo užmokestis 2024 m. sausio – kovo mėnesiais vidutiniškai sudarė 958,66 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių) (tomas 2, e. b. l. 50-51). Vadovaujantis atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog G. G., dirbdamas apsaugos darbuotoju, per mėnesį turi apie 10-15 laisvų dienų. Teismas sutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, jog laisvas laikas jam yra reikalingas poliui, tačiau taip pat sprendžia, jog atsakovas pilnai neišnaudoja savo galimybių užsidirbti ir dalį šio laiko atsakovas galėtų skirti papildomo darbo paieškoms, iš kurio gautas pajamas skirti nepilnametės dukters išlaikymui.

56. Vadovaujantis teismo išreikalautais viešųjų registrų duomenimis, nustatyta, jog nei ieškovė, nei atsakovas asmeninės nekilnojamos nuosavybės neturi (tomas 2, e. b. l. 67-68). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso BMW X REIHE, 2024 m. gamybos (tomas 2, e. b. l. 55-56). Vadovaujantis šalių paaiškinimais bei teismo išreikalautais viešųjų registrų duomenimis, nei ieškovė, nei atsakovas finansinių įsipareigojimų kreditoriams ar kitų išlaikytinių neturi. Įvertinus šalių gaunamas pajamas, turimą turtą, nustatyta, jog šalių gaunamos pajamos yra panašios, atsakovas nuosavybės teise yra įsigijęs transporto priemonę, todėl pripažintina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši.

57. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dukrai priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po ½ minimalios mėnesinės algos ir sudarantį: laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 17 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki 2023 m. gruodžio 31 d. po 317 Eur per mėnesį ir nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės - po 355 Eur per mėnesį.

58. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

59. Išaiškinti šalims, jog į teismo priteistą išlaikymo sumą yra įskaitomos atsakovo suteiktas išlaikymas dukrai, vykdant 2023 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

60. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė D. J. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

61. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

62. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

63. Ieškovė nurodė, jog nuo gyvenimo skyrium pradžios iki 2023 m. vasario mėnesio atsakovas geranoriškai teikė vaikui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį, nors ieškovė ir prašė iš atsakovo didesnių mokėjimų. Vėliau atsakovas iš viso nustojo išlaikymą dukrai teikti. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., sudarantį 788,97 Eur.

64. Atsakovas teismui teikdamas priešieškinį pateikė sąskaitos išrašus, kuriuose matyti, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėnesio iki 2023 m. kovo 1 d. mokėjo ieškovei D. J. vaikui skirtą išlaikymą po 200 Eur per mėnesį (tomas 1, e. b. l. 66-67). Iš pateiktų išrašų matyti, jog atsakovas už 2023 m. kovo ir balandžio mėnesius nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo nesumokėjo. Mokėjimus tęsė 2023 m. gegužę, mokėdamas po 275 Eur pagal 2024 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

65. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnametės dukters poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo išvadai, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu turėjo ir galėjo teikti dukrai K. G. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 317 Eur per mėnesį. Įvertinus minimu laikotarpiu atsakovo suteikto išlaikymo sumą, sudarančią 400 Eur, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas K. G., sudarantis 551,00 Eur (3 mėn. x 317 Eur - 400 Eur) (CK 3.200 straipsnis).

Dėl palūkanų priteisimo

66. Ieškovė nurodė, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas.

67. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-536/2007).

68. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

69. Sprendžiant dėl šio pareikšto reikalavimo pagrįstumo, pažymėtina, jog vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininko privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

70. Tačiau plėtodamas praktiką kasacinis teismas nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

71. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog iki ieškovės kreipimosi į teismą egzistavo atsakovo nesumokėto išlaikymo dukrai įsiskolinimas, pareikštas reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteisiant 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą, sudarančią 551,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

72. 2023 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai, mokamas periodinėmis išmokomis 274,00 Eur kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.

73. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, 2023 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo yra panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ir teismo sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

75. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje sumokėjo 109,00 Eur dydžio žyminį mokestį už pareikštą reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (tomas 1, e. b. l. 95) ir patyrė 575,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (tomas 2, e. b. l. 39-46, DOK-62068). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

76. Atsakovui byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jis 2023 m. birželio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu jis buvo 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (tomas 1, e. b. l. 59-60).

77. 2024 m. balandžio 17 d. byloje gautas Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismui pateiktoje pažymoje nurodoma, jog valstybė teikdama paslaugas atsakovui patyrė 1075,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-60637).

78. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y., 80 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo buvo tenkintas 89 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 70 proc. (89 proc. + 70 proc.)/2 = 79,50 proc.).

79. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

80. Ieškovo reikalavimus patenkinus 80 proc., ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 460,00 Eur (575,00 Eur Eur x 80 proc.) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 87,20 Eur sumokėto žyminio mokesčio (109 Eur x 80 proc.), iš viso 547,20 Eur.

81. Pareikštą ieškinį atmetus 20 proc., iš ieškovės valstybės naudai priteistina 215,00 Eur (1075,00 Eur x 20 proc.) išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

82. Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 19,92 Eur, todėl iš atsakovo ieškovės valstybės naudai priteistina 15,94 Eur (19,92 Eur x 80 proc.), o iš ieškovės 3,98 Eur (19,92 Eur x 20 proc.). Atsižvelgiant į tai, jog iš ieškovės valstybės naudai priteistina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), o atsakovas yra atleistas nuo šių išlaidų apmokėjimo, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 294 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

atsakovo G. G. atsisakymą nuo pareikšto priešieškinio ieškovei D. J. dėl tėvystės nuginčijimo priimti ir civilinę bylą Nr. e2-652-869/2024 šioje dalyje nutraukti.

Ieškovės D. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

Šalių nepilnametės dukters K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis:

- po 317 (tris šimtus septyniolika) Eur per mėnesį nuo 2023 m. balandžio 17 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki 2023 m. gruodžio 31 d.; ir

- po 355 (tris šimtus penkiasdešimt penkis) Eur per mėnesį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., sudarantį 551,00 (penkis šimtus penkiasdešimt vieną) Eur.

Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą, sudarančią 551,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Nepilnametės K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje pareikšto ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 547,20 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630). Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

2023 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Jocienė