- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2A-1441-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02184-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- T. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui T. J. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: pripažinti atsakovą T. J. nepilnametės E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu; nustatyti nepilnametės dukters E. R. gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove); priteisti iš atsakovo T. J. nepilnametės dukters E. R. išlaikymui po 500 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės; išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; nustatyti, kad atsakovas T. J. su nepilnamete dukra bendrauja pagal šį bendravimo grafiką:
a) T. J. su dukra matosi ir bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais (bet nemažiau nei 2 savaitgalius per mėnesį), dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11 val. ir grąžina kitos dienos išvakarėse iki 16 val. į jos gyvenamąją vietą;
b) T. J. su dukra matosi ir bendrauja neporiniais kalendoriniais metais per Kūčias, Šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 d.) ir Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.). T. J. įsipareigoja dukrą šventinės dienos išvakarėse nuo 18 val. paimti iš gyvenamosios vietos ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą šventinės dienos pabaigoje iki 20.00 val.;
c) T. J. su dukra matosi ir bendrauja poriniais kalendoriniais metais per Šv. Velykas. T. J. įsipareigoja dukrą šventinės dienos išvakarėse nuo 18 val. paimti iš gyvenamosios vietos ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą šventinės dienos pabaigoje iki 20.00 val.;
d) ne vėliau kaip prieš 3 dienas iš anksto suderinus tarpusavyje telefonu ar el. paštu ir ieškovei sutikus, T. J. su dukra gali matytis dažniau ir praleisti daugiau laiko.
- priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu santuoka nebuvo sudaryta, tačiau jiems 2003 m. birželio 14 d. gimė dukra E. R.. Šalių santykiai ir bendravimas nutrūko; atsakovas su dukra susipažino tik kuomet jai sukako 14 metų ir iki šios dienos palaiko tėviškus santykius, tačiau vengia įteisinti oficialią tėvystę. Pažymėjo, kad atsakovas dukrai teikė 500 Eur dydžio išlaikymą, tačiau gavęs iš teismo dokumentus, dukrai išlaikymo nebeteikia ir apribojo su ja bendravimą. Dėl šios priežasties prašo nustatyti bendravimo tvarką. Taip pat nurodė, jog ieškovė artimiausiu metu turės dar vieną nepilnametį vaiką; dukros poreikių išlaidos yra apie 645 Eur per mėnesį.
3. Atsakovas T. J. neprieštaravo, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina; nustačius, kad E. R. yra jo duktė, atsakovas sutiko teikti jai išlaikymą, tačiau teigė, kad jo dydis turi būti nustatytas įvertinus įstatyme numatytus pagrindus ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką. Atsakovo manymu, ieškovė turi pakankamai papildomų pajamų ir dirbtinai siekia sumažinti savo dalį dukters išlaikymo prievolėje iki 145 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas šiuo metu vienas rūpinasi dviem nepilnamečiais sūnumis D. J. ir V. J., gimusiais (duomenys neskelbtini); taip pat turi nepilnametį sūnų K. L., gim. (duomenys neskelbtini).; be to, atsakovas turi ilgalaikių įsipareigojimų susijusių su nekilnojamuoju daiktu. Atsakovas nesutiko dėl bendravimo tvarkos nustatymo; nurodė, kad su dukra susipažino, kai jai sukako 14 metų; jų bendravimas buvo itin fragmentiškas. Mano, kad šalies, neturinčios emocinio ryšio su vaiku, įpareigojimas bendrauti prieštarautų paties vaiko interesams. Atsakovas sutiko su pereinamąja bendravimo tvarka, kuri buvo faktiškai susiklosčiusi iki ieškovės pradinio ieškinio padavimo teismui, t. y. fragmentiškai, - kada atsakovas arba dukra norėtų susitikti.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, o priteistas išlaikymas iš atsakovo neturėtų būti mažesnis nei 200 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nustatė, kad atsakovas T. J. yra E. R. biologinis tėvas, o E. R. yra T. J. biologinė dukra; nepilnametės E. R. gyvenamąją vietą nustatė su motina J. R. motinos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo T. J. išlaikymą nepilnametei dukrai E. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 322,50 Eur dydžio išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. birželio 25 d.) iki jos pilnametystės; priteisto išlaikymo dukrai tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę J. R.; priteisė iš atsakovo T. J. 80 Eur bylinėjimosi išlaidų iškovei J. R.; kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas, atsižvelgdamas į ekspertų išvadą, šalių paaiškinimus, pripažino esant įrodyta, kad atsakovas T. J. yra nepilnametės E. R. tėvas. Nesant duomenų, kad motina netinkamai ja rūpinasi ar neužtikrina būtiniausių gyvenimo, ugdymo ir kitų sąlygų ir nesant ginčo, teismas E. R. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.
7. Spręsdamas priteisino išlaikymo nepilnamečiam vaikui klausimą, teismas įvertino tai, kad tarp šalių nekilo ginčas dėl dukros būtiniausiems poreikiams kas mėnesį reikalingos lėšų sumos, t. y. 645 Eur. Teismo nuomone, šalys neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, tačiau iš bylos duomenų padarė išvadą, kad jų turtinė padėtis yra panaši. Pažymėjo, kad atsakovas sutinka teikti 322,50 Eur, t. y. didesnį nei minimalų vienam vaikui išlaikymą (200 eurų), kuomet turi dar tris išlaikytinius. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė aprūpina šalių vaiką gyvenamuoju būstu, jai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, į šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovui tenka išlaikyti keturis išlaikytinius, į vaiko poreikius, ir sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti pusę dukros poreikių sumos - 322,50 Eur išlaikymą.
8. Pasisakydamas dėl reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką teismas nurodė, kad ieškovė neginčijo, jog tarp atsakovo ir dukros yra nusistovėjusi fragmentiška bendravimo tvarka; byloje nėra jokių duomenų, kad tokia tvarka pažeidžia nepilnametės dukros interesus. Teismo nuomone, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas neturi būti siejamas su prievarta, t. y. nustatant tėvo ir dukros bendravimo tvarką neturi vyrauti įpareigojimai, kurių skyrium gyvenantis tėvas nenori ar negali įgyvendinti; be to, ieškovės siūloma bendravimo tvarka nepasieks ja siekiamų tikslų (užtikrinti sklandų atsakovo ir jo dukros bendravimą, stiprinti emocinį ryšį tarp jų). Pabrėžė, kad skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, tačiau bendravimo tvarkos nustatymas pirmiausia turi atitikti ne tik vieno kurio nors vaiko interesus, kai šalys turi ne vieną išlaikytinį. Teismas nurodė, kad nustatyta bendravimo tvarka turi būti tokia, kad tiek tėvas, tiek vaikas norėtų (siektų) ja naudotis, kad vaikas būdamas su tėvu jaustųsi saugus ir mylimas, kad bendravimo tvarka netrukdytų kasdienių vaiko poreikių įgyvendinimui jo įprastoje gyvenamojoje vietoje ir kad ji būtų realiai vykdoma. Atkreipė dėmesį, kad svarbiau yra kokybinis, o ne kiekybinis tėvo ir vaiko bendravimas. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp atsakovo ir jo nepilnametės dukters E. R. nusistovėjusi abu tenkinanti bendravimo tvarka, paremta nors ir retu, bet abiejų geranorišku bendravimu, teismas šios ieškinio dalies netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovė J. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo ir išspręsti klausimą iš esmės bei priteisti iš atsakovo apeliantės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė išlaikymą reglamentuojančias teisės normas ir nustatė netinkamą priteistino išlaikymo dydį iš atsakovo. Pažymėjo, kad faktas, jog ieškovė turi nekilnojamojo turto nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė už atsakovo ar bent jau vienoda. Ieškovė didžiąją dalį turto yra paveldėjusi arba sudariusi kitus sandorius; ji niekuomet nedisponavo didelėmis pajamomis, kad galėtų įsigyti brangius pirkinius; atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei apeliantės, dėl ko yra pagrįsta iš jo šalių nepilnametės dukros naudai priteisti didesnį išlaikymą.
9.1. Atsakovas turi poilsio namą, taip pat jam priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; atsakovas turėjo galimybę pasiskolinti itin didžiules sumas, kas rodo turėtas stabilias pajamas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog gauna 1 000 Eur darbo užmokestį, ir teigė išlaikantis savo nepilnamečius vaikus, prisidėjęs prie pilnametės dukros išlaikymo; teikė šalių nepilnametei dukrai 500 Eur išlaikymą, teigė turintis prievolę kas mėnesį mokėti 1 800 Eur sumą, taip pat išlaikyti 394,65 kv.m gyvenamąjį namą. Mano, jog atsakovas disponuoja itin didelėmis pajamomis, kurių teismui neatskleidė.
9.2. Teismas nesivadovavo teismų praktika, neįvertino, kad atsakovas jau ilgą laiką šalių dukrai teikė 500 Eur išlaikymą ir tik ieškovei pateikus ieškinį nusprendė nemokėti dukrai tokio išlaikymo; teismas negynė nepilnamečio vaiko teisėtų teisių ir interesų, suteikė prioritetą tėvo norui teikti mažesnį išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Atsakovas neįrodinėjo, kad jo turtinė padėtis pablogėjo; jo sutuoktinės mirtis atsakovo turtinės padėties nepakeitė. Atsakovo įsipareigojimai prisiimti dar 2002 ir 2004 metais, todėl turimos prievolės taip pat neįrodo aplinkybės, kad atsakovas neturi galimybės dukrai teikti didesnio išlaikymo.
9.3. Teismas neteisingai sprendė, kad šalių turtinė padėtis vienoda. Apeliantė šiuo metu laukiasi trečio vaiko, pajamų negauna, nepajėgi išlaikyti ne tik dukrą Ievą, tačiau ir bendrą šalių dukrą E.. Prie dukros išlaikymo ji prisideda kitu būdu, tai yra nuolatine jos priežiūra; jai tenka didesnė našta išlaikant nepilnametę dukrą, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda. Esama sveikatos būklė bei aplinkybė, kad apeliantė turi rūpintis mažamete dukra sąlygoja ir tai, kad ji negali skirti daug laiko užsidirbti papildomų pajamų. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nebendrauja su dukra ir papildomai visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo. Apeliantei neturint finansinių galimybių dukros poreikius tenkinti 322,50 Eur dalimi, ji bus priversta riboti vaiko poreikius; tokiu būdu pažeidžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
9.4. Teismo argumentai, kuriais netenkinamas prašymas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų, įstatymo normų, reglamentuojančių tėvo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus (CK 3.155 str.), teismų suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, be to, neįgyvendintas viešojo intereso gynimo principas, pažeistas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.
9.5. Teismas neproporcingai apribojo vaiko galimybę bendrauti su tėvu. Atsakovas nuo ieškinio pateikimo dienos apribojo bendravimą su dukra, ją akivaizdžiai ignoruoja, neatsako į žinutes, nekviečia į susitikimus ir pan. Gindama vaiko interesus apeliantė patikslino ieškinį, prašydama papildomai išspręsti atsakovo ir dukros E. bendravimo tvarkos nustatymą. Tačiau teismas ir turėdamas pareigą ginti nepilnamečio vaiko interesus, pasielgė priešingai. Kasacinio teismo praktikoje reglamentuota, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Šalių dukra nori bendrauti su tėvu, todėl siekdamas apginti vaiko interesus teismas atsižvelgdamas į viešo intereso gynimo principą turėjo pareigą nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukros E. bendravimą tvarką. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, tėvams bendru sutarimu nepavykus nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). Kasacinio teismo praktika orientuota į tai, kad bendravimo tvarkos nustatymu siekiama išlaikyti, atkurti, jei yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Atsakovas neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigas vien dėl noro, o teismas tokį atsakovo elgesį pateisinti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas T. J. atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti atsakovui apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Apeliantė nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad nuo 2018 m. birželio mėnesio atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Atsakovas yra atlikęs šiuos mokėjimus: 2018-06-11 - 500 Eur, 2018 m. liepos 10 d. – 500 Eur, 2018 m. liepos 30 d. – 1 000 Eur, 2018 m. rugpjūčio 10 d. - 500 Eur, iš viso - 2 500 Eur.
10.2. Atsakovas sutiko mokėti pusę vaiko poreikių vertės (322,50 Eur), kadangi pagal byloje esančius šalių turtinės padėties įrodymus, ieškovė nepaneigė savo galimybės prisidėti prie dukters E. R. išlaikymo lygiomis dalimis su atsakovu.
10.3. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog išleidžia dukters poreikiams per mėnesį 645 Eur, tačiau vėliau atsakė, jog tokia suma nėra išleidžiama; kad realiai išleidžia apie 300-400 Eur per mėnesį. Ieškovė nuosavybės teise turi penkis nekilnojamojo turto objektus, kurio mokestinė vertė 110 950 Eur; nei vienas iš nekilnojamųjų turto vienetų nėra apsunkintas hipoteka, kas reiškia, jog nėra su turtu susijusių kreditorinių įsipareigojimų. Apeliantė turi galimybę gauti pajamų iš antrojo buto, kuriame ji negyvena, t. y., jį išnuomoti; be to, apeliantė turi nedidelį ūkį, o tai reiškia, jog yra gaunamos pajamos naudojantis turimais žemės sklypais.
10.4. Atsakovo turimo nekilnojamojo turto ir akcijų vertė - 136 972,30 Eur, o įsipareigojimų suma – 174 935,65 Eur, t. y., 37 963,35 Eur didesnė; nekilnojamam turtui registruota hipoteka. Atsakovo turimas turtas - būstas, kuriame jis gyvena, ir įmonės akcijos, kurioje jis dirba, todėl turtas iš esmės negali būti realizuojamas. Daro išvadą, kad apeliantės turtinė padėtis, vertinant nekilnojamojo turto masę (naudingumą, galimybę gauti papildomų pajamų), yra pranašesnė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią padėtį vertino kaip apeliantės galimybę teikti dukteriai lygų su atsakovu išlaikymą.
10.5. Mirus atsakovo sutuoktinei atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo, nes dviejų vaikų priežiūra ir rūpinimasis jais tenka atsakovui, kuris turi dar trečią išlaikymo reikalingą vaiką; duktė E. yra ketvirtasis atsakovo išlaikymo reikalingas vaikas.
10.6. Teismas įvertino ginčo individualias aplinkybes, atsižvelgė į tai, jog teismo posėdžio metu pati ieškovė prieštaravo dėl mergaitės apklausos teisme ir patvirtino, jog šiuo metu šalys (tėvas ir duktė) bendrauja būtent remdamiesi laisvu ir savanorišku sprendimu, tarpusavyje susiderindami susitikimo laiką. Teikiamas susirašinėjimas patvirtina, jog nėra reikalinga detali bendravimo tvarka, kurią prievartiniu būdu nustatyti siekia ieškovė (apeliantė). Teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, jog ieškovė ir atsakovas niekada negyveno kaip šeima, y. įvertino galimą mergaitės ir atsakovo ryšį, todėl padarė teisingą išvadą, jog detalios ir ilgai trunkančios bendravimo tvarkos nustatymas gali sukelti sunkių emocinių išgyvenimų (pasekmių) tiek atsakovui, tiek E. R..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl pateiktų naujų įrodymų
4. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pridėjo papildomus įrodymus - VĮ „Registrų centras“ mokestinės vertės paieškos duomenis apie šalių turimo turto vertę, atsakovo T. J. pavedimų dukters išlaidymui kopijas, T. J. ir dukters susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis išrašus. Nurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, įvertinus konkrečius apeliacinio skundo argumentus. Be to, įrodymai yra aktualūs, t.y. patvirtina aplinkybes vykstančio (užsitęsusio) teisminio ginčo metu.
5. CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į bylą nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovo pateikiami dokumentai susijęs su atsikirtimų į ieškovės apeliacinį skundą aplinkybėmis, tai, kad jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes su atsiliepimu išsiųstas dalyvaujantiems byloje asmenims, prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo tenkintina.
Dėl apeliacinio skundo esmės
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui, bei atmestas reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
9. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 243/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš priteisti iš atsakovo T. J. nepilnametės dukters E. R. išlaikymui po 500 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 322,50 Eur dydžio išmokomis.
11. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl sumos, reikalingos nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui, t. y. 645 Eur, tačiau ieškovės teigimu, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei jos, todėl, įvertinus ir tai, kad iki ieškinio pateikimo atsakovas mokėjo 500 Eur dydžio išlaikymą bei tai, kad ieškovei tenka nuolatinė vaiko priežiūra, atsakovui turi tekti didesnė išlaikymo našta.
12. Byloje nustatyta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nedirbo, kadangi laukėsi kūdikio, pajamų negavo; be to, ji turi dar vieną nepilnametę dukrą – I. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovei J. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal pateiktus Nekilnjamojo turto registro (toliau ir – NTR) duomenis – 8 399 Eur; žemės sklypas (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 14 100 Eur), ir sodo pastatas (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 13 800 Eur), esantys (duomenys neskelbtini); 31000/62000 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (vidutinė šios dalies rinkos vertė pagal NTR – 12 885 Eur); butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 53 800 Eur).
13. Atsakovas T. J. dar turi tris nepilnamečius vaikus: D. J., gim. (duomenys neskelbtini), V. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. L., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – poilsio namai, esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 24 680 Eur); kuriam yra įregistruota hipoteka. Atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų suma AB „Swedbank“ bankui pagal 2002-03-28 sutartį Nr. 02-002461-FA 2018-08-22 dieną buvo 158 338,97 Eur, o pagal 2004-10-18 sutartį Nr. 04-041172-FA - 16 596,68 Eur. Be to, atsakovui priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis ir dirba, 24887 vnt. akcijų, kurių vienos nominali vertė 2,90 Eur (viso 72 172,30 Eur). Atsakovo darbo užmokestis pagal pateiktą pažymą - 498,45 Eur per mėnesį.
14. Apeliantė iš esmės neneigia pirmosios intsancijos teismo nustatytos šalių turimo nekilnojamojo turto vertės, pagal kuriuos bendra jos turto vertė viršija atsakovo turimo turto vertę. Atsakovas atsiliepime nekilnojamojo turto vertes paskaičiavo pagal turto mokestinę vertę, nurodydamas, kad ieškovės nekilnojamojo turto vertė 110 950 Eur, o atsakovo turimo nekilnojamojo turto ir akcijų vertė - 136 972,30 Eur. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, vertinant šalių turtinę padėtį pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad atsakovo turtui įregistruota hipoteka, į tai, kad atsakovo įsipareigojimai bankui siekia - 174 935,65 Eur, o duomenų apie ieškovės turimus įsipareigojimus nepateikta, jos turtui jokie apribojimai netaikomi. Be to, atsakovas be šalių dukters turi dar tirs nepilnamečius vaikus, o ieškovė bylos nagrinėjimo metu turėjo dar vieną nepilnametį vaiką.
15. Apeliaciniame skunde ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad ji turtą įgijo ne iš gaunamų pajamų (iš savo pajamų yra įsigijusi tik butą (duomenys neskelbtini), bet kitais būdais (paveldėjimo būdu, sudarydama kitus sandorius). Pasak apeliantės, tai įrodo, kad apeliantė niekuomet nedisponavo didelėmis pajamomis. Pažymi, kad atsakovas turtą įsigijo pasiskolinęs itin dideles sumas iš banko, kas rodo, jog jis turėjo ir turi stabilias pajamas.
16. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, visų pirma, pažymi, kad kreditas atsakovui suteiktas 2002 – 2003 metais, o pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Kita vertus, bylos duomenimis, iki būsto pirkimo ieškovė turėjo net 60 583,47 Eur indėlį, kas rodo jos disponavimą didelėmis piniginėmis lėšomis. Be to, nustatant asmens turtinę padėtį sumuoti turimą turtą ir už tą turtą mokamą kreditą (atitinkamas sumas) būtų neteisinga. Apeliantė nepagrįstai akcentuoja tik šalių gaunamų pajamų skirtumą. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką (kuri gausiai cituojama ir apeliaciniame skunde), tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat ir į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Taigi, priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios intsancijos teismas pagrįstai vertino visą turimą turtą, o ne tik šalių gaunamas pajamas.
17. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais ir atsakovo atsiliepime esančius pastebėjimus dėl ieškovės galimybės gauti pajamų iš turimo turto, t. y. buto, kuriame ji negyvena (butą išnuomojant), taip pat turimų žemės sklypų. Objektyviais įrodymais nepagrįstas teiginys, kad butas remontuotinas, savaime nepaneigia galimybės jį išnuomoti.
18. Ieškovės akcentuojamas faktas, kad atsakovas iki ieškinio pateikimo mokėjo 500 Eur, savaime neįrodo šalių turtinės padėties proporcijos (t. y., kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės). Pažymėtina, kad teismo sprendimo priėmimas neriboja galimybės atsakovui ir toliau geranoriškai mokėti didesnį, nei priteistas išlaikymą.
19. Taip pat atmestini, kaip neturintys įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas neįrodinėjo savo turtinės padėties pablogėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės būtų reikšmingos nagrinėjant ginčą dėl jau priteisto išlaikymo padidinimo ar sumažinimo. Šiuo atveju, ieškovė nepaneigė savo galimybės prisidėti prie dukters E. R. išlaikymo lygiomis dalimis su atsakovu.
20. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (šalių turimo nekilnojamojo turto vertę, neįvykdytų įsipareigojimų dydį, gaunamas pajamas bei galimybę iš turimo turto gauti papildomų pajamų, kitus išlaikytinius), teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Taigi, teismas pagrįstai tokią ieškovės padėtį vertino kaip apeliantės galimybę teikti dukteriai lygų su atsakovu išlaikymą, t. y., 322,50 Eur. Kitų reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šalių nustatytą turtinę padėtį vertinti kitaip, nenustatyta. Apibendrinus išdėstytą, ieškovės apeliacinio skundo dalis, susijusi su priteisto išlaikymo šalių nepilnametei dukrai E., dydžiu, atmestina.
21. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo dalimi dėl teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas nustatyti atsakovo T. J. bendravimo su nepilnamete dukra E. tvarką.
22. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose.
24. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas, 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
26. Nagrinėjamos bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas su nepilnamete dukra E. faktiškai bendrauja tarpusavyje sutartu laiku ir būdu. Ieškovė nenurodė, kokiais objektyviais duomenimis remiasi apeliaciniame skunde teigdama, kad atsakovas nuo ieškinio pateikimo dienos apribojo bendravimą su dukra, ją akivaizdžiai ignoruoja, neatsako į žinutes, nekviečia į susitikimus ir pan. Priešingai, atsakovo papildomai su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai (susirašinėjimas su dukterimi, tariantis ir dėl susitikimų bylos nagrinėjimo laikotarpiu), šiuos teiginius iš esmės paneigia. Pagal aukščiau minėtą kasacinio teismo praktiką, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas siejamas būtent su vaiko interesais. Šiuo atveju, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, t. y. tarp atsakovo ir dukters nesusiformavusį emocinį ryšį, nepilnamečio vaiko amžių (šiuo metu šalių dukrai E. 15 metų), pateiktus įrodymus apie jų bendravimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismo sprendimu, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas nustatyti detalią ieškovės nurodytą bendravimo tvarką, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovui priteistina 480 Eur išlaidų, patirtų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui T. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.