- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- e2-8430-723/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02184-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- T. J.
- Advokatai
- Asta Skujytė, Rasa Danilkevičiūtė
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. R. patikslintą ieškinį atsakovui T. J. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė J. R. patikslintu ieškiniu prašo:
- pripažinti atsakovą T. J. nepilnametės E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu;
- nustatyti nepilnametės dukters E. R. gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove);
- priteisti iš atsakovo T. J. nepilnametės dukters E. R. išlaikymui po 500,00 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės; išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę;
- nustatyti, kad atsakovas T. J. su nepilnamete dukra bendrauja pagal šį bendravimo grafiką: a) T. J. su dukra matosi ir bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais (bet nemažiau nei 2 savaitgalius per mėnesį), dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11 val. ir grąžina kitos dienos išvakarėse iki 16 val. į jos gyvenamąją vietą; b) T. J. su dukra matosi ir bendrauja neporiniais kalendoriniais metais per Kūčias, Šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 d.) ir Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.). T. J. įsipareigoja dukrą šventinės dienos išvakarėse nuo 18 val. paimti iš gyvenamosios vietos ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą šventinės dienos pabaigoje iki 20.00 val.; c) T. J. su dukra matosi ir bendrauja poriniais kalendoriniais metais per Šv. Velykas. T. J. įsipareigoja dukrą šventinės dienos išvakarėse nuo 18 val. paimti iš gyvenamosios vietos ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą šventinės dienos pabaigoje iki 20.00 val.; d) ne vėliau kaip prieš 3 dienas iš anksto suderinus tarpusavyje telefonu ar el. paštu ir ieškovei sutikus, T. J. su dukra gali matytis dažniau ir praleisti daugiau laiko.
- priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakovu santuoka nebuvo sudaryta, tačiau jiems (duomenys neskelbtini)gimė dukra E. R.. Atsakovas buvo informuotas, kad ieškovė laukiasi jo kūdikio, tačiau buvo prieš jos norą gimdyti, todėl šalių santykiai ir bendravimas nutrūko. Atsakovas su dukra susipažino tik kuomet dukrai sukako 14 metų ir iki šios dienos palaiko tėviškus santykius. Priežastys, kodėl atsakovas vengia įteisinti oficialią tėvystę, ieškovei nėra žinomos. Ieškovė tinkamai prižiūri, auklėja ir lavina bei išlaiko savo dukrą, deda visas pastangas, kad ji augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, todėl dukros gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Iki ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo dukrai priteisimo atsakovas dukros poreikių tenkinimui teikė 500,00 Eur dydžio išlaikymą. Tačiau gavęs iš teismo dokumentus jis nebeteikia dukrai išlaikymo ir apribojo visiškai bendravimą su ja, dėl to prašo nustatyti pasiūlytą bendravimo tvarką. Ieškovė šiuo metu yra nėščia, todėl artimiausiu metu turės dar vieną nepilnametį vaiką. Faktinės išlaidos dukros maistui vidutiniškai sudaro po 150,00 Eur per mėnesį, o aprangai ir avalynei po ~100,00 Eur per mėnesį. Dukra lankys (duomenys neskelbtini) ir turi gabumų žaisti šachmatais, todėl šioje dalyje dukros poreikių išlaidos sudaro apie 250,00 Eur. Vidutinės mėnesio išlaidos dukros sveikatos priežiūrai – 30,00 Eur. Pastebėjo, kad dukrai yra diagnozuota menčių-dubens asimetrija ir gydymosi įstaigos specialistai rekomendavo dukrai lankyti sporto mankštas, baseino treniruotas ir pan. Šalių dukra kol kas šio poreikio buvo priversta atsisakyti, kadangi ieškovė viena nebeišgali patenkinti visų dukros poreikių. Papildomas sumas – vidutiniškai po 30,00 Eur, tenka išleisti specialioms dukters higienos priemonėms (skalbimo ir prausimo, kirpimui, rankšluosčiai, patalynė ir kt.). Ieškovė su dukra gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dukrai tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis sudaro 50,00 Eur per mėnesį. Be to, augant vaikui, atitinkamai reikalingi ir jam pritaikyti baldai – rašomasis stalas, kėdė, lova, staliukas su kėdutėmis ir kt., taip pat dukros kambariui perkamas užuolaidos, kilimas ir pan., taip pat reikia pirkti ir specialius buities reikmenis (indus, įrankius). Kas tris metus šios išlaidos sudaro apie 500,00 Eur, t.y. vidutiniškai 15,00 Eur per mėnesį. Išlaidos dukros laisvalaikiui ir atostogoms sudaro vidutiniškai po 20,00 Eur per mėnesį. Taigi, dukros poreikių išlaidos sudaro apie 645,00 Eur per mėnesį. Kadangi išlaikymą turi teikti abu tėvai, prašo iš atsakovo priteisti dukros išlaikymui po 500,00 Eur kas mėnesį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas T. J. atsiliepimuose nurodė neprieštaraujantis, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina jos gyvenamojoje vietoje. Nustačius, kad E. R. yra jo duktė, atsakovas sutinka teikti jai išlaikymą, tačiau jo dydis turi būti nustatytas įvertinus įstatyme numatytus pagrindus ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką. Ieškovė nurodė, kad dukters poreikių vertė per vieną mėnesį vidutiniškai sudaro apie 645,00 Eur, o iš atsakovo prašo priteisti 500,00 Eur. Ieškovės dukters išlaikymo prievolėje dalis sudarytų tik 145,00 Eur per mėnesį, t.y. ji siekia visą išlaikymo pareigą perkelti atsakovui. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 4 nekilnojamojo turto objektai ir nei vienam nėra registruota hipoteka. Ji neturi prievolių susijusių su šiuo nekilnojamuoju turtu pagal galimus paskolos (kredito) sandorius – tai vertintina kaip pakankamai geros turtinės padėties rodiklis. Iš pateikto ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog jai yra mokamos palūkanos iš LTL Kredito unijos, kurios sudaro apie 280,00 Eur per mėnesį, o tai reiškia, kad ieškovė turi indėlį, kuris garantuoja kas mėnesį papildomas pajamas. Mano, kad ieškovė turi pakankamai papildomų pajamų ir dirbtinai siekia sumažinti savo dalį dukters išlaikymo prievolėje iki 145,00 Eur. Atsakovas yra našlys (sutuoktinės neteko (duomenys neskelbtini)) ir šiuo metu vienas rūpinasi dviem nepilnamečiais savo sūnumis dvyniais D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi ir dar vieną nepilnametį sūnų K. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų. Taigi, atsakovas turi iš viso tris nepilnamečius vaikus. Atsakovo vardu Nekilnojamojo turto registre registruotas vienas objektas – statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), o žemės sklypas yra nuomojamas, t.y. nepriklauso atsakovui nuosavybės teise. Atsakovui priklausančiam pastatui yra įregistruota hipoteka, t.y. jis įkeistas pagal kredito sutartį. Tai reiškia, kad atsakovas turi ilgalaikių įsipareigojimų susijusių su nekilnojamuoju daiktu. Pagal AB Swedbank pažymą atsakovui 2002-03-28 buvo suteiktas 367 817,40 Eur kreditas, kurio grąžinimo terminas 2027-03-28; ir 2004-10-18 suteiktas 37 650,60 Eur kreditas, kurio įvykdymo terminas 2027-03-28. Kredito sutartis buvo sudaryta kai atsakovo gyvenimo aplinkybės buvo visai kitos, t.y. jo sutuoktinė nežinojo, kad laukiasi ir tuo labiau dvynių, o sutuoktinė jautėsi gerai ir numatyti, kad pasikeis aplinkybės net nebuvo įmanoma. Atitinkamai esant verslo pakilimui buvo prisiimti tokie ženklūs įsipareigojimai prieš banką. Atsakovas nesutinka dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Su dukra susipažino tik tuomet, kai jai sukako 14 metų ir nuo to laiko jų bendravimas buvo itin fragmentiškas. Dėl tokio bendravimo niekas neturėjo pretenzijų. Mergaitė savo aplinkoje visada turėjo žmogų, kuris atliko ir šiuo metu atlieka socialinio tėvo vaidmenį, t.y. gyvena kartu ir yra šalių dukros E. R. sesers I. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas V. K.. Kadangi atsakovas ir E. R. neturi tarpusavio emocinio ryšio, kuris paprastai susiformuoja, jei vaikai ir tėvai gyvena drauge nuo gimimo šeimoje, kur tarp tėvo ir motinos yra meile grįsti santykiai, labai svarbu šį faktorių įvertinti nustatant bet kokią bendravimo tvarką. Negalima tiesiog imti ir įpareigoti šalį, neturinčią emocinio ryšio su vaiku, staiga imti ir „bendrauti“. Tai prieštarautų paties vaiko interesams. Didelė tikimybė, kad ir mergaitei bendravimas su nakvynėmis būtų psichologinis diskomfortas. Mano, kad ieškovės prašoma bendravimo tvarka neturėtų būti nustatyta. Atsakovas sutiktų su pereinamąja bendravimo tvarka, kuri buvo faktiškai susiklosčiusi iki ieškovės pradinio ieškinio padavimo teismui, t.y. fragmentiškai, - kada atsakovas arba dukra norėtų susitikti.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad apsilankymo pas ieškovę metu buvo nustatyta, kad ji kartu su dukromis E. R. ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvenimo sąlygos geros, motina tinkamai prižiūri savo vaikus, kuriems yra sudarytos visos sąlygos normaliam gyvenimui. E. R. pasakė, kad nori gyventi su motina. Skyrius mano, kad priteistas išlaikymas iš atsakovo neturėtų būti mažesnis nei 200,00 Eur. Kadangi vaikas nuolat gyvena su motina ir nori su ja gyventi, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
4. Teismo posėdyje ieškovė J. R. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad jai priklausantis butas Vilniuje yra nekokios būklės ir nesuremontuotas, tam lėšų nėra. Dukrai dėl stuburo reikia mankštos ir baseiną lankyti. Tam reikia skirti asmenines lėšas. Treniruotės kainuotų 115 Eur per mėnesį, čia būtų prie pat namų (duomenys neskelbtini). Dukra nuo pirmos klasė lanko šachmatų būrelį. Jai labai patinka. Tam reikia apie 250,00 Eur per mėnesį. Ji važiuoja į treniruotes kasdien, dar dienpinigiai, lanko privačiai dvi dienas pas trenerį ir toks vienas kartas kainuoja 9,00 Eur. Atsakovas dukrai pradėjo teikti išlaikymą kažkur tai nuo dukters 6 metų amžiaus, nuo pirmos klasės. Paskutinius metus dukrai atsakovas teikdavo po 500,00 Eur išlaikymą iki ieškinio. Dukra su tėvu susitardavo tarpusavyje ir susitikdavo. Dukrai maistui reikia 150-200 Eur, drabužiams ir batams – apie 100,00 Eur. Drabužius dukrai perka kiekvieną mėnesį. Ji dabar jokių pajamų negauna. Viską perka iš santaupų. Dar turi nedidelį ūkį, kur augina daržoves ir parduoda žmonėms. Apytiksliai kiek paskaičiavo, taip ir yra. Šiuo metu ji nėra sudariusi santuoką. Turi draugą, kuris gauna 340 Eur pajamų, jis prekiauja santechnika. Ji turi du nepilnamečius vaikus ir dabar dar laukiasi. Turėtų gimti kovo mėnesį. Tada gaus pirmuosius metus apie 600 Eur, o antrus metus 40 procentų tos sumos. Jai pačiai reikia daryti kojos operaciją, yra paskirta, bet negali daryti, nes laukiasi. Jos pačios būtiniausioms išlaidoms reikėtų apie 500,00 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas išlaikymo neteikė. Dabar dukrai išleidžia 300-400 Eur. Savo išlaikymui dabar nieko neleidžia, nes negauna pajamų. Kitos mergaitės tėvas prisideda prie savo dukros išlaikymo – moka už darželį, maistą perką. Su draugu gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Yra susitarę, kas už ką moka. Dabartinis draugas savo vaiką (kitą ieškovės mergaitę) pilnai išlaiko. Ji neturi pajamų, todėl neprisideda. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Prašo nukrypti nuo lygių dalių išlaikyme, nes jos pajamos ženkliai mažesnės. Turi santaupų apie 4000 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė adv. pad. R. Danilkevičiūtė nurodė, kad atsakovas nesutinka teikti dukrai išlaikymo vien iš principo. Atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą, bet vien todėl, kad buvo pareikštas ieškinys, prašo išlaikymo dydį nustatyti teismo. Atsakovo turtinė padėtis, atsižvelgiant į ieškovės, yra daug geresnė. Atsakovas turi stabilias pajamas ir turto. Ilgą laikotarpį turėjo galimybę teikti 500 Eur išlaikymą.
Atsakovas T. J. sutiko dėl tėvystės. Su ieškove buvo atsitiktiniai santykiai ir po to jokio bendravimo nebuvo. Išlaikymą teikė dukrai nuo 6 metų amžiaus. Nepamena sumų, bet matyt kažkur nuo 600 litų. Turėjo šeimą ir nenorėjo triukšmo. Galima sakyti mokėjo už tylą. Mergaitė turėjo pilnavertišką šeimą, kur mama gyveno su jos įsivaizdavimu tėčiu. Jis manė, kad būtų nesąžininga brautis į mergaitės gyvenimą ir vengė asmeninio kontakto. Po to ieškovė vis siuntė signalus, kad mergaitė nori sužinoti, kas yra jo biologinis tėtis, todėl kažkur prieš pusantrų metų pasiryžo gyvai pažinčiai su mergaite. Nuo to laiko ir pradėjo sieti tas bendravimas. Iki 14 metų dukra jo nepažinojo. Ieškinyje nurodytos dukros mėnesio išlaikymo sumos neginčija. Dukra sakė, kad norėtų atsisakyti šachmatų, nes tai užima per daug laiko. Tačiau matyt jaučia spaudimą iš tėvų, kad privalo. Išlaikymas turėtų būti per pusę, t.y. 322,50 Eur. Taip būtų teisinga. Iki teismo proceso buvo nusistovėjusi bendravimo tvarka, kuri tenkino mergaitę. Ji norėjo sužinoti, kas jos biologinis tėvas ir norėjo susitikti, ir jie retkarčiais susitikdavo. Susitikdavo ne todėl, kad buvo kažkoks grafikas. Kažkur kartą per 3 mėnesius susitikdavo. Prašo netenkinti ieškinio dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Nežino dėl kokių priežasčių reikėtų keisti iki šiol nusistovėjusią jo ir dukros bendravimo tvarką. Jo pajamos apie 1000 Eur per mėnesį. Jis dar turi tris nepilnamečius vaikus. Savo poreikiams jam reiktų apie 300 Eur. Turi kreditorinių įsipareigojimų, kurie labai dideli, apie 1800 Eur per mėnesį. Tą balansą dengia pasiskolinęs iš įmonės. Dėl susitikimo su dukra susitardavo žinutėmis. Paskutinis mokėjimas dukrai buvo 500 Eur į mėnesį berods rugpjūtį, kai pateikė ieškinį. Pasikeitė geranoriškumas ir jo galimybės teikti išlaikymą. Praėjusių metų gruodžio mėnesį jis tapo našliu. Savo geranoriškus pažadus, kuriuos darė ne todėl, kad kažkas jį įpareigojo, vykdė tol, kol galėjo. Jis turi apie 18 procentų akcijų įmonėje. Turi namą, kurio bendras plotas 400 kv.m., pastatytas prieš 15 metų. Namo išlaikymui skiria apie 200 Eur per mėnesį. Pilnametei dukrai esant reikalui padėtų, dabar paramos neteikia. Mirusi jo žmona pajamų neturėjo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė adv. A. Skujytė nurodė, kad ieškovės tikroji turtinė padėtis neatskleista. Ieškovė nurodė aplinkybes, kad turi papildomų pajamų, t.y. daržovių auginimas 2 hektarų sklype ir pardavimas. Ieškovė teigia savo poreikiams išleidžianti 500 Eur, mergaitei apie 645 Eur, tačiau šiuo metu kai atsakovas neteikia išlaikymo, ji išleidžia apie 400 Eur ir nebuvo pasakyta, jog tokios sumos neužtenka. Ieškovė turi draugą ir naujo vaiko gimimas nesunkina jos padėties, nes atsakovas vienas augina 3 vaikus ir jis neturi sutuoktinės. Jam tenka visa našta išlaikyti visus vaikus, o ieškovė šią naštą dalinasi. Ieškovė neturi kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovo siūloma proporcija dalintis išlaikymo naštą lygiomis dalimis yra protinga. Su dukra buvo susiklosčiusi fragmentinė bendravimo tvarka. Nustatant bendravimo tvarką reikia atsižvelgti į vaiko interesus, o nenustatyti tik tėvams patogią bendravimo tvarką. Šiuo metu mergaitė nereikalauja ir neprašo kažką keisti bendravime. Turėtų likti faktiškai susiklosčiusi bendravimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
5. Nustatyta, kad nepilnametės E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime motina yra įrašyta ieškovė J. R., o vaiko tėvo grafoje duomenys apie tėvą nenurodyti.
Dėl tėvystės nustatymo.
6.Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės; jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.148 str. 1-2 d. d.). DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.
Byloje teismo 2018-09-25 nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertams. Atlikę ekspertizę ekspertai 2018-10-17 Ekspertizės akte Nr. ES 184/2018(01) pateikė išvadą, kad atsakovas T. J. yra E. R., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su 99,999999995094 proc. tikimybe. Atsižvelgiant į šią ekspertų išvadą, šalims neneigiant turėjus intymių santykių, pripažintina esant įrodyta, kad atsakovas T. J. yra nepilnametės E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametė E. R. yra T. J. biologinė dukra (CK 3.148 str. 1 d.).
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo
7.Nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą tėvams gyvenant skyrium, teismas įvertina vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, kitų giminaičių. Taip pat būtina išsiaiškinti su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyvena nuo pat gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimas Nr. 35). Nustatyta, kad nepilnametė šalių dukra E. R. nuo pat gimimo gyvena su savo motina (ieškove) J. R. ir nėra jokių duomenų, kad motina netinkamai ja rūpinasi ar neužtikrina būtiniausių gyvenimo, ugdymo ir kitų sąlygų. Savo ruožtu, atsakovas su nepilnamete dukra susipažino tik dukrai sulaukus 14 metų amžiaus, dukra su tėvu niekada kartu negyveno ir jų bendravimas šiai dienai yra gana retas (kartą per 3 mėnesius). Atsakovas sutiko, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Tarp šalių nesant ginčo, nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymas su motina nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str. 1-2 d.).
Dėl išlaikymo priteisimo
8.Vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos; vaiko kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 str. 2- 3 d. d.). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena.
Atsakovas T. J. teisme pripažino, kad išlaikymo dukrai E. R. nebeteikia nuo ieškinio gavimo dienos. Šalių dukrai gyvenant su motina, iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo priteisiamas išlaikymas, nes pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiui savo vaikui turi abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas byloje sutiko su ieškovės pateiktu paskaičiavimu ir nėra ginčo tarp šalių dėl dukros būtiniausiems poreikiams (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kitiems visapusiško vaiko vystymosi poreikiams užtikrinti) kas mėnesį reikalingos lėšų sumos, t. y. 645,00 Eur.
Nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, nes laukiasi kūdikio (preliminari nėštumo ir gimdymo atostogų data: nuo 2019-01-09) ir jokių pajamų negauna. Ieškovė dar turi vieną nepilnametę dukrą – I. K., gim. (duomenys neskelbtini) (atsakovas nėra jos tėvas). Kaip teisme paaiškino, šią dukrą pilnai išlaiko jos biologinis tėvas, su kuriuo ieškovė gyvena kartu. Ieškovei J. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 8 399 Eur; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 14 100 Eur), ir sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 13 800 Eur), esantys (duomenys neskelbtini); 31000/62000 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė šios dalies rinkos vertė pagal NTR – 12 885 Eur; viso sklypo – 25 770 Eur); butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 53 800 Eur). Ieškovė transporto priemonių neturi.
Teismas pažymi, kad abi šalys byloje pilnai neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Tačiau iš aukščiau nurodytų aplinkybių apie abiejų tėvų turtinę padėtį galima daryti išvadą, kad jų turtinė padėtis pagal esamus duomenis yra panaši. Nors jokių (tokių) pajamų negauna, ieškovė nurodė, jog savo poreikiams išleidžia 500 Eur, o dukrai – 300-400 Eur. Ieškovė turi keletą nekilnojamojo turto objektų, kurių visų vidutinė rinkos vertė pagal NTR sudarytų apie 102 984,00 Eur. Ieškovės nekilnojamasis turtas nėra apsunkintas hipoteka ar kitais turtiniais įsipareigojimais. Nors teigė, kad buto Vilniuje nėra galimybės išnuomoti, nes jam būtinas remontas, tačiau šių savo argumentų nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Ieškovė šiuo metu turi 2 nepilnamečius išlaikytinius. Nepilnametę dukrą I. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei padeda išlaikyti kartu gyvenantis mergaitės biologinis tėvas. Kaip paaiškino teisme, tėvas šią dukrą išlaiko pilnai, ji prie jos išlaikymo neprisideda. Ieškovei dar vienas vaikas turėtų gimti kitų metų kovo mėnesį ir tuomet ji jau turės iš viso 3 išlaikytinius. Ieškovė teigė, kad turimame žemės sklype augina daržoves ir jas parduoda, tačiau iš to gaunamų pajamų negalėjo įvardinti.
Savo ruožtu, atsakovas vienas turi išlaikyti savo nepilnamečius dvynius sūnus (jų motina mirė (duomenys neskelbtini)), o nepilnamečių išlaikytinių turi iš viso net keturis (įskaitant šalių bendrą dukrą). Nors atsakovas yra įmonės akcininkas ir direktorius, tačiau dirba už artimą minimaliam atlyginimą. Teisme gi nurodė, kad jo pajamos per mėnesį yra apie 1 000,00 Eur. Vis tik, atsakovo turtinė padėtis leidžia jam vykdyti ženklius kreditorinius įsipareigojimus, kaip jis nurodė, kas mėnesį bankui pagal kredito sutartis yra įsipareigojęs mokėti apie 1 800,00 Eur. Įrodymų, kad šią sumą kas mėnesį skolinasi būtent iš savo įmonės, nepateikė (CPK 178 str.). Kartu būtina pažymėti ir tai, kad iki šalių ginčo atsakovas nepilnametei dukrai E. R. geranoriškai teikė po 500,00 Eur kas mėnesį išlaikymą. Šiai dienai atsakovas nurodo sutinkantis dukros išlaikymui skirti pusė reikalingos sumos, t.y. 322,50 Eur. Teismas pastebi, kad atsakovo sutikimas teikti didesnį išlaikymą yra labiau paremtas jo geranoriškumo principus negu realia galimybe teikti tokį išlaikymą. Pagal atsakovo poziciją, jeigu nebūtų pareikštas ieškinys, tai jis ir toliau būtų geranoriškai teikęs dukrai 500,00 Eur išlaikymą. Tai rodo, kad atsakovas yra tik galimai pajėgus teikti didesnį išlaikymą,bet reali situacija galėjo keistis ir šiai dienai jis sutinka teikti 322,50 Eur,kas yra daugiau negu minimumas vienam vaikui(200 eurų),kai šalis turi dar papildomai tris išlaikytinius.
Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad tiek eiškovė,tiek atsakovas turi teisę vadovautis CK 3.198 str. nuostatomis,kai šalys gali nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo principo.Atsižvelgtina į tai,kad ieškovė aprūpina šalių bendrą vaiką gyvenamuoju būstu ir jai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį,į tai,kad atsakovui tenka vienam išlaikyti keturis išlaikytinius,į vaiko poreikius, yra pagrindas iš atsakovo priteisti pusę dukros poreikių sumos išlaikymo dydį-322,50 eurų su kuriuo sutinka ieškovas,kas pagal ieškovės paaiškinimą teisme yra tarpinė suma tarp jos nurodytos 300-400 eurų skirtinos dukrai sumos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas dukros E. R. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 322,50 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-06-25) iki vaiko pilnametystės (CK 3.155 str., 3.156 str., 3.159 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str.). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama motina (ieškovė) (CK 3.185 str., 3.190 str.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti tik išimtinai nepilnamečio vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 str.).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
9.Iš ieškovės ieškinyje išdėstytos prašomos nustatyti atsakovo ir dukros bendravimo tvarkos matyti, kad jos pagrindu yra prašoma įpareigoti atsakovą bendrauti su šalių dukra („ne mažiau nei 2 savaitgalius per mėnesį“, atitinkamomis švenčių dienomis ir t.t) nepriklausomai ar tėvas to nori,ar tėvas tai gali(atsižvelgiant į tai,kad jis turi dar tris išlaikytinius).
Atsakovas su reikalavimu nustatyti bendravimo tvarką nesutinka ir prašo palikti šiuo metu savaime susiklosčiusią jo bendravimo su dukra tvarką, t.y. jis su dukra esant poreikiui ir abiejų norui susitaria susitikti telefonu ir taip bendrauja kartą per kelis mėnesius. Ieškovė neginčijo, kad tarp atsakovo ir dukros yra nusistovėjusi fragmentiška bendravimo tvarka. Byloje nėra jokių duomenų, kad nusistovėjusi tvarka kaip nors pažeidžia nepilnametės dukros interesus.Ieškovės noras,kad jos dukra ir atsakovas dažniau vienas su kitu matytusi yra daugiau maralionio,bet ne teisinio aspekto dalis.Be to matytis šalims dažniau nėra jokių kliūčių.
Teismas pažymi, kad bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas neturi būti sietinas su prievartiniu mechanizmu, t. y. nustatant tėvo ir dukros bendravimo tvarką neturi vyrauti įpareigojimai, kurių skyrium gyvenantis tėvas nenori ar negali įgyvendinti. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo tvarka nepasieks ja siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti sklandų atsakovo ir jo dukros bendravimą, stiprinti emocinį ryšį tarp jų, kadangi atsakovas ar dukra tiesiog gali nenorėti bendrauti nustatytu laiku arba atsakovas neatvyks susitikti su dukra,nes tai yra jo teisė.
Bendravimo tvarkos nustatymas turi būti sietinas su savanoriškumo principu ir tik toks bendravimas gali užtikrinti ir puoselėti tėvo ir vaiko artimus ryšius. Suprantama, kad skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, tačiau bendravimo tvarkos nustatymas pirmiausia turi atitikti ne tik vieno kurio nors vaiko interesus,kai šalys turi ne vieną išlaikytinį. Nustatyta bendravimo tvarka turi būti tokia, kad tiek tėvas, tiek vaikas norėtų (siektų) ja naudotis, kad vaikas būdamas su tėvu jaustųsi saugus ir mylimas, kad bendravimo tvarka netrukdytų kasdienių vaiko poreikių įgyvendinimui jo įprastoje gyvenamojoje vietoje ir kad ji būtų realiai vykdoma. Taip pat pažymėtina, kad būtent ieškovei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tenka pagrindinė pareiga rūpintis kasdieniais vaiko poreikiais, o įpareigojimų nustatymas atsakovui, kurių jis galimai (dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių) nevykdys, nepašalins ieškovės pareigos rūpintis vaiku ir juo labiau neskatins skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko ryšių stiprinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su vaiku, svarbiau yra kokybinis tėvo ir vaiko bendravimas, o ne kiekybinis, t. y. geriau susitikimai būna retesni ar praleidžiamas kartu laikas trumpesnis, bet išnaudojamas tikslingai ir esant vaiko ir tėvo abipusiam norui.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad tarp atsakovo ir jo nepilnametės dukters E. R. yra nusistovėjusi ir abu tenkinanti bendravimo tvarka, paremta nors ir retu, bet abiejų geranorišku bendravimu, todėl ieškinys dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo netenkintinas.
10. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Atsakovas T. J. už byloje paskirtą DNR ekspertizę sumokėjo 330,00 Eur. Atsakovas tėvystės be DNR ekspertizės paskyrimo įteisinti nesutiko. Ekspertizei patvirtinus jį esant šalių nepilnametės dukros biologiniu tėvu, sumokėti 330,00 Eur už ekspertizę iš ieškovės nepriteisiami.
Ieškovė J. R. už pareikštą ieškinį sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 500,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų. Atsakovas turėjo 490,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų.
Ieškinį tenkinus iš dalies (2 iš 4 reikalavimų pilnai – dėl tėvystės ir gyvenamosios vietos nustatymo; dėl išlaikymo priteisimo – 50 proc.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintai ieškinio daliai (50 proc.). Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteisiama 325 Eur bylinėjimosi išlaidų ((150,00 Eur + 500,00 Eur) x 50 proc.), o atsakovui iš ieškovės 245 Eur bylinėjimosi išlaidų (490,00 Eur x 50 proc.) (CPK 93 str. 2 d.). Sudengus priteisiamas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei sprendimu iš atsakovo priteistina 80 Eur bylinėjimosi išlaidų (325-245)(CPK 88,193 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88,185,193, 259, 263-270 str., teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovas T. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o E. R. yra T. J. biologinė dukra.
Nepilnametės E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) motinos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo T. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. R. (a. k. 6030614041612162) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 322,50 Eur (trijų šimtų dvidešim dviejų eurų 50 ct) dydžio išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018‑06-25) iki jos pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisto išlaikymo dukrai tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo T. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iškovei J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.