Kauno apygardos teismo nutartis, A2-221-390/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-01-22
Bylos Nr.: A2-221-390/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-00336-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Algimantas Kukalis
Pareiškėjas: A. U., V. U.

Kategorijos

3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. A2-221-390/2019Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00336-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.5.; 3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.9.; 3.3.4.3. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. U., atstovaujamo advokato M. V., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-23278-1084/2018 pagal pareiškėjo A. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-650-925/2017 pagal pareiškėjos V. U. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. Č. ir pareiškėja (išieškotoja) V. U.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2YT-650-925/2017 pagal pareiškėjos V. U. skundą dėl antstolės B. Č. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. Č. ir skolininkas A. U., 2017-05-03 nutartimi patenkino pareiškėjos V. U. skundą, pripažino neteisėtu ir panaikino antstolės B. Č. 2016-05-17 patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir 2016-06-27 patvarkymą atsisakyti patenkinti pareiškėjos skundą bei įpareigojo antstolę tęsti vykdymo veiksmus.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas A. U. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-650-925/2017 pagal pareiškėjos V. U. skundą dėl antstolės B. Č. veiksmų; atmesti V. U. skundą dėl antstolės B. Č. veiksmų ir palikti galioti antstolės B. Č. 2016-05-17 patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo bei 2016-06-27 patvarkymą atsisakyti tenkinti pareiškėjos V. U. skundą. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė dviem pagrindais, t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, taip pat CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu – kai pirmosios instancijos teismo nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjas nurodė, kad jis negalėjo dalyvauti civilinės Nr. 2YT-650-925/2017 nagrinėjime, nes buvo išvykęs į komandiruotę, todėl tik 2018-05-24 pareiškėjo atstovui gavus ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00531-17 medžiagą, paaiškėjo naujos esminės faktinės aplinkybės, kad V. U. civilinėje byloje Nr. 2YT-650-925/2017 pateikti duomenys apie A. U. teiktą išlaikymą nepilnamečiui vaikui bei 2012-03-08 susitarime išdėstyti duomenys neatitinka tikrovės. Ikiteisminio tyrimo metu V. U. pripažino, jog 2004, 2005 m. yra gavusi pinigines perlaidas, 2006 ir 2008 m. yra gavusi pinigines lėšas iš A. U., kurios buvo skirtos vaiko išlaikymui. A. U. ir teismui nebuvo žinoma apie 2012-03-08 susitarimo sudarymo aplinkybes iki tol, kol V. U. ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų. A. U. 2012-03-08 susitarimo V. U. nurodytomis aplinkybėmis nepasirašė, o susitarime pateikti duomenys neatitinka tikrosios šalių valios bei tikrovės. Teismas priėmė nutartį remiantis CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepatvirtinta susitarimo kopija, kadangi V. U. ikiteisminio tyrimo institucijai originalo nepateikė ir teigė jo neturinti. A. U. nebūnant Lietuvoje ir nedalyvaujant 2012-03-08 susitarimo sudarymo metu, V. U. nurodytomis aplinkybėmis originalo A. U. negali turėti. Remiantis V. U. ikiteisminio tyrimo metu pateiktais elektroniniais laiškais, kurių A. U. nebuvo išsaugojęs ir turinio neprisiminė, galima nustatyti šalių tikrąją valią, t. y. jog šalys tarėsi tik dėl papildomo materialinio išlaikymo teikimo jų dukrai gera valia, tačiau ne dėl prievolės pagal teismo sprendimą teikti išlaikymą, kuris jau buvo įvykdytas, vykdymo. V. U. 2006-08-31 pareiškimu patvirtino apie prievolės teikti materialinį išlaikymą tinkamą įvykdymą, todėl civilinės bylos Nr. 2YT-650-925/2017 nagrinėjimo metu pareiškėjas neturėjo galiojančios prievolės teikti vaikui išlaikymą pagal 2004-05-14 teismo sprendimą, o V. U. neturėjo teisės reikalauti, kad A. U. vykdytų dukros išlaikymo prievolę pagal jį. Todėl teismas, visiškai nepagrįstai ir neteisėtai pritaikęs sandorio negaliojimo institutą, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, tai yra netaikė teisės normų, reglamentuojančių prievolės pasibaigimą tinkamai ją įvykdžius (CK 6.123 str.). Teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, priėmė nutartį remiantis CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepatvirtinta 2012-03-08 susitarimo kopija, kurio autentiškumą ginčija pareiškėjas.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo V. U. prašė pareiškėjo A. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos priteisiant V. U.. Nurodė, kad pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą ir kelia klausimą dėl suinteresuoto asmens pateikto dokumento – 2012-03-08 susitarimo kopijos, kurio neva pareiškėjas nepasirašė. Dėl minėto dokumento buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2018-07-19 prokuroro nutarimu nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dokumento klastojimo faktas ikiteisminiame tyrime nebuvo nustatytas. Nei vienas iš pareiškėjo pateiktų 2005 m., 2008 m., 2012 m. dokumentų neįrodo jokių naujų aplinkybių, kurios neva pareiškėjui paaiškėjo šiuo metu jau nutrauktame ikiteisminiame tyrime. Iš pareiškėjo pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo akivaizdu, kad jis siekia nuginčyti 2012-03-08 šalių sudaryto susitarimo turinį, konstatuoti prievolės teikti išlaikymą vaikui tariamą įvykdymą bei remdamasis tais pačiais rašytiniais įrodymais, kuriuos jau buvo pateikęs 2018-03-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje, 2017-2018 m. vykusiame ikiteisminiame tyrime. Pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jam skirtina bauda.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. spalio 26 d. nutartimi atmetė A. U. prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2YT-650-925/2017 atnaujinimo; netenkino suinteresuoto asmens V. U. prašymo skirti A. U. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Šalies argumentai

5. Teismas sprendė, kad pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo įvardintos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo visumos – jos negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios ir galinčios turėti esminės įtakos byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Teismui pateiktas liudytojos V. U. 2017-10-17 apklausos protokolas nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog V. U. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad 2004, 2005 m. yra gavusi pinigines perlaidas, kurios buvo skirtos vaiko išlaikymui. Pareiškėjas netinkamai suprato ir (ar) interpretavo ikiteisminio tyrimo metu V. U. nurodytas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas pažymėjo, kad dėl šių piniginių perlaidų paskirties buvo sprendžiama ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-8315-359/2018. Teismo vertinimu, būtent pareiškėjui, siuntusiam pinigines perlaidas ar mokėjusiam tam tikras pinigų sumas, šių veiksmų atlikimo metu buvo žinoma apie juos, todėl teismas sprendė, jog aplinkybės apie 2004-2005 m. pareiškėjo siųstas pinigines perlaidas bei 2006 m. ir 2008 m. sumokėtas pinigines sumas, buvo žinomos šių veiksmų atlikimo metu, todėl jos negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Būtent pareiškėjui, teigiančiam, kad jis yra tinkamai įvykdęs savo prievolę, teko pareiga pateikti teismui tai patvirtinančius duomenis, tačiau jokių duomenų apie nurodytu laikotarpiu teiktą išlaikymą pareiškėjas teismui nepateikė.

7. Teismas sprendė, kad aplinkybės, susijusios su 2012-03-08 susitarimo sudarymo vieta ar data, negali būti laikomos turinčiomis esminę reikšmę bylai. Esminę reikšmę turi ne susitarimo sudarymo aplinkybės, bet pats susitarimo egzistavimo faktas. Pareiškėjas nereiškė reikalavimo šį susitarimą pripažinti negaliojančiu, nepateikė duomenų, jog jis būtų nuginčytas, teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog jis suklastotas, todėl vien pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo neatitikimo jo valiai, nesudaro pagrindo jį laikyti negaliojančiu. Pareiškėjui duomenys apie šį susitarimą buvo arba turėjo būti žinomi civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, kadangi remdamasi šiuo susitarimu V. U. skundė antstolės 2016-05-17 patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, pareiškėjui apie šios bylos nagrinėjimą teisme buvo žinoma. Tačiau pareiškėjas teismui neteikė jokių savo paaiškinimų, argumentų, neginčijo minėto susitarimo ir jokių aktyvių veiksmų, siekdamas apginti savo interesus, neatliko. Byloje esantys duomenys, o taip pat ir pareiškėjo pozicijos nenuoseklumas dėl jo nepilnametei dukrai teikto išlaikymo leidžia abejoti pareiškėjo nurodomų aplinkybių atitikimu tikrovei, įskaitant ir jo teiginius dėl to, kad 2012-03-08 susitarimas neatitinka tikrosios šalių valios.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo išsiųsta 2017-05-03 nutarties kopija, 2017-05-29 teisėjos rezoliucija jam buvo leista susipažinti su civilinės medžiaga, todėl jam vėliausiai 2017-05-29 jam turėjo tapti žinomos aplinkybės dėl 2012-03-08 šalių susitarimo. Aplinkybė, jog nėra 2012-03-08 susitarimo originalo, negali būti laikoma esmine aplinkybe, kurią žinant teismas būtų priėmęs kitokį procesinį sprendimą, todėl ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė neatitinka vieno iš naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamų požymių, juo labiau teismas, remdamasis susitarimo kopija, patvirtinta šį susitarimą sudariusio asmens, nepažeidė proceso teisės normų.

9. Teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie šalių tarpusavio susirašinėjimą, kaip galimai parodančio tikrąją šalių valią dėl pareiškėjo ketinimo gera valia teikti dukrai materialinį išlaikymą, negali būti laikomos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, kadangi aplinkybės dėl šio susirašinėjimo bei jo turinys pareiškėjui, kaip vienam iš šio susirašinėjimo dalyviui, buvo žinomos jau tuo metu, kai šis susirašinėjimas vyko. Šalių susirašinėjimas jau po 2012-03-08 susitarimo sudarymo, tik patvirtina jį, bet to, leidžia jį įgyvendinti, nes pareiškėjui buvo pateiktas dukters atsiskaitomosios sąskaitos numeris.

10. Teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos yra nepagrįstos ir nesudarančios savarankiško pagrindo atnaujinti byloje procesą. 2012-03-08 susitarimo kopija yra patvirtinta vienos iš šį susitarimą sudariusių šalių – V. U., todėl teismas turėjo teisę remtis minėto susitarimo kopija ir CPK 114 straipsnio nuostatų nepažeidė. Todėl pripažinti, jog teismas, priimdamas 2017-05-03 nutartį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, nėra teisinio pagrindo, kadangi teismas vadovavosi remiantis CPK nuostatomis patvirtintu rašytiniu įrodymu. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamoje byloje teismas, priimdamas 2017-05-03 nutartį, taikė teisės normas, reglamentuojančia sandorio negaliojimą.

Šalies argumentai

11. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškė praleidęs įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą, kadangi jo nurodomos aplinkybės iš esmės jam buvo žinomos dar iki civilinės bylos nagrinėjimo teisme arba civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, arba iš karto po to, kai jis susipažino su civilinės bylos medžiaga. Tai sudaro savarankišką pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atnaujinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų civilinės bylos Nr. 2YT-650- 925/2017 procesą; atmesti V. U. skundą dėl antstolės B. Č. veiksmų ir palikti galioti antstolės B. Č. 2016 m. birželio 17 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir 2016 m. birželio 27 d. patvarkymą atsisakyti patenkinti pareiškėjos V. U. skundą (2 t. b. l. 81-85). Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

12.1.Teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo ir neturėjo galimybių pareikšti savo pozicijos. Yra visos sąlygos apelianto nurodytas aplinkybes pripažinti naujai paaiškėjusiomis po susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kadangi netikro 2012-03-08 susitarimo pagaminimo faktas egzistavo civilinės bylos nagrinėjimo metu, jis tapo žinomas tik po nutarties įsiteisėjimo, jeigu teismui jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, galimai būtų priimtas kitas sprendimas.

12.2.Teismas nepagrįstai vadovavosi civiline byla Nr. 2YT-8315-259/2018, nes minėta byla ir ši byla dėl proceso atnaujinimo išnagrinėta remiantis civilinėje byloje Nr. 2YT-650-925/2017 2017-05-03 priimta nutartimi ir joje nustatytais neteisingais faktais. Apeliantas siekia atnaujinti civilinės bylos procesą, kad būtų ištaisyta aiški teisės taikymo klaida, jog galėtų apginti jo pažeistus interesus ir nebūtų daroma jam žala.

Žemesnės instancijos teismas

12.3.Teismas, pažeisdamas įrodinėjimo paskirstymo taisyklę, nepagrįstai teigia, jog A. U. privalėjo įrodyti, jog 2004-2005 metais siųstos piniginės perlaidos buvo skirtos vaiko išlaikymui. Būtent V. U. teigdama, jog piniginės perlaidos buvo panaudotos automobilio įsigijimui ir/arba perduotos A. U. tėvui, privalėjo įrodyti tokius savo teiginius. Teismas šališkai ir neobjektyviai, remdamasis prielaida, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, jog abejotina, kad A. U. pinigines perlaidas siuntė vaiko išlaikymui. Tai, kad apeliantas teikė išlaikymą 2006 ir 2008 m. ginčo nėra, tačiau 2012-03-08 pagamintame netikrame susitarime V. U. nurodė neteisingus duomenis apie jo sumokėtas pinigines lėšas vaiko išlaikymui.

12.4.Teismas nepagrįstai nurodo, jog aplinkybės, susijusios su susitarimo sudarymo vieta ar data, negali būti laikomos turinčiomis esminę reikšmę bylai. V. U. nurodytomis aplinkybėmis 2012-03-08 apeliantas negalėjo pasirašyti minėto susitarimo ir išreikšti savo valios, nes buvo komandiruotėje. Jei teismui būtų buvę žinomos aplinkybės, jog A. U. nepasirašė minėto susitarimo, šis susitarimas negalėtų būti laikomas tinkamu įrodymu byloje ir teismas negalėtų juo remiantis panaikinti 2006 m. V. U. pareiškimo dėl tinkamo prievolės išlaikyti vaiką įvykdymo.

12.6.Teismas nepagrįstai nurodo, jog šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo stadijoje, pareiškėjas turėjo išreikšti reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas selektyviai vertindamas įrodymus, naujai paaiškėjusias aplinkybes, pagrindžiančias proceso atnaujinimo būtinumą, neteisingai nustatęs naujai paaiškėjusių aplinkybių paaiškėjimo momentą, remiantis vien formaliais pagrindais, neteisingai konstatavo, jog pats pareiškėjas kaltas dėl tokio civilinės bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, baigties.

12.7.Nepagrįsta teismo išvada, kad priimant nutartį nebuvo padaryta aiški ir esminė teisės normos taikymo klaida. Teismas priėmė nutartį pagaminto netikro susitarimo pagrindu, nenustatinėjo teisiškai reikšmingų aplinkybių byloje, apie faktiškai teiktą išlaikymą vaikui, netaikė teisės normų, reglamentuojančių prievolės įvykdymą, nepagrįstai ir neteisėtai vadovavosi įstatymų nustatyta tvarka nepatvirtinta pagaminto netikro susitarimo kopija, taip padarydamas aiškius proceso bei materialinės teisės normų pažeidimus.

12.8.Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškė praleidęs įstatyme numatytą terminą. Pareiškėjas nedalyvavo 2012-03-08 susitarimo sudarymo metu, jam nebuvo žinomos jo sudarymo aplinkybės, buvo įsitikinęs, jog vaiko išlaikymo prievolę pagal teismo sprendimą yra įvykdęs tinkamai, kadangi pati V. U. jam tai raštu buvo patvirtinusi. Todėl visos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis remiasi prašydamas atnaujinti bylos procesą, jam tapo žinomos tik 2018-05-24 susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Atsiliepimas

13. Suinteresuotas asmuo V. U. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018-10-26 nutartį (2 t. b. l. 89-95). Nurodo šiuos argumentus:

13.1.Pareiškėjas nei prašyme atnaujinti procesą, nei skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios jam nebuvo žinomos ir/ar negalėjo būti žinomos 2017-05-03 civ. bylos Nr. 2YT-650-925/2017 nagrinėjimo metu.

13.2.Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, jog apie bylos nagrinėjimą nežinojo, negalėjo dalyvauti procese, nes buvo išvykęs į užsienį. Jis savo teises vykdomojoje ir civilinėje byloje įgyvendino tiek per atstovę advokatę, tiek ir pats savarankiškai. Taip pat pareiškėjas 2017-06-19 kreipėsi į prokuratūrą, siekdamas pradėti ikiteisminį tyrimą V. U. atžvilgiu dėl dokumento klastojimo, sukčiavimo, kuris buvo nutrauktas 2018 m.

13.3.Pareiškėjo pateiktas V. U. ikiteisminio tyrimo apklausos protokolas neįrodo jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes ikiteisminiame tyrime apklausiama liudytoja V. U. nurodė tas pačias išlaikymo teikimo nepilnametei dukrai aplinkybes, kokias nurodė teikdama skundą 2017-05-03 išnagrinėtoje byloje dėl antstolės veiksmų.

13.4.Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia 2004, 2005 m. USD perlaidomis, 2012 m. el. laiškais, 2017 m. pažyma apie komandiruotes. Visi šie dokumentai bylos nagrinėjimo metu jau buvo žinomi, todėl begali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

13.5.Byloje esminę reikšmę turi ne 2012-03-08 susitarimo sudarymo aplinkybės, o jo egzistavimo faktas. Pareiškėjas niekada neginčijo 2012 03 08 Susitarimo, savo veiksmais, vykdydamas mokėjimus į dukters sąskaitą, pripažino jį egzistuojant, ikiteisminiame tyrime neginčijo savo parašo dokumente, priešingai, nurodė, kad parašas dokumente yra paties pareiškėjo, dokumento klastojimo faktas nebuvo nustatytas ir vykusiame ikiteisminiame tyrime.

13.6.Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos priimant nutartį byloje, yra nepagrįstos ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą šiuo pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

13.7.Teismo 2017-05-03 nutartis pareiškėjui įteikta dar 2017 m. gegužės mėn., todėl pareiškėjas laikomas praleidusiu terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

16. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

17. Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-192/2011, 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-468/2014). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).

19. Apeliantas (pareiškėjas) prašyme dėl proceso atnaujinimo kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodė tai, kad po teismo 2017-05-03 nutarties c. b. Nr. 2YT-650-925/2017 priėmimo, 2018-05-24 apelianto atstovui susipažinus ikiteisminio tyrimo medžiaga, paaiškėjo: jog V. U. byloje pateikti duomenys apie apelianto teiktą išlaikymą nepilnamečiui vaikui bei 2012-03-08 susitarime išdėstyti duomenys neatitinka tikrovės, kadangi ikiteisminio tyrimo metu V. U. pripažino, jog 2004, 2005 m. yra gavusi pinigines perlaidas, 2006 m. ir 2008 m. yra gavusi pinigines lėšas iš A. U., kurios buvo skirtos vaiko išlaikymui; apeliantas 2012-03-08 susitarimo V. U. nurodytomis aplinkybėmis nepasirašė, nes to metu buvo komandiruotėje, susitarime pateikti duomenys neatitinka tikrosios šalių valios; teismas priėmė nutartį remiantis įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtinta susitarimo kopija, kurio originalo V. U. neturi; remiantis V. U. ikiteisminio tyrimo metu pateiktais elektroniniais laiškais, kurių A. U. nebuvo išsaugojęs ir turinio neprisiminė, galima nustatyti šalių tikrąją valią, t. y. jog šalys tarėsi tik dėl papildomo materialinio išlaikymo teikimo jų dukrai gera valia, tačiau ne dėl prievolės pagal teismo sprendimą teikti išlaikymą, kuris jau buvo įvykdytas, vykdymo. Apelianto manymu, yra visos sąlygos minėtas aplinkybes pripažinti naujai paaiškėjusiomis po susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jeigu jos būtų buvusios žinomos teismui nagrinėjant bylą, galimai būtų priimtas kitas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos apelianto nurodomos aplinkybės, kuriomis jis grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš esmės yra susijusios su 2012-03-08 susitarimu, kurio sudarymo faktą bei atitikimą jo valiai apeliantas neigia, nes, jo teigimu, dokumentas suklastotas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie civilinės bylos Nr. 2YT-650-925/2017 nagrinėjimą teisme (1 t. b. l. 21), apeliantas buvo atvykęs į paskirtą 2017-03-29 teismo posėdį (1 t. b. l. 23), taip pat jam asmeniškai buvo įteiktas šaukimas į 2017-04-26 teismo posėdį (1 t. b. l. 29). Apeliantui 2017-05-03 nutarties kopija buvo išsiųsta 2017-05-04 (1 t. b. l. 97). 2017-05-29 buvo tenkintas apelianto prašydamas leisti susipažinti su civilinės bylos medžiaga (1 t. b. l. 39).

21. Taigi iš šios nutarties 20 punkte nurodytų aplinkybių nustatyta, kad apeliantui apie civilinės bylos Nr. 2YT-650-925/2017 nagrinėjimą buvo žinoma, vykdomojoje byloje yra pateikta apelianto ir advokatės E. M. Š. 2016-05-03 patvirtinta atstovavimo sutartis, taip pat advokatė vykdomojoje byloje 2016-05-03 pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą, kurį antstolė 2016-05-17 patvarkymu tenkino. V. U. skundas dėl minėto patvarkymo, kuris ir buvo nagrinėjamas c. b. Nr. 2YT-650-925/2017, buvo grindžiamas šalių 2012-03-08 susitarimu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui duomenys apie šį susitarimą, nepriklausomai nuo V. U. ikiteisminiame tyrime nurodytų duomenų apie jo sudarymo aplinkybes, taip pat, kad byloje yra pateikta 2012-03-08 susitarimo kopija, buvo arba turėjo būti žinomi civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, arba vėliausiai 2017-05-29 susipažinus su bylos medžiaga, o ne apelianto atstovui susipažinus su ikiteisminio tyrimo duomenimis.

22. Pažymėtina, kad nors apeliantas teigia, jog teismas vadovavosi V. U. pagamintame netikrame 2012-03-08 susitarime nurodytais duomenimis, tačiau jokių aplinkybių, kad susitarimas yra netikras, patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad apelianto inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl V. U. veikų, turinčių požymių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 2018-07-19 prokuroro nutarimu nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2 t. b. l. 51). Todėl teigti, kad minėtas šalių susitarimas yra suklastotas ir teismas negalėjo juo vadovautis, nėra jokio teisinio pagrindo.

23. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybės, susijusios su susitarimo sudarymu, nėra tos aplinkybės, kurias žinodamas, teismas, nagrinėjęs bylą, būtų priėmęs kitokį sprendimą, kadangi nepriklausomai nuo susitarimo sudarymo vietos, teismas rėmėsi susitarime išdėstytais duomenimis dėl išlaikymo mokėjimo tvarkos ir dydžio. Apeliacinės instancijos sutinka su teismo vertinimu, kad byloje esminę reikšmę turi ne susitarimo sudarymo aplinkybės, bet pats susitarimo egzistavimo faktas. Bylos duomenys patvirtina, kad po 2012-03-08 susitarimo sudarymo apeliantas mokėjo į dukters sąskaitą AB „Swedbank“ po 200 - 300 litų, kaip ir nurodyta 2012-03-08 susitarime, kiekvieno mokėjimo paskirtyje nurodydamas „alimentai“, t. y. realiai vykdė susitarimą, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis nebuvo sudarytas. Be to, pareiškėjas susitarimo sudarymo aplinkybę sieja su V. U. ikiteisminio tyrimo metu nurodytais duomenimis, tačiau nurodyta aplinkybė neatitinka taip pat ir būtino naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio – jog ši aplinkybė turėjo būti bylos nagrinėjimo metu. V. U. apklausa buvo atlikta jau po civilinės bylos išnagrinėjimo, todėl šios paklausos metu nurodytos aplinkybės negalėjo būti žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu. Taigi susitarimo sudarymo aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių požymių.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pateiktas V. U. ikiteisminio tyrimo apklausos protokolas neįrodo jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių dėl V. U. pripažinimo apie pareiškėjo 2004-2005, 2006 m. ir 2008 m. teiktą išlaikymą vaikui. Apklausos protokole užfiksuotos V. U. nurodytos išlaikymo teikimo nepilnametei dukrai aplinkybes, kurios nurodytos ir jai teikiant skundą 2017-05-03 išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl antstolės veiksmų. V. U. ikiteisminiame tyrime nurodė, kam buvo skirtos A. U. 2004, 2005 m. USD perlaidos iš užsienio, jog šios perlaidos nėra alimentai, be to, dėl šių piniginių perlaidų paskirties pasisakyta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-8315-359/2018. Akivaizdu, kad apeliantas, siųsdamas pinigines perlaidas ar mokėdamas tam tikras pinigų sumas, apie šių veiksmų atlikimą žinojo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog aplinkybės apie 2004-2005 m. apelianto suinteresuotam asmeniui V. U. siųstas pinigines perlaidas bei 2006 m. ir 2008 m. sumokėtas pinigines sumas, buvo žinomos šių veiksmų atlikimo metu, todėl jos negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos apeliantui bylos nagrinėjimo metu. Apelianto nurodomos aplinkybės apie šalių 2012 m. vykusį tarpusavio susirašinėjimą, kaip patvirtinantį tikrąją šalių valią dėl pareiškėjo ketinimo gera valia teikti dukrai materialinį išlaikymą, taip pat negali būti laikomos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos apeliantui bylos nagrinėjimo metu, kadangi, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybės dėl šio susirašinėjimo bei jo turinys pareiškėjui, kaip vienam iš šio susirašinėjimo dalyvių, buvo žinomos susirašinėjimo metu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu

25. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

26. Apeliantas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu grindė ir tuo, kad bylą nagrinėjęs teismas, pareiškėjui esant įvykdžiusiam išlaikymo prievolę, be pagrindo netaikė teisės normų, reglamentuojančių prievolės pasibaigimą tinkamai ją įvykdžius (CK 6.123 str.), taip pat teismas 2017-05-03 nutartį priėmė remdamasis CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepatvirtinta susitarimo kopija, kadangi V. U. šio susitarimo originalo nepateikė, o A. U. jo negali turėti, kadangi jo pasirašyme nedalyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apelianto atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais bei sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylos atnaujinimui dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos.

27. Civilinio kodekso 6.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. 2YT-8315-359/2018 buvo nagrinėjamas klausimas dėl antstolės priimtų patvarkymų teisėtumo vykdomojoje byloje, bet nebuvo taikomos teisės normos, reglamentuojančios prievolių pabaigą. Teismas, priimdamas 2017-05-03 nutartį, vadovavosi 2012-03-08 šalių susitarimu ir antstolei pateiktais mokėjimo dokumentais, įrodančiais, kad po minėto susitarimo sudarymo pareiškėjas toliau vykdė išlaikymo prievolę dukrai, nurodydamas paskirtį „alimentai“, 2016-03-29 išlaikymo suderinimo aktu, kuris buvo išsiųstas apeliantui ir su kuriame nurodytomis sumomis A. U. sutiko, atsiųsdamas išieškotojai elektroniniu paštu savo patvirtinimą. Teismui nustačius, kad pareiškėjas nėra įvykdęs savo prievolės pagal 2004 m. teismo sprendimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai teikimo, teismas neturėjo pagrindo taikyti teisės normas, reglamentuojančias prievolės pasibaigimą tinkamai ją įvykdžius. Teismas konstatavo, kad šalys 2012-03-08 susitarimu susitarė 2006 m. ir 207 m. susitarimus laikyti negaliojančiais ir priimdamas 2017-05-03 nutartį rėmėsi pareiškėjos V. U. pateikto šalių sudaryto susitarimu, kurio pagrindu panaikino skundžiamus antstolės patvarkymus vykdomojoje byloje. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos priimant 2017-05-03 teismo nutartį, yra nepagrįstos ir nesudarančios savarankiško pagrindo atnaujinti byloje procesą.

28. CPK 114 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančio byloje asmens prašymu gali pareikalauti pateikti dokumentų originalus. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas pateikti dokumentų originalus turi būti pateikiamas ieškinyje, priešieškinyje, atsiliepime į pareikštą ieškinį arba kituose dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose. Vėliau tokį prašymą dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti, jeigu priežastis, dėl kurių prašymas nebuvo pateiktas anksčiau, teismas pripažįsta svarbiomis arba jeigu tokio prašymo patenkinimas neužvilkins bylos išnagrinėjimo (CPK 114 str. 2 d.).

29. Nagrinėjamu atveju V. U. pateikta 2012-03-08 susitarimo kopija yra patvirtinta vienos iš šį susitarimą sudariusių šalių – V. U., t. y. dokumentą išdavusio asmens. Proceso įstatyme nurodyta, kad tuo atveju, jeigu teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (CPK 202 str.). Todėl teismas, priimdamas 2017-05-03 nutartį, turėjo teisę spręsti dėl 2012-03-08 susitarimo, kaip įrodymo, vertinimo. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai tokia savo diskrecijos teise ir pasinaudojo, pasisakydamas dėl šio dokumento įrodomosios reikšmės visų kitų byloje esančių duomenų kontekste. Byloje nustatyta, kad apeliantui apie bylos nagrinėjimą teisme, taip pat, jog byloje yra pateikta susitarimo kopija, buvo arba turėjo būti žinomi civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau apeliantas prašymo išreikalauti susitarimo originalą nepareiškė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teismas, priimdamas 2012-05-03 nutartį, turėjo teisę remtis minėto susitarimo kopija ir CPK 114 straipsnio nuostatų dėl procesinių dokumentų priedų pateikimo formos nepažeidė.

30. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu, įvertinus byloje nustatytą aplinkybę, jog apeliantas, atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, turėjo galimybę tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis, teikti įrodymus ir prašymus, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, nėra pagrindo laikyti, jog vertinant suinteresuoto asmens V. U. byloje pateiktus įrodymus buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, byloje surinktus įrodymus tyrė ir įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantas, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo

31. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Papildomai pažymėtina, kad prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą.

32. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, turinčias pagrindą atnaujinti procesą, sužinojo 2018-05-24 apelianto atstovui gavus ikiteisminio tyrimo medžiagą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, jog apeliantas prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškė praleidęs įstatyme numatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą, sprendžia, kad su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas prašo atnaujinti procesą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-650-925/2017, kurioje nutartis priimta 2017-05-03. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantui apie civilinės bylos Nr. 2YT-650-925/2017 nagrinėjimą buvo žinoma, jam asmeniškai buvo įteiktas šaukimas į 2017-04-26 teismo posėdį, todėl pats negalėdamas jame dalyvauti, apeliantas galėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Apeliantui 2017-05-03 nutarties kopija buvo išsiųsta 2017-05-04, 2017-05-29 teisėjos rezoliucija buvo tenkintas apelianto prašydamas leisti susipažinti su civilinės bylos medžiaga, todėl apeliantui vėliausiai 2017-05-29 turėjo tapti žinomos aplinkybės, kad V. U. skundas grindžiamas 2012-03-08 šalių susitarimo kopija. Aplinkybės apie 2004-2005 m. apelianto siųstas pinigines perlaidas bei 2006 m. ir 2008 m. sumokėtas pinigines sumas, kaip ir apie 2012 m. vykusį šalių elektroninį susirašinėjimą, apeliantui buvo žinomos šių veiksmų atlikimo metu. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios teismo išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai jo nurodomų aplinkybių sužinojimo faktą sieja su ikiteisminio tyrimo metu V. U. išsakyta pozicija. Šiuo atveju paskutinė diena prašymui atnaujinti procesą pateikti buvo 2017-08-29, apeliantas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-650-925/2017 teismui pateikė 2018-08-20 (1 t. b. l. 45-52), t. y. praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą, be to, praleisto termino atnaujinti neprašė. Termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.).

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

35. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis