Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. gynėjo advokato Petro Macenio prašymą dėl nuteistajam A. K. skirtų bausmių subendrinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.2017-08-18 Klaipėdos apygardos teisme gautas nuteistojo A. K. gynėjo advokato P. Macenio prašymas, kuriuo prašoma subendrinti bausmes, nuteistajam A. K. paskirtas Lenkijos Respublikos Suvalkų apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. II K 27/15 ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-20-380/2015, bei įskaityti į galutinės subendrintos bausmės laiką bausmę, atliktą pagal Lenkijos Respublikos Suvalkų apygardos teismo 2015 gegužės 21 d. nuosprendį. Gynėjas nurodo, jog dar nepriėmus ir nepaskelbus Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžio, A. K. padarė naują nusikalstamą veiką. Jis 2015-02-19, pažeisdamas Narkomanijos prevencijos įstatymą, vežė per Europos Bendrijos teritoriją iš Ispanijos į Guldapę, Lenkiją, didelį kiekį svaiginančių medžiagų. A. K. 2015-02-19 buvo sulaikytas ir jam nuo 2015-02-19 iki 2015-04-19 buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Vėliau ši kardomoji priemonė buvo pratęsta. Dėl šio nusikaltimo Suvalkų apygardos teismas 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu nuteisė A. K. pagal Narkomanijos prevencijos įstatymo 55 straipsnio 3 pastraipą 4 metų laisvės atėmimo bausme ir 200 dieninių normų, prilyginant 1 dieninę normą 50 zlotų, dydžio pinigine bauda. Dėl šio nuosprendžio buvo pateiktas apeliacinis skundas, tačiau Balstogės apeliacinis teismas 2015 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paliko galioti Suvalkų apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendį. Gynėjas, remdamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, daro išvadą, jog Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu turi būti subendrinta su Lenkijos Respublikos Suvalkų apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, įskaitant visą atliktą laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Gynėjas prašo pripažinti, kad nuteistasis A. K. jau atliko Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Gynėjas nurodo, jog identiškoje byloje Nr. T-41-238/2017 Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi tenkino prašymą dėl bausmių subendrinimo. Teismas nurodė, jog nors BK 63 straipsnyje nėra nustatyta, kad bausmė, paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, turi būti bendrinama su bausmėmis, paskirtomis Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais, tačiau šiame straipsnyje taip pat nėra imperatyviai nurodyta, kad šio straipsnio pagrindu gali būti bendrinamos tik tos bausmės, kurios yra paskirtos Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais. Teismas taip pat rėmėsi 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pagrindų sprendimu 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose, kurio 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekviena valstybė narė užtikrina, kad baudžiamojoje byloje prieš tam tikrą asmenį į ankstesnius kitose valstybėse narėse dėl to paties asmens priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius dėl kitų faktų, apie kuriuos buvo gauta informacija pagal taikomus dokumentus dėl tarpusavio teisinės pagalbos arba keitimosi informacija apie teistumą, būtų atsižvelgta tokia apimtimi, kokia atsižvelgiama į ankstesnius nacionalinius apkaltinamuosius nuosprendžius, ir kad jiems būtų priskirtos teisinės pasekmės, lygiavertės toms, kurios pagal nacionalinę teisę priskiriamos ankstesniems nacionaliniams apkaltinamiesiems nuosprendžiams. Gynėjas, remdamasis BK 63 ir 64 straipsnių nuostatomis, mano, kad Lenkijos Respublikos Suvalkų apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti bendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme tokiu būdu, lyg abu šie nuosprendžiai būtų priimti Lietuvos Respublikos teismuose. Pažymi, jog iš prie prašymo pridedamos Nuomonės apie nuteistąjį dėl lygtinio paleidimo anksčiau laiko kopijos matyti, jog šiuo metu A. K. yra atlikęs daugiau kaip pusę bausmės (bausmės atlikimo pradžios data - 2015-02-19, pabaiga - 2019-02-18). Individualioje reabilitacijos programoje nurodytas užduotis atlieka gerai, yra baigęs resocializacijos programą priklausomybių prevencijos srityje „Mano geresnis rytojus“, mokomojoje grupėje kuria draugiškus santykius, nėra kriminalinės subkultūros dalyvis. Nenustatyta, kad elgtųsi agresyviai ar siektų užimti dominuojančią padėtį kitų kalinių atžvilgiu. Kalinimo metu nuteistasis nebuvo baudžiamas drausminėmis priemonėmis, 9 kartus apdovanotas už taisyklių laikymąsi. Ilgą laiką dirba maisto išdavėju ir atlieka savo pareigas gerai. Noriai dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Anksčiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistasis resocializavosi, puikiai suvokė teisingo ir doro gyvenimo principus, darbo vertę ir reikšmingumą visuomenėje, o savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai, todėl laikytina, kad visi bausmės tikslai buvo pasiekti nuteistajam A. K. atliekant bausmę Suvalkų kardomojo kalinimo įstaigoje. Jis buvo ir yra sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas realia laisvės atėmimo bausme ir teigiamai paveiktas reabilitacijos programos. Nesubendrinus Suvalkų ir Klaipėdos apygardos teismų nuosprendžiais paskirtų bausmių apėmimo būdu ir neįskaitant atliktos bausmės, būtų pažeistas teisingumo principas, kadangi asmuo, atlikęs griežtesnę bausmę ir paveiktas reabilitacijos programos, resocializavęsis visuomenėje, vėl pakliūtų į įkalinimo įstaigą, kurioje bausmės atlikimas prarastų prasmę ir net galimai duotų neigiamus rezultatus. Prašymas netenkintinas.Teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas nuteistojo A. K. gynėjo prašymą, nesiremia prašyme nurodyta Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi byloje Nr. T-41-238/2017 kaip precedentu, kadangi Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje ir Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje aplinkybės nėra identiškos. Byloje Nr. T-41-238/2017 nuteistasis prašė teismo subendrinti jam Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu Olandijos Hertogenbosch teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, kurią jis jau buvo atlikęs Olandijos įkalinimo įstaigoje. Be to, nuteistasis Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikinėjo Lietuvoje. Šiuo atveju nuteistojo A. K. gynėjas prašo subendrinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu ir vėlesniu Lenkijos Respublikos Suvalkų apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, bausmę nuteistasis atlieka Lenkijos Respublikoje. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismai priimdami sprendimus yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų. Šiuo atveju tiek Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjamoje byloje, tiek Kauno apygardos teismas minėtoje byloje yra tos pačios pakopos, pirmosios instancijos teismai, todėl Kauno apygardos teismo priimtas sprendimas nesaisto Klaipėdos apygardos teismo. Pateiktu prašymu nuteistojo A. K. gynėjas siekia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu nuteistajam A. K. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu būtų subendrinta su Lenkijos Respublikos Suvalkų apygardos 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme ir 200 dieninių normų, prilyginant 1 dieninę normą 50 zlotų, dydžio pinigine bauda. Gynėjas prašo pripažinti, kad nuteistasis A. K. jau yra atlikęs Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tačiau tenkinti pateiktą prašymą nėra teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje nustatyta, jog Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Taigi, pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, pagrindas subendrinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su bausme, paskirta Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką, būtų tuomet, jei nuosprendį priėmusios kitos Europos Sąjungos valstybės kompetentinga institucija kreiptųsi į Lietuvą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją) dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje ir šis nuosprendis būtų pripažintas bei skirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Taip pat pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 5 straipsniu ir jame nustatyta tvarka, šią procedūrą gali inicijuoti ir nuteistasis, jo šeimos nariai arba gynėjas. Šiuo atveju nustatyta, jog nuteistasis A. K. bausmę atlieka Lenkijos Respublikoje. Paskutinį nuosprendį priėmusios šalies – Lenkijos Respublikos kompetentinga institucija nesikreipė į Lietuvos Respubliką dėl Lenkijos Respublikos Suvalkų apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, minėtas nuosprendis vykdomas Lenkijos Respublikoje. Lenkijos Respublikos Suvalkų apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje procedūros neiniciavo nei nuteistasis, jo šeimos nariai ar gynėjas. Kadangi gynėjo nurodomas Lenkijos Respublikos teismo nuosprendis nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas Lietuvoje, Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais skirtų bausmių subendrinimas nėra galimas. Taip pat pažymėtina, jog gynėjo nurodomas 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose nėra pagrindas bausmių subendrinimui, kadangi Lenkijos Respublikos Suvalkų apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. apkaltinamasis nuosprendis yra vėlesnis nei Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendis, dėl to ne Klaipėdos apygardos teismas, o Lenkijos Respublikos Suvalkų apygardos teismas turėjo taikyti šio Europos Sąjungos teisės akto nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo A. K. gynėjo prašymą dėl bausmių subendrinimo nėra pagrindo, todėl prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo A. K. gynėjo advokato Petro Macenio prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.