Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-695-1151/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-09-16Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-09-16
Bylos Nr.
1-695-1151/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11403-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julius Lankelis
Kaltinamasis
G. K., A. J.
Nukentėjusysis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-695-1151/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11403-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.10.3.; 1.2.4.6.1.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.8 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 16 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Astai Kielytei (2022 m. birželio 27 d. posėdis), Vilenai Jančevskai (2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. liepos 25 d. posėdis),

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Gediminui Vilučiui, kaltinamajam G. K. bei kaltinamojo G. K. gynėjui (Advokatui) Andriui Krištapavičiui, kaltinamajam A. J. ir kaltinamojo A. J. gynėjui (advokatui) Egidijui Vosyliui, nukentėjusiajam V. K. ir nukentėjusiojo V. K. gynėjui (advokatui) Dimitrijui Fomkinui (Fomkin),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

ir

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis direktoriumi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. Vietą (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs ir asmuo (A. J.) laikomas neteistu,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (BK 140 straipsnio 1 dalis inkriminuojama G. K. ir A. J.), o G. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylos palaikantis subjektas – prokuroras – reiškia kaltinimą (t. 3, b. l. 75–93):

1.1. G. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o konkrečiau – G. K. valstybės vardu kaltinamas dėl to, jog mušdamas nežymiai sužalojo žmogų. Kaltinimas G. K. grindžiamas tuo, kad G. K. 2021-06-01, apie 09.10 val., veikdamas bendrininkų grupe su A. J., garažų masyvo, esančio Trakų r. sav., Trakuose, Vilniaus g. 15A, teritorijoje, konflikto su V. K. metu, tyčia, kartu su A. J., mušdamas V. K., kumščiais suduodamas ne mažiau kaip aštuonis smūgius V. K. į galvą, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais V. K. padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, muštinę žaizdelę viršutinėje lūpoje ir danties krašto nuskėlimą;

1.2. G. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo t. y. dėl to, kad G. K. neblaivus vairavo transporto priemonę. Kaltinimas G. K. grindžiamas tuo, kad G. K. 2020-03-19, apie 01.55 val., Vilniuje, Smalinės g., ties pastatu Nr. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį 11 040 Eur vertės automobilį „Mercedes Benz GL 420“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai kaltinamajam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija);

1.3. A. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o konkrečiau – A. J. kaltinamas dėl to, jog mušdamas nežymiai sužalojo žmogų. Kaltinimas A. J. grindžiamas tuo, kad kaltinamasis 2021-06-01, apie 09.10 val., veikdamas bendrininkų grupe su G. K., garažų masyvo, esančio Trakų r. sav., Trakuose, Vilniaus g. 15A, teritorijoje, konflikto su V. K. metu, tyčia, kartu su G. K., mušdamas V. K. kumščiais suduodamas ne mažiau kaip vienuolika smūgių V. K. į galvą ir dešine koja spirdamas vieną kartą V. K. į galvą, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais V. K. padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, muštinę žaizdelę viršutinėje lūpoje ir danties krašto nuskėlimą.

2. Teisiamųjų posėdžių metu, vykusių 2022-06-27, 2022-07-11 ir 2022-07-25 (t. 4, b. l. 1–7, 25–33, 60–72):

2.1. kaltinamasis G. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo prisipažino visiškai (žr. 2022-06-27 ir 2022-07-11 vykusių teisiamųjų posėdžių protokolus);

2.2. kaltinamojo G. K. gynėjas (advokatas) Andrius Krištapavičius teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-07-11, teigė, kad kaltinamojo G. K. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-27 priėmė nutartį, kurios pagrindu kaltinamasis G. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau kaltinamajam G. K. buvo nustatytas ne 2 (dviejų) metų, kaip teigia prokuratūra, o 1 (vienerių) metų laidavimo terminas, t. y. terminas, per kurį kaltinamasis G. K. negali padaryti naujos nusikalstamos veikos. Kadangi vienerių metų laidavimo terminas baigėsi 2021-06-01, todėl byla dėl vairavimo neblaiviam negalėjo būti atnaujinta;

2.3. kaltinamasis G. K. dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, neprisipažino. Nurodė, kad konfliktas prasidėjo tuomet, kai A. J., paėmęs G. K. nuo namų, važiavo į miestą. Važiuojant A. J. ir G. K. nukentėjusysis V. K. dideliu greičiu aplenkė kaltinamuosius. G. K. kilo įtarimas dėl V. K. apsvaigimo, kadangi pastarasis pavojingai manevravo. Dėl šios priežasties G. K. ir A. J. nusprendė pasekti V. K.. Visgi, V. K. tik padidino greitį, o važiuodamas dar parodė ir vidurinį pirštą. Galiausiai visi įvažiavo į garažų masyvą. G. K. išlipau iš automobilio ir priėjo V. K. paklausti, kodėl pastarasis toks agresyvus. Norėjo iškviesti policiją tam, kad išsiaiškinti aplinkybes. V. K. priešinosi, elgėsi agresyviai, nerišliai kalbėjo, sudaužė mašiną. Kol A. J. 3 kartus kvietė policiją, G. K. bandė V. K. sulaikyti, nes pastarasis bandė pabėgti iš įvykio vietos, bet turėjo likti ir laukti policijos pareigūnų atvykimo. Pats (G. K.) negalėjo pranešti policijai, nes neturėjo telefono. Automobilio nevairavo. V. K. nesudavė smūgių, nes buvo būtinoji gintis, kadangi pats (G. K.) buvo užpultas. V. K. iš mašinos ištraukė aštrų geležinį įrankį ir puolė. V. K. pirštą rodė antrame žiede. Norėjo sudrausminti V. K.. A. J. padėjo V. K. sulaikyti. Po autoįvykio pirmas priėjau prie V. K.. Nuo V. K. sklido alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba, keiksmažodžiai, grasinimai. Kol V. K. sėdėjo už vairo, tol smūgiai nesuduoti. Garažų masyvuose buvo pirmą kartą, o A. J. vis skambino policijai, tuo tarpu vyko grumtynės. Veiksmai buvo nukreipti į V. K. sulaikymą;

2.4. kaltinamojo G. K. gynėjas (advokatas) Andrius Krištapavičius, pasisakydamas dėl kaltinamajam G. K. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstumo nurodė, kad:

2.4.1. kaltinamasis A. J. prisipažino dėl smūgių, kuriuos sudavus atsirado pasekmės. Kadangi BK 140 straipsnio dispozicija reikalauja pasekmių, todėl kaltinamasis A. J. yra atsakingas už kilusias pasekmes (kaltinamojo A. J. spyris, smūgis į koją ir kiti smūgiai buvo būtent tie, kurie sukėlė pasekmes). Kaltinamojo G. K. veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių. Kaltinamojo G. K. veiksmus galima suskirstyti į du epizodus: pirmasis epizodas yra tuomet, kai G. K. išlipa iš automobilio ir prieina prie nukentėjusiojo automobilio, o antrasis epizodas vyksta tuomet, kai G. K. kartu su A. J. bando sutramdyti nukentėjusįjį V. K.. Prokuroras teigia, kad G. K. V. K. sudavė tris smūgius, tačiau G. K. teigia, kad bandė išimti raktelius. Prokuratūra aptartų abejonių nepašalino. Kaltinamasis G. K. tris kartus pamėgino išimti raktelius, tačiau G. K. to padaryti nepavyko ir po nesėkmingo veiksmo V. K. tariamai sumaišo (labai sunku sumaišyti pavaras) galinę pavarą su priekine ir atlieka provokuojantį veiksmą, t. y. sudaužo svetimą automobilį;

2.4.2. jeigu teismas nuspręstų, kad G. K. nebandė paimti raktelių, o bandė smūgiuoti, tai BK 140 straipsnyje numatytos kelios alternatyvos. Žinoma, kad V. K. sumušimai padaryti iš dešinės veido pusės. Jeigu sumušimai padaryti iš dešinės, vadinasi V. K. sėdėjo už vairo. G. K., jeigu ir smūgiavo, tai smūgiai nesukėlė sveikatos sutrikdymo (kaltinimo dėl fizinio skausmo sukėlimo nėra), o asmenys teisiami už sveikatos sutrikimą. Jeigu G. K. smūgiavo į kairę pusę, tuomet nėra tų padarinių, dėl kurių asmuo turėtų atsakyti.

2.4.3. pasisakant dėl bendrininkavimo sąlygos, tai esminis požymis yra tas, jog asmenys turi būti iš anksto susitarę. Nukentėjusysis pirmas puola kaltinamuosius. Kaltinamieji neatlieka jokių veiksmų. Kaltinamieji pirmuosius veiksmus atlieka tuomet, kai nukentėjusysis bando pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nukentėjusysis pradeda bėgti ir tuomet kaltinamieji nukentėjusįjį pradeda vytis. Kaltinamųjų tikslas ne sumušti, o sulaikyti asmenį, kuris turi būti įvykio vietoje ir laukti atvykstančių policijos pareigūnų;

2.4.4. analizuojant antrąjį epizodą matyti, jog nors G. K. atliko dar tris smūgius, tačiau smūgiai suduoti neaišku į kurią kūno vietą ir negalima teigti, jog smūgiai buvo stiprūs ir galėjo turėti pasekmes. Prokuratūros kaltinimas yra dėl pasekmių, tačiau fizinio skausmo sukėlimo nėra. Pats nukentėjusysis pasakė, jog „jeigu ne tas lemtingas smūgis į galvą, aš išvis nebūčiau kreipęsis į policiją“. Neužtenka fizinio kontakto, kadangi pats nukentėjusysis turi išsireikšti ir pasakyti, kad smūgiai sukėlė skausmą. Lemiamas smūgis buvo smūgis iš kojos, kurį atliko ne kaltinamasis G. K.. Tai, kad yra fizinis sąlytis, nereiškia, jog reikia atsakyti baudžiamąja tvarka. Pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikalstamo nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš šių ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nedidelis ir nėra tokio laipsnio dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn;

2.4.5. pasisakydamas dėl būtinojo reikalingumo nurodė, kad būtinojo reikalingumo būtinoji sąlyga yra ta, jog turi būti sukeltas pavojus. Pavojaus nebuvo, nes nukentėjusysis sugadino turtą, t. y. pats nukentėjusysis sukėlė pavojų asmenims, kurie stovėjo šalia automobilio. Kaltinamieji situaciją suprato taip, kad nukentėjusysis bėga ir gali sukelti pavojų (tuo metu, kai nukentėjusysis pradėjo bėgti, tai kaltinamieji bandė nukentėjusįjį pasivyti tam, kad daugiau nekiltų pavojaus).

2.5. Kaltinamasis A. J. dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, prisipažino. Paaiškino, jog su kaltinamuoju G. K. yra geri draugai. Susitiko su G. K., kurį paėmė nuo jo (G. K.) namų. Važiavo ramiai (apie 30 km/val.), kai nukentėjusysis V. K. aplenkė kaltinamuosius ir vos nepertrenkė moters su mažu vaiku, o dar ir pasimosikavo. Vėliau sustojo garažo masyve. G. K. nuėjo su V. K. pakalbėti, o V. K. bandė traukti raktus. V. K. mašiną stūmė per visą šoną, dėl ko patyrė 10 000 Eur nuostolių. V. K. pradėjo bėgti kaltinamųjų, paskui jis (V. K.) numetė aštrų daiktą, po ko su nukentėjusiuoju V. K. apsistumdė, nes bandė V. K. sulaikyti. Bendrajam pagalbos centrui (toliau ir BPC) pranešė, kad įvyko įvykis ir asmuo (V. K.) bando pasišalinti, galimai (V. K.) neblaivus. Nežino, kiek G. K. sudavė nukentėjusiajam smūgių, taip pat nežino kiek pats sudavė smūgių V. K., kuriam dar spyrė iš kojos. Spyrė, nes moralizavo dėl moters, ėjusios per perėją. Konfliktas įvyko dėl to, kad V. K. chuliganiškai vairavo. (Vidurinį) pirštą parodė prieš antrą žiedą vieną kartą, ir paskui dar kartą. Spyrį pripažįsta ir dėl gailisi. Spyrė nesmarkiai, nes suveikė emocijos. Žalą Valstybinei ligonių kasai atlygino. V. K. atlygino 1 184 Eur turtinę ir neturtinę žalą. Pasirodė, kad V. K. apsvaigęs, nes atrodė neadekvatus. V. K. draugai prie garažų masyvo atvažiavo po 5 minučių.

3. Teisiamųjų posėdžių metu, vykusių 2022-06-27, 2022-07-11 ir 2022-07-25 (t. 4, b. l. 1–7, 25–33, 60–72) nukentėjusysis V. K. parodė, kad važiavo maršrutu nuo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Keliu, ties kultūros namais, sustojęs pastebėjau, kad A. J. atbuline eiga išvažiavo į kelią ir sustojo prie „Vynoteka“ parduotuvės. Tada įsėdo G. K.. Pastarieji važiavo nedideliu greičiu, todėl nusprendė kaltinamuosius lenkti. A. J. neleido lenkti ir didino greitį, dėl ko nesugebėjo kaltinamųjų aplenkti iki žiedo. Grįždamas atsiliko ir persirikiavo žiede, kaltinamuosius aplenkė ir pasikasė galvą. Važiavęs link Vilniaus g. 15 užvažiavo ant bortelių, paskui įsuko link parduotuvės „Norfa“ posūkio. Pastebėjo galiniame veidrodėlyje prisivejantį automobilį, kurį vairavo A. J.. Tuomet sustojo, o A. J. automobilis dalinai užblokavo kelią. Langas buvo praviras, todėl išlipęs G. K. iškart pradėjo smūgiuoti (buvo 2–3 smūgiai į galvą). Po smūgių apspango, išsigando ir griebė kas po ranka. Bandė įjungti bet kokį bėgį. Bandydamas pasišalinti atsitrenkė į A. J. automobilį. Paties automobilis užgeso, bet užvesti iš naujo nebebandė. Tada prišoko abu kaltinamieji, kurie bandė ištraukti raktus iš automobilio užvedimo spynelės. Raktus visgi ištraukė. Prieš nukentėjusįjį stovėjo G. K., o iš galo A. J.. Vengdamas tolesnių incidentų atsitraukė, nes norėjau eiti į savo garažą iš užsidaryti. Eidamas nuo automobilio G. K. sakė, kad sumušim. Pribėgę iš nugaros užpuolė: bandė parversti, tačiau nesigavo ir tuomet pristūmė prie mašinos, parvertė ant žemės, pradėjo smūgiuoti. Smūgiavo vienas ir kitas, laužė galvą į žemę, negalėjo kvėpuoti. Prašė paleisti ir nutrenkė ant šaltos žemės. Sėdėjo ant žemės tol, kol atvažiavo policija. Kaltinamieji tardė ir grasino, sakė, jog susidoros. Laukdamas policijos A. J. bėgiojo žiūrėti policijos, o grįžęs spyrė į galvą. Pajuto smėlio skonį burnoje, tuomet suprato, kad buvo nuskeltas dantis. Policija važiavo apie 30 minučių, per kurias kaltinamieji nukentėjusiojo nepaleido. Išvažiuoti su automobiliu buvusioje situacijoje neįmanoma. G. K. smūgiavo pirmas. Buvo 3 smūgiai, iki kol G. K. buvo sustabdytas, o paskui, kai pargriovė ant žemės, sudavė 11–15 smūgių. A. J. atžvilgiu įžeidžiančių žodžių nesakė. Turėjo metalinį raktą, kuris buvo didesnis kaip pieštukas. Nukentėjusiojo automobilis su mechanine pavarų dėže, todėl bėgius sumaišyti galima.

4. Teisiamo posėdžio metu, vykusio 2022-06-27 (t. 4, b. l. 1–7), asmuo, siekiantis tapti (būti) kaltinamojo G. J. laiduotoju, V. J. parodė, jog yra A. J. žmona. Nedirba (namų šeimininkė), augina vaiką. Prašo laidavimo be užstato metų terminui, tačiau sutiktų būti laiduotoja ir ilgesniam terminui. Turi nepilnametį vaiką, Neteista. A. J. išgyveno įvykį. Finansinių įsipareigojimų vienas kitam neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybės (Lietuvos Respublikos) vardu kaltinimą palaikančio subjekto – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro – kaltinamajame akte, surašytame 2022-04-18, kaltinamiesiems G. K. ir A. J. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, (ne)pagrįstumo (BPK 6 straipsnis, 23 straipsnis, 42 straipsnis, 302–305 straipsniai, 307 straipsnis).

6. Teismas papildomai pažymi, jog tuo atveju, jeigu kaltinamasis G. K. šiuo nuosprendžiu būtų pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikalstamą veiką, byloje būtų teisinis pagrindas svarstyti bausmės (pa)skyrimo klausimą ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios G. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-27 nutartimi, kuria patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2022-03-25 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11403-20, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį (BK 40 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007).

Dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei surinktų įrodymų, kuriais grindžiama kaltinamųjų kaltė, taip pat nustatytų aplinkybių teisinis (į)vertinimas baudžiamosios teisės aspektu

Žemesnės instancijos teismas

7. Nustatyta, kad prokuroras 2022-04-18 surašytame kaltinamajame akte (t. 3, b. l. 75–93) reiškia kaltinimą G. K. ir A. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad:

7.1. G. K. mušdamas nežymiai sužalojo, t. y. 2021-06-01, apie 09.10 val., veikdamas bendrininkų grupe su A. J., garažų masyvo, esančio Trakų r. sav., Trakuose, Vilniaus g. 15A, teritorijoje, konflikto su V. K. metu, tyčia, kartu su A. J., mušdamas V. K. kumščiais, suduodamas ne mažiau kaip aštuonis smūgius V. K. į galvą, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais V. K. padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, muštinę žaizdelę viršutinėje lūpoje ir danties krašto nuskėlimą;

7.2. A. J. kaltinamas dėl to, jog mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y. 2021-06-01, apie 09.10 val., veikdamas bendrininkų grupe su G. K., garažų masyvo, esančio Trakų r. sav., Trakuose, Vilniaus g. 15A, teritorijoje, konflikto su V. K. metu, tyčia, kartu su G. K., mušdamas V. K. kumščiais, suduodamas ne mažiau kaip vienuolika smūgių V. K. į galvą ir dešine koja spirdamas vieną kartą V. K. į galvą, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais V. K. padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, muštinę žaizdelę viršutinėje lūpoje ir danties krašto nuskėlimą.

8. G. K. prokuroro kaltinimus, inkriminuojamus padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, neigė ir kaltu neprisipažino, o A. J. kaltę pripažino, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

9. BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų – apylinkės teismo pastaba) sužalojo ar trumpam susargdino. Teisės teorijoje ir teisminėje jurisprudencijoje išaiškinta, jog: i) aptartos teisės normos objektas – kūno neliečiamumas (fizinio skausmo sukėlimo atveju) ir sveikata (nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju); ii) subjektas – pakaltinamas bent 16 metų sulaukęs fizinis asmuo; iii) fizinis skausmas – smurtavimas nepaliekant žymių; iv) BK nedetalizuoja, kokiais konkrečiai veiksmais turi būti mušama ar kitaip smurtaujama, kadangi baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai; v) analizuojama nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia; vi) nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji (būtini padariniai); vii) baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Analizuojamas skausmo stiprumas (intensyvumas), vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus; ix) kadangi fizinis skausmas, jo (fizinio skausmo) intensyvumas bei stiprumas yra pakankamai individualios ir subjektyvios sąvokos, todėl baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai kaltinamojo pavojingas elgesys siekia baudžiamajai atsakomybei taikyti būtiną pavojingumo laipsnį; x) galiausiai, būtina vertinti ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (pvz., konfliktinė situacija tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., taip pat vertinama konflikto kilmė, eiga, konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio tikslai ir motyvai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020, nutarties 10–11, 15 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018, nutarties 11.3 papunktis; Gruodytė, E.; Fedosiukas, O; Milinis, A. et. al. Lietuvos baudžiamoji teisė. Specialioji dalis. Pirmoji knyga. Vadovėlis. VDU, Kaunas, 2021 m., p. 89–92).

10. Esminis bylos klausimas – ar kaltinamieji G. K. ir A. J. sukėlė fizinį skausmą / nežymiai sužalojo nukentėjusįjį V. K.. Ir nors A. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo prisipažįsta (ypač dėl smūgio iš kojos į galvos sritį), todėl teismas (į)vertina byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius / paneigiančius abiejų kaltinamųjų kaltę, baudžiamosios teisės aspektu.

11. Prokuratūra kaltinamųjų G. K. ir A. J. kaltę įrodinėjo žemiau nurodomomis aplinkybėmis:

11.1. kaltinamojo A. J. prisipažinimu, duotu ikiteisminio tyrimo metu 2021-11-30 (t. 2, b. l. 115–116);

11.2. nukentėjusiojo V. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-01, 2021-07-03 (t. 2, b. l. 51–54, 77–79);

11.3. VšĮ Trakų ligoninės 2021-06-01 11.13 val. medicinos dokumentų išrašu, kuriame nurodyta V. K. diagnozė: 2021-06-01 danties lūžis; klinikinė diagnozė: viršutinio žandikaulio danties kraštinis lūžis. Viršutinės lūpos sumušimas. Kaktos sumušimas. Anamnezė: trauma 2021-06-01, apie 09.15 val., Trakuose, prie "Norfos", buvo sumuštas nepažįstamo asmens; objektyvi būklė: kaktoje, dešinėje pusėje, patinimas, palpuojant skausminga. Viršutinė lūpa ištinusi. Nuskeltas dešinės pusės kandžio danties kraštas. Sąmoningas, kontaktiškas (t. 2, b. l. 41);

11.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-06-03 specialisto išvada Nr. G 1295/2021, kurioje nustatyta, jog V. K. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje ir danties krašto nuskėlimas (sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Neatmetama galimybė, kad V. K. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (t. 2, b. l. 64–66);

11.5. bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2021-10-01 raštu Nr. 41D(V)-1855, kuriame nurodyta, jog 2021-06-01 Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoti du skambučiai, susiję su įvykiu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (garso įrašų kopijos pateiktos kompaktiniame diske (CD) – apylinkės teismo pastaba) (t. 2, b. l. 30–31, 76);

11.6. 2021-06-01 tarnybiniu pranešimu, kuriame 2021-06-01 buvo padarytos kaltinamųjų G. K. ir A. J. bei nukentėjusiojo V. K. esamų galimų kūno matomų išorinių sužalojimų ir išvaizdos nuotraukos (veido srities ir rankų plaštakų) (nukentėjusiojo V. K. viršutinės lūpos dešinėje pusėje yra patinimas, dešinės akies vokuose yra poodinė kraujosruva, patinimas, nosies dešinėje pusėje yra patinimas, kaktos dešinėje pusėje yra odos nubrozdinimas, patinimas, kairėje plaštakoje yra odos įdrėskimas, kaltinamojo G. K. dešiniame žande yra odos įdrėskimas, nosies dešinėje pusėje yra odos įdrėskimai, kaltinamojo A. J. kairėje plaštakoje yra odos įdrėskimai) (t. 2, b. l. 76);

11.7. 2021-06-03 nukentėjusiojo V. K. pateiktu vaizdo įrašu (t. 2, b. l. 67–76) (vaizdo įraše užfiksuotas įvažiavimas į garažų masyvą, t. y. į garažų masyvo teritoriją dideliu greičiu vienas paskui kitą įvažiuoja du automobiliai (automobilis „Audi A4“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas nukentėjusiojo V. K., ir automobilis „Kia Stinger“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas kaltinamojo A. J., kuriame yra ir kaltinamasis G. K.). Automobilis „Kia Stinger“ važiuoja paskui automobilį „Audi A4“. Abu automobiliai sustoja garažų masyvo teritorijos pradžioje. Automobilis „Kia Stinger“ skersai sustoja dešine puse prie automobilio „Audi A4“ kairio galinio kampo. Sustojus abiem automobiliams, iš automobilio „Kia Stinger“ priekinės keleivio vietos išlipa G. K., greitu žingsniu prieina prie automobilio „Audi A4“ ir per atidarytą vairuotojo durelių langą rankomis suduota tris smūgius prie automobilio vairo sėdinčiam V. K.. G. K. išlipus iš automobilio, iš jo (automobilio „Kia Stinger“ – apylinkės teismo pastaba) vairuotojo vietos išlipa A. J. ir prieina prie smūgius V. K. suduodančio G. K.. Po G. K. suduotų smūgių automobilis „Audi A4“ pajuda atbuline eiga ir atsitrenkia į automobilį „Kia Stinger“ ir sustoja, po ko G. K. ir A. J. greitu žingsniu prieina prie automobilio „Audi A4“ ir atidaro jo (automobilio „Audi A4“ – apylinkės teismo pastaba) vairuotojo dureles. A. J. pasilenkia link automobilyje „Audi A4“ sėdinčio V. K., G. K. nueina nuo automobilio „Audi A4“ ir prieina prie automobilio „Kia Stinger“ vairuotojo durelių. Tuo momentu iš automobilio „Audi A4“ išlipa V. K.. Tai pamatęs G. K. staigiai atidaro bei uždaro automobilio „Kia Stinger“ vairuotojo dureles ir prieina prie A. J. ir V. K., po ko A. J. ir G. K. prieina prie automobilio „Kia Stinger“. A. J. atidaro šio („Kia Stinger“ – apylinkės teismo pastaba) automobilio vairuotojo dureles, galimai kažką paima iš automobilio salono ir kartu su G. K. prieina prie automobilio „Audi A4“ dešinės pusės. Tuo momentu V. K. galimai kažką paima per atidarytas automobilio „Audi A4“ vairuotojo dureles iš šio („Audi A4“ – apylinkės teismo pastaba) automobilio salono ir, keldamas rankas, prieina prie G. K. ir A. J., po ko visi trys stumdydamiesi aiškinasi santykius; A. J. galimai kalba mobiliojo ryšio telefonu. Kurį laiką visi trys ramiai vaikšto, A. J. galimai kalba mobiliojo ryšio telefonu. 14.38 min. V. K. atidaro automobilio „Audi A4“ vairuotojo dureles, galimai kažką paima iš šio („Audi A4“ – apylinkės teismo pastaba) automobilio salono ir pradeda bėgti į garažų teritorijos gilumą. A. J. ir G. K. bėga paskui V. K.. V. K. pribėga prie baltos spalvos automobilio, ant jo (baltos spalvos automobilio – apylinkės teismo pastaba) galinio bamperio padeda mobiliojo ryšio telefoną, dešinėje rankoje galimai laiko raktus. A. J. pribėga iš nugaros prie V. K. ir ties pečiais suima V. K. rankas. Prie jų pribėga G. K., suima už V. K. kairės rankos, po ko už kaklo. Taip laikydami V. K. jie (G. K. ir A. J. – apylinkės teismo pastaba) jį (V. K. – apylinkės teismo pastabą) nuveda prie kito šalia esančio baltos spalvos automobilio "Renault", valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. priešinasi. 15.01 min. A. J. kairiu kumščiu suduoda smūgį V. K. į galvą, G. K. kairiu kumščiu suduoda du smūgius V. K. į galvą. V. K. nugriūna. G. K. ir A. J., prispaudę prie žemės, laiko nugriuvusį V. K. ir toliau jį (V. K. – apylinkės teismo pastaba) muša. G. K. dešiniu kumščiu suduoda ne mažiau kaip tris smūgius V. K. į galvą. A. J. dešiniu kumščiu suduoda ne mažiau kaip šešis smūgius V. K. ir vieną smūgį kairiu kumščiu į galvą. 15.17 min. G. K. išplėšia iš V. K. dešinės rankos galimai raktus ir juos (raktus – apylinkės teismo pastaba) numeta ant žemės, po ko A. J. dešiniu kumščiu suduoda smūgį V. K. į galvą. G. K. ir A. J. toliau laiko ant žemės esantį V. K.. 15.31 min. A. J. dešiniu kumščiu suduoda smūgį V. K. į galvą. 15.39 min. A. J. nubėga link automobilių „Audi A4“ bei „Kia Stinger“, nuo žemės kažką paima ir grįžta. 16.01 min. A. J. galimai du kartus spiria V. K.. 16.25 min. A. J. kalba mobiliojo ryšio telefonu. 16.45 min. G. K. ir A. J. atsitraukia nuo V. K., lieka prie jo (V. K. – apylinkės teismo pastaba) stovėti. V. K. nuo žemės nesikelia, sėdi. 17.15 min. A. J. baigia kalbėti mobiliojo ryšio telefonu. 18.07 min. A. J. kalba mobiliojo ryšio telefonu. 18.20 min. A. J. baigia kalbėti mobiliojo ryšio telefonu. A. J. vėl kalba mobiliojo ryšio telefonu. 19.34 min. A. J. kairiu delnu suduoda smūgį V. K. į galvą. 20.09 min. A. J. nueina prie automobilių „Audi A4“ ir „Kia Stinger“. G. K. lieka prie ant žemės sėdinčio V. K.. 20.30 min. V. K. nori atsistoti. G. K. neleidžia V. K. atsistoti. Tai pamatęs, atbėga A. J. ir kaire ranka suduoda smūgį V. K. į galvą. 21.50 min. A. J. kalba mobiliojo ryšio telefonu. 22.22 min. A. J., bekalbėdamas mobiliojo ryšio telefonu, dešine koja spiria vieną kartą V. K. į galvą. 22.34 min. A. J. baigia kalbėti mobiliojo ryšio telefonu. 26.53 min. į įvykio vietą atvažiuoja policijos pareigūnai, po ko V. K. atsistoja (t. 2, b. l. 67–76).

12. Pasisakant dėl kaltinamųjų kaltės (ne)įrodytinumo pastebėtina, jog vienas iš objektyvesnių kaltinamųjų kaltės įrodymų byloje – vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos 2021-06-01 įvykio aplinkybės. Peržiūrėjus vaizdo įrašą apylinkės teismui nekelia abejonių faktas, jog kaltinamieji G. K. bei A. J. realizavo BK 140 straipsnio 1 dalyje nusikaltimo požymius, t. y. apylinkės teismas sprendžia, kad kaltinamieji sukėlė tiek fizinį skausmą (tam tikri kaltinamųjų asmenų smūgiai, vertinant kiekvieną smūgį atskirai, nukentėjusiajam galėjo ir nesukelti nežymaus sveikatos sutrikdymo), tiek nežymiai sužalojo nukentėjusįjį.

13. Teismas, analizuodamas į bylą pateiktą vaizdo įrašą (1_01_R_20210601080000) (toliau – Vaizdo įrašas) (Vaizdo įrašas peržiūrėtas per „Windows media player“ programą) sutinka su prokuratūros teiginiais, jog stebint vaizdo įrašo 13:17 min–13.22 min. suskaičiuotini mažiausiai trys G. K. smūgiai nukentėjusiajam V. K.. Ir nors kaltinamasis G. K. ir kaltinamojo G. K. gynėjas Andrius Krištapavičius proceso metu teigė, jog aptariamu laikotarpiu G. K. nesmūgiavo nukentėjusiajam V. K., tačiau pirmosios instancijos teismas aptartus teiginius vertina kaip nepagrįstus. Iš vaizdo įrašo analizuojamu laiku akivaizdžiai matosi G. K. smūgiavimas į V. K. galvos sritį. Teismas papildomai pastebi, jog „Windows media player“ programa taip pat turi vaizdo lėtinimo funkciją (ant vaizdo įrašo spaudžiamas dešinys pelės klavišas, tuomet pasirenkama funkcija „Enhancements“, tuomet „Play speed settings“ ir galiausiai pasirenkamas vaizdo įrašo peržiūros greitis – apylinkės teismas vaizdo įrašą peržiūrėjo įprastu (numatytuoju) greičiu bei galimu mažiausiu greičiu – 0,5), kuria pasinaudojant taip pat nekyla abejonių, jog G. K. smūgiuoja, o ne atlieka kitokius (pvz., bandymas ištraukti automobilio raktelius ar pan.) veiksmus nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu. Toliau iki 14.48 Vaizdo įrašo minutės matomas smulkus apsistumdymas ir žodinis šalių aiškinimasis, o nuo 14.48 min. matoma, kaip kaltinamasis A. J. (kaltinamasis A. J. vaizdo įraše matomas su raudonos spalvos šortais, tuo tarpu G. K. vilki juodos spalvos sportinę aprangą) sugriebia nukentėjusįjį V. K. ir priremia prie baltos spalvos automobilio, kai tuo tarpu prie A. J. ir V. K. pribėga G. K., kurie (G. K. ir A. J.) galynėjasi su V. K. iki pastarąjį (V. K.) pargriauna (prieš pargriaunant V. K. G. K. suduoda ne mažiau kaip 2 smūgius kumščiu V. K. į galvos sritį (žr. vaizdo įrašo 15.00 min.–15.02 min.)) šalia baltos spalvos automobilio „Renault“, o pargriovus V. K. ant žemės G. K. suduoda ne mažiau kaip 5 smūgius (prokuroras inkriminavo 3 (tris) smūgius į galvos, tačiau teismui iš vaizdo įrašo matyti ir 2 smūgiai į krūtinės sritį) V. K. į galvos sritį (žr. Vaizdo įrašo 15.03 min.–15.06 min.). Apylinkės teismo įsitikinimu, jau vien vaizdo įrašas patvirtina, jog G. K. smūgiuodamas V. K. kumščiu bei alkūne į galvos sritį sukėlė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Analizuoti smūgiai nebuvo tokie, kurie nesukeltų BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatoje nurodytų padarinių net atsižvelgus ir į tvirtą nukentėjusiojo kūno konstituciją (sudėjimą). Matyti, jog G. K. smūgiavo V. K. stipriai, su didele jėga. Tai, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai realizuoti galima stebėti ir vizualiai iš policijos pareigūnų 2021-06-01 padarytų nukentėjusiojo V. K. nuotraukų (t. 2, b. l. 76; t. 3, b. l. 96) (peržiūrėtos nuotraukos, esančios kompaktinio disko faile pavadinimu „2_V. K. foto“). Nukentėjusiajam V. K. padarytus sužalojimus taip pat patvirtina ir VšĮ Trakų ligoninės 2021-06-01 medicinos dokumentų išrašas (t. 2, b. l. 41) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 1295/2021 (01), surašytos 2021-06-03 (t. 2, b. l. 64–66). Ir nors teismo posėdžio metu buvo kvestionuojami G. K. padaryti sužalojimai V. K. (pvz., teigiant, kad dantis buvo nuskeltas dar prieš įvykį), tačiau objektyvių duomenų, kurios galėtų patvirtinti G. K. gynybos versiją nėra. Specialisto išvadoje nepažymėta, kad danties nuskilimas būtų nebūdingas įvykio padarymo laikui (2021-06-01).

14. Teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, taip pat išanalizavęs G. K. gynybos versiją, konstatuoja, jog įrodyta, kad G. K. 2022-06-01, apie 09.10 val., nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu realizavo BK 140 straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikalstamą veiką.

15. Be kita ko, kaltinamojo G. K. gynyba įrodinėjo ir būtinąjį reikalingumą bei nusikalstamos veikos mažareikšmiškumą, t. y. tam tikras atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar baudžiamąją atsakomybę šalinančias sąlygas. Teismas pažymi, jog teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pvz., paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamosios teisės doktrinoje suprantamas kaip kompetentingos valstybės institucijos (aptariamu atveju – teismo) sąlyginis ar besąlyginis sprendimas nenubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir kaltininką atleisti nuo pareigos patirti nusikalstamos veikos sukeliamus teisinius padarinius: įstatymuose numatytus teisių ir laisvių suvaržymus, ribojimus, moralinius ir turtinius praradimus. Pažymėtina, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40 straipsniai) laikytina viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).

16. Pasisakant dėl kaltinamojo G. K. gynybinės pozicijos, kuria siekiama įrodyti mažareikšmiškumo versiją:

16.1. viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės esant nusikaltimo mažareikšmiškumui (BK 37 straipsnis). BK 37 straipsnyje įstatymų leidėjas numatė, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Kasacinio teismo išaiškinta (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2–3 dalys), jog: i) nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenustato. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai); ii) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) (į)vertina visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan.; iv) BK nenustato išimtinių ribojimų sprendžiant mažareikšmiškumo klausimą tam tikroms nusikalstamoms veikoms. BK 37 straipsnis, nustačius šiam straipsniui taikyti būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius nustato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą; v) BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-387/2022, nutarties 29 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-05-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-648/2022, nutarties 12 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-02-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-489/2022, nutarties 11.7 papunktis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-507/2016, nutarties 6.1 papunktis). Teisės doktrinoje papildomai pastebėta, jog nusikaltimo sudėtį sudarantys vertinamieji požymiai negali nulemti veikos pripažinimo mažareikšme; be to, į nusikaltimo sudėtį neįeinančios aplinkybės pripažįstant nusikaltimą mažareikšmiu nevertinamos (pvz., amžius, sveikatos būklė, asmenį charakterizuojantį medžiaga, atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, buvę / esami teistumai ir pan.) (Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 33–35);

Žemesnės instancijos teismas

16.2. Viena vertus, teisminė jurisprudencija draudžia taikyti nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo institutą tuo atveju, kai padaryto nusikaltimo padarinys yra sutrikdyta žmogaus sveikata. Apylinkės teismas vien jau dėl egzistuojančios negatyviosios BK 37 straipsnio taikymo sąlygos (kilęs realus padarinys – sutrikdyta žmogaus sveikata) negali svarstyti galimybės atleisti kaltinamąjį G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas iš esmės nesutinka pripažinti kaltinamojo G. K. padarytą nusikalstamą veiką mažareikšmę. Apylinkės teismas aptartos pozicijos laikosi todėl, kad kaltinamasis G. K. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (kartu su kaltinamuoju A. J.) (BK 24 straipsnio 1, 3 dalys, 25 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, ką patvirtina analizuotas vaizdo įrašas. Kaltinamasis G. K. smūgius nukentėjusiajam asmeniui sudavė nukentėjusįjį pargriovus, kitam kaltinamajam nukentėjusįjį prilaikant ir atimant galimybę pasipriešinti. Juolab, kad ir pati konflikto eiga sąlygota pačių kaltinamųjų, kadangi kaltinamieji norėjo savarankiškai sulaikyti nukentėjusįjį dėl neva esamo neblaivumo ir kelių eismo taisyklių pažeidimo, nors tam, teismo įsitikinimu, neturėjo nei teisinės pareigos, ne realaus (pateisinamo) motyvo. Kaltinamasis G. K. kryptingai sudavė smūgius nukentėjusiajam V. K. tiek pastarajam (nukentėjusiajam V. K.) būnant automobilyje, tiek grumiantis garažų masyvo teritorijoje. Smūgiai, matyti, pakankamai intensyvūs ir stiprūs.

17. Pasisakant dėl kaltinamojo G. K. gynybinės pozicijos, kuria siekiama įrodyti būtinosios ginties versiją:

Žemesnės instancijos teismas

17.1. aplinkybės, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių, nelaikomi nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu baudžiamojoje teisėje apibrėžiamos kaip baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. Viena iš baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių – būtinoji gintis (BK 28 straipsnis). BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis (asmuo), neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kasacinio teismo išaiškinta, kad: i) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; ii) kėsinimasis turi būti realus; iii) kėsinimasis turi būti akivaizdus; iv) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; v) neperžengtos būtinosios ginties ribos; vi) kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis (kėsinimasis) egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis (kėsinimasis) yra pradėtas ar yra tiesioginė jo (kėsinimosi) pradėjimo grėsmė. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos (žalos) grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-648/2022, nutarties 20 punktas);

17.2. apylinkės teismo įsitikinimu, byloj neegzistuoja būtinosios ginties situacija. Teismas tokios pozicijos laikosi dėl to, kad kaltinamajam G. K. poreikio ginti save ar kitus teisės saugomus gėrius nebuvo. Iš vaizdo įrašo matyti, jog nukentėjusysis V. K. grėsmės kaltinamajam G. K. nekėlė. Pats kaltinamasis G. K. pirmasis prišoko prie nukentėjusiojo V. K. automobilio ir pro atidaryta vairuotojo pusės langa pradėjo smūgiuoti nukentėjusįjį. Vėlesniame smūgių epizode (grumtynės prie baltos spalvos automobilio Renault) nukentėjusysis V. K. kaltinamajam G. K. taip pat nesukėlė poreikio gintis. Juolab, kaltinamojo G. K. veiksmai nebuvo panašūs į gynybą, kadangi matyti, jog smūgiai, pargriovus nukentėjusįjį ant žemės, prieš tai iš nukentėjusiojo atėmus geležinį įrankį, buvo labiau puolamieji, nei būtų buvę skirti gynybai. Gynybos pozicija, jog reikėjo gintis nuo nukentėjusiojo V. K. veiksmų paneigiama vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis.

18. Viena vertus, nors tiesiogiai kaltinamojo G. K. gynyba ir neakcentavo gynybos pozicijos pagal BK 29 straipsnio nuostatą (asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymą), tačiau viso teisminio metu kaltinamojo G. K. gynyba akcentavo nukentėjusiojo V. K. sulaikymo būtinybę. BK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyt. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sulaikantysis turi būti įsitikinęs, kad asmuo, kurį sulaiko, yra padaręs nusikalstamą veiką (apie tai, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, liudija tokios aplinkybės: asmuo užklumpamas bedarantis nusikalstamą veiką arba tuoj po jos padarymo, mačiusieji tiesiogiai nurodo asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, ant asmens ar jo drabužių randami aiškūs tokios veikos pėdsakai, teisėsaugos institucijos paskelbia įtariamojo paiešką) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-666/2007). Apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė ir BK 29 straipsnio taikymo sąlygų kaltinamojo G. K. veiksmuose. Nors kaltinamasis G. K. teigė, jog G. K. pasirodė, kad nukentėjusysis V. K., galimai padaręs kelių eismo pažeidimą, buvo neblaivus ir ketino pasišalinti iš eismo įvykio vietos pavojingai vairuodamas, tačiau, viena vertus, nurodomos G. K. aplinkybės negali būti objektyviai patikrintos, o kita vertus, smūgiai nukentėjusiajam į galvos sritį, ypač nukentėjusįjį pargriovus, rodo ne siekį sulaikyti galimai nusikaltimą padariusį asmenį, o tyčią panaudoti prievartą.

19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, kaltinamojo G. K. kaltės dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje kaltinamojo gynyba nepaneigė nei mažareikšmiškumo, nei būtinosios ginties, nei asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymo aplinkybėmis.

20. Teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, taip pat išanalizavęs kaltinamojo A. J. poziciją byloje (A. J. prisipažino dėl nusikalstamos veikos, aprašytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo), konstatuoja, jog įrodyta, kad A. J. 2022-06-01, apie 09.10 val., nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu realizavo BK 140 straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo A. J. kaltė iš esmės patvirtinama tuo pačiu analizuotu vaizdo įrašu iš kurio matyti, kaip kaltinamasis A. J. atliko smūgius tiek rankomis, tiek koja nukentėjusiajam V. K. į galvos sritį.

21. Teismas konstatuoja, jog byloje surinkti duomenys leidžia pripažinti, jog kaltinamieji G. K. ir A. J. padarė prokuroro inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pripažinus kaltinamuosius G. K. ir A. J. kaltais, toliau sprendžiami atsakomybės (bausmės) klausimai, taip pat kiti klausimai (pvz., kaltinamojo G. K. baudžiamosios atsakomybės ir už tas nusikalstamas veikas, nuo kurių kaltinamasis G. K. buvo atleistas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu).

Dėl teismo procesinio sprendimo, kuriuo G. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, reikšmės

22. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-27 nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-11403-20 buvo patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės 2020-03-25 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11403-20 įtariamojo G. K. atžvilgiu ir atleisti G. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams, be užstato, perduodant G. K. laiduotojo E. K. atsakomybei (t. 1, b. l. 61–63). Pastebima, kad prieš G. K. 2020 m. buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl to, kad G. K. Vilniuje, Smalinės gatvėje, ties pastatu Nr. 1, apie 01.55 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - (duomenys neskelbtini) priklausantį 11 040 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM )vertės automobilį „Mercedes Benz GL 420“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) – būdamas neblaivus, kai jam (G. K.) nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija).

23. Prokuratūra 2022-01-05 priėmė nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11403-20, kuris buvo patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021-01-06 sprendimu (t. 1, b. l. 70–71). Prokuratūros pozicija ta, kad kaltinamasis G. K. per laidavimo laikotarpį (terminą) padarė naują nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis BK 40 straipsnio 8 dalimi, turi būti sprendžiama ir dėl G. K. baudžiamosios atsakomybės ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Kaltinamojo G. K. gynybos pozicija ta, kad kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ne dviejų, o vienerių metų laikotarpiui, todėl ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11403-20 buvo atnaujintas nepagrįstai ir kaltinamasis G. K. neturėtų papildomai būti nubaustas ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

24. Analizuojant kaltinamojo G. K. gynybos versiją pastebėtina, jog iš tiesų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-27 nutarties rezoliucinėje dalyje yra įrašytas toks sakinys „Išaiškinti G. K., kad jeigu jis per vienerius metus nuo teismo sprendimo patvirtinti šį nutarimą dienos padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jie per vienerius metus nuo teismo sprendimo patvirtinti šį nutarimą dienos padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas“ (t. 1, b. l. 62). Visgi, teismui susipažinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-27 nutarties motyvacija, taip pat kita nutarties rezoliucine dalimi, matyti, jog G. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-27 nutartimi buvo nustatytas ne vienerių, o dviejų metų laidavimo terminas. Apylinkės teismas aukščiau pacituotoje ištraukoje iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-27 nutarties rezoliucinės dalies paminėta vienerių metų terminą laiko akivaizdžiu rašymo apsirikimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-3-27 nutarties motyvacija ir likusi rezoliucinė dalis nesudaro teismui pagrindo abejoti aplinkybe, jog G. K. buvo nustatytas dviejų, o ne vienerių metų laidavimo terminas. Apylinkės teismas sprendžia, jog kaltinamojo G. K. gynyba nepaneigė aplinkybės, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą G. K. buvo perduotas laidavimui trumpesniam, t. y. vienerių, o ne dviejų, metų terminui.

25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-27 nutartis įsiteisėjo 2020-04-15 (aptarta aplinkybė procese neginčyta). Naują nusikalstamą veiką kaltinamasis G. K. padarė 2021-06-01. Nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad kaltinamasis G. K. naują nusikalstamą veiką padarė nepasibaigus laidavimo terminui, paskirtam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-27 nutartimi. Teismas sprendžia, jog procese buvo pagrįstai atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11403-20, kuriame kaltinamasis G. K. buvo atleistas pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo, padaryto 2020-03-19, apie 01:55 val., padarymą.

26. Kasacinis teismas išaiškinęs (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2–3 dalys), jog paaiškėjus, kad asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per laidavimo terminą padarė naują tyčinį nusikaltimą, bylos nagrinėjimas teisme, be kita ko, turi vykti tokia tvarka: i) įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui); ii) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; ii) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007). Kaltės klausimas už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką nebesprendžiamas, kadangi dėl to buvo priimtas įsiteisėjęs procesinis teismo sprendimas (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-19 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-34-148/2016).

27. Aptartas teisinis reguliavimas ir teisinį reguliavimą aiškinanti teismų praktiką įgalina apylinkės teismą dėl G. K. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nebepasisakyti (pastebima ir tai, jog teisiamuosiuose posėdžiuose G. K. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo neneigė, kokių nors nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nekvestionavo). Dėl šios priežasties nuosprendžiu bus sprendžiamas tik bausmės paskyrimo už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos klausimas.

Dėl kaltinamojo A. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

28. Pripažinus kaltinamąjį A. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, toliau turėtų būti sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas. Visgi, kaltinamasis A. J. pareiškė prašymą atleisti jį (A. J.) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, t. y. pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį laiduotojai V. J..

29. Teisme taip pat buvo gautas asmens, siekiančio tapti kaltinamojo A. J. laiduota, V. J. prašymas dėl kaltinamojo A. J. perdavimo laiduotojai (t. 3, b. l. 126). Prašymą grindė tuo, kad stengsis daryti teigiamą įtaką laidavimo laikotarpiu. Teisiamojo posėdžio, vykusio 2022-06-27, metu papildomai paaiškino, jog yra kaltinamojo A. J. žmona; nedirba (namų šeimininkė), augina vaiką, praeityje neteista. Finansinių įsipareigojimų vienas kitam neturi, esu namų šeimininkė ir mama, esame susituokę.

30. Prokuratūra nesutinka dėl kaltinamojo A. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Aptarta pozicija grindžiama tuo, kad nėra sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinamasis A. J. neprisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo (A. J.) gailėjimasis netikras, nenuoširdus. Sutuoktinė netinkama laiduotoja, kadangi pastaroji priklausoma nuo kaltinamojo finansiškai, todėl asmuo, finansiškai priklausomas nuo kaltinamojo, negali būti tinkamu laiduotoju.

31. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pvz., paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamosios teisės doktrinoje suprantamas kaip kompetentingos valstybės institucijos (aptariamu atveju – teismo) sąlyginis ar besąlyginis sprendimas nenubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir kaltininką atleisti nuo pareigos patirti nusikalstamos veikos sukeliamus teisinius padarinius: įstatymuose numatytus teisių ir laisvių suvaržymus, ribojimus, moralinius ir turtinius praradimus. Pažymėtina, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės laikytina viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).

32. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo (laiduotojo) atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: i) jis (kaltinamasis – teismo pastaba) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; ii) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; iii) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis (kaltinamasis – teismo pastaba) visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį (kaltininką) nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019, nutarties 5 punktas).

33. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų:

33.1. BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už aptartame straipsnyje nurodytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tokia BK 140 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariamas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamasis įstatymas BK 140 straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimą priskiria nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai), todėl tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius nesunkų tyčinį (dėl kaltinamojo A. J. tyčios nuosprendyje jau pasisakyta, todėl plačiau tyčios klausimas nebeanalizuojamas) nusikaltimą;

33.2. baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam (kaltininkui) teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo (laiduotojo) charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar jis (laiduotojas) (ne)teistas arba (ne)baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę, panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019, nutarties 12 punktas). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą:

33.2.1. asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoja, t. y. V. J. yra kaltinamojo A. J. žmona. Tokia aplinkybė reiškia, jog laiduotoja yra viena iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) (ne)įvardintų asmenų, galinčiais būti laiduotojais – kitas teismo pasitikėjimo vertas asmuo;

33.2.2. laiduotoja V. J. nedirba, kadangi augina nepilnametį vaiką (bendras kaltinamojo ir laiduotojos vaikas). Nenustatyta, kad V. J. praeityje būtų teista (t. 3, b. l. 127). V. J. buvusių darbdavių charakterizuojama teigiamai (t. 3, b. l. 128). Vieną kartą 2021 m. bausta už administracinį nusižengimą (greičio viršijimą) (t. 3, b. l. 129–132);

33.2.3. teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo A. J. laiduotoju, sprendžia, jog V. J. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Apylinkės teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog V. J. finansiškai priklausoma nuo kaltinamojo per se (liet. savaime) negali paneigti laidavimo negalimumo. Laiduotoja yra suaugusi bei brandi asmenybė, kuri, kaltinamajam bandant laiduotoją vienaip ar kitaip įtakoti per finansinius išteklius, laidavimo gali atsisakyti (sukelti neigiamas teisines pasekmes kaltinamajam) arba grįžti į aktyvią darbo rinką. Be kita ko, prokuratūros pozicija pakankamai spekuliatyvi, kadangi teismui nežinoma, ar V. J. neturi asmeninių santaupų ar kito turto, o prokuroras prastos finansinės V. J. padėties neįrodinėjo. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju galima laiduotojos finansinė priklausomybė nėra pagrindas netaikyti laidavimo instituto. Kitų aplinkybių, kurios indikuotų V. J. negalėjimą būti laiduotoja, nenustatyta. Teismo vertinimu, santuokiniai ryšiai, bendras nepilnametis vaikas, bei teigimai charakterizuojama V. J. asmenybė vienareikšmiškai darys kaltinamajam A. J. teigiamą įtaką. Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu nesumenkino sutuoktinio padarytos nusikalstamos veikos padarymo fakto, aiškiai ir argumentuotai atsakė į teisėjo užduotus klausimus, nurodė, kad turi visas galimybes daryti A. J. teigiamą įtaką;

33.3. nustatyta, kad kaltinamasis A. J. teisiškai laikomas nusikaltimą padariusiu pirmą kartą (ankstesnis teistumas laikomas išnykusiu, todėl asmuo laikytinas neteistu) (t. 2, b. l. 122–124) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas);

33.4. nustatyta, jog kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad: i) asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus; ii) pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020, nutarties 10 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-693/2019, nutarties 9 punktas). Teismas pastebi, jog kaltinamojo A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklus, kadangi dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių prisipažino. Ir nors kaltinamasis A. J. tam tikrų nusikalstamos veikos epizodus vertino kaip nenusikalstamus (teismas turi omenyje kaltinamojo nukentėjusiajam atliktus smūgius rankomis), tačiau esminių veikos aplinkybių neneigė, kaip ir neneigė fakto, jog smūgių rankomis nesudavė. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygojama gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamasis galiausiai kritiškai vertino savo poelgį. Aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga išpildyta ne de iure (liet. teisiškai, formaliai), o de facto (liet. realiai, iš tikrųjų);

33.5. nustatyta, jog kaltinamasis A. J. bent iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Ir nors dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) pareikštas ieškinys (dėl ko bus pasisakoma plačiau kitoje teismo nuosprendžio dalyje), tačiau BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą galima laikyti išpildyta;

33.6. galiausiai, pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis (kaltininkas) visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Jau minėta, jog kaltinamasis laikytinas neteistu. Nors kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau matyti, kad administraciniai nusižengimai nagrinėjamos bylos kontekste didesnės teisinės reikšmės neturi (kaltinamasis anksčiau baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus arba už pažeidimus, vykdant ūkinę-komercinę veiklą) (t. 2, b. l. 125–135). Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis dirbantis ((duomenys neskelbtini) direktorius), įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymus, sprendžia, jog nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta atsitiktinai. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai, kaltinamojo motyvacija bei asmeninė branda, taip pat byloje surinkti rašytiniai duomenys rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų) ir į nusikaltimų darymą nelinkęs.

34. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. J. laidavimą. Teismo vertinimu, V. J. nepriekaištinga reputacija, galimybė A. J. daryti realią teigiamą įtaką, taip pat kaltinamojo A. J. motyvacija bei iš esmės kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį A. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal žmonos V. J. laidavimą.

35. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis turi išlaikytinių (nepilnametį vaiką), dirba, o laiduotoja nedirba ir savarankiškų pajamų neturi, teismo pasitikėjimas laiduotoja gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamojo motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankami.

36. Baudžiamasis įstatymas numato, jog laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Kaltinamasis ir laiduotoja prašo skirti minimalų laidavimo terminą. Teismas sprendžia, jog laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti taikant laidavimo termino vidurkį – dvejus metus. Kaltinamojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį, turi pakankamą brandą bei gyvenimiškų vertybių sistemą ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tokios aplinkybės ir leidžia teismui taikyti BK 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino vidurkį.

37. Visgi, net asmenį ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių teismas pasisako atskirai.

Dėl kaltinamiesiems skirtinų bausmių bei baudžiamojo poveikio priemonių

38. Pripažinus kaltinamąjį G. K. kaltu, o A. J. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis). Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo:

38.1. kaltinamajam G. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 75 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) (3 750 Eur) dydžio baudos bausme; į baudos bausmę įskaityti laiką, išbūta laikinajame sulaikyme nuo 2020-03-19 02.05 val. iki 2020-03-19 12.22 val. (1 para); skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metams ir 6 mėnesiams uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo 2020-03-19; skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio „Mercedes Benz GL 420“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę vertę su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) atitinkančią pinigų 11 040 Eur sumą;

38.2. kaltinamajam G. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat įpareigoti neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigoti pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, įpareigoti nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose;

38.3. G. K. siūlomas bausmes visiškai sudėti prie griežčiausios bausmės pridedant visą švelniausią bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę, t. y. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, su visais siūlomais įpareigojimais (poveikio priemonėmis) ir 75 MGL dydžio baudą;

38.4. kaltinamajam G. K. skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat įpareigoti neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigoti pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, įpareigoti nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose;

38.5. kaltinamajam A. J. skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; įpareigoti neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; įpareigoti tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; įpareigoti nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose.

39. Pasisakant dėl bausmės rūšies ir bausmės dydžio kaltinamajam G. K. teismas pažymi, jog:

39.1. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymų leidėjas įpareigojo teismą pasirinkti iš baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam G. K. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis); nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką); baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 5–10), kaltinamasis nedirba, turi 4 nepilnamečius vaikus. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju racionaliausia skirti švelniausią bausmės rūšį – baudą. Laisvės atėmimas, apylinkės teismo įsitikinimu, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, būtų kiek per griežta bausmė, kuri neatliktų savo paskirties. Sprendžiama, jog bausmės tikslus ir paskirtį geriausiai įgyvendintų kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda (BK 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 47 straipsnis);

39.2. BK 47 straipsnio 1 dalis numato, jog bauda yra piniginė bausmė. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad piniginės baudos ribos yra nuo 50 MGL iki 2 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). BK 47 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad baudos dydį nustato teismas, skirdamas bausmę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams teisės pažeidimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti, kurį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Kaltinamojo G. K. nusikalstamos veikos padarymo momentu galiojo 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“);

39.3. teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. K., atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); G. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos (nusikalstamos veikos) padarymo gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamasis neteistas; iš Administracinių nusižengimų 2022-03-23 registro duomenų nustatyta, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 5–10), turi išlaikytinių (nepilnamečių), nedirba (registruotas Užimtumo tarnyboje). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą. Į baudos bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020-03-19 02.05 val. iki 2020-03-19 12.22 val. (1 para). Bausmės bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis);

39.4. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymų leidėjas įpareigojo teismą pasirinkti iš viešųjų darbų, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmę. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam G. K. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis); nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką); baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 5–10), kaltinamasis nedirba, turi 4 nepilnamečius vaikus. Teismas sprendžia, jog laisvės atėmimas ir areštas, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, būtų kiek per griežta bausmė, kuri neatliktų savo paskirties. Sprendžiama, jog bausmės tikslus ir paskirtį geriausiai įgyvendintų kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BK 48 straipsnis);

39.5. laisvės apribojimas (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnis) – tai bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-228/2009). Kadangi BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad laisvės apribojimo ribos yra nuo 3 mėnesių iki 2 metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). BK 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laisvės apribojimo laiką nustato teismas, skirdamas bausmę. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. K., atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 punktas); iš Administracinių nusižengimų 2022-03-23 registro duomenų nustatyta, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę;

39.6. teismas, siekdamas procesinio nuoseklumo, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiria tokias pačias baudžiamojo poveikio priemones, kurios nurodytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-27 nutartyje nebekartodamas baudžiamojo poveikio (pa)skyrimo motyvų;

39.7. teismas sutinka kaltinamajam G. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą vietoj intensyvios priežiūros bausmės atlikimo laikotarpiu paskirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), taip pat įpareigoja neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir įpareigoja pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei įpareigoja nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis). Skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės racionalios bei leidžiančios pasiekti poveikio priemonėms keliamus tikslus (prevenciją nuo naujų nusikaltimų padarymo);

39.8. paskyrus bausmes už skirtingas nusikalstamas veikas, aktualus bausmių subendrinimo klausimas. Bendrinant bausmes aptariamu atveju taikytina BK 63 straipsnio 1 dalis, todėl bausmės turi būti arba visiškai sudedamos arba iš dalies sudedamos. Baudžiamajame įstatyme numatytos bausmių bendrinimo taisyklės nenumato, kokiais konkrečiais kriterijais/metodais/taisyklėmis vadovaujantis turi būti parinktas bausmių visiškas sudėjimas arba bausmių dalinis sudėjimas, tačiau, teismo vertinimu, parenkant konkrečią bausmės bendrinimo formą, turi būti atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo įsitikinimu, analizuojamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, vertinant tai, jog abi padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkūs nusikaltimai, nesusijusios viena su kita, kaltinamasis G. K. praeityje neteistas, todėl galima kaltininkui taikyti palankesnę bausmių bendrinimo formą, t. y. dalinį bausmių sudėjimą (BK 64 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad laisvės apribojimas yra sunkesnė bausmė už baudą, todėl prie sunkesnės bausmės rūšies (laisvės apribojimo), prideda dalį švelnesnės bausmės. Įskaičius kaltinamajam laikino sulaikymo terminą, turėtų būti paskirta galutinė 73 MGL dydžio bauda. Teismas sprendžia, jog taikant dalinio sudėjimo būda prie griežtesnės bausmės rūšies (laisvės apribojimo) pridedama 53 MGL dalis švelnesnės baudos bausmės dalis. Teismas prideda kiek daugiau nei baudos bausmės minimumą todėl, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, nukentėjusiajam padaryta žala, o kaltinamasis neigė kaltė ir savanoriškai žalos neatlygino.

40. Pasisakant dėl bausmių A. J. (pa)skyrimo teismas pažymi, jog kaltinamajam A. J. aktualus tik baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimas, kadangi pastarasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės racionalios, atitinką teismų praktiką ir yra pakankamai individualizuotos: įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje taikytinas todėl, kad buvo padarytas smurtinio pobūdžio nusikaltimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, BK 140 straipsnio 1 dalis). Įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas) vertintinas kaip racionali poveikio priemonė asmeniui, padariusiam smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Teismo vertinimu, kaltinamajam A. J. padarius smurtinį nusikaltimą, tikslinga A. J. įpareigoti įmokėti į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 30 MGL (1 500 Eur) sumą per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį (BK 71 straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių (ne)tenkinimo

41. Nustatyta, kad:

41.1. BĮ Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė ieškinį, surašytą 2021-06-18, dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens atlyginti 19,06 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiųjų gydymo bei priteisti 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 88–91). Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad buvo sužalotas V. K., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveiktos priežiūros įstaigose. Nukentėjusiojo sveikatos priežiūros (gydymo) išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF);

41.2. nukentėjusysis V. K. 2020-06-27 taip pat padavė ieškinį, kuriame prašė solidariai (reikalavimas dėl solidarumo patikslintas 2022-07-01 teismo posėdžio metu) priteisti iš kaltinamųjų G. K. ir A. J. 1 184,65 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį grindė tuo, kad:

41.2.1. dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė 1 184,65 Eur turtinę žalą: pirko vaistus ir kitus medikamentus: 2021-06-08 pirko tepalą „Taumel“, „V. A. Stres“ tabletes, Biomagnį, Biokalį, tabletes „Ibuprom“, „Dolmen“, Valerijonų tinktūrą, širdies lašus, tabletes ,,Livol multi total“ (vitaminai). Už vaistus sumokėjo 37,69 Eur. 2021-08-24, tęsiant gydymą, pirko vaistus už 19,96 Eur sumą: tabletes „Finlepsin“, „Tanakan“, Movalį, Biokalį. Kadangi įvykio metu nukentėjusiajam buvo nuskeltas dantis, tai 2022-02-24 ir 2022-03-18 už danties gydimą UAB „Dantų pasaulis“ iš viso sumokėjo 125 Eur. Pagal Transporto priemonių vertinimo pažymą Nr. VER3433 dėl apgadinto automobilio nukentėjusiajam buvo padaryta 852 Eur žala. Už automobilio vertinimą nekentėjusysis sumokėjo 150 Eur;

41.2.2. įvykio metu nukentėjusysis partyrė didelius skausmus, pergyvenimus, pažeminimą (nuo smūgių skaudėjo visą kūną). Po įvykio jautė baimę. Iš karto po nusikaltimo nukentėjusysis kreipėsi į Trakų ligoninę, kur kam buvo nustatyta. Iki nusikalstamos veikos nukentėjusysis sirgo širdies liga (širdies ritmo sutrikimu, kuris netinkamai atstatytas), todėl nukentėjusysis įvykio metu patyrė didelę baimę. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis vertina 10 000 Eur.

42. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį (civilinį ieškinį) atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o tai atvejais, kai BPK konkrečių klausimų, susijusių su civilinio ieškinio nagrinėjimu, nesureguliuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos (civilinio proceso normos) neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1–2 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta, jog BPK 113 straipsnio 2 dalies normos turinys aiškinamas sistemiškai su kitų teisės šakų (civilinės, civilinio proceso, tarptautinės privatinės teisės ir kt.) normomis, t. y. civiliniai ieškiniai gali būti nagrinėjami BPK normas sistemiškai taikant su kitų teisės šakų – civilinės teisės ir civilinio proceso teisės – normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-07-01 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021, nutarties 8.1 papunktis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad teismas, spręsdamas civilinio ieškinio (ne)pagrįstumo klausimą, be BPK nuostatų gali vadovautis ir Civilinio kodekso (toliau – CK) ar Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis.

43. Teismas nustatė, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu (2022-06-27) kaltinamasis A. J. BĮ Vilniaus teritorinei ligonių kasai sumokėjo reikalaujamą 19,06 Eur sumą (t. 4, b. l. 38 (antra pusė), 44). Kadangi BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalaujama suma buvo apmokėta, civilinė ieškovė pareiškė, jog atsisako nuo civilinio ieškinio (t. 4, b. l. 39). Nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovei žinomos.

44. Ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio (CPK 42 straipsnis ir 140 straipsnio 1 dalis). Nenustatyta, kad ieškovės ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Kitų aplinkybių, kurios darytų ieškinio atsisakymą negalimu, teismas taip pat nenustatė. Teismas konstatuoja, jog ieškinio atsisakymas priimtinas ir civilinio ieškinio nagrinėjimas nutrauktinas (CPK 140 straipsnio 1 dalis ir 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Civilinei ieškovei išaiškintinos CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio atsisakymo ir civilinio ieškinio nagrinėjimo nutraukimo procesinės pasekmės, t. y. nutraukus civilinio ieškinio nagrinėjimą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (nei baudžiamojo proceso, nei civilinio proceso tarka) neleidžiama.

45. Analizuojant nukentėjusiojo V. K. civilinio ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumą matyti, jog kaltinamasis A. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu atlygino nukentėjusiajam V. K. 1 184,65 Eur žalą (t. 4, b. l. 38). Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-07-25, kaltinamasis A. J. paaiškino, jog 1 184,65 Eur žalos atlyginimas apima: 1 000 Eur neturtinės žalos ir 184,65 turtinės žalos atlyginimą (37,69 Eur + 19,96 + 125 Eur). Turtinės žalos atlyginimas neapima 852 Eur nukentėjusiojo automobilio apgadinimo išlaidų ir 150 Eur automobilio vertinimo išlaidų. Nustatytos faktinės aplinkybės reiškia, kad kilo ginčas dėl 852 Eur Audi A4 remonto išlaidų ir 150 Eur automobilio vertinimo išlaidų (ne)pagrįstumo ir likusios 9 000 Eur neturtinės žalos priteisimo (ne)pagrįstumo.

46. Atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu) pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo (asmens) turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji (neturtinė žalą) padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

47. Teismas, susipažinęs su prie nukentėjusiojo V. K. ieškinio pridėtais įrodymais, pastebi, jog nukentėjusysis atliko transporto priemonės Audi A4 nuostolių vertės nustatymo Vertinimo ataskaitą Nr. VER3433 (toliau – Vertinimo ataskaita) (t. 3, b. l. 143–187). Iš vertinimo ataskaitos turinio matyti, kad transporto priemonės Audi A4 remonto kaštai turi siekti 852,11 Eur (t. 3, b. l. 166), o pačios Vertinimo ataskaitos parengimas kainavo 150 Eur (t. 3, b. l. 186–187).

48. Teismas nustatė, kad dėl įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas V. K. kaltais pripažinti G. K. ir A. J.. Visgi, peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog prie garažų masyvo nukentėjusįjį V. K. prisivijo automobilio Kia Stinger vairuotojas A. J.. Taip pat A. J. užblokavo išvažiavimą iš garažų masyvo nukentėjusiajam V. K.. Ir nors, tikėtina, idealiomis sąlygomis per tarpą tarp garažų masyvo sienos ir kaltinamojo A. J. transporto priemonės Kia Stinger buvo galima pravažiuoti, tačiau atsižvelgiant į situacijos kontekstą, t. y. jog kaltinamasis G. K. prišokęs prie automobilyje sėdinčio nukentėjusiojo V. K. paleido smūgio laviną, todėl natūralu, jog nukentėjusysis galėjo instinktyviai pasirinkti (pa)bėgimo taktiką. Matyti, jog nukentėjusysis V. K. padaro staigų manevrą su Audi A4 automobiliu, po kurio atsitrenkia į A. J. valdytą Kia Stinger. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu kaltinamasis A. J. nebūtų blokavęs išvažiavimo iš garažų masyvo nukentėjusiajam, o G. K. nebūtų smūgiavęs nukentėjusiajam V. K. į veido sritį, pastarajam (V. K.) esant automobilyje Audi A4, civilinės teisės prasme eismo įvykio būtų buvę galima išvengti. Teismas sutinka, kad tarp abiejų kaltinamųjų veiksmų yra priežastinis ryšys, susijęs su kilusia žala, todėl reikalavimas atlyginti 852 Eur transporto priemonės remonto išlaidų laikytinas pagrįstu. Pastebima, kad kaltinamieji neginčijo remonto sąnaudų nepagrįstumo (pvz., neginčijo aplinkybės, kad kokio nors automobilio Audi A4 apgadinimo nereikia remontuoti, arba atitinkamos vietos (detalės) kaina per didelė). Apylinkės teismo vertinimu, nukentėjusysis turėjo teisę į turto vertinimo ataskaitos parengimą. Turto vertinimo ataskaitos parengimas susijęs iš esmės su objektyvesniu žalos dydžio nustatymu byloje. Dėl šios priežasties teismas priteisia ir 150 Eur išlaidas, skirtas apmokėti turto vertinimo ataskaitos parengimo išlaidas. Teismas sutinka reikalavimą tenkinti solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis), kadangi žala nukentėjusiajam buvo padaryta kelių asmenų veiksmais (teismas pripažino kaltinamųjų G. K. ir A. J. bendrininkavimą).

49. Pasisakant dėl neturtinės žalos priteisimo pastebima, kad nukentėjusysis 10 000 Eur prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iš esmės motyvavo bendro pobūdžio teiginiais (pablogėjusia savijauta, patirtu pažeminimu, emocine depresija, patirtais neigiamais išgyvenimais bei skausmu). Kadangi neturtinės žalos nustatymas tam tikra visuomet susijęs su tam tikru subjektyviu žmogaus emocinės ir kitokios būsenos (į)vertinimu, todėl teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-01 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-719/2022, nutarties 19 punktas). Teismas, susipažinęs su teismine jurisprudencija pastebi, jog BK 140 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos padarymo atveju, kai nesunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata, teismai paprastai priteisia 150 – 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022-09-08 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-451-468/2022, nutarties 39 punktą (priteista 500 Eur neturtinė žala); Kauno apygardos teismo 2022-09-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-532-954/2022, nutarties 19 punktą (priteista 500 Eur neturtinė žala); Kauno apygardos teismo 2022-07-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-430-954/2022, nutarties 37 punktas (priteista 600 Eur neturtinė žala); Kauno apygardos teismo 2022-06-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-304-348/2022, nutarties 30 punktas (apskritai apibendrinta neturtinės žalos priteisimo praktika)). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patirtus nukentėjusiojo V. K. sužalojimus (poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje ir danties krašto nuskėlimas), taip pat aukštesnės grandies teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, sprendžia, jog 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas ir racionalus. Kadangi A. J. jau atlyginęs 1 000 Eur neturtinę žalą, tai papildomai nukentėjusiajam V. K. neturinė žala nebepriteistina. Teisinio tikslumo ir aiškumo dėlei teismas pažymi, jog dėl neturtinės žalos atlyginimo abu kaltinamieji yra solidarūs atsakovai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) (reikšminga skolininkų tarpusavio santykiams).

50. Apibendrinat tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas solidariai iš kaltinamųjų G. K. ir A. J. priteisia 852 Eur už nukentėjusiojo V. K. transporto priemonės Audi A4 sužalojimus ir 150 Eur turto vertinimo išlaidų. Likusioje dalyje, kaltinamajam A. J. civilinio ieškinio reikalavimus patenkinus, civilinis ieškinys netenkinamas (nukentėjusysis neatsiėmė patenkintų reikalavimų dalies tuomet, kai kaltinamasis A. J. dalį žalos atlygino).

51. Teismas papildomai pastebi, jog A. J. iš viso atlygino 1 184,65 Eur, kurią sudarė turtinės žalos atlyginimas (37,69 Eur + 19,96 + 125 Eur) ir 1 000 Eur neturtinė žala. Visgi, matematiškai sudėjus turtinės žalos atlyginimą gaunama 182,65 Eur, o ne 184,65 Eur suma. Tai reiškia, kad yra 2 Eur permoka. Aptarta permoka įskaitoma į priteistiną iš viso 1 002 Eur sumą (852 Eur + 150 Eur) ir iš kaltinamųjų solidariai priteisina 1 000 Eur suma (1 002 Eur – 2 Eur).

52. Nukentėjusiojo V. K. gynėjas (advokatas) pateikė prašymą 700 Eur proceso išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti (t. 4, b. l. 22–24).

53. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) yra nustatyti atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai baudžiamosiose bylose. Priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis nustatomas ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Kadangi bylinėjimosi išlaidos advokatui sumokėto 2021-06-09 (III ketvirtis), tai aktualus 2021 m. I ketvirtis (bruto darbo užmokestis buvo 1 517,40 Eur).

54. Nustatant priteistinų proceso išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus atlygintinų išlaidų rekomenduojamus maksimalius dydžius už procesinių dokumentų parengimą pirmosios instancijos teisme (2,5 koeficientas (2,5 X 1 517,40 Eur = 3 793,50 Eur). Byla nebuvo labai nesudėtinga, vyko trys posėdžiai, teisminio nagrinėjimo metu dalis civilinio ieškinio buvo patenkinta. Teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 700 Eur atstovavimo išlaidų suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina nukentėjusiojo naudai. Civiliniame procese bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis, todėl aptarta taisykle vadovaujamasi ir baudžiamajame procese (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Dėl kaltinamiesiems paskirtų kardomųjų priemonių galiojimo

55. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai). Nustatyta, kad:

55.1. kaltinamajam G. K. ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-09-21 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 199–201);

55.2. kaltinamajam A. J. ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-09-20 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 119–121).

56. Teismas, priėmęs nuosprendį, turi išspręsti ir paskirtų kaltinamiesiems kardomųjų priemonių galiojimo klausimą (BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas). BPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji (kardomoji priemonė) tampa nebereikalinga. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį G. K. kaltu bei paskyrus bausmę, o kaltinamąjį A. J. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės bei paskrus baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

57. Nors kaltinamajam G. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo skirtos kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (teisės vairuoti transporto priemonės sustabdymas), dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ikiteisminiame tyrime 01-1-11403-20 (t. 1, b. l. 25, 38–45), tačiau aptartos kardomosios priemonės buvo panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-27 nutartimi (t. 1, b. l. 61–63), todėl dėl aptartų kardomųjų priemonių nebesprendžiama.

Dėl kitų klausimų, kurie turi būti išspręsti teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį

58. Įstatymų leidėjas teismą įpareigoja nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, taip pat išspręsti klausimus dėl daiktinių įrodymų likimo (BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

59. Nustatyta, kad byloje yra šie daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas (DVD laikmena) (t. t. 2, b. l. 76) (su vaizdo įrašais, pavadinimais „1_01_R_20210601080000.mp4“ ir „1_01_R_20210601080000.wmv“ bei Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai, pavadinimais „2021_06_01_09-13-11_37061942111.mp3“ ir „2021_06_01_09-20-55_37061942111.mp3“, taip pat nukentėjusiojo V. K., kaltinamųjų G. K. ir A. J. nuotraukos). Nuosprendžiui įsiteisėjus, aptartas daiktas (kompaktinis diskas) paliktinas baudžiamosios bylos medžiagoje (BPK 94 straipsnio 1 straipsnio 3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

60. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje G. K. kaltintas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje bei 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, o A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu:

60.1. G. K. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 29 straipsnio 1–2 dalys, 307 straipsnio 1 dalis);

60.2. A. J. atžvilgiu priimamas nuosprendis, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Nuosprendis, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiama byla, nėra apkaltinamasis, juo asmuo nepripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos padarymo ir jam (kaltinamajam) neskiriama bausmė (BPK 307 straipsnio 5 dalis). Atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas rezoliucinėje dalyje nenurodo, kad asmuo pripažįstamas kaltu, o vartoja kiekvienam konkrečiam atvejui adaptuotą formuluotę, kuri surašoma taip, kaip tai leidžia padaryti konkretaus taikomo BK straipsnio tekstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-27 Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių nuosprendžių surašymą, apžvalga (BPK 302–305, 307 straipsniai) Nr. AB-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 692–745, 13–13.1 papunkčiai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109–115 straipsniais, 297–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant A. J. laiduotojos V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl A. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5–6 ir 9 punktais, skirti A. J. baudžiamojo poveikio priemones: įpareigoti A. J. dalyvauti elgesio pataisos programoje per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, įpareigoti neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei įpareigoti įmokėti į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 30 (trisdešimties) MGL (1 500 Eur) sumą per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį.

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, bei skirti:

- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą: i) 75 (septyniasdešimt penkių) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (3 750 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti G. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-03-19 02.05 val. iki 2020-03-19 12.22 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 73 (septyniasdešimt trijų) MGL (3 650 Eur) dydį; ii) baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo 2020-03-19; iii) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio „Mercedes Benz GL 420“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę vertę su PVM atitinkančią 11 040 Eur (vienuolikos tūkstančių keturiasdešimties eurų) sumą;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą: i) 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros bausmės atlikimo laikotarpiu paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigoti pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje ir įpareigoti nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, G. K. paskirtas bausmes iš dalies sudėti, t. y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir skirti galutinę subendrintą bausmę, t. y. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros bausmės atlikimo laikotarpiu paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigoti pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje ir įpareigoti nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose ir 53 (penkiasdešimt trijų) minimalių gyvenimo lygių (2 650 Eur) baudą bei 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo 2020-03-19, ir išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio „Mercedes Benz GL 420“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę vertę su PVM atitinkančią 11 040 Eur (vienuolikos tūkstančių keturiasdešimties eurų) sumą.

Priimti BĮ Vilniaus teritorinė ligonių kasa, juridinio asmens kodas 188783796, atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir nutraukti bylą dalyje dėl BĮ Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio nagrinėjimo.

Nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1 000 (vieną tūkstantį eurų) turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Likusių nukentėjusiojo V. K. ieškinio reikalavimų netenkinti.

Nukentėjusiojo V. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti ir lygiomis dalimis iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 700 (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nukentėjusiojo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-09-20 nutarimu A. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-09-21 nutarimu G. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 1 (vieną) kompiuterinę laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, taip pat nuotraukomis, saugomą baudžiamosios bylos medžiagoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamosios bylos medžiagoje.

Išaiškinti nuteistajam G. K., kad paskirta bauda turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banke esančių sąskaitų (arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; arba Nr. Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300), nurodant įmokos kodą 6801 (baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtos baudos), mokėjimo paskirtyje nurodant „baudos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. 1-695-1151/2022 pagal 2022-09-16 nuosprendį, sumokėjimas“ (jei bauda bus mokama dalimis, tai mokėjimo paskirtyje papildomai nurodyti tokią mokėjimo paskirtį – „baudos dalies, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. 1-695-1151/2022 pagal 2022-09-16 nuosprendį, mokėjimas“, o atliekant paskutinį (galutinį) paskirtos baudos mokėjimą – „galutinis baudos sumos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. 1-695-1151/2022 pagal 2022-09-16 nuosprendį, mokėjimas“).

Išaiškinti nuteistajam G. K., kad sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą privaloma teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

Įspėti nuteistąjį G. K., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. J., kad laidavimo metu jam (A. J.) padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo (asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės) atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo (asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės) baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam (asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį (asmenį, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės) nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo (asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės) baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. J., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl A. J. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo (asmens, padariusio nusikalstamą veiką) atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Julius Lankelis