Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-430-954/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-20
Bylos Nr.: 1A-430-954/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06623-2021-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis
Nuteistasis: B. L.
Nukentėjusysis: M. V.

Kategorijos

1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.1.7.4.6Kitų įrodymų vertinimas
2.1.15.1.1Turtinė žala
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-430-954/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06623-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.1.15.1.1; 2.4.6.1 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui,nuteistajai B. L., jos gynėjai advokatei Linai Gervelienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo B. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jai skirtas laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, per visą bausmės laiką uždraudžiant B. L. bendrauti su nukentėjusiąja M. V. ir per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Iš B. L. priteista M. V. 623 Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir 350 Eur išlaidų už advokato paslaugas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. B. L. nuteista už tai, kad ji mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2021 m. kovo 3 d. apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, žodinio konflikto metu su M. V., tyčia, suėmė ranka už kaklo M. V. ir ją taip smaugdama, nagais apdraskė jos kaklą, o po to tęsdama nusikalstamą veiką, ranka pastūmė M. V. krūtinės srityje atgal, bei suėmus rankomis už jos abejas rankas stipriai jas suspaudė, sugriebė jai už plaukų ir tempė, o po to įspyrė po vieną kartą į kairės kojos kelį ir į dešinės kojos šlaunį, ir taip smurtaudama, nukentėjusiajai M. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (sužalojimą), dėl odos nubrozdinimų kaklo kairėje pusėje bei kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame žaste, dešinės alkūnės linkio – dešinio dilbio srityje, bei sukėlė jai fizinį skausmą.

2. Apylinkės teismas, pripažindamas B. L. kalta, nurodė, kad nukentėjusiajai M. V. atsiradę nežymūs sveikatos sužalojimai buvo padaryti kaltinamajai B. L. tyčia rankomis suimant nukentėjusiajai už kaklo ir už rankų, taip padarant nubrozdinimus kakle ir kraujosruvas žaste bei dilbyje, be to, tyčia tempiant nukentėjusiąją už plaukų, ją stumiant, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl teismui nekyla abejonių, kad kaltinamosios veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimas ir dėl to atsiradę padariniai – sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji požymiai – tiesioginė tyčia – kaltinamoji, konflikto metu suimdama rankomis nukentėjusiajai už rankų ir stipriai jas spausdama, sugriebdama ranka už kaklo ir taip spausdama bei apdraskydama nukentėjusiosios kaklą, tempdama nukentėjusiąją už plaukų, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir norėjo taip veikti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Apylinkės teismas priteisdamas civilinį ieškinį nurodė, kad teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji M. V. po patirtų sužalojimų vaistinėje įsigijo medikamentus Omeprozolį ir Kaptoprilį, kurie buvo skirti skrandžio gydymui ir širdies veiklai pagerinti, todėl teismas neturi pagrindo netikėti, jog šie medikamentai buvo skiriami būtent nukentėjusiosios sveikatos grąžinimui, todėl jos priteistinos iš kaltinamosios B. L.. Taip pat teismas nurodė, kad padarytos tyčinės veikos pavojingumą ir padarinių sunkumą, nukentėjusiosios patirtą skausmą, skriaudą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus atitiktų 600 Eur dydžio neturtinė žala.

Šalies argumentai

4. Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2022 metų balandžio 11 dienos Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti ją pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nepadarius šio nusikaltimo.

4.1. Skunde nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, tuo pažeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis. Pirmos instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje netinkamai įvertino visumą bylos faktinių aplinkybių ir, nustatęs prieštaringus duomenis, nepagrįstai nesirėmė in dubio pro reo principu.

4.2. Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas prioritetą suteikė nukentėjusiosios M. V. parodymams, o jos parodymus atmetė ir laikė juos gynybiniais, taip pat neatsižvelgė į esmines konflikto kilimo aplinkybes, į tai, kad jos parodymai nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir nagrinėjant bylą teisme. Konflikto tarp jos ir M. V. kilimo priežastis buvo tai, kad nukentėjusioji, tris kartus gražiai paprašyta, neuždarė automobilio durelių ir ji su nerimaujančia dukryte negalėjo išvažiuoti. Suimdama M. V. už rankų, ji neturėjo tikslo sukelti jai fizinį skausmų, o norėjo tik patraukti ją nuo automobilio ir saugiai išvažiuoti. Be to, ji tyčia nespyrė M. V. į koją, nes jos abi buvo susikibę, stovėjo arti viena kitos ir ji neturėjo galimybių jai įspirti. Ji tyčia nesuėmė M. V. už kaklo ir jos nesmaugė ir tyčia nerovė jai plaukų. Kuomet M. V. ją stipriai nulenkė žemyn, ji paleido savo rankas ir besimuistydama, norėdama ištrūkti, galėjo netyčia apdraskyti jai kaklą ar netyčia užkabinti plaukus.

4.3. Apeliantė pažymi, kad esant jos ir M. V. prieštaringiems parodymams, teismas nepagrįstai rėmėsi pastarosios parodymais, o jos parodymus atmetė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad M. V., pamačiusi automobiliu jas grįžtant, išėjo į lauką aiškintis, kad ji jautė nuoskaudą dėl išmėtytų savo daiktų. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad M. V., jos prašoma, neuždarė automobilio durelių, tuo neleisdama išvažiuoti, o siekė išprovokuoti konfliktą, buvo įpykusi. Policijos darbuotojai liudytojai D. J. ir M. J. nematė konflikto, jo aplinkybes žino tik iš M. V. parodymų. Tai, kad jie matė išrautus plaukus M. V. delne ir paraudusį jos kaklą, nereiškia, kad ji tai padarė tyčia. Liudytojas R. K. teisme teigė, kad matė įdrėskimus M. V. kakle ir nagų žymes ant kairės rankos, žinojo, kad tarp moterų vyko konfliktas, tačiau konflikto aplinkybių negalėjo nurodyti. Liudytojo A. K. parodymai nepatvirtino, kad ji tyčia smurtavo M. V. atžvilgiu.

4.4. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad M. V. specialisto S. J. buvo apžiūrėta sekančią dieną po konflikto, ir specialistas išvadoje Nr. G 99/2021(06) jokių kaklo paraudimo ar smaugimo žymių nenustatė. Buvo nustatyti odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje, 4x8 cm plote linijiniai, beveik statmenos krypties kaklo vidurinei linijai. Tokie odos nubrozdinimai galėjo gautis, kai ji, būdama M. V. palenkta vos ne iki žemės, norėjo iš jos išsivaduoti ir mosikavo rankomis. Be to, nėra įrodymų, kad ji rovė M. V. plaukus, nes specialistas apžiūros metu nekonstatavo galvos odos paraudimo, galvos skausmu M. V. jam nesiskundė. Sužalojimai M. V. padaryti abipusio stumdymosi metu, jai neturint tikslo ją sužaloti, o tik norint išsilaisvinti iš ją už striukės laikančios ir žemyn palenkusios M. V.. Sužalojimus M. V. ji galėjo padaryti tik neatsargiais veiksmais besigindama.

4.5. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė M. V. 23 eurus turtinei žalai už medikamentus atlyginti. Konfliktas tarp jos ir M. V. vyko 2021 m. kovo 3 d., o prie ieškinio pateiktas Euro vaistinės kasos kvitas yra 2021 m. balandžio 17 d., taigi, vaistai pirkti praėjus pusantro mėnesio po konflikto. Pirktas Omeprasolis nuo skrandžio rūgštingumo, Kaptoprilis ir Nebiletas nuo kraujo spaudimo, Miflonidas nuo astmos, bronchito. Visi vaistai kompensuojami. Kaip pripažino nukentėjusioji, ji nuolat naudoja šiuos vaistus ir neva po konflikto jai reikėjo didesnių vaistų dozių, tačiau jokių įrodymų dėl to nepateikė. Taip pat nepagrįstai iš jos teismas priteisė M. V. 600 eurų neturtinei žalai atlyginti. Sužalojimus M. V. galėjo padaryti neatsargiai, besimuistydama ir siekdama iš jos ištrūkti, kai ji ją palenkė beveik iki žemės. Konfliktas kilo dėl pačios nukentėjusios provokuojamo elgesio. Be to, M. V. nepateikė įrodymų, kad nuo įdrėskimų kakle liko pigmentinės dėmės, kurias ateityje reikės pašalinti.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios B. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

7. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas B. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl B. L. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistosios kaltumas grindžiamas teisme ištirtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant B. L. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

9. Iš apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad B. L. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas visus byloje surinktus įrodymus vertino tik iš kaltinimui palankios pusės, nepašalindamas tarp surinktų įrodymų kylančių prieštaravimų kaip to reikalauja įstatymai. Sutikti su tokiais apeliantės motyvais ir naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistoji siekia būti išteisinta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. Jos kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai M. V. neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistosios nurodoma versija, jog konfliktas kilo būtent dėl nukentėjusiosios elgesio (jai nepasitraukus nuo nuteistosios automobilio), kad ji nenorėjo sužaloti nukentėjusiosios, tačiau galimai užkabinti nukentėjusiosios kaklą ir plaukus galėjo netyčia, gindamasi nuo nukentėjusiosios, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nors baudžiamojon atsakomybėn patraukta B. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neigė sukėlusi fizinį skausmą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai, tačiau jos kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga, jos kaltės neigimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip jos gynybinę poziciją, o teismo išvadas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, grindė įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma.

10. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas.

11. Nuteistoji viso proceso metu kaltės nepripažino. Duodama paaiškinimus nurodė, kad ji buvo susituokusi su R. K., tarp jų santuoka yra nutraukta, bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį, abejiems priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Po skyrybų proceso ji šiame name negyveno, jame gyveno buvęs sutuoktinis ir sūnus A. 2021 m. kovo 3 d. atvyko į šiuos namus paimti A. ir nuvežti pas gydytoją. Kadangi norėjo į tualetą, užėjo į namo vidų. Būdama tualete suprato, kad name gyvena kita moteris, nes pamatė ten stovinčius moteriškus daiktus. Šiuos daiktus sumetė į skalbinių dėžę, kuri stovėjo po lentynėle. Daiktus sumetė sąmoningai, norėdama, kad buvęs sutuoktinis suprastų, jog ji lankėsi šiame name. Sūnaus paklausė kas dar gyvena šiame name, bet pastarasis nieko neatsakė. Po vizito pas gydytoją maždaug 15.40 val. sūnų A., kuris sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės, parvežė į namus. Priekinėje keleivio sėdynėje specialioje kėdutėje sėdėjo vienerių metų ir 3 mėnesių dukra. Sustojusi prie namo ant trinkelių laukė kol A. išlips iš automobilio. Tuo metu kai sūnus lipo iš automobilio, atėjusi nukentėjusioji, kurią ji matė pirmą kartą, atidarė automobilio priekines keleivio pusės dureles, kur sėdėjo jos mažametė dukra, ir pakeltu tonu pradėjo reikšti pretenzijas dėl jos išmėtytų daiktų. Kadangi ji gyveno (duomenys neskelbtini) ir artėjo laikas maitinti mažametę, gal tris kartus paprašė nukentėjusiąją uždaryti dureles ir leisti jai išvažiuoti. Kadangi nukentėjusioji nereagavo, ji atsisegusi saugos diržą, išlipo iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiosios ir paėmusi už abiejų rankų bandė patraukti ją į šalį. Visą tą laiką tarp jų vyko žodinis konfliktas. Nukentėjusioji tuomet sugriebė ją rankomis už striukės ir abi susikibusios stumdėsi. Joms besistumdant, jos (kaltinamosios) striukė pakilo jai virš galvos, nukentėjusioji ją laikė suėmusi už striukės gobtuvo, todėl ji norėdama išsilaisvinti paleido nukentėjusiosios rankas ir bandydama M. nustumti nuo savęs, taip besimuistydama galėjo paliesti jos plaukus ir netyčia kažką padaryti, tačiau šių savo veiksmų ji nematė, nes M. ją laikė už striukės gobtuvo, palenkusi į priekį. Galiausiai nukentėjusioji ją paleido, todėl ji išsinėrė iš striukės, įmetė ją į automobilį, uždariusi priekines keleivio dureles, atbuline eiga išvažiavo iš kiemo. Nukentėjusioji šaukė, kad kvies policiją, tačiau ji įvykio vietoje nepasiliko, nes reikėjo maitinti mažametę. Mano, kad kraujosruvos ant nukentėjusiosios rankų galėjo atsirasti nuo jos veiksmų, kuomet ji sugriebė nukentėjusiajai už rankų ir norėjo patraukti nuo automobilio. Nukentėjusiosios nesmaugė ir kaklo tyčia neapdraskė, sužalojimai nukentėjusiosios kakle galėjo atsirasti nuo kaltinamosios nevalingų rankų mostų, kuomet ji bandė išsilaisvinti iš striukės. Nukentėjusiajai nespyrė, tačiau netyčia besistumdant užmynė jai ant kojos. Plaukų nukentėjusiajai nerovė, galėjo nevalingai paliesti plaukus stumdymosi metu. Sūnus negalėjo matyti įvykių, nes jis trumparegis, o tuo metu nedėvėjo akinių. Konfliktas įvyko tik dėl to, jog nukentėjusioji jai neleido automobiliu išvažiuoti iš kiemo. Neneigia, kad pirma rankomis suėmė nukentėjusiajai už rankų, ketindama ją patraukti nuo atidarytų automobilio durelių, kur sėdėjo jos mažametė dukra. Sužalojimai, kuriuos nukentėjusiajai nustatė specialistas, galėjo būti padaryti nevalingai, jai besimuistant ir siekiant išsivaduoti iš nukentėjusiosios laikomos striukės. Įvykio metu buvo sulankstyti jos akiniai. Kūno sužalojimų nebuvo, todėl pas medikus nesikreipė.

12. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad esant esminiams prieštaravimams tarp nukentėjusiosios ir nuteistosios parodymų, teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai nukentėjusiosios M. V. parodymais, taip pat tiesiogiai įvykio nemačiusių liudytojais apklaustų pareigūnų D. J. ir M. J. bei nukentėjusiosios sugyventinio R. K. parodymais, neatsižvelgė į tai, jog A. K. parodymai nepatvirtina nuteistąją tyčia smurtavus prieš nukentėjusiąją, taip pat neatsižvelgė į tai, kad eksperto išvadoje ant nukentėjusiosios kaklo neužfiksuotos smaugimo žymės. Pasak apeliantės, apylinkės teismas nepagrįstai nesprendė, kad visos šios aplinkybės turi būti vertinamos nuteistosios naudai. Su tokiais skundo argumentais kolegija nesutinka, taip pat pastebi, kad apeliantė išskiria atskirus parodymų ir byloje esančių rašytinių įrodymų fragmentus, juos savaip, sau palankia linkme interpretuoja, visiškai neatsižvelgdama į bendrą jų kontekstą. Toks įrodymų vertinimas yra negalimas, parodymais grindžiant išvadas dėl asmens (ne)kaltumo privalo būti įvertinta jų visuma, bendras kontekstas, jie taip pat turi būti palyginti su kitais bylos duomenimis, kadangi priešingu atveju gali būti padarytos neteisingos išvados.

13. Nors apeliaciniame skunde teigiama priešingai, nukentėjusioji M. V. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad 2021 m. sausio 15 d. pradėjo gyventi su kaltinamosios buvusiu sutuoktiniu R. K. jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno R. K. ir kaltinamosios sūnus A. Vasario mėn. pamačiusi, kad A. kojos pirštas supūliavęs, apie tai pasakė R., abu kalbėjo, kad vaikui reikalinga medikų apžiūra. Kovo 3 d. kartu su R. sugrįžusi iš (duomenys neskelbtini) m., namuose pasigedo asmeninių daiktų – šlepečių, įvairiausių kremų, akių tušo. R. jai tuomet paaiškino, kad šlepetės išmestos į rūsį ir, kad tai padarė jo buvusioji žmona, nes taip elgdavosi ir anksčiau, kuomet jis gyveno su ankstesne drauge. R. išvykus į darbą, dalį daiktų rado šiukšlių dėžėje, kitą dalį skalbinių krepšyje. Maždaug apie 15.40 val. jai būnant virtuvėje, per langą pamatė, kad atvažiavo kaltinamoji ir sustojo ant kelio šalia namo. Pamačiusi B., iš karto išėjo į lauką. Mūvėjo šlepetėmis, vilkėjo džinsus, megztinį, buvo užsidėjusi prijuostę. Išėjus į lauką, ji pastebėjo, jog iš automobilio išlipa jos sūnus. Sūnus tuo metu sėdėjo automobilio gale, dešinėje pusėje. Ji (nukentėjusioji) priėjusi prie priekinių automobilio keleivio durelių, jas atidarė ir pamatė, kad kėdutėje sėdi mažametė. Mandagiai pasisveikinus, pasakė, kad abejoms reikia pasikalbėti, tačiau kaltinamoji jai atsakiusi, kad joms nėra apie kalbėtis ir liepė uždaryti automobilio duris. Po kaltinamosios žodžių, ji durų neuždarė, siekdama išsiaiškinti, kodėl kaltinamoji būdama išsituokusi, neleidžia jiems ramiai gyventi, kodėl nepalieka buvusio sutuoktinio ramybėje. Kaltinamoji tris kartus liepė uždaryti duris, po to visa supykusi atsisegė saugos diržą ir išlipo iš automobilio. Ji (nukentėjusioji) pridarė automobilio dureles, kur sėdėjo mažametė ir pasitraukė lig automobilio galo. Tuomet kaltinamoji priėjusi pradėjo šaukti, kad šitame name nukentėjusioji negyvens, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, vadinti keiksmažodžiais, po to sugriebė ją iš priekio dešine ranka už kaklo ir pradėjo smaugti. Ji pajuto fizinį skausmą, trūko oro, todėl bandė gintis, ranka pačiupo striukės gaubtuvą. Pačiupus gobtuvą ir jį tempė žemyn, siekdama, kad kaltinamoji baigtų smurtauti. Tačiau nuteistoji sugriebė jai už plaukų ir pradėjo juos rauti, sukeldama jai fizinį skausmą. Pajutus skausmą, gobtuvą dar labiau tempė žemyn, tuomet kaltinamoji jai įspyrė į kairės kojos kelį, vėliau keliu įspyrė jai į dešinės kojos šlaunį. Dėl šių spyrių fizinio skausmo nejautė, nuo spardymo buvo supurvinti drabužiai. A. liepė mamai baigti, tačiau jokių veiksmų neatliko. Po sūnaus žodžių jai pavyko kaltinamąją atsistumti nuo savęs. Tuomet kaltinamoji įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Tuomet ji paskambino savo sugyventiniui (R. K.) ir papasakojo kas nutiko, šis liepė kreiptis į policiją. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu, atvykusiems pareigūnams parodė sužalojimus, papasakojo kas įvyko. Iš karto po įvykio nufotografavo matomus sužalojimus, šias nuotraukas pateikė tyrėjams. Dėl patirto fizinio skausmo išgėrė vaistų nuo skausmo „Ibuprofen“, tačiau vis tiek ją pykino, svaigo galva todėl kovo 5 dieną išsikvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, kurie atvykę jai suleido vaistų ir nuvežė ją į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, ten buvo atlikti tyrimai, padarytas galvos rentgenas. Kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios duotais parodymais, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs ir nekintantys viso proceso metu – tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą nagrinėjant teisiamuosiuose posėdžiuose.

14. Akistatos protokolu fiksuota, kad į akistatą suvestos nukentėjusioji M. V. patvirtino savo parodymus, t. y. nukentėjusioji teigė, kad išėjus jai į lauką pasiaiškinti su B. L. dėl išmėtytų daiktų, atidarius priekines keleivio dureles, kur sėdėjo mažametė mergaitė, mandagiai pasakiusi „laba diena, mums reikia pasikalbėti“, B. L. atsakė, kad nėra apie ką kalbėtis, tada nukentėjusioji paklausė „kodėl jūs išmėtėte mano kosmetiką“, paprašė grąžinti akių tušą, paklausė, kodėl R. neduoda gyventi, išgirdo atsakymą „dar tu kurva tušo nori“, pamatė, kad B. L. atsisega saugos diržą, „kratosi iš nervų“. Tuo metu nukentėjusioji privėrė automobilio dureles ir pasitraukė link automobilio galo. Eidama link jos B. L. jai sakė“ tu čia kurva man su šituo žiurstu nevaikščiosi, tu čia negyvensi, čia gyvena mano sūnus, čia yra mano namai, mano šeima“. Tada nukentėjusioji paklausė, kodėl jos tetos landžioja po jos socialinius tinklus, paklausė kokios tetos, o atsakius, kad S., B. pasakė „tu kurva sužinosi kas yra S.“, po šių žodžių sugriebė dešine ranka jai už kaklo, pradėjo smaugti, ji (nukentėjusioji) uždėjo įtariamajai ranką ant krūtinės ir tokiu būdu bandė ją nustumti nuo savęs, tuomet įtariamoji abejomis rankomis įsikabino į nukentėjusiosios rankas ties rankų linkiu. Po to paleidusi jos (nukentėjusiosios) rankas, spyrė į kairę šlaunį, pastvėrusi už plaukų, kurie buvo surišti į kuodą, ir pradėjo kratyti. Kai ją laikė už plaukų ir kratė, ji (nukentėjusioji) sugriebė įtariamajai už gobtuvo ir tempė jį žemyn. Pamačiusi, kad ant namo laiptų stovi A., ji (nukentėjusioji) jam pasakė: „A., skambink tėčiui“, tada A. pradėjo šaukti: „mama baik, mama baik, baikit abi“. Kuomet ji tempė įtariamąją už gobtuvo, pastarajai nuo galvos nukrito akiniai nuo saulės. Įtariamoji vis dar tempė jai už plaukų, plaukai buvo jau paleisti, o ji (nukentėjusioji) tempė jai už gobtuvo, kuomet įtariamoji išsinėrė iš striukės. Atsitraukus vienai nuo kitos, įtariamoji susirinko daiktus, pasakė, kad atsikraustys čia gyventi, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Tuo tarpu įtariamoji B. L. aiškino, kad parvežus sūnų A. į namus ir besiruošiant išvykti iš kiemo, atėjusi nukentėjusioji M. V. atidarė priekines keleivio dureles, kur sėdėjo jos mažametė dukra, įsirėmė į dureles ir pradėjo aiškinti dėl kažkokio tušo. Ji tris kartus pakartojo nukentėjusiajai, kad leistų išvykti ir uždarytų automobilio dureles, tačiau pastaroji nekreipė dėmesio, todėl ji, išgyvendama dėl dukters nesaugumo, atsisegė saugos diržą, išlipo iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiosios ir paėmusi jai už abiejų rankų, pradėjo temti nuo automobilio. Tuo pačiu metu vyko ir žodinis konfliktas. Nukentėjusioji sugriebė jai už striukės, pradėjo ją tampyti, užvilko striukę jai ant galvos, tuo tarpu ji rankomis buvo įsikibusi į nukentėjusiąją. Kadangi striukė sukilo jai vir galvos, ji nieko nematė, bet visomis išgalėmis bandė išsivaduoti iš nukentėjusiosios, todėl galėjo nevalingai užpešti plaukus, besiginant užkabinti rankomis ir apdraskyti kaklą, ar užminti ant kojos. Kai jai pavyko išsivaduoti iš striukės, priėjo prie automobilio, kurioje sėdėjusi mergaitė vos neverkė, todėl įsėdo į automobilį ir išvyko iš kiemo (1 t., b. l. 105–109).

Žemesnės instancijos teismas

15. Vienintelis konfliktą (ar dalį jo) matęs liudytojas A. K. teismo posėdžio metu pasinaudojo įstatymo suteikta teise neduoti parodymų ir atsisakė liudyti prieš savo motiną B. L.. Vis tik ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad jo tėvai yra išsiskyrę, jis gyvena su tėčiu R. K. ir jo drauge M. V.. Jis su tėčiu sutaria puikiai. Su jo drauge M., kuri apsigyveno su jais nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, jis nesutaria. Jis M. gerai nepažįsta, ji jam nori gero, ji nori, kad jis atliktų namų ruošos darbus, bet jis atsisako, neklauso jos ir tiek. Su savo mama B. jis sutaria, dažnai su ja matosi, susiskambina. 2021 m. kovo 3 d. apie 12.00 val., mama turėjo atvažiuoti pas jį ir jį nuvežti į polikliniką (duomenys neskelbtini). Tėtė su M. prieš 12.00 val. buvo išvykęs iš namų su reikalais. Kada mama atvažiavo jo paimti, jis namuose buvo vienas. Jai užėjus į tualetą, jis jos laukė kieme prie namo durų. Mama greit atėjo. Pro praviras namų duris jis matė kaip ji numetė M. šlepetes į rūsį. Jis jos paklausęs, kodėl ji taip pasielgė, kodėl numetė šlepetes, bet ji jam nieko neaiškino. Po to, jie išvyko į polikliniką. Sugrįžus atgal į namus, apie 15.00 val., mama sustojo prie keliuko, prie namo, ir tuo metu prie jų iš namo atėjo M. M. priėjusi prie automobilio atidarė priekines keleivio pusės dureles ir garsiai paklausė mamos, kodėl ji išmėtė jos daiktus. Mama jai atsakė šaukdama, kad čia jos namai. Jis sėdėjo automobilio gale. Jos šaukė viena ant kitos, viena kitą įžeidinėdamos, jis paprašęs jas nusiraminti. Tada jo mama išlipo iš automobilio ir priėjo prie M. Tai pamatęs, jis irgi išlipo iš automobilio. Jos abi toliau šaukė viena ant kitos. Jam labai nepatiko jų elgesys, ir todėl prašė mamos važiuoti iš čia. Jam labai skaudėjo operuotą pirštą, todėl, jis nusprendė eiti į namus. Eidamas link namo matė, kad mama pirma puolė M. už rankų, M. ją stūmė nuo savęs uždėdama rankas jai pečių srityje. Mama sugriebė M. abejomis rankomis jai už rankų. Tačiau, toliau nueidamas jis į jas nežiūrėjo, nes jis sunkiai mato dėl blogo regėjimo ir tuo metu buvo be akinių. Stovėdamas prie namo durų jis šaukė, kad jos baigtų, nustotų. Jis matė, kad mama buvo suėmusi M. už plaukų ir juos tempė, pešė, matė ir kaip sugriebė už kaklo, bei spardė M. į kojas. Veiksmų sekos jis neprisimena. M. mamai buvo suėmusi už kapišono ir tempė ją žemyn, kai mama jai pešė plaukus, o po to, jos kažkaip paleido viena kitą ir kaip ten buvo, ir kaip viskas baigėsi, jeigu gerai prisimena tai mama nustojo ir viskas baigėsi, kai M. pasakė, kad ji kvies policiją. Dėl to jis neišsigando, bet jam tai buvo labai nemalonu matyti kaip mama puolė mušti M. Jis jų neskyrė, nes jam labai skaudėjo kojos pirštą, kuris dar kraujavo. Jis turi regos problemų ir klausos sutrikimą, girdi tik klausos aparato pagalba, tai gal ne viską gerai ir girdėjo. Jo manymu M. labai pyko dėl šios situacijos, matė nudraskytą jos kaklą, o ant jos kažkurios rankos buvo mėlynės, jis pats nematė, o tik girdėjo kaip M. sakė, kad jos kosmetika buvo išmėtyta. Kada jis grįžo į namus, ji kosmetiką jau buvo susitvarkiusi (1 t., b. l. 114-116). Apklaustas papildomai 2021 m. gegužės 24 d. liudytojas A. K. parodė, kad jis nori papildyti savo ankstesnius parodymus tuo, jog kada jo mama B. L. jį parvežė į namus, ji sustojo priešais namą, kieme, lygiagrečiai, ties garažu. Automobilio dešinės pusės ratai buvo ant trinkelių, o kairės pusės ratai ant žemės. Jam skaudėjo operuotą kojos pirštą ir jis lėtai lipo iš automobilio galo. Jam lipant iš automobilio, prie jo priėjo M. ir atidarė automobilio priekines keleivio pusės dureles. M. labai garsiai pasakė, dėl ko jos šlepetės ir kosmetika išmėtytos. Mama jai tris kartus pasakė, kad ji uždarytų automobilio dureles. M. durelių neuždarė. Tada, mama išlipo iš automobilio, o jis sėdėjęs dar automobilyje ir bandęs lipti iš automobilio, mama priėjo prie M. ir jai pasakė, kad čia jos namai. M. su mama viena prie kitos priėjo prie automobilio galo. Kai jos susitiko, jis išlipo iš automobilio ir joms sušukęs, kad jos nesiginčytų ir skirstytųsi, bet jos jo neklausė. Tada, jis nuėjęs link namų, o jos šaukė viena ant kitos, kuri kurią pirma pastūmė, jis nematė, nes jis buvo nuo jų nusisukęs, buvo nugara į jas, o kada atsisuko jos buvo susikabinusios rankomis ir stumdė viena kitą. Kodėl jis pasakęs pirmoje apklausoje, kad mama pirma pastūmė M., nes matomai pagalvojęs, kad ji išlipo iš automobilio tai ir pastūmė M., o iš tikrųjų tai jis nematė, kuri kurią pirma sugriebė. Jis tikrai nieko suklaidinti nenorėjo, tiesiog tuo metu jam taip atrodė, todėl jis taip ir pasakęs. Stovėdamas prie namo durų jis matė, kad jos stumdėsi, tačiau apie tai, kad mama spirtų M. jis nematė ir šiuo metu nėra tikras, kad mama spyrė M. Jis nežino, kažkuri gal ir bandė spirti, bet nespyrė, be to, jis jau sakęs, kad labai blogai mato, todėl galėjo suklysti nurodydamas, kad matė, kad mama spyrė. Jis tuo metu buvo be akinių, nes jo akiniai tuo metu buvo sulaužyti, o be jų jis blogai mato. Jis tikrai veiksmų sekos neprisimena, bet tik gali pasakyti, kad M. mamai buvo paėmusi abiem rankomis už striukės, už kapišono ir nulenkusi ją žemyn priekiu, o mama buvo suėmusi viena ranka M. už plaukų, o kad būtų sugriebusi už kaklo jis nematė (1 t., b. l. 118-120).

16. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, 2021 m. gegužės 18 d. liudytojas A. K. nurodė, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) esančiame kieme, ant trinkelių ir keliuko ir paaiškino, kad čia sustojo automobilis, kurį vairavo jo mama B. L.. Sustojo lygiagrečiai namo, užvažiuodama ant trinkelių, apie 2 metrų atstumu nuo laiptų iki automobilio galo. Nurodė, kad šalia mamos ant keleivio sėdynės kėdutėje sėdėjo jo sesuo, jis sėdėjo gale už keleivio sėdynės (Foto Nr. 1). Parodė kryptį link gyvenamojo namo paaiškino, kad sustojus automobiliui iš namo išėjo M. V. (Foto Nr. 2), kuri priėjo prie automobilio, atsidarė priekines keleivio pusės dureles irt pradėjo aiškintis dėl kosmetikos. Liudytojas paaiškino, kad jis lėtai išlipinėjo iš automobilio, nes jam labai skaudėjo operuotą kojos pirštą, jam išlipus, išlipo ir jo mama B., kuri ėjo link M. pro automobilio galą. M. ėjo link jos ir jos abi susitiko už automobilio galo, jos viena kitai aiškino, A. K. parodė vietą, kur susitiko M. ir B. (Foto Nr. 3) A. K. parodė vietą ir paaiškino, kad jis užlipo laiptais ir stovėjo prie gyvenamojo namo durų nuo M. ir B. 5 metrų atstumu, jis buvo be akinių, todėl blogai matė, be to jis šaukė, kad jos baigtų (Foto Nr. 4). A. K. parodo vietą ant trinkelių ir paaiškino, kad M. su B. susistumdė pradžioje ant trinkelių, o po to stumdėsi apie 0,5 m atstumu nuo trinkelių. M. pastūmė B., tada M. suėmė B. už gobtuvo ir lenkė ją žemyn į priekį, o B. palenkta žemyn sugriebė už kaklo ir plaukų M. Dar patikslina, kad kuri pirma iš jų pastūmė viena kitą jis neprisimena arba nematė, nes buvo nusisukęs, lipo laiptais link durų, bet mano, kad M. pastūmė B. pirma (1 t., b. l. 124-132).

17. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad įvykio metu nuteistosios ir nukentėjusiosios santykis buvo konfliktiškas, todėl kiekvienos šalies poziciją viena kitos atžvilgiu reikia vertinti labai atidžiai, tačiau vien dėl tokių aplinkybių nukentėjusiosios parodymai savaime negali būti laikomi šališkais ir neteisingais. Nors nusikaltimo padarymo metu įvykio vietoje buvo liudytojas A. K., tačiau jis, kaip parodė, įvykį matė tik iš dalies, be to, ikiteisminio tyrimo metu davė prieštaringus parodymus, o teisiamajame posėdyje pasinaudojo įstatymo suteikta teise neduoti parodymų, taigi, tiesiogiai įvykį mačiusių ir nešališkai galinčių įvertinti situaciją liudytojų byloje nėra, tačiau įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti tiek B. L., tiek M. V. parodymų teisingumą ir patikimumą, vertino juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, tarp jų – ir netiesioginių įrodymų (liudytojais apklaustų pareigūnų D. J. ir M. J. bei nukentėjusiosios sugyventinio R. K. parodymus, Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininius dokumentus, Body kamera užfiksuotą vaizdo įrašą, fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, specialisto išvadas) ir pagrįstai nustatė, kad būtent ne nuteistosios, o nukentėjusiosios parodymus patvirtino bylos duomenų visetas. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiosios parodymai dėl kvalifikavimui esminių aplinkybių yra nuoseklūs, taip pat juos patvirtina iš dalies pačios nuteistosios bei liudytojo A. K. parodymai, taip pat liudytojų D. J. ir M. J. parodymai bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto 2021 m. kovo 4 d. išvada Nr. G 99/2021 (06) ir 2021 m. kovo 12 d. išvada Nr. pG 111/2021 (06). Taigi, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais.

18. Liudytojas D. J., dirbantis (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu, parodė, kad 2021 m. kovo 3 d. jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. J.. Gavus pranešimą, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur juos pasitiko pranešėja, o po kelių minučių grįžo ir kartu gyvenantis R. K.. Pranešėja buvo susijaudinusi, nurodė, kad jos atžvilgiu smurtavo buvusioji jos draugo žmona, pasigedo jai priklausančių daiktų. Pareigūnui nurodžius, kad tokie įvykiai tarnyboje labai dažni, todėl sunkiai prisimena ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio duotus parodymus, teismas vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino liudytojo D. J. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad nuvykus pagal iškvietimą pranešėja nurodė, kad jai nuėjus į lauką pasikalbėti su draugo buvusiąja žmona B. ir paklausti kur padėjo name buvusius jos asmeninius daiktus, pastaroji labai supyko, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, po to paėmusi už rankų, stūmė nuo automobilio, vėliau sugriebė ranka jos kaklą ir smaugė. Pranešėja nurodė, kad viską matė B. sūnus A. Vaikinas patvirtino, kad matė muštynes. Pareiškėjos kaklas buvo raudonas, matėsi įdrėskimų žymės, taip pat apdraskyta ranka. M. V. perbraukus plaukus ranka, matė kaip jos rankoje liko kuokštas plaukų (1 t., b. l. 141-142). Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2021 m. kovo 3 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK vyriausiasis patrulis D. J. priėmė M. V. pareiškimą dėl to, kad kovo 3 d. apie 15 val. 40 min. prie (duomenys neskelbtini) namo sugyventinio buvusioji sutuoktinė B. L. ją tampė už plaukų, smaugė ir apdraskė, dėl to ji jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1–6).

19. Liudytojas M. J. parodė, kad tarnybos metu su D. J. buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) pagal policijoje gautą pranešimą apie konfliktą tarp buvusios sugyventinio sutuoktinės ir pareiškėjos. Įvykio vietoje jų laukė pranešėja, kuri nurodė, kad buvusioji jos sugyventinio žmona ją sumušė ir išvažiavo. Pareigūnui nurodžius, kad dažnų su smurtu artimoje aplinkoje susijusių atvejų ir praėjusio pakankamai ilgo laiko tarpo gerai nepamena įvykio aplinkybių, nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio davė išsamius ir teisingus parodymus. Teismas vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino liudytojo M. J. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad patruliuojant (duomenys neskelbtini) mieste apie 16.00 val., iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo pranešama, kad pranešėjos sugyventinio buvusi žmona B. prieš 15 min. ją užpuolė, išmėtė jos daiktus, išrovė kuokštą plaukų, sudraskė kaklą ir ranką, smaugė. Paėmė akių tušą. Pranešime taip pat buvo nurodoma, kad smurtautoja pasišalino, pranešėja turi pretenzijų, rašys pareiškimą, greitosios pagalbos medikų atsisakė. Jiems nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja M. V.. Moteris buvo apsiverkusi, išsigandusi ir pasimetusi, ant jos kaklo vizualiai žiūrint matėsi smurto žymės, t. y. nudrėskimas kairėje kaklo pusėje, visas kaklas buvo paraudęs, kelnės buvo galimai apspardytos, ant jų matėsi purvo dėmės. Paklausus kas nutiko, ji paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp jos ir jos sugyventinio buvusios žmonos B. L.. Moteris aiškino, kad konfliktas kilo dėl dingusios iš namų kosmetikos, kuri priklausė jai, kurią galbūt pasisavino B. Vėliau ji patikslino, kad savo kosmetiką ji rado sumestą vonios kambaryje. Visas konfliktas tarp moterų, kaip suprato, kilo dėl išmestos kosmetikos. Konfliktas kilo kieme prie namo. M. V. nurodė, kad B. šiuo adresu negyvena, jai priklauso pusė namo, tačiau pagal teismo sprendimą namas neatidalintas, o visą jų konfliktą matė A. K., kuris yra jos sugyventinio sūnus. A. K. jų konflikto metu stovėjo kieme prie namo įėjimo durų. M. V. pasakojo kaip ir kur jai sudavė B., tačiau jis šių jos nurodytų aplinkybių neprisimena. M. V. aiškino, kad B. įvažiavus ir sustojus kieme, ji nuėjo išsiaiškinti dėl išmėtytos kosmetikos. Bendraujant su M. V., kolega nuėjo pasikalbėti su A. K., kuris buvo kitame kambaryje. Po to, jo kolega priėmė pareiškimą iš M. V. ir iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus dėl to, kad M. V. skundėsi galvos skausmu, svaigimu. Atvykę medikai suleido M. V. vaistų nuo skausmo (1 t., b. l. 135-137).

20. Liudytojas R. K. parodė, kad kaltinamoji yra jo buvusi sutuoktinė. Su nukentėjusiąja kartu gyvena (duomenys neskelbtini), kuris lygiomis dalimis priklauso jam ir buvusiai sutuoktinei. 2021 m. kovo 3 d. po pietų jam paskambino M. V. ir pasakė, kad ją užpuolė B. ir sužalojo. Iš karto po skambučio grįžo į namus, ten jau buvo atvykę policijos pareigūnai. M. buvo stresinėje būsenoje, verkė. Jos kaklas buvo raudonas, kaklo kairė pusė apdraskyta. Taip pat buvo apdraskyta ir kairė ranka. Jam ir policijos pareigūnams M. papasakojo, kad grįžusi į namus ir pasigedusi asmeninių daiktų, pamačiusi, kad B. parvežė sūnų, norėjo su ja pasikalbėti, tačiau B. dėl to susierzino, vadino ją necenzūriniais žodžiais, įvyko grumtynės. Paklausęs sūnaus, pastarasis jam paaiškino, kad konflikto metu stovėjo atokiau prie įėjimo į namą ir šaukė „mama, baik“. Nors su B. jo santuoka nutraukta prieš tris metus, tačiau buvusioji sutuoktinė nebe pirmą kartą išmėto name rastus kitų moterų daiktus, taip yra pasielgusi ir su ankstesnės draugės daiktais.

21. Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėse užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buvo naudoti policijos pareigūnų nešiojami Body kameros vaizdo registratoriai (1 t., b. l. 27-29, 30-32). Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti 2021 m. kovo 3 d. įvykio vietos apžiūros metu prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), padaryti policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo registratorių Body kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas nukentėjusios M. V. pasakojimas policijos pareigūnams kaip ir kokiu būdų ją sužalojo įtariamoji B. L. (1 t., b. l. 35-37), M. V. yra labai susijaudinusi, verkia, rodo paraudusį ir apdraskytą kaklą, kur išlupo plaukų kuokštą.

22. 2021 m. gegužės 18 d. Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus rašte nurodyta, kad tyrimui yra pateikta 2021 m. kovo 3 d. 15:57:48 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio 8-689-79049 (1 t., b. l. 40). Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus, kuriame užfiksuota kaip nukentėjusioji M. V. kviečia policijos pareigūnus ir praneša apie įvykį, kad ją sumušė ir sužalojo buvusi jos dabartinio vyro, su kuriuo ji šiuo metu gyvena žmona, kuri ją smaugė ir apdraskė kaklą (1 t., b. l. 43-44).

23. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto 2021 m. kovo 4 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. kovo 12 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. V. buvo padaryta odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje bei kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame žaste, dešinės alkūnės linkio – dešinio dilbio srityje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis, mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 80, 84-85).

24. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2021 m. kovo 5 d. medicininiuose dokumentuose (gydytojo išrašas, ambulatorinio apsilankymo aprašymas E025) fiksuota, jog M. V. po apžiūros nustatyta diagnozė – ūminis skausmas ir gerklės (kaklo priekinės dalies) sumušimas (1 t., b. l. 89, 90).

25. 2021 m. kovo 19 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad įtariamoji B. L. pateikė savo akinius nuo saulės „(duomenys neskelbtini)“, kurie buvo apgadinti minėto konflikto metu, jie apžiūrėti ir grąžinti B. L. (1 t., b. l. 190, 193-200).

26. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl B. L. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios M. V., liudytojų D. J. ir M. J. bei R. K. parodymais, taip pat šių parodymų kontekste vertino liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie nors ir nėra nuoseklūs, tačiau iš dalies patvirtina nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes. Teismas pagrįstai vadovavosi teismo medicinos specialisto išvadomis, byloje esančiomis nuotraukomis bei kitais rašytiniais bylos duomenimis, ir šiuos duomenis pagrįstai pripažino neabejotinai įrodančiais, kad B. L. byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Tokią išvadą teismui leido daryti viso proceso metu dėl esminių šiai bylai aplinkybių nuoseklūs ir neprieštaringi nukentėjusiosios M. V. parodymai apie tai, kad B. L. kilusio konflikto metu prieš ją naudojo fizinį smurtą (suėmė ranka už kaklo ir smaugė, nagais apdraskė kaklą, ranka pastūmė krūtinės srityje atgal, suėmusi rankomis už jos rankų stipriai jas suspaudė, sugriebė už plaukų ir tempė, įspyrė į kairės kojos kelį ir į dešinės kojos šlaunį), kad nukentėjusiosios kaklas buvo raudonas, matėsi įdrėskimų žymės, taip pat apdraskyta ranka, rankoje liko kuokštas išrautų plaukų. Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės iš dalies atitinka ir įvykio vietoje buvusio liudytojo A. K. parodymus, kuris patvirtino matęs, kad B. L. buvo suėmusi viena ranka M. V. už plaukų. Liudytojas D. J. patvirtino matęs, kad nukentėjusiosios kaklas buvo raudonas, matėsi įdrėskimų žymės, taip pat apdraskyta ranka. M. J. nurodė, kad matė smurto žymes – nudrėskimą kairėje kaklo pusėje, visas kaklas buvo paraudęs, be to, nukentėjusiosios kelnės buvo galimai apspardytos, ant jų matėsi purvo dėmės. Tiek nukentėjusiosios, tiek minėtų liudytojų nurodytos aplinkybės neprieštarauja ir kitiems bylos įrodymams – Bendrojo pagalbos centro pateikto pokalbių įrašo, kurio apžiūra užfiksuota 2021 m. gegužė 18 d. apžiūros protokole, turiniui, gydytojo išraše ir ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuotai nukentėjusiosios būklei, tame tarpe kakle esant ne tik odos nudrėskimų, tačiau ir smaugimo žymėms, specialisto išvadose ir fotonuotraukose užfiksuotiems duomenims, kurių visuma patvirtina tiek fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją faktą, tiek tai, kad dėl nuteistosios veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą.

27. Pažymėtina, kad nuteistoji neneigia, jog suėmė nukentėjusiajai už rankų, dėl ko ji galėjo jausti skausmą, tačiau teigia, kad jos veiksmai (mosikavimas rankomis siekiant išsilaisvinti ir išvengti pargriovimo ant žemės, kurių metu galėjo nukentėjusiajai kliudyti kaklą ir plaukus) buvo spontaniški, įtakoti provokuojančio nukentėjusiosios elgesio, galimai gynybiniai. O dėl neatsargaus fizinio skausmo sukėlimo kitam žmogui ar dėl jam neatsargiai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo baudžiamoji atsakomybė nekyla.

28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris yra realus, akivaizdus, besiginančio asmens veiksmais žala padaroma besikėsinančiam asmeniui ir nėra peržengiamos būtinosios ginties ribos. Tokių sąlygų byloje nenustatyta. B. L. nebuvo užpulta, ji pati, išlipusi iš automobilio, priėjo prie M. V., stipriai, sukeldama fizinį skausmą, suėmė ją už rankų ir tarp moterų įvyko konfliktas. Kita vertus, tokie nuteistosios B. L. skundo argumentai prieštarauja jos pozicijai – iš vienos pusės ji neigia vartojusi smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, iš kitos pusės – prašo jos veiksmus vertinti kaip padarytus netyčia, besiginant. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip matyti tiek iš nukentėjusiosios, tiek liudytojo A. K. parodymų, nukentėjusioji nesiėmė aktyvių fizinių veiksmų prieš nuteistąją, o tik priėjusi prie automobilio siekė su ja pasikalbėti dėl išmėtytų asmeninių daiktų. B. L., išlipusi iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiosios ir tuomet tarp šalių įvyko fizinis kontaktas. Ir nors nuteistoji teigia, jog kilusį konfliktą išprovokavo būtent M. V., bylos duomenys to nepatvirtina. Nenustatyta, kad nukentėjusioji savo veiksmais būtų sužalojusi nuteistąją. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys nepatvirtina, jog nuteistoji veikė būtinosios ginties sąlygomis.

29. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teisme pakartotinai išanalizavus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą, konstatuotina, jog B. L., 2021 m. kovo 3 d. apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, žodinio konflikto metu su M. V., tyčia, suėmė ranka už kaklo M. V. ir ją taip smaugdama, nagais apdraskė jos kaklą, o po to tęsdama nusikalstamą veiką, ranka pastūmė M. V. krūtinės srityje atgal, bei suėmus rankomis už jos abejas rankas stipriai jas suspaudė, sugriebė jai už plaukų ir tempė, po to įspyrė po vieną kartą į kairės kojos kelį ir į dešinės kojos šlaunį, ir taip smurtaudama, nukentėjusiajai M. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (sužalojimą) dėl odos nubrozdinimų kaklo kairėje pusėje bei kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame žaste, dešinės alkūnės linkio – dešinio dilbio srityje, bei sukėlė jai fizinį skausmą. Įvertinus byloje nustatytus nuteistosios atliktus veiksmus, jų būdą, konstatuotina, jog nuteistoji, suimdama nukentėjusiajai už kaklo ir jį spausdama bei apdraskydama nagais, pastumdama krūtinės srityje, paimdama už rankų ir stipriai jas suspausdama, sugriebdama už plaukų ir juos tempdama, po to įspirdama į kairės kojos kelį ir į dešinės kojos šlaunį, suvokė, kad naudodama smurtą prieš nukentėjusiąją, daro pavojingą veiką, numatė, kad dėl tokios veikos gali būti sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, ir to siekė. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes daro išvadą, jog B. L. sukėlė M. V. fizinį skausmą ir padarė sužalojimus veikdama tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai B. L. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Papildomai pastebėtina, kad galimai tarp šalių buvusi įtampa, nulėmusi nors ir spontaniškus, tačiau neteisėtus veiksmus, nepateisina nuteistosios pasirinkto netinkamo konflikto sprendimo būdo ir baudžiamosios atsakomybės dėl to nešalina.

30. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat teigia, jog liudytojo A. K. parodymai nepatvirtina apeliantę tyčia smurtavus M. V. atžvilgiu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis nėra paremtas tik liudytojo A. K. parodymais. Jo parodymai buvo aptarti atskirai ir susietai įvertinti su kitais byloje surinktais įrodymais. Be to, atsižvelgiant į tai, kad liudytojas A. K. yra itin artimais šeiminiais santykiais susijęs su nuteistąja – yra nuteistosios sūnus, – sudaro pagrindą jo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus vertinti itin kritiškai. Taip pat nustatyta, kad jis nematė ir negirdėjo viso konflikto betarpiškai, jo parodymai buvo paneigti nukentėjusiosios parodymais. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šis skundo argumentas taip pat nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju priimti priešingą sprendimą.

31. Apeliantė skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

32. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas B. L. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą. B. L. padarė vieną nesunkų (BK 140 straipsnio 1 dalis) nusikaltimą. Nuteistoji neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta. Teismas įvertino ir tai, kad nėra nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Vertinant nuteistajai paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai B. L. skyrė laisvės apribojimo bausmę, kurios dydį nustatė žymiai mažesnį nei sankcijos vidurkis, be to, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant intensyvios priežiūros. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, B. L. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, be to, to nėra prašoma ir nuteistosios apeliaciniame skunde.

33. Nuteistoji apeliaciniu skundu nesutinka ir su nuosprendžio dalimi dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė M. V. 23 eurus turtinei žalai už medikamentus atlyginti, kadangi ji šiuos vaistus naudoja nuolat ir nepateikė įrodymų, jog po konflikto jai reikėjo didesnių šių vaistų dozių. Taip pat nurodo, kad nepagrįstai priteista ir 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

34. Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes, nukentėjusiosios patirtas išlaidas, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nukentėjusiosios ieškinį tenkino, priteisdamas 23 Eur turtinės žalos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nukentėjusiosios teiginiais, jog dėl B. L. padarytos nusikalstamos veikos ir M. V. patirto šoko nukentėjusiajai galėjo paūmėti nuolatinės ligos, dėl ko M. V. turėjo vartoti didesnes jai skirtų vaistų dozes. Vaistai įsigyti praėjus protingam laiko tarpui nuo įvykio, pateiktas jų įsigijimo kvitas. Šių apylinkės teisme nustatytų aplinkybių nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, todėl pripažintina, jog iš nuteistosios pagrįstai nukentėjusiosios naudai priteista 23 Eur turtinės žalos, kas laikytina teisinga ir pagrįsta suma.

35. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

36. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

37. Nuteistosios B. L. neteisėtais veiksmais nukentėjusiai M. V. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje bei kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame žaste, dešinės alkūnės linkio – dešinio dilbio srityje). Dėl tokių sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir šoką (emocinį sukrėtimą), dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, taip pat fizinį skausmą. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl įvykusio konflikto iki šiol jaučia baimę vėl patirti smurtą, bijo viena būti namuose, po įvykio atsidaro įtampa su sugyventinio sūnumi, dėl baimės, kad į namus bet kada gali atvykti nuteistoji, buvo priversta pakeisti gyvenamąją vietą. Išdėstytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad neteisėti B. L. veiksmai neabejotinai sukėlė neigiamus padarinius nukentėjusiajai M. V.. Atsižvelgiant į B. L. gaunamas pajamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistosios nukentėjusiosios M. V. naudai priteisė 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šioje byloje ieškinys tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

38. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį nuteistosios B. L. apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios B. L. apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisAudrius MeilutisJurga Vasiliauskienė