- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- 1A-532-954/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00324-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- N. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Audriaus Meilučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir skirta 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Iš A. S. priteista nukentėjusiojo N. K. naudai 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Iš nuteistojo A. S. valstybės naudai priteista 317,43 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. S. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atviroje kolonijoje (duomenys neskelbtini) sektoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 29 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) būrio 11-oje gyvenamojoje patalpoje smurtavo prieš nukentėjusįjį N. K., t. y. jam tyčia du kartus sudavė kumščiu į krūtinę, vieną kartą – į veidą ir vieną kartą – į kairį šoną, taip smurtaudamas sukėlė jam fizinį skausmą bei dėl veido sumušimo apatinio žandikaulio dešinės pusės kampo srityje nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo N. K. sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apylinkės teismas pripažindamas nuteistąjį kaltu nurodė, kad nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, nurodydamas, jog fizinio smurto nukentėjusiojo N. K. atžvilgiu nevartojo, tačiau ištirti įrodymai: nukentėjusiojo N. K., liudytojo R. V. parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, akistatos protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis A. S. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį N. K.. Teismas neturi pagrindo nesiremti nukentėjusiojo N. K., liudytojo R. V. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. S. kaltei dėl nežymaus N. K. sveikatos sutrikdymo pagrįsti.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
3.1. Skunde nurodo, kad jo kaltė grindžiama nukentėjusiojo N. K. ir liudytojo R. V. parodymais, kuriuos pirmos instancijos teismas vertina kaip nuoseklius ir sutampančius tarpusavyje ir su byloje surinkta medžiaga, bei tokius jų parodymus vertina kaip pakankamus jo kaltei pagrįsti. Nukentėjusiojo ir liudytojo R. V. parodymų negalima laikyti nei nuosekliais, nei sutampančiais. Jų parodymai ne tik prieštarauja vieni kitiems, bet prieštarauja ir kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Nukentėjusysis jokiose apklausose nebuvo nurodęs, jog jam einant pas jį į kamerą koridoriuje buvo liudytojas R. V.. Be to, liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis į jo gyvenamąsias patalpas negalėjo užeiti pasiskolinti cigarečių, nes jis nerūko.
3.2. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiojo patikimumas taip pat kelia abejonių. Nukentėjusysis nurodo, kad 2021 m. liepos 1 d., grįžus iš gydymo įstaigos, jis bendravo su juo ir prašė niekam nesakyti, jog jį sužalojo. Toks pokalbis negalėjo būti įmanomas, nes dar 2021 m. birželio 29 d. buvo perkeltas į baudos izoliatorių dėl konflikto su budinčiu pareigūnu. Taigi jokio kontakto su nukentėjusiuoju negalėjo turėti.
3.3. Apeliantas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai E. J. ir D. T., kurie nurodė, kad 2021 m. birželio 29 d. nukentėjusysis buvo užėjęs į gyvenamąsias patalpas kažko paprašyti, tačiau buvo išvarytas. Jokio smurto niekas jo atžvilgiu nevartojo. Tiek šių liudytojų parodymai, tiek liudytojo A. A. parodymai, kuris galbūt iš kažko girdėjęs, jog buvo sumuštas nukentėjusysis, pirmos instancijos teismo vertinami kaip jų noras padėti išvengti atsakomybės, nes jų parodymai paneigti nukentėjusiojo ir liudytojo R. V. parodymais. Be abejo, liudytojų parodymai prieštarauja nukentėjusiojo ir R. V. parodymams, nes jie patys prieštarauja vienas kitam. Pirmos instancijos teismas nenurodo, jokių aplinkybių, kodėl paminėti liudytojai turėtų norėti padėti kam išvengti atsakomybės.
3.4. Apeliantas nurodo, kad teismas įrodymų tinkamai nevertino, apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu paremtas spėlionėmis ir abejonėmis. Visi neaiškumai, netikslumai ir abejonės turi būti vertinami kaltinamojo naudai. Byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčitinų įrodymų, jog jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl turi būti išteisintas, neįrodžius, jog dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti visiškai. Prokuroras prašė atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu jo veiksmuose buvo nustatyti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, prašo jį išteisinti, nes neįrodyta, jog padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
6. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai A. S. pripažino kaltu. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes paremtas nenuosekliais ir nesutampančiais nukentėjusiojo N. K. ir liudytojo R. V. parodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, t. y. nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl A. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė A. S. ir jo gynėjo nurodytus gynybinius argumentus.
7. Sprendžiant iš pateikto apeliacinio skundo turinio, A. S. nukentėjusiojo N. K. atžvilgiu smurto nenaudojo, jis tik išvarė N. K. iš savo kameros, į kurią pastarasis užėjo prašydamas paskolinti cigarečių. Tačiau jokių objektyvių šį faktą pagrindžiančių įrodymų, kurie nebūtų nagrinėti skundžiamame nuosprendyje, apeliaciniame skunde nėra. Skunde tik kritiškai vertinamos nukentėjusiojo N. K. ir jo parodymus iš esmės patvirtinančio liudytojo R. V. nurodytos faktinės įvykio aplinkybės, tvirtinant, jog nėra patikimas nei nukentėjusysis, nei liudytojas, kadangi jų nurodomos aplinkybės nesutampa, be to, yra paneigtos kitais byloje surinktais įrodymais. Tai yra, apeliaciniame skunde A. S. savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir prašo vadovautis jo dėstoma versija. Nepaisant to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų ir padarė teisingas išvadas dėl A. S. kaltės. Šioje vietoje atkreiptinas nuteistojo bei jo gynėjo dėmesys, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio procesinį sprendimą, prerogatyva, o dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos.
8. Tai, kad A. S. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo N. K. sveikatą, patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo N. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir kuriais netikėti teisėjų kolegija neturi pagrindo. N. K. teigimu, 2021 m. birželio 29 d. jis apsipirkinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus parduotuvėje. Ten buvo nuteistasis A. S., kuris jam pasakė „kur eini dešralūpi, palauk, padėsi man parnešti tašes“. Jis nieko neatsakęs išėjo iš parduotuvės ir parėjo į savo būrį. Apie 11 valandą jam einant iš savo būrio į kitą būrį jį sustabdė A. S. ir pasakė užeiti pas jį į kamerą. Jis sutiko ir užėjo į kamerą, kurioje gyveno kaltinamasis. Užėjus į kamerą A. S. jam ranka sudavė į krūtinę ir paklausė „kokioje mastiuchoje randiesi? Tu gaidys ar aš gaidys“. Po šių žodžių kaltinamasis jam ranka trenkė į žandikaulį, o po to į kairį šoną. Po smūgių sudavimo parėjo į savo kamerą. Atėjęs nuteistasis R. V. jo paklausė ar buvo sumuštas A. S.. Jis nieko R. V. nesakė. 2021 m. liepos 1 d. nuėjo į med. dalį, nes jam reikėjo vaistų nuo skausmo. Būnant med. dalyje, atėjo pareigūnai ir liepė eiti į budinčią dalį. Budinčioje dalyje pareigūnas pasakė, kad apie jo sužalojimą sužinojo iš nuteistojo R. V. ir jį išvežė etapu į Kauno klinikas. Grįžęs iš gydymo įstaigos kalbėjo su kaltinamuoju, kuris prašė nesakyti, kad šis jį sužalojo. Dėl suduotų smūgių apie mėnesį laiko jautė skausmą, negalėjo išsižioti, buvo nuskeltas protinis dantis, sutinęs veidas, jam buvo ruošiamas specialus skystas maistas. Prašo priteisti iš kaltinamojo 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas, nepatogumai, kuriuos jis patyrė negalėdamas valgyti, taip pat jo pažeminimas parduotuvėje, matant kitiems asmenims.
9. Iš esmės analogiškas komentuojamo įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė savo pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 1-5) bei vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Nors skirtingose proceso stadijose nukentėjusiojo parodymai nebuvo identiški, tai, priešingai nei tvirtina nuteistasis ir jo gynėjas, jo parodymų patikimumo ir objektyvumo nemenkina. Pažymėtina, kad teismų praktikoje mažareikšmiai neatitikimai nukentėjusiojo parodymuose, nelaikytini pakankamu pagrindu atmesti nukentėjusiojo parodymus kaip nepatikimus, jei juos patvirtina kiti byloje surinkti ir tinkamai teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Tokiu būdu, vien tai, kad N. K. nenurodė matęs, jog koridoriuje prieš įvykį matė liudytoją R. V., ar kokias konkrečiai aplinkybes papasakojo šiam liudytojui, kai šios aplinkybės (nenurodymas, jog matė R. V. plaunantį koridorių, ar nepatikslinta aplinkybė dėl sumušto veido prausimo vandeniu) iš esmės neturi jokios reikšmės sprendžiant A. S. kaltės klausimą, nesudaro pakankamo pagrindo atmesti nukentėjusiojo parodymus kaip nepatikimus. N. K. parodymai, kad A. S. jam du kartus sudavęs kumščiu į krūtinę, vieną kartą – į veidą ir vieną kartą – į kairį šoną, sukėlė jam fizinį skausmą bei dėl veido sumušimo apatinio žandikaulio dešinės pusės kampo srityje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, būtent šiais nukentėjusiojo parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo kaltės klausimą, juos teisėjų kolegija pripažįsta patikimais ir jais remiasi spręsdama nuteistojo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą.
10. Vertinant nukentėjusiojo parodymų, kuriuos apeliaciniame skunde bandoma paneigti, patikimumo ir objektyvumo klausimą, būtina pažymėti ir tai, kad didžiąja dalimi N. K. parodymus patvirtino liudytojas R. V., kuris parodė, kad aptariamo įvykio metu tvarkė (duomenys neskelbtini) būrio patalpų koridorių ir matė, kaip nuteistasis N. grįžo iš parduotuvės ir eidamas koridoriumi sutiko nuteistąjį pravarde „X“, girdėjo kaip „X“ pasikvietė N., kad šis užeitų pas jį į jo gyvenamą patalpą. Matė kaip N. įėjo į gyvenamąją patalpą, girdėjo agresyvų ir garsų „X“ balso toną. Išgirdo kaip „A.“ N. pasakė, kad „Jūs kaip gaidžiai per daug sau leidžiat“, „Soskės jūs“, „Zalupkės“, girdėjo daug kitų keiksmažodžių. Kaip suprato, „X“ supyko ant N., nes šis nenešė „X“ maišų iš parduotuvės. Nurodo, kad negalėjo prieiti prie „X“ gyvenamosios patalpos, nes nenorėjo, kad jį pamatytų, todėl pasitraukęs prie budėtojų dalies laukė, kol iš patalpos išeis N., norėdamas pamatyti, ar nėra sumuštas. N. išėjus iš patalpos, matė kad kairė veido pusė buvo paraudus ir taip suprato, kad prieš N. buvo naudotas smurtas. N. nuėjo į savo gyvenamąjį būrį, maždaug po 30-ies minučių grįžęs į (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą pamatė, kad N. vandeniu prausėsi veidą, kaip pats sakė, kad neištintų. N. jam papasakojo, kad „X“ jį sumušė, nes neatnešė iš parduotuvės maišų ir skundėsi žandikaulio skausmu, labai sunkiai kalbėjo, sukandęs dantis ir atrodė, kad jo žandikaulis gali būti lūžęs ar labai sumuštas. Matėsi, kad N. kentėjo skausmą. Pasiūlė N. kreiptis į Sveikatos priežiūros punktą, bet jis tą dieną į medicinos punktą nesikreipė, bijojo, kad „X“ jam keršys ir dar labiau sužalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, deklaratyviais laikytini apeliacinio skundo argumentai apie šio liudytojo nepatikimumą, kadangi šie argumentai jau buvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir skundžiamu nuosprendžiu atmesti kaip neįrodyti. Neįrodytais jie laikytini ir šioje proceso stadijoje.
11. Pastebėtina, kad tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo R. V. parodymus dėl nukentėjusiojo N. K. patirtų sužalojimų kiekio ir būdo, nukentėjusiajam nespėjus pasipriešinti, patvirtina ir Valstybinėje teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti sužalojimai, sužalojimų laikas ir būdas (t. 1, b. l. 132-134). Ir nors apeliaciniame skunde A. S. teigia, kad tiek nukentėjusiojo, tiek minėto liudytojo R. V. parodymus paneigė tuo metu kameroje su juo arbatą gėrę ir liudytojais apklausti E. J. ir D. T., taip pat A. A., teisėjų kolegija su tuo sutikti neturi jokio faktinio pagrindo. Sutikdama su apylinkės teismo argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad kitų byloje surinktų įrodymų visumoje šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kadangi liudytojas A. A. aptariamo įvykio metu kameroje nebuvo ir įvykio nematė. Kadangi liudytojų E. J. ir D. T. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog jie, būdami draugiškame santykyje su nuteistuoju A. S., savo parodymais galėjo siekti padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi, jokie objektyvūs byloje surinkti ir ištirti duomenys nepatvirtina nuteistojo pozicijos, priešingai, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, ją paneigia. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nuteistojo nurodyta aplinkybė, jog nesutaria su pataisos namų pareigūnais, teismo vertinimu, rodo nuteistojo akivaizdų polinkį į konfliktinį bendravimo būdą.
12. Abejoti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumu teisėjų kolegijai daryti neleidžia ir nuteistojo minima aplinkybė, jog į bylą nebuvo pateikti pataisos namų koridoriaus vaizdo įrašai. Pastebėtina, kad nors vaizdo įrašai ir būtų buvęs reikšmingas įrodymas, tačiau jų neturint dėl objektyvios priežasties (pasibaigus vaizdo įrašų saugojimo terminui), negalima teigti, jog kiti įrodymai, o būtent nukentėjusiojo ir liudytojo R. V. parodymai, neįrodo nuteistojo A. S. kaltės atlikus jam inkriminuotą nusikaltimą.
13. Ištyrusi byloje esančius įrodymus nuteistojo apeliacinio skundo motyvų kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas dėl A. S. kaltės grindė ne prielaidomis, o byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 2 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus bei išvadas dėl A. S. kaltės.
14. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).
15. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. S. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą: padaryta viena nesunki (BK 140 straipsnio 1 dalis) nusikalstam veika; nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad A. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); teistas keturiolika kartų, administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 156); nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai (turi galiojančių nuobaudų, nesilaiko nustatytos tvarkos reikalavimų, t. 1, b. l. 143-144); nuteistasis 2020-06-04, 2020-08-25, 2020-09-15 konsultuotas psichiatro, dgn. (duomenys neskelbtini); 2021-02-23, 2021-03-02, dgn. (duomenys neskelbtini); 2021-03-16, dgn. (duomenys neskelbtini). Vertinant nuteistajai paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė lygų sankcijoje numatytam vidurkiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, A. S. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.
16. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo N. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, nukentėjusiajam priteisiant 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
17. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
18. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
19. Nuteistojo A. S. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam N. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – konstatuotas veido sumušimas apatinio žandikaulio dešinės pusės kampo srityje, dėl ko nukentėjusysis patyrė skausmą, be to, sutrikus žandikaulio funkcijai, turėjo laikytis dietos. Dėl tokių sužalojimų, kaip teisingai konstatuota apylinkės teismo, N. K. neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, tai yra neteisėti A. S. veiksmai neabejotinai sukėlė neigiamus padarinius nukentėjusiajam. Šių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam priteista 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir nepažeidžianti nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.
20. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.
Dėl proceso išlaidų
21. 2022 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 105 (vieną šimtą penkis eurus), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. S. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
22. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Jokių duomenų apie nuteistojo A. S. finansinę padėtį byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas, todėl konstatuoti jo sunkią finansinę padėtį, dėl kurios asmuo neišgalėtų sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, pagrindo nėra.
24. Dėl išdėstyto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 105 (vieną šimtą penkis eurus), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. S. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinamas, iš nuteistojo A. S. valstybės naudai priteisiant 105 (vieną šimtą penkis eurus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš A. S. valstybei 105 (vieną šimtą penkis eurus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.