Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Nidos Vigelienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir J. J. skirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas, kai J. J. buvo suimtas nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki gruodžio 5 d. ir nuo 2022 m. kovo 25 d. iki balandžio 5 d. ekstradicijos tikslu, taip pat suėmimo laikas nuo balandžio 6 d. iki rugpjūčio 29 d. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš J. J. priteista 2 650,00 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš J. J. priteista 3 391,64 Eur ekstradicijos išlaidų. Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš J. J. priteista paimtos transporto priemonės „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pervežimo ir saugojimo 88,15 Eur išlaidos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 399,40 Eur priteisimo už J. J. suteiktą teisinę pagalbą netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Nuteistas apeliaciniame skunde nesutinka su nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausme, nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį neginčija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

12. Kaip matyti iš aptartų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, apklausti asmenys patvirtino, jog J. J. tarėsi dėl automobilio nuomos, rašėsi nuomos sutartį, po ko, nepasibaigus numatytam nuomos terminui, tą patį automobilį pardavė, pateikęs sutartį, kuria, neva, automobilis jam buvo parduotas, savo ruožtu, kaip savininkas pasirašęs pirkimo-pardavimo sutartį su nukentėjusiuoju L. V., iš kurio gavo pinigus už automobilį. Teisėjų kolegija vertina, kad J. J. parodymai apie tai, kad jis išsinuomojo automobilį, tačiau nežinojo, jog jis bus parduotas, akivaizdžiai neatitinka paties nuteistojo atliktų aktyvių veiksmų, kuriais apgaule įgijo svetimą turtą. Apklausti nukentėjusieji ir liudytojai nurodė ir tai, kad kartu su nuteistuoju tiek automobilio išnuomojimo, tiek jo pardavimo metu buvo ir kitas asmuo, tačiau tvirtino, jog bendravo tik su J. J., būtent apeliantui buvo perduotas automobilis, dokumentai ir rakteliai, jis sėdo į vairuotojo vietą, taip pat J. J. buvo perduoti ir pinigai už parduotą automobilį. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliaciniame skunde dėstoma nuteistojo versija apie tai, jog šis nežinojo apie iš anksto sumanytą išnuomoto automobilio pardavimą, bylos duomenimis yra paneigta. Be anksčiau minėtų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, kurių nenuoseklumo ar prieštaringumo, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija nenustato, kadangi dėl esminių įvykio aplinkybių parodymai nekito, apelianto parodymus paneigia asmenų parodymo atpažinti protokolų, specialisto išvados duomenys.

13. L. V. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2019 m. balandžio 9 d. protokolo duomenimis, iš nuotraukų, pateiktų atpažinti, nuotraukoje Nr. 3 (J. J.) iš veido bruožų atpažįsta asmenį, kuris galėjo jam parduoti automobilį (t. 1, b. l. 67-71). Liudytojas A. V. 2019 m. gegužės 24 d. iš nuotraukų, pateiktų atpažinimui, nuotraukoje Nr. 2 (J. J.) iš bendrų veido bruožų atpažino asmenį, iš kurio kartu su broliu L. V. nupirko automobilį „Toyota Prius“ (asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, t. 1, b. l. 138-142). I. S. (S.) 2019 m. liepos 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nurodė, kad iš pateiktų atpažinimui nuotraukų pažymėtoje Nr. 4 nuotraukoje (J. J.) iš bendrų veido bruožų atpažįsta asmenį, su kuriuo sudarė automobilio nuomos sutartį (t. 1, b. l. 170-175). Kaip buvo aptarta, nukentėjusioji I. S. pirmosios instancijos teisme atpažino J. J., L. ir A. V. teigė, jog galėjo apeliantą atpažinti tuojau po įvykio, praėjus daug laiko, negali pasakyti, ar tai tas pats asmuo, kurį matė vieną kartą. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama praėjus trejiems metams nuo aptariamų įvykių, neturi pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu atliktų parodymų atpažinti turiniu, kai nukentėjusieji, liudytojas, asmeniškai nepažįstantys J. J., neturintys pagrindo jo apkalbėti, iš parodytų atpažinimui nuotraukų atpažino būtent nuteistąjį. Kaip nurodė atpažįstantys asmenys, apeliantą jie atpažino iš veido bruožų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad atpažinimas gali būti vertinamas kaip patikimas tik tuo atveju, jei asmens bruožai yra išskirtiniai, kadangi tokiu atveju atpažinimui galėtų būti pateikiami tik atskiri, tokių išskirtinių bruožų turintys asmenys. Išvadą apie nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų patikimumą teisėjų kolegija daro įvertinusi ir rašysenos specialisto išvadą.

14. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2022 m. balandžio 25 d išvados duomenimis, pateiktoje tyrimui 2019 m. kovo 14 d. transporto priemonės „Toyota Prius“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartyje tarp pardavėjos I. S. ir pirkėjo J. J., visus rankraštinius įrašus (išskyrus rankraštinį įrašą „I. S.“, esantį eilutėje „Transporto priemonę pardavė“) parašė ir eilutėje „Transporto priemonę pirko“ esantį parašą pasirašė J. J.. Pateiktos tyrimui 2019 m. kovo 14 d. transporto priemonės „Toyota Prius“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutarties tarp pardavėjos I. S. ir pirkėjo J. J., eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ esantį rankraštinį įrašą – „I. S.“ parašė ir parašą pasirašė ne I. S., o kitas asmuo. Atsakyti į pateiktą klausimą, ar 2019 m. kovo 14 d. transporto priemonės „Toyota Prius“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutarties tarp pardavėjos I. S. ir pirkėjo J. J., eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ esantį rankraštinį įrašą – „I. S.“ parašė ir parašą pasirašė J. J., ar kitas asmuo, nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje. Pateiktos tyrimui 2019 m. kovo 15 d. transporto priemonės „Toyota Prius“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartyje tarp J. J. (pardavėjas) ir L. V. (pirkėjas), viršutinėje eilutėje „Pardavėjas“ esantį rankraštinį įrašą (duomenys neskelbtini) J. J.“ bei apatinėje eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ esantį rankraštinį įrašą „J. J.“ parašė ir eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ esantį parašą pasirašė pats J. J. (t. 3, b. l. 25-31). Kaip matyti, rašysenos specialisto išvada patvirtina, jog įrašus 2019 m. kovo 14 d. transporto priemonės „Toyota Prius“ pirkimo-pardavimo sutartyje, kurios buvimą paneigė nukentėjusioji I. S. ir liudytojas M. S., visus rankraštinius įrašus (išskyrus rankraštinį įrašą „I. S.“, esantį eilutėje „Transporto priemonę pardavė“) parašė ir eilutėje „Transporto priemonę pirko“ esantį parašą pasirašė J. J., taip pat nuteistasis kaip pardavėjas pasirašė ir jam nepriklausančio automobilio pirkimo-pardavimo L. V. sutartyje. Pažymėtina, kad nuteistasis jam inkriminuoto dokumentų klastojimo taip pat neginčija.

15. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-303/2020 pažymėta, jog sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-7-82-699/2018, 2K-104-1073/2020). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016).

16. Kaip nustatyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų, specialisto išvados duomenimis, apeliantas, sudaręs nuomos sutartį su I. S., paėmęs automobilį ir neketindamas jo grąžinti, suklastojęs 2019 m. kovo 14 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria I. S. 2019 m. kovo 14 d. tariamai pardavė J. J. minėtą automobilį už 2 400 Eur, apgaule prisistatęs minėto automobilio savininku, pateikęs netikrą 2019 m. kovo 14 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pardavė automobilį „Toyota Prius“ L. V. už 2 650 Eur, tuo būdu, veikdamas tiesiogine tyčia sukčiavo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė teisingą išvadą dėl apelianto kaltės apgaule įgijus svetimą turtą. Prašymas išteisinti apeliantą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nepagrįstas.

Dėl bausmės

17. Nuteistasis J. J., apeliaciniame skunde nesutikdamas su paskirta bausme, prašo ją sušvelninti, taip pat, tiek sumažinti trečdaliu (taikyti BK 64¹ straipsnį), tiek pritaikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliantas akcentuoja kaltės prisipažinimą, kurio, kaip teigia, apylinkės teismas neįvertino, teigiamus elgesio pokyčius – prieš suėmimą nebevartojo narkotikų, trejus metus legaliai dirbo ir buvo registruotas Vokietijoje. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teisingai parinko apeliantui bausmės rūšį, nustatė jos dydį, netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, tačiau skirdamas galutinę subendrintą bausmę pasirinko netinkamą bendrinimo būdą. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

19. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022).

20. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, pasisakė dėl J. J. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pagrįstumo. Pakartotinai įvertinęs nuteistojo parodymus, jų nenuoseklumą, išanalizavęs baudžiamosios bylos duomenų visumą, kuria apelianto parodymai buvo paneigti, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistojo kaltės prisipažinimas, iš esmės neigiant esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes, taip pat nurodomas gailestis dėl nusikalstamos veikos, yra deklaratyvūs, pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra.

21. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1-3 dalys). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

22. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. J., atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Skundžiamame nuosprendyje teismas vertino tai, kad apeliantas teistas 8 kartus (nuosprendyje nurodyta – 9 ) (t. 3, b. l. 41-55), iš jų vieną kartą už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, taip pat už nusikaltimus nuosavybei bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 56), turi vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, ikiteisminio tyrimo metu buvo paieškomas ir grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos Federacinės Respublikos. Apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, darė išvadą, kad apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, taip pat pažymėjo, kad anksčiau nuteistajam skirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, vertino, kad J. J. skirtina griežčiausia bausmė iš numatytų BK 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose – laisvės atėmimas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, J. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismas skyrė nežymiai mažesnę nei sankcijos vidurkio dydžio, už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą – mažesnę nei sankcijos vidurkio dydžio bausmę. Teisėjų kolegija, patikrinusi šią baudžiamosios bylos dalį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmių dydį) tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nuteistojo asmenybę. Papildomai pažymėtina, kad apylinkės teismo atskirai neaptarta aplinkybė, jog pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto 2022 m. gegužės 5 d. išvadą nėra duomenų, jog J. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, galinčiu turėti įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga), nevertintina kaip skundžiamo nuosprendžio trūkumas. Kaip cituota, specialisto išvados duomenys patvirtino tik tai, kad specialistui nekilo abejonių dėl apelianto sveikatos būklės, todėl nenustatė pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Nesutikti su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais bausmės individualizavimo motyvais, daryti išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti paskyrus švelnesnes bausmes, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

23. Nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad skirdamas nuteistajam bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimų nepadarė, nustato, jog skirdamas subendrintą bausmę pirmosios instancijos teismas pasirinko neteisingą bausmių subendrinimo būdą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantui paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis), kaip galima numanyti, pripažinus, jog šios nusikalstamos veikos padarytos esant realiai sutapčiai. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-976/2021, idealiosios nusikalstamų veikų sutapties apibrėžimas BK nepateiktas. Ši sąvoka paminėta tik kalbant apie vieną iš bausmių bendrinimo apėmimo būdu atvejų (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tačiau teisės teorijoje ir teismų praktikoje idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi tokie atvejai, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikalstamų veikų, nurodytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-P-78/2012, 2A-7-4-699/2015, 2K-345-507/2015, 2K-196-788/2017, 2K-145-511/2019, 2K-171-976/2021 ir kt.). Nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, jei, įgyvendinant bendrą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nustatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-516/2005, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013, 2K-145-511/2019). Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad dokumentai buvo klastojami ir panaudoti turint vieningą sumanymą – apgaule įgyti svetimą turtą. Būtent suklastotų dokumentų, patvirtinančių fiktyvią automobilio nuosavybę, pagrindu, apeliantas jį pardavė, apgaule įgijo svetimą turtą. Atsižvelgus į tai, J. J. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos taikant apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

24. Apeliantas skunde prašė taikyti jam ir BK 64 ¹ straipsnį, kurio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus, be kita ko, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. BPK 273 straipsnio, reglamentuojančio sutrumpintą įrodymų tyrimą, 1 dalies nuostatomis, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Kaip aptarta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atitinkamai, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta netaikant sutrumpinto įrodymų tyrimo. Baudžiamojoje byloje nenustatyta sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnį, nuteistojo apeliacinio skundo prašymas sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu netenkintinas.

25. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis prašo švelninti jam paskirtą bausmę taip pat taikant jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismo kolegija pagrindo tenkinti šį prašymą nenustato.

26. BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui, nuteistam už dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymą paskirta ne didesnė kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Šios bylos aplinkybėmis, apeliantas nusikalto devintą kartą, jam ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelnesnės laisvės apribojimo, arešto bausmės, o taip pat ir laisvės atėmimo bausmės, nesustabdė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai apeliantui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Apelianto akcentuojamos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės – prieš suėmimą nebevartojo narkotikų, trejus metus legaliai dirbo ir buvo registruotas Vokietijoje, nėra pakankamos šiai išvadai pakeisti.

27. Teisėjų kolegija, nustačiusi, jog pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos terminas atitinka teisingumo principo reikalavimus, paskirta bausmė neprieštarauja jos paskirčiai, tačiau apylinkės teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuteistojo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį keičia.

28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš J. J. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 163,33 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aplinkybę, jog gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas nepaisant apelianto valios, į nuteistojo turtinę padėtį (bylos duomenimis – nedirbantis), į skundo nagrinėjimo rezultatus – iš dalies tenkintinas, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą bei nepagrįstai apsunkintų asmens padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš J. J. dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuteistajam J. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti J. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes taikant apėmimą, galutinę subendrintą bausmę J. J. paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. lapkričio 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo ar kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki gruodžio 5 d., nuo 2022 m. kovo 25 d. iki balandžio 5 d., nuo 2022 m. balandžio 6 d. iki rugpjūčio 29 d., ir jau atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 163,33 Eur, iš J. J. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.