Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-08-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-865-927/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-08-29Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2022-11-30Vilniaus apygardos teismas
  3. T-32-927/2023Nutartis · 2023-01-04Vilniaus regiono apylinkės teismas
  4. T-692-927/2023Nutartis · 2023-08-17Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-08-29
Bylos Nr.
1-865-927/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11350-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
J. J.
Nukentėjusysis
L. V., I. S.
Advokatai
Zita Malova
Kategorijos
  • 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-865-927/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11350-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.13.; 1.2.14.5.1.; 1.2.29.1.1.; 2.1.4.5.5.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant Aurelijai Balčiūnaitei, Dovilei Vėgnerei, Liucynai Vasiliauskienei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei - Matijošienei,

kaltinamajam J. J. (J. J.), jo gynėjai advokatei Zitai Malovai,

nukentėjusiesiems: L. V., I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. J. (J. J.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – 10 (dešimties) parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nuosprendžiu 2011 m. sausio 21 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi prie 2011 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyta subendrinta – 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę;

8) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 29 (dvidešimt devynių) parų arešto bausme;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

J. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, disponavo suklastotu dokumentu, o būtent:

jis turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. kovo 14 d., apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, sudaręs su I. S. (S.) automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4340 eurų, nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo minėtą automobilį nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 19 d. už 130 eurų; paėmęs automobilį ir neketindamas jo grąžinti nuomotojui, 2019 m. kovo 14 d. suklastojęs transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį neva I. S. 2019 m. kovo 14 d. pardavė J. J. minėtą automobilį už 2400 eurų, pasirašydamas už ją, tokiu būdu pagaminęs netikrą dokumentą, kurį laikė ir gabeno su savimi, 2019 m. kovo 15 d. 14.49 val. internetinėje svetainėje www.autoplius.lt iš mobiliojo įrenginio, kurio IP (duomenys neskelbtini), įdėjo skelbimą tinklapyje „autoplius.lt“, kad parduoda automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą skelbimą 2019 m. kovo 15 d. susisiekus L. V. ir susitarus susitikti, jis (J. J.) apie 20 val. (duomenys neskelbtini), susitiko su pirkėju bei apgaule prisistatęs minėto automobilio savininku, pateikęs netikrą 2019 m. kovo 14 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pardavė automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) L. V. už 2650 eurų ir tokiu būdu panaudojęs netikrą dokumentą apgaule įgijo svetimą turtą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje,

be to J. J., laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 15 d., 20.00 val. tyčia suklastojo dokumentą (2019 m. kovo 14 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį), t. y. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties blanke, tyčia, savo ranka grafoje „Data, laikas“ įrašė datą ir laiką, t. y. „2019 m. kovo 14 d. 18.00“, savo ranka grafoje „Pardavėjas“ parašė (duomenys neskelbtini) I. S.“ ir grafoje „Transporto priemonę pardavė“ savo ranka parašė šio asmens duomenis, t. y. „I. S.“ ir pasirašė už šį asmenį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šį suklastotą dokumentą laikė ir gabeno su savimi, kol 2019 m. kovo 15 d. apie 20.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) mikrorajone, esančioje aikštelėje, pateikė L. V. Susitaręs su L. V., kad šis perka iš jo (J. J.) automobilį „Toyota Prius‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 2650 eurų, L. V. matant, tyčia suklastojo dokumentą (2019 m. kovo 15 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį), t. y.: transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties blanke, tyčia, savo ranka grafoje „Pardavėjas“ įrašė (duomenys neskelbtini) J. J.“, žinodamas, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimo metu buvo registruotas I. S. vardu, ir tokį suklastotą dokumentą (2019 m. kovo 15 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį) tyčia realizavo, t. y. suklastotą dokumentą perdavė naudotis L. V.,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

J. J. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Dėl savo padarytų veiksmų labai gailisi. 2019 metais kovo mėnesį, tiksliai datos nepamena, jo iš matymo pažįstamo vardu „T.“, daugiau jokių jo duomenų nežino, du pažįstami vaikinai, pasiūlė uždirbti jam pinigų. Iš karto vaikinai pasiūlė jam išsinuomoti darbo įrankius, bet apsigalvojo ir pasiūlė jam išsinuomoti automobilį. Aiškino, kad jie „taksuos“ ir iš tų uždirbtų pinigų mokės jam tam tikrą pinigų dalį. Pamena, kad tą pačią dieną vaikinai surado skelbimą dėl nuomojamo automobilio „Toyota Prius“. Po to jie susiskambino su automobilio savininku ir susitarė dėl automobilio nuomos. Adreso, kur jie važiavo išnuomoti automobilį, jis tikrai nepamena. Kai atvažiavo į vietą, su automobilio savininke jo vardu sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, kurią jis pasirašė. Už automobilio nuomą sumokėjo vaikinai, kiek nepamena. Visus dokumentus susijusius su automobiliu, nuomos sutartį pasiėmė vaikinai. Kadangi jis vairuotojo pažymėjimo neturi, automobilio nevairuoja, prie automobilio „Toyota Prius“ vairo atsisėdo vienas iš vaikinų. Jis atsisėdo šalia jo, ant prekinės keleivio sėdynės ir jie išvažiavo. Antras vaikinas, kuris atvežė juos į vietą, kurios dabar negali nurodyti, išvažiavo savo automobiliu. Nori pasakyti, kad tą dieną jis buvo neblaivus, todėl visų įvykio aplinkybių pamena. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini), vaikinas jį išleido, duodamas jam 200 eurų, ir paaiškindamas, kad dar jam skambins dėl atsiskaitymo už jų planuojamas gauti pajamas už pervežimo paslaugas (taksi). Po to, daugiau su jais nesusitiko ir jie jam neskambino. Po 4-5 dienų, tiksliai nepamena, jis autobusu išvyko į (duomenys neskelbtini). Daugiau jokios informacijos apie minėtą automobilį jis iš šių vaikinų negavo ir to išnuomoto automobilio „Toyota Prius“ likimo nežino. Taip pat nori paminėti, kad prieš nuomojant automobilį „Toyota Prius“, susitarimo tarp jų, kad po to parduoti, pernuomoti kažkam šį automobilį nebuvo. Tuo metu vaikinai jam paaiškino, kad patys teiks pervežimo paslaugas. Apie tai, kad 2019 metais kovo mėnesį minėtas automobilis buvo parduotas jo vardu, jis sužinojo 2021 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai atvyko į jo nuomojamą butą ir pateikė jam dokumentus gautus iš Lietuvos, dėl šios bylos. Tą pačią dieną buvo sulaikytas iki pat atvykimo į Lietuvą. Jokių pirkimo – pardavimo sutarties dokumentų savo vardu jis nepildė ir nepasirašė. Apie tai, kad nuo 2019 metų buvo paieškomas Lietuvoje, jis nieko nežinojo. Nori patikslinti, kad vaikinų, kuriems perdavė išnuomotą automobilį, jis nepažinojo. Kaip jau minėjo, tai buvo jo pažįstamo vardu „T.“, pažįstami. Jokių jų duomenų, kontaktų jis neturi. Taip pat apibūdinti atpažinti jų negali. Su „T.“ buvo susipažinęs Vilniuje stotyje, galimai tada ir turėjo jo kontaktus, kurie buvo lietuviškoje „Sim“ kortelėje. Bet daugiau jokių jo kontaktų jis neturėjo ir neturi, nes 3 metus gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Pamena, kad „T.“ buvo lieso kūno sudėjimo, plikas, neaukšto ūgio apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Galimai jį atpažintų. Daugiau paaiškinti apie šį įvykį nieko negali (2 t., b. l. 152-155). Papildomai parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Kadangi po įvykio praėjo daug laiko, visų įvykio aplinkybių jis nepamena, bet pripažįsta, kad galėjo pasielgti taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali, bet dėl įvykusio įvykio jis labai gailisi. Žalą sutinka atlyginti. Taip pat sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu (3 t., b. l. 37-39). Teisme kaltinamasis parodė, kad pažįstamas jam pasiūlė užsidirbti pinigų. Sakė reikia jam paimti mašiną išsimokėtinai ant savo vardo, o žmonės galės „taksuoti“ ir mokės jam mašinos nuomą, taip užsidirbs pinigų. Pagal skelbimą nuvažiavo pasiėmė mašiną, jie sėdo prie vairo, kadangi jis neturi teisių ir buvo išgėręs. Pasiėmė mašiną darbui „taksuoti“. Mašinos nuomą pasirašė savo vardu, nes jis nuomojo mašiną, nepamena už kiek, nes buvo išgėręs. Galvojo, kad dirbs ir dalinsis pelno dalį. Buvo daug išgėręs ir per daug naivus. Po poros dienų jokių skambučių, jokių žinučių, todėl suprato, kad jį apgavo. Vėliau paskambino mašinos savininkas ir paklausė –„kur jis yra?“. Jis pasakė, kad namuose, (duomenys neskelbtini). Šeimininkas nurodė, jog mato, kad automobilis (duomenys neskelbtini). Suprato, kad kažkas ne taip. Kai pasirašinėjo sutartį, planavo grąžinti po 1-2 mėnesių, buvo sutarę „taksuoti“. Nežino, kodėl buvo parduotas jam (teismo pastaba – L. V.), šito paaiškinti negali. Negali pasakyti dėl 2019 m. gegužės 24 d. asmens parodymų, kur liudytojas (1 tomas, b. l. 138-140) atpažino jį kaip pardavėją. Skaitė kaltinamąjį aktą. Žmogus buvo su gaubtu, bendrų veido bruožų, ūgis apie 180 centimetrų, galėjo apsipažinti. Jo ūgis (duomenys neskelbtini) centimetrų, tai (duomenys neskelbtini) centimetrų skirtumas yra ženkliai pastebimas, neturi kaip paaiškinti. Jam (teismo pastaba – L. V.) mašinos nepardavė. Prisiima kaltę, nes nori, kad kuo greičiau baigtųsi šis procesas, gautų švelnesnę bausmę. Nori pradėti gyvenimą iš naujo. Tyrėja sakė, kad visi parodymai prieš jį, todėl viską prisipažįsta. Prisipažįsta, kad išsinuomojo mašiną sąžiningai. Detalių nežino kas pardavė ir kaip. Jis nežino kas ir kaip vyko. Asmenis su kuriais nuomojosi, pažinojo pusę dienos. „T.“ vardu, nes vartoja narkotikus, susipažino susitikęs. Nuomojosi, bet negali paaiškinti, kodėl „ant jo vardo“. Ieškinį jo (teismo pastaba – L. V.) pripažįsta, yra kaltas, kad sudarė sąlygas kitiems pasipelnyti. Neatsimena telefono numerio, nes prieš tris metus buvo įvykis. Abejoja, kad prisimintų, jeigu pasakytų jam jį. Merginos vaikinas skambino į jo telefono numerį, kuri nuomojo mašiną. Iš to paties numerio, į kuri skambino pirkėjas jis (teismo pastaba – L. V.). Automobilis buvo parduotas jam (teismo pastaba – L. V.), toje sutartyje nustatytas jo parašas, vardas pavardė. Parašą parašė, gali būti, nes buvo išgėręs, pavartojęs, neatsimena (3 tomas, b. l. 127-130). Iš tikrųjų gailisi dėl to, kas įvyko, dėl savo neapdairumo, kvailumo. Gailisi, kad dėl jo nukentėjo žmonės (3 tomas, b. l. 172-177).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nors J. J. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

- nukentėjusiosios I. S. (S.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji nusprendė patalpinti jai priklausantį automobilį „Toyota Prius“ 2008 metų, socialiniame tinkle ,,Facebook“ nuomos grupėje. Nusprendė išnuomoti savo automobilį „Toyota Prius“, nes turėjo du automobilius. Tada sulaukė skambučio iš asmens, kuris paklausė kokia automobilio nuomos kaina ir kokiam laikotarpiui galima išsinuomoti. 2019 m. kovo 14 d. susitiko su J. J. (dienos metu) ir jis pateikė asmens dokumentą (kopijos nepasidarė), tada kartu sudarė su juo transporto priemonės nuomos sutartį nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 19 d. už 130 eurų. Pasirašė nuomos sutartį ir ji įteikė visus reikalingus dokumentus, priklausančius automobiliui, kartu su rakteliais. 2019 m. kovo 19 d. apie 12.00 val. gavo „sms“ žinutę per ,,messenger“ iš L. V., kad išregistruotų savo automobilį, nes J. J. pardavė automobilį jam, o ji neišregistravus. Ji atsakė, kad automobilį J. J. nepardavė, o išnuomojo. Po to ji L. V. paaiškino detalesnę informaciją, tada jis atsiuntė pirkimo – pardavimo sutartį, nes manė, kad ji meluoja, nors toje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti klaidingi jos duomenys (asmens kodas). Prieš kreipiantis į policiją paskambino J. J. ir paklausė jo, kodėl jos automobilis parduotas, tačiau jis neigė ir sakė, kad jos automobilio nepardavė, kad gali atvažiuot apžiūrėti į „(duomenys neskelbtini)“, atsakė, kad atvažiuos, pakeliui važiuojant su savo vaikinu (teismo pastaba - M. S.) į susitikimo vietą. Bet jai paskambino Šiaulių policijos komisariato pareigūnas ir pasakė, kad nevažiuotų susitikti su J. J., kadangi jo ten net nebus. Tada jie kartu su L. V. kreipėsi į policiją dėl esamo įvykio. Asmenį iš nuotraukos atpažintų (1 tomas, b. l. 160-162). Papildomai parodė, kad kaip ir minėjo 2019 metais kovo mėnesį, tiksliai datos nepamena, nusprendė išnuomoti savo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2008 metų. Skelbimą patalpino Socialiniame tinkle ,,Facebook“ nuomos grupėje. 2019 m. kovo 14 d. jai paskambino vaikinas, dėl automobilio nuomos. Tą pačią dieną, galimai vakare minėtas vaikinas atvažiavo į jų gyvenamąją vietą. Kartu su juo buvo kažkoks vyras, vyresnio amžiaus, suprato, galimai jo tėvas. Jie buvo dviese, atvažiavo „taksi“ automobiliu. Bendraujant su vyrais, jokio įtarimo jai nekilo, jie buvo blaivūs. Vaikinas, kuris prisistatė J. J., pateikė jai savo asmens dokumentą, pagal kurį sudarė su juo transporto priemonės nuomos sutartį nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 19 d. už 130 eurų. Už nuomą mokėjo J. J. Nori paminėti, kad tuo metu sutartis buvo sudaryta I. S. vardu. Sutartį pildė jos vyras M. S. Po to abu vyrai išvažiavo. Prie automobilio „Toyota Prius“ vairo atsisėdo J. J., kitas vyras atsisėdo šalia jo (3 tomas, b. l. 3-6). Papildė, kad antras vyras, kuris tuo metu atvažiavo su J. J., jiems tuo metu neprisistatė, jokių dokumentų nerodė. Kadangi visą laiką bendravo su J. J., kito vyro bruožų neįsidėmėjo, todėl jo apibūdinti ir atpažinti negalėtų (3 tomas, b. l. 7-9). Teisme nukentėjusioji parodė, kad ji ir jos vyras nusprendė nuomoti automobilį. Įdėjo skelbimą. Skelbime buvo vyro telefono numeris, nurodytu telefono numeriu vyrui paskambino J. Telefonu J. kalbėjosi su vyru, nes vyras daugiau išmano apie automobilius. Suderino viską telefonu, sąlygos visiems tiko. Susitarė laiką. Automobilis tuomet stovėjo pas vyro tėvus kieme. J. ir dar vienas žmogus atvyko sutartu laiku. Ji susitarimo derinime nedalyvavo, apie viską kalbėjosi vyras, apie kuro sąnaudas, atsiskaitymą ir visą kitą. Visą sutartį jie užpildė kartu, ji tik pabaigoje pasirašė ir tuomet jie dviese išvažiavo. Buvo sutarta, jog mokės už savaitės. Kaip tik tuo metu kai turėjo gauti mokėjimą, iš kitų žmonių sulaukė skambučio su klausimu kada jie išregistruos automobilį iš „Regitros“. Ji nesuprato apie ką jie kalba. Tada jau pradėjo aiškintis, kas čia nutiko, kodėl jų automobilis parduotas, jeigu jie jį išnuomojo. Kreipėsi į policiją. Pradžioje nepatikėjo tais žmonėmis, kurie jai paskambino. Vėliau tie žmonės, kurie nupirko, kaip teigė, atsiuntė jai per „messenger“ programėlę nuotraukas, kuriose buvo jų automobilio techninis pasas, su jos asmeniniais duomenimis. Tų žmonių ji nematė, bet jie jai atsiuntė ir automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Toje sutartyje ji buvo įrašyta kaip pardavėja, tik jos asmens duomenys ne visi buvo nurodyti teisingai, asmens kodas neatitiko. Vardas, pavardė buvo teisingi. Visa sutartis buvo užpildyta. Parašas, akivaizdžiai buvo ne jos. Užpildyta sutartis buvo ne jos raštu. Automobilis „Toyota Prius“ buvo registruotas jos vardu. Nuomos kaina galėjo būti apie 130 eurų. Tuo metu liudytojas M. S. dar nebuvo jos sutuoktinis, tuo metu jie draugavo. Dabar jau jis jos sutuoktinis. Atvyko sutartą dieną J., kurį šiandien mato ekrane ir dar vienas asmuo. Kaip buvo apsirengę asmenys tuo metu, kai nuomojosi tą dieną, nepamena, bet įsiminė J. veidą. Susitiko, kai jau buvo tamsoka, kai jie atvyko, apie 17.00 val., buvo žiemos metas. Kitas asmuo buvo šiek tiek vyresnis, suprato, kad galimai jis J. tėtis. Jo negalėtų atpažinti. Nesistengė įsiminti jo veido. Kai sužinojo, kad jų automobilis parduotas, bandė susisiekti su J., bet jiems su juo susisiekti nepavyko. Ji asmeniškai su juo nekalbėjo, gal vyras kalbėjosi, nėra tikra. Iš jos telefono numerio, kai skambino, J. jai neatsiliepė. Praėjo 3 metai ir ji nepamena. Po to nupirkusių jų automobilį asmenų skambučio ji iškart skambino J., bet jis jai neatsiliepė. Skelbimą dėl nuomos patalpino jos vyras, tad nežino, tiesiog kažkoks skelbimų tinklalapis. Kai išnuomojo automobilį ar buvo koks mokestis sumokėtas - nepamena. Teismui nusprendus pagarsinti nukentėjusiosios I. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 160) nukentėjusioji patikslino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad ji nekalbėjo su J., vyras kalbėjo telefonu, tiesiog tą informaciją sužinojo iš vyro ir tyrėjai pasakė. O ji užrašė, lyg ji būtų su J. kalbėjusi ir skelbimo ji pati neįdėjo. Kad reikia atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) bei pažiūrėti automobilį- iš vyro sužinojo, tad šioje dalyje tikslina savo parodymus. Teismui pagarsinus nukentėjusiosios parodymus (3 tomas, b. l. 3), ji nurodė, kad apklausos metu skambino vyrui ir viską, ką vyras jai pasakė, tai ji pasakė tyrėjai. Ji skambino prie tyrėjos telefonu savo vyrui. Ji nematė, su kokia tiksliai mašina jie atvažiavo, jai vyras pasakė. Mokėjo už nuomą J. (duomenys neskelbtini) susitiko, ten nurodė jiems atvažiuoti. Susitarime pačiame ji nedalyvavo, tarėsi vyras, ji tik pasirašė. Jie suprato, kad J. sau nuomoja automobilį, nes tada buvo populiaru išsinuomoti automobilį ir vykdyti pavėžėjimus, užsiimti taksi paslaugomis. Nebuvo jokių įtarimų, kad ne sau nuomoja. Pinigus, jai atrodo, sumokėjo J. Kitas žmogus tiesiog buvo šalia, prižiūrėjo kaip jie pasirašinėjo sutartį, prižiūrėjo tvarką. Dėl nuomos tikslo konkrečiai nekalbėjo. Esmė, kad tai buvo trumpalaikė nuoma. Iš bendro pokalbio turinio galima buvo suprasti, kad nuomoja pavėžėjimams. Tiesiog visi tuo metu, kas nuomojo iš jų tą automobilį, tai jį nuomojosi keleivių pervežimui, tad galvojo, kad ir čia tas pats nuomos tikslas. Kas savaitę turėjo mokėti nuomą. Po savaitės turėjo sumokėti sumą už nuomą. Turėjo atvykti susimokėti. Kiek laiko nuomosis nebuvo aišku. Praktika buvo tokia, kad atvyksta susimokėti ir tada paaiškėja ar nuomosis dar, ar nebe. Automobilį atgavo po maždaug pusės metų. Žala kažkokia buvo, bet jie nieko nereikalavo. Automobilį grąžino policija, pasiėmė iš saugojimo aikštelės Šiauliuose. Buvo sutartyje nurodytas J. telefono numeris ir bandė juo prisiskambinti. Kito asmens, dalyvavusio sutarties pasirašyme, telefono numerio jie neturėjo. Nuomos sąlygas aptarinėjo jos vyras M. S. su J. Sutartis buvo savaitei, bet jei būtų sumokėjęs ir būtų naują sutartį pasirašę ir tęsę nuomą. Jie jau ne pirmą kartą nuomojo ir buvo praktika tokia, jog jei žmogus tvarkingai moka nuomą, jie toliau tęsia nuomos sutartį. Kai davė parodymus pas tyrėją, ji perskaitė lyg kaip užrašė, bet jau praėjo labai daug laiko, nepamena. Kai buvo sudaroma nuomos sutartis, tai ji buvo šalia, bet ji nesivėlė į pačias sutarties detales ir panašiai (3 tomas, b. l. 145-149);

- nukentėjusiojo L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. kovo 15 d. apie 16.00 val., naršydamas internete, socialiniame tinklapyje „autoplius.lt“ rado skelbimą apie (duomenys neskelbtini) parduodamą automobilį „Toyota Prius“ 2009 metų laidos. Už automobilį buvo prašoma 2700 eurų. Skelbime buvo nurodytas pardavėjo mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Pasiskambinus minėtu numeriu, atsiliepė vyriškis, kuris patikino, kad parduoda minėtą automobilį. Kadangi automobilis ir jo kaina jam tiko, todėl nusprendė jį įsigyti. Su pardavėju sutarė, kad susitiks šalia Vilniaus, esančiame (duomenys neskelbtini) miestelyje. Pardavėjas nurodė sustoti įvažiavus į (duomenys neskelbtini) miestelį, aikštelėje, prie šalia esančios parduotuvės. Apie 19.50 val., kartu su broliu A. V., nuvyko į nurodytą vietą, kur juos pasitiko vyriškis su automobiliu „Toyota Prius“, baltos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį pastebėjo, jog jis ne 2009 metų, o 2008 metų laidos. Vyriškis pardavinėjęs minėtą automobilį padarė 50 eurų nuolaidą ir jis nutarė jį pirkti. Minėtas vyriškis pateikė jam automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad 2019 m. kovo 14 d. 18.00 val., (duomenys neskelbtini), I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė minėtą automobilį J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Kadangi jis turėjo neužpildytą pirkimo – pardavimo sutartį, todėl ją užpildė, o automobilį pardavęs asmuo sutartyje užrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą ir pasirašė. Pildant sutartį minėtas vyriškis savo dokumento nepateikė. Jo anketinius duomenis sulygino su jo pateikta pirkimo – pardavimo sutartimi. Vyriškis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 180 centimetrų ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Jis vilkėjo juodos spalvos, medžiaginę, sportinio tipo, trumpą striukę, su gobtuvu, kurį jis buvo užsidėjęs ant galvos. Daugiau neįsidėmėjo, nes jau buvo tamsu ir lijo lietus. Jį atpažintų. Įsigijęs automobilį 2019 m. kovo 19 d. apie 12.00 val., nutarė registruoti minėtą automobilį savo vardu, tačiau pasitikrinę socialiniame tinklapyje „e-regitra.lt“ pastebėjo, jog automobilis dar nėra išregistruotas. Tuomet skambinant automobilį pardavusiam asmeniui telefonu (duomenys neskelbtini), telefonas buvo išjungtas. Tuomet socialiniame tinklapyje „Facebook“ įvedė I. S. duomenis ir parašė žinutę paprašydamas išregistruoti automobilį. Tuomet iš I. S. gavo atsakymą, kad ji savo automobilio nepardavė, o jį pagal sutartį buvo išnuomojusi. I. S. atsiuntė jam nuomos sutartį, tuomet suprato, kad buvo apgautas (1 tomas, b. l. 54-63). Teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis nurodė, kad skelbime pamatė pigiau parduodamą automobilį. Nuvažiavo su broliu pirkti į (duomenys neskelbtini). Susitiko su žmogumi vėlų vakarą, padavė pinigus, surašė pirkimo – pardavimo sutartį ir grįžo į (duomenys neskelbtini). Kažkur po 2 dienų jis nebekėlė telefono, todėl susisiekė su savininku nurodytu registracijos liudijime. Skambino, kad išregistruotų, bet savininkė nesuprato, ką turėtų išregistruoti, nes automobilis buvo neparduodamas, o išnuomotas. Ji norėjo skambinti į policiją, nes pagalvojo, kad automobilį pavogė. Suprato, kad įvyko apgavystė ir parašė pareiškimą į policiją. Su broliu A. ieškojo pirkti automobilį, tai galėjo būti 2019 kovo mėnesį, tiksliai neatsimena. Skelbimą pamatė arba „autoplius“, arba „autogide“, buvo prašoma apie 3000 eurų ar kažkiek daugiau, bet nusiderėjo. Galėjo kainuoti 2700 eurų, kaip nurodyta pareiškime. Šiandien pardavėjo telefono numerio negali pasakyti. Susitiko (duomenys neskelbtini), tikslios vietos dabar nenurodys, nes nevietinis. Kažkur netoli įvažiavę į miestą, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), galėjo būti (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Buvo vakaras, tamsu ir 2-3 žmonės sėdėjo automobilyje. Jie išlipo, pasisveikino, apžiūrėjo automobilį, pavažiavo. Viskas jiems tiko. Nusprendė pirkti automobilį. Ten buvo tas savininkas, kuris dokumentus formino ir dar vienas asmuo, kuris tame procese nedalyvavo. Suprato, kad pardavėjas tas, kuris tvarkė dokumentus, pildė sutartį, pasirašinėjo. Dabar negali pasakyti, kad ekrane matomas tas pats asmuo. Praėjo daug laiko, matė jį tik vieną kartą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atpažinęs akivaizdžiai, nes tai buvo 2-3 dienos po įvykio. Pardavėjo asmens tapatybės netikrino. Ar tai jo automobilis, nesidomėjo. Kaip ir ankščiau pirkdavo automobilius, netikrindavo, pasitikėjo žmonėmis, nebuvo jokių bėdų. Dabar daug ko jau neatsimena. Teisėjai pagarsinus nukentėjusiojo parodymus (1 tomas, b. l. 53-54), nurodė, kad jo duoti parodymai teisingi, juos tvirtina. Sutartį su I. S. matė. Iš jos buvo surašyti duomenis į naują pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartyje buvo nurodytas buvusios savininkės telefono numeris. Pinigus sumokėjo jis – 2650 eurus. Palaiko civilinį ieškinį. Prašo priteisti žalą. Automobilis buvo grąžintas savininkei, o jis prarado pinigus. Pinigus sumokėjo tam žmogui, kuris pildė ir pasirašinėjo sutartį. Sutarties originalą gavo. Pasirašinėjo 2 lapus. J. J. pildė sutartį vietoje, kad kažkokius įrašus darytų kitas asmuo, nematė. Pardavėjas apie automobilį ir buvusią savininkę pasakojo nedaug. Suprato, kad įsigijo iš jos tiesiog perpardavimui (3 tomas, b. l. 163-166);

- liudytojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad kartu su savo sugyventine I. S. 2019 m. kovo 14 d. susitiko su J. J. (duomenys neskelbtini) gatvės (dienos metu), tikslaus laiko nežino. Jis pateikė asmens dokumentą (kopijos nepasidarė). Jie kartu sudarė su juo transporto priemonės nuomos sutartį nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 19 d. už 130 eurų. Pasirašė nuomos sutartį ir jam įteikė visus reikalingus dokumentus, priklausančius automobiliui, kartu su rakteliais. 2019 m. kovo 19 d. apie 12.00 val. prieš kreipiantis į policiją paskambino kartu su I., J. J. ir paklausė jo, kodėl jų automobilis parduotas, tačiau jis neigė ir sakė, kad jų automobilio nepardavė, kad gali atvažiuot apžiūrėti į „(duomenys neskelbtini)“. Atsakė, kad atvažiuos. Važiuojant su savo mergina I. į susitikimo vietą, jiems paskambino Šiaulių policijos komisariato pareigūnas ir pasakė, kad nevažiuotų susitikti su J. J., kadangi jo ten net nebus. Tada jie kartu su I. kreipėsi į policiją dėl esamo įvykio (1 tomas 177-178). Teisme liudytojas parodė, kad išnuomojo „Toyota Prius“ automobilį, tuo metu draugės, dabar - žmonos I. S. Ne pirmą kartą nuomojo tą automobilį. Išnuomojo, atvažiavo žmogus, ką veiks su tuo automobiliu, jie detaliai nesigilino. Tas automobilis parengtas labiau taksi paslaugoms, žmonių pavežimui, nes įdėta dujų įranga. Buvo tamsesnis paros metas. Buvo dar vienas vyresnio amžiaus žmogus. Sutartis buvo sudaroma su J., tai to kito asmens jis neįtraukė į sutartį, nes jeigu jau įrašo du asmenis, tai reiškia, kad jie abu bus atsakingi. Jis suprato, kad kas paduoda pinigus, tas nuomoja. J. padavė pinigus, į priekį 130 eurų už savaitės nuomą. Buvo tokia praktika, kad kai ateina ta pati diena, žmogus, jei patenkintas, vėl sumoka pinigus ir toliau naudojasi automobiliu. Jei būtų viskas tvarkingai būtų buvę, taip, jog pratęstų sutartį ir ilgesniam laikotarpiui. Kai suformino sutartį, J. padavė pinigus, tuomet jis atidavė automobilio raktus ir jie išvažiavo. Daugiau nieko ir nežinojo. Praėjus tam tikram laikui žmona paskambino ir pasakė, kad jų automobilis parduotas. Tada nepatikėjo, nesuprato, kaip tai įmanoma. Paskambino žmonai, pasikalbėjo, po to skambino J., klausė kur dingo automobilis. Jis teigė, kad su juo viskas tvarkoje, kad automobilis pastatytas (duomenys neskelbtini), aikštelėje. Pasitarus su draugais, kurie dažnai nuomoja automobilius, jam patarė, jog automobilio neieškoti, nes jau jis bus pavogtas, kadangi jie jau turėjo panašios patirties. Susisiekė su policijos pareigūnais nusprendė nebevažiuoti į (duomenys neskelbtini), neieškoti automobilio, nes žinojo, kad jo ten tikrai nebus. Tada nuvažiavo į komisariatą ir pateikė visus duomenis apie šią situaciją pareigūnams. Negalėtų atpažinti to kito asmens, kuris buvo su J. Jis nepatikrino ar turi J. vairuotojo pažymėjimą, nes kai neturi vairuotojo pažymėjimo, tuomet nenuomojama, čia jo klaida. Tikrino J. asmens dokumentus, asmens tapatybės kortelę. Vardą, pavardę ir asmens kodą. Ar tikrai dabar mato ekrane tą asmenį, kuriam nuomojo automobilį negali tiksliai pasakyti. Buvo tamsus paros metas, tad negali pasakyti tiksliai. Jau trys metai praėjo, išvaizda keičiasi. Neįsidėmėjo veidų. Susitiko prie tėvų namo. Ten laikė tą automobilį, kad nemaišytų. Sutarė susitikti telefonu, sutarė laiką, vietą, pasakė nuomos sąlygas ir atvažiavo. Telefonu pasakė, kad atvažiuos taksi, bet jis nematė kaip jie atvažiavo, nes atėjo nuo gatvės pėsti. Kokiu tikslu nuomojo, konkrečiai nepasakė, bet jis suprato, kad pavėžėjo darbui nuomoja, nes tada, kaip ir dabar, pavėžėjimo paslaugos buvo populiarios. Nebuvo išvis kalbos apie automobilio perdavimą kitiems asmenims. Jei būtų buvę paminėti kiti asmenys, juos būtų įrašę į nuomos sutartį. Į nuomos sutartį buvo įrašytas J. telefono numeris. Tą telefoną padiktavo. Iš to paties numerio jam jis skambino, kai tarėsi susitikti. Iš tų dviejų asmenų suprato, kad automobilis reikalingas J. Tas kitas asmuo buvo tiesiog šalia, kaip palikantis J. Prie automobilio vairo sėdo J., kitas žmogus sėdo šalia. Dėjo į „Facebook“ grupę ir į „skelbiu.lt“ portalą. Nežino, kur rado skelbimą. Skelbime nurodė kainą, kokį automobilį nuomoja. Kai buvo susitikę, jis aptarinėjo sąlygas. Žmona šalimais vaikščiojo, kieme. Jie po darbų kartu atvažiavo, apie 17-18 val. Žmonai sutartį padavė pasirašyti, ji mašinoje buvo atsisėdus, nes jie jau ruošėsi važiuoti. Iš (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelės pasiėmė automobilį. Nebuvo automobilis apgadintas. Pakeistos padangos, ratlankiai, tačiau nežino, kas pakeitė. Prie vairo sėdo aukštesnis žmogus, tas, kuris pasirašė sutartį (3 tomas, b. l. 145-149);

- liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. kovo mėnesį, tikslios dienos nepamena, jam būnant kartu su broliu L. V. internetiniame puslapyje „www.autoplius.lt“ rado skelbimą, apie parduodamą automobilį „Toyota Prius“, kurio kaina buvo apie 3950 eurų. Prie skelbimo buvo nurodytas kontaktinis numeris, kurio nurodyti negali, neišsaugojo. Jis iš savo numerio, kurio nebenaudoja paskambino asmeniui, įdėjusiam skelbimą ir sutarė su juo susitikti (duomenys neskelbtini) miestelyje tos pačios dienos vakare. Jis kartu su broliu L. V. nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį, susitiko aikštelėje, apie 300 metrų nuo autostrados. Aikštelė buvo neasfaltuota. Vyriškis jiems atvykus jau buvo aikštelėje, atvykęs automobiliu „Toyota Prius“. Vyriškis, kuris pardavinėjo automobilį buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 180 centimetrų ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, ant galvos užsidėjęs gobtuvą, be to buvo vakaras apie 20.00 ar 21.00 val., todėl asmens labai neįsižiūrėjo. Abu su broliu apžiūrinėjo automobilį, jis jiems tiko, sutarė, kad automobilį parduos už 3700 eurų. Vyriškis, prieš sudarydamas sutartį su jo broliu L. V., parodė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje buvo parašyta, kad jis automobilį yra įsigijęs iš moters, kaip vyriškis paminėjo, tai jo draugės automobilis, šiuo meta jis automobilį persirašęs ant savęs, nori jį parduoti. Tuomet jo brolis susirašė su vyriškiu automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, jis surašant sutartį nedalyvavo, vaikščiojo ir apžiūrinėjo automobilį, kurį pirko. Atsiskaitė su pardavėju ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Po keleto dienų, internete patikrino automobilį, ir pamatė, kad jis vis dar nėra išregistruotas, todėl susiradę ant registracijos liudijimo nurodytos moters vardą ir pavardę, per socialinį tinklalapį „Facebook“ jai parašė, kada ji žada išregistruoti automobilį. Moteris nesuprato apie ką kalba, parašė savo numerį ir jiems susiskambinus paaiškėjo, kad automobilis „Toyota Prius“ yra išnuomotas asmeniui, tuomet jie suprato, kad vyriškis juos apgavo, parduodamas jam išnuomotą automobilį. Taip pat moteris jiems atsiuntė nuomos sutartį, kurią brolis pateikė pareiškimo parašymo metu. Minėtą vyriškį atpažinti galėtų (1 tomas, b. l. 135-137). Teisme liudytojas parodė, kad jie su broliu L. V. važiavo pirkti automobilio į (duomenys neskelbtini). Susitiko su žmogumi vakare. Tikslios vietos nepamena. Brolis susipildė pirkimo – pardavimo dokumentus, jie išvažiavo iš tos vietos, grįžo į (duomenys neskelbtini). Praėjus porai dienų nesulaukė, kad automobilis būtų išregistruotas, tad pagal automobilio dokumentą susisiekė su moterimi. Susirado ją „Facebook‘e“. Ji jiems parašė, kad tas automobilis buvo nuomojamas, supyko ir sakė, kad kreipsis į policiją, bet jie tai padarė greičiau. Nuvyko į Šiaulių policiją ir ten parašė pareiškimą. Tai galėjo būti 2019 metais, tačiau nei mėnesio, nei dienos neatsimena. Brolis rado skelbimą ar „Autogidas“, ar „Autoplius“ tinklapyje. Buvo parduodama „Toyota Prius“ už kažkur 3000 eurų, labai mažai nusiderėjo, apie keliasdešimt eurų. Pradžioje susiskambino ir sutiko miestelyje tik įvažiavus į (duomenys neskelbtini), gali būti, kad (duomenys neskelbtini). Buvo vienas asmuo. Atvažiavę jie jo dar laukė apie 5 minutes, kol jis pasirodė. Tada jis nuėjo į šoną, nes brolis pildė dokumentus, apžiūrinėjo automobilį. Jis tiesiog kartu važiavo pirkti to automobilio. Gal automobilio viduje kažkas ir buvo, neatsimena. Pardavinėjo vienas asmuo. Kas pildė sutartį neatsimena. Kaip atrodė žmogus nebeatsimena. Brolis kažką žiūrėjo ar dokumentą, ar kažką, lyg ir atsimena, kad kažką darė, bet daugiau nieko netikrino. Jiems atrodė viskas normalu, parduodamas automobilis su dokumentais. Tikriausiai čia daugelis atveju tokių yra: parduodami automobiliai su pirkimo – pardavimo sutartimi, perpardavėjai taip dažniausiai daro. Brolis mokėjo pinigus tam asmeniui, grynais apie 3000 eurų. Tikslios sumos neatsimena. Pastebėjo, kad puslapyje „regitra.lt“ tas automobilis neišregistruotas. Bandė susisiekti su tuo asmeniu, bet nesigavo, todėl pagal registracijos liudijimą, surado per ‚Facebook‘a“ savininkę pagal vardą, pavardę. Ji parašė, kad tas automobilis buvo nuomojamas, nėra parduodamas ir ji liko nesupratusi. Pinigus prarado ir policijoje jiems pasakė, kad tai dabar labai ilgai užtruks. Su automobiliu atvažiavo į policiją. Policija paėmė raktelius, sakė, kad grąžins tą automobilį savininkei, todėl kai atvažiavo, pasiėmė. Pinigai buvo brolio. Jie su broliu yra identiški dvyniai. Ikiteisminio tyrimo metu rodė nuotraukas, tuo metu buvo įsidėmėję, nors buvo tamsu, vakaras, bet iš plaukų ir kūno sudėjimo tikrai atpažino. Tada važinėjo visur su broliu kartu. Nupirktą automobilį vairavo brolis. Jis važiavo su kitu automobiliu. Ar pardavėjas nuėjo ar atsisėdo kažkur, nepastebėjo. Kai atvažiavo, laukė jo ir jis pasirodė prie jų automobilio. Kaina buvo labai patraukli, rinkos kaina buvo didesnė, o automobilio - mažesnė vos ne dvigubai, todėl susidomėjo ir skambino. Galimai pasakė, kad pirmi paskambino ir todėl greitai važiavo pirkti. Kodėl kaina mažesnė, nieko neaiškino. Tiesiog sakė, kad nenaudojamas, to automobilio šonas buvo šiek tiek įbrėžtas, stovi nereikalingas ir nori parduoti. Nupirko ir nori tiesiog perparduoti. Apie ankstesnę savininkę nieko neminėjo. Vyras buvo jaunas, iki (duomenys neskelbtini) metų. Ūgio nepamena. Jo asmens dokumento, jis nežiūrėjo. Mano, kad jis buvo vienas, bet tiksliai neatsimena, ar buvo daugiau žmonių. Buvo tamsus metas, ten buvo labai tamsu. Kai tada klausinėjo kaip atrodo, atsiminė, dabar - nebe. Tikrai nepamena ar tas asmuo buvo žemesnis ar aukštesnis už jį. Tiksliai neatsimena, bet nuotraukos, kurias jam rodė buvo paprastos, tiesiog veidai iš „Facebook‘o“ ar interneto, be ūgio žymių. Rodė apie 4 nuotraukas (3 tomas, b. l. 172-177);

- liudytojos D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji yra J. J. motina. Kur yra jos sūnus J. J., ji nežino. Paskutinį kartą savo sūnų matė 2019 kovo mėnesį, kai jis buvo jos namuose. Ji gulėjo savo lovoje ir sūnus prie jos priėjęs pasakė, kad išvažiuoja. Kur išvažiuoja sūnus nepasakė. Ji apsiverkė ir sūnus išėjo pro duris. Po to laiko ji sūnų nei karto nematė. Kur jis gali būti, taip pat nežino. Kiek jai yra žinoma sūnus vartoja narkotines medžiagas, bandė gydytis (duomenys neskelbtini), tačiau vėl pradėjo vartoti narkotines medžiagas ir yra priklausomas nuo jų (2 tomas, b. l. 18-22);

- L. V. 2019 m. kovo 19 d. protokolu – pareiškimu, kad 2019 m. kovo 15 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), įsigijo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2008 metų laidos. Po ko sužinojo, kad automobilis pardavėjui J. J. nepriklauso, o yra išnuomotas. Suprato, kad yra apgautas. Jam padaryta turtinė 2650 eurų žala (1 tomas, b. l. 1-5);

- 2019 m. kovo 19 d. 14.10 val. gautu I. S. pranešimu, kad 2019 m. kovo 14 d. ji sudarė transporto priemonės nuomos sutartį su J. J., kuris laiku negrąžino automobilio (1 tomas, b. l. 7);

- 2019 m. balandžio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad atpažįstantysis L. V. iš jam pateiktų nuotraukų atpažinti, nuotraukoje Nr. 3 atpažino asmenį (J. J.), kuris galėjo jam parduoti automobilį. Asmenį atpažino iš veido bruožų (1 tomas, b. l. 67-74);

- 2019 m. kovo 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad L. V. pateikė automobilį „Toyota Prius“, baltos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį, 2019 m. kovo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį, užvedimo pultelį su rakteliu (1 tomas, b. l. 75-78);

- transporto priemonės 2019 m. kovo 19 d. aprašu, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), spidometro rodmenys 178537. Automobilio techninė būklė: smulkūs defektai ir kėbulo įbrėžimai, įbrėžtas dešinės pusės galinis slenkstis ir galinės durelės. Akumuliatoriaus modelis – baterija (1 tomas, b. l. 85);

- UAB „Vertikali Medija“ pateikta informacija, kad skelbimas dėl parduodamo automobilio „Toyota Prius“ (duomenys neskelbtini), nurodyta kaina 2999 eurai. Internetiniame puslapyje „www.autogidas.lt“ įdėtas 2019 m. kovo 15 d. 14.49 val., nurodytas pardavėjo telefono numeris (duomenys neskelbtini) bei el. paštas (duomenys neskelbtini). Pateiktame skelbime matyti, kad skelbimas buvo įdėtas per mobilųjį įrenginį IP (duomenys neskelbtini) (1 tomas 116-119);

- 2019 m. balandžio 24 d. apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėta telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 13 d. Pagal pateiktą išklotinę matyti, kad telefono numeris aktyvuotas 2019 m. kovo 15 d. 14.29 val. ir veikė iki 2019 m. kovo 16 d. 11.35 val. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) veikė mobiliajame įrenginyje, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Aktyvavus numerį 2019 m. kovo 15 d. 14.50 val. telefono numeriui atsiunčiama žinutė iš „autogidas.lt“. 2019 m. kovo 15 d. telefono numeris (duomenys neskelbtini) kontaktuoja su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (nukentėjęs) 12 kartų. Minėtas telefono numeris veikė prisijungdamas prie bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 103-105);

- 2019 m. gegužės 6 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta pažyma telefono įrenginio, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 1 d. 18:03:14 į minėtą įrenginį buvo įdėta UAB „Bitės Lietuva“ SIM kortelė su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Skambinant minėtu numeriu telefonas išjungtas. Laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 15 d. 14:29:52 iki 2019 m. kovo 15 d. 19:49:19 į minėtą įrenginį buvo įdėta UAB „TELE2“ SIM kortelė numeriu (duomenys neskelbtini). Skambinant minėtu numeriu telefonas išjungtas (1 tomas, b. l. 112-113);

- 2019 m. gegužės 6 d. apžiūros protokolu, kad apžiūrai pateikta pažyma dėl priklausomybės pagal IP adresą. Atliekant išklotinės analizę nustatyta, kad prie IP (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 15 d. laikotarpyje 14:49:01 val. iki 14:50:01 val. buvo prisijungta iš įvairių IP adresų. Telefono numeris, kurio numeris (duomenys neskelbtini) įrenginio IMEI (duomenys neskelbtini) jungėsi prie minėto IP virš 600 kartų. IP priklausomybė nenustatyta. (1 tomas, b. l. 124-126);

- 2019 m. gegužės 6 d. tarnybiniu pranešimu, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate 2019 m. kovo 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. kovo 15 d. apie 20.00 val., L. V., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelyje, pagal pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo iš J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris kaip vėliau paaiškėjo buvo išnuomotas. L. V. padaryta 2650 eurų turtinė žala (1 tomas b. l. 130-132);

- 2019 m. gegužės 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad atpažįstantysis – liudytojas A. V. iš jam pateiktų nuotraukų atpažinimui, nuotraukoje Nr. 2 atpažįsta asmenį (J. J.), iš kurio nupirko automobilį „Toyota Prius“ (duomenys neskelbtini) miestelyje kartu su broliu L. V. Vyriškį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (1 tomas, b. l. 138-145);

- 2019 m. liepos 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad atpažįstantysis – liudytoja I. S. iš jai pateiktų nuotraukų atpažinimui, nuotraukoje Nr. 4 atpažįsta asmenį (J. J.), su kuriuo sudarė automobilio nuomos sutartį dėl automobilio „Toyota Prius“ (duomenys neskelbtini). Vyriškį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (1 tomas, b. l. 170-175);

- 2019 m. kovo 14 d. transporto priemonės nuomos sutartimi, iš kurios matyti, kad I. S. 2019 m. kovo 14 d. sudarė automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4340 eurų nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo minėtą automobilį nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 19 d. už 130 eurų. Transporto priemonės perdavimo akte nurodyta, kad minėtas automobilis perduotas 2019 m. kovo 14 d. 17.00 val. J. J. (1 tomas, b. l. 167-169);

- VĮ „Regitra“ informacija, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas nuo 2019 m. vasario 9 d. yra I. S. (2 tomas, b. l. 9-12);

- 2019 m. spalio 9 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėti: 1) automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2019 m. kovo 19 d., automobilio savininkė yra I. S. Automobilio VIN: (duomenys neskelbtini). 2) Automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (2 vnt.) sudaryta tarp (Pardavėjos) I. S. ir (Pirkėjo) J. J. Automobilio sutartis sudaryta 2019 m. kovo 14 d. 18 val., (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės kaina – 2400 eurai. Pirkėjo adresas: (duomenys neskelbtini). Apatinėje dalyje yra šalių parašai. 2019 m. kovo 15 d. 20.00 val. transporto priemonės sutartis sudaryta tarp (Pardavėjo) J. J. ir (Pirkėjo) L. V.. Kaina (2650 eurai). Pirkėjo adresas: (duomenys neskelbtini). Apatinėje dalyje yra šalių parašai. 3) Automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galioja iki 2021 m. vasario 6 d. 4) Automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo raktelis su pulteliu (juodos spalvos) (2 tomas, b. l. 13-17);

- 2019 m. spalio 9 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėtos: 1) pirkimo – pardavimo sutartis tarp I. S. ir J. J.. Sutarties sudarymo vieta, data ir laikas: 2019 m. kovo 14 d. 18.00 (duomenys neskelbtini), pirkėjas J. J., nurodytas pirkėjo adresas (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės kaina 2400 eurų. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis suklastota, kadangi, ją pasirašė ne savininkė I. S.. Sutartyje yra pirkėjo ir pardavėjo parašai. 2) pirkimo-pardavimo sutartis tarp J. J. ir L. V.. Sutarties sudarymo vieta, data ir laikas: 2019 m. kovo 15 d., 20.00 val., pirkėjas L. V., nurodytas pirkėjo adresas (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės kaina 2650 eurų. Sutartyje yra pirkėjo ir pardavėjo parašai (2 tomas 18-22);

- 2022 m. balandžio 25 d. specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad 1. Pateiktoje tyrimui 2019 m. kovo 14 d. transporto priemonės „Toyota prius“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutartyje tarp pardavėjos I. S. ir pirkėjo „J. J.“, visus rankraštinius įrašus (išskyrus rankraštinį įrašą „I. S.“ esantį eilutėje „Transporto priemonę pardavė“) parašė ir eilutėje „Transporto priemonę pirko“ esantį parašą pasirašė J. J. 2. Pateiktos tyrimui 2019 m. kovo 14 d. transporto priemonės „Toyota prius“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutarties tarp pardavėjos I. S. ir pirkėjo J. J., eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ esantį rankraštinį įrašą – „I. S.“ parašė ir parašą pasirašė ne I. S., o kitas asmuo. Atsakyti į specialistui pateiktą klausimą, ar 2019 m. kovo 14 d. transporto priemonės „Toyota prius“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutarties tarp pardavėjos I. S. ir pirkėjo J. J., eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ esantį rankraštinį įrašą – „I. S.“ parašė ir parašą pasirašė J. J., ar kitas asmuo, nėra galimybės dėl priežasčių nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje. 3. Pateiktos tyrimui 2019 m. kovo 15 d. transporto priemonės „Toyota prius“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutartyje tarp J. J. (pardavėjas) ir L. V. (pirkėjas), viršutinėje eilutėje „Pardavėjas“ esantį rankraštinį įrašą (duomenys neskelbtini) J. J.“ bei apatinėje eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ esantį rankraštinį įrašą „J. J.“ parašė ir eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ esantį parašą pasirašė pats J. J. (3 tomas, b. l. 25-31);

- 2020 m. liepos 13 d. tarnybiniu pranešimu, kad 2020 m. gegužės 16 d. D. J. mirė, tačiau motinos laidotuvėse J. J. nedalyvavo (2 tomas, b. l. 54);

- 2022 m. gegužės 4 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad nėra duomenų, kad J. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, galinčiu turėti įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ar byloje nagrinėjimo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (3 tomas, b. l. 73);

- 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimu, kuriuo nukentėjusiajai I. S. grąžintas automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, techninės apžiūros kortelės, automobilio užvedimo pultelis su rakteliu (2 tomas, b. l. 4-5).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pažymėtina, kad minimo straipsnio dispozicijoje nurodyti požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje išvardintų veikų.

Sukčiavimo, numatyto BK 182 straipsnyje, esmė – neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimo apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu ,,privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį įgyto svetimo turto vertė turi būti didesnė nei 5 MGL, tačiau mažesnė nei 250 MGL.

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, padarinių nereikalauja, todėl nusikaltimas laikomas baigtu atlikus baudžiamojo įstatymo dispozicijoje išvardintus veiksmus. Šis nusikaltimas padaromas taip pat tik tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis J. J. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino. Nagrinėjamu atveju įvertinus iš dalies kaltinamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, specialisto išvadą, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolus, apžiūros protokolus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – sudaręs su I. S. (S.) automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 4340 eurų, nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo minėtą automobilį nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 19 d. už 130 eurų; paėmęs automobilį ir neketindamas jo grąžinti nuomotojui. 2019 m. kovo 14 d. suklastojęs transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį neva I. S. 2019 m. kovo 14 d. pardavė J. J. minėtą automobilį už 2400 eurų, pasirašydamas už ją, tokiu būdu pagaminęs netikrą dokumentą, kurį laikė ir gabeno su savimi, 2019 m. kovo 15 d. 14.49 val. internetinėje svetainėje www.autoplius.lt iš mobiliojo įrenginio, kurio IP (duomenys neskelbtini), įdėjo skelbimą tinklapyje „autoplius.lt“, kad parduoda automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pagal minėtą skelbimą 2019 m. kovo 15 d. susisiekus L. V. ir susitarus susitikti, jis (J. J.) apie 20 val. (duomenys neskelbtini), susitiko su pirkėju bei apgaule prisistatęs minėto automobilio savininku, pateikęs netikrą 2019 m. kovo 14 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pardavė automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) L. V. už 2650 eurus ir tokiu būdu panaudojęs netikrą dokumentą, apgaule įgijo svetimą turtą. Be to J. J., laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 15 d. 20.00 val. tyčia suklastojo dokumentą (2019 m. kovo 14 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį), t. y. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties blanke, tyčia, savo ranka grafoje „Data, laikas“ įrašė datą ir laiką, t. y. „2019 m. kovo 14 d. 18.00“, savo ranka grafoje „Pardavėjas“ parašė (duomenys neskelbtini) I. S.“ ir grafoje „Transporto priemonę pardavė“ savo ranka parašė šio asmens duomenis, t. y. „I. S.“ ir pasirašė už šį asmenį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šį suklastotą dokumentą laikė ir gabeno su savimi, kol 2019 m. kovo 15 d. apie 20.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) mikrorajone, esančioje aikštelėje, pateikė L. V.. Susitaręs su L. V., kad šis perka iš jo (J. J.) automobilį „Toyota Prius‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 2650 eurų, L. V. matant, tyčia suklastojo dokumentą (2019 m. kovo 15 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį), t. y.: transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties blanke, tyčia, savo ranka grafoje „Pardavėjas“ įrašė (duomenys neskelbtini) J. J.“, žinodamas, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimo metu buvo registruotas I. S. vardu, ir tokį suklastotą dokumentą (2019 m. kovo 15 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį) tyčia realizavo. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nelabai pažįstami asmenys paprašė jo išnuomoti automobilį tam, kad jie galėtų pradėti dirbti ir teikti taksi paslaugas. Už tai, kaltinamajam buvo pažadėta, kad jam bus sumokėta dalis uždirbtų pinigų. Taip pat paaiškina, kad nedalyvavo automobilio pardavime bei pirkimo – pardavimo sutarties neklastojo. Minėtus kaltinamojo parodymus paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, kurie teisminio nagrinėjimo metu buvo patikrinti, ištirti. Nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė išsamius parodymus dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos bei paaiškino visas jiems žinomas aplinkybes. Nukentėjusioji I. S. (S.) paaiškino, kad neketino parduoti jai priklausančio automobilio, o tik norėjo automobilį išnuomoti. Visais reikalingais dokumentais ir automobilio išnuomavimu rūpinosi nukentėjusiosios vaikinas, tai yra liudytojas M. S. Taigi, nukentėjusioji tik pasirašė dokumentus dėl nuomos ir visą įvykį, kuomet buvo atvykęs kaltinamasis su dar vienu asmeniu pasiimti automobilio, stebėjo tik iš šalies. Vaikinas, kuris prisistatė J. J., pateikė savo asmens dokumentą, pagal kurį buvo sudaryta su juo transporto priemonės nuomos sutartis nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 19 d. už 130 eurų. Už nuomą mokėjo J. J.. Pažymi, kad sutartis buvo sudaryta I. S. vardu, o sutartį pildė jos vyras M. S. Tuomet buvo sutarta, kad dėl nuomos pratęsimo bus tariamasi po savaitės. Panašiu laiku su ja susisiekė nukentėjusysis L. V., kuris pranešė, kad automobilis jam buvo parduotas. Nors nukentėjusioji, duodama parodymus teisme, negalėjo prisiminti kaltinamojo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji pagal nuotrauką jį atpažino bei nurodė, jog būtent kaltinamasis pasirašė nuomos sutartį. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytojas M. S., kuris padėjo nukentėjusiajai išnuomoti automobilį. Liudytojas paaiškino, kad kaltinamasis pateikė asmens dokumentą, tačiau jo kopija nebuvo padaryta. Jis kartu su kaltinamuoju sudarė transporto priemonės nuomos sutartį nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 19 d. už 130 eurų. Pasirašė nuomos sutartį ir jam įteikė visus reikalingus dokumentus priklausančius automobiliui kartu su rakteliais. Įvykio metu buvo tamsesnis paros metas bei su kaltinamuoju dar buvo vyresnio amžiaus žmogus. Sutartis buvo sudaroma su J., todėl kito asmens jis neįtraukė į sutartį. Kaltinamasis padavė pinigus į priekį 130 eurų už savaitės nuomą. Kai suformino sutartį, J. padavė pinigus, tuomet jis atidavė automobilio raktus ir jie išvažiavo. Praėjus tam tikram laikui jam žmona paskambino ir pasakė, kad jų automobilis parduotas. Liudytojas taip pat negalėjo teisiamojo posėdžio metu nurodyti, ar kaltinamasis yra tas asmuo, kuriam buvo išnuomotas automobilis, kadangi po įvykio jau praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, tai yra apie 3 metai. Su kaltinamuoju tarėsi telefonu susitikti, sutarė laiką, vietą, pasakė nuomos sąlygas ir jie atvažiavo. Į nuomos sutartį buvo įrašytas kaltinamojo telefono numeris. Tą telefoną padiktavo ir iš to paties numerio jam buvo skambinta, kai tarėsi susitikti. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad išsinuomoti automobilio buvo atvykęs pats kaltinamasis, kuris pasirašė sutartį ir sėdo prie automobilio vairo išvažiuojant. Be to nukentėjusioji ir liudytojas patvirtino savo parodymus, jog po to, kai buvo jiems pranešta apie automobilio pardavimą, jie susisiekė su kaltinamuoju, kuris jiems paaiškino, jog automobilis yra (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju kaltinamasis melavo nukentėjusiajai, pateikė neteisingą informaciją, kadangi policijos pareigūnai informavo, kad jo (duomenys neskelbtini) nėra, tokiu būdu galimai bandė kuo ilgiau nuslėpti nuo nukentėjusiosios informaciją, kad automobilis parduotas.

Taip pat nukentėjusysis L. V. paaiškino, kad internete pamatė skelbimą, kuriame buvo parduodamas automobilis „Toyota Prius“ už palyginus nedidelę kainą. Susiskambinus su kaltinamuoju atvyko į (duomenys neskelbtini) bei apžiūrėjęs automobilį jį nusipirko už 2650 eurų. Automobilį pardavinėjo vienas asmuo, su kuriuo ir buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis atpažino kaltinamąjį iš nuotraukos. Liudytojas A. V. buvo nuvykęs kartu su savo broliu nukentėjusiuoju L. V. apžiūrėti automobilio ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusiojo parodymus, todėl teismo vertinimu, nukentėjusiųjų pozicija yra nuosekli, duoti parodymai - išsamūs, jie patvirtina, jog tiek nuomojant automobilį, tiek parduodant jį, dalyvavo kaltinamasis J. J., kuris su jais bendravo bei pasirašinėjo dokumentus. Pažymėtina, kad byloje pateikta 2019 m. kovo 14 d. nuomos sutartis, kurioje įrašytas nuomotojas J. J. bei tą pačią dieną buvo surašyta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje pirkėju įrašytas kaltinamasis. 2019 m. kovo 15 d. jau buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis su nukentėjusiuoju L. V. Šios aplinkybės parodo, jog kaltinamasis ir turėjo tikslą parduoti išnuomotą automobilį ir jo neketino grąžinti nukentėjusiajai I. S. (S.), šios aplinkybės paneigia kaltinamojo parodymus, jog automobilis buvo išnuomotas tikslu vykdyti veiklą. Be to 2022 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad transporto priemonės „Toyota prius“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutartyje pasirašė J. J. bei pateiktos tyrimui 2019 m. kovo 14 d. transporto priemonės „Toyota prius“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutartyje pasirašė ne I. S., o kitas asmuo. Atsakyti į specialistui pateiktą klausimą, ar 2019 m. kovo 14 d. transporto priemonės „Toyota prius“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutarties tarp pardavėjos I. S. ir pirkėjo J. J., eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ esantį rankraštinį įrašą – „I. S.“ parašė ir parašą pasirašė J. J., ar kitas asmuo, nebuvo galimybės dėl priežasčių nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje, tačiau pateiktos tyrimui 2019 m. kovo 15 d. transporto priemonės „Toyota prius“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutartyje tarp J. J. (pardavėjas) ir L. V. (pirkėjas), viršutinėje eilutėje „Pardavėjas“ esantį rankraštinį įrašą (duomenys neskelbtini) J. J.“ bei apatinėje eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ esantį rankraštinį įrašą „J. J.“ parašė ir eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ esantį parašą pasirašė pats J. J. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems ir kitai byloje esančiai medžiagai, nėra objektyvaus pagrindo abejoti jų patikimumu, todėl šios aplinkybės paneigia kaltinamojo išsakytą gynybinę versiją. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. J. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į J. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą - tiesioginę tyčią, į nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 9 kartus, iš jų vieną kartą už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, taip pat už nusikaltinus nuosavybei bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, administracine tvarka nebaustas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, ikiteisminio tyrimo metu buvo paieškomas ir grąžintas į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jis jokių realių pastangų nededa, o anksčiau jam skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina už nusikalstamą veiką, numatytą 182 straipsnio 1 dalyje viena iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje – taip pat viena iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrinamos jas iš dalies sudedant.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas, kai J. J. buvo suimtas nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki gruodžio 5 d. ir nuo 2022 m. kovo 25 d. iki balandžio 5 d. ekstradicijos tikslu (t. 2, b.l. 109), kol pagal Europos arešto orderį 2022 m. balandžio 5 d. perduotas Lietuvai ir uždarytas į Vilniaus apskrities VPK areštinę (nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. kovo 24 d. kaltinamasis (duomenys neskelbtini) atliko bausmę (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje pagal (duomenys neskelbtini) iškeltas baužiamąsias bylas), taip pat suėmimo laikas nuo balandžio 6 d. iki rugpjūčio 29 d., (3 tomas, b. l. 122-125), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomoji priemonė – suėmimas – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nukentėjusysis L. V. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 2650,00 eurus turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis sumokėjo minėtą sumą už įsigytą automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau automobilis buvo grąžintas nukentėjusiajai I. S.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis L. V. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė žalos, minėta pinigų suma įrašyta 2019 m. kovo 15 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje, neginčijama kaltinamojo, todėl jo pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl kitų klausimų

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė dokumentus dėl J. J. ekstradicijos išlaidų – 3391,64 eurai, kurios priteistinos iš kaltinamojo J. J. (3 tomas, b. l. 116).

Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl ikiteisminio tyrimo metu paimtos transporto priemonės „Toyota prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pervežimo ir saugojimo patyrė –88,15 eurų išlaidas (2 tomas, b. l. 23-27), kurios, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo J. J. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 16 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 399,40 eurų priteisimo iš kaltinamojo J. J. valstybės naudai už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje pripažintas būtinu. J. J. interesus ginti parinkta advokatė Zita Malova, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 16 d. nutartimi paskirta J. J. gynėja.

Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos imperatyviai numato būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas, dėl šios priežasties Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. J. (J. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti J. J. (J. J.) subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką, kai J. J. buvo suimtas nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki gruodžio 5 d. ir nuo 2022 m. kovo 25 d. iki balandžio 5 d. ekstradicijos tikslu, taip pat suėmimo laikas nuo balandžio 6 d. iki rugpjūčio 29 d., vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo J. J. (J. J.) 2650,00 (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt) eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš J. J. (J. J.) policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – 3391,64 eurus (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą, 64 centus) ekstradicijos išlaidų (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT 04 7044 0600 0782 1039, AB SEB banke).

Priteisti iš J. J. (J. J.) Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui paimtos transporto priemonės „Toyota prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pervežimo ir saugojimo – 88,15 eurų išlaidas. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT 03 7044 0600 0789 9142, AB SEB banke.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 399,40 eurų priteisimo už kaltinamajam J. J. (J. J.) suteiktą teisinę pagalbą, netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė