Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės J. G. atstovei advokato padėjėjai B. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui A. G. (A. G.) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas patikslintas ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo A. G. nepilnametės dukters E. G. išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki jos pilnametystės, paskiriant ieškovę išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo 2860 Eur susidariusį įsiskolinimą dėl vaikui E. G. neteikto išlaikymo; nustatyti nepilnametės dukters E. G. gyvenamąją vietą su mama J. G.; nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku, priteisti iš atsakovo ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. Dėl sunkios materialinės padėties prie vaiko išlaikymo savanoriškai prisideda ieškovės artimieji.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė patikslintą ieškinį, papildomai paaiškino, kad atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad dėl atsakovo psichologinio smurto, agresyvaus ir nenuspėjamo elgesio ieškovė buvo priversta iš užsienio grįžti į Lietuvą. Ieškovės pajamos yra minimalios. Atsakovas po ieškinio pateikimo į teismą su vaiku matėsi ir vieną kartą vaiko išlaikymui pervedė 200 Eur. Ieškovės dukra specialiųjų, papildomų poreikių, sveikatos problemų neturi. Šiuo metu, jokių būrelių nelanko. Ieškovė su dukra nuomojasi butą, pragyventi jai padėdavo tėvai, šiuo metu padeda brolis. Ieškovė neprieštarauja, kad vaiko tėvas bendrautų su vaiku, šalių tarpusavio sutarimu.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą byloje, nurodė, kad su ieškiniu sutinka, atsakovas savo pareigos teikti išlaikymą vaikui geranoriškai nevykdo, neprieštarauja, kad būtų priteista ieškovės prašoma išlaikymo suma, prašomai nustatyti bendravimo tvarkai neprieštarauja.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, tačiau į teismo posėdį bylą nagrinėjant iš esmės neatvyko, prašymų nepateikė, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl teismas bylą nagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė J. G. ir atsakovas A. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 816. Šalys turi nepilnametį vaiką E. G., gim. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro duomenimis šalys nekilnojamojo turto neturi. VĮ Regitra pažyma patvirtina, jog ieškovės vardu transporto priemonių nėra registruota. Ieškovė dirba pardavėja, jos vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 371 Eur. Valstybinio socialinio draudimo duomenimis atsakovas nedirba, su darbo santykiais susijusių pajamų negauna.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

Pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Byloje taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai konfliktuoja ir nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. kartu nebegyvena. Atsakovas su šeima nebendrauja, neprisideda prie dukters išlaikymo. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepimo ir įrodymų į bylą nepateikė, paaiškinimų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo dėl jo kaltės, nepateikė.

Teismui, įvertinus ieškovės paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas būti lojaliu, teikti pagalbą ir moralinę bei turtinę paramą šeimai, visapusiškai rūpintis šeima bei įstatymų nustatytas pareigas, reikalaujančias sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Šių pareigų atsakovas nevykdė, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

Šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013).

Ginčo dėl nepilnametės E. G. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra, kaip minėta, atsakovas nesutikimo, kad nepilnametis vaikas turėtų gyventi su mama, nepareiškė. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad tėvas dukra nesirūpina, su ja susitinka labai retai. Taip pat nustatyta, kad šiuo metu mergaitė gyvena su mama. Atsižvelgiant į vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šiuo metu nepilnametės dukters interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jos mama, kadangi būtent ieškovė užtikrina ir sudaro dukrai tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti, manytina, kad dukters ir atsakovo emocinis ryšys nėra tvirtas, todėl vaikui gyvenant su ieškove bus geriau užtikrinama jo raida bei poreikiai.

Taigi, įvertinus visas aplinkybes, tėvų savybes, įvertinus išvadą teikiančios institucijos nuomonę, teismas, spręsdamas bylą vaiko interesais, mano, jog nepilnametės E. G. gyvenamoji vieta nustatytina su mama ieškove J. G. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi ir tai, kad šiame gyvenimo etape (mergaitei 3 metų) mergaitės raidai reikšmingiausias yra nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir dukters bendravimas.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. G. nepilnametės dukters E. G. išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki jos pilnametystės, paskiriant ieškovę išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovės nuomone, vaiko išlaikymui ir būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga 440 Eur suma, kuri atitiktų nepilnamečio vaiko amžių, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Be kita ko, pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra yra 3 metų amžiaus, lanko darželį. Byloje nėra jokių duomenų apie nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus ar kitus jos specialius poreikius, lankomus būrelius ar kitą užklasinę veiklą. Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad kas mėnesį vaiko išlaikymui vidutiniškai ji skiria 535 Eur, todėl mano, kad atsakovas privalo skirti ne mažesnę kaip 220 Eur dydžio sumą.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, sveikatą, investicijas, išlaikytinių skaičių, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-209/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Ieškovė dirba, jos darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius yra apie 371 Eur, abi su dukra gyvena nuomojamame bute. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nepateikta. Duomenų apie savo turimus įsipareigojimus, išlaikytinius, sveikatą atsakovas taip pat nepateikė. Nekilnojamojo turto šalių vardu nėra registruota. Pažymėtina, kad gyvenamuoju būstu dukrą užtikrina ieškovė, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant dukrai gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas dukrai išlaikymo neteikia. Pažymėtina, kad abi šalys turi visas objektyvias galimybes padidinti savo darbines pajamas. Sprendžiant, kokio dydžio išlaikymą priteisti, atsižvelgtina ir į vaiko amžių, jo poreikius, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į jų elgesį, siekiant uždirbti, gauti didesnes pajamas vaiko išlaikymui, į tai, jog atsakovas neturi kitų nepilnamečių vaikų. Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnametei reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 555 Eur (neperskaičiuota dėl mokesčių reformos alga būtų 430 Eur), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 215 Eur. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos 3 metų amžiaus vaiko išlaidos per mėnesį yra per didelės – ieškovė nepagrįstai priskaičiuoja prie vaiko išlaidų transporto išlaidas (3 metų vaikų naudojimasis visuomeninio transporto paslaugomis yra nemokamas), kai kuriomis laisvalaikio išlaidomis tokio amžiaus vaikas nuolatos nesinaudoja, ergonominė kuprinė tokio amžiaus vaikui taip pat kol kas nereikalinga. Teismas daro išvadą, kad 200 Eur suma yra pakankama išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, teismas sprendžia, kad atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl mano, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis priteisimo nepilnametei dukrai tenkintinas iš dalies. Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, yra pagrindas priteisti vaiko išlaikymui iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas, įvertinus tai, jog šalių dukra kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gauna 50 Eur išmoką vaikui, kuri skirta vaiko poreikiams patenkinti, visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus. Išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Toks išlaikymas, teismo nuomone, nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašo priteisti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą už 13 mėnesių iki ieškinio padavimo teismui dienos, kuris sudaro 2860 Eur, skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą po 220 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad šiuo metu ieškovė viena išlaiko nepilnametę dukrą, o atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu, kad ieškovės nurodytą laikotarpį atsakovas prisidėjo prie dukters išlaikymo. Byloje nustatyta, jog šalys kartu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. nebegyvena, ieškinys teismui pateiktas 2018 m. rugsėjo 21 d. Šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove J. G. nuomojamame bute. Bylos duomenys patvirtina, jog šalys jau ilgą laiką nebendrauja dėl tarpusavyje kylančių nesutarimų, atsakovas ieškovei nepadeda išlaikyti vaiko. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai, atsakovas nepaneigė, kad nuo nurodyto laiko jis neteikė materialinio išlaikymo dukrai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 13 mėnesių iki ieškinio padavimo yra pagrįstas. Remiantis CK 3.192 straipsniu, 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į tai, kad įsiskolinimas priteisiamas retrospektyviai, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas dukrai skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už 13 mėnesių iki ieškinio teismui padavimo dienos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad po ieškinio teismui pateikimo, atsakovas vieną kartą vaiko išlaikymui pervedė 200 Eur, iš viso priteistina 2460 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina J. G..

Dėl bendravimo tvarkos

Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 straipsnyje. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nesant ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, teismas nustato ieškovės prašomą bendravimo su nepilnamečiu tvarką. Nustatytina, kad atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku E. G. ne rečiau kaip keturis kartus per kalendorinį mėnesį nepilnamečio vaiko tėvų iš anksto suderintu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko užimtumą. Bendravimo su vaiku metu atsakovas turi teisę pats tiesiogiai asmeniškai bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Jeigu vaikas serga ir dėl to negali vykti jo bendravimas su tėvu A. G., ieškovė įsipareigoja iš anksto apie tai informuoti atsakovą SMS trumpąja žinute. Atsakovas, pasibaigus jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku laikui, savo jėgomis ir lėšomis grąžina nepilnametį vaiką ieškovei vaiko grąžinimo metu esančioje ieškovės buvimo vietoje, kuri gali ir nesutapti su nepilnamečio vaiko perdavimo atsakovui vieta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-2174-20621 ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 proc. atleista. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų byloje nepateikta, todėl teismas neturi galimybės apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 75 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 54 Eur dydžio žyminis mokestis, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 55 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Atsižvelgiant į patenkintų ieškovės reikalavimų dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dydį, iš atsakovo valstybės naudai už šiuos reikalavimus priteistinas 109 Eur dydžio žyminis mokestis.

Be to ieškovė patyrė 19,34 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl įrodymų rinkimo byloje. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą tarp J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 816, nutraukti dėl atsakovo A. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: G, G.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama ieškove J. G..

Priteisti iš atsakovo A. G. nepilnametės dukters E. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. rugsėjo 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę J. G..

- atsakovas A. G. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku E. G. ne rečiau kaip keturis kartus per kalendorinį mėnesį nepilnamečio vaiko tėvų iš anksto suderintu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko užimtumą.

- bendravimo su vaiku metu atsakovas A. G. turi teisę pats tiesiogiai asmeniškai bendrauti su nepilnamečiu vaiku E. G..

- jeigu vaikas E. G. serga ir dėl to negali vykti jo bendravimas su tėvu A. G., ieškovė J. G. įsipareigoja iš anksto apie tai informuoti A. G. trumpąja SMS žinute.

- atsakovas A. G., pasibaigus jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. G. laikui, savo jėgomis ir lėšomis grąžina nepilnametį vaiką E. G. ieškovei vaiko grąžinimo metu esančioje ieškovės buvimo vietoje, kuri gali ir nesutapti su nepilnamečio vaiko perdavimo atsakovui vieta.

Priteisti iš atsakovo A. G. į valstybės biudžetą 184 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovei J. G. 18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.