Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. M. ir jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dercus“ atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Magreva“ atstovams vadovei I. L. bei advokato padėjėjui Vitaliui Venckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Dercus“ dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo ir įpareigojimo atkurti statybos darbų žurnalą bei pagal atsakovės UAB „Dercus“ priešieškinio ieškovui R. M. dalį dėl skolos, delspinigių, kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Magreva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad vykdant tarp šalių 2019 m. liepos 24 d. sudarytą rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), kuria atsakovė (rangovė) įsipareigojo įrengti plokštuminius pamatus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas (užsakovas) atsakovei (rangovei) sumokėjo 7 000 Eur dalį darbų kainos. Tačiau atsakovė (rangovė) 2019 m. lapkričio 20 d. įvykdė tik dalį darbų ir dėl nežinomų priežasčių likusius darbus nutraukė. Darbų techninę priežiūrą objekte atliekanti įmonė UAB „Magreva“ 2019 m. gruodžio 10 d. informavo ieškovą, kad atsakovė objekte dirba labai retai, nepateikė patikrinti statybos darbų vykdymo dokumentacijos, atnaujinto darbų vykdymo grafiko, o pagal rangos sutartį terminas pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. gruodžio 16 d. buvo surašytas statinio (pirties pastato) apžiūros aktas, kuriuo užfiksuotas atliktų darbų mastas, nustatyti darbų trūkumai. Taip pat šiuo aktu nustatyti šie darbų trūkumai – Rangos sutartyje numatyti darbai neįvykdyti arba įvykdyti iš dalies, rangovė (atsakovė) nepateikė statybos darbų žurnalo su paslėptų darbų aktais ir medžiagų kokybę pažyminčių dokumentų, nepateikė atnaujintų darbų grafiko. Ieškovas siekdamas išsiaiškinti darbų uždelsimo priežastį, kelis kartus susisiekė su atsakove (rangove), tačiau pastaroji vengė bendrauti, reikalavo papildomų mokėjimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2019 m. gruodžio 17 d. raštu informavo atsakovę apie rangos sutarties nutraukimą, taip pat pareikalavo pateikti atliktų darbų aktą ir atlyginti nuostolius.

Teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3461-965/2020 ieškovo ieškinys tenkintas visiškai ir ieškovui iš atsakovės priteista 5 640 Eur skola, 90,56 Eur delspinigiai, 500 Eur nuostoliai, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 230,56 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 210 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovė įpareigota grąžinti ieškovui statybos darbų žurnalą bei kitus dokumentus, susijusius su rangos sutarties vykdymu objekte.

Teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8639-965/2020 atsakovės pareiškimas tenkintas ir panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 19 d. sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas patikslintą ieškinį palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2019 m. liepos 24 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) (civilinės bylos Nr. e2-3461-965/2020 kortelė, CBP-1854), pagal kurią atsakovė (rangovė) įsipareigojo įrengti plokštuminius pamatus, adresu (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1 punktas), o ieškovas (užsakovas) įsipareigojo darbus priimti ir už juos atsiskaityti (Sutarties 5.3 punktas). Atliekamų darbų ir medžiagų kaina buvo nurodyta prie Sutarties pridėtose dviejose lokalinėse sąmatose Nr. P L5.76.3a (pirties pastato) ir Nr. P L5.76.3 (gyvenamojo namo) (Sutarties 2.1 punktas). Pažymėtina, kad iš Sutarties 3.5, 5.9 punktų bei Sutarties Priedo Nr. 2 „Galimų papildomų darbų sąrašas ir įkainiai“ galima daryti išvadą, kad Sutartyje buvo numatyta galimybė, jog rangovė atliks papildomus darbus ginčo objekte, Sutartimi buvo aptarta jų kaina (jos ribos). Pažymėtina, kad rašytinio susitarimo dėl konkrečių papildomų darbų atlikimo į bylą nepateikta.

Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.

Pažymėtina, kad 2019 m. gegužės 28 d. statybos leidime nurodyti duomenys apie statinio projektą – ūkininko ūkio sodybos statinių (pritaikant kaimo turizmo reikmėms) statybos projektas. 2019 m. rugsėjo 9 d. pranešime apie statybos pradžią ir rangovo paskyrimą (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-1405) nurodyta, kad statinio paskirtis – (paslaugų) negyvenamosios paskirties pastatai. Pagal byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo pripažinti, kad statybos darbai buvo atliekami ieškovo, kaip fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Nors nagrinėjamoje byloje sutarties šalis – ieškovas, kaip užsakovas, yra fizinis asmuo, o atsakovė (rangovas) – juridinis asmuo (verslininkas), tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovui statybos leidimas buvo išduotas dėl 5 gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties (poilsio, paslaugų) pastatų (svečių namai, pirtis, garažas, pavėsinė, pastogė) statybos, skirtų kaimo turizmo veiklai, darytina išvada, kad sutarties objektas (pamatų įrengimo darbai) yra susijęs su ieškovo ūkine komercine veikla, todėl šalių sutartiems darbams vartojimo statybos rangos sutarties nuostatos netaikytinos.

Taigi tarp šalių susiklostęs teisiniai santykiai kvalifikuojami kaip statybos rangos teisiniai santykiai.

Dėl statybos darbų žurnalo atkūrimo

Ieškovas R. M. patikslintu ieškiniu prašo teismo įpareigoti atsakovę UAB „Dercus“ atkurti statybų darbų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), žurnalą su paslėptų darbų aktais.

Šio ieškovo reiškiamo reikalavimo kontekste pirmiausiai pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusiais teismo sprendimais jau yra išspręstas ieškovės pirmiau pareikštas reikalavimas, kuriuo buvo prašoma teismo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui statybos darbų žurnalą su paslėptų darbų aktais, medžiagų kokybę pažyminčius dokumentus. Šis ieškovo reikalavimas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu buvo atmestas, o Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, ši minėto apylinkės teismo sprendimo dalis buvo palikta nepakeista.

Taigi įsiteisėjusiais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais, priimtais nagrinėjamoje byloje, yra nustatytos aplinkybės, kad ginčo statybos darbų žurnalas yra prarastas, dingęs, o atsakovės (rangovės) versija, kad, jai atsiimant vagonėlį iš objekto, aptariamo žurnalo jame nebebuvo, nėra paneigta.

Dėl apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus

Kaip konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje šią bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, pareiga įrodyti atliktus darbus tenka rangovei (atsakovei). Užsakovas (ieškovas) privalo įrodyti defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o rangovas (atsakovė), siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad, nesant statybos darbų žurnalo, ginčo atliktų darbų apimtys gali būti nustatomos ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Šiame kontekste kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-695/2020) pripažįstama, jog, jei susitarimas dėl papildomų ieškovo užsakytų statybos darbų atlikimo nebuvo įformintas įstatyme reikalaujama paprasta rašytine forma, tai atima iš šalių teisę, kilus jų ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nenustatyta, kad statybos rangos sutarties neįforminimas raštu lemtų jos negaliojimą, todėl, kilus ginčui dėl statybos rangos sutarties sudarymo ar įvykdymo, taikomas tik draudimas remtis liudytojų parodymais. Be to, pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalį šio draudimo teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Sprendžiant dėl ginčo objekte atliktų darbų apimties įvertintina tai, kad atsakovė, įrodinėdama faktiškai atliktus darbus, į bylą pateikė 2020 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų aktą PA001 už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-48274), kurį pasirašė atsakovės direktorius E. M. Šiame akte nurodyta, kad atsakovės atliktų darbų kaina 28 567,91 Eur (su PVM).

Sutarties 5.2 punktu užsakovas (ieškovas) įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo tarpinio bei galutinio darbų atlikimo akto pateikimo momento priimti (jei darbai atlikti kokybiškai ir pagal užsakovo reikalavimus) rangovo pagal šią sutartį atliktą darbą; darbas laikomas priimtu, kai šalys pasirašo galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktą. Pagal Sutarties 7.1 punktą rangovas perduoda darbus užsakovui, apžiūri ir priima atliktą darbą (jo rezultatą); atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu. Paminėtina, kad abiejų Sutarties šalių pasirašyto darbų priėmimo-perdavimo akto į bylą nepateikta.

Kartu pažymėtina, kad nors šalių sudarytoje Sutartyje nėra aptarta vienašalio darbų perdavimo galimybės, tokia rangovo teisė yra numatyta ir gali būti įgyvendinama CK 6.694 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai nustatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys, o tuo atveju, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652, 6.694 straipsniai). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Vienašalio darbų perdavimo akto pasirašymo iš rangovo pusės atveju, užsakovui tenka pareiga įrodyti akte nurodytų darbų apimties neatitikimą, darbų trūkumus ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

Taigi tiek teisiniame reglamentavime, tiek jį aiškinančioje teismų praktikoje yra įtvirtintos ir aptartos taisyklės, kaip statybos rangos atveju turėtų būti perduodami atlikti darbai ir kaip elgiamasi tokiu atveju, jei užsakovas atsisako darbus priimti ir pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą. Taip pat praktikoje aptartas ir įrodinėjimo pareigos paskirstymas kilus ginčams, pagal kurį, kaip minėta, užsakovui atsisakius priimti darbus, rangovas turi teisę vienašališkai surašyti darbų perdavimo aktą, kuris netenka galios tik tokiu atveju, kai akto nepasirašęs užsakovas jį nuginčija teisme, t. y. vienašališkai rangovo pasirašytą perdavimo aktą turi nuginčyti jį pasirašyti atsisakęs užsakovas.

Vis dėlto, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad ginčo rangos darbai nebuvo perduoti įstatymo (CK 6.694 straipsnis) bei Sutarties (Sutarties 5.2, 7.1 punktai) nustatyta tvarka, t. y. byloje nėra ginčo dėl to, kad atliktų darbų perdavimas po Sutarties nutraukimo nebuvo organizuotas, darbų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo parengtas, šalys tokio dokumento nepasirašė. Be to, atsakovė, kaip rangovė, iki bylos nagrinėjimo teisme nesurašė ir vienašalio darbų perdavimo akto, su kuriuo nesutikdamas ieškovas būtų turėjęs jį nuginčyti. Teismui pateiktas aktas surašytas praėjus metams nuo rangos sutarties nutraukimo, tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl pagal Sutartį sumokėto avanso grąžinimo, o atsakovė atsisakė jį grąžinti, argumentuodama avanso sumos įskaitymu už realiai atliktus darbus. Tik, siekdama sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovė pateikė duomenis apie įrodinėjamus atliktus darbus (DOK-28797), o, teikiant priešieškinį (DOK-48274 priedas), šie darbai buvo įforminti, kaip atsakovės vadovo pasirašytas 2020 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų aktas PA001. Taigi šis aktas nebuvo parengtas ir pasirašytas statybos darbų priėmimo-perdavimo aktui parengti ir pasirašyti nustatyta tvarka, įtvirtinta tiek CK 6.694 straipsnyje, tiek Sutartyje. Dėl to toks atsakovės pateiktas dokumentas neįgyja įstatyme bei teismų praktikoje apibrėžto vienašalio darbų perdavimo akto teisinės galios, apibrėžtos CK 6.694 straipsnyje, ir vertintinas kaip rašytinis įrodymas apie atliktų darbų apimtį bendroje įrodymų visumoje. Tokios pozicijos dėl analogiškomis aplinkybėmis sudaryto akto vertinimo laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1456-1097/2023).

Atsižvelgiat į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, kad ieškovas aptariamo akto nėra nuginčijęs ir atsakovei (rangovei) lieka pareiga įrodyti faktiškai atliktų darbų apimtį kitais įrodymais. Todėl byloje aktualus klausimas dėl teisinių pasekmių, atsirandančių statybos rangos sutarties šalims įstatymų nustatyta tvarka nepasirašius darbų priėmimo-perdavimo akto (ir (ar) rangovui nesurašius vienašalio perdavimo akto CK 6.694 straipsnio prasme).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017). Dėl to darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018). Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Darbų priėmimo-perdavimo reikšmės mokėjimo prievolei vykdyti suabsoliutinimas prieštarautų šių procedūrų, įgyvendinamų teisių bei pareigų paskirčiai ir sudarytų prielaidas nepagrįstam praturtėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).

Be to, CK 6.671 straipsnyje įtvirtinta, kad, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas. Užsakovas po sutarties nutraukimo privalo priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti, t. y. įstatyme nustatyta, kad rangovas tokiais atvejais taip pat turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

Įvertinus aptartus kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus darytina išvada, kad statybos rangos teisiniuose santykiuose sprendžiant klausimą dėl užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už jo atliktus darbus (ne)atsiradimo, esminę reikšmę turi tai, ar rangovas atliko sutartyje nurodytus darbus, ir ar šie darbai yra atlikti tinkamai, o ne tai, ar užsakovas formaliai priėmė šiuos darbus. Užsakovo galimybė atsisakyti priimti darbus ir atsisakyti už juos atsiskaityti su rangovu yra ribota ir siejama tik su konkrečiomis įstatyme nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad darbai faktiškai yra neatlikti ar yra atlikti su trūkumais arba jų atlikimas, dėl rangovo praleistų terminų, užsakovui neteko prasmės ir pan. Tokiu būdu, kaip matyti iš kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų, yra siekiama užtikrinti CK nustatytų sutarčių vykdymo principų, taip pat bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą, užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai praturtėti rangovo sąskaita neatsiskaitant su juo už faktiškai atliktus ir užsakovo naudojamus darbus. Visa tai, kas išdėstyta, taikytina ir papildomiems statybos rangos darbams, dėl kurių nebuvo sudaryta rašytinio susitarimo.

Dėl projektų

2020 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų akto PA001 (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-48274) 1 eilutėje atsakovė nurodo parengusi pamatų darbo projektus gyvenamajam namui ir pirties pastatui, įvertinant drenažo sistemos projektą ir pastatų išdėstymo sklype schemas; akte šių darbų vertė nurodoma 594,51 Eur (be PVM). 2020 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų akto PA001 2 punkte atsakovė nurodo parengusi grindų šildymo sistemos darbo projektus gyvenamajam namui ir pirties pastatui, įvertinant įvadinių komunikacijų ir vidaus nuotekų išvedimo schemas; akte šių darbų vertė nurodoma 247,86 Eur (be PVM). Kaip matyti iš Sutarties priede esančių lokalinių sąmatų Nr. P L5.76.3a (pirties pastato) ir Nr. P L5.76.3 (gyvenamojo namo), Šalys raštu buvo susitarusios dėl pamatų darbo projektų parengimo gyvenamajam namui ir pirties pastatui, bendra darbų vertė 593,72 Eur (334,51+259,21). Iš aptariamų lokalinių sąmatų taip pat matyti, kad Šalys raštu buvo susitarusios dėl grindų šildymo sistemos projektų (eskizų) parengimo gyvenamajam namui ir pirties pastatui, bendra darbų vertė 247,86 Eur (160,37+87,49). Vertinant, ar aptariami darbai buvo faktiškai atlikti pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus šią bylą apeliacine tvarka, jau yra įvertinti ieškovo argumentai, esą jis yra sumokėjęs kitai įmonei už grindų šildymo sistemos projektą, o pamatų projektas buvo pateiktas rangovui kartu su kitais projektiniais dokumentais, taip pat kad, ieškovo manymu, atsakovė nepateikė nė vieno leistino rašytinio įrodymo (sąskaitų faktūrų, mokėjimo kvitų), pagrindžiančio šio savo reikalavimo pagrįstumą. Su minėtais ieškovo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutiko ir nurodė, kad, esant ieškovo nurodytoms aplinkybėms, šalys nebūtų įtraukusios į prie rangos sutarties pridėtas lokalines sąmatas pamatų darbo projekto gyvenamajam namui ir pirties pastatui, įvertinant drenažo sistemos projektą ir pastatų išdėstymo sklype schemas, bei grindų šildymo sistemos darbo projekto gyvenamajam namui ir pirties pastatui, įvertinant įvadinių komunikacijų ir vidaus nuotekų išvedimo schemas. Bylą nagrinėjantis teismas, be kita ko, remiasi šiais apeliacinės instancijos teismo argumentais. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, teismo posėdyje duodamas paaiškinimus, nurodė, jog, susitardamas su atsakove dėl dviejų pastatų pamatų įrengimo, sutiko su tuo, ji rengtų savo pamatų darbų projektus (2021 m. vasario 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 24 min.). Tai, kad pirties pastato pamatų darbo projektas buvo parengtas, patvirtina ir 2019 m. gruodžio 16 d. Statinio apžiūros aktas (CBP-1854), pasirašytas ieškovo ir statybų techninę priežiūrą atlikusios įmonės vadovės. Paminėtina ir tai, kad, nesant parengtų minėtų Sutartimi sulygtų pamatų darbo projektų, pamatų įrengimo darbai tikėtina nebūtų buvę pradėti, o tai yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Kartu pažymėtina, kad, byloje atlikus ekspertizę, buvo pateikta išvada (1 klausimas), jog pamatų darbo projektai yra parengti, o grindų šildymo sistemos projektai nėra parengti. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Teismo posėdyje, duodamas paaiškinimus, ekspertas nurodė, kad išvada dėl grindų šildymo sistemos projektų neparengimo duota neįvertinus byloje esančių elektroninių susirašinėjimų (2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 1 min.). Teismas pažymi, kad į bylą pateikti susirašinėjimai (civilinės bylos Nr. e2-3461-965/2020 kortelė, DOK-28797) tikėtinai patvirtina, kad buvo rengiami ir tarp šalių derinami pirties ir gyvenamojo namo pamatų darbo projektai bei buvo parengti grindų šildymo sistemos projektai. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog ieškovė faktiškai atliko šiuos Sutartimi sulygtus darbus: parengė pamatų darbo projektus bei grindų šildymo sistemos projektus gyvenamajam namui ir pirties pastatui. Šių darbų vertė nustatytina pagal Sutartyje šalių sutartą jų kainą ir yra 841,58 Eur (334,51+259,21+160,37+87,49) (be PVM).

Dėl komunikacijos įvadų

2020 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų akto PA001 (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-48274) 3 eilutėje atsakovė nurodo įrengusi komunikacijos įvadus penkiems pastatams (gyvenamajam namui, pirčiai, svečių namui, garažui ir grilio pastatui); šių darbų kaina, atsakovės skaičiavimais, 3 365,19 Eur (be PVM).

Kaip matyti iš Sutarties priede esančių lokalinių sąmatų Nr. P L5.76.3a (pirties pastato) ir Nr. P L5.76.3 (gyvenamojo namo) (CBP-1854), Šalys raštu buvo susitarusios dėl komunikacijos įvadų įrengimo pirties pastatui ir gyvenamajam namui; šių darbų vertė buvo sutarta 532,61 Eur (be PVM) pirties pastatui ir 624,71 Eur (be PVM) gyvenamajam namui.

Pažymėtina, kad į bylą yra pateiktas 2019 m. gruodžio 16 d. Statinio apžiūros aktas (CBP-1854), pasirašytas ieškovo ir statybų techninę priežiūrą atlikusios įmonės vadovės, kuriuo siekta įvertinti atsakovės pirties pastate pagal Sutartį atliktų darbų mastą. Šiame akte nurodyta, kad komunikacijų įvadai atlikti dalinai, t. y. užpylus pamatų plokštę betonu reikės pakelti į grindų aukštį. Taigi, teismo vertinimu, byloje yra nustatyta, kad pirties pastate komunikacijos įvadas yra įrengtas. Pažymėtina, kad Ekspertizės akte (2, 4 klausimai) (DOK-8749) minėta pastaba buvo įvertinta kaip neesminė, atlikti darbai pripažinti atitinkančiais kokybės reikalavimus arba jų kokybės patikrinti nebeįmanoma.

Pažymėtina, kad Ekspertizės akte (1 klausimas) (DOK-8749) ekspertas konstatavo, kad, be kita ko, gyvenamojo namo įvadai yra užfiksuoti atsakovės pateiktose nuotraukose. Šiame kontekste pažymėtina, kad statinio techninę priežiūrą atlikusios įmonės vadovė I. L. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė vykdė pirties pastato ir gyvenamojo namo statybos darbus; pirties pastate buvo atlikti darbai iki pamatų pagrindo putplasčio paklojimo; gyvenamojo namo statybos darbų kiekiai nebuvo įvertinti, buvo atliktas, bet neperduotas drenažas, nes nepatikrinti nuolydžiai, supiltas gruntas prieš plokštę, padarytas kanalizacijos išvadas, tačiau darbai neperduoti (2021 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas, 41-43 min.). Kartu teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė teismui pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė atliko kokius nors darbus dėl kitų ginčo objekte numatytų statinių. Vien tai, kad eksperto atliktos apžiūros metu (2022 m. birželio 29 d.) grilio pastato ir svečių namų pastato zonoje įvadai jau yra įrengti, teismo vertinimu, nereiškia, kad šiuos darbus atliko atsakovė. Pažymėtina, kad ekspertas nedetalizavo, kurioje iš byloje esančių 2019 m. darytų nuotraukų, būtų matyti garažo komunikacijų įvadai. Pažymėtina ir tai, kad nors 2019 m. spalio 1 d. atsakovė siuntė garažo ir svečių namų lokalines sąmatas ieškovui (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-28797), duomenų, kad šios sąmatos būtų buvusios suderintos byloje nėra. Duomenų, kad atsakovė būtų teikusi ieškovui suderinti grilio pastato lokalinę sąmatą į bylą apskritai nepateikta. Pažymėtina ir tai, kad šalių susirašinėjimai (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-28797) patvirtina ir tai, kad atsakovė su ieškovu derino pirties ir gyvenamojo namo planus su pažymėtais nuotekų taškais, duomenų apie kitų pastatų planų derinimą byloje nėra. Be to, toliau šiame teismo sprendime išdėstytais argumentais, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovė būtų vykdžiusi žemės darbus kitiems statiniams nei pirties pastatas ir gyvenamasis namas. Šių įrodymų visuma, teismo vertinimu, įrodo tai, kad atsakovė įrengė komunikacijos įvadus dviems pastatams – gyvenamajam namui ir pirčiai.

Apibendrinant konstatuojama, kad atsakovei priklauso Sutartyje sutarta šių darbų vertė 1 157,32 Eur (be PVM) (532,61+624,71) už komunikacijos įvadų įrengimo darbus pirties pastate ir gyvenamajame name.

Dėl žemės darbų

2020 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų akto PA001 (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-48274) 4 eilutėje atsakovė nurodo atlikusi 1 440 m³ žemės darbų, įrengiant žvyro-skaldos mišinių pasluoksnį su drenažo sistema ir įrengiant požemines komunikacijų trasas. Šių darbų kaina, atsakovės vertinimu, yra 12,962 Eur/m³, iš viso 14 777 Eur.

Klausimo kontekste pirmiausiai pažymėtina, kad šalių sudarytos Sutarties priede esančiose lokalinėse sąmatose Nr. P L5.76.3a (pirties pastato) ir Nr. P L5.76.3 (gyvenamojo namo) žemės darbų šių pastatų pamatams įrengti vertė nurodyta 0 Eur. Dėl kitų pastatų (svečių namų, garažo, grilio pastato) šalių pasirašytų lokalinių sąmatų į bylą nepateikta. Vadinasi, šalys nesudarė rašytinio susitarimo dėl to, kad atsakovė atliks žemės darbus ginčo objekte. Remiantis tuo, kas šiame teismo sprendime išdėstyta pirmiau, būtent atsakovei (rangovei) tenka pareiga įrodyti šių darbų atlikimo faktą ir apimtį.

Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta ginčo statinių statybos ekspertizė (DOK-8749) dėl atsakovės atliktų darbų apimties, kokybės ir vertės. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Todėl, spręsdamas šalių ginčą, teismas vertins eksperto išvadas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Ekspertizės akte (1 klausimas) (DOK-8749) ekspertas davė išvadą, kad atsakovė atliko žemės darbus, kurių kiekis yra ne mažesnis nei 867,78 m³, o vertė – 867,78 m³ x 9 Eur/m³ = 7 810,02 Eur (be PVM). Pažymėtina, kad eksperto išvada yra grindžiama tuo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad tuo pačiu metu, kai atsakovė objekte vykdė rangos darbus, tame pačiame objekte būtų dirbęs kitas rangovas; todėl laikoma, kad visus žemės darbus atliko atsakovė; ieškovas taip pat nėra pateikęs į bylą dokumentų, kurie paneigtų, kad kažkuriuos žemės darbus atliko ne atsakovė. Šiame kontekste teismas pažymi, kad įrodinėjimo naštos paskirstymas ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Šiame teismo sprendime jau minėta, kad atsakovei (rangovei), o ne ieškovui, tenka pareiga įrodyti ginčo darbų, šiuo atveju žemės darbų, atlikimo faktą ir apimtį.

Iš šalių pasirašyto Sutarties Priedo Nr. 2 „Galimų papildomų darbų sąrašas ir įkainiai“ darytina išvada, jog šalys Sutartimi buvo numačiusios papildomų darbų atlikimo ginčo objekte galimybę, vieni iš tokių darbų buvo – žemės darbai. Paminėtina ir tai, kad aptariamame priede nurodytų žemės darbų sąrašas nebuvo baigtinis. Atsakovė į bylą pateikė nuotraukas (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-48274), jose matyti naudojamas (atidarytas) atsakovei priklausantis vagonėlis ir atliekami žemės darbai (pvz., IMG_8214.JPG, IMG_7951.JPG, IMG_7953.JPG). Atsakovės pateiktose nuotraukose (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-48274) taip pat yra užfiksuotas ekskavatorius, atliekantis žemės darbus (pvz., IMG_7953.JPG, IMG_7922.JPG, IMG_7863.JPG, IMG_7850.JPG, IMG_7951.JPG, IMG_8032.JPG). Atsakovė į bylą pateikė duomenis, kad UAB „Minsita“ priklauso ekskavatorius-krautuvas (DOK-48880). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas P. D., UAB „Minsita“ direktorius, patvirtino, kad atsakovė UAB „Dercus“ iš jo vadovaujamos įmonės buvo išsinuomojusi ekskavatorių darbams ginčo objekte (2024 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 4-6 min.). Statinio techninę priežiūrą atlikusios įmonės vadovė I. L. teismo posėdyje nurodė, kad, prieš atsakovei pradedant darbus, statybvietėje jokių darbų nebuvo atlikta (2021 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas, 41-43 min.). Šie įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovė tam tikrus žemės darbus ginčo objekte atliko. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, nurodė, kad atsakovė paklojo pirmą pamatų polistirolio sluoksnį pirties pastate, tačiau ieškovui teko nuimti polistitolį, iš naujo padaryti įvadą ir sutankinti žemę, nes gruntas buvo netinkamai sutankintas; UAB „Dercus“ palikus objektą, ieškovui teko iš naujo tankinti gruntą, kad žemės darbus priimtų techninė priežiūra (2021 m. vasario 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 2, 3 min.). Tokia ieškovo pozicija, kad netinkamai sutankintas gruntas yra atsakovės darbų trūkumas, teismo vertinimu, taip pat patvirtina tai, kad tam tikra apimtimi žemės darbus ginčo objekte atliko atsakovė.

Dėl žemės darbų, atliktų ginčo objekte, apimties teismas pažymi, kad statinio techninę priežiūrą atlikusios įmonės vadovė I. L. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė vykdė pirties pastato ir gyvenamojo namo statybos darbus; pirties pastate buvo atlikti darbai iki pamatų pagrindo putplasčio paklojimo; gyvenamojo namo statybos darbų kiekiai nebuvo įvertinti, buvo atliktas, bet neperduotas drenažas, nes nepatikrinti nuolydžiai, supiltas gruntas prieš plokštę, padarytas kanalizacijos išvadas, tačiau darbai neperduoti (2021 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įrašo, 41-43 min.). Teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė teismui pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė atliko žemės darbus dėl kitų ginčo objekte buvusių statinių, taip pat kad atsakovė būtų įrengusi medžiagų saugojimo aikštelę ir privažiavimus prie statinių. Iš teismui pateikto šalių susirašinėjimo (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-28797) taip matyti, kad atsakovė su techninę priežiūra atlikusios įmonės vadove derino tik pirties pastato ir gyvenamojo namo drenažo, kuriems atlikti reikalingi žemės darbai, įrengimo eskizus. Pažymėtina, kad ekspertizės akte taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje yra pateiktos kelios sąskaitos pagrindžiančios 60 m³ smėlio-žvyro ir 51,43 m³ žvirgždo transportavimo į statybvietę faktą, tačiau atsakovė nurodo atlikusi didesnį kiekį žemės darbų, t. y. 1140 m³. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodyta tik tai, kad atsakovė atliko žemės darbus pirties pastato ir gyvenamojo namo pamatų statybai.

Ekspertizės akte (1 klausimas) (DOK-8749) žemės darbų apimtis yra apskaičiuota pagal visų pastatų pagrindų plotą – 811,17 m² bei kelio ir aikštelių plotą – 509,77 m², visas plotas – 1320,94 m². Teismui konstatavus, kad atsakovė įrodė tik atliktus žemės darbus pirties pastato ir gyvenamojo namo pamatų statybai, žemės darbų apimtis apskaičiuotina pagal šalių suderintose lokalinėse sąmatose Nr. P L5.76.3a (pirties pastato) ir Nr. P L5.76.3 (gyvenamojo namo) nurodytus žemės darbų pirties pastatui ir gyvenamajam namui plotus, t. y. 339,76 m² (123,52+216,24). Ekspertizės akte (1 klausimas) nurodyta, kad, nagrinėjant statybos metu darytas ir byloje pateiktas nuotraukas, daroma išvada, kad pastatų plokštuminių pamatų zonoje birių medžiagų pasluoksniai buvo įrengiami ne mažesnio nei 60 cm storio. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nors atsakovė kėlė klausimus dėl tankinimo įtakos nustatant darbų apimtis, tačiau papildomos ekspertizės neprašė, todėl teismas vadovaujasi eksperto išvadoje pateiktu skaičiavimo metodu ir, įvertinęs žemės darbų pirties pastatui ir gyvenamajam namui bendrą plotą 339,76 m² bei taikydamas ekspertizės akte nurodytą skaičiavimo būdą, sprendžia, kad birių medžiagų pagrindai atsakovės įrodytiems darbams atlikti sudaro 203,86 m³ (339,76 m² x 0,6 m).

Ekspertizės akte (1 klausimas) (DOK-8749) žemės darbų apimtis taip pat yra apskaičiuota pagal žemės darbus reikalingus drenažo vamzdžiams išvesti. Šiame teismo sprendime pirmiau išdėstytais argumentais konstatuota, kad byloje yra įrodyta tik tai, jog atsakovė atliko žemės darbus pirties pastato ir gyvenamojo namo pamatų statybai. Byloje esantys šių pastatų drenažo eskizai (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-28797), kuriems pritarė techninė prižiūrėtoja, patvirtina, kad šių pastatų drenažo perimetras yra 106,08 m ((13,06+9,56)x2)+((18,86+11,56)x2). Ekspertizės akte nurodyta, kad drenažas įrengiamas 1 metro gylyje ir kasant 0,5 m pločio tranšėjas. Atsakovės atstovo argumentų kontekste pažymėtina, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, jog tranšėjos visame perimetre būtų buvusios kasamos gilesnėse tranšėjose, todėl teismas konstatuoja, kad eksperto skaičiavimai šiuo aspektu nėra paneigti. Teismas, taikydamas ekspertizės akte nurodytą skaičiavimo būdą, sprendžia, kad drenažo sistemai įrengti reikalingas žemės darbų kiekis pirties pastato ir gyvenamojo namo pamatų statybai buvo 53,04 m³ (106,08x1x0,5).

Pažymėtina, kad, atliekant ekspertizę, žemės darbų kaina buvo nustatyta, pagal prie Rangos sutarties pateiktą galimų papildomų darbų sąrašą su įkainiais, kuriame yra nurodyta papildomų žemės darbų kaina 9-13 Eur be PVM/m³. Šiame teismo sprendime jau minėta, kad šalių sudarytos Sutarties priede esančiose lokalinėse sąmatose Nr. P L5.76.3a (pirties pastato) ir Nr. P L5.76.3 (gyvenamojo namo) žemės darbų šių pastatų pamatams įrengti vertė nurodyta 0 Eur. Sutartyje buvo aptarta papildomų darbų kaina (jos ribos), jei dėl tokių papildomų darbų atlikimo būtų susitarta. Minėtame Sutarties Priede Nr. 2 „Galimų papildomų darbų sąrašas ir įkainiai“ papildomų žemės darbų kaina buvo numatyta nuo 9 iki 13 Eur už , įkaitant darbus ir mechanizmus, be medžiagų ir technikos (bobcat, ratinis ekskavatorius ir pan.). Paminėtina, kad šios kainos kontekste papildomų žemės darbų sąrašas nebuvo baigtinis, todėl jis gali būti taikomas ir ginčo žemės darbams ir laikytinas įprastine tokių darbų kaina. Pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalį, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju rangovas neįvykdė vienos pagrindinių įstatyme jam numatytų pareigų perduoti atliktus žemės darbus užsakovui, t. y. inicijuoti darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymą, tai, kad su rangove buvo neįmanoma susisiekti ir kad darbai perduoti nebuvo, patvirtino techninę priežiūrą atlikusios įmonės vadovė I. L. teismo posėdyje (2024 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo, 41-43 min.). Todėl, teismo vertinimu, šalims nesusitarus dėl konkrečios žemės darbų kainos, šiuo atveju, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, taikytina mažiausia Sutartyje nurodyta 9 Eur/m³ žemės darbų kaina, kurią taikė ir ekspertas.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad už žemės darbus ginčo objekte ieškovas atsakovei yra skolingas 2 312,1 Eur ((53,04 m³ + 203,86 m³) x 9 Eur/m³) (be PVM).

Dėl statybos darbams panaudotų medžiagų ir darbų pamatų plokštei įrengti vertės

2020 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų akto PA001 (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-48274) 5 eilutėje atsakovė nurodo savo įrodinėjamiems statybos darbams panaudojusi drenažo medžiagų už 592,17 Eur (be PVM). Šiame kontekste pirmiausiai pažymėtina, kad, kaip matyti iš Sutarties Priedo Nr. 2 „Galimų papildomų darbų sąrašas ir įkainiai“ 1 eilutės, šalių aptarta papildomų žemės darbų kaina, kuria, kaip įprastine, buvo vadovautasi nustatant atsakovės atliktų žemės darbų kainą, neapėmė medžiagų kainos. Todėl atsakovė pagrįstai prašo priteisti jos atliktiems statybos darbams panaudotų medžiagų vertę. Atsakovė į bylą pateikė UAB „Sanistal“ atsakovei 2019 m. gruodžio 13 d. išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. AAA-19000884638 (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-13429), pagal kurią atsakovė įsigijo drenažo medžiagų už 592,17 Eur (be PVM), duomenis, kad ši sąskaita yra apmokėta, taip pat duomenis, kad ši sąskaita išrašyta už prekes, gautas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. (DOK-26317). Pažymėtina, kad šioje sąskaitoje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, ar minėtos medžiagos buvo įsigytos būtent ginčo objektui. Tačiau pagal CK 6.647 straipsnį rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. Pažymėtina, kad ieškovas (užsakovas) jokių duomenų apie savo pirktas medžiagas ginčo objektui į bylą neteikė. Todėl šioje byloje konstatavus, kad atsakovė atliko ginčo objekte drenažo darbus, kartu konstatuotina, kad šiems darbams atlikti ji panaudojo reikiamas medžiagas. Toliau pažymėtina, kad Ekspertizės akte (1 klausimas) (DOK-8749) nurodyta, jog atsakovo įsigytos drenažo medžiagos ir kiekiai yra artimi tiems, kurie turėjo būti panaudoti įrengiant drenažo sistemą; todėl, eksperto nuomone, tikėtina, kad PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. AAA-19000884638 nurodytos drenažo medžiagos buvo panaudotos ginčo objekte. Šiame kontekste teismas pažymi, kad aptariamame ekspertizės akte drenažo sistemos ilgis buvo paskaičiuotas pagal trijų pastatų perimetrą (150,44 m), tačiau teismas nagrinėjamu atveju įrodytu pripažino drenažo sistemos įrengimą tik dviems pastatams, kurių drenažo sistemos perimetras, šiame sprendime pirmiau nurodytais skaičiavimais, yra 106,08 m. Paminėtina ir tai, kad atsakovė yra įmonė, užsiimanti statybų veikla, todėl jos įsigytos medžiagos galėjo būti naudojamos ir kitiems objektams. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas proporcingai įrodytai drenažo darbų apimčiai sumažina prašomą priteisti drenažo medžiagų kainą ir konstatuoja, kad atsakovei priklauso 417,56 Eur (106,08x592,17/150,44) (be PVM) už drenažo medžiagas.

2020 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų akto PA001 (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-48274) 6 eilutėje atsakovė nurodo savo įrodinėjamiems statybos darbams panaudojusi medžiagos pasluoksniams už 1 147,50 Eur (be PVM). Atsakovė į bylą pateikė UAB „ViaCon Baltic“ atsakovei 2019 m. rugsėjo 6 d. išrašytą PVM sąskaita-faktūrą Serija LVB Nr. 034697, 2019 m. spalio 2 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija LVB Nr. 035195 ir 2019 m. spalio 7 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija LVB Nr. 035259 (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-13429), pagal kurias atsakovė įsigijo 2 250 m² neaustinės geotekstilės už 1 147,50 Eur (be PVM). Pažymėtina, kad Ekspertizės akte (1 klausimas) (DOK-8749) ginčo darbams reikalingas geotekstilės kiekis buvo paskaičiuotas, laikant, kad atsakovė ją naudojo, įrengdama pagrindus po visų pastatų pamatais (kurių bendras plotas 811,17 m²), taip pat privažiavimo kelio ir kiemo aikštelių pagrindus (plotas 509,77 m²). Šiame teismo sprendime jau konstatuota, kad byloje yra įrodyta tik tai, jog atsakovė atliko žemės darbus pirties pastato ir gyvenamojo namo pamatų statybai. Šiame sprendime minėta ir tai, kad pagal šalių suderintose lokalinėse sąmatose Nr. P L5.76.3a (pirties pastato) ir Nr. P L5.76.3 (gyvenamojo namo) nurodytus žemės darbų (kuriems, kaip nurodyta lokalinėse sąmatose ir ekspertizės akte, naudojama geotekstilė) pirties pastatui ir gyvenamajam namui plotas yra 339,76 m² (123,52+216,24). Minėta ir tai, kad atsakovė yra įmonė, užsiimanti statybų veikla, todėl jos įsigytos medžiagos galėjo būti naudojamos ir kitiems objektams arba, neužbaigus darbų, nepanaudotos ginčo objekte. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, naudodamas ekspertizės akte nurodytą skaičiavimo metodą, t. y. kad po pastatais geotekstilė buvo klojama dviem sluoksniais, konstatuoja, kad po pirties ir gyvenamojo namo pamatais atsakovė sunaudojo ne mažiau kaip 679,52 m² (339,76x2) geotekstilės. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad geotekstilė buvo naudojama ir drenažo tranšėjoms kloti. Konkretus kiekis geotekstilės, reikalingos drenažo tranšėjoms kloti, ekspertizės akte nenurodytas, taip pat nenurodytas jos klojimo būdas (vienu ar dviem sluoksniais), todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirties pastato ir gyvenamojo namo drenažo perimetras yra 106,08 m, sprendžia, kad minėtų pastatų pamatams ir jų drenažo tranšėjoms kloti atsakovė sunaudojo ne mažiau kaip 785,6 m² (679,52+106,08) geotekstilės. Proporcingai įrodytam ginčo objektui sunaudotos geotekstilės kiekiui, paskaičiuojama jos kaina, kuri yra 400,66 Eur (be PVM) (1 147,50x785,6/2 250). Ši medžiagos pasluoksniams kaina priklauso atsakovei.

2020 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų akto PA001 (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-48274) 8 eilutėje atsakovė nurodo savo įrodinėjamiems statybos darbams panaudojusi EPS putplasčio už 881,40 Eur (be PVM). Kaip matyti iš atsakovės pateikto minėto akto paaiškinimo (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-13429) aptariamas putplastis buvo panaudotas pirties pastato pamatų pagrindui įrengti. 2019 m. gruodžio 16 d. Statinio apžiūros aktas (CBP-1854), pasirašytas ieškovo ir statybų techninę priežiūrą atlikusios įmonės vadovės, patvirtina, kad pirties pamato putplasčio plokštės yra sumontuotos. Atsakovė į bylą pateikė UAB „Kauno šilas“ 2019 m. lapkričio 8 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija SIL Nr. 066119 ir 2019 m. lapkričio 12 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija SIL Nr. 066125, pagal kurias atsakovė įsigijo 21 m³ putų polistireno už 837 Eur (be PVM). Atsakovė taip pat teigia, kad panaudojo 1,2 m3 putų polistireno iš sandėlio, kurio vertė 44,40 Eur (be PVM). Kaip matyti iš Ekspertizės akto (1 klausimas) (DOK-8749), ekspertui nekėlė abejonių pirties pamatui panaudotas putplasčio kiekis. Taigi byloje nustatyta, kad atsakovas pirties pamatui įrengti panaudojo 881,40 Eur (be PVM) vertės putplasčio. Atsižvelgiant į patikslinto ieškinio turinį, ginčo dėl ieškovo pareigos sumokėti šią sumą (įskaityti ją į sumokėtą avansą) byloje nėra.

2020 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų akto PA001 (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-48274) 10 eilutėje atsakovė nurodo savo įrodinėjamiems statybos darbams panaudojusi poliuretaninių klijų putplasčiui už 150,41 Eur (be PVM). Atsakovė į bylą pateikė UAB „Vastusta“ 2019 m. lapkričio 11 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą VASTU serija Nr. 05280, pagal kurią atsakovė įsigijo 16 vnt. montažinių putų (poliuretaninių klijų) už 85,95 Eur (be PVM) (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-13429), duomenis, kad ši sąskaita yra apmokėta (DOK-26317). Atsakovė minėto akto paaiškinime (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-13429) teigė, kad dar 12 vnt. poliuretaninių klijų paėmė iš savo sandėlio. Ekspertizės akte (1 klausimas) (DOK-8749), ekspertui, be kita ko, įvertinus minėtame apžiūros akte įrašytą pastabą, buvo padaryta išvada, kad nėra galimybės nustatyti, ar putų polistireno plokštėms klijuoti tikrai reikėjo daugiau nei 16 vnt. klijų talpų; klijų išeiga skiriasi priklausomai nuo klijavimo technikos. Teismas neturi pagrindo nesutikti su eksperto išvadomis, todėl konstatuoja, kad atsakovei priklauso 85,95 Eur (be PVM) už darbams atlikti panaudotus poliuretaninius klijus putplasčiui.

2020 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų akto PA001 (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-48274) 11 eilutėje atsakovė nurodo savo įrodinėjamiems statybos darbams panaudojusi plėvelės hidroizoliacijai už 76,36 Eur (be PVM). Ekspertizės akte (1 klausimas) (DOK-8749) nurodyta, kad, nagrinėjant byloje pateiktus dokumentus ir nuotraukas, nenustatyta, kur galėjo būti panaudota plėvelė. Teismas neturi pagrindo nesutikti su eksperto išvadomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad šios atsakovės išlaidos nėra įrodytos.

2020 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų akto PA001 (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-48274) 12 eilutėje atsakovė nurodo atlikusi 361,33 Eur (be PVM) vertės pamatų plokštės įrengimo darbus. Kaip matyti iš atsakovės pateikto minėto akto paaiškinimo (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-13429), šie darbai buvo atlikti įrengiant pirties pastato pamatus. Kaip matyti, iš Sutarties priede esančios lokalinės sąmatos Nr. P L5.76.3a (pirties pastato) (CBP-1854) šalys buvo sulygusios, kad darbo ir pridėtinių išlaidų pirties pamatams įrengti vertė bus 1 083,74 Eur (be PVM). Eksperto išvadoje (1 klausimas) (DOK-8749) nurodyta, kad faktiškai buvo atliktas vienas etapas iš trijų, tai sudaro 1/3 numatytų pamatų plokštės darbų, todėl daroma išvada, kad toks atliktų darbų vertinimas 361,33 Eur (be PVM) yra teisingas. Teismas neturi pagrindo nesutikti su eksperto išvadomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovei priklauso 361,33 Eur (be PVM) už pirties pastato pamatų plokštės įrengimo darbus.

2020 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų akto PA001 (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-48274) 13 eilutėje atsakovė nurodo savo įrodinėjamiems statybos darbams panaudojusi kitų medžiagų už 289,26 Eur (be PVM). Kaip matyti iš atsakovės pateikto minėto akto paaiškinimo (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-13429), atsakovė teigia patyrusi 289,93 Eur (be PVM) kuro išlaidų ir išlaidų smulkioms medžiagoms pirkti. Teismas konstatuoja, kad rašytiniais įrodymais tokių papildomų išlaidų atsakovė nepagrindė, todėl jos jai nepriteistinos.

Dėl skolos, delspinigių, kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų

Šioje byloje ieškovas R. M. patikslintu ieškiniu prašo jam iš atsakovės UAB „Dercus“ priteisti 4 745,42 Eur skolos (ši suma, ieškovo skaičiavimu, gaunama iš jo sumokėto 7 000 Eur avanso atėmus pirties pastato pamatų kraštinių ir išorinių kampinių detalių bei pirties pastato pamatų putplasčio plokščių medžiagų vertę, taip pat šių plokščių klijavimo ir sandarinimo vertę), 90,56 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Taip pat šiuo teismo sprendimu yra sprendžiama atsakovės priešieškinio dalis, kuria prašoma jai iš ieškovo priteisti 21 567,91 Eur skolą, 1 936,61 Eur delspinigius, 1 054,82 Eur kompensuojamąsias palūkanas nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė, reikšdama priešieškinį, įrodinėja, kad objekte atliko darbų už 28 567,91 Eur, todėl ieškovas, nutraukęs sutartį, liko skolingas atsakovei už faktiškai atlikus darbus 21 567,91 Eur (atėmus sumokėtą 7 000 Eur avansą).

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas atsakovei už ginčo darbus yra sumokėjęs 7 000 Eur avanso. Tai patvirtina ir byloje esantys mokėjimo nurodymai (civilinės bylos Nr. e2-3461-965/2020 kortelė, DOK-11278).

Apibendrinus šiame teismo sprendime išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad atsakovė, vykdydama 2019 m. liepos 24 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei šalių žodinį susitarimą dėl papildomų statybos darbų (žemės darbų pirties pastato ir gyvenamojo namo pamatams įrengti) atlikimo, atliko statybos darbų ir panaudojo medžiagų, kurių bendra vertė 7 584,74 Eur (841,58 + 1 157,32 + 2 312,1 + 417,56 + 400,66 +910,85 + 881,40 + 215,99 + 85,95 + 361,33) (be PVM), su PVM tai būtų 9 177,54 Eur (7 584,74 + 1 592,80). Atsižvelgiant į tai, patikslinto ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas, atitinkamai atmetamas išvestinis reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovės delspinigius. Atsakovės reikalavimai tenkinami iš dalies ir atsakovei iš ieškovo priteisiama 2 177,54 Eur (9 177,54 - 7 000) skolos.

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas pažymėtina, kad pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į mažesnį skolos dydį, atsakovės reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas tenkinamas iš dalies ir atsakovei iš ieškovo priteisiama 106,79 Eur ((2 177,54x0,05)/ 365 x 358) įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki priešieškinio pateikimo teismui dienos (358 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas už nagrinėjamoje byloje ieškiniu su jo patikslinimu reiškiamus reikalavimus yra sumokėjęs 317 Eur žyminio mokesčio (210 Eur žyminio mokesčio už pradinį ieškinį ir 107 Eur žyminis mokestis už patikslintą ieškinį). Ieškovo reikalavimus nagrinėjamoje byloje atmetus, sumokėtas žyminis mokestis ieškovui nepriteisiamas.

Atsakovė už nagrinėjamoje byloje priešieškiniu reiškiamus reikalavimus yra sumokėjusi 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ir 553 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti pinigines sumas. Atsakovės reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu buvo atmestas, o reikalavimas priteisti pinigines sumas patenkintas 9 proc., todėl atsakovei iš ieškovo priteisiama 49,77 Eur (553x0,09) sumokėto žyminio mokesčio.

Atsakovė rašytiniais įrodymais pagrindė šias dar neaptartas bylinėjimosi išlaidas: 38 Eur už priešieškinyje išdėstytą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 75 Eur už prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (civilinės bylos Nr. e2-373-965/2021 kortelė, DOK-30923), 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (DOK-48660), 627 Eur žyminio mokesčio teikiant apeliacinį skundą (DOK-25689), 4 395,20 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme (1 000 Eur + 500 Eur + 1 355,20 Eur + 1 540 Eur) (DOK-33748, DOK-1461); 1 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti patirtų apeliaciniame procese (DOK-10489, civilinės kortelės Nr. e2A-794-777/2021); 2 500 Eur išlaidos už ekspertizę (DOK-33748). Taigi iš viso atsakovė patyrė 8 673,2 Eur šių bylinėjimosi išlaidų.

Pastarosios ieškovo ir atsakovės bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal ieškinio ir priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą tokiu būdu: pusė kiekvienos iš šalių išlaidų skirstoma pagal ieškinio rezultatą (ieškinys atmestas), pusė – pagal priešieškinio rezultatą (neturtinis reikalavimas dėl sutarties nutraukimo (50 proc. priešieškinio) atmestas, turtinis reikalavimas dėl darbų apmokėjimo ir išvestiniai reikalavimai dėl delspinigių, palūkanų priteisimo patenkinti 9 proc., bendrai patenkinta 4,5 proc. (50 x 0,09) viso priešieškinio).

Todėl iš ieškovo patirtų 2 391 Eur minėtų bylinėjimosi išlaidų, pusė (1 195,5 Eur) skirstoma pagal ieškinio išnagrinėjimo baigtį, o kita pusė – pagal priešieškinio. Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 141,70 Eur (1 195,5x0,955) aptariamų bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat iš atsakovės patirtų 8 673,2 Eur minėtų bylinėjimosi išlaidų, pusė (4 336,6 Eur) skirstoma pagal ieškinio išnagrinėjimo baigtį, o kita pusė – pagal priešieškinio. Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteisiama 4 531,78 Eur (4 336,6+(4 336,6x0,045)) aptariamų bylinėjimosi išlaidų.

Apibendrinant ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 141,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo 4 581,55 Eur (49,77+4 531,78) bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje taip pat susidarė 24,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurias pagal pirmiau aptartas proporcijas paskirsčius tarp šalių, iš ieškovo valstybei priteisiama 12,87 Eur, o iš atsakovės – 11,77 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priešieškinio dalį dėl skolos, delspinigių, kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dercus“ iš ieškovo R. M. 2 177,54 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt keturis centus) skolos, 106,79 Eur (vieną šimtą šešis eurus ir septyniasdešimt devynis centus) kompensuojamųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 284,33 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir trisdešimt trijų centų) sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dercus“ iš ieškovo R. M. 4 581,55 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir penkiasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui R. M. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dercus“ 1 141,70 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą ir septyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. M. valstybei 12,87 Eur (dvylika eurų ir aštuoniasdešimt septynis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dercus“ valstybei 11,77 Eur (vienuolika eurų ir septyniasdešimt septynis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.