Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-794-777/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-30
Bylos Nr.: e2A-794-777/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01465-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: R. M.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Dercus“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-794-777/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01465-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. M. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dercus“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Dercus“ dėl nuostolių atlyginimo ir dokumentų grąžinimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dercus“ priešieškinį ieškovui R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė 2020 m. kovo 2 d. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovės 5 640 Eur skolos, 90,56 Eur delspinigių, 500 Eur nuostolių bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui statybos darbų žurnalą su paslėptų darbų aktais, medžiagų kokybę pažyminčius dokumentus.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Ieškovas ir atsakovė 2019 m. liepos 24 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo įrengti plokštuminius pamatus, adresu (duomenys neskelbtini) Rangos sutartimi šalys suderino visas sąlygas, susitarė dėl darbų apimties, kainos, darbų pabaigos. Ieškovas sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Magreva“ dėl statybos darbų techninės priežiūros, ir kiekvieną mėnesį mokėjo šiai bendrovei po 500 Eur.

2.2. Ieškovas sumokėjo atsakovei 7 000 Eur dalies darbų kainą. Atsakovė iki 2019 m. lapkričio 20 d. įvykdė dalį darbų, o nuo 2019 m. lapkričio 20 d. dėl ieškovui nežinomų priežasčių darbus nutraukė.

2.3. 2019 m. gruodžio 10 d. ieškovas gavo techninės priežiūros vadovės raštą, kuriame nurodyta, kad rangovė UAB „Dercus“ pagal statybos rangos sutartį, statybos leidimą objekte dirba labai retai, nepateikė patikrinimui statybos darbų vykdymo dokumentacijos: užpildytą statybos darbų žurnalą, grunto tankio matavimo aktų, medžiagų kokybę pažyminčių dokumentų. Rangovas nevykdo rangos sutarties 4.1 punkto.

2.4. 2019 m. gruodžio 16 d. buvo surašytas statinio (pirties pastato) apžiūros aktas, kuriame užfiksuotas atliktų darbų mastas. Šiuo aktu nustatyti šie darbų trūkumai: rangos sutartyje numatyti darbai neįvykdyti arba įvykdyti iš dalies, rangovė UAB „Dercus“ nepateikė statybos darbų žurnalo su paslėptų darbų aktais ir medžiagų kokybę pažyminčių dokumentų, nepateikė atnaujinto darbų grafiko.

2.5. Siekdamas išsiaiškinti darbų uždelsimo priežastį, užsakovas kelis kartus susisiekė su atsakove, tačiau pastaroji vengė bendradarbiauti, reikalavo papildomų mokėjimų. Ieškovas 2019 m. gruodžio 17 d. raštu informavo atsakovę apie rangos sutarties nutraukimą.

2.6. Atsakovė darbų neužbaigė, darbų rezultato bei dokumentų ieškovui neperdavė, todėl atsakovė privalo grąžinti ieškovui pinigus ir atlyginti padarytus nuostolius. Sutarties nutraukimas, sumokėtų pinigų grąžinimas yra proporcinga ir adekvati, ieškovo, kaip vartotojo, pažeistų teisių gynimosi priemonė. Nėra duomenų, kad tokio ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo taikymas sukeltų atsakovui neadekvačias teisines pasekmes.

2.7. Nurodė, kad pagal Akto I p. „Komunikacijų įvadai atlikti iš dalies“. Ieškovas šiuos darbus įvertina 120 Eur. Pagal Akto II P. sumontuota putplasčio plokštės EPS200/100. Ieškovas įvertina šiuos darbus 120 Eur polistireno kaina bei 60 Eur klijų kaina. Pagal ieškovo apskaičiavimus atsakovė liko skolinga ieškovui 5 640 Eur, t. y. 7 000 Eur avansas – 1 200 Eur polistireno kaina – 60 klijų kaina – 100 Eur santechnikos darbai).

2.8. Šalys pasirašydamos sutartį susitarė dėl netesybų sutarties sąlygų pažeidimo atveju (sutarties 8.2 p.). Atsižvelgiant į 8.2 p. atsakovė turi sumokėti ieškovui 90,56 Eur delspinigius (20 210,36 Eur (neapmokėtų darbų kaina) x 82 d. (laikotarpis nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. vasario 10 d.) / 366 x 0,02 proc.).

2.9. Nepaisant to, kad atsakovė nuo 2019 m. lapkričio 20 d. nutraukė savo darbą, ieškovas iki 2019 m. gruodžio mokėjo statybos darbų techniniam prižiūrėtojui po 500 Eur. Atsakovė turi atlyginti šiuos ieškovo nuostolius.

2.10. 2019 m. gruodžio 16 d. akte pažymėta, kad atsakovė neperdavė dokumentų, susijusių su statybos darbų atlikimu. Atsakovė privalo perduoti ieškovui statybos darbų žurnalą su paslėptų darbų aktais, medžiagų kokybę pažyminčius dokumentus bei kitus dokumentus, susijusius su rangos sutarties vykdymu.

3. Atsakovė 2020 m. gruodžio 9 d. pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė: priteisti iš ieškovo 21 567,91 Eur skolą, 1 936,61 Eur delspinigius, 1 054,82 Eur kompensuojamas palūkanas nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti ieškovo įvykdytą vienašalį 2019 m. liepos 24 d. statybos rangos sutarties nutraukimą neteisėtu; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

4.1. Ieškovas statybos rangos sutartimi įsipareigojo darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Sutarties priedu yra plokštuminių pamatų įrengimo darbų bei medžiagų ir galimų papildomų darbų lokalinės sąmatos. Tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai.

4.2. Ieškovas nuo pat pradžių tinkamai nevykdė sutarties 6 punkto, t. y. delsė su piniginiais mokėjimais. Ieškovo savalaikis mokėjimo prievolės nevykdymas trikdė statybos procesą.

4.3. Statybos proceso eigą trikdė ir ieškovo vėlavimas prieš statybos darbus organizuojant geodezinius matavimus, siekiant atlikti ašių susikirtimo nužymėjimus visiems būsimiems pastatams (5 vnt.) ir būsimų kiemo aikštelių ir apsisprendžiant dėl būsimų pastatų grindų aukščio lygio (nulinės altitudės). Ieškovas nuo pat pradžių netinkamai vykdė ir sutarties 5 punktą, t. y. delsė apsispręsdamas dėl įvairių konstrukcinių mazgų sprendinių ir taip tempė laiką su reikiamos informacijos pateikimu, kuri turėjo įtakos tiek įvairiems projektiniams sprendiniams parengti, tiek pamatų darbo projektų rengimui (2 vnt.), grindų šildymo sistemos brėžinių rengimui (2 vnt.), nuotekų nuvedimo sistemos rengimui (4 vnt.), drenažo sistemos rengimui (3 vnt.), šiluminės magistralės tarp pastatų brėžinių rengimui (1 vnt.) ir pačių darbų eigai. Dėl to statybos darbų vykdymas buvo pratęsiamas vadovaujantis sutarties 3.3 p., t. y. dėl ieškovo kaltės statybos procesas (darbai) negalėjo vykti taip, kaip buvo suplanuota.

4.4. Ieškovas pagal sutarties 5.1 punktą turėjo pateikti atsakovei projekto dokumentaciją iki 2019 m. rugpjūčio 8 d., tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė.

4.5. Atsakovė statybos darbus atliko tinkamai, vedė statybos darbų žurnalą, rinko naudojamų medžiagų atitikties deklaracijas, darbų eigą prižiūrėjo ieškovo samdyta techninė prižiūrėtoja, kuri apžiūrėjusi vykdomų darbų etapą leisdavo vykdyti kitą darbų etapą, pastabų dėl darbų kokybės ir nurodymų neturėjo ar pastabų statybos darbų žurnale nefiksavo.

4.6. Atsakovė dėl ieškovo įsipareigojimų nevykdymo darbus sustabdė prieš pirties pastato pamatinės plokštės armatūros klojimo darbus, kai ant paruošto pagrindo jau buvo išdėtas polisterinis putplastis su išvedžiotais nuotekų šalinimo mazgais bei kitais komunikaciniais įvadais (elektros, vandentiekio, šiluminės magistralės įvadu). Darbai šiame etape jau buvo įvykdyti visiškai iki to lygio, kai ieškovas turėjo iš savo pusės įvykdyti trečią mokėjimo etapą pagal sutarties 6.3 p., tačiau ieškovas nebuvo sumokėjęs dar antro mokėjimo pagal sutarties 6.2 p. Ieškovui statybvietėje žodžiu buvo pasakyta, jog jei jis ir toliau dels su mokėjimais, darbai toliau bus stabdomi, pamatų montavimo darbai žiemos sezonu negalės būti vykdomi ir kt. Tačiau ieškovas savo įsipareigojimų ir toliau nevykdė. Ieškovas ieškinyje patvirtino aplinkybę, kad atsakovė reikalavo iš jo mokėjimų.

4.7. Ieškovas prašė formuoti aukštesnį pagrindą pamatams, kitokios formos privažiavimo ir kiemo aikštelę, įrengti komunikacijų (elektros, nuotekų) magistrales ir pan. Tokie ieškovo papildomi reikalavimai ir negebėjimas operatyviai apsispręsti dėl privažiavimo kelio ir aikštelių formavimo taip pat trikdė darbų procesą.

4.8. Darbų eigą trikdė ir ieškovo nepagrįstas nenoras laiku pajungti aplink pastatus padaryto nuotekų surinkimo drenažo. Tuo metu daug lijo ir dėl to tam tikrą laiką (apie 2–3 sav.) nėjo pasiekti reikiamo grunto tankio lygio.

4.9. Vietoje to, kad ieškovas įvykdytų bent sutarties 6.1 ir 6.2 pateiktus įsipareigojimus, ieškovas 2019 m. gruodžio 17 d. raštu informavo atsakovę apie rangos sutarties nutraukimą ir nuo 2019 m. gruodžio 19 d. vienašališkai nutraukė sutartį iki darbų priėmimo bei neatsiskaitė už faktiškai atsakovės atliktus statybos darbus. Nutraukęs sutartį ieškovas nekvietė atsakovo inventorizuoti faktiškai įvykdytų darbų. Dokumentų ieškovui perdavimas buvo sustabdytas, nes ieškovas neįvykdė savo priešpriešinių atsiskaitymo prievolių atsakovei.

4.10. Faktinės aplinkybės parodo, kad 2019 m. gruodžio 19 d. vienašališkai nutraukdamas sutartį ieškovas nebuvo įvykdęs savo įsipareigojimų, numatytų sutarties 5.1.1, 5.1.2, 5.1.4, 5.1.7 ir 6.2 p., todėl atsakovė iš sutarties dėl ieškovo kaltės negavo to, ko tikėjosi, ir ieškovo įvykdytas vienašalis sutarties nutraukimas yra pripažintinas nesąžiningu ir neteisėtu. Ieškovas negali remtis sutarties neįvykdymu iš atsakovo pusės, nes sutarties neįvykdymas yra sąlygotas ieškovo veiksmų ir neveikimo, t. y. savalaikio dokumentų nepateikimo, mokėjimo prievolės nevykdymo, nebendradarbiavimo, sutarties nutraukimo inicijavimo, kurio rizika tenka pačiam ieškovui. Atsakovas turėjo teisę stabdyti savo įsipareigojimų vykdymą atitinkamai tiek, kiek užsakovas delsė atsiskaityti pagal sutarties 6 p.

4.11. Atsakovas pagal sutartį iki jos vienašalio iš ieškovo pusės nutraukimo faktiškai įvykdė darbų už 28 567,91 Eur (faktiškai atliktų darbų aktas). Ieškovas nutraukęs sutartį liko skolingas atsakovui už faktiškai atlikus darbus 21 567,91 Eur. Atsakovo nurodyti darbai yra faktiškai atlikti, jų vertė atitinka sąmatinę vertę, ieškovas darbus yra priėmęs faktiniu valdymu ir eksploatuoja, tačiau nėra atsiskaitęs. Jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultatų priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktą darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Todėl iš ieškovo yra priteistina 21 567,91 Eur skolos suma už faktiškai atliktus darbus.

4.12. Ieškovas įsipareigojo uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus atsakovei mokėti 0,05 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas vėluoja vykdyti sutarties 6 p. nustatytą prievolę ir vienašališkai nutraukęs sutartį nuo 2019 m. gruodžio 19 d. vėluoja atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, todėl ieškovas turi prievolę sumokėti 0,05 proc. delspinigius už 180 d. nuo vėluojamos sumokėti 21 567,91 Eur sumos, iš viso 1 941,11 Eur delspinigių sumą.

4.13. Ieškovas nutraukęs sutartį nuo 2020 m. gruodžio 19 d. įgijo prievolę atsiskaityti su atsakovu už jo faktiškai atliktus darbus, tačiau šios prievolės nevykdo, todėl iš ieškovo už vėlavimą įvykdyti 21 567,91 Eur piniginę prievolę yra priteisiamos atsakovei 5 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 1 054,82 Eur.

4.14. Ieškovas yra iš esmės pažeidęs savo prievoles ir yra skolingas atsakovei, yra praleidęs terminus įvykdyti atsiskaitymo prievolę ir gera valia neatsiskaito, todėl iš ieškovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, nustatytos faktinės aplinkybės:

6.1. Ieškovas ir atsakovas 2019 m. liepos 24 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. PP190724-1 (toliau – ir sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo įrengti plokštuminius pamatus adresu (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1. punktas), o ieškovas įsipareigojo darbus priimti ir už juos atsiskaityti (Sutarties 5.3. punktas). Sutarties priedu yra plokštuminių pamatų įrengimo darbų bei medžiagų ir galimų papildomų darbų lokalinės sąmatos (Rangos sutarties 11.10 punktas). Sutarties 5.2. punktu ieškovas įsipareigojo per 5 (penkias) darbo dienas nuo tarpinio bei galutinio darbų atlikimo akto pateikimo momento priimti (jei darbai atlikti kokybiškai ir pagal užsakovo reikalavimus) rangovo pagal šią sutartį atliktą darbą. Darbas laikomas priimtu, kai šalys pasirašo galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą. Pagal Sutarties 7.1. punktą rangovas perduoda darbus užsakovui, apžiūri ir priima atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad statybos priežiūra buvo pavesta UAB „Magreva“. Ieškovas sumokėjo atsakovei 7 000 Eur dalį darbų kainos pagal sutartį. UAB „Magreva“ techninės priežiūros vadovė I. L. 2019 m. gruodžio 16 d. surašė statinio (pirties pastato) apžiūros aktą, kuriame užfiksuotas atliktų darbų mastas. Taip pat šiuo aktu nustatyti šie darbų trūkumai: rangos sutartyje numatyti darbai neįvykdyti arba įvykdyti iš dalies, rangovė UAB „Dercus“ nepateikė statybos darbų žurnalo su paslėptų darbų aktais ir medžiagų kokybę pažyminčių dokumentų, nepateikė atnaujintų darbų grafiko. Ieškovė pateikė 2019 m. rugpjūčio 12 d. – 2019 m. lapkričio 29 d. atliktų darbų aktą Nr. PA001, kuriame nurodyta, kad atsakovės atliktų darbų kaina – 28 567,91 Eur. Ieškovas pagal projektinę dokumentaciją planavo statyti 5 statybos objektus: garažą, pirtį, gyvenamąjį namą, svečių namą bei pavėsinę.

6.2. Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo. Konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog statybos darbai buvo atliekami ieškovo kaip fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Ieškovui statybos leidimas buvo išduotas dėl penkių gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties (poilsio, paslaugų) pastatų (svečių namai, pirtis, garažas, pavėsinė, pastogė) statybos, skirtų kaimo turizmo veiklai. Sutarties objektas (pamatų įrengimo darbai) yra susijęs su ieškovo ūkine komercine veikla, todėl šalių sutartiems darbams vartojimo statybos rangos sutarties nuostatos netaikytinos.

6.3. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Konstatavo, kad statybos darbų pradžia laikytina 2019 m. rugsėjo 9 d., kaip ir nurodyta pranešime apie statybos pradžią. Sutarties vykdymo terminų atidėjimas, kuriuos inicijavo atsakovė, turėjo įtakos ir ieškovo įsipareigojimui atsiskaityti su atsakove terminams. Kadangi tam tikri mokėjimai atlikti, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas vengė su atsakove atsiskaityti. Atsakovo darbuotojai objekte būdavo retai, apie darbų sustabdymą rangovas techninio darbų prižiūrėtojos neinformavo, nors pastaroji jo ieškojo ir teiravosi dėl darbų atlikimo. Liudytojai atsakovės direktorius telefonu paaiškindavo, kad darbai objekte nevykdomi dėl blogų oro sąlygų, darbuotojų ligos, teisinosi užimtumu kitame objekte, taip pat nurodė, kad kyla tam tikrų nesutarimų su statytoju, vėliau atsakovės vadovas telefonu liudytojai nebeatsiliepė. Nesant įrodymų ir rangovui negalint objektyviais faktiniais duomenimis pagrįsti ir kartu pateisinti darbų sustabdymo aplinkybių, pripažino, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos ir tinkamai neinformavo ieškovo apie darbų sustabdymo priežastis. Konstatavo, kad, nesant įrodymų dėl atsakovei susiklosčiusių nepalankių ir pateisinamų aplinkybių, kliudžiusių tinkamai vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nėra pagrindo teigti, jog ieškovo veiksmai ar neveikimas sąlygojo nukrypimus nuo sutarties vykdymo sąlygų ir terminų. Nusprendė, kad atsakovė neturėjo teisėto pagrindo stabdyti rangos darbus. Pažymėjo, kad atsakovė po darbų sustabdymo objekte darbų nebetęsė ir neužbaigė, su policijos pagalba iš objekto išsigabeno statybinį vagonėlį, nereikalavo iš ieškovo atlyginimo už faktiškai atliktus darbus, todėl nusprendė, kad atsakovė apie sutarties nutraukimą suprato ir žinojo, taip pat atsakovei buvo žinoma apie sutarties nutraukimo priežastis. Atsižvelgdamas į tai, kad būtent rangovas atsako už darbų pradžios ar pabaigos bei tarpinių terminų pažeidimą, atsakovei be pateisinamos priežasties sustabdžius darbus, konstatavo, kad ieškovas, būdamas nepatenkintas darbų kokybe ir terminais, prarado interesą sutartimi ir turėjo teisę ją nutraukti. Atsakovės, kaip statybos verslą vykdančios įmonės, sutartinė atsakomybė yra griežtesnė, atsakovė yra profesionalė rangos santykių srityje, todėl jai žinomos ar turėtų būti žinomos rangovo teisės bei pareigos. Būdama apdairi ir rūpestinga, tuo atveju, jei vykdant sutartį pats užsakovas vėluoja ar nevykdo savo priešpriešinių pareigų, būtent atsakovė turėjo būti suinteresuota užfiksuoti konkrečius atliktus darbus, jų atlikimo datas ir faktines aplinkybes. Tik taip veikdama atsakovė, kaip rangovė, galėjo pagrįstai tikėtis, kad ieškovui vėluojant atlikti mokėjimus ar užsitęsus darbams, sutartyje nustatytas jų atlikimo terminas bus pagrįstai pratęstas arba kad, kilus teisminiam ginčui, ji nebus pripažinta kalta dėl kilusių pasekmių.

6.4. Dėl faktiškai atliktų darbų apimties ir tinkamo įvykdymo bei atliktų darbų kainos. Teismas, pasisakydamas dėl 2019 m. lapkričio 29 d. atsakovės pateikto atliktų darbų akto įrodomosios reikšmės, pažymėjo, kad šis dokumentas į bylą pateiktas tik su priešieškiniu, pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovė nepaneigė abejonių dėl jos pateikto atliktų darbų akto surašymo aplinkybių ir momento, todėl šį dokumentą teismas vertino kitų įrodymų kontekste, lygindamas su kitais byloje pateiktais įrodymais.

6.4.1. Atsakovės vadovas šį aktą pasirašė 2020 m. lapkričio 29 d., nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog, sustabdžius darbus (ką atsakovė ir teigia padariusi), darbų priėmimo–perdavimo aktas nesurašomas (kadangi darbai objekte nebaigti).

6.4.2. Atsakovė tvirtina, kad po sutarties nutraukimo atsakovė į statybvietę neturėjo galimybės patekti, tačiau nepateikė duomenų, kad atliktų darbų aktas buvo siųstas ieškovui paštu ar bandyta jį įteikti techninei prižiūrėtojai. Šalys neginčija fakto, kad jų santykiai buvo konfliktiški, atsakovė savo daiktus (statybinį vagonėlį) atsiėmė su policijos pagalba, tačiau nėra jokių duomenų, kad tokie santykiai siejo atsakovę ir techninę prižiūrėtoją, kuri galėjo būti informuota apie atliktus darbus, darbų stabdymą ir jo priežastis. Tačiau atsakovė atliktų darbų perdavimo pagal jos teikiamą atliktų darbų aktą neinicijavo. Be to, manydama, kad sutarties nutraukimas pažeidė jos teises ir pareigas, taip pat turtinius interesus, atsakovė iš karto, kai tik jai tapo žinomos galbūt jos teises pažeidžiančios aplinkybės, ilgą laiką delsė ir nesiėmė jokių veiksmų jas apginti (nesikreipė į ieškovą raštu, nereikalavo įvykdyti prievolę, neinicijavo proceso teisme).

6.4.3. Teismas siūlė šalims spręsti klausimą dėl statybos ekspertizės skyrimo, tačiau šalys šia galimybe nepasinaudojo, esą darbai objekte yra užbaigti, todėl, jų teigimu, ekspertizės atlikti nebėra galimybės.

6.4.4. Atsakovė priešieškiniu reikalauja sumokėti už faktiškai objekte atliktus darbus, tai yra iki betonavimo ir armavimo darbų. Atsakovės faktiškai atliktų darbų apimties įrodinėjimą sunkina tai, kad byloje nepateiktas statybos darbų žurnalas, o darbų priėmimo aktas nutraukiant sutartį nebuvo pasirašytas. Taip pat nustatyta, kad statybos darbų žurnalas buvo pildomas, tačiau vėliau dingo, todėl, nesant kitų įrodymų, atsakovės atstovo teiginiai, kad darbų eigą prižiūrintis techninis prižiūrėtojas jokių pastabų dėl darbų kokybės atsakovei neturėjo ir jokių nurodymų ar pastabų atsakovei statybos darbų žurnale nefiksavo, atmestini kaip neįrodyti, nes liudytoja I. L. nurodė priešingas aplinkybes. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja patvirtino, kad rangovas į objekte liudytojos duodamus nurodymus ir pastabas reaguodavo, pažymėjo, kad darbai buvo atliekami ir gyvenamojo namo pastate. Liudytoja taip pat paaiškino, kad atsakovės nebaigtus darbus tęsė ir ištaisė trūkumus tiek kitas rangovas, tiek pats ieškovas ūkio būdu. Po sutarties nutraukimo su atsakove ieškovas pats atliko pamatų įrengimo darbus, dėjo putų polistireną, ištaisė defektus pagal jos sudarytą aktą ir šiuos darbus perdavė liudytojai. Jis taip pat atliko pirties, gyvenamojo ir kitų pastatų (garažo) darbus. Liudytoja paaiškino, kad nustatyti atliktų darbų trūkumų vertės, atliktų darbų apimties ir jų kainos pagal 2019 m. gruodžio 16 d. aktą negalima, kadangi nėra statybos darbų žurnalo, kuriame fiksuojami darbų ir medžiagų kiekiai. Šis dokumentas patvirtina, kokie darbai pagal sąmatą atlikti pirties pastate, kokie neatlikti visiškai.

6.4.5. Konstatavo kad atliekant statybos rangos darbus, statybos darbų žurnale fiksuojami visi atliekami darbai ir su jais susijusios aplinkybės, tačiau įstatyme nėra įtvirtinta, kad statybos žurnalas yra vienintelė įrodinėjimo priemonė darbų apimčiai nustatyti. Nesant darbų žurnalo, ginčo atliktų darbų apimtys gali būti nustatomos ir kitais byloje esančiais įrodymais.

6.4.6. Konstatavo, kad pareiga įrodyti atliktus darbus tenka rangovui (atsakovei).

6.4.7. Šalys rangos sutartimi dėl specialių kokybės sąlygų nesusitarė. Šalys rangos sutartimi susitarė dėl pirties ir gyvenamojo namo plokštuminių pamatų įrengimo. Lokalinėse sąmatose šalys susitarė dėl darbų apimties ir kainos. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja patvirtino, kad atsakovės tam tikri darbai buvo atlikti su trūkumais, atsakovė šių aplinkybių rašytiniais įrodymais nepaneigė. Liudytoja paaiškino, kad sutarties vykdymo metu atsakovė į pastabas dėl darbų atlikimo reagavo, tačiau surinkta įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad darbų trūkumų nepavyko išvengti, jie užfiksuoti techninio prižiūrėtojo apžiūros akte, kurių atsakovė nepaneigė. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog atliekamų darbų sprendinių pasirinkimą lėmė užsakovo reikalavimai, o rangovė atliko tik tokius darbus ir taip, kaip nurodė užsakovas arba techninis prižiūrėtojas. Ieškovė, būdama savo darbų atlikimo srities profesionalė, prisiėmė visą darbų atlikimo riziką ir yra viena atsakinga už tinkamą darbų atlikimą bei kokybę. Konstatavo, kad techniniam prižiūrėtojui nustačius darbų trūkumus ir apie tai informavus ieškovą, atsakovei pasišalinus iš objekto ir neištaisius darbų trūkumų, ieškovas pagrįstai ginčija atsakovės darbų kokybę, reiškia jai pretenzijas, nurodydamas darbų defektus. Atsižvelgiant į statybos objekto specifiką, didžioji dalis atliktų darbų nesimato, atsakovė, pasitraukusi iš objekto, jų neužfiksavo, neperdavė, o pasak liudytojos, darbų trūkumus ištaisė kitas rangovas ir ieškovas savo jėgomis. Kadangi pamatų ir jiems panaudotų medžiagų atsakovei grąžinti negalima, pamatus iš esmės galima naudoti pagal paskirtį, todėl ieškovas negali būti visiškai atleidžiamas nuo prievolės atsiskaityti su atsakove.

6.4.8. Ieškovas darbų trūkumų, jų šalinimo apimties bei vertės įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į tai, kad šalys pagal sutartį susitarė dėl konkrečios darbų kainos pagal sąmatą, teismas atsakovės atliktų darbų kokybę, apimtis ir vertę nustatė, remdamasis byloje surinkta įrodymų visuma ir sąmatoje nustatytomis kainomis. Konstatavo, kad darbų perdavimas techninę priežiūrą atliekančiam asmeniui laikomas perdavimu užsakovui (sutarties 7.3 p.), todėl teismas, nustatydamas faktiškai atsakovės atliktus darbus, vadovavosi 2019 m. gruodžio 16 d. akte fiksuotais duomenimis apie atliktus darbus. Be to, teismas vertino tik pirties ir gyvenamojo namo pastatuose atliktus darbus, nesant įrodymų, kad atsakovė atliko ir kitus darbus (kitų pastatų).

6.4.9. Nustatė, kad atsakovės pateiktame akte nurodyta, kad parengtas darbų projektas. 2019 m. gruodžio 16 d. akte nurodyta, kad projektas parengtas, todėl, nesant priešingų įrodymų, suma už darbų projektus laikytina pagrįsta ir priskirtina prie atsakovės patirtų išlaidų. Išorinės kampinės ir kraštinės detalės pirties pastate sumontuotos, šias aplinkybes patvirtina ir pateiktos darbų objekto nuotraukos. Dėl kampinių detalių gyvenamajame name atsakovės akte nenurodoma, nors pagal apžiūros aktą šie darbai atlikti. Taip pat nustatyta, kad sumontuotas putplastis EPS, tačiau atskirai šių pamatų darbų dalis neįvertinta, o nurodyta bendra pamatų elementų darbų kaina. Atsakovė jos sudaryto akto paaiškinimuose nurodo, kad EPS putplastčio (medžiagos) kaina 881,40 Eur. Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. Atsakovė taip pat jos sudarytame akte nurodo, kad darbų atlikimo pamatų plokštei įrengti (pirties pastatui) vertė 361,33 Eur. Atsakovės pateiktos fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad pirties pastatui sluoksniais sudėtas ir užsandarintas pamatų plokštės polistireninis putplastis (EPS100, EPS 200), išvedžiojant nuotekų šalinimo vamzdynus po reikiamus taškus.

6.4.10. Teismas, įvertinęs šalių susitarimą pagal lokalines sąmatas bei faktiškai atliktus darbus, kuriuos patvirtina liudytojos parodymai bei jos sudarytas statinio apžiūros aktas, atliktų darbų vertę nustatė pagal šalių lokalinėje sąmatoje sutartas kainas. Atsakovei neneigiant, kad armavimo ir betonavimo darbų ji neatliko, neįrengė grindų šildymo vandeninės sistemos, teismas šias sumas minusavo. Nustatė, kad pagal lokalinėje sąmatoje (PL5.76.3a) sutartus darbus atsakovė atliko darbų už 3 740,41 Eur plius PVM (8 243,96 – 2 338,95 – 1 369,21 – 795,39). Pagal lokalinėje sąmatoje (PL5.76.3) sutartus darbus atsakovė atliko darbų už 5 273,74 Eur plius PVM (14 243,94 – 4 951,43 – 2 461,59 – 1 557,18). Konstatavo, kad įrodyta, jog atsakovė objekte atliko darbų už 10 907,11 Eur su PVM.

6.4.11. Nurodė, kad užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.

6.4.12. Nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl pristatytų medžiagų į objektą kiekio, atsakovė teikė į bylą smėlio – žvyro, skaldos atvežimo važtaraščius, ieškovas taip pat pateikė šių medžiagų pristatymą patvirtinančius dokumentus, ir tvirtina, kad žvyras įsigytas jo lėšomis. Kadangi medžiagų įsigijimą patvirtina PVM sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo arba perdavimo kvitai, banko pavedimai, tam tikrų važtaraščių (krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas) buvimas pas atsakovę nepatvirtina, kad būtent jos lėšomis šios medžiagos įgytos. Taip pat iš atsakovės pateiktų dokumentų negalima nustatyti transporto technikos panaudojimo ir dėl to patirtų išlaidų kiekio, kadangi nurodytų dokumentų ryšys su objektu kelia pagrįstų abejonių. Duomenų, kad atsakovės nurodoma geotekstilė buvo panaudota ieškovo objekte, taip pat nepateikta, jų nepatvirtino ir liudytoja, todėl šias išlaidas teismas laikė neįrodytomis.

6.4.13. Nors prie rangos sutarties pridedama papildomų darbų sąmata, tačiau vadovaujantis ta pačia sutartimi (Sutarties 11.7. punktas) nustatyta, kad atsiradus šioje sutartyje nenumatytų darbų ar kitų pataisymų pagal Užsakovo pageidavimus, darbų apimtys, terminai ir apmokėjimai fiksuojami atskirais raštiškais susitarimais. Rangovo galimi atlikti papildomi darbai ir jų įkainiai pateikiami Sutarties priede Nr. 2. Kadangi šalys atskirai raštu dėl atsakovės nurodomų papildomų darbų nesusitarė, atmetė atsakovės argumentus, kad su ieškovu dėl papildomų darbų tarėsi žodžiu. Ieškovas neigia, kad tokius nurodymus atsakovei davė, tokių darbų nepatvirtino ir kaip liudytoja apklausta techninė prižiūrėtoja, kurios pareiga kontroliuoti atliekamus darbus pagal šalių susitarimą. Konstatavo, kad, nesant privalomų dokumentų, fiksuojančių darbus, jų apimtis, techniniam prižiūrėtojui jų nepatvirtinus, žodinių susitarimų įrodinėjimas pasunkėjo, todėl atsakovė, nereikalaudama pasirašyti atskiro dokumento dėl papildomų darbų, turi prisiimti su tuo susijusią riziką bei pasekmes. Nesant darbų žurnalo, atmetė atsakovės atstovo paaiškinimus, kad tiek ieškovas, tiek darbų techninis prižiūrėtojas papildomus darbus toleravo ir jų nestabdė, o liudytoja I. L. surašytame akte papildomų darbų trūkumų nenustatė. Konstatavo, kad liudytojos surašytame akte yra nurodyti faktiškai atsakovės atlikti darbai, pagrindo netikėti liudytoja ir šiuo dokumentu teismas neturi pagrindo.

6.4.14. Nurodė, kad atsakovė tvirtina, jog atliko grunto sutankinimo darbus, pateikė tam tikrą kiekį grunto matavimo kvitų, grunto sutankinimo lenteles, protokolus ir nurodė, kad kita dalis kvitų liko pas ieškovą. Nustatyta, kad pagrindų sutankinimo protokolus pasirašė darbų vadovas pagal sutartį A. B.. Ieškovas ir liudytoja nurodo, kad grunto sutankinimo darbai nebuvo perduoti, be statybos prižiūrėtojo sutikimo atsakovė negalėjo pereiti prie kito statybos etapo, ieškovas sutikimo atlikti šiuos darbus nedavė. Nors atsakovė teigia, kad sutankinimo darbai buvo atliekami su ieškovo įranga, jam dalyvaujant, tačiau ieškovas tai neigia, taip pat tvirtina, kad atsakovė tuo metu neturėjo tam reikalingų medžiagų, o jos pateikti grunto matavimo kvitai neinformatyvūs, todėl galėjo priklausyti kitam objektui. Kadangi ginčo darbai atliekami, atlikus pagrindinius žemės, grunto supylimo darbus ir juos perdavus, liudytoja neigia šių darbų priėmimą, 2019 m. gruodžio 16 d. akte šių darbų, kaip atliktų, nenurodė, todėl teismas atmetė atsakovės prašymą ir dėl išlaidų už grunto sutankinimą priteisimo.

6.4.15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, kokia suma buvo reikalinga pamatų trūkumams pašalinti, taip pat į tai, kad žemės darbų ir pamatų plokštės komunikacijos įvadų, pamatų elementų, sandarinimo medžiagų darbai atlikti iš dalies ir ne visai atitiko jiems keliamus reikalavimus, nusprendė, kad, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovės objekte atliktų darbų kaina 10 907,11 Eur mažintina iki ieškovo sumokėtos 7 000 Eur darbų kainos, todėl priešieškinis atmestinas. Atsakovė neįrodė, kad ginčo objekte atliko darbų, atmetus trūkumų šalinimo išlaidas, daugiau nei už 7 000 Eur.

6.5. Dėl ieškinio reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kad, vertinant priešieškinio pagrįstumą, atliktų darbų kainos, įvertinus galimus defektų šalinimo kaštus, dydis sumažintas iki 7 000 Eur ir atitinka ieškovo sumokėtą darbų kainą, ieškovo reikalavimą dėl dalies darbų kainos, delspinigių, procesinių palūkanų atmetė. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad darbų trūkumų šalinimo vertė buvo didesnė, todėl atsakovės faktiškai atliktų darbų, kurių neginčijo ir ieškovas, ir techninė prižiūrėtoja, sumažinti daugiau nei iki 7 000 Eur nėra teisinio pagrindo. Ieškovas, net ir teismui pasiūlius pateikti papildomus įrodymus, nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių savo reikalavimus dėl darbų kainos sumažinimo iki jau sumokėtos sumos dydžio.

6.6. Dėl kitų reikalavimų. Dėl nuostolių. Ieškovo prašymą dėl 500 Eur nuostolių, patirtų atsiskaitant su statybos darbų techniniu prižiūrėtoju, priteisimo, teismas atmetė, kadangi byloje neįrodytas šių nuostolių priežastinis ryšys. Sutartis dėl statybos darbų priežiūros sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens, kuris nėra bylos šalis, šią sutartį ieškovas sudarė savo interesais ir ji niekaip nesusijusi su rangovo atliekamais darbais. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovo atlygis techniniam prižiūrėtojui priklausė nuo rangovo tinkamo sutarties vykdymo. Taip pat nustatyta, kad nutraukus rangos sutartį su atsakove, tas pats techninis prižiūrėtojas darbus tęsė, nors darbus objekte vykdė kitas rangovas. Dėl statybos darbų žurnalo. Atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu šalys negalėjo nurodyti, kieno žinioje yra statybos darbų žurnalas ir kiti ieškovo reikalaujami dokumentai, teismas nusprendė, kad šie dokumentai yra prarasti ir atsakovė jų pateikti negali, todėl ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas patvirtino, kad statybos darbai ginčo objekte yra užbaigti, tęsti statybos darbus statybos žurnalo neturėjimas ieškovui nesukliudė, todėl, teismo vertinimu, ieškovo teisės nebuvo pažeistos ar suvaržytos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

8.1. Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo. Mano, kad tarp sutarties šalių susiklostė vartojimo statybos rangos sutartiniai santykiai, nes rangos sutarties dalykas – gyvenamosios namo ir pirties statyba – buvo skirta ieškovo asmeniniams poreikiams. Ieškovas nėra ūkininkas, ūkine veikla neužsiima, yra pensininkas. Rangos sutartimi šalys susitarė tik dėl dviejų pastatų (pirties ir gyvenamojo namo) statybos, kurių paskirtis – ieškovo asmeninių poreikių tenkinimas. Rangos sutarties dalyku buvo statybos objektų, skirtų ieškovo asmeninių poreikių tenkinimui, statyba. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, yra nepagrįsta.

8.2. Dėl faktiškai atliktų darbų apimties ir tinkamo įvykdymo bei atliktų darbų kainos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas jau bylos pasiruošimo stadijoje netinkamai nustatė bylos įrodinėjimo dalyką, netinkamai vykdė savo pareigas dėl įrodinėjimo ir įrodinėjimo naštos pasiskirstymo, išėjo už priešieškinio reikalavimo ribų.

8.2.1. Atsakovė netinkamai įvykdė savo pareigą užfiksuoti atliktų darbų kiekį ir perduoti juos pagal aktą rangos sutarties sustabdymo metu užsakovui, netinkamai įvykdė savo prievolę dėl bendradarbiavimo ir, visiškai nutraukusi darbų atlikimą, prisiėmė riziką dėl atliktų darbų įrodinėjimo naštos. Būtent atsakovė turėjo pasinaudoti eksperto paslaugomis, o ne ieškovas, kuriam jokie darbai, duomenys apie atliktų darbų kiekį, kokybę nebuvo perduoti. Juolab, kad atsakovė dingo iš statybos objekto, palikdama ieškovui pačiam nuspręsti dėl defektų šalinimo, darbų užbaigimo.

8.2.2. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl statybos darbų žurnalo dingimo aplinkybių. Atsakovė kartu su prašymu dėl sprendimo už akių panaikinimo ir priešieškiniu pateikė atliktų darbų ir panaudotų medžiagų suvestines, kuriose bandė detaliai aprašyti atliktų darbų bei panaudotų medžiagų kainą, kokie darbai buvo atlikti, darbų kiekius ir kokios medžiagos buvo panaudotos. Mano, kad tokią suvestinę atsakovė galėjo surašyti remdamasi statybos darbų žurnalo duomenimis, kurį piktybiškai slepia nuo teismo ir ieškovo. Mano, kad duomenys, kurie yra užfiksuoti statybos darbų žurnale, nesutampa su atsakovės pateikta suvestine, todėl atsakovė pateikė sugalvotą versiją dėl statybos darbų žurnalo dingimo. Mano, kad statybos darbų žurnalas nedingo, o yra pas atsakovę, nes: 1) apie žurnalo dingimą atsakovė pareiškė tik bylos nagrinėjimo metu, nors žinojo, kad yra atsakinga už jo saugojimą, turėjo jį perduoti užsakovui; žinodama, kad žurnalas dingo, nesiėmė veiksmų jį atkurti; 2) atsakovė nurodė, kad statybos darbų žurnalas buvo pildomas, jis buvo laikomas statybvietėje esančiame statybiniame vagonėlyje, tačiau šio vagonėlio perdavimo metu (2020 m. birželio 12 d.) jokių pretenzijų dėl žurnalo dingimo nereiškė; 3) statybos darbų žurnalo savininkas yra statytojas ir rangovas žinojo jo neperdavimo savininkui (statytojui) pasekmes; 4) atsakovės pateikto atliktų darbų ir panaudotų medžiagų suvestinę buvo įmanoma surašyti tik remiantis tais duomenimis, kurie užfiksuoti statybos darbų žurnale, nesant žurnalo, suvestinė yra niekinis dokumentas.

Šalies argumentai

8.2.3. Ieškovas 2021 m. sausio 11 d. prašyme dėl papildomų duomenų pridėjimo prie bylos nurodė, kad už grindų šildymo sistemos projektą ieškovas 2020 m. kovo 27 d. sumokėjo 150 Eur (2020 m. kovo 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1, gavėja UAB „Šildymo sprendimai“, mokėjimo paskirtis – už grindų šildymo planą) projektuotojai – UAB „Šildymo sprendimai“, pamatų projektas buvo pateiktas rangovui kartu su kitais projektiniais dokumentais. Atsakovė net nebandė nuginčyti ieškovo pateiktą informaciją – nepateikė nė vieno leistino rašytinio įrodymo (sąskaitų faktūrų, mokėjimo kvitų), pagrindžiančių savo reikalavimo pagrįstumą. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai projektų rengimo išlaidas priskyrė prie atsakovės išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

8.2.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2019 m. gruodžio 16 d. akte yra užfiksuoti atlikti darbai statant pirtį ir gyvenamąjį namą. Statybos 2019 m. gruodžio 16 d. aktas Nr. 1 buvo surašytas apžiūrint pirties pastato statybą. Liudytoja I. L. parodė, kad „gyvenamasis namas“ objekte darbai nebuvo užbaigti, nebuvo perduoti, dėl šios priežasties nebuvo vertinami.

8.2.5. Teismas formaliai apskaičiavo pagal lokalines sąmatas kainą, neįvertino, kad darbai atlikti iš dalies, neperduoti, nepamatuoti jų kiekiai, nepatikrinta jų kokybė. Ieškovas pats užbaigė darbus, pats juos ištaisė. Ieškovas neprivalėjo derinti su rangovu darbų, kurie nebuvo perduoti ir užbaigti, kokybės. Mano, kad teismo išvada dėl darbų vertės grindžiama prielaidomis. Teismas netinkamai vertino lokalinių sąmatų įrodomąją reikšmę.

8.2.6. Pagal teismo apskaičiavimą statant pirtį (lokalinė sąmata PL5.76.3a) atsakovė atliko darbų už 3 740,41 Eur plius PVM (8 243,96 – 2 338,95 – 1 369,21 – 795,39). Pirma, atsakovė atliktų darbų ir panaudotų medžiagų suvestinėje (2020 m. liepos 30 d. pareiškimo priedas) nurodė, kad projektų kainą įskaičiuota į darbų kainą (suvestinės 3 p. ir 4 p.), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir viršijant reikalavimo ribą priskyrė prie atsakovo išlaidų 259,21 Eur projekto parengimo išlaidas. Antra, komunikacijos įvadai atlikti iš dalies, jų kiekis, panaudotų medžiagų kiekis byloje nebuvo įrodinėjimas, jokių duomenų apie tai byloje nėra. Komunikacijos įrengimas susijęs su paslėptų darbų atlikimu, kurie fiksuojami aktais. Privaloma atlikti komunikacijos įvadų bandymus. Apie atliktus bandymus duomenų nėra. Ieškovui teko užbaigti komunikacijos įvedimą ir pačiam perduoti techninę priežiūrą atliekančiam asmeniui. Neaišku, kokiais bylos duomenimis teismas nustatė, kad buvo įrengta komunikacijos 3 vnt. Pagal Rangos sutarties priedą Nr. 2, kuriame atsakovė pateikė papildomų darbų kainą, komunikacijos įvedimas matuojamas metrais arba vienetų kiekiais. 1 vnt. kaina be PVM 40 Eur, 3 vnt. kainos su PVM sudarytų 145,20 Eur, todėl teismas nepagrįstai priskyrė prie atsakovo išlaidų 722,31 Eur už (3 vnt.) komunikacijos įrengimą. Trečia, neaišku, apie kokias transporto išlaidas (231,70 Eur) eina kalba ir kaip teismas nustatė, kad atsakovė patyrė transporto išlaidas. Atsakovė pateikė atliktų darbų ir medžiagų suvestinę, kurioje duomenų apie transporto išlaidas nėra. Atsakovė teigė, kad transporto išlaidų nepatyrė. Ketvirta, teismas prie atsakovės išlaidų priskyrė 1 083,74 Eur darbo, pridėtines išlaidas. Tačiau analizuojant atsakovės reikalavimų apimtį matyti, kad teismas priteisė atsakovei tai, ko ji neprašo. Atliktų darbų ir panaudotų medžiagų suvestinėje (priešieškinio ir pareiškimo priedas), atliktų darbų akto paaiškinime atsakovė apskaičiavo visus, jos manymu, atliktus darbus ir panaudotų medžiagų kainas, tačiau 1 083,74 Eur prie savo patirtų išlaidų nenurodė. Taigi teismas nepagrįstai viršijo reikalavimo ribą. Be to, teismas nedetalizavo, kaip yra apskaičiuota ši suma, ar jos dydis priklauso nuo atliktų ir neatliktų darbų masto. Teismas savo išvadą dėl 1 083,74 Eur išlaidų buvimo pagrindė perlaidomis.

Motyvuojamoji dalis

8.2.7. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, o savo išvadą dėl atsakovės patirtų išlaidų pagrįstumo grindė prielaidomis. Nesant duomenų apie atliktų darbų kiekį, jų kokybę, užbaigimo stadiją, teismas nepagrįstai ir neteisėtai apskaičiavo atsakovės išlaidas.

9. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti šią ieškovo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nepakeistą. Priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagrindiniai atsakovė atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentai:

10.1. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė liko jam skolinga. Ieškovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad avansą sumokėjo ne visą ir ne laiku. Priešieškinyje nurodyta ir šalys neginčijo, jog atsakovė dėl ieškovo įsipareigojimų nevykdymo darbus sustabdė prieš pirties pastato pamatinės plokštės armatūros klojimo darbus, kai ant paruošto pagrindo jau buvo išdėtas polistireninis putplastis su išvedžiotais nuotekų šalinimo mazgais bei kitais komunikaciniais įvadais (elektros, vandentiekio, šiluminės magistralės įvadu). Pagal rangos sutarties 6.3 p. ieškovas atsakovei prieš armatūros klojimo darbus turėjo sumokėti 20 proc. nuo sutarties kainos, t. y. 5 442,07 Eur nuo bendros sutarties kainos (nuo 9 975,19 Eur + 17 235,17 Eur =27 210,36 Eur). Tačiau ieškovas ne tik kad nebuvo atlikęs visų mokėjimų pagal 6.2 p., bet ir šio mokėjimo įsipareigojimo ieškovas taip pat neįvykdė. Neįvykdžius šio mokėjimo atsakovė pagal rangos sutarties 8.1 p. pagristai stabdė darbų, kuriems šis mokėjimas buvo skirtas (armatūros klojimo), vykdymą. Atsakovę ieškovas visiškai be pagrindo kaltina įsipareigojimų nevykdymu. Sutarties 6 p. esmė ta, kad pirmiau turi būti mokėjimai (avansai), o po to darbai, o ne atvirkščiai. Per tris mokėjimo etapus (6.1– 6.3 p.) atsakovė turėjo iš ieškovo gauti iš viso 19 047,25 Eur, o gavo tik 7 000 Eur. Taip pat yra ir su betonavimo darbais, t. y. prieš jų atlikimą ieškovas turėjo pareigą atitinkamai sumokėti rangovui.

10.2. Esmė ta, kad ginčo nėra, jog atsakovė faktiškai atliko darbus, faktiškai atlikti darbai nurodyti 2020 m. lapkričio 29 d. akte, o ieškovas pagal 6.2 p. nesumokėjo net 25 proc. nuo sąmatinės visų darbų vertės avansą (už darbų pradžią), kaip nurodyta lentelėje, ir dar ieškiniu prašo priteisti pavėluotai pagal Sutarties 6.1 p. punktą sumokėto avanso dalį. Ieškovas neturi jokios teisės reikalauti avanso pagal Sutarties 6.1 p. iš esmės pavėluotai sumokėto avanso, nes prieš darbų pradžią (vėliausiai iki 2019 m. rugsėjo 9 d.) turėjo prievolę atsakovei sumokėti pagal Sutarties 6.2 punktą numatytą mokėjimą (6 802,59 Eur), nes byloje net nėra ginčo, kad darbai buvo pradėti ir buvo vykdomi. Šio fakto neneigia nei ieškovas, nei apklausta I. L., faktą tvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos, atsakovei išrašytos sąskaitos faktūros už medžiagas ir technikos samdymą. Todėl ieškovas nenuneigė savo prievolės sumokėti atsakovei 9 605,18 Eur (likusi suma, nes iki 2019 m. rugsėjo 9 d. buvo sumokėti tik 4 000 Eur) avansą pagal Sutarties 6.1 p., 6.2 p.. Kadangi 2020 m. lapkričio 29 d. akte, fotonuotraukose ir I. L. sudarytame tik vieno statinio apžiūros akte fiksuota, kad faktiškai darbai yra atlikti, tai ieškovas nenuneigė prievolės sumokėti atsakovei už 2020 m. lapkričio 29 d. akte nurodytus faktiškai atliktus darbus, kaip numatyta Civilinio kodekso 6.671 straipsnyje.

10.3. Nagrinėjamu atveju taikoma ne bendroji atliktų darbų priėmimo–perdavimo procedūra, o taikomas CK 6.671 straipsnio numatytas reglamentavimas, t. y. sprendžiamas klausimas dėl darbų apmokėjimo, kai sutartis nutraukiama iki jų priėmimo.

10.4. Ieškovas vienašališkai nutraukęs rangos sutartį pagal Civilinio kodekso 6.671 straipsnį turėjo teisę reikalauti perduoti faktiškai atliktus darbus, tačiau to iš atsakovės nereikalavo, t. y. CK 6.671 straipsnyje numatyta teise nesinaudojo. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad jis vienašališkai nutraukęs sutartį vienašališkai perėmė atsakovės faktiškai įvykdytų darbų rezultatą ir ant šio rezultato toliau pavedė vykdyti darbus kitam rangovui. Kadangi ieškovas vienašališkai perėmė ir faktiškai valdė darbų rezultatą, jo niekaip nefiksavo į fiksaciją rangovo nekvietė, tai prisiėmė riziką dėl faktiškai atliktų darbų kiekio ir kokybės. Pažymėtina tai, kad tik šioje civilinėje byloje atsakovei sužinojus apie faktiškai atliktų darbų perėmimą, atsakovė parengė faktiškai objekte atliktų darbų, kuriuos ieškovas perėmė, 2020 m. lapkričio 29 d. aktą. Liudytoja I. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš fotonuotraukų pasitelkus matavimo priemones buvo galima ieškovui prieš perduodant statybos aikštelę kitam rangovui nustatyti atsakovės faktiškai atliktų darbų kiekius ir kainą. To nepadaręs ieškovas, vienašališkai perėmęs darbų rezultatą ir jį perdavęs kitam rangovui, prisiėmė dėl to visą riziką ir atsakomybę.

10.5. Ieškovas nenuneigė 2020 m. lapkričio 29 d. akte nurodytų faktiškai atliktų darbų duomenų, teismui neteikė absoliučiai jokių savo skaičiavimų ar faktiškai atliktų darbų jų perėmimo metu fiksacijos. Todėl 2020 m. lapkričio 29 d. faktiškai įvykdytų darbų aktas CPK 12 ir 178 straipsnių prasme liko nepaneigtas. Skirtingai nei ieškovas, atsakovė pasinaudojo CK 6.671 straipsnio numatyta rangovo teise – pareikalavo sumokėti už faktiškai atliktus darbus.

10.6. Ieškovas nevykdydamas esminių sutarties sąlygų dėl mokėjimų (sutarties 6 p.), vienašališkai nutraukė rangos sutartį ir vienašališkai perėmė faktiškai atliktų darbų rezultatą ir ant jo pavedė kitam rangovui toliau vykdyti darbus. Ieškovas ieškiniu 2020 m. lapkričio 29 d. faktiškai atliktų darbų akto neginčijo, neįrodinėjo priešingų aplinkybių ir teismas 2020 m. lapkričio 29 d. faktiškai atliktų darbų akto nepripažino negaliojančiu. Todėl atsakovei turi būti priteistas atlyginimas už 2020 m. lapkričio 29 d. faktiškai atliktų darbų akte nurodytus darbus (CK 6.671 straipsnis).

10.7. I. L. surašė vieno statinio apžiūros 2019 m. gruodžio 16 d. aktą ir jame nurodė ne darbų trūkumus, o tai, kokie po rangos sutarties vienašalio nutraukimo Pirties pastate darbai liko nepadaryti: 1) neparengtas šildymo sistemos projektas ir neįrengta grindų šildymo sistema bei temperatūrinė siūlė; 2) nesudėta armatūra; 3) neatliktas betonavimas po armatūros sudėjimo darbų; 4) neatlikti komunikacinių įvadų darbai, kurie turi būti vykdomi po armatūros sudėjimo ir užbetonavimo darbų. Už šią neatliktų darbų dalį atsakovė ir nereikalauja sumokėti, nes darbai negalėjo būti įvykdyti dėl to, kad ieškovas neatliko mokėjimų pagal Sutarties 6.2 p., 6.3 p., 6.4 p. ir vienašališkai dar nutraukė rangos sutartį. Todėl atsakovė reikalauja sumokėti už 2020 m. lapkričio 29 d. akte nurodytus faktiškai atliktus darbus, dėl kurių Techninė prižiūrėtoja absoliučiai jokių pastabų nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu I. L. ar ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad 2020 m. lapkričio 29 d. faktiškai atliktų darbų akte nurodyti darbai turi kokių nors trūkumų. Todėl ieškovas be pagrindo vienašališkai nutraukęs rangos sutartį privalo sumokėti atsakovei už 2020 m. lapkričio 29 d. akte nurodytus faktiškai atliktus darbus.

10.8. Šalys neginčijo, kad statybos darbų žurnalas ir kita dokumentacija buvo laikoma statybvietėje esančiame vagonėlyje. Taip pat ieškovas neginčijo aplinkybių, kad iki atsakovei atvykstant į statybvietę vagonėlio spynos buvo išlaužtos, jokių dokumentų vagonėlyje nebebuvo, o patį vagonėlį atsakovė atsisėmė iš statybvietės tik įsikišus policijos pareigūnams. Ieškovas be policijos įsikišimo atsakovei vagonėlio neketino geruoju atiduoti. Todėl yra visiškai akivaizdu, kad visą reikiamą dokumentaciją, įskaitant statybos darbų žurnalą, kaip ir faktiškai atliktus darbus ieškovas vienašališkai nutraukdamas sutartį perėmė. Ieškovui turint dokumentus ir kitam rangovui pavedus užbaigti statybą, nėra jokio pagrindo reikalauti iš atsakovės dokumentų, kurie ieškovo buvo paimti iš vagonėlio ir kurių atsakovė dėl to neturi. Tokią išvadą galima daryti ir dėl to, kad ieškovui niekas nesukliudė toliau pasitelkus kitą rangovą vykdyti darbus. Todėl ieškovo dėstomi teiginiai dėl statybinės dokumentacijos tariamo neturėjimo yra nepagrįsti. Pats ieškovas nurodo, kad 2020 m. lapkričio 29 d. akte nurodyti duomenys atitinka statybos darbų žurnalo duomenis ir jokių priešingų duomenų dėl 2020 m. lapkričio 29 d. akte nurodytų faktinių darbų Ieškovas teismui nepateikė. Ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje nurodė, kad statybos darbus vykdė ūkio būdu, todėl statybos darbų žurnalas apskritai nebuvo reikalingas, jo nepildė naujai nusamdytas rangovas.

10.9. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad pagal rangos sutartį tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Byloje esančiame 2019 m. gegužės 28 d. statybos leidime Nr. LSNS-34-190528-00283 „Duomenys apie statinio projektą“ nurodyta, kad projektu numatyta statyti ūkininko ūkio sodybą pritaikant kaimo turizmo reikmėms. Todėl akivaizdu, kad kaimo turizmo objekto statyba nėra vartojimo rangos teisinis santykis, o susijęs su kaimo turizmo verslo vystymu. Keistas ieškovo teiginys, kad jis nėra ūkininkas, nes tokiu atveju yra akivaizdu, kad ieškovas neturėjo apskritai teisės statyti ūkininko sodybą, ją pritaikant kaimo turizmui.

10.10. Nepagrįsti CPK 12, 178 straipsnių prasme laikytini ieškovo aiškinimai, kad visus atsakovės faktiškai atliktus darbus jis neva pats perdarė. Ieškovas teismui nepateikė 2020 m. lapkričio 29 d. akto apimčiai nei medžiagų, nei darbo priemonių ir technikos išlaidų dokumentų, nei darbų vykdymo eigos dokumentų ar kitų įrodymų. Todėl ieškovo nurodytos aplinkybės yra laikytinos neįrodytomis.

Žemesnės instancijos teismas

11. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą – panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas jos priešieškinis ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Dėl sutartimi sulygtų darbų apimtie.

12.1. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad vadovaujantis rangos sutarties 11.7 p. nuostata, jog dėl darbų pagal rangos sutarties priedą Nr. 2 reikėjo neva dar papildomai raštu šalims susitarti, yra nepagrįsta, neatitinka tikrosios šalių valios. Toks sutarties aiškinimas nėra tinkamas, nes priedas Nr. 2 yra statybos rangos sutarties dokumentas. Statybos rangos sutarties 11.10 ?. nurodyta, kad sutarties priedais yra ne tik dvi sąmatos, bet ir galimų papildomų darbų ir jų įkainių sąrašas. Visi Sutarties dokumentai šalių pasirašyti. Rangos sutarties 11.7 p. kalbama apie papildomo susitarimo sudarymo būtinumą tik tiems papildomiems darbams, kurie nenumatyti Rangos sutarties priede Nr. 2. Šiame Rangos sutarties punkte yra nurodoma, kad jeigu atsirastų šioje sutartyje nenumatyti, t. y. priede Nr. 2 nenumatyti papildomi darbai ar Užsakovo pageidavimu atsirastų Sutartyje nenumatyti pakeitimai. Teismas netinkamai aiškino sutarties turinį ir 11.7 p. sąlygos esmę.

12.2. Rangos sutarties 5.5 p., nurodyta, kad būtent Ieškovas turėjo užtikrinti, jog jo samdytas techninis prižiūrėtojas darbus turėjo prižiūrėti tokiu intensyvumu, kad darbai vyktų nenutrūkstamai, o pastabas, jei tokių yra, teikti nedelsiant. Byloje nenustatyta, kad techninė prižiūrėtoja būtų pateikusi kokių nors pastabų dėl Rangos sutarties priede Nr. 2 nurodytų darbų.

12.3. Papildomi sutartiniai darbai buvo atliekami pagal poreikį pagal šalių patvirtintus įkainius. Tokių darbų faktą patvirtina 2020 m. lapkričio 29 d. atliktų darbų aktas, atsakovės pateiktos su akto paaiškinimais medžiagų ir priemonių įsigijimo PVM sąskaitos faktūros bei pateiktos faktiškai atliktų darbų fotonuotraukos ir kiti rašytiniai įrodymai (pvz., Grunto tankinimo matavimų kvitai ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į Rangos sutarties 5.8. p. sąlygą, jog ieškovas privalėjo sudaryti sąlygas privažiavimui prie statybvietės sunkiąja technika, o tuo nepasirūpinus užsakovas (ieškovas) kompensuoja pagrįstas rangovo (atsakovės) išlaidas. Byloje apeliantė rašytiniais įrodymais (prie rašytinių paaiškinimų pridėtomis technikos samdymo, birių medžiagų įsigijimo dokumentais, fotonuotraukomis) įrodė, kad ieškovo įsigytas ir iš karjero atvežtas birias medžiagas (žvyrą, skaldą) išvežiojo po visą statybvietę būtent atsakovė su pačios samdytu traktoriumi. Pažymėtina, kad žemės darbai yra sutartiniai ir numatyti sąmatose bei priede Nr. 2 (pirmoje eilutėje). Todėl neturėtų kilti abejonių dėl tokių statybos išlaidų atlygintinumo. Ieškovas nenuneigė šių darbų pagrįstumo nei fakto, nei kainos prasme. Todėl teismas visiškai nepagrįstai netenkino šios priešieškinio reikalavimų dalies.

12.4. Objekte buvo atlikti ir tokie darbai, kurie buvo ir nenurodyti nei sąmatose, nei priede Nr. 2 (nesutartiniai darbai), t. y. dėl kurių šalys, atsakovės teigimu, sutarė žodžiu ir apsikeisdamos el. laiškais, kurie pateikti kartu su prašymu dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir kartu su atliktų darbų akto paaiškinimais, t. y. buvo atlikti: 1) 681,77 Eur be PVM komunikacijų įvadų įrengimas svečių namui pagal 2019 m. spalio 1 d. el. laišku atsiųstą ieškovui sąmatą Nr. PL5.76.5; 2) 571,71 Eur be PVM komunikacijų įvadų įrengimas garažui pagal 2019 m. spalio 1 d. el. laišku atsiųstą ieškovui sąmatą Nr. PL5.76.5a; 3) 260 Eur be PVM komunikacijų įvadų įrengimas grilinei pagal ieškovui pateiktą sąmatą Nr. PL5.76.5b; 4) 592,17 Eur be PVM drenažo medžiagos (gyv. namui, pirčiai, svečių namui) pagal 2019 m. rugsėjo 14 d. el. laišku atsiųstus dokumentus, kurių bendra suma be PVM sudaro tik 2 105,65 Eur sumą (2020 m. lapkričio 29 d. atliktų darbų akto punktas Nr. 3, kuriame nurodyta bendra 3 365,19 Eur be PVM darbų suma, kurią sudaro 1 259,54 Eur be PVM sutartinių darbų ir 2 105,65 Eur be PVM suma pagal žodinius susitarimus atliktų darbų suma). Todėl teismo išvados dėl pildomų susitarimų būtinumo galėtų būti siejamos tik su šia 2 105,65 Eur be PVM atliktų papildomų darbų suma, kuri nebuvo aptarta Rangos sutarties priedu Nr. 2.

Žemesnės instancijos teismas

12.5. Iš visų papildomų darbų darbai, dėl kurių sutarta papildomai konkliudentiniais veiksmais (žodiniais susitarimais) sudaro tik 2 105,65 Eur be PVM sumą (papildomos sąmatos Nr. PL5.76.5, Nr. PL5.76.5a, Nr. PL5.76.5b darbų kainai ir medžiagų panaudojimas). Teismas atlikdamas aritmetinius skaičiavimus aiškiai suklydo, nes 2020 m. lapkričio 29 d. akte nurodyti faktiškai atlikti sutartiniai darbai pagal Statybos rangos sutartį Nr. PP190724-1 ir jos priedus sąmatą Nr.PL5.76.3a, sąmatą Nr. PL5.76.3, priedą Nr. 2 sudaro 21 504,19 Eur be PVM (23 609,84 – 2 105,65), o viršsutartiniai – papildomi darbai, dėl kurių šalys tarėsi jau darbų eigoje konkliudentiniais veiksmais, sudaro 2 105,65 Eur sumą be PVM. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio dėl sutartinių ir faktiškai atliktų 21 504,19 Eur be PVM vertės darbų dalį.

12.6. Darbų poreikis kito jų vykdymo eigoje ir tarp šalių susiklostė tokia praktika, kad užsakovo reikalavimas šiai darbų 2 105,65 Eur be PVM apimčiai buvo išreikšti konkliudentiniais veiksmais, t. y. šalys vykdė abipusį žodinį susitarimą, atsiradus poreikiui darbų vykdymo eigoje, ir atsakovė šiuos darbus įvykdė. Toks šalių elgesys atitinka CK 6.189 straipsnio 1 dalies reglamentavimą. Ginčo dėl to nėra, tik kvestionuojama prievolė tokius darbus apmokėti. Šie darbai buvo būtini ir ieškovui reikalingi. Pagal rangos sutarties 5.9 p. nuostatą užsakovas (ieškovas) tokias išlaidas atlygina, jei uždelsė įvykdyti 5.1 p. įsipareigojimus. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas šio punkto laiku neįvykdė, t. y. apskritai iki sutarties nutraukimo nepateikė rangovui dokumentų, numatytų sutarties 5.1.1. p., 5.1.2. p., 5.1.4. p., 5.1.7. p. Ieškovas nenuneigė šių darbų pagrįstumo nei fakto, nei kainos prasme, neteikė dokumentų, kad medžiagas įsigijo ne atsakovė. Todėl pagal sutarties 5.9. p ieškovas turi pareigą taip pat ir šias faktines statybos išlaidas atlyginti. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo priteisti iš ieškovo 2 105,65 Eur be PVM sumos.

12.7. Ieškovo teiginiai vertintini kritiškai ir dėl to, kad ieškovas tvirtino teismui, kad įsigijo tik 60 kub. m birių medžiagų žemės darbams, o atsakovė pateikė dokumentų į bylą, kad ieškovas įsigijo žymiai didesnį kiekį. Ieškovas teigė teismui, kad neva tai jis samdėsi traktorių, kuris fiksuotas atsakovės pateiktose žemės darbų fotonuotraukose, tačiau atsakovė vėl pateikė įrodymus – traktoriaus dokumentą ir sąskaitą už darbus, kur fiksuotas vienas ir tas pats technikos valstybinis numeris, kad tą techniką samdė ir darbus atliko būtent atsakovė. Jeigu ieškovas sugebėjo tvirtinti netiesą teismui apie esmines bylos aplinkybes ir netiesa buvo išaiškinta atsakovei aktyviai teikiant įrodymus, galima daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovas išimtinai prievolės atsiskaityti vengimo tikslu teismui aiškino ir tai, kad neva nepavedė atsakovei atlikti papildomų darbų. Esmė ta, kad visi darbai technologiškai susiję, t. y. neatlikus vieno etapo, negalima vykdyti kito, todėl atsakovei rašytiniais įrodymais paneigus ieškovo sąžiningumą, pirmosios instancijos teismas ieškovo paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai.

Žemesnės instancijos teismas

12.8. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad papildomų darbų nepatvirtino ir kaip liudytoja apklausta techninė prižiūrėtoja, kurios pareiga kontroliuoti atliekamus darbus pagal šalių susitarimą, parodo, kad nesant techninės prižiūrėtojos pastabų dėl Sutarties priede Nr. 2 nurodytų darbų ir papildomų 2 105,65 Eur be PVM vertės darbų, dėl kurių šalys susitarė konkliudentiniais veiksmais, šie darbai atlikti be trūkumų. Teismas nepakankamai ištyrė šios liudytojos paaiškinimus, nes liudytoja nurodė, kad jos sudarytame akte yra įvardyti nepadaryti darbai tik vieno pastato, dėl kitų Rangovo atliktų darbų joks aktas su pastabomis nebuvo surašytas. Liudytoja ir teismo posėdžio metu nepateikė jokių pastabų dėl atsakovės akte nurodytų faktiškai atliktų darbų, išskyrus tas pačias pastabas, kokios nurodytos liudytojos sudarytame 2019 m. gruodžio 16 d. Statinio apžiūros akte. Ši aplinkybė patvirtina, kad visi kiti atsakovės pateiktame 2020 m. lapkričio 29 d. Atliktų darbų akte nurodyti darbai yra absoliučiai be jokių, net ir tariamų, trūkumų.

12.9. Šalys statybos rangos sutartimi Nr. PP190724-1 aiškiai susitarė: dėl 8 243,96 Eur vertės be PVM pagrindinių darbų pagal sąmatą Nr. PL5.76.3a, dėl 14 243,94 Eur vertės be PVM pagrindinių darbų pagal sąmatą Nr. PL5.76.3 ir papildomų darbų ir jų įkainių pagal priedą Nr. 2. Dėl nesutartinių papildomų 2 105,65 Eur be PVM vertės darbų šalys susitarė konkliudentiniais veiksmais (žodžiu). Įrodymų visuma įrodyta, kad atsakovė faktiškai įvykdė pagal Statybos rangos sutartį Nr. PP190724-1 ir jos priedus: sąmatą Nr. PL5.76.3a, sąmatą Nr. PL5.76.3, priedą Nr. 2 sutartinių darbų už 21 504,19 Eur be PVM sumą ir viršsutartinių (papildomų darbų, dėl kurių šalys tarėsi jau darbų eigoje konkliudentiniais veiksmais), už 2 105,65 Eur be PVM sumą.

12.10. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad vien aritmetiškai skaičiuojant bendra pamatų elementų įrengimo vertė pagal abi sąmatas PL5.76.3a ir PL5.76.3 sudaro 7 290,38 Eur be PVM (2 338,95 + 4 951,43). Vienašaliame atliktų darbų 2020 m. lapkričio 29 d. akte nurodyta, kad iš šios sumos atlikta tik pamatų elementų putplasčio plokštės su sandarinimo medžiagomis įrengimas už bendrą 2 380,35 Eur be PVM sumą (medžiagos kampinėms detalėms – 910,85 Eur be PVM (7 p.) + 881,40 Eur be PVM medžiagos – putplastis (8 p.) + 150,41 Eur be PVM medžiagos – klijai putplasčiui (10 p.) + 76,36 Eur be PVM medžiagos – plėvelė (11 p.) + šių pamatų detalių įrengimo darbai – 361,33 Eur be PVM). Atėmus šią sumą iš bendros sąmatinės pamatų elementų įrengimo darbų pagal abi sąmatas 7 290,38 Eur be PVM vertės matyti, kad armatūros įrengimo darbai su medžiagomis, kurie neatlikti, sąmatoje sudaro bendrą 4 910,03 Eur be PVM sumą. Ši suma nėra įtraukta į 2020 m. lapkričio 29 d. akto 7, 8, 10, 11 punktus, todėl teismas nepagrįstai ją minusavo iš priteistino rangovui atlyginimo sumos, nurodytos 2020 m. lapkričio 29 d. akte.

12.11. Teismas neįsigilino į esmę, kad 2020 m. lapkričio 29 d. atliktų darbų akte nėra įtraukti armatūros sudėjimo (4 910,03 Eur), betonavimo (1 369,21 Eur (sąmata Nr. PL5.76.3a) + 2 461,59 Eur (sąmata Nr. PL5.76.3) ir grindų šildymo sistemos (795,39 Eur (sąmata Nr.PL5.76.3a) + 1 557,18 Eur (sąmata Nr. PL5.76.3) įrengimo darbai ir priešieškiniu neprašoma jų atlyginti, o pirmosios instancijos teismas šias sumas sprendimo 44 p. išminusavo iš atliktų darbų akte pagal sąmatas ir priedą Nr. 2 nurodytos faktiškai atliktų darbų vertės. Šios sumos negalėjo būti minusuojamos iš pagal priešieškiniu prašomos priteisti rangovui atlyginimo sumos už faktiškai atliktus darbus, kadangi į 2020 m. lapkričio 29 d. atliktų darbų aktą šios sumos nėra įtrauktos. Todėl teismas aiškiai suklydo ir padarė fakto klaidą apskaičiuodamas priteistiną pagal priešieškinį sumą.

Dėl darbų tariamų trūkumų

12.12. Byloje pateiktas 2019 m. gruodžio 16 d. Statinio apžiūros aktas, kuriame išdėstyta informacija apie pirties pastato faktinę būklę. Teismas šį įrodymą nepakankamai ištyrė ir be pagrindo laikė, kad tai faktiškai įvykdytų darbų trūkumų / defektų nustatymo dokumentas. Teismas analizuodamas darbų trūkumus nepagrįstai neatliktus darbus laikė faktiškai atliktų darbų trūkumais. Rangos sutarties 6 ir 5.5 punktai patvirtina, kad darbai atliekami etapais. Nevykdomi darbai turi savo vertę ir jos atlyginimo priešieškiniu nereikalaujama, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis tokiu tariamų trūkumų faktu ir tuo pagrindu mažinti rangovui priteistiną atlyginimą už faktiškai atliktus darbus, kurių jokie trūkumai nėra fiksuoti.

Dėl teismo atliktų faktiškai atliktų darbų vertės skaičiavimų

12.13. Teismas nurodė, kad pagal lokalinėje sąmatoje PL5.76.3a sutartus darbus atsakovė atliko darbų už 3 740,41 Eur plius PVM (8 243,96 – 2 338,95 – 1 369,21 – 795,39). Teismas nemotyvavo, kodėl iš sąmatinių darbų minusuoja visą 2 338,95 Eur be PVM sumą už pamatų plokštės elementų įrengimą, nes atsakovės pateiktos medžiagų įsigijimo sąskaitos (integruotos paaiškinime dėl akto), 2020 m. lapkričio 29 d. aktas ir fotonuotraukos aiškiai įrodo, kad putplastis buvo sumontuotas. Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai sumažino priteistino rangovui atlyginimo dydį.

12.14. Teismas nurodė, kad pagal lokalinėje sąmatoje PL5.76.3 sutartus darbus atsakovė atliko darbų už 5 273,74 Eur plius PVM (14 243,94 – 4 951,43 – 2 461,59 – 1 557,18). Teismas nemotyvavo, kodėl iš sąmatinių darbų minusuoja nurodytas sumas, nes esmė ta, kad pagal šią sąmatą numatyti buvo įrengti gyvenamojo namo pamatai, o atsakovė atliko tik pamatų plokštės pagrindų įrengimo pagal Sutarties Priedą Nr. 2 (įkainis 13 Eur) darbus (geotekstilė, drenažas, žvyro / skaldos suvežimas, tankinimas, lyginimas, 2020 m. lapkričio 29 akto 4 p.). Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai sumažino priteistino rangovui atlyginimo dydį.

12.15. Pirmosios instancijos teismas neaptarė priedo Nr. 2, nors Priedas Nr. 2 yra taip pat lygiavertis sutarties dokumentas, šalių pasirašytas ir suderintas dėl papildomų darbų bei jų įkainių. Teismas ignoruodamas šį dokumentą klydo atlikdamas faktiškai atliktų darbų skaičiavimus ir pasisakydamas dėl bendros atliktų darbų vertės sprendimo 44 ir 51 punkte, nes prie sutartinių darbų priskiriami ir faktiškai atlikti darbai pagal sutarties priedą Nr. 2.

Dėl įrodinėjimo pareigos netinkamo paskirstymo ir rungimosi principo pažeidimo

12.16. Byloje vien tik atsakovė teikė į bylą įsigytų statybos medžiagų, technikos samdymo ir darbų atlikimo įrodymus, o ieškovas tik savo paaiškinimais neigė darbų atlikimo faktą subjektyviai aiškindamas, kad neva darbus atliko jis pats, neva jis samdėsi traktorių žemės darbams, kuriuos vykdė atsakovė. Tačiau ieškovas neteikė į bylą savo teiginius tvirtinančių įrodymų. Taip pat minėta, kad ieškovas net sakė netiesą teismui, kad įsigijo žymiai mažiau birių medžiagų žemės darbams atlikti, kad neva tai jo samdytas traktorius fiksuotas fotonuotraukose.

12.17. Ieškovas visą bylos procesą neteikė nei savo skaičiavimų dėl faktiškai atliktų darbų, nei kokių nors įrodymų, paneigiančių 2020 m. lapkričio 29 d. akte, fotonuotraukose, sąmatose, akto išklotinėje (akto paaiškinimuose ir juose integruotuose sutarties vykdymo dokumentuose) pateiktus faktiškai atliktų darbų duomenis. Todėl teismas savo iniciatyva neigdamas 2020 m. lapkričio 29 d. akte nurodytų atliktų darbų faktą pažeidė rungimosi principą ir nepagrįstai atleido ieškovą nuo įrodinėjimo pareigos. Dėl ko buvo pažeistas ir šalių lygiateisiškumo principas, nes atsakovė turėjo teisėtą lūkestį tikėtis, kad ieškovui neteikiant jokių priešingų įrodymų, t. y. įrodymais neginčijant faktiškai atliktų darbų fakto ir vertės, teismas atitinkamai ieškovo subjektyvius (įrodymais nepagrįstus) teiginius laikys neįrodytais. Atsakovė yra įsitikinusi, kad nepakanka užsakovui teigti, kad neva tai jis atliko pats darbus ir neva dar savo medžiagomis ir technika, bei nepakanka ieškovo subjektyvaus aiškinimo, kad nesutinka su rangovo pateiktais įrodymais dėl atliktų darbų fakto, nes ieškovas turėjo pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų nei už medžiagas (geotekstilė, vamzdžiai, gofros, putplatis ir kt.), nei už darbo technikos samdymą, o atsakovė byloje tokius įrodymus teikė. Teismas atleidęs ieškovą nuo įrodinėjimo pareigos pažeidė procesinės teisės normas.

Žemesnės instancijos teismas

12.18. Vien tai, kad ieškovas procese neteikė jokių įrodymų, paneigiančių faktiškai atliktų darbų apimtis ir vertę, sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė visus 2020 m. lapkričio 29 d. atliktų darbų akte nurodytus darbus yra faktiškai atlikusi ir kad darbai ir jų vertė atitinka Statybos rangos sutartį Nr. PP190724-1 bei jos dokumentus: sąmatą Nr.PL5.76.3a, sąmatą Nr. PL5.76.3, priedą Nr.2 ir papildomas (konkliudentiniais veiksmais suderintų darbų) sąmatas Nr. PL5.76.5, Nr. PL5.76.5a, Nr. PL5.76.5b.

12.19. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas nesilaikė šių taisyklių vertindamas byloje sutrinktus įrodymus ir spręsdamas netenkinti reikalavimo dėl atlyginimo rangovui už faktiškai atliktus darbus iki sutarties nutraukimo priteisimo.

Dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo

12.20. Mokėjimo prievolės nevykdymas laiku lėmė darbų stabdymą objekte. Teismas neįsigilino, kad pagal Statybos rangos sutartį Nr. PP190724-1 darbų atlikimas buvo numatytas etapais ir šalys buvo aiškiai susitarusios dėl prievolių vykdymo eiliškumo, t. y. kokia prievolė ir kokiu terminu turi būti vykdoma ir kuri šalis ją turi įvykdyti (Sutarties 5.1 p. 6 p., 6.7 p.). Sutarties esmė ta, kad ieškovas pirmiausia pateikia dokumentus ir sumoka avansą, o po to tik vykdomi atskiro etapo darbai. O tai reiškia, kad pirmas savo mokėjimo prievolę už būsimų darbų atlikimą turi įvykdyti ieškovas, o po to atsakovė turi įvykdyti atitinkamo etapo darbus. Jei nėra mokėjimo, nėra ir darbų. Teismas neįvertino, kad ieškovui neįvykdžius savo prievolių, atsakovė turėjo teisę stabdyti darbus ir veikė teisėtai.

12.21. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos ir tinkamai neinformavo ieškovo apie darbų sustabdymo priežastis. Ieškovas 2020 m. kovo 2 d. ieškinyje (pirmo puslapio paskutinėje pastraipoje aiškiai nurodo, kad jam buvo žinoma, kad darbų stabdymo priežastis yra ieškovo įsipareigojimų pagal sutarties 6 p. nevykdymas, t. y. ieškovas ieškinyje nurodė, kad siekė išsiaiškinti darbų delsimo priežastį ir net kelis kartus susisiekė su atsakove, kuri reikalavo papildomų mokėjimų. Atsakovė priešieškinyje taip pat nurodė, kad ji ieškovą informavo, jog, jeigu ieškovas neatliks mokėjimų, darbai bus stabdomi. Tai parodo, kad ieškovas ne tik kad buvo informuotas apie darbų stabdymą, bet ir aiškiai žinojo, kokia yra to priežastis – sutarties 6 p. nustatytų ieškovo įsipareigojimų savalaikis nevykdymas. Nereikia įrodinėti aplinkybių, kurias šalis pripažįsta. Todėl teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad ieškovas iš esmės pažeidęs savo prievoles numatytas sutarties 5.1 p. ir 6 p. aiškiai neteisėtai nutraukė sutartį.

12.22. Jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties, tačiau kartu privalo sumokėti rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo. Ieškovas neįrodinėjo svarbių priežasčių, dėl kurių jis nevykdė Sutarties 5.1 p. ir 6 p. prisiimtų įsipareigojimų, neteikė įrodymų, kad šiuos įsipareigojimus įvykdė laiku ir tinkamai bei visa apimtimi, t. y. ieškovas neįrodinėjo sutarties nutraukimo svarbių priežasčių, todėl teismas turėjo pagrindą pripažinti vienašališką ieškovo įvykdytą sutarties nutraukimą neteisėtu, nes ieškovas tai padarė būdamas iš esmės pažeidęs savo sutartines prievoles prieš rangovą (Sutarties 5.1 p., 6 p. nevykdymas).

Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo

12.23. Teismas nepagrįstai atmetęs pagrindinį reikalavimą dėl skolos, nepagrįstai atmetė ir išvestinius reikalavimus dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

12.24. Teismas nustatė, jog parengiamieji darbai statybvietėje buvo pradėti 2019 m. rugpjūčio 12 d., o statybos darbų pradžia fiksuota 2019 m. rugsėjo 9 d. Pagal Sutarties 6.1p. iki 2019 m. liepos 27 d. ieškovas turėjo sumokėti 6 802,59 Eur, tačiau pirmojo mokėjimo paskutinė dalis pinigų buvo sumokėta tik 2019 m. rugsėjo 19 d.. Vėliausiai iki 2019 m. rugsėjo 9 d. (pagal sutarties 6.1 p. ir 6.2 p.) ieškovas atsakovei privalėjo sumokėti iš viso 13 605,18 Eur sumą, tačiau tokios sumos iki galo nesumokėjo, nors darbai padaryti už žymiai didesnę 23 609,84 Eur sumą (2020 m. lapkričio 29 d. aktas). Todėl pavėlavus ieškovui vykdyti pinigines prievoles ieškovas privalo mokėti sutartyje numatytas netesybas (Sutarties 8.1 p.). Teismo sprendime nėra motyvų, kodėl teismas atleido ieškovą net ir nuo netesybų mokėjimo, kai pagrindas jas priteisti iš ieškovo yra visiškai akivaizdus ir įrodytas rašytiniais įrodymais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

12.25. Teismas visiškai atmetė ieškovo ieškinį, konstatuodamas, kad atsakovė priešieškinį įrodė 10 907,11 Eur su PVM apimtimi, todėl vien jau dėl to atitinkamai teismas turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas – atitinkamai proporcingai atsakovės naudai priteisiant bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo ieškinys buvo atmestas visiškai, atsakovei įrodžius ieškinio nepagrįstumą, todėl visos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir kitos išlaidos proporcingai turėjo būti priteistos iš ieškovo atsakovei. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

13. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

14. Pagrindiniai ieškovo atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą argumentai:

14.1. Analizuojant sutarties 11.7 p. punktą akivaizdu, kad sutarties priedas Nr. 2 nėra rangos sutarties neatskiriama dalis. Atvirkščiai, šalys susitarė, kad papildomi darbai, kurie gali atsirasti šios sutarties vykdymo metu, turi būti įforminti rašytiniu susitarimu ir susitarimu suderintą darbų kaina pagal darbų kainoraštį (priedas Nr. 2). Dėl šios priežasties nepagrįstas atsakovės teiginys, kad rangos sutartimi de facto ir de jure šalys susitarė dėl papildomų darbų ir darbų kainos.

14.2. Ieškovas mano, kad šalys galėjo numatyti papildomus darbus neperžengdami rangos sutarties ribų – tai dėl papildomų darbų atlikimo statybos objekte – pirties ir gyvenamojo namo. Dėl šios priežasties atsakovė netinkamai aiškina rangos sutarties sąlygas plačiąja prasme, jog šalys susitarė dėl papildomų darbų, susijusių su kitų 3 objektų statyba.

14.3. Iš sutarties priedo Nr. 2 matyti, kad jame nurodyta kainų „šakutė“, kuri turėjo būti derybų objektu. Tuo tarpu atsakovė laiko, kad ji galėjo savo valia nutarti, pagal kokią kainą būtų vykdomi papildomi darbai.

14.4. Ieškovas nebuvo suinteresuotas papildomų darbų atlikimu, nes rangos sutarties vykdymo eigoje buvo matyti, kad rangovas lėtai dirba, vėluoja atlikti numatytus darbus, ir nutarė nutraukti vienašaliai sutarties vykdymą. Ieškovas mano, kad atsakovė prarado suinteresuotumą užbaigti statybos darbus, nes turėjo kitus, galbūt jam naudingesnius objektus. Ieškovas nebuvo patenkintas, kad atsakovė (rangovas) nevykdo statybos prižiūrėtojo reikalavimų, atlikti darbai neperduodami, paslėptų darbų aktai nesurašomi.

14.5. Remiantis pateiktu šalių susirašinėjimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad šalys žodžiu susitarė dėl papildomų darbų vykdymo. Iš atsakovės pateikto susirašinėjimo medžiagos bei jos rašytinio paaiškinimo matyti, kad ieškovas nederino papildomų darbų, nesutiko dėl jų atlikimo.

14.6. Rangovas, būdamas verslininkas, šios srities specialistas, kuriam keliami didesni reikalavimai, negalėjo pateikti teismui nė vieno įrodymo dėl šalių susitarimo, dėl kitų asmenų suteiktų paslaugų apmokėjimo. Rangovas šioje byloje visus savo reikalavimus grindė išrašytomis sąskaitomis, kurių negalima identifikuoti ir kurių apmokėjimo įrodymų neteikė. Pateikė sąskaitas, kurios buvo išrašytos jau po sutarties nutraukimo.

14.7. Atsakovė slėpė duomenis, susijusius su transporto nuoma, medžiagų pirkimu, ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės prokuratūrą su pareiškimu kaltindamas atsakovę nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje, padarymu. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad „ iš UAB „Dercus“ atstovo advokato S. T. 2021 m. sausio 28 d. buvo gautas raštas Nr. 30-G-2681, kur nurodyta, kad R. M. pats samdė techniką, pats pirko žvyrą ir skaldą iš UAB „Simuva“, nes taip buvo sutarta iš pat pradžių <...> Suma 14 777 Eur susirado už UAB „Dercus“ darbuotojų atliktą darbą, naudojant R. M. nupirktą žvyrą/skaldą ir jo paties samdytą transportą. (santrauka iš nutarimo atsisakyti ikiteisminį tyrimą)“. Atsakovė šių darbų neužbaigė, neperdavė statybos darbų prižiūrėtojai, nepateikė paslėptų darbų akto, ir dėl to ieškovas buvo priverstas ištaisyti Rangovo padarytą broką.

14.8. Atsakovė visus turtinius praradimus turėjo atspindėti savo buhalterinėje apskaitoje (negautas apmokėjimas, skola tiekėjams, neapmokėtos paslaugos). Atsakovės balansas 2019 m. buvo minusinis. 2019 ataskaitoje atsakovas deklaruoja, kad pirkėjo skola sudaro 10 Eur. PVM grąžintinas – 89 Eur. Iš šios veiksmų analizės išplaukia pagrįsta išvada, kad jokių turtinių praradimų atsakovė nepatyrė, nes nurodytų darbų neatliko, jokių medžiagų nenupirko ir jokios įrangos nenuomojo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliaciniai skundai tenkintintini iš dalies.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimus į apeliacinius skundus, tai, kad ieškovas, jo atstovas, atsakovės atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl ginčo esmės

17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo

18. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, yra nepagrįsta. Šie ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus (statybos leidimą, šalių sudarytą rangos sutartį) ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovui statybos leidimas buvo išduotas dėl penkių gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties (poilsio, paslaugų) pastatų (svečių namai, pirtis, garažas, pavėsinė, pastogė) statybos, skirtų kaimo turizmo veiklai. Sutarties objektas (pamatų įrengimo darbai) yra susijęs su ieškovo ūkine komercine veikla, todėl šalių sutartiems darbams vartojimo statybos rangos sutarties nuostatos netaikytinos. Nėra pagrindo pripažinti, jog statybos darbai buvo atliekami ieškovo, kaip fizinio asmens (vartotojo), asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis nėra ūkininkas, ūkine veikla neužsiima, yra pensininkas, nėra pakankami paneigti statybos leidime nurodytas aplinkybes ir daryti priešingą išvadą (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl įrodymų vertinimo

19. Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje turi būti įvertintas surinktų įrodymų visetas: statybos leidimas, rangos sutartis su priedais, pranešimas apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą, atsakovės pateiktas faktiškai atliktų darbų (ir panaudotų medžiagų) aktas 2019 m. rugpjūčio 2 d. – 2019 m. lapkričio 29 d. ir šio akto paaiškinimas, atsakovės pateiktas sklypo planas ir atliktų darbų schema, 2019 m. gruodžio 10 d. techninės priežiūros vadovo raštas, 2019 m. gruodžio 16 d. statinio apžiūros aktas, darbų proceso fiksavimo nuotraukos, elektroninio šalių susirašinėjimo medžiaga, sąskaitos faktūros, šalių paaiškinimai, liudytojos parodymai ir kt.

21. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nesant statybos darbų žurnalo, ginčo atliktų darbų apimtys gali būti nustatomos ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat šalių teikiamus argumentus ir paaiškinimus, šiuos visus duomenis susiejusi tarpusavyje, su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl ieškovo vienašalio sutarties nutraukimo neteisėtumo nesutinka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog atsakovė neįvykdė savo pareigos ir tinkamai neinformavo ieškovo apie darbų sustabdymo priežastis. 2020 m. kovo 2 d. ieškinio pirmo puslapio paskutinė pastraipa: „siekdamas išsiaiškinti darbų uždelsimo priežastį, užsakovas kelis kartus susisiekė su Rangovu, tačiau pastarasis vengia bendrauti, reikalauja papildomų mokėjimų“, priešingai, nei teigia atsakove, nėra pakankama teigti, kad ieškovui buvo žinoma darbų sustabdymo priežastis – ieškovo įsipareigojimų pagal sutarties 6 p. nevykdymas. Juolab, kad to paties ieškinio pirmo puslapio 5 pastraipoje (anksčiau ieškinyje): „Rangovas, vykdydamas rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, iki 2019 m. lapkričio 20 d. įvykdė dalį darbų, o nuo 2019 m. lapkričio 20 d. dėl užsakovui nežinomų priežasčių darbus nutraukė“, ieškovas nurodė, kad jam nežinoma, kodėl darbus nutraukė atsakovė. Kitos šalių nurodytos aplinkybės dėl vienašalio sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo (atsakovė teisės stabdyti darbus ir kt.), esant anksčiau padarytai išvadai, yra teisiškai nereikšmingos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti ieškovo įvykdytą vienašalį 2019 m. liepos 24 d. statybos rangos sutarties nutraukimą neteisėtu.

Dėl faktiškai atliktų darbų apimties ir tinkamo įvykdymo bei atliktų darbų kainos

23. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą nurodydamas, kad pareiga įrodyti atliktus darbus tenka rangovui (atsakovei). Užsakovas (ieškovas) privalo įrodyti defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.

24. Atsakovė priešieškiniu reikalauja apmokėti už faktiškai objekte atliktus darbus, tai yra iki betonavimo ir armavimo darbų. Nurodė, kad atsakovė pagal sutartį iki jos vienašalio iš ieškovo pusės nutraukimo faktiškai įvykdė darbų už 28 567,91 Eur (faktiškai atliktų darbų aktas). Ieškovas nutraukęs sutartį liko skolingas atsakovui už faktiškai atlikus darbus 21 567,91 Eur (atėmus sumokėtą 7 000 Eur avansą). Ieškovas su atsakovės reikalavimu nesutinka, teigia, kad pagal jo skaičiavimus atsakovė liko skolinga ieškovui 5 640 Eur, t. y. 7 000 Eur avansas, 1 200 Eur polistirolo kaina, 60 Eur klijų kaina, 100 Eur santechnikos darbai).

25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovei neneigiant, jog armavimo ir betonavimo darbų ji neatliko, neįrengė grindų šildymo vandeninės sistemos, teismas šias sumas minusavo ir nustatė, kad pagal prie rangos sutarties pridėtoje lokalinėje sąmatoje (PL5.76.3a) sutartus darbus atsakovė atliko darbų už 3 740,41 Eur plius PVM (8 243,96 – 2 338,95 – 1 369,21 – 795,39). Pagal prie rangos sutarties pridėtoje lokalinėje sąmatoje (PL5.76.3) sutartus darbus atsakovė atliko darbų už 5 273,74 Eur plius PVM (14 243,94 – 4 951,43 – 2 461,59 – 1 557,18). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad šios sumos negalėjo būti minusuojamos iš pagal priešieškiniu prašomos priteisti rangovui atlyginimo sumos už faktiškai atliktus darbus, kadangi į 2020 m. lapkričio 29 d. atliktų darbų aktą šios sumos nėra įtrauktos (šios sumos šalių buvo įtrauktos į lokalines sąmatas pridėtas prie rangos sutarties). Šie atsakovės argumentai yra pagrįsti. Atsakovė reikalavimą dėl apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus grindžia atliktų darbų aktu, o ne prie rangos sutarties pridėtomis lokalinėmis sąmatomis. Į atliktų darbų aktą atsakovė pirmosios instancijos teismo minusuotų sumų neįtraukė.

26. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas konstatavo, jog pagal lokalinėje sąmatoje PL5.76.3a sutartus darbus atsakovė atliko darbų už 3 740,41 Eur plius PVM (8 243,96 – 2 338,95 – 1 369,21 – 795,39). Teismas nemotyvavo, kodėl iš sąmatinių darbų minusuoja visą 2 338,95 Eur be PVM sumą už pamatų plokštės elementų įrengimą, nes atsakovės pateiktos medžiagų įsigijimo sąskaitos (integruotos paaiškinime dėl akto), 2020 m. lapkričio 29 d. aktas ir fotonuotraukos aiškiai įrodo, kad putplastis buvo sumontuotas. Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai sumažino priteistino rangovui atlyginimo dydį. Šie apeliacinio skundo argumentai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodyta aplinkybė, jog nustatyta, kad sumontuotas putplastis EPS, tačiau atskirai šių pamatų darbų dalis neįvertinta, nėra pakankama iš sąmatinių darbų minusuoti minėtų pamatų darbų ir medžiagų dalį. Teismo pareiga yra nustatyti išsamias bylos aplinkybes, atskleisti bylos esmę (CPK 159 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl atsakovės sumontuoto putplasčio EPS vertės, nes tokiu atveju būtų atimta šalių teisė į apeliaciją.

27. Rangos sutarties 11.7 punkte nurodyta, kad atsiradus šioje sutartyje nenumatytų darbų ar kitų pataisymų pagal Užsakovo pageidavimus, darbų apimtys, terminai ir apmokėjimai fiksuojami atskirais raštiškais susitarimais. Rangovo galimi atlikti papildomi darbai ir jų įkainiai pateikiami Sutarties priede Nr. 2.

28. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties turinį ir 11.7 p. sąlygos esmę. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog, vadovaujantis rangos sutarties 11.7 p. nuostata, dėl darbų pagal rangos sutarties priedą Nr. 2 reikėjo neva dar papildomai raštu šalims susitarti, yra nepagrįsta, neatitinka tikrosios šalių valios. Toks sutarties aiškinimas nėra tinkamas, nes priedas Nr. 2 yra statybos rangos sutarties dokumentas. Statybos rangos sutarties 11.10 ?. nurodyta, kad sutarties priedais yra ne tik dvi sąmatos, bet ir galimų papildomų darbų ir jų įkainių sąrašas. Visi Sutarties dokumentai šalių pasirašyti. Rangos sutarties 11.7 p. kalbama apie papildomo susitarimo sudarymo būtinumą tik tiems papildomiems darbams, kurie nenumatyti Rangos sutarties priede Nr. 2. Šiame Rangos sutarties punkte yra nurodoma, kad jeigu atsirastų šioje sutartyje nenumatyti, t. y. priede Nr. 2 nenumatyti papildomi darbai ar Užsakovo pageidavimu atsirastų Sutartyje nenumatyti pakeitimai. Šie atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino sutarties turinį ir 11.7 p. bei pagrįstai konstatavo, kad vadovaujantis rangos sutartimi (11.7 p.) atsiradus šioje sutartyje nenumatytų darbų ar kitų pataisymų pagal ieškovo pageidavimus, darbų apimtys, terminai ir apmokėjimai fiksuojami atskirais raštiškais susitarimais.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, rangovas turi teisę reikalauti už juos atlyginti. Jei susitarimas dėl papildomų ieškovo užsakytų statybos darbų atlikimo nebuvo įformintas įstatyme reikalaujama paprasta rašytine forma, tai atima iš šalių teisę, kilus jų ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nenustatyta, kad statybos rangos sutarties neįforminimas raštu lemtų jos negaliojimą, todėl taikomos tik nuostatos dėl draudimo remtis liudytojų parodymais kilus šalių ginčui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

30. Esant nurodytai kasacinės instancijos teismo praktikai, atsakovei papildomų (atsakovės įvardytų sutartiniais (pagal sutarties priedą Nr. 2) ir nesutartiniais (2 105,64 Eur)) darbų atlikimą grindžiant atliktų darbų aktu, su akto paaiškinimais pateiktomis medžiagų ir priemonių įsigijimo PVM sąskaitomis faktūromis, pateiktomis faktiškai atliktų darbų fotonuotraukomis, elektroninio susirašinėjimo medžiaga ir kitais rašytiniais įrodymais, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas vertinti tik pirties ir gyvenamojo namo pastatuose atliktus darbus, nesant įrodymų, jog atsakovė atliko ir kitus darbus (kitų pastatų). Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl atsakovės faktiškai atliktų papildomų darbų (atsakovės įvardytų sutartiniais (pagal sutarties priedą Nr. 2) ir nesutartiniais (2 105,64 Eur)), nes tokiu atveju būtų atimta šalių teisė į apeliaciją.

31. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas konstatavo, jog pagal lokalinėje sąmatoje PL5.76.3 sutartus darbus atsakovė atliko darbų už 5 273,74 Eur plius PVM (14 243,94 – 4 951,43 – 2 461,59 – 1 557,18). Teismas nemotyvavo, kodėl iš sąmatinių darbų minusuoja nurodytas sumas, nes esmė ta, kad pagal šią sąmatą buvo įrengti gyvenamojo namo pamatai, o atsakovė atliko tik pamatų plokštės pagrindų įrengimo pagal Sutarties Priedą Nr. 2 (įkainis 13 Eur) darbus (geotekstilė, drenažas, žvyro / skaldos suvežimas, tankinimas, lyginimas, 2020 m. lapkričio 29 d. akto 4 p.). Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai sumažino priteistino rangovui atlyginimo dydį. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl šių atsakovės apeliacinio skundo argumentų, nes pirmosios instancijos teismas atsakovės šių atliktų darbų (pagal sutarties priedą Nr. 2) netyrė, nurodė, kad, nesant privalomų dokumentų, fiksuojančių darbus, jų apimtis, techniniam prižiūrėtojui jų nepatvirtinus, žodinių susitarimų įrodinėjimas pasunkėjo , todėl atsakovė, nereikalaudama pasirašyti atskiro dokumento dėl papildomų darbų, turi prisiimti su tuo susijusią riziką bei pasekmes. Tokiu atveju būtų atimta šalių teisė į apeliaciją.

32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės pateiktame akte nurodyta, kad parengtas darbų projektas. 2019 m. gruodžio 16 d. akte nurodyta, kad projektas parengtas, todėl, nesant priešingų įrodymų, sumą už darbų projektus laikė pagrįsta ir priskirtina prie atsakovės patirtų išlaidų. Ieškovas apeliaciniame skunde su šia teismo išvada nesutiko. Nurodė, kad jis 2021 m. sausio 11 d. prašyme dėl papildomų duomenų pridėjimo prie bylos nurodė, kad už grindų šildymo sistemos projektą ieškovas 2020 m. kovo 27 d. sumokėjo 150 Eur (2020 m. kovo 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1, gavėja UAB „Šildymo sprendimai“, mokėjimo paskirtis – už grindų šildymo planą) projektuotojai UAB „Šildymo sprendimai“, pamatų projektas buvo pateiktas rangovui kartu su kitais projektiniais dokumentais. Atsakovė nepateikė nė vieno leistino rašytinio įrodymo (sąskaitų faktūrų, mokėjimo kvitų), pagrindžiančių savo reikalavimo pagrįstumą. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai projektų rengimo išlaidas priskyrė prie atsakovės išlaidų. Su šiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima, nes esant ieškovo nurodytoms aplinkybėms šalys nebūtų įtraukusios į prie rangos sutarties pridėtas lokalines sąmatas pamatų darbo projekto gyvenamajam namui ir pirties pastatui, įvertinant drenažo sistemos projektą ir pastatų išdėstymo sklype schemas bei grindų šildymo sistemos darbo projektą gyvenamajam namui ir pirties pastatui, įvertinant įvadinių komunikacijų ir vidaus nuotekų išvedimo schemas. Atliktų darbų akto 1 eilutėje „Pamatų darbo projektas gyvenamajam namui ir pirties pastatui, įvertinant drenažo sistemos projektą ir pastatų išdėstymo sklype schemas“ suma be PVM nurodyta 594,51 Eur, perskaičiavus sumas iš sąmatų gaunasi 593,72 Eur (skirtumas 0,79 Eur). Atliktų darbų akto 2 eilutė „Grindų šildymo sistemos darbo projektas gyvenamajam namui ir pirties pastatui, įvertinant įvadinių komunikacijų ir vidaus nuotekų išvedimo schemas“ suma be PVM nurodyta 247,86 Eur be PVM, perskaičiavus sumas iš sąmatų gaunasi ta pati 247,86 Eur suma.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad pagal prie rangos sutarties pridėtoje lokalinėje sąmatoje (PL5.76.3a) atliko darbų už 3 740,41 Eur plius PVM, iš minėtos sumos minusavo 795,39 Eur sumą už neįrengtą grindų šildymo vandeninę sistemą, į kurią buvo įtraukta ir 87,49 Eur suma už šildymo sistemos projektą / eskizą, t. y. šių išlaidų nepriskyrė prie atsakovės patirtų išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad pagal prie rangos sutarties pridėtoje lokalinėje sąmatoje (PL5.76.3) sutartus darbus atsakovė atliko darbų už 5 273,74 Eur plius PVM iš minėtos sumos minusavo 1 557,18 Eur sumą už neįrengtą grindų šildymo vandeninę sistemą, į kurią buvo įtraukta ir 160,37 Eur suma už šildymo sistemos projektą / eskizą, t. y. šių išlaidų nepriskyrė prie atsakovės patirtų išlaidų.

34. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė atliktų darbų ir panaudotų medžiagų suvestinėje (2020 m. liepos 30 d. pareiškimo priedas) nurodė, kad projektų kaina įskaičiuota į darbų kainą (suvestinės 3 p. ir 4 p.), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir viršijant reikalavimo ribą priskyrė prie atsakovo išlaidų 259,21 Eur projekto parengimo išlaidas. Nurodė, kad neaišku, apie kokias transporto išlaidas (231,70 Eur) eina kalba ir kaip teismas nustatė, kad atsakovė patyrė transporto išlaidas. Atsakovė pateikė atliktų darbų ir medžiagų suvestinę, kurioje duomenų apie transporto išlaidas nėra. Atsakovė teigė, kad transporto išlaidų nepatyrė. Be to, nurodė, kad teismas prie atsakovės išlaidų priskyrė 1 083,74 Eur darbo, pridėtines išlaidas. Tačiau analizuojant atsakovės reikalavimų apimtį matyti, kad teismas priteisė atsakovei tai, ko ji neprašo. Atliktų darbų ir panaudotų medžiagų suvestinėje (priešieškinio ir pareiškimo priedas), atliktų darbų akto paaiškinime atsakovė apskaičiavo visus, jos manymu, atliktus darbus ir panaudotos medžiagų kainas, tačiau 1 083,74 Eur prie savo patirtų išlaidų nenurodė. Taigi teismas nepagrįstai viršijo reikalavimo ribą. Be to, teismas nedetalizavo, kaip yra apskaičiuota ši suma, ar jos dydis priklauso nuo atliktų ir neatliktų darbų masto. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šių ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl šių ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, nes tokiu atveju būtų atimta šalių teisė į apeliaciją.

35. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevykdomus darbus nepagrįstai laikė faktiškai atliktų darbų defektais. Nors teismas ir paminėjo, kad šių „defektų“ šalinimo vertės ieškovas neįrodė, tačiau vis tiek teismas atsisakė priteisti rangovui užmokestį. Teismas turėjo atsižvelgti, kad ieškovas tariamų defektų, kurie neegzistuoja, taisymo išlaidų net neįrodinėjo. Todėl tokios neįrodytos aplinkybės nemažina rangovui mokėtino užmokesčio dydžio. Šie apeliacinio skundo argumentai pagrįsti, nes statinio apžiūros akte nėra nurodyti faktiškai atliktų darbų defektai. Šią aplinkybę patvirtino ir kaip liudytoja byloje apklausta I. L. nurodydama, kad statinio apžiūros aktas patvirtina, kokie darbai pagal sąmatą atlikti pirties pastate, kokie neatlikti visiškai. Esant nurodytoms aplinkybėms nepagrįsti yra ir pirmosios instancijos teismo abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio argumentai, kad techniniam prižiūrėtojui nustačius darbų trūkumus ir apie tai informavus ieškovą, atsakovei pasišalinus iš objekto ir neištaisius darbų trūkumų, ieškovas pagrįstai ginčija atsakovės darbų kokybę, reiškia jai pretenzijas, nurodydamas darbų defektus. Nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas atsakovės objekte atliktų darbų kainą sumažinti iki jau ieškovo sumokėtos sumos dydžio (7 000 Eur), nes ieškovas darbų trūkumų, jų šalinimo apimties bei vertės įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo, byloje nėra duomenų, kokia suma buvo reikalinga pamatų trūkumams pašalinti.

36. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai vertino lokalinių sąmatų įrodomąją reikšmę. Teismas formaliai apskaičiavo pagal lokalines sąmatas kainą, neįvertino, kad darbai atlikti iš dalies, neperduoti, nepamatuoti jų kiekiai, nepatikrinta jų kokybė. Ieškovas pats užbaigė darbus, pats juos ištaisė. Ieškovas neprivalėjo derinti su rangovu darbų, kurie nebuvo perduoti ir užbaigti, kokybės. Mano, kad teismo išvada dėl darbų vertės grindžiama prielaidomis. Su šiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima dėl šių priežasčių: 1) statybos darbų priėmimo atveju turi būti įrodyta, kad statybos darbų trūkumai yra rangovo veiksmų rezultatas, kad tai yra nukrypimas nuo sutarties sąlygų dėl neatitikties sutartyje numatytai darbų kokybei. Jeigu akivaizdūs neatitikimai buvo priimti nepareiškus pastabų, tai gali būti daroma išvada, kad jie, užsakovo vertinimu, priimant darbus, nėra tokie svarbūs ir neblogina darbų rezultato kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2013) 2) byloje nėra pateikta dokumentų (pretenzijų, raštų, prašymų ir pan.), patvirtinančių, jog iki atsakovės pasišalinimo iš objekto (vienašališko sutarties nutraukimo) ieškovas buvo nustatęs atsakovės atliktų darbų trūkumus (defektus) arba pažeidimus, kurie trukdė atsakovės atliktus darbus naudoti pagal paskirtį ir dėl šių darbų šalinimo ieškovas patyrė didelius nuostolius arba buvo konstatavęs faktišką atsakovės statybos rangos darbų neatlikimą, už kuriuos atsakovė prašo priteisti skolą; 3) ieškovo, techninio prižiūrėtojo abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimai, kad ieškovas pats užbaigė darbus, juos ištaisė, yra nepakankami daryti tokią išvadą.

37. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašomas priteisti medžiagų įsigijimo išlaidas laikė neįrodytomis, tačiau netyrė ir nevertino aplinkybių, kas šias medžiagas pristatė į objektą ir už jas sumokėjo. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl šių aplinkybių apeliacinėje instancijoje, nes tokiu atveju būtų atimta šalių teisė į apeliaciją.

38. Įvertinus visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti šalių argumentai dėl faktiškai atliktų darbų apimties ir tinkamo įvykdymo bei atliktų darbų kainos teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Dėl nuostolių

39. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė prašomų priteisti 500 Eur nuostolių priežastinio ryšio, ir šios išvados argumentų neatkartoja.

Dėl statybos darbų žurnalo

40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad statybos darbų žurnalas ir kiti ieškovo reikalaujami dokumentai yra prarasti ir atsakovė jų pateikti negali (teismas negali išreikalauti to, ko asmuo neturi), ir šios išvados argumentų neatkartoja. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl to, kad statybos darbų žurnalas nedingo, o yra pas atsakovę, nėra pakankami teigti, kad atsakovė pateikė sugalvotą versiją dėl statybos darbų žurnalo dingimo.

Dėl bylos baigties

41. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

42. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje ir būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, sudarant galimybę šalims patikslinti reikalavimus (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Taigi tik pirmosios instancijos teisme atskleidus bylos esmę ir ją išnagrinėjus iš esmės, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, pagal pateiktus apeliacinius skundus galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 259 str. 1 d., 260, 263, 301, 320 str.).

43. Iš skundžiamojo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl faktiškai atliktų darbų apimties ir tinkamo įvykdymo bei atliktų darbų kainos vertino pavienius įrodymus, ne jų visetą, todėl šio teismo padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, spręstina, kad byloje nėra atskleistos aplinkybės dėl atsakovės faktiškai objekte atliktų darbų ir jų vertės, taip pat atsakovės įsigytų ir sunaudotų objekte medžiagų (samdytų paslaugų iš trečiųjų asmenų) bei jų vertės.

44. Pažymėtina ir tai, jog šaliai, teigiančiai, jog darbai, už kuriuos prašoma priteisti įsiskolinimą, buvo atlikti, o šaliai atsikertančiai, jog minėti darbai nebuvo atlikti ar atlikti iš dalies, kyla pareiga įrodyti, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti / neatilikti / atlikti su trūkumais bei kokia apimtimi (CPK 178 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.).

45. Teisėjų kolegija siūlo šalims spręsti klausimą dėl statybos ekspertizės skyrimo nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad spręsti klausimą dėl statybos ekspertizės skyrimo byloje siūlė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamojoje byloje būtina dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, o tai (įrodymų vertinimas) sprendžia skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai pagal ieškinį dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų ir atsakovės reikalavimai pagal priešieškinį dėl skolos, delspinigių, kompensuojamų ir procesinių palūkanų priteisimo, t. y. dėl faktiškai atliktų darbų apimties ir tinkamo įvykdymo bei atliktų darbų kainos, panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kitose skundžiamose pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyse dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 500 Eur nuostolių atlyginimo, atsakovės įpareigojimo ieškovui grąžinti statybos darbų žurnalą su paslėptų darbų aktais, medžiagų kokybę pažyminčius dokumentus, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui nusprendus bylą (ar jos dalį) perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo – šis klausimas spręstinas galutinai išnagrinėjus bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai pagal ieškinį dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovės reikalavimai pagal priešieškinį dėl skolos, delspinigių, kompensuojamų ir procesinių palūkanų priteisimo, t. y. dėl faktiškai atliktų darbų apimties ir tinkamo įvykdymo bei atliktų darbų kainos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 500 Eur nuostolių atlyginimo, atsakovės įpareigojimo ieškovui grąžinti statybos darbų žurnalą su paslėptų darbų aktais, medžiagų kokybę pažyminčius dokumentus palikti nepakeistas.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė