Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1091-324/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-20
Bylos Nr.: 2A-1091-324/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-01514-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas iš dalies ir byla dėl dalies reikalavimų perduota nagrinėti iš naujo

Teisėjai: Virginija Gudynienė (pirm.), Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūtė
Atsakovas: D. M.
Ieškovas: E. Š.
Trečiasis asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Civilinė byla Nr. 2A-1091-324/2022Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01514-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.18.4

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š.–M. ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, gyvenamosios vietos ir išlaikymo vaikui nustatymo, tretieji asmenys - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. Š. – M. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė: 1) ieškovės ir atsakovo D. M. (toliau – ir atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos CM skyriuje, įrašo Nr. 77, nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti pavardę „Š.“, atsakovui – jo pageidaujamą; 3) nepilnamečio vaiko E. M., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis vaikas), gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina (ieškove); 4) sūnaus ir tėvo bendravimui ribojimų nenustatyti; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200 Eur per mėnesį nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki vaiko pilnametystės bei 6000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), priteistomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti ieškovei; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė šalių nepilnametis sūnus, kuriam reikalingas išlaikymas. Jie su atsakovu kartu, kaip šeima, gyveno trumpai. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-184-485/2019 atsakovą pripažino kaltu padarius sunkų tyčinį nusikaltimą. Atsakovas atlieka bausmę pataisos namuose. Vaikas ir ji, būdama vaiko priežiūros atostogose, nei finansinės, nei kitokios paramos iš vaiko tėvo negavo. Ieškovė per mėnesį gauna apie 400 Eur pajamų, kurias sudaro įvairios išmokos. Nekilnojamo ar kito registruotino turto jie neturi. Vaiku rūpinasi ieškovė, padedama artimųjų. Santuoka nutrauktina pripažįstant, kad ji nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Nutraukus santuoką, sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, tai atitinka vaiko interesus. Vaikui išlaikyti reikia apie 420 Eur per mėnesį, atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti 200 Eur per mėnesį. Jis vaiku nesidomi, prie jo auklėjimo ar rūpinimosi jokia forma nuo jo gimimo neprisideda, todėl turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (už 30 mėnesių), skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį, iš viso 6000 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies: sutiko nutraukti santuoką, bet dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutiko sūnaus išlaikymui mokėti po 100 Eur per mėnesį, nesutiko su įsiskolinimo suma, nes ieškovė pardavė du jo automobilius ir pinigus pasisavino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 77, tarp ieškovės ir atsakovo, pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę „Š.“, atsakovui „M.“. Nustatė, kad šalims viena iš kitos išlaikymas nepriteisiamas. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vaiko motina (ieškove). Nepilnamečio sūnaus ir tėvo (atsakovo) bendravimui ribojimų nenustatė. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiui sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 23 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. rugsėjo 22 d., skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 200 Eur, iš viso 6 000 Eur. Nepilnamečiui sūnui priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną (ieškovę). Po santuokos nutraukimo prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ pripažino atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Nurodė, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai, bylinėjimosi išlaidos apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų.

5. Nustatė, kad šalys santuokoje negyvena, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, kai atsakovas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, atsakovas paskutinį kartą yra nuteistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu už tyčinius nusikaltimus ir jam paskirta subendrinta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Nustatė, kad lemiamas veiksnys ieškovei nutraukti santykius su atsakovu buvo jos sužinotas faktas, kad atsakovas kaltinamas lytiniu nusikaltimu prieš nepilnametę. Šią aplinkybę patvirtina Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio išrašas. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Tai sudarė teismui pagrindą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

6. Teismas pažymėjo, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, kuri sūnų išlaiko, juo rūpinasi. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, su sūnumi nebendrauja, neprisideda prie jo materialinio išlaikymo. Teismas tenkino ieškovės prašymą ir nenustatinėjo atsakovo ir sūnaus bendravimui ribojimų.

7. Teismas nustatė, kad šalys registruotino turto neturi, ieškovė gyvena su tėvais, nedirba, Užimtumo tarnyboje registruota kaip ieškanti darbo, gyvena iš socialinės pašalpos ir išmokos vaikui. Byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl teismas vertino, kad jis turi galimybę ir yra pajėgus teikti savo nepilnamečiui vaikui reikiamo dydžio išlaikymą. Sprendė, kad aplinkybė, kad atsakovas dėl savo kaltų tyčinių veiksmų yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, neatleidžia jo nuo pareigos teikti savo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, užtikrinantį vaiko poreikius. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaiko amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje ir nėra nepagrįstai padidintos. Ieškovės nurodytos išlaidos minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti. Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, be to, jis pripažino, kad jo siūlomas išlaikymo dydis (100 Eur) yra nepakankamas, vaikui išlaikyti reikia daug didesnės sumos. Ginčydamas ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, atsakovas motyvavo tik savo interesu po bausmės atlikimo į laisvę išeiti be skolų, tada jau, jo manymu, ieškovė galėtų kreiptis dėl išlaikymo padidinimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovui privalu vykdyti tėvo pareigą – teikti išlaikymą savo vaikui ir nurodė, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai.

8. Remiantis ieškovės paaiškinimu teismas nustatė, kad atsakovas sūnui niekada neteikė materialinio išlaikymo, sūnus gimė ir augo atsakovui atliekant bausmę pataisos namuose. Atsakovas nors ir neigė įsiskolinimo buvimą, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė įrodymų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad jis ieškovės nurodomą laikotarpį visiškai nesirūpino sūnumi ir jam neteikė jokio išlaikymo, todėl priteisė ieškovės prašomą išlaikymo įsiskolinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimo dalį dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokinio turto balanso nustatymo ir šio turto padalinimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, kuriuo konstatuoti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko išlaikymui priteisti po 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nepriteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimo, nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, įpareigojant ieškovę vieną kartą per mėnesį atvežti vaiką į pasimatymą su atsakovu (kelionės išlaidas apmokėtų atsakovo tėvai), klausimą dėl šalių santuokinio turto balanso ir šio turto padalinimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui; apklausti liudytoju atsakovo draugą L. K. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nesiaiškino tikrųjų santuokos iširimo priežasčių ir formaliai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 3 dalies prezumpciją, kuomet sutuoktinis laikomas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu išdėstė motyvus, kodėl aplinkybė dėl atsakovo nuteisimo už tyčinį nusikaltimą negali būti laikoma jo kalte dėl santuokos iširimo: nusikaltimus, už kuriuos atsakovas nuteistas, jis padarė iki santuokos su ieškove sudarymo, ieškovė apie atsakovo įvykdytas nusikalstamas veikas iki santuokos sudarymo žinojo, šalių santuoka buvo sudaryta vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui, todėl atsakovo nuteisimas realia laisvės atėmimo bausme nebuvo ieškovei netikėtumas. Akivaizdu, kad jeigu ieškovė manė, kad jai yra tinkama santuoką su nusikaltimą padariusiu ir nuteistinu laisvės atėmimo bausme asmeniu, tai aplinkybė apie tokio asmens nuteisimą negali būti laikytina jo kalte dėl santuokos iširimo. Atsakovui baudžiamojoje byloje pritaikius kardomąją priemonę suėmimą, o vėliau nuteisus jį realia laisvės atėmimo bausme, ieškovė vedė palaidą gyvenimo būdą, į atsakovo tėvų butą, kuriame ji gyveno su šalių sūnumi, vedžiojosi svetimus vyrus, girtavo, ir tikėtina, ištvirkavo. Neapsikentusi tokio ieškovės elgesio, atsakovo motina liepė jai išsikraustyti. Šias aplinkybes galėtų paliudyti atsakovo tėvai. Todėl byloje teismui klaidingai konstatavus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nebuvo atskleista bylos esmė.

1.2. Atsakovas supranta, kad nepilnametį vaiką turi išlaikyti jo tėvai, tačiau ieškovės pageidavimai dėl 200 Eur per mėnesį vaiko išlaikymo dydžio bei 6000 Eur išlaikymo įsiskolinimo neatitinka realybės. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, laisvai disponuoti savo galimybėmis ieškotis darbo neturi. Jei pataisos namai suteiks galimybę dirbti ir gauti pajamas, jis dirbti neatsisako. Iki atsiras galimybė jam dirbti, vaiko išlaikymui priteistina po 100 Eur/mėn. Įstatymas numato, kad pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, vaiko išlaikymo dydis gali būti pakeistas. Ieškovė nutylėjo faktą, kad ji su vaiku gyveno pas atsakovo motiną ir buvo jos visiškai išlaikoma, taip pat nutylėjo faktą, kad atsakovo sesuo yra davusi šalių vaiko išlaikymui lėšų. Šios lėšos galėtų būti įskaitytos į ieškovės nurodytą vaiko išlaikymo įsiskolinimą.

1.3. Ieškovė pažeidžia atsakovo teisę bendrauti su vaiku, pati nevažiuodavo lankyti atsakovo ir neatveždavo vaiko. Toks ieškovės elgesys pažeidžia mažamečio vaiko interesus ir atsakovo teises, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne formaliai sprendime nurodyti, kad vaiko ir tėvo bendravimas neribojamas (kas yra neįgyvendinama atsakovui esant įkalinimo įstaigoje), bet, atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius ir vaiko interesus, nustatyti konkrečią atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, įpareigojant ieškovę bent vieną kartą per mėnesį atvežti vaiką į pasimatymą su atsakovu. Ieškovės ir vaiko kelionės pas atsakovą išlaidas padengtų atsakovo tėvai. Pats yra užaugęs be tėvo, todėl nenori, kad be tėvo augų ir jo vaikas.

1.4. Ieškovė ieškinyje nepasisakė apie atsakovo iki santuokos su ieškove įsigytus du automobilius BMW 525, valst. Nr. ARG525 ir BMW525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuos ji pardavė ir pasisavino už juos gautus pinigus. Teismas taip pat šio klausimo netyrė. Todėl iš atsakovo neturi būti priteistas vaiko išlaikymo įsiskolinimas, nes ieškovė su vaiku, gyvendama pas atsakovo motiną ir būdama jos išlaikoma, gaudama iš atsakovo sesers pinigų vaiko išlaikymui bei pardavusi atsakovo asmeninės nuosavybės teise jam priklausiusius automobilius (įgytus iki santuokos) ir kitus daiktus (elektroniką, auksinius papuošalus, net atsakovo rūbus) ir pasisavinusi už juos gautus pinigus, gavo pajamų, kurios padengia priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį. Šias aplinkybes galėtų paliudyti atsakovo motina ir draugas L. K., kuris tiesiogiai padėjo ieškovei parduoti atsakovo automobilius, ir žino, kokio dydžio pinigų sumas ieškovė už tuos parduotus automobilius gavo.

10. Ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės bei nepasisakė dėl atsakovo iki santuokos įsigyto turto; ar pagrįstai nesprendė dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos; ar teisingai nustatė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį ir priteisė išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

13. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

14. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

15. Iš apeliacine tvarka tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų negalima daryti išvados, jog atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo teismas nustatė remiantis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyta nuteisimo už tyčinį nusikaltimą prezumpcija, juolab apeliacinio proceso metu įvertinus faktą, kad šalys 2019 m. sausio 31 d. susituokė atsakovo kardomojo įkalinimo metu (iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog atsakovas kardomajame kalinime išbuvo nuo 2018 m. spalio 19 d. iki nuteisimo 2019 m. lapkričio 21 d. (Kauno apygardos teismo byla Nr. T-30-485/2020)). Nuspręsdamas dėl atsakovo kaltės teismas rėmėsi ieškovės paaiškinimu, jog lemiamas veiksnys nutraukti santykius su atsakovu buvo jos sužinotas faktas, kad atsakovas kaltinamas lytiniu nusikaltimu prieš nepilnametę. Teismas konstatavo, jog ši aplinkybė įrodyta byloje esančiu Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio išrašu ir kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo.

16. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu nesutinka. Iš minimo nuosprendžio 19 puslapyje esančios informacijos galima daryti tik išvadą, kad atsakovas su nepilnamete lytiškai santykiavo 2018 m. rugsėjo 14 d., t. y. iki šalių santuokos sudarymo, kad nebuvo išžaginimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, atsakovas pažeidė nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog apie šį įvykį papasakojo ieškovei dar iki santuokos ir netgi parodė merginą, su kuria jo bute per vakarėlį turėjo lytinius santykius, jos abi bendravo ir išsiaiškino visas įvykio smulkmenas. Ieškovė nepateikė atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą, taigi, apeliacinės instancijos teismui pastarųjų faktų nepaneigė. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo laikyti, kad šalių šeimos iširimo priežastimi buvo įvykis, atsitikęs iki jų santuokos sudarymo, juolab, kaip minėta, kai šalys susituokė atsakovui jau esant suimtam (CPK 185 straipsnis).

17. Tie patys faktiniai duomenys leidžia sutikti ir su apelianto argumentu, kad, sudariusi santuoką su kardomojo kalinimo įstaigoje esančiu nusikaltimų padarymu įtariamu asmeniu, ieškovė pastarąja aplinkybe vėliau negali remtis kaip atsakovo kaltės dėl šeimos iširimo prezumpcija. Teisėjų kolegijos vertinimu, santuokos su tokiu asmeniu sudarymas neatleidžia ieškovės nuo CK 3.27 straipsnyje sutuoktinei įtvirtintos pareigos būti lojaliai savo vyrui ir jį gerbti. Ieškovė neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad, nors su šalių nepilnamečiu vaiku gyveno pas atsakovo motiną, sutuoktinio gyvenimu nesidomėjo, neatsakydavo į jo laiškus, jo nelankė ir netgi nežinojo, kokiuose pataisos namuose jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, t. y. faktiškai pripažino lojalumo sutuoktiniui pareigos nesilaikymą. Esant tokioms aplinkybėms nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo vien tik dėl atsakovo kaltės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju dėl to yra kalti abu sutuoktiniai (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl pirmosios instancijos teismo netirtų aplinkybių apie ikisantuokinį turtą

18. Atmestini apelianto argumentai apie pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes dėl atsakovo iki santuokos su ieškove įsigytų dviejų automobilių BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuos ieškovė pardavė ir pasisavino už juos gautus pinigus.

19. Priimdamas sprendimą, teismas turi pasisakyti dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų pareikštų reikalavimų, bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 135, 143 straipsniai). Atsakovas, atstovaujamas advokatės, atsiliepime į ieškinį akcentavo, kad ieškovė su automobiliais susijusių aplinkybių ieškinyje nenurodė; nebuvo ginčo dėl to, kad bendro turto šalys santuokoje neįgijo; atsakovas nepareiškė jokių priešieškininių reikalavimų ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė įrodymų, kad pinigais, ieškovės gautais už minėtus automobilius, buvo teikiamas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui. Kita vertus, byloje dėl santuokos nutraukimo turi būti padalintas santuokoje įgytas turtas, o apeliantas pripažino, kad tokio turto nėra, nurodomi automobiliai yra jo asmeninė nuosavybė. Be to, automobiliai atsakovo vardu ir neįregistruoti, taigi teismas neturėjo nei procesinio, nei materialinio pagrindo priimti sprendimą dėl šio atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyto turto. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas nurodė ieškinį dėl automobilių ieškovei pateiksiąs ateityje.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

20. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

21. CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

22. Įgyvendinant šias nuostatas teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Jei vaiko tėvai susitaria tarpusavyje dėl tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvens, bendravimo formos, laiko, būdo, jie tai paprastai turėtų nurodyti teismui ieškinyje ar teismo posėdžio metu. Tokiu atveju teismas apie vaiko teisės bendrauti su vienu iš tėvų, su kuriuo negyvens, užtikrinimą pažymi sprendime, kuriuo nustatoma gyvenamoji vieta, nurodydamas, kad vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina bendraus bendru šalių sutarimu.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010, yra išaiškinusi, kad jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones.

24. Nors apeliacine tvarka vertinamame sprendime pažymėta, kad atsakovas šiuo metu su sūnumi nebendrauja (ieškovė ieškinyje nurodė nepageidaujanti nustatyti ribojimų tėvo ir vaiko bendravimui, atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose neišreiškė savo pozicijos dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi), nutraukdamas šalių santuoką pirmosios instancijos teismas aktyvaus veikimo pareigos nevykdė – bylos nagrinėjimo metu apskritai nesiaiškino, kaip atsakovas ketina realizuoti savo teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kokie bendravimo aspektai, anot ieškovės, turi būti neribojami, kokiu būdu atsakovas galėtų realiai bendrauti su vaiku, netyrė ir nenustatinėjo jokių šios nepilnamečio vaiko teisės įgyvendinimui aktualių aplinkybių (nesiaiškino Vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonės šiuo klausimu, kontaktinio ar nuotolinio bendravimo galimybių laisvės atėmimo vietoje, kurioje atsakovas atlieka bausmę, ir su tuo susijusios toje įstaigoje nustatytos tvarkos, kt.), t. y., skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku klausimo teismas visiškai nesprendė.

25. Tuo remiantis sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė šios bylos dalies esmės. Kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio bylos dalis dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013) (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

26. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

27. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

28. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

30. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 730 Eur arba maždaug 550 Eur atskaičius mokesčius.

31. Nustatydamas šalių nepilnamečio sūnaus poreikius pirmosios instancijos sprendė, kad ieškovės nurodyti 400 Eur vaiko poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaiko amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje ir nėra nepagrįstai padidintos. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos yra minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo nustatyta mažamečio šalių vaiko poreikių suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ji atitinka vaiko amžių (šiuo metu šalių sūnui yra 3 metai), apskaičiuota tinkamai įvertinus jo poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga sieks 840 Eur arba maždaug 609 Eur atskaičius mokesčius.

32. Apeliuodamas dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo dydžio atsakovas iš esmės remiasi aplinkybe, kad jis ji atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, laisvai disponuoti savo galimybėmis ieškotis darbo neturi.

33. Sutiktina su atsakovu, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra bloga, tačiau dabartinė atsakovo finansinė padėtis susiklostė išimtinai dėl jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio (yra padaręs tyčinius nusikaltimus). Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku, priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir kt.), jie negali teisėtai remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Kartu pažymėtina, kad tėvai yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (taip pat ir valstybei). Šiuo aspektu kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą nėra, nors atsakovas šiuo metu turi ribotas galimybes tinkamai dirbti ir užsidirbti, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, nes yra galimybių dirbti ir laisvės atėmimo vietoje. Atsakovo norai (išreikšti 2022 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu) iš laisvės atėmimo vietos išeiti su kuo mažesnėmis skolomis, nusipirkti automobilį ir pradėjus gauti pinigų mokėti didesnę išlaikymo sumą nepilnamečiui vaikui yra nesuderinami su prioritetiniais vaiko interesais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui dėl savo netinkamo gyvenimo būdo patekus į sunkią turtinę padėtį, nėra pagrindo sumažinti ginčijamu teismo sprendimu priteisto 200 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

34. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

35. Nesutikdamas dėl teismo sprendimo dalies dėl priteisto 6000 Eur išlaikymo įsiskolinimo apeliantas nurodė, kad ieškovė su vaiku gyveno pas atsakovo motiną ir buvo jos visiškai išlaikoma, taip pat atsakovo sesuo yra davusi šalių vaiko išlaikymui lėšų, šios lėšos galėtų būti įskaitytos į ieškovės nurodytą vaiko išlaikymo įsiskolinimą; ieškovė pardavė atsakovo iki santuokos su ieškove įsigytus du automobilius BMW 525 ir pasisavino už juos gautus pinigus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

36. Byloje nėra ginčo, kad šalių sūnus gimė ir augo atsakovui atliekant bausmę pataisos namuose. Atsakovas nors ir neigė įsiskolinimo buvimą, teigdamas, kad jo mama ir sesuo rėmė ieškovę materialiai, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Be kita ko, kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat yra pasisakyta, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013.). Vertinant apeliacinio skundo teiginius dėl atsakovo prisidėjimo prie vaiko išlaikymo lėšomis, kurias ieškovė gavo pardavus atsakovui priklausančius automobilius, apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2022 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad atsakovas ketina inicijuoti naują civilinę bylą dėl 1000 Eur, ieškovės gautų už parduotus automobilius, dėl to, atsakovo tvirtinimu, šios lėšos ir neturėtų būti išskaičiuotos iš išlaikymo įsiskolinimo (teismo posėdžio garso įrašas nuo 19:17 min. iki 19:30 min.). Pažymėtina, kad CPK 312 straipsnis įtvirtina draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

37. Įvertinęs nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 6000 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Perdavus bylos dalį nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam teismui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta nenustatyti ribojimų atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir šalių sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimui, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta nutraukti šalių santuoką pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija GudynienėEdita ŠliumpienėRasa Urbanavičiūtė