Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimas, 2-1734-490/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-04
Bylos Nr.: 2-1734-490/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-01514-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Jolanta Damulienė (pirm.)
Ieškovas: E. Š.
Atsakovas: D. M.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
Trečiasis asmuo: `UAB 4finance, Lietuvos Respublikos Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-1734-490/2022Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01514-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.10; 3.1.7.6; 3.1.7.13; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 4 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė

sekretoriaujant L. B.,dalyvaujant ieškovei E. Š. – M., ieškovės atstovui advokato padėjėjui E. B.,atsakovui D. M., jo atstovei advokatei D. V.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu - per vaizdo konferenciją ir kontaktiniu - būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. – M. ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, gyvenamosios vietos ir išlaikymo vaikui nustatymo, tretieji asmenys (kreditoriai) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė E. Š. - Martusevičienė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo:

1) ieškovės ir atsakovo D. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti turėtą pavardę „Š.“ , atsakovui – jo pageidaujamą ;

3) nepilnamečio vaiko E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina E. Š. – M. (nutraukus santuoką pavardė Š.).

4) sūnaus ir tėvo bendravimui ribojimų nenustatinėti;

5) iš atsakovo D. M. priteisti sūnui E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo užtikrinimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą 200 eurų dydžio periodinį, kasmėnesinį išlaikymą mokamą nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki vaiko pilnametystės bei 6 000 eurų dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. Priteistomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti vaiko motinai E. Š. –M. (nutraukus santuoką pavardė Š.);

6) valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje, kurį ieškovė ir jos atstovas palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad šalys 2019 m. sausio 31 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuriam reikalingas išlaikymas. Jie su atsakovu kartu, kaip šeima, gyveno trumpai. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-184-485/2019 D. M. pripažino kaltu padarius sunkų, tyčinį nusikaltimą. Šiuo metu atsakovas atlieka bausmę pataisos namuose. Vaikas ir ji, būdama vaiko priežiūros, motinystės atostogose, nei finansinės, nei kitokios paramos iš vaiko tėvo negavo. Atsakovo šiuo metu gaunamų pajamų nežino, bet ir jo menkos pajamos negali eliminuoti pareigos rūpintis ir teikti finansinę paramą sūnui. Ieškovės kasmėnesinės pajamos apie 400 eurų gaunamos įvairios išmokos. Nekilnojamo ar kito registruotino turto jie neturi. Vaiku rūpinasi ieškovė, padedama artimųjų. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos nutraukimo, jei iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras gyvenimas pasidarė neįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama atsakovo kaltė, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą ( CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Atsakovas buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Todėl santuoką nutrauktina pripažįstant, kad ji nutraukiama dėl atsakovo D. M. kaltės. Nutraukus santuoką, sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Tai atitinka vaiko interesus. Vaiko ir tėvo bendravimui ribojimai nenustatytini. CK 3.155 straipsnis nurodo tėvų pareigą auklėti, prižiūrėti savo vaikus, išlaikyti juos. Šią pareigą turi vykdyti abu tėvai. CK 3.156 straipsnyje nurodoma, kad negalima atsisakyti savo pareigos ar ją minimaliai vykdyti. Ieškovės kasmėnesinės pajamos yra apie 400 Eur. Vaikas pradėjo lankyti darželį, tai kainuos apie 50 eurų. Nekilnojamo turto ieškovė neturi, gyvena pas mamą, buto išlaikymo išlaidų dalis vaiko tenka apie 30 eurų. Maistas namuose - apie 200 eurų, rūbai ir avalynė - dar apie 50 eurų, laisvalaikio išlaidos - apie 20 eurų, medicina, žaislai, švietimas ir ugdymas - 50 eurų, higienos prekės, kirpykla - 20 eurų. Bendroje sumoje viso 420 eurų. Tai minimalios išlaidos, būtinos vaikui vystytis. Teismų praktikoje kriterijus, kuriuo remiantis nustatomas konkretus išlaikymo dydis, reikalingas vaikui, laikoma 1 MMA, tačiau šiuo metu, kai vaiko tėvas sūnaus neišlaiko, ji neturi tiek pajamų, kurios leistų tiek skirti vaikui. Atsižvelgiant į vaiko interesus, poreikius, tėvų galimybes, įsitikinusi, kad atsakovas turėtų sūnui skirti bent 200 eurų dydžio kasmėnesinį išlaikymą, nes vaiku jis nesidomi, prie jo auklėjimo ar rūpinimosi, jokia forma neprisideda nuo vaiko gimimo. Taip pat prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m kovo 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. (už 30 mėnesių) bendroje 6 000 eurų sumoje ir mokamo kasmėnesinio periodinio išlaikymo 200 eurų dydžio nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė, dalyvaudama teismo posėdyje, papildomai paaiškino, kad jiedu su atsakovu susituokė, kai ji jau laukėsi sūnaus. Jų bendras gyvenimas tetruko keletą mėnesių, nes atsakovas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Kai ji sužinojo, kad atsakovas kaltinamas ir nepilnametės išžaginimu, iš karto nusprendė skirtis. Po šio jos sprendimo atsakovo mama liepė jai išsikraustyti iš atsakovo buto ir nuo to laiko ji jokios paramos iš atsakovo negavo. Mano, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas turi skolų, bet jos visos atsakovo padarytos iki santuokos sudarymo, ji su tom skolom nieko bendro neturi. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu atsakovo kreditorinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo prašo pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kurio argumentus bei motyvus jis ir jos atstovė palaikė teismo posėdžio metu. Atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies: sutinka nutraukti santuoką, bet dėl abiejų sutuoktinių kaltės, materialinio išlaikymo sutinka mokėti 100 Eur, įsiskolinimo nepripažįsta, nes ieškovė pardavė du jo automobilius ir pinigus pasisavino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad sutinka nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės. Sūnui jis sutinka mokėti 100 Eur materialinį išlaikymą, nors ši suma yra nepakankama vaikui pragyventi, bet prašomas išlaikymo dydis „užaugins“ jam didesnę skolą, kurios jis nenori, o kai jis atliks laisvės atėmimo bausmę, galės ieškovė persiteist išlaikymą, o iki tol jo mama gali išlaikyti jo sūnų. Kaltina ieškovę, kad ji jo bute surengė vakarėlį, kuriame buvo girtaujama, buvo iškviesta policija. Po šio įvykio jis liepė jai išsikraustyti iš jo buto. Jo turimos skolos yra susijusios su jo veikla. Ateityje jis reikš ieškovei ieškinį dėl jo parduotų automobilių.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutiko, kad D. M. skoliniai įsipareigojimai valstybei, atstovaujamai VMI, yra asmeninio pobūdžio ir laikytinos asmeninėmis prievolėmis, už šias prievoles D. M. atsako savo asmeniniu turtu. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „4finance“ atsiliepimo nepateikė.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko pateiktą išvadą. Vaikas visą laiką gyvena su mama, ji vaiku rūpinasi. Gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitiktų vaiko interesus. Tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo neatleidžia nuo atsakomybės teikti vaikui išlaikymą, o prašomas išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus. Ginčo dėl bendravimo su vaiku byloje nėra. Mano, kad ieškinį reikia tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes jis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Šalys santuokoje negyvena, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko nuo (duomenys neskelbtini), kai atsakovas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Atsakovas sutiko santuoką nutraukti. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o nesant abipusės valios, negalima tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 185 straipsniai).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis atsakovas paskutinį kartą yra nuteistas 2020 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu už tyčinius nusikaltimus ir jam paskirta subendrinta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė.

CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsiliepime atsakovas kaltino ieškovę, kad ši santuokos sudarymo momentu žinodama apie pateiktus kaltinimus atsakovui, vėliau nebuvo jam lojali ir nutarė santuoką nutraukti. Ieškovės paaiškinimu teismo posėdžio metu byloje nustatyta, kad lemiamas veiksnys nutraukti santykius su atsakovu buvo jos sužinotas faktas, kad atsakovas kaltinamas lytiniu nusikaltimu prieš nepilnametę. Ši aplinkybė patvirtinama byloje esančiu Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio išrašu (b. l. 12-13). Tokiu būdu byloje nustatyta, kad atsakovas nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo.

Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys daugiau kaip vienerius metus negyvena kartu, atsakovas šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose, todėl darytina išvada, jog nėra galimybių šalių santuoką išsaugoti ir ji santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis, 3.62 straipsnio 1 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė palikti jai ikisantuokinę pavardę – Š., atsakovas - savo turimą pavardę – M. Todėl ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė – Š., atsakovui – M.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo po santuokos nutraukimo nereikalauja. Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Byloje pateikti duomenys dėl šalių kreditorių. Ginčo dėl atsakovo prievolių pobūdžio kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „4finance“ nėra.

Ieškovė prašo šiuos kreditorinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo palikti atsakovo asmeninėmis teisėmis ir pareigomis. Atsakovas jokių prieštaravimų dėl tokio prievolių paskirstymo nepateikė. Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tokiam prašymui pritarė, o UAB „4finance“ - prieštaravimų nepareiškė.

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsakovo prievolę kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudaro gautos baudos už jo padarytus teisės pažeidimus, UAB „4finance“ - iki santuokos įregistravimo atsiradusios atsakovo prievolės.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės prašymą, prievolės kreditorėms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „4finance“ pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis ir po santuokos nutraukimo paliktinos vykdyti asmeniškai atsakovui.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

Gyvenant santuokoje šalims gimė sūnus E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris santuokos nutraukimo metu yra nepilnametis. Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas neprieštaravo dėl šio ieškovės reikalavimo.

Šalių nepilnamečio vaiko faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove. Ieškovė nurodė, kad nepilnametis vaikas gyvena su ja, ji, padedama savo tėvų, juo rūpinasi ir išlaiko. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji aplinka geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinka su ieškove.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė, nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštaraus nepilnamečio interesams.

Teismas vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, nepilnamečio E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku

Ieškovė prašo nenustatinėti atsakovo ir sūnaus bendravimui ribojimų. Šiam ieškovės reikalavimui atsakovas neprieštaravo. Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad vaiko ir tėvo bendravimo užtikrinimas atitiktų vaiko interesus.

CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir auklėti juos.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Pažymėtina, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, kuri sūnų išlaiko, juo rūpinasi. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, šiuo metu su sūnum nebendrauja, neprisideda prie jo materialinio išlaikymo.

Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, jos prašymas nenustatinėti atsakovo ir sūnaus bendravimui ribojimų tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200 Eur kasmėnesinėmis išmokomis mokamomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas privalo teikti savo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, kurio nuo vaiko gimimo niekada neteikė. Įvertinus įprastus būtinus nepilnamečio vaiko poreikius, jam tenkančios išlaidos sudaro apie 400 Eur per mėnesį. Nepilnamečio vaiko poreikius sudaro: maistas (200 Eur), išlaidos būstui (30 Eur), rūbai, avalynė (50 Eur), higienai (20 Eur), lavinimo priemonės, laisvalaikis, žaislai ir kt. (20 Eur), vitaminai, vaistai, maisto papildai (50 Eur), mokestis už darželį (30 Eur).

Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu, motyvuodamas, kad jis dabar neturi ir greitai neturės darbo ir pajamų, o tokio dydžio išlaikymas „užaugins“ jam skolą, kuri jam trukdys, atlikus bausmę. Atsakovas sutiko teikti sūnui 100 Eur materialinį išlaikymą, nors ir pripažindamas, kad tokis išlaikymo dydis yra nepakankamas,

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys registruotino turto neturi (b. l. 8-10), ieškovė gyvena su tėvais, nedirba, Užimtumo tarnyboje registruota kaip ieškanti darbo, gyvena iš socialinės pašalpos ir išmokos vaikui (b. l. 14 - 20). Byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl vertintina, kad jis turi galimybę ir yra pajėgus teikti savo nepilnamečiui vaikui reikiamo dydžio išlaikymą. Aplinkybė, kad atsakovas dėl savo kaltų tyčinių veiksmų yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, neatleidžia jo nuo pareigos teikti savo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, užtikrinantį vaiko poreikius. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškinyje nurodytas išlaikymas vaikui po 200 Eur atitiktų jo interesus.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaiko amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje ir nėra nepagrįstai padidintos. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai maistui, aprangai, ugdymui ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovės nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiui vaikui yra realios ir protingos. Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei.

Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, be to, jis pripažino, kad jo siūlomas išlaikymo dydis - 100 Eur – yra nepakankamas, vaikui išlaikyti reikia daug didesnės sumos. Ginčydamas ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, atsakovas motyvavo tik savo interesu po bausmės atlikimo į laisvę išeiti be skolų, tada jau, jo manymu, ieškovė galėtų kreiptis dėl išlaikymo padidinimo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį , kad atsakovui privalu vykdyti tėvo pareigą – teikti išlaikymą savo vaikui. Teismas nurodo, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai.

Įvertinus ieškovės nurodytus vaiko poreikius, taip pat atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), vertintina, kad šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 23 d.) iki vaiko pilnametystės (CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo priteisti iš nepilnamečiui sūnui E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) (nuo gimimo dienos) iki (duomenys neskelbtini) (iki kreipimosi į teismą dienos), skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 200 Eur, t. y. 30 mėnesių x 200 Eur, iš viso 6 000 Eur.

Remiantis ieškovės paaiškinimu, atsakovas sūnui niekada neteikė materialinio išlaikymo, sūnus gimė ir augo atsakovui atliekant bausmę pataisos namuose. Atsakovas teismo posėdžio metu neigė įsiskolinimo buvimą, nurodydamas, kad jo sūnus yra viskuo aprūpintas, jo mama ir sesuo rėmė ieškovę materialiai.

Šis ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovas nors ir neigė įsiskolinimo buvimą, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teismas prieina išvados, kad atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad jis ieškovės nurodomą laikotarpį visiškai nesirūpino sūnumi ir jam neteikė jokio išlaikymo, todėl ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimas priteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl visos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnio 2 dalis, 408 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės E. Š. – M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. Š. – M. palikti pavardę „Š.“, atsakovui D. M. – „M.“.

Nustatyti, kad šalims viena iš kitos išlaikymas nepriteisiamas.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. M., gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaiko motina E. Š. – M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir tėvo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimui ribojimų nenustatyti.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct), iš viso 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų 00 ct).

Nepilnamečiui sūnui E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną, ieškovę E. Š. – M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ pripažinti atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Bylinėjimosi išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolanta Damulienė