Alytaus apylinkės teismo nutartis

2.5.2; 2.5.3; 2.5.6; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.4.5.19; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.7.1; 3.2.7.2

2019 m. gegužės 10 d.

nedalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. J. dėl praleisto įstatymų numatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjo reikalavimai bei argumentai

II. Suinteresuotų asmenų prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

7. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldėto turto. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali pratęsti trijų mėnesių terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui, dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-523/2012).

8. Kreditoriui praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą. Svarbių priežasčių vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių arba nesusijusių su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai; be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad teismas šiame kontekste turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014; 2015 m. balandžio 1 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015; 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015; 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 296/2009). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m, balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015; 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3 K-3-296/2009).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškėjo atstovas išmokėjo 1574,96 Eur draudimo išmoką asmeniui, kuriam 2016 m. rugpjūčio 21 d. eismo įvykio metu žala buvo padaryta neapdrausta transporto priemone, kurios savininkė buvo M. K., o pareiškėjas 2016 m. gruodžio 20 d. kompensavo išmokėtą draudimo išmoką (b. l. 3-4). Pareiškėjas 2017 m. gegužės 16 d. kreipėsi su ieškiniu į Prienų rajono apylinkės teismą, tačiau teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-890-805/2017 pareiškėjo ieškinį atmetė, nes atsakovė M. K. 2017 m. vasario 2 d. mirė (b. l. 5-8). Pareiškėjas 2017 m. birželio 9 d. kreipėsi į Registrų centrą dėl testamento registro išrašo gavimo (b. l. 9-10). Pareiškėjas nurodo, kad apie skolininkės mirtį sužinojo Prienų rajono apylinkės teismui priėmus 2017 m. gegužės 22 d. nutartį.

10. Pažymėtina, kad nagrinėjamos civilinės bylos atveju, M. K. mirė 2017 m. vasario 2 d., todėl pareiškėjui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.119 straipsnio 2 dalyje numatyta terminų skaičiavimo taisykle, Lietuvos Respublikos CK 5.63 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditoriniam reikalavimui atsakingo už žalą asmens M. K. įpėdiniui pasibaigė 2017 m. gegužės 2 d.

11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis, šio straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-421/2018; 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017 23 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad jis 2017 m. sausio 27 d. ir 2017 m. kovo 7 d. išsiuntė M. K. pretenzijas, kurias teismui pareiškėjas, atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytą poziciją ir nesutikimą su pareiškimu, pateikė 2019 m. kovo 22 d. (b. l. 39-40). Taip pat pareiškėjas pareiškime nurodo, jog suinteresuotas asmuo kaip įpėdinis taip pat buvo informuotas pareiškėjo 2017 m. birželio 23 d. pretenzija (b. l. 11). Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jis minėtas pretenzijas išsiuntė M. K. ar jos įpėdinei - suinteresuotam asmeniui A. J. ir minėti asmenys jas gavo, t. y. nepateikė išsiuntimo pašto kvitų, sąskaitos už kurjerių paslaugas ar kt. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad suinteresuotam asmeniui ginčijant faktą, kad jis buvo informuotas apie pareiškėjo reikalavimo teisę, o pareiškėjui nepateikus įrodymų dėl informacijos apie turimą reikalavimo teisę pateikimo įpėdiniui, pareiškėjas neįrodė, jog jis per aktualų 3 mėnesių laikotarpį pareiškė kreditorinius reikalavimus mirusiosios M. K. įpėdinei A. J. (CPK 178 straipsnis).

12. Lietuvos Respublikos CK 5.63 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad teismas gali atnaujinti Lietuvos Respublikos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Pareiškėjo prašymas dėl tokio termino atnaujinimo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose buvo gautas 2019 m. vasario 11 d., dėl to konstatuotina, kad naikinamasis trijų metų terminas kreiptis į teismą nėra pasibaigęs.

13. Pažymėtina, kad vertinimui, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėją ir skolininkę M. K. siejo žalos atlyginimo regreso tvarka teisiniai santykiai dėl M. K. kaltės padaryto eismo įvykio. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo, esančio ūkio subjektu ir pajėgiu tiek finansiniais tiek žmogiškaisiais ištekliais, ruošimasis kreiptis dėl patirtos žalos išieškojimo iš M. K. penkių mėnesių laikotarpyje nuo draudimo išmokos išmokėjimo ir teisės reikalauti, kad išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, laikytinas nepagrįstai ilgu ir pažeidžiančiu subjektų lygiateisiškumo principą (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-296/2009). Teismas pažymi, kad kreipimosi į teismą laikas visiškai priklausė nuo kreditoriaus – šiuo atveju pareiškėjo, valios ir galėjo būti jo kontroliuojamas. Pažymėtina ir tai, jog 2017 m. gegužės 22 d. sužinojęs apie skolininkės mirties faktą, 2017 m. birželio 19 d. sužinojęs duomenis apie paveldėtoją, į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo kreipėsi tik praėjus nepilnai dviem metams (2019 m. vasario 11 d.), o tai taip pat nepagrįstai ilgas laiko tarpas, rodantis visiškai nepateisinamą kreditoriaus delsimą, nerūpestingumą, neapdairumą, juolab kaip minėta šios nutarties 11 punkte pareiškėjas nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kad jis M. K. ar jos įpėdinę tinkamai informavo apie turimą skolinį reikalavimą.

14. Pareiškėjui, kaip ūkio subjektui, juridiniam asmeniui, savo srities profesionalui, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl pareiškėjas turi kontroliuoti, kad žalos, skolos būtų išieškomos per kuo trumpesnį terminą, o neatsiskaitymo atveju per kuo trumpesnį terminą imtųsi priemonių skolai atgauti arba prisiimtų riziką dėl skolos neišieškojimo. Šios aplinkybės suponuoja neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas ne tik buvo pasyvus išmokėtos draudimo išmokos išieškotojas skolininkei dar gyvai esant, juolab, sužinojęs apie skolininkės mirtį, kaip jis pats teigia 2017 m. gegužės 22 d., net ir nuo šio momento jis nesugebėjo kreiptis į teismą per įstatymo reikalaujamus tris mėnesius, o į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi tik praėjus nepilnai dviem metam. Šios ir nutarties 11 punkte nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjas nuo teisės reikalauti atlyginti žalą atsiradimo momento iki tol, kol gavo duomenis apie atsakingo asmens M. K. mirtį penkis mėnesius visiškai nesidomėjo priteistina žala, o net ir sužinojęs mirusiosios įpėdinę 2017 m. birželio 19 d. nesiėmė jokių žalos išieškojimo veiksmų, elgėsi pasyviai ir tik praėjus nepilnai dviem metam kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo. Tai rodo, jog pareiškėjas elgėsi itin pasyviai, netikrino ir nekontroliavo, kaip vykdomas žalos, išmokėtos ir kompensuotos draudimo išmokos administravimas, nors tokių veiksmų atlikimas priklausė būtent nuo pareiškėjo valios ir galėjo būti jo kontroliuojamas. Pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 27 straipsnio nuostatas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę nemokamai gauti ir kaupti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikiamą informaciją, įskaitant ir asmens duomenis; tvarkyti asmens duomenis, teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims turimą informaciją, įskaitant ir asmens duomenis, reikalingus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo funkcionavimui užtikrinti ir kt. Taigi, pareiškėją ir skolininką siejusių teisinių santykių pobūdis, pareiškėjo, kaip juridinio asmens statusas, jo įstatymu apibrėžti įgalinimai, turi lemiamą įtaką vertinimui, kiek aktyvus buvo (turėjo būti) pareiškėjas, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, kas suponuoja būtinybę pareiškėjui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises. Šiuo atveju pareiškėjo neaktyvumas, neoperatyvumas, nesidomėjimas gana ilgą laiko tarpą administruojama žala (kompensuotos draudimo išmokos susigrąžinimu regreso tvarka), negali būti pripažįstamas objektyviai pateisinamu elgesiu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje akcentuojamą kreditoriaus teisių apsaugos derinimą su naujų, paveldėjimo pagrindu atsiradusių įpėdinio nuosavybės santykių stabilumu, padarinių, atsirandančių palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, vertinimą, svarbios yra ir nustatytos aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo palikimą priėmė per įstatymo reikalaujamą terminą, ir kaip nurodė suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu jei būtų žinojęs apie šį reikalavimą būtų svarstęs ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu, kadangi turtas yra nelikvidus, kuomet pareiškėjas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka iš įpėdinio išieškojimo kreipėsi praėjus beveik dviems metams nuo palikimo priėmimo ir tik tada įpėdinis apie šį reikalavimą ir sužinojo, priešingų duomenų nepateikta (CPK 178 straipsnis). Taigi darytina išvada, kad paties pareiškėjo neaktyvumas ir nerūpestingumas, siekiant turėti informacijos apie skolininką, delsimas išsiieškoti žalą regreso tvarka iš atsakingo asmens, sukliudė jam operatyviai sužinoti apie skolininko M. K. mirtį, juolab net ir sužinojęs šią aplinkybę, pareiškėjas, kaip minėta, nepagrįstai, nerūpestingai delsė įgyvendinti savo teisę į žalos atlyginimą regreso tvarka, per protingą terminą neinformavo mirusio asmens įpėdinės apie turtines palikėjos prievoles, tai įpėdinė sužinojo po palikimo priėmimo praėjus dviems metams, priešingų duomenų, kaip minėta, nepateikta. Toks pareiškėjo elgesys neteikia pagrindo pateisinti termino pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui praleidimo priežasčių. Ši teismo išvada atitinka ir teismų praktiką šio pobūdžio bylose (žr., pvz. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-251-638/2019; Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2054-601/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-272-567/2018; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1270-467/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009 ir kt.).

15. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog termino eigos metu susiklostė aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdė jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog apie skolą buvo informuoti įpėdiniai (CK 5.63 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjo pareiškimas dėl termino pratęsimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti atmestinas.

16. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reglamentuoja CPK 88 straipsnis. Šio straipsnio 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnis numato išlaidų advokato ir advokato padėjėjo apmokėjimo atlyginimo priteisimo taisykles. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pareiškimas atmestinas, suinteresuotam asmeniui A. J. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo. Suinteresuotas asmuo A. J. pateikė 2019 m. balandžio 19 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2019 m. balandžio 19 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 847490, kuriuo už advokato teisines paslaugas sumokėjo 350,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens patirtų išlaidų už teisines paslaugas dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų maksimalių dydžių, jos yra protingos ir atitinkančios bylos sudėtingumą ir trukmę, todėl priteistinos iš pareiškėjo (CPK 98 straipsnis).

17. Valstybė šioje byloje patyrė 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, adresas Algirdo g. 38, Vilnius, 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.