- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-18
- Bylos Nr.
- e3K-3-183-421/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00279-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Simniškis (pirm.), Gediminas Sagatys, Donatas Šernas (pran.)
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- J. T., A. T.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei DNB bankui
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovėms J. T. ir A. T., dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei DNB bankui, dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus pareiškimo apie savo reikalavimus įpėdiniams būdus ir terminus, aiškinimo ir taikymo.Ieškovas prašė teismo:
1) konstatuoti, kad ieškovo ir jo sūnaus 2008 m. balandžio 15 d. tariamai sudaryta dovanojimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, bei taikyti restituciją;
2) pripažinti negaliojančia ieškovo ir jo sūnaus 2008 m. rugpjūčio 1 d. tariamai sudarytą dovanojimo sutartį bei taikyti restituciją;
3) priteisti ieškovui iš atsakovės J. T. 14 835,58 Eur, iš atsakovės A. T. – 44 506,73 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 22 d. pardavė jam nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą už 300 000 Lt (86 886,01 Eur) ir šią sumą pervedė į savo asmeninę sąskaitą AB DnB NORD banke. Kadangi jo sūnus, kuriuo ieškovas visiškai pasitikėjo, (duomenys neskelbtini), o ieškovas nemoka lietuvių kalbos, visi su sąskaita ir elektronine bankininkyste susiję dokumentai buvo pas sūnų. 2009 m. birželio 20 d. ieškovo sūnus žuvo. Po sūnaus laidotuvių iš atsakovės J. T. ieškovas sužinojo, kad jo sąskaitoje pinigų nebėra ir kad pinigai jam nebepriklauso. Ieškovas, manydamas, kad atsakovė pinigus pasisavino, reikalavo, jog atsakovė juos grąžintų, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė. Pradėjus aiškintis aplinkybes, paaiškėjo, kad lėšos buvo pervestos į sūnaus sąskaitą, nurodant „tėvui priklausančių lėšų dovanojimas sūnui“. Ieškovas teigia, kad apie sūnaus atliktas banko operacijas nieko nežinojo, jokių sandorių su savo sūnumi nesudarinėjo, pats nemoka naudotis elektronine bankininkyste, lietuvių kalbos nesupranta. Pinigai už parduotą nekilnojamąjį turtą buvo skirti ieškovo pragyvenimui ir oriai senatvei užtikrinti, jis nesiruošė šių pinigų dovanoti sūnui. Ieškovas nebuvo išreiškęs valios sudaryti jam priklausančių lėšų dovanojimo sandorių. Be to, 2008 m. balandžio 15 d. internetiniu pavedimu atliktas 240 000 Lt (69 508,80 Eur) pervedimas, įvardytas dovanojimu, yra niekinis sandoris dėl įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymo ir nesukuria jokių teisinių pasekmių. Abiejų atsakovių pareiga grąžinti iš ieškovo banko sąskaitos pervestas lėšas kyla kaip ieškovo sūnaus turto paveldėtojoms. Ieškovas po sūnaus mirties pradėjo reikalauti pinigų iš atsakovės J. T., šį faktą ji pripažino ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovė pripažino prievolę ir dalimis grąžindavo pinigus iki 2012 m. gruodžio 31 d. Sudarant paveldimo turto apyrašą, skolos į apyrašą atsakovė neįtraukė, nors žinojo apie ieškovo reikalavimus, todėl ji atsako ieškovui visu savo turtu.