Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Ieškovas V. T. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) konstatuoti, kad ieškovo V. T. ir jo sūnaus V. T., mirusio 2009-06-20, 2008 m. balandžio 15 d. tariamai sudaryta dovanojimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti bei taikyti restituciją; 2) pripažinti negaliojančia ieškovo V. T. ir jo sūnaus V. T., mirusio 2009-06-20, 2008 m. rugpjūčio 1 d. tariamai sudarytą dovanojimo sutartį bei taikyti restituciją 2) priteisti ieškovui iš atsakovės J. T. 14 835,58 Eur, iš atsakovės A. T. – 44 506,73 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007-12-22 pardavė jam nuosavybės teisėmis priklausiusį nekilnojamąjį turtą už 86 886 Eur (300 000 Lt) ir šią piniginę sumą pervedė į AB DnB NORD banke savo asmeninę sąskaitą. Kadangi jo sūnus V. T., kuriuo ieškovas visiškai pasitikėjo, dirbo minėtame banke ir užėmė aukštas pareigas, o ieškovas nemoka lietuvių kalbos, visi su sąskaita ir elektronine bankininkyste susiję dokumentai buvo pas sūnų. 2009-06-20 Maljorkoje žuvo ieškovo sūnus V. T.. Po sūnaus laidotuvių ieškovas buvo gilioje depresijoje, todėl kurį laiką lėšų banke likimu nesidomėjo, jam sužinojus, kad jo asmeninėje sąskaitoje nėra pinigų už parduotą nekilnojamąjį turtą, teko ilgai vaikščioti į banką ir reikalauti paaiškinimų kur dingo pinigai. Galiausiai paaiškėjo, jog su jo sąskaitoje buvusiais pinigais buvo atliekamos neaiškios operacijos, kurių pasėkoje pinigų sąskaitoje neliko. Ieškovas, būdamas įsitikinęs, jog sūnus, kuriuo jis pasitikėjo besąlygiškai, tokių operacijų neatliko kreipėsi į prokuratūrą, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas. Pradėjus aiškintis aplinkybes dėl iš banko sąskaitos dingusių pinigų, ieškovas sužinojo, kad buvo atliekamos operacijos, pinigines lėšas pervedant į sūnaus sąskaitą ir atgal į ieškovo sąskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad naudojantis ieškovo prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenimis, 2008-03-06 buvo iš ieškovo sąskaitos pervesta 289 900 Lt suma į V. T. sąskaitą, nurodant „paskola“. 2008-04-15 iš V. T. į ieškovo sąskaitą pervesta 240 000 Lt, nurodant „paskolos grąžinimas“. Tą pačią dieną, t. y. 2008-04-15, 240 000 Lt suma vėl pervesta į sūnaus V. T. sąskaitą, nurodant „tėvui priklausančių lėšų dovanojimas sūnui“. 2008-08-01 iš ieškovo V. T. į jo sūnaus sąskaitą padarytas 49 900 Lt pavedimas, mokėjimo paskirtyje nurodant „tėvui priklausančių lėšų dovanojimas sūnui“. Sūnaus visą turtą paveldėjo jo sutuoktinė J. T., kuri taip pat dirbo minėtame banke ir duktė A. T., kuri įvykio metu buvo nepilnametė. Ieškovas pareikalavo, kad atsakovė J. T. pinigus grąžintų, tačiau ji pasiūlė ieškovui pasirašyti paskolos sutartį dėl 262 500 Lt skolos. Ieškovas teigia, kad apie sūnaus atliktas bankines operacijas nieko nežinojo, jokių sandorių su savo sūnumi nesudarinėjo, pats nemoka naudotis elektronine bankininkyste, lietuvių kalbos nesupranta, todėl šie sandoriai laikytini negaliojančiais. Ieškovo nuomone, 2008-04-15 internetiniu pavedimu atliktas 240 000 Lt piniginių lėšų pervedimas, įvardintas dovanojimu, yra niekinis sandoris, nes dovanojimo sutarčiai sudaryti reikalinga notarinė forma, o šiuo atveju šio reikalavimo nesilaikyta. Abiejų atsakovių pareiga grąžini pagal ginčijamas dovanojimo sutartis iš ieškovo banko sąskaitos ieškovo sūnui pervestas lėšas kyla pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį. Pinigai už parduotą nekilnojamąjį turtą buvo skirti ieškovo pragyvenimui ir oriai senatvei užtikrinti, jis nesiruošė šių pinigų dovanoti sūnui. Ieškovas nebuvo išreiškęs valios sudaryti jam priklausančių piniginių lėšų dovanojimo sandorių. Ieškovo sūnaus padarytos piniginių lėšų pervedimo operacijos su prierašu ,,tėvui priklausančių piniginių lėšų dovanojimas sūnui“ reiškia ne dovanojimo sandorių buvimą, bet ieškovo sūnaus savavališką tėvui priklausančių piniginių lėšų pervedimą. Jeigu iš tikrųjų ieškovas būtų išreiškęs valią ginčo lėšas dovanoti sūnui, nebūtų prireikę tokių manipuliacijų su šiomis lėšomis iš ieškovo sąskaitos pervedant pinigus į sūnaus sąskaitą kaip paskolą, vėliau gražinant juos atgal ir tą pačią dieną pervedant kaip dovanotas lėšas. Ieškovas po sūnaus mirties pradėjo reikalauti pinigų iš atsakovės J. T., šį faktą ji pripažino ikiteisminio tyrimo metu, o į teismą per CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą ieškovas nesikreipė, todėl, kad ieškovė pripažino prievolę ir dalimis gražindavo pinigus iki 2012-12-31, kai suėjo naikinamasis terminas ieškovo reikalavimams pareikšti. Pati atsakovė J. T. pasiūlė ieškovui pasirašyti paskolos sutartį (kai jau buvo sudarytas paveldimo turto aprašas), nors realiai jokia paskola nebuvo suteikta bei nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. vykdė ieškovui kasmėnesinius mokėjimus. Su tokiomis paskolos sutarties sąlygomis ieškovas negalėjo sutikti, nes jose buvo nurodyta jog paskola bus gražinta per 41 metus, kadangi tuo metu ieškovui buvo 79 metai buvo akivaizdu jog visa suma nebus gražinta niekada. Atsakovė, sudarant paveldimo turto apyrašą žinojo apie ieškovo reikalavimus, bet į apyrašą šios skolos neįtraukė. Todėl pagal CK 5. 54 straipsnį atsakovės atsako ieškovui visu savo turtu. Kadangi atsakovės prievolę ieškovui pripažino, todėl ieškinio senaties terminas nutrūko bei taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė J. T., kuri paveldėjo ¼ mirusiojo turto pripažindama reikalavimus savo ir dukters A. T., paveldėjusios ¾ turto vardu yra iš viso gražinusi 24 617,70 Eur (85 000 Lt). Šia sumą ieškovas atėmė iš reikalaujamos priteisti sumos.