Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Žirmūnų būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Žirmūnų būstas“ pareiškimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo (suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Pareiškėjas UAB „Žirmūnų būstas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį ir priimti naują – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino kreditoriniam reikalavimui atnaujinimo. Nurodo, kad teismas, pareiškėjo argumentus dėl praleisto termino atnaujinimo vertino kaip abstrakčius, nors pareiškėjas ir nurodė, kad pareiškėjas yra didelė įmonė, teikianti administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugos dideliam kiekiui paslaugos gavėjų. Tai lemia, jog duomenų apie skolininkus kontrolė reikalautų logiškai nepateisinamų žmogiškųjų išteklių ir finansinių sąnaudų, o paieškos Gyventojų registro tarnyboje vykdymas kiekvienu atveju, kai paslaugų gavėjas netinkamai vykdo ar nevykdo paslaugų sutarties sąlygų ir laiku nemoka už jam suteiktas paslaugas, būtų netikslingas ir neatitinkantis protingumo kriterijaus. Pareiškėjas kiekvieną mėnesį skolos susidarymo adresu teikė mokėjimo pranešimus, todėl suinteresuotam asmeniui turėjo būti žinoma aplinkybė apie tai, jog namas yra administruojamas ir žinoma aplinkybė dėl susidariusios skolos. Pagal kasacinio teismo praktiką pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Taigi, mokėjimo pranešimas pripažintinas tinkamu informavimu apie skolos pagrindą ir dydį. Paveldėtojas taip pat turėjo žinoti, jog paveldėtam butui yra teikiamos įvairios komunalinės paslaugos, už kurias kiekvieną mėnesį teikiamos sąskaitos, nepriklausomai nuo naudojimosi patalpa. Teismas nevertino suinteresuoto asmens elgesio, pagal kurį suinteresuotas asmuo turėjo prievolę aktyviai domėtis prievole (pvz., tikrinti pašto dėžutę). Nagrinėtinu atveju negali būti tapatinamos situacijos, kai kreditorinis reikalavimas yra atsitiktinio pobūdžio, t. y. kai įpėdinis gali objektyviai nežinoti apie tokio reikalavimo egzistavimą, ir situacijos, kai įpėdinis, suvokdamas, kad prievolės turi egzistuoti, nes yra tiesiogiai susiję su palikimą sudarančiu turtu, elgiasi formaliai ir nesiima aktyvių veiksmų prievolės apimčiai išsiaiškinti. Prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms. Taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra nustatytas akivaizdus šalies nerūpestingumas ar net piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015). Akivaizdaus pareiškėjo nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nėra, o suinteresuotas asmuo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo materialiąja prasme neginčija.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiškėjas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

6. CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nustatyti CK 5.63 str. 3 d. (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla).

7. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal CK 5.63 str. 2 d. kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių bei maksimalus trejų metų terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1, 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

8. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

9. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

10. CK 5.63 str. 1 d. nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Žirmūnų būstas“ neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas pirmuosius veiksmus po palikėjo A. B. mirties, siekdamas pareikšti kreditorinį reikalavimą, atliko 2015 m. spalio 23 d., kuomet pateikė VĮ Turto bankui informaciją apie pareiškėjo kreditorinius reikalavimus, t. y. praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, o į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti pratęsimo kreipėsi 2017 m. gegužės 2 d., t. y. praėjus dvejiems metams ir septyniems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Byloje nėra duomenų apie tai, kada tiksliai pareiškėjas sužinojo apie A. B. mirtį, todėl tokia data laikytina 2015 m. spalio 23 d., t. y. pareiškėjo kreipimosi į VĮ Turto banką dėl skolos sumokėjimo diena. Taigi, net nevertinant, kad pagal įstatymą pareiškėjas kreditorinį reikalavimą turėjo pareikšti iki 2015 m. sausio 28 d. (per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties 2014 m. spalio 28 d.; CK 5.63 str. 1 d.), pareiškėjas dėl neaiškių priežasčių pusantrų metų nuo sužinojimo apie skolininko mirtį delsė kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėjas yra juridinis asmuo, siekiantis pelno, ir jam keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo pasyvų ir nerūpestingą elgesį vertina kritiškai, kadangi toks elgesys visiškai nepateisina pareiškėjo nurodomų termino praleidimo priežasčių, t. y. kad pareiškėjas yra didelė įmonė, teikianti paslaugos dideliam kiekiui paslaugos gavėjų; kad duomenų apie skolininkus kontrolė reikalauja nepateisinamų žmogiškųjų išteklių ir finansinių sąnaudų; kad paieškos Gyventojų registro tarnyboje vykdymas kiekvienu atveju, kai paslaugų gavėjas nemoka už jam suteiktas paslaugas, būtų netikslingas ir neatitinkantis protingumo kriterijaus; kad turėjo būti vertinamas įpėdinio pasyvus elgesys, pasireiškęs nesidomėjimu palikėjo skolomis; kad procesinių terminų praleidimo priežastys neturi būti vertinamos formaliai. Įstatyme nurodytas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti yra nustatytas kreditoriui, o ne įpėdiniui, todėl apeliantas nepagrįstai termino praleidimą bando pateisinti įpėdinio nesidomėjimu palikėjo įsipareigojimais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad termino eigos metu susiklostė išskirtinės aplinkybės, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir objektyviai sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo. Pažymėtina, kad net teismui atnaujinus terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, kreditorinis reikalavimas įpėdiniui turi būti pareikštas ta pačia CK 5.63 str. 1 d. nustatyta tvarka, t. y. per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti be svarbių praleistas net šešis kartus nuo pareiškėjo sužinojimo apie palikėjo mirtį ir dešimt kartų nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl pareiškėjas prarado galimybę įgyvendinti savo teises į palikimą priėmusį įpėdinį, kuriam įstatymas suteikia teisėtą lūkestį, kad įpėdinis atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurias kreditorius pareikalaus apmokėti per įstatyme nustatytą laiką (CK 5.3 str. 1 d., 5.63 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo nurodytas priežastis pripažino nesvarbiomis.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo nurodytas termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis ir termino neatnaujino. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Teismas nevertina kitų apelianto išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį nepakeistą.