Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirba (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirba (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016 m. sausio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2019 m. vasario 20 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; bausmę atlikęs, 2019 m. rugsėjo 16 d. išregistruotas iš probacijos tarnybos registro,

turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji K. T. ir P. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą šiomis aplinkybėmis:

2019 m. lapkričio 1 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambaryje kaltinamasis K. T. tyčia, dėl asmeninių paskatų, sudavė rankos kumščiais nukentėjusiajam G. P. ne mažiau kaip 8 smūgius į galvos sritį, po ko G. P. parkritus ant grindų, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė kojomis ne mažiau 6 smūgius gulinčiam ant grindų G. P. į įvairias kūno dalis (krūtinės sritį, šonus ir kt.); vykdomos nusikalstamos veikos metu (K. T. suduodamų smūgių metu) į namą pro neužrakintas duris įbėgęs kaltinamasis P. M. prisijungė prie K. T. veiksmų ir sudavė kojomis ne mažiau 7 smūgius gulinčiam ant grindų G. P. į įvairias kūno dalis (krūtinės sritį, šonus ir kt.), o K. T. sudavė kojomis dar ne mažiau 7 smūgius į įvairias kūno dalis (krūtinės sritį, šonus ir kt.); kaltinamųjų K. T. ir P. M. vykdomos nusikalstamos veikos metu į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarį pro neužrakintas duris įbėgęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris slėpė veidą savadarbe kauke, prisijungė prie kaltinamųjų K. T. ir P. M. vykdomos nusikalstamos veikos ir sudavė kojomis ne mažiau 4 smūgius gulinčiam ant grindų G. P. į įvairias kūno dalis (krūtinės sritį, šonus ir kt.), taip bendrai panaudoto smurto pasekoje nukentėjusiajam G. P. padarė sužalojimus – poodines kraujosruvas dešinio skruosto srityje, nugaros kairėje, kryžkaulio projekcijoje, pilvo dešinėje, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje, dešinio sėdmens srityje, kairio sėdmens srityje, kairio momens srityje, pakaušio dešinėje, kairės čiurnos lateralinio maleolo lūžimą, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto fragmento atskilimą, galvos ir veido sumušimą, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės čiurnos lateralinio maleolo lūžimo, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto fragmento atskilimo nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tokiais veiksmais kaltinamieji K. T. ir P. M., veikdami bendrai ir su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nesunkiai sužalojo žmogų – nukentėjusįjį G. P..

Kaltinamasis K. T. savo kaltę pripažino. Teisme duodamas paaiškinimus, nurodė, kad jo motina J. T. ir nukentėjusysis G. P. buvo sugyventiniai, jie gyveno G. P. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), augino mažametę dukrą. Kaltinamasis ir jo sesuo K. T. gyveno atskirai. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju G. P. bendravo mažai ir jų tarpusavio santykiai nebuvo geri dėl G. P. elgesio šeimoje, nes šis ne kartą smurtavo prieš kaltinamojo motiną, tada ši palikdavo G. P. ir grįždavo gyventi pas vaikus, bet paskui G. P. jos atsiprašydavo, jie susitaikydavo ir motina vėl grįždavo pas jį. 2019 m. lapkričio 1 d. po 21 val. paskambino motina J. T. ir pasakė, jog G. P. prieš ją smurtauja, todėl nori jį palikti ir išsikraustyti iš jo namo, bet sugyventinis neišleidžia, todėl ji prašė atvažiuoti ir jai padėti. Kaltinamasis su seserimi K. T. nuvažiavo padėti motinai išsikraustyti. G. P. namo durys buvo užrakintos, bet pro durų stiklą kaltinamasis matė, kad G. P. stovėjo prie durų ir laikė rankomis J. T., kad ši neatrakintų durų ir neįsileistų atvažiavusių savo vaikų. Kai J. T. pavyko atrakinti duris, kaltinamasis su seserimi įėjo į namą. G. P. juos pasitiko keiksmažodžiais, buvo aiškiai matyti, kad jis neblaivus. J. T. veidas buvo kruvinas. G. P. ją laikė ir rėkė, kad nepaleis, kad ji turi likti pas jį. Kaltinamasis suėmė G. P. už pečių, taip bandė atitraukti jį nuo savo motinos. Tada G. P. sugriebė jam viena ranka už kaklo, o kita ranka sudavė kumščiu į galvos sritį. Tuomet kaltinamasis nesusivaldė ir iš pykčio irgi sudavė G. P. kumščiais apie 10 smūgių į galvą ir krūtinę. Nuo jo suduotų smūgių nukentėjusysis suklupo, tada kaltinamasis kojomis sudavė nukentėjusiajam apie 6 smūgius. Galėjo būti, kad nuo jo suduotų smūgių nukentėjusiajam G. P. atsirado čiurnos sužalojimas. Po to kaltinamasis pasitraukė nuo nukentėjusiojo ir nuėjo į namo antrą aukštą padėti motinai susikrauti daiktus. Tuo momentu jis matė, kad yra atvažiavęs sesers K. T. draugas P. M., kuris irgi padėjo jiems nešti krepšius su daiktais iš namo į automobilį. Kad P. M. sudavė smūgius nukentėjusiajam G. P. kaltinamasis nematė. Jis nematė ir jokio trečio asmens su kauke ant veido. Kai jie baigė nešti daiktus, visi išvažiavo, paliko nukentėjusįjį namuose vieną. Kaltinamasis kritiškai vertina savo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo G. P. atžvilgiu, dėl to labai gailisi. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam neturtinę žalą ir jie susitaikė.

Kaltinamasis P. M. kaltės nepripažino. Teisme duodamas paaiškinimus jis nurodė, kad pažįsta nukentėjusįjį G. P. kaip savo draugės K. T. motinos sugyventinį. Kaltinamasis K. T. yra jo draugės brolis, su juo santykiai normalūs. Iki įvykio kaltinamasis P. M. kartais apsilankydavo G. P. namuose, nes su drauge nuvažiuodavo pas jos motiną. Jam buvo žinoma, kad tarp G. P. ir J. T. vykdavo kivirčai, J. T. palikdavo sugyventinį ir išeidavo gyventi pas savo vaikus, bet po kurio laiko susitaikydavo su juo ir vėl grįždavo gyventi pas G. P.. 2019 m. lapkričio 1 d. po 21 val. kaltinamajam P. M. paskambino jo draugė K. T. ir pasakė, kad ji važiuos su broliu padėti motinai J. T. išsikraustyti iš G. P. namo, nes ten įvyko kažkoks konfliktas. Draugė dar paklausė, ar jis galės jiems padėti, jei reikės. Kaltinamasis sutiko pagelbėti. Dar po kiek laiko paskambinusi K. T. paprašė atvažiuoti, nes jos brolis K. T. susistumdė su G. P. ir reikia jo (P. M.) pagalbos, kad J. T. galėtų greičiau išsikraustyti iš nukentėjusiojo namo. Kaltinamasis nedelsdamas automobiliu nuvažiavo padėti draugei ir jos motinai. Jis važiavo vienas. Kieme jį pasitiko K. T., kuri buvo su mažamete sese G., ją K. T. prižiūrėjo, kad ši nematytų kas vyksta namo viduje. K. T. paprašė kaltinamojo eiti vidun ir padėti sunešti motinos daiktus iš namo į automobilį. Kaltinamasis įėjo į namą pro neužrakintas duris. Viduje, pirmame namo aukšte, jis pamatė stovinčius vienas priešais kitą K. T. ir G. P., pastarasis buvo neblaivus, kažką murmėjo. Kad jie muštųsi – kaltinamasis nematė, jis tą situaciją suvokė taip, kad konfliktas jau pasibaigęs ir K. T. tik stebi, kad girtas G. P. nesišlaistytų po namą ir netrukdytų J. T. išeiti. Kaltinamasis nesiartino prie nukentėjusiojo ir prieš jį nesmurtavo, nesudavė nei vieno smūgio. Jokio trečio asmens su kauke ant veido taip pat nebuvo. Kaltinamasis užlipo laiptais į namo antrą aukštą ir pradėjo nešioti J. T. daiktus į lauką, dėjo į automobilius. Tai užtruko apie pusvalandį. Kai kaltinamasis jau išeidinėjo iš namo, jis matė, kad G. P. stovėjo kambaryje, jo veide buvo paraudimų, bet kojos buvo sveikos. Kaltinamasis mano, kad nukentėjusysis galėjo susilaužyti koją kitomis aplinkybėmis, pvz. krisdamas nuo laiptų. Nukentėjusysis G. P. nori pasipelnyti, todėl melagingai kaltina jį sumušimu. Anksčiau kaltinamasis niekada negrasino G. P. su juo susidoroti. Nesutinka su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais, nes jokių neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu jis neatliko.

Nukentėjusysis G. P., apklaustas teisme, parodė, kad pažįsta kaltinamuosius, nes K. T. yra jo sugyventinės J. T. sūnus, o P. M. – sugyventinės dukters K. T. draugas. Nukentėjusiojo santykiai su sugyventinės vaikais ir P. M. buvo blogi, P. M. buvo atsiuntęs jam grasinančio turinio žinutę, kad jis jį „užvers“, t. y. susidoros su juo. Nukentėjusysis draudė sugyventinės vaikams lankytis jo namuose. 2019 m. lapkričio 1 d. vakare kilo konfliktas su J. T., jie apsistumdė, nes abu buvo neblaivūs. Sugyventinė telefonu pasikvietė savo vaikus, o šiems atvažiavus, atrakino jiems duris ir įleido į namą. K. T., be nukentėjusiojo leidimo įėjęs namo vidun, iš karto sudavė jam kumščiu į galvą. Nukentėjusysis išsitraukė iš kišenių abu savo telefonus ir norėjo skambinti policijai, bet K. T. juos atėmė ir pasakė „niekur neskambinsi, tuoj atvažiuos „B.“ ir tave užmuš“. „B.“ yra P. M.. Po to K. T. sudavė jam apie 6–7 smūgius į galvą. Nuo šių smūgių nukentėjusysis apsvaigo, pargriuvo ant grindų, nukrito ant dešinio šono. Tada K. T. pradėjo jį gulintį spardyti, sudavė kojomis jam į šonus apie 6–7 smūgius. Tuo momentu į namą įbėgo P. M. ir, pripuolęs prie nukentėjusiojo, ėmė jį spardyti, sudavė apie 7 smūgius, spardė nesitaikydamas, daugiau į veido pusę, nes stovėjo arčiau nukentėjusiojo galvos, tuo tarpu K. T. spardė jį į šonus ir kojas. Be to, paskui P. M. į namą įbėgo trečias asmuo, kuris buvo su kauke ant veido, nukentėjusysis mano, kad šis asmuo atvažiavo kartu su P. M.. Šis trečiasis asmuo irgi spyrė nukentėjusiajam, sudavė gal keturis kartus, paskui tas kaukėtas asmuo pakėlė kambaryje stovėjusios sofos sėdimąją dalį, lyg ko ten ieškodamas, ir tuo momentu nukentėjusysis prarado sąmonę. Ar kaltinamieji jį spardė, kai jis buvo be sąmonės, nukentėjusysis nežino. Jis negalėjo pasakyti, kuriuo tiksliai momentu ir nuo kieno smūgių jam atsirado kairės kojos kulkšnies lūžimas, bet nukentėjusysis nurodė, kad kol K. T. jį mušė vienas, koja dar buvo sveika, nes jos taip stipriai neskaudėjo, todėl mano, kad šis sužalojimas buvo padarytas, kai K. T. jį nukirto ir jam gulint ant dešinio šono jis buvo spardomas trijų asmenų. Kol jis buvo mušamas, jokių daiktų niekas nenešiojo. Kai atsigavo, pamatė, kad name žmonių nėra, šviesos išjungtos. Jis susivokė gulintis kambaryje pirmame namo aukšte toje pačioje vietoje, kur buvo K. T. nukirstas. Jam skaudėjo visą kūną, ypač kairę koją, kuri ties čiurna buvo persikreipusi. Nukentėjusysis atsiminė, kad garaže turi dar vieną mobilaus ryšio telefoną. Iš skausmo negalėjo atsistoti, todėl nušliaužė iki garažo, pasiekė telefoną ir paskambino dukrai E. S., paprašė atvažiuoti, pasakė, kad jis sumuštas. Dukra atvažiavo, iškvietė policiją ir greitąją. Jis buvo nuvežtas į ligoninę. Ryte jam operavo koją. Savaitę pragulėjo ligoninėje, du mėnesius prabuvo pas dukrą namuose, nes nieko negalėjo savarankiškai daryti, dukra apiprausdavo ir valgyt duodavo, užkurdavo pečių. Paskui buvo viena, antra reabilitacija. Ir dabar dar tą koją skauda, papildomai ją mankština, ryte atsikėlęs negali normaliai pavaikščioti, koja pastoviai tinsta. 2021 m. vasario mėn. jam buvo padaryta antra operacija, iš kojos pašalinti implantai.

Teisme apklausta liudytoja J. T. parodė, kad apie šešis metus gyveno su nukentėjusiuoju G. P. kaip sugyventiniai, jie turi bendrą mažametį vaiką. Jos pilnamečiai vaikai K. T. ir K. T. gyveno atskirai, jie nepalankiai žiūrėjo į jos santykius su G. P., nes buvo atvejų, kai sugyventinis elgėsi jos atžvilgiu agresyviai, dėl ko ji kviesdavo policiją. Dėl nesutarimų su G. P. ji grįždavo gyventi į savo butą pas vaikus, bet po kurio laiko susitaikydavo su G. P. ir vėl grįždavo gyventi pas jį. 2019 m. lapkričio 1 d. vakare ji buvo namuose pas G. P., jie turėjo svečių, vartojo alkoholį. Po to kilo konfliktas su G. P., jie apsistumdė ir J. T. norėjo kviestis taksi ir išvažiuoti pas savo vaikus, bet G. P. nesutiko jos išleisti, užrakino namo duris, todėl ji paskambino vaikams ir paprašė atvažiuoti, pagelbėti jai. Kai atvažiavo sūnus K. ir dukra K., J. T. atrakino jiems namo duris ir įleido vidun. G. P. bandė sulaikyti J. T., neleido jai susiruošti išvykti. Tada K. T. kirto G. P. ranka kelis kartus į veidą ir jie abu susimušė. Kaip viskas vyko toliau J. T. nestebėjo, nes ji nuėjo į namo antrą aukštą ir ten dėjosi daiktus. Tuo momentu ji matė, kad yra atvažiavęs dukters draugas P. M., šis padėjo jai sunešti daiktus į automobilį. Ar P. M. smurtavo prieš nukentėjusįjį G. P. ji nematė. Kai jau susiruošė išvykti ir nusileido laiptais į namo pirmą aukštą, ji matė, kad nukentėjusysis G. P. gulėjo ant grindų koridoriuje prie laiptų, jis buvo sąmoningas, prašė jos neišvažiuoti. Ji nesuprato, kodėl G. P. atsidūrė ant grindų, šis apie tai jai nesakė.

Teisme apklausta liudytoja E. S. parodė, kad nukentėjusysis G. P. yra jos tėvas, jis gyveno su J. T., kurios sūnus yra kaltinamasis K. T.. 2019 m. lapkričio 1 d. 22.20 val. jai paskambino tėvas ir pasakė, kad jį sumušė, suspardė ir sulaužė jam koją, prašė atvažiuoti. Nuvykusi pas tėvą, rado jį kruviną koridoriuje prie durų į garažą, jo veidas buvo ištinęs, burna juoda nuo sukrešėjusio kraujo, matėsi sumušimai galvos srityje, taip pat matėsi, kad jo kairė koja lūžusi. Ji paklausė, kas tai padarė. Tėvas atsakė, kad K. T. ir kažkoks kaukėtas vyras bei P. M., pastarojo pravardė – B., jis yra J. T. dukters draugas. Tėvas paprašė surasti jo telefonus, minėjo, kad telefonai iš jo buvo atimti. Radusi telefonus, ji iškvietė policiją ir greitąją. Apžiūrėjo kambarius, ar nieko netrūksta, matė, kad buvo sulaužytas sekcijos stalčius, prie stalčiaus buvo tėvo šlepetės, ant grindų vietomis buvo kraujo lašai. Atvykusi GMP išvežė tėvą į ligoninę. Ten jis gydėsi savaitę, po to du mėnesius reikėjo jį slaugyti, nes tėvas dėl traumuotos kojos negalėjo vaikščioti, negalėjo pats nei apsiprausti, nei apsirengti, negalėjo pats savimi pasirūpinti. Po dviejų mėnesių gydytojai tėvui nuėmė gipso langetę ir ji parvežė tėvą į jo namus. Po to lankydama tėvą matė, kad jo savijauta buvo prasta, jis sunkiai primindavo nesveika koja, nuolat jautė skausmus. Paskui jis ėjo į reabilitaciją, šildymus, bet vis skundėsi, kad jam skauda koją.

Teisme apklausta liudytoja K. T. parodė, kad 2019 m. lapkričio 1 d. vakare apie 21 val. paskambino motina J. T. ir verkdama pasakė, kad namuose vyksta konfliktas, ji nori išvažiuoti iš sugyventinio G. P. namų, bet šis jos neišleidžia. Motina prašė atvažiuoti ir jai padėti. K. T. su broliu K. sėdo į automobilį ir nuvažiavo pas motiną. Nuvykus jau lauke girdėjosi, kad namo viduje vyksta konfliktas, nes verkė vaikas, motina barėsi su G. P.. Pro namo durų stiklą matė, kad G. P. neleidžia J. T. atrakinti durų. Kai J. T. pavyko jas atrakinti, K. T. su broliu įėjo vidun ir pamatė, kad motina sužalota, jai praskelta galva, nes bėgo kraujas ir ant grindų buvo prilašėję kraujo. G. P. laikė J. T. savo glėbyje ir neketino paleisti, jis buvo neblaivus, rėkė „išsivešit motiną tik per mano lavoną“. K. T. paėmė mažametę sesę, kuri verkė ir buvo išsigandusi, ir nuėjo su ja į miegamąjį. Tada ji paskambino savo draugui P. M. ir paprašė jo atvažiuoti tikslu padėti išvežti iš namo motinos daiktus, dar pasakė, kad G. P. neišleidžia motinos. Būdama miegamajame, ji girdėjo vykstant konfliktą, G. P. rėkė „aš jus visus papjausiu“. K. T. nubėgo į virtuvę, ten pamatė brolį, motiną ir G. P.. Motina išnešė iš virtuvės peilius. G. P. buvo labai supykęs, jis stūmė K. T. į sieną, dėl ko ji griuvo ir susitrenkė galvą. Kartu su ja ant grindų nugriuvo ir G. P., tada K. T. suėmė jį ir laikė, ramino, o K. T. paėmė mažametę sesę ir išbėgo į lauką. Netrukus atvažiavo P. M., jam pasakė, kad reikia sunešti motinos daiktus iš namo antro aukšto. P. M. nuėjo namo vidun ir po to jis kartu su K. T. nešė daiktus ir dėjo į automobilius. Kai jau viską sudėjo, mažoji sesė ėmė verkti, kad name liko katinas, todėl K. T. grįžo į namą ir matė, kad G. P. vaikščiojo, liepė palikti sesę pas jį namie, bet K. T. nekreipė į tai dėmesio ir, paėmusi katiną, išėjo.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019 m. lapkričio 2 d. G. P. kreipėsi į policiją nurodydamas, jog 2019 m. lapkričio 1 d. apie 23 val. jis buvo sumuštas savo namuose, kambaryje, t. y. jį gulintį ant grindų sumušė (suspardė) K. T., P. M. ir dar vienas nepažįstamas asmuo. Jam buvo įspirta mažiausiai 20 kartų į įvairias kūno vietas. Be to, K. T. dar sudavė jam me mažiau 10 kartų rankų kumščiais į galvą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Papildomai tikslinantis įvykio aplinkybes, G. P. paaiškino, kad dar 2019 m. pavasarį P. M. atsiuntė jam žinutę, kurioje rašė, kad jį „užvers“. P. M. taip parašė, nes tarp jų buvo įvykęs konfliktas. 2019 m. lapkričio 1 d. vakare vykusio konflikto metu K. T. paėmė nuo sekcijos G. P. mobilaus ryšio telefoną, tada priėjo prie G. P. ir pradėjo kumščiais smūgiuoti į galvą, sudavė ne mažiau 10 smūgių, nuo to jis pargriuvo, tada K. T. ėmė spardyti į įvairias kūno vietas, įspyrė ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, po tokių veiksmų K. T. įleido į namą P. M. ir kitą vaikiną, kuris buvo su kauke ant veido, P. M. pradėjo spardyti nukentėjusįjį, įspyrė ne mažiau 10 kartų, tuo pačiu metu spardė ir K. T., ir trečias vaikinas su kauke. Kiek kartų buvo įspirta nežino, prarado sąmonę. Prieš tai dar matė, kad trečiasis asmuo pradėjo kilnoti lovą lyg kažko ieškodamas (1 t., b. l. 5–10).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų išrašo matyti, kad 2019 m. lapkričio 1 d. 22.51 val. Bendrasis pagalbos centras užregistravo E. S. pranešimą, kad sumuštas jos tėvas G. P., iš burnos bėga kraujas, galimai lūžusi koja. Sumušė sugyventinės sūnus K. T. ir jo draugas P. M.. Kada įvyko muštynės negalėjo pasakyti (1 t., b. l. 21–24).

Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūno T. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 1 d. apie 23.25 val. Alytaus VPK gavo GMP telefoninį pranešimą, kad nuvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), namuose rastas G. P., kuris paaiškino, kad jį namuose sumušė pažįstami asmenys, jam nustatyti čiurnos ir pėdos sužalojimai, asmuo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių; 2019 m. lapkričio 2 d. apie 1.10 val. gautas ligoninės priimamojo telefoninis pranešimas, kad G. P. nustatyta diagnozė: kitų galvos sričių sumušimai ir sužalojimai, blauzdos ir šeivikaulio apatinių dalių lūžimai, girtumas 1,49 prom., nukentėjusysis paguldytas į traumatologijos skyrių (1 t., b. l. 47).

Iš 2019 m. lapkričio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, jog įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, namas dviejų aukštų; pirmame aukšte esančiame kambaryje rastas ištrauktas ir sulaužytas sekcijos vidurinysis apatinis stalčius, iš jo išbyrėję daiktai, ant grindų mėtosi įvairūs žaislai, plastikinis butelis (t. 1, b. l. 29–32).

Nukentėjusiojo pateiktose trijose nuotraukose, kurios darytos 2019 m. lapkričio 1 d. nukentėjusiojo G. P. namuose (fotografavo liudytoja E. S.), fiksuota, kad nukentėjusysis G. P. sėdi tarpduryje ant grindų, jo veide matomi sumušimai, burnoje kraujas, kitos dvi nuotraukos yra analogiškos, kurios pridėtos prie įvykio vietos protokolo, tačiau jose aiškiau matyti, kad kambaryje tikrai vyko konfliktas, nes ištrauktas sekcijos stalčius yra sulaužytas, jame buvę daiktai iškritę ant grindų, prie sekcijos matyti vyriškos šlepetės, kurios, kaip paaiškino nukentėjusysis, yra jo šlepetės, jomis avėjo įvykio metu, o kaip ir kuriuo momentu jos atsidūrė prie sekcijos, jis nežino, be to, nuotraukoje matyti, kad raudonos spalvos odinės sofos sėdimoji dalis yra šiek tiek pakelta (3 t., b. l. 118–120).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d. specialisto išvados Nr. G 991/2019 (06) matyti, jog nukentėjusiajam G. P. buvo padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje, nugaros kairėje, kryžkaulio projekcijoje, pilvo dešinėje, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje, dešinio sėdmens srityje, kairio sėdmens srityje, kairio momens srityje, pakaušio dešinėje, kairės čiurnos lateralinio maleolo lūžimas, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto fragmento atskilimas, galvos ir veido sumušimas, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, kurie galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Daugiau tikimybės, kad kairės čiurnos lateralinio maleolo lūžimas, kairio blauzdikaulio krašto fragmento atskilimas galėjo gautis ir pačiam krentant ir staiga užlaužiant pėdą; visi kiti sužalojimai galėjo gautis tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trylikos trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės čiurnos lateralinio maleolo lūžimo, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto fragmento atskilimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Visi kiti likusieji sužalojimai, tiek imant juos kartu, tiek ir atskirai, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 111–112).

Nukentėjusiojo G. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir jo priedais (planu, nuotraukomis, vaizdo įrašu) fiksuota, kad nukentėjusysis G. P. savo gyvenamajame name parodė kambarį, kuriame stovi raudonos spalvos odinė sofa, ir paaiškino, kad būtent šios sofos sėdimąją dalį per konfliktą pakėlė vyriškis su kauke ant veido, taip pat parodė vietą, kurioje K. T. pradėjo jį mušti, sudavė smūgį jam į galvą, po to atėmė iš G. P. du mobiliusiosius telefonus, nes nukentėjusysis pasakė, kad skambins policijai, dar pasakė jam „niekur tu neskambinsi, tuoj atvažiuos B. ir tave užmuš“, po to toje pačioje vietoje K. T. sudavė nukentėjusiajam į galvą kumščiu septynis smūgius, nuo ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindų, parkrisdamas ant dešinio šono, tada K. T. kojomis spardė jį, sudavė šešis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo momentu į namą įbėgo P. M. ir puolė spardyti nukentėjusįjį, tebegulintį ant grindų ant dešinio šono, kaltinamieji spardė abu, tada įbėgo trečias vyriškis su kauke ir spyrė nukentėjusiajam keturis kartus į krūtinę, o po to tas kaukėtas asmuo nuėjo prie sofos ir pakėlė sėdimąją dalį, gi kaltinamieji K. T. ir P. M. toliau spardė ant grindų gulėjusį nukentėjusįjį ir šis prarado sąmonę, o kai ją atgavo, kaltinamieji ir vyriškis su kauke buvo pasišalinę (3 t., b. l. 139–152).

Konsultacinėje specialisto P. P. išvadoje Nr. 0216/20 nurodyta, kad atskirti, kurie sužalojimai G. P. padaryti kumščiu ar dėvima avalyne, nėra galimybės, nes poodinės kraujosruvos padarytos kieto buko daikto poveikyje, kuo pasižymi tiek kumštis, tiek ir avalynė, o sužalojimai, išsidėstę vienoje plokštumoje, t. y. odos nubrozdinimas pakaušio dešinėje, poodinė kraujosruva kryžkaulio srityje, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje ir dešiniame sėdmenyje, galėjo atsirasti griuvimo metu, krentant aukštielninkam labiau ant dešinio šono; atmetus sužalojimus, būdingus griuvimui, likusieji padaryti ne mažiau 9 trauminiais poveikiais (tiek kumščiais, tiek avalyne); atskirti, kurie sužalojimai padaryti stovinčiam, o kurie gulinčiam asmeniui, nėra galimybės; G. P. nustatytas kairės čiurnos sužalojimas galėjo būti padarytas dėl tiesioginės traumos (suspaudimas, tiesioginis smūgis), tačiau dažniau įvyksta dėl netiesioginės traumos – forsuotos pėdos supinacijos arba pronacijos (4 t., b. l. 26–34).

Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. P. akistatoje su įtariamuoju K. T. patvirtino savo parodymus, t. y nurodė, kad K. T. kirto kumščiu jam į galvą, tada atėmė iš jo telefonus, pasakė, kad atvažiuos P. M. ir jį užmuš, po to K. T. jam sudavė 6 smūgius į galvą, nuo ko jis nugriuvo ant grindų, po kelių minučių įbėgo P. M., po minutės įbėgo P. M. draugas su kauke ant veido ir tada visi pradėjo jį gulintį spardyti. Kaukėtas asmuo įspyrė keturis kartus, po to nubėgo prie lovos, pakėlė jos sėdimąją dalį, tai pamatęs G. P. prarado sąmonę. Kai atsigavo, šviesa nedegė, jį visą skaudėjo, jis nušliaužė į garažą telefono. Tuo tarpu K. T. per akistatą nurodė, kad įėjęs namo vidun, jis suėmė G. P. už drabužių pečių srityje ir atitraukė jį nuo motinos, liepė jam nurimti, G. P. rėkė, kad sugyventinė niekur nevažiuos, sugriebė K. T. už drabužių ir kumščiu sudavė jam į galvą, po ko K. T. sudavė atgal kumščiu du smūgius į galvą ir vieną smūgį į krūtinės-pilvo sritį. Kojomis nukentėjusiojo nespardė. Iš viso sudavė jam 3 smūgius. Taip pat nurodė nematęs, kad P. M. muštų G. P.. K. T. manymu G. P. girtas nukrito nuo laiptų ir susilaužė koją (t. 2, b. l. 19–24).

Akistatos tarp nukentėjusiojo G. P. ir įtariamojo P. M. protokole fiksuota, kad nukentėjusysis G. P. nurodė, jog K. T. sudavė jam smūgį į galvą, atėmė telefoną, kad jis negalėtų paskambinti policijai, pagrasino, kad tuoj atvažiuos P. M. ir jį užmuš, po to sudavė šešis smūgius į galvą, nuo ko nukentėjusysis nukrito ant grindų, tada į namą įbėgo P. M. su draugu, kuris buvo su kauke ant veido, ir visi trys pradėjo jį gulintį spardyti, spardė visi kartu vienu metu, todėl nukentėjusysis negalėjo konkretizuoti, kiek kartų ir į kur jam įspyrė P. M.. Įtariamasis P. M. nesutiko su nukentėjusiojo parodymais, aiškino, kad jis kojomis nukentėjusiajam nesmūgiavo ir nematė, kad tai darė K. T.; jam įėjus į namą, K. T. ir G. P. stovėjo vienas prieš kitą, K. T. žiūrėjo, kad G. P. nedarytų nesąmonių – netampytų J. T. ir K. T.. P. M. teigė, kad jis tik nešė daiktus iš namo antro aukšto į lauką, o G. P. tuo metu buvo jau nurimęs, ką jis veikė namo pirmame aukšte – nematė. Kaukėto žmogaus nebuvo (2 t., b. l. 101–109).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamųjų K. T. ir P. M. kaltei pagrįsti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis P. M. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, kad sužalojo nukentėjusįjį G. P.. Kaltinamojo teigimu, jis prieš nukentėjusįjį G. P. nesmurtavo ir nematė, kad tai darė kiti asmenys, nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir galėjo pats susižaloti, nukrisdamas nuo laiptų.

Kaltinamasis K. T., ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažinęs iš dalies, nagrinėjant bylą teisme pripažino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vyko konfliktas su G. P., konfliktas kilo dėl to, kad G. P. netinkamai elgėsi kaltinamojo K. T. motinos J. T. atžvilgiu, trukdė jai išvažiuoti iš namų. K. T. nurodė, kad supykęs dėl G. P. elgesio, jis sudavė smūgius ranka nukentėjusiajam G. P. į galvą, nuo jo suduotų smūgių nukentėjusysis nugriuvo ant grindų, tada kaltinamasis smūgiavo jam kojomis į įvairias kūno vietas ir visų šių smurtinių veiksmų rezultate nukentėjusiajam galėjo būti padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis K. T. sutiko su kaltinime nurodytu smūgių skaičiumi, t. y. kad jis rankos kumščiais sudavė G. P. ne mažiau kaip 8 smūgius į galvos sritį, o šiam parkritus ant grindų, sudavė kojomis ne mažiau 13 smūgių į įvairias kūno vietas. Kaltinamojo K. T. paaiškinimai atitinka byloje nustatytas faktines įvykio aplinkybes ir juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai. Nukentėjusysis G. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai ir išsamiai aiškino, kad namuose vykstant konfliktui su sugyventine J. T., į namą įbėgęs sugyventinės sūnus K. T. tyčia kelis kartus smūgiavo jam kumščiais į galvą, šiais smūgiais jį partrenkė ant grindų ir tada spardė į krūtinę, šonus ir kitas kūno vietas. Nukentėjusysis patvirtino matęs, kad prie kaltinamojo K. T. smurtinių veiksmų prisijungė ir kaltinamasis P. M. bei dar vienas tyrimo metu nenustatytas vyras su kauke ant veido, kurie pro neužrakintas namo duris įbėgo vidun ir prišokę prie gulinčio ant grindų nukentėjusiojo smūgiavo kojomis jam į veidą, krūtinę, kitas kūno vietas, tuo momentu nukentėjusįjį spardė trise ir kadangi smūgių buvo daug ir jie buvo suduodami vienu metu, nukentėjusysis negalėjo konkrečiai įvardinti į kurią vietą smūgiavo K. T., P. M. ir trečias nenustatytas asmuo, tačiau nukentėjusysis nuosekliai aiškino, kad jį mušė trys asmenys ir būtent tada, kai jis gulėjo ant grindų ir buvo spardomas, patyrė sunkiausią, t. y. kairės čiurnos sužalojimą. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir nuotraukų (3 t., b. l. 139–151) bei teisme peržiūrėto šio veiksmo vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis G. P. detalizavo savo parodymus nusikaltimo vietoje, parodė ir paaiškino, kurioje vietoje jis buvo partrenktas K. T. suduotais smūgiais į galvą, parodė, kad jis nuo smūgių krito ant grindų, nugiuvo ant dešinio šono, tokioje padėtyje buvo spardomas kaltinamųjų ir trečiojo nenustatyto asmens. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo G. P. parodymų patikimumu, juose nėra prieštaravimų, jie vienodi ir nuoseklūs nuo pirmos nukentėjusiojo apklausos. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos jokios aplinkybės, dėl ko nukentėjusysis G. P. būtų suinteresuotas kaltinamųjų patraukimu atsakomybėn. Nukentėjusysis pateikė teismui nuotraukas, iš kurių vaizdžiai matyti, jog G. P. 2019 m. lapkričio 1 d. namuose buvo sumuštas, kambaryje, kuriame vyko konfliktas, išmėtyti daiktai, nukentėjusiojo šlepetės (3 t., b. l. 113–115, 119–120). Nukentėjusiojo parodymus apie patirtą fizinį smurtą patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad G. P. objektyviai nustatyti sužalojimai dešiniame skruoste, pilvo dešinėje, nugaros kairėje, odos nubrozdinimai nugaroje, sėdmenų srityje, pakaušio dešinėje, kairės kojos čiurnos sužalojimas, padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės čiurnos lateralinio maleolo lūžimo, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto fragmento atskilimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas L. U. patvirtino duotą išvadą ir raštu (3 t., b. l. 133) bei žodžiu atsakydamas į papildomus klausimus patikslino, kad galvos srityje, nugaroje, pilvo dešinėje nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant ranka, tiek avalyne apauta koja, sužalojimai padaryti ne mažiau trylika poveikių; išorinės kulkšnies lūžimas įvyksta pėdai kontaktuojant savo išoriniu kraštu su traumuojančiu paviršiumi, dažniausios priežastys kulkšnies lūžimo yra sukamasis čiurnos sąnario judesys (pvz. staigus krypties keitimas vaikštant nelygiu paviršiumi), arba kritimas ant čiurnos sąnario, kad ir iš nedidelio aukščio; nukentėjusiajam G. P. nustatytas kairės kojos čiurnos sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajam krentant ir staiga užlaužiant pėdą, taip pat jei nukentėjusysis buvo paveiktas traumuojančios jėgos ir nuo to nukrito. Specialisto išvadai ir paaiškinimams neprieštarauja ir konsultacinė specialisto P. P. išvada, kad G. P. nustatyti sužalojimai, išsidėstę vienoje plokštumoje, t. y. odos nubrozdinimas pakaušio dešinėje, poodinė kraujosruva kryžkaulio srityje, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje ir dešiniame sėdmenyje galėjo atsirasti griuvimo metu, krentant aukštielninkam labiau ant dešinio šono, kiti nustatyti sužalojimai, išsidėstę įvairiose kūno plokštumose ir nebūdingi griuvimui, labiau tikėtini kaip traumavimas kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos kumštis, pirštų krumpliai, žmogaus dėvima avalynė; kulkšnių lūžiai gali įvykti dėl tiesioginės traumos, tačiau daug dažniau įvyksta dėl netiesioginės traumos – forsuotos pėdos supinacijos (pėdos pasukimas vidiniu kraštu į viršų, išoriniu į apačią); arba pronacijos. Liudytoja E. S. teisme patvirtino, kad iš karto po konflikto jai paskambinęs tėvas G. P. nurodė, kad jį sumušė, suspardė ir sulaužė koją, kad tai padarė K. T., P. M. ir dar vienas kaukėtas asmuo, o nuvykusi pas tėvą ji matė, kad šis akivaizdžiai sužalotas, jo koja traumuota ir dėl to jis negalėjo atsikelti ir savarankiškai judėti. Liudytoja J. T. nurodė, kad jos sūnus K. T., įėjęs namo vidun, sudavė smūgį nukentėjusiajam G. P., o kas vyko toliau ji nežiūrėjo, nes buvo namo antrame aukšte, tačiau pasibaigus konfliktui J. T. matė, kad nukentėjusysis G. P. gulėjo ant grindų ir nesikėlė. Liudytojos K. T. parodymai, kad po konflikto nukentėjusysis G. P. vaikščiojo po namus ir nebuvo sužalotas, akivaizdžiai prieštarauja faktinėms įvykio aplinkybėms ir kitiems bylos duomenims, todėl teismas juos vertina kaip nepatikimus ir jais nesiremia. Apibendrinus aptartus duomenis, daroma išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamieji K. T. ir P. M. bendrais smurtiniais veiksmais, pasireiškusiais smūgių rankomis ir kojomis sudavimu nukentėjusiajam G. P., padarė jam sužalojimus, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo P. M. paaiškinimus, kad jis neatliko jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, teismas vertina kaip gynybinius, duotus siekiant išvengti atsakomybės, jie prieštarauja nuosekliems nukentėjusiojo G. P. parodymams, dėl kurių patikimumo ir objektyvumo, kaip jau minėta, teismui abejonės nekyla. Beje, tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama būtent tokiomis aplinkybėmis, kokias jis ir nurodė, t. y. kad nuo K. T. suduotų smūgių G. P. atsidūrė ant grindų ir tada buvo spardomas kojomis, teisme patvirtino ir kaltinamasis K. T.. Taigi, byloje įrodyta, jog 2019 m. lapkričio 1 d. nukentėjusiojo G. P. namuose įvykus buitiniam konfliktui tarp sugyventinių G. P. ir J. T., pastarosios prašymu į G. P. namus atvyko kaltinamasis K. T., o kiek vėliau ir kaltinamasis P. M., J. T. dukters draugas, kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ir K. T. tyčia, dėl asmeninių paskatų, supykęs ant G. P. dėl pastarojo veiksmų J. T. atžvilgiu, sudavė smūgius rankomis G. P. į galvą, nuo smūgių nukentėjusysis krito ant grindų ant dešinio šono, gulinčioje padėtyje buvo K. T. ir prie jo prisijungusio kaltinamojo P. M. bei trečio nenustatyto asmens spardomas į įvairias kūno vietas, dėl kaltinamųjų ir tyrimo metu nenustatyto asmens bendrai panaudoto fizinio smurto kilo padariniai – nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamieji veikė tyčia, t. y. suduodami smūgius kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam G. P. į galvos sritį ir kitas įvairias kūno vietas, jie suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius žmogaus sveikatai. Kaltinamieji veikė išvien, turėdami bendrą tikslą sumušti G. P., jų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais. Įgyvendinę bendrą sumanymą, visi kartu iš nusikaltimo vietos pasišalino, greitosios medicinos pagalbos nekvietė, vadinasi, nusikaltimo padarinių atžvilgiu juos tenkino bet koks jų nusikalstamų veiksmų rezultatas. Byloje nėra nustatyta, kad kaltinamieji K. T. ir P. M. buvo susitarę ir siekė konkrečių padarinių, t. y. nesunkiai arba nežymiai sutrikdyti G. P. sveikatą, taigi, jie abu veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia ir vykdytojo eksceso situacijos šiuo atveju nėra, todėl įvertinus tai, kad byloje surinktais įrodymais nebuvo nustatyta ir nėra galimybės konkrečiai nustatyti, dėl kurio kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajam lūžo kairės čiurnos lateralinis maleolas, atskilo kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto fragmentas, dėl ko sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, o konflikte su nukentėjusiuoju dalyvavo abu kaltinamieji, abu veikė aktyviai, sudavė nukentėjusiajam ne po vieną, o eilę smūgių į įvairias kūno vietas, smūgiavo tuo pačiu metu, tarp kaltinamųjų atliktų veiksmų ir kilusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra nustatytas priežastinis ryšys, todėl abu kaltinamieji kaip nusikalstamos veikos vykdytojai šiuo atveju turi atsakyti pagal kilusius padarinius, t. y. už tai, kad bendrais veiksmais nesunkiai sužalojo G. P. sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–521/2013, Nr. 2K-352-696/2016, Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-309-966/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-410-211/2019). Teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų K. T. ir P. M. veiksmuose yra visi tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji ir nukentėjusysis buvo pažįstami, jie susiję per šeimos narius, kaltinamieji anksčiau ne kartą lankėsi G. P. namuose, nusikalstama veika padaryta privačiame name, kur pašalinių asmenų nebuvo, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamieji K. T. ir P. M. veikė ne iš chuliganiškų paskatų, o apimti pykčio ir keršydami G. P. už jo elgesį sugyventinės J. T. atžvilgiu, taigi, teismo vertinimu nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltinamųjų noras sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, todėl kaltinamųjų veiksmai perkvalifikuojami iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-266/2009, 2K-242/2011, Nr. 2K-7/2013, 2K-21-942/2016 ir kt.).

Dėl BK 38 straipsnio taikymo kaltinamojo K. T. atžvilgiu

Teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui pateiktas nukentėjusiojo G. P. ir kaltinamojo K. T. 2021 m. vasario 23 d. surašytas susitaikymo protokolas, kuriuo patvirtinama, kad kaltinamasis K. T. atlygino nukentėjusiajam savo kaltais veiksmais padarytą žalą, kurios dydis bendru sutarimu yra 1 700 Eur, ir susitaikė su nukentėjusiuoju, pastarasis patvirtino, kad atsisakė visų kitų reikalavimų K. T., tame tarpe ir proceso išlaidų atlyginimo, ir pretenzijų jam neturi, prašė BK 38 straipsnio pagrindu atleisti K. T. nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jo atžvilgiu nutraukti (4 t., b. l. 61).

Pagal BK 38 straipsnio nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant dėl 1 punkte numatytos sąlygos buvimo (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką), teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltės pripažinimas nereiškia besąlygiško sutikimo su visomis pareikšto kaltinimo formuluotėmis ar nukentėjusiojo ar kitų proceso dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Kaltininko prisipažinimas nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys Nr. 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. T. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis kaltę pripažino ir davė teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes, pripažino savo kaltę dėl kilusių padarinių. Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam padarytą žalą, be to, atlygino ir dalį nuostolių už nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Toks kaltinamojo elgesys rodo, kad K. T. neigiamai vertina savo nusikalstamus veiksmus, dėl jų kremtasi, stengėsi sušvelninti žalingus savo veikos padarinius. K. T. anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 40, 41). Mokosi (duomenys neskelbtini), šiuo metu pradėjo dirbti, taigi, jis siekia prasmingo užimtumo (3 t., b. l. 16, 4 t., b. l. 114). Psichikos-priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 39). Nuo nusikaltimo padarymo praėjo netrumpas laiko tarpas ir byloje nėra duomenų, kad per tą laiką K. T. padarė naujus teisės pažeidimus, taigi, nenustatytos aplinkybės, kurios leistų manyti, kad K. T. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, jo padaryti smurtinio pobūdžio nusikalstami veiksmai prieš G. P. buvo atsitiktinio pobūdžio. Yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis K. T. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, nustatytos visos sąlygos atleisti K. T. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis). BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, draudžiančių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, nėra.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Šių priemonių paskyrimu siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, tame tarpe sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo kaltės formą (tyčia), siekdamas baudžiamosios atsakomybės individualizavimo, sprendžia, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam K. T. tikslinga paskirti 8 MGL dydžio, t. y. 400 Eur (8 x 50 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad ši įmoka turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 71 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nesuvaržys kaltinamojo interesų akivaizdžiai labiau, negu reikia pasiekti visuotinai svarbius bausmės tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam P. M.

Spręsdamas bausmės P. M. skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. M., atsižvelgia į tai, kad P. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto prieš asmenį panaudojimu, nusikaltimu buvo padaryta reikšminga žala kito žmogaus sveikatai. Nusikaltimu padarytos žalos kaltinamasis neatlygino ir byloje nėra kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Anksčiau P. M. buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu, jis turi neišnykusį teistumą, taigi, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas. Buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, jos įvykdytos (2 t., b. l. 114–121). Teismas, įvertinęs nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kilusius padarinius, kaltinamojo kaltės formą ir jo asmenybę, daro išvadą, kad siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam P. M. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas, remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėtinas, nes teismas mano, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo, protingumo ir bausmės skyrimo proporcingumo principams. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis P. M. dirba, yra jauno amžiaus, todėl siekiant išsaugoti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, paskatinti jį keisti savo elgesį teigiama linkme, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant atitinkamas elgesį ribojančias pareigas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę arba neturtinę žalą, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje civilinius ieškinius pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir nukentėjusysis G. P..

Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš kaltų asmenų 1 155,35 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiojo G. P. gydymo išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 37, 38–40). Ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.233 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad kaltinamieji K. T. ir P. M. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojo G. P., kuriam dėl jam padarytų sužalojimų VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje nuo 2019 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d. buvo teikiamos gydymo paslaugos, jų kaina – 1155,35 Eur; šios paslaugos yra apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246-6.248 straipsniais, 6.280 straipsnio 1 dalimi, žalą nusikalstamais veiksmais padariusiems kaltinamiesiems tenka pareiga atlyginti valstybei nuostolius už patirtas išlaidas suteikiant nukentėjusiajam gydymo paslaugas. Kaltinamasis K. T. 2020 m. rugpjūčio 24 d. savo noru pervedė civiliniam ieškovui 250,00 Eur (3 t., b. l. 52), taigi, liko neatlyginta 905,35 Eur, ši suma priteistina iš kaltinamųjų solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Be to, esant civilinio ieškovo reikalavimui priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas, ir vadovaujantis formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), iš kaltinamųjų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 905,35 Eur sumos, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. P. baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamųjų K. T. ir P. M. solidariai 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 10–11, 99–103). Teisminio bylos nagrinėjimo eigoje G. P. patikslino savo reikalavimus, t. y. jis atsisakė ieškinio kaltinamojo K. T. atžvilgiu, nes pastarasis savo noru atlygino žalą nukentėjusiajam (4 t., b. l. 69–73), gi iš kaltinamojo P. M. nukentėjusysis prašė priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 292,50 Eur už atstovavimo išlaidas.

Ieškinyje ir teismo posėdžio metu G. P. nurodė, kad dėl kaltinamųjų ir tyrimo metu nenustatyto asmens bendrai panaudoto fizinio smurto jis patyrė didelį fizinį skausmą ir buvo padaryta reikšminga žala jo fizinei sveikatai. Dėl sužalojimų jis gydėsi ligoninėje, 2019 m. lapkričio 2 d. jam buvo operuota kairė koja, atlikta atvira lūžgalių repozicija ir lateralinio maleolo osteosintezė AO plokštele ir 6 sraigtais; po to jam buvo tęsiamas ambulatorinis gydymas, jis buvo reabilitacijoje; 2021 m. vasario 15 d. atlikta dar viena operacija, pašalinti varžtai ir AO plokštelė, todėl vėl teko kęsti skausmą, jis vaikščiojo su ramentais, vartojo skausmą malšinančius vaistus. Be to, G. P. nurodė patyręs ir didelius psichologinius išgyvenimus, nes po įvykio pusantro mėnesio negalėjo savarankiškai savimi pasirūpinti, negalėjo pasigaminti valgyti, savarankiškai nueiti pas gydytojus, tuo rūpinosi jo duktė E. S., todėl jis gyveno pas dukrą, buvo priklausomas nuo kitų asmenų. Jis iki šiol jaučia kairės kojos skausmus, dėl to jo galimybės judėti yra ribotos, vakarais koja būna ištinusi, o rytais ja sunku priminti, todėl reikalinga pastoviai ją mankštinti, tai sukelia nuolatinius skausmus. Jis labai išgyvena ir dėl savo ateities, nes nežino, kokia bus jo tolimesnė sveikata, ar kairės kojos čiurna galės normaliai funkcionuoti, kaip iki įvykio. Visa tai atsiliepė jo gyvenimo kokybei. Be to, jis patyrė pažeminimą, nes buvo sumuštas savo paties namuose, tai kėlė didelius moralinius išgyvenimus. Todėl nukentėjusysis G. P. palaikė savo ieškinį kaltinamojo P. M. atžvilgiu ir prašė jį visiškai tenkinti.

Kaltinamasis P. M. ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-697/2018). Kartu turi būti atsižvelgiama ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), siekiant, kad neturtinės žalos atlyginimas nepavirstų papildoma bausme, todėl teismas turi pareigą siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-170-699/2016 ir kt.).

Sveikatos sužalojimo atveju padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus yra nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas, pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam G. P. tyčiniu nusikaltimu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės čiurnos lateralinio maleolo lūžimo, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto fragmento atskilimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, visi kiti sužalojimai (galvos ir veido sumušimas, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, nugaros kairėje, kryžkaulio projekcijoje, pilvo dešinėje, odos nubrozdinimai nugaros ir sėdmenų srityje, kairio momens srityje, pakaušio dešinėje) atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl prieš jį panaudoto intensyvaus smurto jautė fizinį skausmą, patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus. G. P. buvo sumuštas savo paties namuose, jautė ne tik fizinį skausmą, bet ir pažeminimą. Dėl kairės kojos čiurnos sužalojimo nukentėjusysis buvo gydomas stacionaro sąlygomis, operuotas, po to gydomas ambulatoriškai (iki 2019 m. gruodžio 31 d. koja buvo įtvare), vėliau atlikta dar viena operacija (pašalinti implantai), tai irgi kėlė skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė, nes vaikščiojo su ramentais, vartojo skausmą malšinančius vaistus, išgyveno dėl savo sveikatos ateityje. Įvykio tyrimas, situacijos aiškinimas policijoje ir gydymo įstaigose irgi kėlė neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusysis patyrė ir nepatogumus, nes pusantro mėnesio negalėjo gyventi savo namuose, juo rūpinosi duktė, jis buvo priklausomas nuo kitų asmenų, sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės. Įvertinus visa tai, pripažintina, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala išties didelė ir neigiami padariniai sveikatai yra pakankamai ilgalaikiai. Vis tik teismas, privalėdamas nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį, privalo vadovautis ir teismų praktika, kuri formuojama panašaus pobūdžio bylose. Dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-21-942/2016, 2K-24-895/2017, 2K-125-697/2018 ir kt.). Nukentėjusysis G. P. nusikaltimu padarytą neturtinę žalą įvertino 8 000 Eur suma. Kadangi su kaltinamuoju K. T. nukentėjusysis susitaikė (pastarasis atlygino jam 1 700 Eur už nusikaltimu padarytą žalą), nukentėjusysis atsisakė reikalavimų K. T. atžvilgiu, o iš kaltinamojo P. M. reikalauja priteisti pusę sumos, t. y. 4 000 Eur. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodoma 8 000 Eur dydžio kompensacija už nusikaltimu padarytą neturtinę žalą nėra adekvati padarytai veikai ir kilusiems padariniams. Jau minėta, kad nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl sulaužytos kairės čiurnos, kiti sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš įrašų medicinos dokumentuose matyti, kad po 2019 m. lapkričio 2 d. G. P. atliktos kairės čiurnos operacijos žaizda sugijo pirminiu būdu, pooperacinė eiga normali, be uždegimo požymių, bendra ligonio būklė stabili, todėl 2019 m. lapkričio 8 d. išrašytas iš stacionaro į namus, rekomenduota neminti operuota koja ir taikyti ortopedinį įtvarą; 2020 m. sausio 29 d. gydytojo konstatuota, kad pooperacinė žaizda sugijusi, kairė čiurna saikingai patinusi, nors judesiai visomis kryptimis riboti; 2020 m. kovo 2 d. konstatuota, kad ligonio būklė po kairės čiurnos traumos gera, sumažėjęs kojos skausmas, bet judėjimo funkcija išliko sutrikusi; po antros, 2021 m. vasario 15 d. atliktos operacijos ligonio būklė buvo stabili, be nusiskundimų dėl ryškesnių skausmų (3 t., b. l. 105–107, 110, 112, 4 t., b. l. 57). Taigi, kairės kojos čiurnos lūžimas gijo be komplikacijų ir byloje nėra duomenų, kad ryšium su sveikatos sužalojimu nukentėjusiajam būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, kad būtų padaryta ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei sveikatai. Tai įvertinęs bei atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamųjų atliktų veiksmų intensyvumą, jų kaltės formą (tyčia), o taip pat ir paties nukentėjusiojo neatsargumą ir neatsakingumą piktnaudžiaujant alkoholiu, nes neblaivus nukentėjusysis konfliktavo su sugyventine, kas lėmė kaltinamųjų įsikišimą į konfliktą, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nesant veiką kvalifikuojančių požymių, teismas sprendžia, jog teisinga kompensacija už nukentėjusiojo G. P. patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 3 000 Eur dydžio suma. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. T. atlygino nukentėjusiajam 1 700 Eur už padarytą neturtinę žalą, taigi, liko neatlyginta 1 300 Eur. BPK nėra reglamentuota, kaip turi būti sprendžiamas civilinės atsakomybės klausimas už kelių asmenų bendrai padarytą žalą. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, taigi, preziumuotina, kad kaltinamųjų K. T. ir P. M. pareiga atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą yra solidarioji (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Tačiau nukentėjusysis G. P. prašė priteisti likusią neatlygintą neturtinę žalą tik iš kaltinamojo P. M. ir tokia nukentėjusiojo pozicija neprieštarauja CK 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Tuo pagrindu teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo G. P. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamojo P. M. 1 300 Eur už nusikaltimu padarytą neturtinę žalą (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.250 straipsnis). Be to, esant civilinio ieškovo G. P. reikalavimui priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas, ir vadovaujantis formuojama teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), iš kaltinamojo P. M. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1 300 Eur sumos, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusįjį G. P. teisme atstovavo advokato padėjėjas V. A.. Sąskaitos ir pinigų priėmimo kvitai (4 t., 58–60) patvirtina, kad G. P. už advokato padėjėjo paslaugas sumokėjo iš viso 590 Eur. Nukentėjusysis prašė priteisti ½ dalį šių išlaidų iš kaltinamojo P. M., t. y. 295 Eur, toks jo reikalavimas pagrįstas, prašomos atlyginti išlaidos atitinka proporcingumo reikalavimą, todėl pripažinus P. M. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, iš jo nukentėjusiajam priteistina 295 Eur už advokato pagalbą (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

G. P. pateikė dokumentus, kad jis turėjo 1 000 Eur išlaidų už teisininko K. Ž. teisinę pagalbą nagrinėjant bylą teisme (3 t., b. l. 12, 53), tačiau nagrinėjimo teisme metu G. P. nereikalavo šių išlaidų atlyginimo, todėl jų atlyginimo klausimo teismas nesprendžia.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį, prokuroro 2020 m. vasario 19 d. nutarimais (2 t., b. l. 45–46, 145–146) kaltinamiesiems K. T. ir P. M. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šešiems mėnesiams, tačiau turto sudėtis ir jo buvimo vieta prokuroro nutarime nebuvo nurodyta. Duomenų, kad prokuroras ėmėsi priemonių kaltinamųjų turto sudėčiai ir buvimo vietai nustatyti bei priėmė papildomą nutarimą, kaip tai numato BPK 152 straipsnio 4 dalis, byloje nėra ir teismas, perduodamas bylą nagrinėti teisme, nepratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo termino. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Taigi, pripažintina, kad prokuroro nutarimais paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra pasibaigęs, o iš naujo taikyti šią procesinę prievartos priemonę kaltinamajam P. M., atsižvelgiant į tai, kad jis dirba ir gauna pastovias pajamas, priteistų civilinių ieškinių sumos nėra labai didelės, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

V. B. kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti nuteistajam pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per šešis mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio pateikimo vykdyti.

K. T. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą K. T. atžvilgiu nutraukti.

V. B. kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirti K. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 8 MGL dydžio, t. y. 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Luminor banke Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, mokėtojo vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

K. T. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam K. T., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti bei sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Ž. L. g. 6, 01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) iš K. T. ir P. M. solidariai 905,35 Eur (devynis šimtus penkis eurus 35 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 905,35 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

G. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti G. P. iš P. M. 1 300,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 300 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ir 295,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus) už išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kompaktinį CD diską su telefono abonentų išklotinėmis palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.