Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-309-966/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-09-13
Bylos Nr.: 1A-309-966/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-40094-2017-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Svetlana Jurgaitienė, Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis
Kaltinamasis: L. K., M. M.
Nukentėjusysis: E. J., Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros
Civilinis ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Advokatai: Sonata Žukauskienė, Romualdas Lincevičius

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-309-966/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40094-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; (S) 1.1.8.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1; 2.4.6.5.2; 2.4.7

Kauno apygardos teismasNuoSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei,išteisintiesiems L. K., M. M., jų gynėjui advokatui Romualdui Lincevičiui,nukentėjusiajam E. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. J. ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, M. M. išteisintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusiojo E. J. ir civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. K. ir M. M. išteisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kai jie buvo kaltinami tuo, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 00.30 val., apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia bendrais veiksmais kumščiu sudavė po vieną smūgį E. J. į veido sritį, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. J. apatinio žandikaulio dvigubą lūžimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, sprendė, kad kaltinamųjų L. K. ir M. M., liudytojų S. S., M. Ž., L. D., I. K., E. M., S. R., K. Č., D. Š., A. Ž. duoti nuoseklūs parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu bei rašytiniai dokumentai patvirtina, kad kaltinamųjų L. K. ir M. M. veiksmai nesukėlė nukentėjusiajam nesunkaus sveikatos sutrikdymo, t. y. kaltinamųjų L. K. ir M. M. veiksmuose nėra būtinojo BK 138 straipsnio 1 dalies sudėties požymio – subjekto. Teismas nesivadovavo nukentėjusiojo E. J. parodymais konstatavęs jų nenuoseklumą ir jų prieštaringumą kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismo vertinimu, nukentėjusysis turėjo galimybę ir pagrindą duoti parodymus sau palankia linkme pagal ikiteisminio tyrimo eigoje surinktus duomenis. Taip pat teismas, spręsdamas klausimą dėl galimo nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, nurodė, kad liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamųjų L. K. ir M. M. smūgiai delnu per veido skruostą nebuvo stiprūs, dėl patirto fizinio skausmo nukentėjusysis neišreiškė jokios reakcijos, iš kurios konfliktą matę liudytojai būtų akivaizdžiai supratę nukentėjusiojo skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamųjų L. K. ir M. M. veiksmais sukelti padariniai – sukeltas fizinis skausmas nesiekė tokio masto, kurio pagrindu kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir būtų pagrindas veiką perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, todėl išanalizavęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad nagrinėjamo įvykio metu L. K. ir M. M. kumščiu sudavė po vieną smūgį E. J. į veido sritį, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. J. apatinio žandikaulio dvigubą lūžimą, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatęs šias aplinkybes teismas L. K. ir M. M. išteisino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis E. J. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, patenkinti civilinį ieškinį.

3.1. Skunde nukentėjusysis nurodo, kad išteisinamasis nuosprendis yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas padarant esminius BPK įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimus, įrodymus vertinant tendencingai, vienpusiškai ir tai turėjo esminės įtakos neteisingo ir neteisėto nuosprendžio priėmimui. Nebuvo atskleista bylos esmė, o teismas savo nuosprendį priėmė remdamasis savo ir kaltinamųjų sukurtomis prielaidomis, o ne pačių kaltinamųjų pripažintomis aplinkybėmis ir objektyviais bei nešališkais įrodymais, pvz. specialisto išvada ir jo paaiškinimais.

3.2. Nukentėjusiojo nuomone, teismas ne tik pažeidė BPK įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, bet ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą išteisindamas kaltinamuosius pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Teismas nevertino įrodymų kaip visumos, visiškai neatsižvelgė į tai, kad visi liudytojai, išskyrus vieną, įvykio metu buvo neblaivūs, didžioji dalis liudytojų palaiko kaltinamuosius, bandė jiems padėti duodami kaltinamiesiems palankesnius parodymus ir nutylėdami kaltinamiesiems nenaudingas įvykio detales, ką šioje byloje akcentavo ir prokurorė. Mano, kad tokiais veiksmais teismas ne tik pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, bet ir akivaizdžiai parodė išankstinį nusistatymą bei šališkumą pažeisdamas BPK 7 straipsnio reikalavimus bei nukentėjusiojo teisę į teisingą teismą.

3.3. Skunde taip pat teigiama, kad teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytą įrodymų vertinimo taisyklę bei teismų praktikoje suformuotą taisyklę, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, savo vidinį įsitikinimą grindė ne objektyviais ir nešališkais įrodymais, kaip to reikalauja įstatymas, o savo samprotavimais, išimtinai kaltinamųjų dėstyta pozicija bei neblaivių liudytojų, siekusių apginti kaltinamuosius, atrinktais parodymais. Nuosprendžio argumentus, kad kaltinamųjų L. K. ir M. M. veiksmai nesukėlė nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, nes nėra nusikaltimo subjekto, neįrodytas smūgiavimo kumščiu du kartus faktas, paneigia objektyvūs byloje esantys įrodymai bei objektyvus ir nešališkas jų vertinimas. Kaltinamieji pripažino sudavę smūgius, todėl jų kaltę patvirtino jų pačių parodymai. Kaltinamųjų kaltę patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, kad vakarėlio metu L. K. jam kumščiu smogė vieną smūgį į žandikaulį, o vėliau sužinojo, kad smūgį į veidą sudavė ir M. M.. Kaltinamųjų nusikalstamos veikos įvykdymą patvirtina liudytojų K. Č., I. K., A. Ž., L. D., S. R. parodymai dėl smūgių, duoti tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamųjų suduotus smūgius patvirtina ir liudytojo E. M. teisme duoti parodymai, jog liudytojas, išgirdęs triukšmą ir išėjęs iš pavėsinės, pamatė E. J. ranką užsiėmusį už veido, liudytojos K. D. parodymai, kad prieš sėdant į automobilį matė, kad nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, liudytojo S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog atvažiavęs parvežti nukentėjusiojo matė prie jo lūpos truputį kraujo.

3.4. Skunde nukentėjusysis nurodo, kad kaltinamųjų kaltę byloje patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga: savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir daiktų apžiūros protokolas, kuriais paimti ir apžiūrėti nukentėjusiojo mėlyni marškinėliai; liudytojų I. K., liudytojo K. Č. ir liudytojo S. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolai; susirašinėjimas „Facebook“ tarp liudytojo A. Ž. ir nukentėjusiojo brolio E. J.; specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat specialisto D. T. apklausos protokolas ir apklausa teisme. Specialistas paaiškino, kad nukentėjusiajam diagnozuotas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas galėjo būti padarytas suduodant kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai iš priekio ir truputį iš kairės ir, kad labai mažai ir tik teoriniu lygmeniu tikėtina, kad tokie sužalojimai galėjo atsirasti griūnant bei apatiniu žandikauliu atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius. Tokiu atveju veide bei apatinio žandikaulio srityje būtų buvę odos nubrozdinimai, kurių šiuo atveju nebuvo. Tačiau pirmos instancijos teismas byloje esančius įrodymus bei patį įvykį – nukentėjusiajam suduotų smūgių stiprumą, jo nugriuvimą po pirmo smūgio, kraujavimą dar iki vertimosi per tvorą, patirto sužalojimo mechanizmą vertino visiškai kitaip, vienpusiškai ir tendencingai kaltinamųjų naudai, nukentėjusiajam palankius tų pačių liudytojų paaiškinus atmesdamas, o kaltinamiesiems naudingus paaiškinimus vertindamas kaip teisingas įvykio aplinkybes. Nukentėjusiojo nuomone, kaltinamųjų pateikta įvykių versija yra gynybinė ir teismo turėjo būti vertinta kaip prieštaraujanti kitai bylos medžiagai. Taip pat, nukentėjusiojo nuomone, teismas turėjo kritiškai vertinti didžiosios dalies liudytojų parodymus, kad L. K. ir M. M. nukentėjusiajam sudavė tik delnu po smūgį į veidą, o smūgiai buvo nestiprūs, kadangi šias aplinkybes tvirtinę liudytojai yra kaltinamųjų draugai, juos palaikė, davė kaltinamiesiems palankesnius parodymus nutylėdami kaltinamiesiems nenaudingas įvykio detales, taip bandydami jiems padėti išvengti atsakomybės. Be to, pačių liudytojų parodymais nustatyta, kad jie visi buvo neblaivūs, o vienintelio liudytojo L. D. blaivumas nustatytas ne objektyviais duomenimis, o tik jo paties paaiškinimu. Liudytojai po įvykio bendravo tarpusavyje, galėjo susitarti dėl palankių kaltinamiesiems parodymų davimo.

3.5. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad aplinkybė, kad jam buvo suduoti stiprūs, o ne švelnūs smūgiai, patvirtina liudytojo E. M. parodymai, kad jis pamatė jį (E. J.) ranka užsiėmusį už veido, o liudytojo K. Č. parodymai patvirtina, kad jis nesuprato koks buvo smūgis – stiprus ar skausmingas, bet nepatvirtina, kad smūgis galėjo būti silpnas. Kad kaltinamųjų suduoti smūgiai buvo stiprūs patvirtina ir A. Ž. ikiteisminio tyrimo apklausa bei susirašinėjimas „Facebook“ su nukentėjusiojo broliu E. J..

3.6. Skunde nurodoma, kad teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi liudytojo A. Ž. parodymais, duotais teisme praėjus metams po įvykio. Liudytojo susirašinėjime užfiksuotas aplinkybes bei ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo užfiksuoti iš karto po įvykio, teismas nelogišku ir neaiškiu pagrindu atmetė ir nustatė, kad jaunimas yra linkęs hiperbolizuoti įvykių aplinkybes. Iš tokių teismo argumentų galima daryti išvadą apie teismo šališkumą bei bandymą pritempti liudytojų parodymus, kurie būtų palankūs kaltinamiesiems. Tačiau priešingai teismo samprotavimams, byloje turėjo būti priimtas sprendimas vadovaujantis rašytiniu liudytojo susirašinėjimu, vykusiu sekančią dieną po įvykio, kuriame jis pripažįsta girdėjęs „pokšt“ ir matęs nukentėjusįjį krentantį ant žemės, bei vadovautis A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais iš karto po įvykio, juolab, kad juos patvirtino ir susirašinėjimas. Tai, kad liudytojas po metų pakeitė savo parodymus, buvo sąlygota ne tik ilgo laiko tarpo, tačiau ir tikėtina pasikeitusių santykių su nukentėjusiuoju bei parodymų suderinimo su kaltinamaisiais.

3.7. Aplinkybę, kad kaltinamųjų suduoti smūgiai buvo ne iš delno ir ne švelnūs, taip pat patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojo K. Č. paaiškinimai byloje, kad nukentėjusiojo drabužiai iki tariamo vertimosi per tvorą buvo išmurzinti krauju. Nukentėjusysis apklausų metu nurodė, kad pradžioje buvo apsirengęs mėlyno atspalvio marškinėliais, po jais dėvėjo baltus marškinėlius, o į namus grįžo tik su baltais kruvinais marškinėliais. Liudytojas K. Č. parodė, kad nukentėjusysis po L. K. ir M. M. smūgių nusirengė ir metė į jį savo marškinėlius. Byloje 2018 m. sausio 11 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiojo marškinėliai buvo apžiūrėti. Marškinėlių priekyje ir ant rankovės matyti netaisyklingos pailgos formos tamsios dėmės (tikėtina kraujo), o marškinėlių nugara yra purvina. Teismas nuosprendyje nurodo, kad šių marškinėlių esančių dėmių sudėties požymių tyrimas nebuvo atliktas, todėl negalima daryti išvados, jog tai kraujo dėmės, tačiau teismui kilus abejonių dėl ant marškinėlių esančių dėmių sudėties, jis galėjo pasinaudoti BPK 324 straipsnio 6 dalimi, privalėjo pats atlikti įrodymų tyrimą, paskirti ekspertizę ar galiausiai dėl šių duomenų patikslinimo grąžinti bylą papildymui, tačiau to nepadarė. Kita vertus, tiek iš praktikos, tiek iš visų įvykio aplinkybių, liudytojų K. D., S. S. parodymų akivaizdu, kad ant marškinėlių neabejotinai buvo kraujas iki nukentėjusiojo vertimosi per tvorą ir iki atvykimo į degalinę. Tai patvirtina, kad smūgių būta stiprių. Be to, apžiūrint marškinėlius buvo nustatyta, jog purvina jų nugara, daugiausiai purvo nugaros viršutinėje dalyje, o priekis visai nepurvinas. Visa tai sudaro pagrindą spręsti, kad priešingai teismo ir kaltinamųjų įvykiu versijai, jeigu nukentėjusysis kuriuo paros metu ir griuvo, tai griuvo ant nugaros, o ne ant veido, o griūdamas ant nugaros negalėjo susilaužyti žandikaulio, ypač skirtingose pusėse.

3.8. Teismas vietoje paminėto nuoseklaus ir pagrįsto įrodymų vertinimo ir iš to išplaukiančių išvadų dėl kaltinamųjų suduotų smūgio stiprumo, išvadas grindė savo paties sukurtomis prielaidomis, savo nuomone, kurios nepagrindžia jokie duomenys. Teismo išvada, kad nukentėjusiajam suduoti kaltinamųjų smūgiai į veidą nebuvo stiprūs, nes jam nebuvo sutrenktos smegenys, prasilenkia su elementaria logika ir akivaizdžiai demonstruoja teismo šališkumą sprendžiant šią bylą. Teismo vertinimu, kiekvienas stiprus į veidą suduotas smūgis būtų sąlygojęs smegenų sutrenkimą, nukentėjusiojo nukritimą, tačiau tokios teismo išvados prasilenkia su medicininėmis žiniomis. Aplinkybę, jog nuo nukentėjusiajam suduotų smūgių jis buvo nukritęs, be nukentėjusiojo parodymų patvirtino liudytojos I. K. ir liudytojo A. Ž. parodymai ir rašytinis susirašinėjimas „Facebook“ su nukentėjusiojo broliu E. J.. Nuosprendžio argumentai, kad „nukentėjusysis iš viso nepatyrė galvos traumos, tikėtina, kad toks apatinio žandikaulio lūžis galėjo atsirasti nukentėjusiajam esant tik žemoje padėtyje, t. y. gulimoje arba sėdimoje padėtyje jį veikiant kietu buku daiktu, arba iš sėdimos padėties virstant ant kieto paviršiaus“ prieštarauja 2017 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadai bei specialisto D. T. duotiems paaiškinimams teismui ir ikiteisminio tyrimo metu.

3.9. Nukentėjusysis taip pat nesutinka su Alytaus apylinkės teismo vertinimu, kad fizinio kontakto veiksmų seka prasidėjo nuo nukentėjusiojo puolimo, t. y. jis pirmasis pradėjo rankomis smaugti kaltinamąjį L. K., buvo neblaivus ir agresyvus. Nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų vykęs žodinio konfliktas peraugo į fizinį, o nukentėjusysis pirmasis pradėjo fizinio kontakto veiksmų seką, mosikavo rankomis, tai nešalina kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės, nes jo veiksmai, kaip matyti iš liudytojų ir netgi kaltinamųjų paaiškinimų, nesudarė tokio mąsto pavojingo kėsinimosi, jog būtų reikėję kiekvienam kaltinamajam suduoti jam į veidą tokio stiprumo smūgius, jog dviejose vietose lūžtų žandikaulis. Kaltinamųjų gyvybei ir sveikatai nebuvo kilusi jokia akivaizdi grėsmė, todėl kaltinamųjų veiksmai atlikti nukentėjusiojo atžvilgiu – smūgiai į veidą, buvo visiškai neproporcingi.

3.10. Skunde akcentuojama, kad 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendyje nepagrįstai buvo konstatuotas nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas ir neteisingumas. Nukentėjusiojo parodymų keitimas yra logiškai paaiškinamas ir nepaneigia nukentėjusiojo duotų parodymų teisingumo, t. y., kad jis buvo sumuštas kaltinamojo L. K., kaip vėliau paaiškėjo ir M. M., kad juto didelį skausmą, po smūgių buvo parkritęs, o eidamas namo iš degalinės juto skausmą, spaudė galvą, o iš ryto atsikėlęs jau nebegalėjo sučiaupti burnos, iš kurios kraujavo. Nepagrįsta yra ir teismo išvada, kad nėra pagrindo perkvalifikuoti kaltinamųjų nusikalstamą veiką į BK 140 straipsnį. Tokia teismo išvada prieštarauja kalinamųjų ir liudytojų parodymams dėl jam suduotų smūgių, jo nugriuvimo, kraujavimo, pažeidžia tiek protingumo ribas, tiek baudžiamąjį įstatymą bei dar kartą demonstruoja bylą nagrinėjusio teismo šališkumą kaltinamųjų pusėje.

3.11. Skunde taip pat prašoma priėmus apkaltinamąjį nuosprendį tenkinti nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Nurodoma, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jis ilgą laiką buvo gydomas, leidžiami stiprūs skausmą malšinantys vaistai, atlikta operacija, po kurios liks randas visam gyvenimui. Po operacijos gydymas buvo komplikuotas, dėl padarytų sužalojimų ir gydymo apribota nukentėjusiojo galimybė dirbti, mokytis, bendrauti. Neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą dėl kaltinamųjų padarytų sužalojimų nukentėjusysis išgyvena iš šiuo metu. Prašoma priteisti neturtinė žala, pasak nukentėjusiojo, atitinka teismų praktiką, o turtinės žalos dydis pagrįstas įrodymais.

4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Gitana Kaupė prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: pripažinti L. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 6 mėn. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti darbą ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais ir kitais pagalbos reikalaujančiais žmonėmis; pripažinti M. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 6 mėn. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti mokslą, ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais ir kitais pagalbos reikalaujančiais žmonėmis. Civilinį ieškinį tenkinti priteisiant solidariai iš abiejų kaltinamųjų. Kardomąsias priemones įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

4.1. Skunde prokurorė nurodo, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir dėl to naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 2 punktas). Alytaus apylinkės teismas pažeidė BPK įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir tai vertinama kaip BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Šis pažeidimas sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą bei lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Teismo padarytos išvados, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamųjų suduoti smūgiai nukentėjusiajam padarė apatinio žandikaulio dvigubą lūžimą, padarytos neįvertinus esminių aplinkybių, neteisingai įvertinus įrodymus, neįvertinus įrodymų visumos, nepalyginus visų byloje surinktų įrodymų tarpusavyje, nepagrįstai remiantis kaltinamųjų parodymais ir neatitinka bylos aplinkybių.

4.2. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu liudytojo L. D. parodymų vertinimu, kadangi byloje nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių liudytojo L. D. parodymų patikimumu bei parodo jo parodymų palankumą būtent kaltinamiesiems. Kaltinamųjų visi parodymai vertintini kaip jų gynybinė pozicija, todėl pirmosios instancijos teismas jų pacituotais parodymais rėmėsi selektyviai, atsietai vienais nuo kitų. Atkreipiamas dėmesys į liudytojo A. Ž. parodymus. Alytaus apylinkės teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais duotais teisme praėjus metams po įvykio, be pagrindo atmesdamas liudytojo susirašinėjime užfiksuotas aplinkybes bei ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo užfiksuoti iš karto po įvykio, ir kurie pilnai atitinka nukentėjusiojo E. J. parodymus bei kitų liudytojų parodymus apie tai, kad jie girdėjo pliaukštelėjimo garsą. Be to, šis liudytojas nukentėjusiojo mamai ir broliui nurodė, kad sudavė L. K., nors teisme neigė šias aplinkybes.

4.3. Skunde keliamos abejonės ir dėl to, kad nei vienas liudytojas, matęs pliaukštelėjimą būtent delnu (neaišku kuriuo), ikiteisminio tyrimo metu neprisiminė, kad nukentėjusysis nugriūtų, nors kitas aplinkybes iki smūgių sudavimo ir po jų prisimena. Prokurorės nuomone, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad E. J. priderino savo parodymus (duotus antroje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu), kadangi jis buvo apklaustas antrą kartą po kaltinamųjų ir kitų liudytojų, tačiau E. J. tuo metu dar nebuvo susipažinęs su atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga. Be to, antrą kartą buvo apklausiamas tik tuomet, kai jau gerai galėjo kalbėti.

4.4. Skunde nesutinkama su tuo, kad daiktinis įrodymas – tamsiai mėlyni džinsinės medžiagos vyriški marškinėliai, pripažinti kaip neturintys jokios įrodomosios reikšmės, kadangi pagal bylos duomenis aišku, kad tai marškinėliai, kuriuos konflikto metu dėvėjo nukentėjusysis. Marškinėliai apžiūrėti 2018 m. sausio 11 d. daiktų apžiūros protokolu, nei kaltinamieji, nei kiti proceso dalyviai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nekvestionavo tos aplinkybės bei to, kad ant jų matyti kraujo dėmės. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo iškilusi tokia aplinkybė, kad dar kuris nors iš gimtadienyje dalyvavusių asmenų būtų kraujavęs. Be to, pati svarbiausia aplinkybė, kad marškinėliai jau buvo kruvini iki nukentėjusiajam lipant per tvorą, o aplinkybę, kad nukentėjusysis jau kraujavo prieš išvažiuodamas iš K. Č., patvirtino liudytojų K. D. ir S. S. parodymai.

4.5. Prokurorės įsitikinimu nepagrįsta teismo išvada, padaryta remiantis liudytojų ir kaltinamųjų parodymais, kad E. J. nei po L. K., nei po M. M. smūgio nenukrito, nepatyrė smegenų sukrėtimo. Dauguma liudytojų nurodė, kad nepamena aplinkybės, ar nukentėjusysis po smūgio nukrito. Teismas nepagrįstai nukentėjusiojo parodymus, kad po L. K. smūgio jis nukrito, atmetė nurodęs, kad nukritęs jis būtų patyręs smegenų sukrėtimą, nes taip nutinka stovinčiam asmeniui nukritus po galimai kumščiu suduoto smūgio. Atkreipiamas dėmesys, kad K. Č. sodyboje buvo žolė, todėl tai, kad pasak medicininių duomenų E. J. nepatyrė smegenų sukrėtimo krisdamas, nepaneigia tos aplinkybės, kad po smūgių jis buvo nukritęs. Nukritimo faktą patvirtina paties nukentėjusiojo parodymai, A. Ž. susirašinėjimas per „Facebook“. Aplinkybę, kad nukentėjusysis juto skausmą veide iš karto po konflikto, patvirtina liudytojo E. M. parodymai.

4.6. Skunde tvirtinama, kad teismas nepagrįstai atmetė specialisto D. T. paaiškinimus nurodydamas, kad eksperto išvadoje keliamų prielaidų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, todėl šios eksperto išvados teisme nelaikytinos objektyviu įrodymu, patvirtinančiu būtent kaltinamųjų L. K. ar (ir) M. M. veiksmų padarinius nukentėjusiojo E. J. sveikatai. Tačiau byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą laikyti specialisto D. T. parodymus neobjektyviais. Jis pateikė logiškus atsakymus į visus proceso dalyvių užduotus klausimus. D. T. įrodymų tyrimo teisme metu palaikė savo pateiktą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. J. apatinio žandikaulio dvigubas lūžimas susidarė apatiniam žandikauliui kontaktuojant su kietu daiktu ar paviršiumi, galimai ir vieno trauminio kontakto pasekoje. Nors specialistas D. T. specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad sužalojimas E. J. galėjo gautis ir griūnant, tačiau apklausoje patikslino, kad tai labai maža tikimybė, tokie sužalojimai nebūdingi griuvimui ir per 22 jo darbo metus tokių sužalojimų griūnant nebuvo pasitaikę. Pirmosios instancijos teismas šio specialisto parodymus vertino selektyviai. Teismas nurodė, kad E. J. veido tinimas buvo pastebėtas tik A. Ž. ir K. D. jį radus laukuose (duomenys neskelbtini), kai jis išlipo prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau teismo medicinos specialistas buvo nurodęs, kad tinimas gali atsirasti ir po keleto valandų nuo smūgių. Todėl tai, kad tinimas ant E. J. veido buvo pastebėtas tik kažkur apie 4.00 val., nepaneigia kelių valandų intervalo, t. y. kad tinimas po L. K. ir M. M. smūgių apie 00.30 val. aiškiai tapo matomas tik tuo metu, t. y. apie 4.00 val. Pirmosios instancijos teismas atmetė galimybę, kad E. J. dvigubą žandikaulio lūžį galėjo patirti lipdamas per tvorą, kadangi ji neaukšta. Be to, teismo medicinos specialistas nurodė, kad žmogus galėjo patirti tokį dvigubą žandikaulio lūžį tik griūdamas per tvorą smakru į priekį, o rankomis už nugaros, kas yra atmetama, nes visų pirma pasireiškia žmogaus gynybinė reakcija kristi rankomis į priekį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tokiu būdu E. J. galėjo susižaloti (duomenys neskelbtini) laukuose. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad E. J. fizinius kontaktus turėjo būtent K. Č. gimtadienio metu, išvažiuodamas iš šio gimtadienio E. J. sakė K. D., kad “jie jam ne draugai”, po to rastas po išsilaipinimo degalinėje vėlgi K. D. sakė “matai ką jie man padarė, draugais skaitosi”. Tai patvirtina, kad E. J. jokių kitų fizinių kontaktų, kurie galėjo sukelti dvigubą žandikaulio lūžį, išlipęs prie (duomenys neskelbtini) esančios „(duomenys neskelbtini)“ degalinės neturėjo, tuo nesiskundė, juolab kad teismo medicinos specialistas kategoriškai nurodė, kad praktikoje tokio susižalojimo galimybė yra nulinė. Taip pat svarbu, kad medicinos dokumentuose neužfiksuoti jokie išoriniai E. J. veido sužalojimai, kurie būtų galėję kraujuoti, o tai pasak teismo medicinos specialisto nurodo, kad griuviminė trauma mažai tikėtina, nes būtų buvę veido nubrozdinimai.

Žemesnės instancijos teismas

4.7. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino kaltinamųjų parodymaus, vieną kaltinamųjų versiją laikydamas nepagrįsta (kad nukentėjusysis galėjo susilaužyti žandikaulį virsdamas per tvorą), kitą – pagrįsta (kad nukentėjusysis galėjo susižaloti išėjęs iš degalinės). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei įrodymų tyrimo teisme metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad kažkas kitas, negu kaltinamieji, sudavė smūgius nukentėjusiajam. Nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajam pabėgus iš degalinės kas nors jį sumušė ar sudavė smūgius, nėra užfiksuota visiškai jokio kontakto su kitais asmenimis. Specialistas D. T. nurodė, kad E. J. padarytas sužalojimas nebūdingas griuvimui. Liudytoja R. J. (nukentėjusiojo motina) nurodė, kad po šio įvykio sūnaus veidas buvo ištinęs, tačiau nenurodė, kad ant jos sūnaus veido būtų buvę kokie nors nubrozdinimai, būdingi griuvimui. Be to, liudytojai A. Ž. ir K. D. nenurodė, kad buvo ant nukentėjusiojo veido kokie nors išoriniai odos nubrozdinimai tada, kai jie susitiko su nukentėjusiuoju (po paleidimo degalinėje).

4.8. Prokurorės įsitikinimu nepagrįstai teismas padarė išvadą, kad kaltinamųjų suduoti smūgiai nukentėjusiajam buvo švelnūs ir negalėjo sąlygoti žandikaulių lūžių, kadangi tokia išvada prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, liudytojo E. M. parodymams, kad jis matė nukentėjusįjį susiėmus už veido. Teismo išvada negali būti paremta ir liudytojo K. Č. parodymais, nes šis tik matė smūgį, bet nepatvirtino, kad smūgis buvo silpnas. Kad kaltinamųjų suduoti smūgiai nukentėjusiajam buvo stiprūs patvirtina ir A. Ž. ikiteisminio tyrimo apklausa bei susirašinėjimas „Facebook“ su nukentėjusiojo broliu E. J. iš karto po įvykio ir faktiniai bylos duomenys – nukentėjusiojo drabužiai iki vertimosi per tvorą buvo kruvini, jam bėgo kraujas dar iki išvažiavimo iš sodybos. 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendyje teismas pabrėžė, kad skirtingai vakarėlio įvykių seką tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė nukentėjusysis E. J., tačiau nukentėjusiojo nurodytos skirtingos aplinkybės logiškai paaiškinamos bei nepaneigia fakto, kad nukentėjusiajam E. J. buvo suduoti smūgiai.

4.9. Skunde taip pat visiškai nesutinkama su Alytaus apylinkės teismo nuosprendyje nurodytais argumentais, kad nėra pagrindo perkvalifikuoti kaltinamųjų nusikalstamas veikas į BK 140 straipsnį. Atkreipiamas dėmesys, kad ir patys kaltinamieji neneigė sudavę smūgius. Iš visos bylos analizės akivaizdu, kad dėl kaltinamųjų L. K. ir M. M. veiksmų buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas nukentėjusiajam E. J., bet ir jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad kaltinamųjų L. K. ir M. M. smūgiai nebuvo tokie stiprūs, kad būtų sukėlę nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, prokurorė prašo pirmos instancijos teismo išvadas, kad smūgiai delnu nesukėlė fizinio skausmo, laikyti nepagrįstomis. Kad smūgiai buvo stiprūs, įrodo nukentėjusiojo reakcija – jis nugriuvo, liudytojo E. M. parodymai, kad nukentėjusysis užsiėmė už veido, liudytojo A. Ž. susirašinėjimas „Facebook“, daiktų apžiūros metu apžiūrėti kruvini marškinėliai.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus ir nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nukentėjusysis palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Išteisintieji ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą.

6. Nukentėjusiojo E. J. ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės apeliaciniai skundai tenkinami.

Žemesnės instancijos teismas

7. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendį apskundė tiek nukentėjusysis, tiek prokurorė, tačiau iš skundų turinio matyti, kad juose nurodomi nesutikimo su išteisinamajame nuosprendyje padarytomis išvadomis argumentai savo turiniu yra analogiški – ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio vertinimo pagrindu padarytų išvadų teisingumas. Taip pat analogiški ir reiškiami prašymai – prašoma panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį pripažįstant L. K. ir M. M. kaltais dėl nukentėjusiojo E. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į BPK 320 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina apeliacinių skundų ribose.

Dėl įrodymų vertinimo ir kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

8. Byloje surinktų duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungdamas visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kuris reiškia ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, juos vertino selektyviai ir fragmentiškai, neatsižvelgdamas į jų visumą ir tarpusavio ryšį, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą įrodymus įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir tai lėmė nepagrįsto išteisinamojo nuosprendžio priėmimą. Priešingai, negu konstatuota skundžiamame nuosprendyje, byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad L. K. ir M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10. L. K. savo kaltės dėl E. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo nepripažino. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. šventė draugo K. Č. gimtadienį, kurio metu buvo vartojamas brendis, alus, degtinė. Gimtadienis prasidėjo apie 18.00 val. Pats alkoholį vartojo, gėrė alų. Nukentėjusysis taip pat vartojo alkoholį – gėrė degtinę. Apie vidurnaktį pamatė, kad K. Č. stumdosi su E. J.. Matė, kad K. Č. buvo trenkta, smūgis lyg buvo delnu. Nukentėjusysis buvo suirzęs, piktas, iš jo pusės buvo agresija, jis buvo tramdomas. L. K. klausė nukentėjusiojo, kas jam darosi, šis pradėjo stumdytis, čiupo L. K. už kaklo ir tada L. K. instinktyviai gindamasis trenkė nukentėjusiajam delnu. Smūgis nebuvo stiprus, sulaužyti žandikaulio negalėjo, nuo smūgio nukentėjusysis nenukrito. Kuria ranka trenkė ir į kurią nukentėjusiojo veido pusę, pasakyti negali. Po trenkimo delnu nukentėjusysis atsitraukė, o pats L. K. nuėjo į šoną, jį nusivedė draugas L. D.. Po smūgio E. J. nesielgė normaliai, iš karto puolė ant M. M.. Jam (L. K.) ant kaklo buvo likusios žymės, bet į medikus nesikreipė, nepagalvojo, kad reikia kreiptis. M. M. suduoto smūgio nematė. Nukentėjusysis pastoviai vartėsi, griuvinėjo, matė, kaip jis vertėsi per tvorą. Griuvinėjo tiek iki vertimosi per tvorą, tiek po to. Visiškai nesilaikė ant kojų. Nukentėjusysis buvo labai apsvaigęs. E. J. nesiliovė elgtis agresyviai, todėl buvo išvežtas į namus. Išvežė S. S.. Iš draugų pasakojimų žino, kad važiuojant į namus E. J. degalinėje išlipo iš automobilio, po kurio laiko paskambino A. Ž. prašydamas jį pasiimti. Kitą dieną po įvykio paskambino E. J. mama ir pasakė, kad nukentėjusiajam sulaužytas žandikaulis. Nežino, ar ant nukentėjusiojo veido matėsi kokie sužalojimai, nežiūrėjo to. Kitą dieną atvykus į sodybą E. J. mamai (R. J.) tiek jis, tiek M. M. jai pasakė, kad trenkė delnu E. J., tada nukentėjusiojo mama apkaltino, kad jie sulaužė nukentėjusiajam žandikaulį (2 t., b. l. 137–140).

11. M. M. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. buvo pusbrolio K. Č. gimtadienis. Vakarėlis prasidėjo apie 18 val. Buvo vartojamas alus, brendis, degtinė. Pats gėrė alų. Apie 24 val. įvyko konfliktas. Pats buvo pavėsinėje. Kai atėjo į ratą laukę, kuriame buvo jis, E. J., L. K., K. Č. ir A. Ž., nematė, kaip nukentėjusysis trenkė K. Č., bet matė, kaip E. J. griebė už kaklo L. K., jį smaugė. Tada L. K. E. J. pliaukštelėjo delnu ir nukentėjusysis atsitraukė. Kuria ranka L. K. trenkė negali pasakyti. L. K. išsivedė L. D.. Tada nukentėjusysis puolė prie jo (M. M.), sakė „ko čia stovi“ ir griebė už pakarpos. Gindamasis dešiniu delnu pliaukštelėjo nukentėjusiajam į kairę veido pusę ir šis atsitraukė. Matė, kaip nukentėjusysis pakvaišo, pradėjo lakstyti po pievą, griuvo kelis kartus, persivertė per tvorą. Nukentėjusysis griuvinėjo ir iki suduodant smūgius, ir po to. Ant nukentėjusiojo kraujo žymių, nubrozdinimų nematė, suvaržytų judesių, patinimo nebuvo (2 t. b. l. 140, 141).

12. Nukentėjusysis E. J. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad įvykis buvo 2017 m. rugpjūčio 6 d. Į K. Č. gimtadienį atvyko apie 20.00 val. Atvyko su M. Ž., buvusia drauge K. D., A. Ž. ir M. Ž. drauge D. Š.. Atsidarė alaus, pradėjo bendrauti. Apie 24.00 val. visi buvo pavėsinėje, pradėjo juokauti, tačiau juokai perėjo į pykčius. Jis (E. J.) išėjo iš pavėsinės, apsistumdė su L. K., su juo apsižodžiavo. Neatsimena, ar iš pavėsinės išėjo tik jis ir L. K.. Lauke galėjo būti ir daugiau žmonių. L. K. tada jam trenkė į veidą. Į kurią tiksliai vietą trenkė, negali pasakyti. Pajuto apatinėje veido dalyje skausmą, tempimą, aptirpimą. Kokia buvo konflikto su L. K. priežastis neatsimena, gal vienas kitą įžeidė. Neatsimena kažkokių veiksmų su K. Č. prieš fizinį kontaktą su L. K.. Momento, kad pats puolė L. K., neatsimena. Atsimena tik, kad L. K. trenkė, jis po smūgio nukrito, gulėjo, priėjo A. Ž. ir pažiūrėjo iš viršaus ir nuėjo. Gimtadienyje alkoholį vartojo, buvo apgirtęs. Po to mažai ką atsimena, tik didelį skausmą. Tvoros ir griuvinėjimo nepamena. Atsimena degalinę, iš kurios ėjo namo. Eidamas paskambino A. Ž. ir K. D., kad pasitiktų ir palydėtų iki namų. Ryte pamatė ištinusią žandikaulio sritį, deformuotą veidą, kraują, negalėjo sučiaupti burnos. Mama iš sodybos parvežė daiktus (marškinius, kepurę, batus), jie buvo kruvini. Rašydamas 2017 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimą policijai jautė didelius skausmus, nebuvo atsiminęs visų aplinkybių, nelabai gilinosi, buvo išsigandęs. Iš pradžių sakė, kad nukrito nuo laiptų, nes dar nežinojo kokie sužalojimai padaryti, nenorėjo problemų su policija, nes jau yra tekę dalyvauti muštynėse. Sužinojęs iš medikų apie sužalojimus pasakė tiesą. Gydytojai taip pat sakė ir tai, kad jeigu jis neatsimena visų aplinkybių, tai buvo praradęs sąmonę (2 t., b. l. 142, 143).

13. Liudytojas E. M. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. buvo draugo K. Č. gimtadienis. Vakarėlis prasidėjo apie 20.00 val. Alkoholį vartojo, gėrė alų ir degtinę. Ar alkoholį vartojo kiti svečiai nieko pasakyti negali. Šiuo metu visų aplinkybių gerai neatsimena. Buvo pavėsinėje, kai prasidėjo pykčiai. M. M., L. K. ir E. J. buvo lauke, bet konkrečios vietos pasakyti negali. Iš pakeltų tonų, emocijų suprato, kad vyksta pykčiai, bet pats nieko nematė, sėdėjo pavėsinėje. Nukentėjusysis buvo piktas, nepatenkintas, visus, taip pat ir jį (E. M.) negražiai vadino. Nukentėjusiojo ir L. K. konflikto nematė. Atsimena, kad K. Č. nukentėjusįjį ramino, bet šis nesileido raminamas. Nematė, kad nukentėjusysis K. Č. būtų ką padaręs. Nematė, kad nukentėjusysis ir M. M. būtų vienas kitam trenkę. Pats niekur nesikišo. Įtaria, kad nukentėjusysis buvo išgėręs. Nematė, neatsimena, kad nukentėjusysis būtų nukritęs ant žemės. Nuėjo pas nukentėjusiojo draugę, kuri miegojo, ir sakė vestis nukentėjusįjį namo. Neatsimena kaip atrodė nukentėjusysis prieš jį pasiimant draugei. Ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius parodymus, tada geriau viską atsiminė. BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad išgirdęs riksmus išėjo iš pavėsinės į kiemą. Pamatė, kad E. J. ranka užsiėmęs už veido. Dėl ko jis buvo užsiėmęs už veido, nežino. Ant žemės nukritusio nukentėjusiojo nematė. Šalia E. J. buvo kiti šventės dalyviai. Pamena, kad E. J. apsistumdė su K. Č., nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigęs, agresyvus. Nematė, kad kas nors E. J. būtų sudavęs smūgius. Kad nukentėjusiojo veidas būtų kruvinas ar sutinęs, nepastebėjo. E. J. nesiskundė, kad būtų sužalotas. Pažadino E. J. draugę ir E. J., jo draugė bei A. Ž. išvažiavo. Nepastebėjo, ar išvažiuojant E. J. veidas buvo patinęs, kraujuotas. Apie tai, kad lūžęs nukentėjusiojo žandikaulis, sužinojo kitą dieną iš draugų. Pats nematė, kad nukentėjusiajam L. K. ir M. M. būtų sudavę smūgius į veidą (1 t., b. l. 114–116). Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, nurodė, kad tada aplinkybes atsiminė geriau. Dabar neatsimena, kad nukentėjusysis buvo užsiėmęs už veido, dėl to pakomentuoti negali. Konflikto su nukentėjusiuoju neatsimena. Neatsimena kaip prie stalo grįžo L. K.. Nematė, kad nukentėjusysis kristų per tvorą. Ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo užsidengęs veidą, tvirtina (2 t., b. l. 144, 145).

14. Liudytojas L. D. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neatsimena, buvo kaimyno K. Č. gimtadienyje. Gimtadienyje buvo vartojamas alkoholis, tačiau jis pats nevartojo. Kažkas pradėjo klykauti. Iš pavėsinės nuėjo į vietą ir pamatė, kad ten buvo L. K. ir E. J.. Dar lyg S. R. buvo. Nukentėjusysis visiškai nesiorientavo aplinkoje, kalbėjo nesąmones, puolė ant L. K., jį smaugė. Buvo tamsu, bet galima įžiūrėti kas vyksta. Matė, kad nukentėjusysis puolė L. K.. Paėmė su ranka, su alkūne ir smaugė. Nukentėjusysis tiesiog šoko ant L. K.. Gindamasis L. K. sudavė nukentėjusiajam delnu, pataikė kažkur į veidą. Kuria ranka trenkė neatsimena. Atrodė, kad smūgis nestiprus. Nukentėjusysis nenukrito, kraujo nebuvo. Nematė, kad nukentėjusiojo veidas būtų sutinęs. Nematė jo užsiėmusio už veido. Konfliktas baigėsi. Pasakė L. K. eiti kartu tolyn nuo įvykio vietos. L. K. nusivedė norėdamas išskirstyti konfliktuojančius. Nukentėjusysis buvo agresyvus, galėjo dar ir kitaip sužaloti L. K.. Po L. K. smūgio nukentėjusiajam dar kažkiek matė nukentėjusįjį. Po to, kai nusivedė L. K., daugiau nieko neatsimena. Asmeniškai nematė, kad nukentėjusysis krito ant žemės ar krito per tvorą. Tik girdėjo apie tai. Nežino, kas galėjo nukentėjusiajam sulaužyti žandikaulį (2 t., b. l. 145, 146).

15. Liudytoja R. J. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad sūnui E. J. skambino apie 5.00 val. ryto, tačiau su juo negalėjo susikalbėti, nesuprato ką jis sako. Apie įvykį sužinojo iš A. Ž., kuris pasakė, kad įvyko konfliktas, kurio metu L. K. trenkė E. J. į veidą. A. Ž. tuo metu ėjo paimti akinių, išgirdo pokštelėjimą ir atsisukęs pamatė krentantį E. J.. Priėjo prie jo patikrinti, ar visi dantys liko. L. K. per „Facebook“ parašė, kad reikia susitikti vakaro dalyviams ir pasiaiškinti situaciją. Nuvykus į sodybą buvo A. Ž., K. Č., L. K., M. M.. L. K. ir M. M. pasakė, kad trenkė E. J. į veidą. Tačiau teigė, kad smūgiai buvo nestiprūs, negalėjo sukelti didelių sužalojimų. Tai girdėjo kartu buvęs R. N.. Dar pasakojo, kad nukentėjusysis triukšmavo, neadekvačiai elgėsi ir pats yra kaltas. K. Č. teigė, kad nukentėjo nuo E. J., parodė mėlynę prie akies, bet paaiškėjo kad jis buvo sumuštas kitomis aplinkybėmis. L. K. nesakė, kad nukentėjusysis jį smaugė, smaugimo žymių nerodė. Jokių sužalojimų ant jo nematė. A. Ž. atnešė E. J. kruvinus marškinėlius, batus ir kepurę. Išvažiuojant iš sodybos L. K. sakė, kad vis tiek nieko nepavyks įrodyti. A. Ž. taip pat rašė žinutes „Facebook“ nuketėjusiojo broliui E. J., kuriose patvirtino, kad L. K. trenkė E. J., girdėjo pokštelėjimo garsą ir matė krentantį nukentėjusįjį. Iš pradžių kai dar niekas nežinojo pasekmių, A. Ž. visą situaciją apibūdino kitaip, t. y. kad L. K. buvo arogantiškas nuo pat vakarėlio pradžios, visi juokai buvo grubūs. Tai sakė ir K. D.. E. J. pasakojo, kad tarpusavio juokai peraugo į konfliktą ir tada L. K. jam trenkė (2 t., b. l. 170–172).

16. Liudytoja K. D., apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. ji, E. J., A. Ž. ir D. Š. važiavo į K. Č. gimtadienį. Atvažiavus pamatė, kad vaikinai jau buvo išgėrę. L. K., kurio anksčiau nepažinojo, taip pat buvo išgėręs. Iš jo pusės buvo keletas įžeidžiančių replikų. Pavėsinėje vartojo alkoholį. Viskas buvo gerai iki tol, kol apie 24.00 val. nuėjo miegoti, nes blogai pasijuto dėl suvartoto alkoholio. Po vidurnakčio atėjo pažadinti K. ir I., sakė, kad E. J. yra agresyvus ir reikia važiuoti namo. Kai pamatė E. J., jis dar buvo „užsiplieskęs“, agresyvus. Buvo neblaivus, matėsi, kad yra nemažai išgėręs alkoholio. Prieš išvažiuojant iš sodybos matėsi, kad E. J. rūbai kraujuoti. Kraujuoti buvo jo marškinėliai, jų priekis. Marškinėliai buvo išpurvinti. Ant jo kūno sužalojimo žymių nepastebėjo. Iš karto suprato, kad kraujas yra E. J.. Dar prieš ateinant jai sakė, kad jie susipyko ir buvo muštynės, dėl to nusprendė, kad marškinėliai kraujuoti nuo muštynių. Sustojus degalinėje E. J. nuėjo. Po kurio laiko E. J. skambino ir jai, ir A. Ž.. Jie pasitiko nukentėjusįjį, parvedė namo. Neprisimena, ar prieš išvažiuojant matė ant nukentėjusiojo veido kraują. Viskas vyko seniai, pamiršo. Jei ikiteisminio tyrimo metu taip sakė, tai galėjo taip būti. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad lauko pavėsinėje šventė K. Č. gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus. Ji (K. D.) nuėjo į gyvenamąjį namą, kur atsigulė. Po 24 val. ją pažadino K. Č. ir I.. A. Ž. prašė pakalbėti su E. J., kad šis sėstų į automobilį, kad juos parvežtų namo. Kalbėdama su E. J. prieš sėdant į automobilį matė, kad E. J. veidas buvo kruvinas, matėsi, kad jis gavęs smūgių. Rūbai buvo purvini. E. J. sakė negražius žodžius, sakė, kad jie jam ne draugai. Degalinėje E. J. išlipo iš automobilio ir nuėjo. Kai pasitiko E. J., kad jį parvesti į namus, jis atrodė taip pat, kaip išsivežant jį iš K. Č. gimtadienio, ant veido buvo kraujo, tik jau matėsi, kad dešinė veido pusė patinusi. E. J. dar sakė „matai ką jie man padarė, draugai skaitosi“. Gimtadienyje vykusio konflikto ji nematė, nes miegojo (1 t. b. l. 90–92). Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, nurodė, kad jie yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius parodymus (2 t. b. l. 173, 174).

17. Liudytojas S. R. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2017 m. vasaros pabaigoje, tikslios datos neatsimena, galėjo būti rugpjūčio mėnuo, buvo pakviestas į draugo K. Č. gimtadienį. Kaltinamuosius pažįsta. Į gimtadienį atvyko antroje dienos pusėje, šventė prie bendro stalo pavėsinėje. E. J. matė pirmą kartą. Sutemus išgirdo triukšmą, nuėjo pažiūrėti kas ir kur vyksta. Buvo išgėręs 1-2 butelius alaus pora valandų prieš veiksmą. Atsimena, kad nukentėjusysis stovėjo arti K. Č., jie ginčijosi, bet kažko konkrečiai nematė. K. Č. bandė nukentėjusįjį nuraminti. Kai jis (S. R.) atėjo, visi aiškinosi kas vyksta. Ten buvo L., gal dar L. buvo. Buvo grupelė. Visų asmenų neatsimena. Nukentėjusysis elgėsi agresyviai, buvo badoma jį raminti, bet nepavyko. Nukentėjusysis mosikavo rankomis, grasino, metėsi link L. K., o L. K. jam trenkė į veidą, bet ne tiek, kad sulaužytų žandikaulį. Nekreipė dėmesio į kurią pusę ir kuria ranka trenkė, nes viskas greitai vyko. Matė, kad L. K. smogė gynybinį smūgį. Patį smūgį matė, buvo tamsu, tačiau kažkiek apšvietimo toje vietoje buvo, buvo kaip prieblanda. Neatsimena ar po smūgio nukentėjusysis nukrito. Nukentėjusysis staigiai metėsi, buvo garsas iš delno, bet ne toks stiprus, kad sužalotų žmogų. Matė, kad po nukentėjusiojo „metimosi“ L. K. kažką padarė, panašu, kad su delnu pliaukštelėjo, nes buvo garsas. Kiek pamena, trenkė delnu. Nebuvo vietos, nebuvo amplitudės veiksmui, todėl smūgis buvo ne iš kumščio, o iš delno. Matė, kad nukentėjusysis ir L. K. buvo labai arti, o pačio kontakto neatsimena. Kas paskui nutiko ir kur nuėjo po L. K. trenkimo nukentėjusiajam, neatsimena. Bet kad nukentėjusysis susmuktu taip pat neatsimena. Nematė, kad nukentėjusiajam trenktų M. M.. Ką M. M. veikė neatsimena. Neatsimena ar jis atėjo prie stalo. Neatsimena, kad nukentėjusiojo veidas ar marškinėliai būtų buvę kruvini. E. J. veido lyg nebuvo užsiėmęs. Neatsimena, ar buvo asmenų, kurie žiūrėtų, ar buvo išdaužti E. J. dantys. Nukentėjusiojo kontakto su kitais žmonėmis nematė. Stovėjo nuo nukentėjusiojo 10-20 metrų atstumu su K. mergina I., kad ją apsaugotų. Žiūrėjo, kad nukentėjusysis neįgriūtų į vandens telkinį, aplink kurį vaikščiojo. Nukentėjusysis nelabai stabiliai vaikščiojo po kiemą, nes buvo vartojamas alkoholis. Nematė, kad jis griuvinėtų, bet matė, kad nukentėjusysis persivertė per tvorą. Po dienos ar dviejų sužinojo, kad nukentėjusiajam sulaužytas žandikaulis (2 t. b. l. 174–176).

18. Liudytojas S. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį, dienos neatsimena, po vidurnakčio, iš A. Ž. gavo žinutę. Jis prašė parvežti iš gimtadienio. Su A. Ž. yra draugai. Nukentėjusįjį E. J. taip pat pažinojo, yra jo draugas. Iš gimtadienio vežė ne tik A. Ž., bet ir E. J., jo draugę. E. J. nelabai norėjo sėstis į automobilį, buvo piktokas, prie automobilio susirinkę žmonės bandė jį įsodinti į automobilį. Automobilyje E. J. sėdėjo už jo (S. S.), todėl jo būklę nelabai matė. Tiksliai neatsimena, bet nukentėjusysis lyg buvo be marškinėlių, iki pusės nuogas. Važiuojant automobiliu jokių skundų nebuvo, A. Ž. šiek tiek pykosi su nukentėjusiuoju. Sustojus degalinėje E. J. išlipo iš automobilio, lipti atgal nenorėjo, todėl jis su A. Ž. ir E. J. drauge išvažiavo. Neatsimena kokia buvo nukentėjusiojo sveikatos būklė įlipus į automobilį. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (ištrauka dėl nukentėjusiojo išvaizdos sėdant į automobilį), kuriuose liudytojas nurodė, kad E. J. sėsti į automobilį nenorėjo, buvo labai piktas, suirzęs, nenorėjo važiuoti į namus. Matėsi, kad yra neblaivus. Kai sėdo į automobilį, matė prie jo lūpos truputį kraujo. Veidas nebuvo sutinęs (1 t., b. l. 150–152). Liudytojas patvirtino, kad jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad sėdant į automobilį prie nukentėjusiojo lūpos buvo truputis kraujo, tai taip ir galėjo būti ir jis tai matė. Dabar šios aplinkybės neatsimena. Veidas nebuvo sutinęs, dėl kraujo atsiradimo priežasties neklausinėjo. Žinojo, kad buvo kažkoks ginčas. Nekalbėjo apie tai, kad kažkas su kažkuo mušėsi. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybė dėl kraujo yra teisinga, ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina (3 t., b. l. 15, 16).

19. Liudytojas K. Č. pirmosios instancijos teisme parodė, kad yra M. M. pusbrolis. L. K. yra draugas. 2017 m. rugpjūčio 5 d. šventė gimtadienį. Sėdėjo pavėsinėje, vartojo alkoholį. Apie 24.00 val. prasidėjo konfliktas. Konfliktas prasidėjo dėl to, kas yra geriau – brendis ar degtinė. Nukentėjusysis teigė, kad geriau yra degtinė, o kiti, kad brendis. Nukentėjusysis pradėjo ant visų pykti. Nuėjo su nukentėjusiuoju pakalbėti, bekalbant nukentėjusysis sudavė į veidą, bet nestipriai. Sužalojimai padaryti nebuvo, nukentėjusiajam pretenzijų nereiškia. Buvo pargriovęs nukentėjusįjį, ramino jį, bet jam netrenkė. Nuo jo veiksmų lūžti žandikaulis negalėjo. Kiti atėjo pažiūrėti, kas vyksta. Atėjo L. K., kurį nukentėjusysis netrukus pradėjo smaugti. Dar A. Ž. buvo atėjęs. Kai nukentėjusysis pradėjo smaugti L. K., šis trenkė nukentėjusiajam delnu. Negali pasakyti kuria ranka trenkė. Trenkė gindamasis. Kas buvo toliau neatsimena. Neatsimena ar nukentėjusysis buvo sužeistas. BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose užfiksuota, kad apie 24 val. prasidėjo konfliktas dėl alkoholio, E. J. tapo agresyvus, pradėjo įžeidinėti šventės dalyvius. Su E. J. išėjo iš pavėsinės, kalbėjosi, E. J. jam vieną kartą trenkė, tada jis nukentėjusįjį pargriovė ant žemės, ramino. Raminti bandė ir A. Ž., kuriam E. J. suplėšė marškinėlius. Iš pavėsinės atėjo L. D., L. K., M. M., I., S.. Kitų nepamena. Visi ramino E. J.. L. K. taip pat bandė raminti nukentėjusįjį, bet šis griebė rankomis L. K. už kaklo, pradėjo smaugti ir L. K. delnu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą. Į kurią pusę sudavė, neįsidėmėjo, nes buvo tamsu. Nepamena, ar po suduoto smūgio nukentėjusysis parkrito, nes E. J. dėl girtumo ne vieną kartą pats griuvo. Prie nukentėjusiojo buvo priėjęs ir M. M., kuris taip pat ramino nukentėjusįjį. Matė, kaip M. M. vieną kartą iš delno sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą. Neatsimena ar po M. M. smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės. Matė, kaip E. J. vertėsi per tvorą ir ėjo tolyn. Nenorėdami palikti jo vieno parsivedė jį atgal. Buvo iškviestas draugas, kuris išvežė E. J.. Iš A. Ž. žino, kad prie degalinės E. J. išlipo, A. Ž. ir K. D. jo ieškojo, radę parvedė į namus. Kitą dieną atvažiavo E. J. mama, pradėjo klausinėti kas sumušė sūnų, sakė, kad sulaužytas žandikaulis. L. K. ir M. M. pasakė, kad jie sudavė po vieną smūgį į veidą. Jis nežino, ar nuo L. K. ir M. M. smūgio galėjo lūžti žandikaulis. E. J. buvo girtas, griuvinėjo, griuvo per tvorą ir griūdamas taip pat galėjo susilaužyti žandikaulį (1 t., b. l. 74–77). Liudytojas K. Č. parodymus patvirtino. Papildomai paaiškino, kad nesuprato koks buvo L. K. smūgis – stiprus ar skausmingas. Matė šį smūgį ir tiek. Ką po smūgio darė nukentėjusysis neatsimena, bet jis dar liko šventėje. Per tvorą E. J. lipo ne iš karto po smūgio. Nežino, nematė ir nežiūrėjo ar nukentėjusysis susižalojo į už tvoros esančias skardas. Nukentėjusysis buvo pargriuvęs kaip girtas žmogus. Jis daug kartų buvo nukritęs. Jis pats (K. Č.) taip pat buvo išgėręs, bet ne tiek, kad nieko nesuprastų ir nieko neprisimintų. Neatsimena ar po to, kai nukentėjusysis griuvo per tvorą, jo veidas buvo sudaužytas, ar ant jo buvo kraujo. Neatsimena ar matė kraują ant nukentėjusiojo veido. Tvirtina, kad M. M. ir L. K. sudavė po vieną smūgį E. J.. Tuo metu kai buvo suduodami smūgiai, ji buvo netoli, bet atstumo neatsimena. Neatsimena ar po smūgių nukentėjusiajam pasirodė kraujas, ar jis užsiėmė veidą. Geriau aplinkybes atsiminė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (3 t. b. l. 17, 18).

Žemesnės instancijos teismas

20. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje K. Č., apklausiamas kaip liudytojas, parodė, kad įvykio nebeprisimena, nes jau praėjo du metai. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau, tyrėjai sakė tiesą. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas juos patvirtino. Paaiškino, kad tikrai neatsimena atstumo tarp M. M. ir nukentėjusiojo. Nuo jo (K. Č.) iki M. M. ir E. J. buvo apie 10 metrų, buvo tamsus paros metas. M. M. E. J. ramino žodžiu. Neatsimena kaip po smūgio atrodė nukentėjusysis. Neatsimena, ar nukentėjusysis buvo nukritęs. Neatsimena aplinkybių, nes praėjo du metai. Neatsimena, ar nukentėjusysis po smūgio buvo užsiėmęs už veido. Nukentėjusysis jam (K. Č.) numetė savo marškinėlius, kai jis (K. Č.) pasakė, kad nukentėjusysis turės atpirkti marškinius. Nesuprato, koks buvo suduotas smūgis – ar stiprus, ar švelnus, skausmingas ar ne. Ant nukentėjusiojo kraujo nematė. Apšvietimas buvo nuo „(duomenys neskelbtini)“ pastato (4 t., b. l. 48).

21. Liudytoja I. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, dienos neatsimena, galėjo būti 5 diena, šventė draugo K. Č. gimtadienį, buvo vartojamas alkoholis. Pati alkoholį vartojo, bet buvo išgėrusi vieną koktelį, nebuvo visiškai apsvaigusi. Pavėsinėje prasidėjo ginčas dėl alkoholio, nukentėjusysis su kažkuo susiginčijo. Iš pavėsinės visi išėjo į lauką. E. J. susinervinęs pastūmė K. Č. ir trenkė jam į veidą, grasino K. Č.. K. Č. pargriovė jį ant žemės. Tikslių detalių neatsimena. Dar atsimena, kad nukentėjusysis ėjo per kiemą ir stumdėsi su visais. Visi jį bandė raminti. Nukentėjusysis šoko per tvorą, pasikabino ir nukrito ant priekinės kūno dalies. Ji buvo 1-2 m atstumu nuo tvoros kai nukentėjusysis vertėsi. Tvora buvo apie 1 m aukščio, todėl krisdamas nukentėjusysis galėjo susižaloti. Po persivertimo per tvorą E. J. niekuo nesiskundė, toliau ant visų rėkė. Nukentėjusysis buvo pakeltas ir tada laukė S., kuris nukentėjusįjį turėjo parvežti į namus. Ji (I. K.) ir K. Č. buvo atėję už tvoros. Bandė nukentėjusiajam padėti. Šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, gal neprisiminė. Po to ji (I. K.) buvo nuėjusi pažiūrėti nukentėjusiojo draugės, kurią buvo paguldę namuose. Kai grįžo, visi buvo gatvėje, atvažiavo S. ir išvežė nukentėjusįjį. Toliau nieko neatsimena. E. J. ir L. K. konfliktą matė, bet gal tik prabėgdama. Matė, kaip nukentėjusysis užšoko ant L. K., pradėjo jį smaugti. Nematė ar L. K. trūko oro, ar jis duso, ar jis bandė išsilaisvinti. Matė, kad nukentėjusysis šoko ant L. K., o šis gindamasis, bandydamas atstumti nukentėjusįjį, trenkė nukentėjusiajam per veidą. Negali pasakyti, ar kas kitas bandė išlaisvinti L. K. kaklą. Nematė, su kuria ranka trenkė, bet nebuvo smūgio, kad nukentėjusysis parkristų. Nuo smūgio nukentėjusysis net nesureagavo. L. K. smogė nestipriai, nes nukentėjusysis net nesulingavo, nenukrito. Smūgis buvo delnu, kaip antausis. Neatsimena kas vyko po antausio. Nematė kokia buvo nukentėjusiojo reakcija po smūgio. Tiesiog matė, kad nukentėjusysis kaip stovėjo, tai ir stovėjo. Negali pasakyti ar nukentėjusysis nuo L. K. smūgio nugriuvo. Atsimena, kad ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus. Kiek dabar atsimena, tai nukentėjusysis lyg stovėjo po L. K. smūgio, bet nėra dėl to tikra. Į kurią veido pusę nukentėjusiajam trenkė L. K. ir M. M. negali pasakyti. Nežino kiek buvo valandų kai vyko konfliktas ir nukentėjusysis persivertė per tvorą. Buvo tamsu. Paskui nukentėjusysis buvo agresyvus, ant visų puolė. E. J. konflikto su M. M. nematė. Nematė, kaip M. M. sudavė, tik girdėjo kaip aplinkiniai sakė, kad M. M. sudavė. Tuo momentu buvo, bet nematė kaip viskas įvyko. Gal buvo užsisukusi į kitą pusę, nes tas konfliktas jau užtrukęs buvo. Neprisimena ar po L. K. ir M. M. suduotų smūgių E. J. rėkė. Kai atvažiavo S. S. neatrodė, kad nukentėjusiajam skaudėtų, kad jis būtų kruvinas. Nematė ant jo jokių sužalojimų. Konflikto vieta nebuvo apšviesta, bet ten buvo kaip pilnaties šviesa, šviesa sklido nuo netoliese esančio (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo tamsu, nes nematė nei žmonių veido mimikų, nieko, buvo matyti žmonės. Detalių nebuvo galima įžiūrėti. Neatsimena, kaip nukentėjusysis buvo apsirengęs. Iš A. Ž. žino, kad po gimtadienio važiuojant namo buvo užsukę į degalinę, paskui po 1-2 valandų skambino nukentėjusysis ir prašė parvesti namo, nes nesiorientavo kur randasi. Kiek žino, kitą dieną buvo atvažiavusi nukentėjusiojo mama, pasiėmė nukentėjusiojo paliktus daiktus. Dėl daiktų sukruvinimo nieko pasakyti negali, pas nukentėjusįjį kraujo nematė. Neatsimena ar nukentėjusysis vertėsi per tvorą po jam suduotų smūgių ar ne. Po vertimosi per tvorą nukentėjusysis nesiskundė, kad jam ką skaudėtų (3 t. b. l. 18–20).

22. Liudytojas M. Ž. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje K. Č. namuose šventė K. Č. gimtadienį. Jis (M. Ž.), D. Š., E. J., A. Ž. ir nukentėjusiojo draugė atvažiavo apie 20.00 val. D. Š. apie 23.00 val. pasijuto blogai, nes vartojo alkoholį. Dėl to iš gimtadienio išvyko apie 24.00 val., įvykio nematė. Vakarėlyje buvo linksma, įtampos, konfliktų nebuvo. Nukentėjusysis buvo šiek tiek padauginęs alkoholio, bet nekilo įtarimų, kad jis vėliau gali muštis. Vakarėlyje buvo vartojamas brendis, alus. Aplinkybes geriau atsiminė po įvykio, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko (3 t. b. l. 20, 21).

23. Liudytoja D. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį, dienos neatsimena, vyko K. Č. gimtadienis. Į gimtadienį atvyko su M. Ž., nukentėjusiuoju ir jo drauge. Jokių negerų dalykų nepastebėjo, visi buvo draugiški. Iš nukentėjusiojo pusės nieko išskirtinio nepastebėjo. Iš gimtadienio išvyko apie 24.00 val., nes per daug išgėrė. Iki to laiko nieko nebuvo nutikę (3 t. b. l. 21).

24. Liudytojas E. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad tikslios datos neatsimena, bet iš mamos sužinojo, kad sumuštas brolis E. J.. Tada pamatė „Facebook“ žinutes nuo A. Ž.. Žinutės buvo išsiųstos naktį, todėl iš karto jų nepamatė. A. Ž. rašė, nes norėjo kad jis parsivežtų brolį iš vakarėlio, nes matė, kad prasideda negeri dalykai. Parašė A. Ž. kas nutiko. A. Ž. parašė, kad E. J. „šakojosi“, jį bandė raminti. A. Ž. neleido kažko broliui daryti, ėjo ieškoti akinių, eidamas išgirdo „pokšt“, atsisuko, pamatė krentantį žemyn E. J., prie E. J. matė tikėtina L. K., kuris, tikėtina, ir trenkė E. J.. Dar A. sakė, kad E. J. su „(duomenys neskelbtini)“ kažką šnekėjosi. Broliui buvo pasakęs apie šį susirašinėjimą „Facebook“. Konkreti konflikto priežastis jam įvardinta nebuvo. Kaip buvo apsirengęs brolis, kai grįžo namo, nežino. Pats susirašinėjo su A. Ž., kuris viską ir papasakojo (3 t., b. l. 52, 53).

25. Liudytojas A. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo draugo K. Č. gimtadienis. Atvažiavo su M. Ž., E. J., D. Š. ir K. D.. Apie vidurnaktį įvyko kivirčas tarp K. Č. ir E. J.. Matė konfliktą. Yra įprasta „pasižodžiauti ant bajerio“, bet greitai pastebėjo, kad tai jau visai ne juokai ir E. J. pradėjo stumdytis su K. Č., E. J. trenkė kumščiu K. Č. į veidą. Nemano, kad trenkė stipriai. K. Č. nukentėjusįjį ramino. Tada priėjo jis (A. Ž.), taip pat ramino nukentėjusįjį, bet šis nenusiramino. Tas raminimas vyko gerą valandą. Kaip konkrečiai viskas vyko gerai neatsimena, nes buvo labai girtas. E. J. konfliktavo su visais, kas bandė jį raminti. Dabar negali patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kad šalia nukentėjusiojo įvykio vietoje matė L. K.. Buvo be akinių, nieko per daug tada nematė. Negali tiksliai patvirtinti aplinkybės dėl L. K. matymo šalia ir smūgio sudavimo. Norėjo parvežti E. J. namo, kol šis neprisidarė problemų. Skambino nukentėjusiojo mamai, broliui, bet jie neatsiliepė. Parvežti sutiko S. S.. Važiuojant namo ir sustojus degalinėje E. J. išlipo iš automobilio ir nuėjo. Kur jis nuėjo, nežino. Už kokių 15-20 minučių E. J. rašė, kad jį parvestų į namus. Nuo išlipimo degalinėje iki to laiko, kai vėl pamatė nukentėjusįjį, praėjo maždaug iki valandos laikotarpis, gal pusvalandis, 40 minučių. E. J. prastai atrodė. Jis buvo basas, murzinas, tikriausiai kažkur kritęs. Pagalvojo, kad nukentėjusysis buvo kažkur sustojęs pagulėti, nukritęs, nes buvo girtas. Neatkreipė dėmesio į tai, ar prieš nukentėjusiajam išeinant iš degalinės, jis buvo purvinas. Jis galėjo išsipurvinti ir tada, kai buvo prispaustas prie žemės, o dar labiau išsipurvinti eidamas namo. Kai vėl pamatė nukentėjusįjį po pasišalinimo iš degalinės, jo veidas buvo patinęs prie žandikaulio, nebuvo įmanoma su juo susikalbėti. Neatkreipė dėmesio, ar ant nukentėjusiojo buvo kraujo. Šio fakto neatsimena. BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinti A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad K. Č. ir E. J. susistumdė, K. Č. įspėjo nukentėjusįjį, kad šis nusiramintų. Kas paksui vyko, gerai nepamena, bet nukentėjusysis nenurimo, tapo labai agresyvus, buvo labai neblaivus, šūkavo. Matė, kad kažkuris jaunuolis nukentėjusiajam sudavė vieną nestiprų smūgį. Kas sudavė neįsiminė, tik vėliau draugai išsiaiškino, kad sudavė L. K.. Nuo smūgio E. J. ant žemės nenukrito. Smūgis nebuvo stiprus. Nematė, kad dar kas būtų sudavęs smūgį, nes ėjo pasiimti akinius. Tik draugai sakė, kad E. J. nestiprų smūgį į veidą sudavė M. M.. E. J. bandė konfliktuoti ir su juo, buvo parkritę ant žemės, tačiau smūgių nesudavė. E. J. nenurimo, todėl apie 2 val. paskambino S. S., kad parvežtų namo. Namo išvažiavo jis, K. D. ir E. J.. Buvo sustoję degalinėje, E. J. išlipo ir kažkur nuėjo. Apie 3.30 val. parašė žinutę, kad jį palydėtų iki namų. Jam ir K. D. vėl susitikus E. J., jo veido dešinė pusė buvo stipriai sutinusi. Ant veido ir marškinėlių buvo kraujas. E. J. spjaudėsi krauju. Kai E. J. buvo automobilyje, jo veidas nebuvo sutinęs, kraujas nebėgo, jis nebuvo sužalotas. Kas E. J. sužalojo, jis nežino. E. J. nesakė. Palydėjo jį į namus. Kitą rytą telefonu kalbėjo su E. J., šis sakė, kad nieko neprisimena, niekam pretenzijų neturi (1 t. b. l. 129–132). Liudytojas A. Ž. patvirtino, kad viskas buvo taip, kaip parašyta, tik ne jis pažadino K. D.. Jei sakė, kad po to, kai vėl susitiko E. J. po šio pasišalinimo iš degalinės, ant veido, marškinėlių buvo kraujo, spjaudėsi krauju, tai taip ir buvo. Šiuo metu kraujo ant veido, rūbų neatsimena. Atsimena tik spjaudymąsi. Naktį skambino E. J. mamai, tačiau ji neatsiliepė. Su ja kalbėjo ryte. Ką pasakojo neatsimena, dar buvo girtas. L. K. smūgio nematė. Matė tik, kad jis buvo prie E. J., o ar trenkė negali pasakyti, nes buvo daug žmonių. Kažkas sakė, kad galbūt L. K. trenkė, pats šio fakto nematė. Vakarėlyje nematė nei vieno nukentėjusiajam suduoto smūgio, nors ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad matė. Kraujo ant nukentėjusiojo veido, drabužių vakarėlio metu nematė. Neatsimena kaip nukentėjusysis buvo apsirengęs. Nematė, kad nukentėjusysis būtų užsiėmęs veidą. Nematė, kaip E. J. vertėsi ar lipo per tvorą. E. J. buvo daug kartų pargriautas, prispaustas prie žemės, kad ramintųsi. Pirmiausia K. Č. su nukentėjusiuoju susistumdė, tada jis (A. Ž.), tada visi kiti. Nukentėjusįjį bandė raminti ne vienas žmogus. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose susistumdymo eiliškumas nurodytas nelogiškai. Protokolas buvo surašytas iš jo (A. Ž.) žodžių, protokolą perskaitė, su juo susipažino, pasirašė, pastabų nereiškė. Buvo chaotiška apklausa, eigą nelabai atsiminė. Surašant protokolą nelabai skaitė, nes galvojo, kad viskas bus gerai. Dabar yra neatitikimų, apklausos metu nebuvo girtas. Apklausa buvo atlikta maždaug po dviejų mėnesių, viskas jau buvo susistovėję. Išeina, kad protokolą tyrėja surašė teisingai. Pasirodo, kad tada teisme duoti parodymai yra neteisingi. Dėl susistumdymo eigos teisingesni teisme duoti parodymai. Kaltinamieji parodymų neįtakojo. E. J. broliui rašė dar būdamas pagiringas. Nežino ką tiksliai ten rašė. Žinučių tikslumo patvirtinti negali. Nežino kokiu tikslu jas rašė. Nežino kokiu tikslu nurodė, kad L. K. trenkė E. J.. Rašydamas, kad ramus, nekonfliktinis, kalbėjo apie L. K., o rašydamas, kad ardosi kaip beprotis, kalbėjo apie nukentėjusįjį. Nematė krentančio nukentėjusiojo po įvardinto „pokšt“. Ką pasakojo E. J. mamai ir broliui neatsimena, patvirtinti negali, tikriausiai jiems pasakojo kažką panašaus. Gali būti, kad L. K. geriausiai atsimena, dėl to nurodė, kad jis stovėjo prie E. J.. Nurodyti skirtingas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neturi tikslo. Teisme duoda teisingus parodymus. Tvirtina tai, ką matė, ką prisimena. Tą vakarą buvo daug išgėręs, įvykio aplinkybes atsimena protarpiais. Atsimena, kad kažkas kažką pargriovė, nukentėjusysis susistumdė su vienu, su kitu, tada jis (A. Ž.) jau skambino ir važiavo namo (3 t., b. l. 53–56).

26. Ekspertas D. T. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad negalėjo duoti šimtaprocentinės išvados kokiu būdu nukentėjusysis patyrė traumą, nes nebuvo nurodyta praktiškai jokių aplinkybių išskyrus tai, kad žmogų užpuolė ir sumušė. Todėl neatmetama tikimybė, kad trauma galėjo būti patirta griūnant. Per visą ekspertinę 22 metų praktiką neteko matyti, kad žandikauliai lūžtų nuo griuvimo. Žandikauliai lūžta dėl tiesioginio trauminio poveikio kontaktuojant su kietu paviršiumi. Taip pat nėra buvę atvejo, kad delnu sulaužytų žandikaulį, nes delnas amortizuoja. Turėtų būti kumštis, kietas daiktas, koja ir panašiai. Mažai tikėtina, kad trauma buvo patirta griūnant, nebent žmogus griuvo visu ūgiu, rankos buvo už nugaros. Griūnant visu ūgiu būna nubrozdinimai. Be to, griūnant gaunasi slydimas. Būtų daugiau sužalojimų, nubrozdinimų kontakto vietoje. Jei tokių aplinkybių nėra, tai trauma būna patirta dėl tiesioginio trauminio poveikio. Medicininiais dokumentais rėmėsi dėl to, kad apžiūra vyko praėjus ilgesniam laikui po įvykio. Jei būtų medicininiuose dokumentuose nurodytas nubrozdinimas žandikaulio srityje, išvada dėl to nesikeistų. Apie nukentėjusiojo kraujavimą jokių duomenų neturi. Jei kraujavimas iš išorės, tai turėtų būti padaryta žaizda tiesiogiai nuo trauminio poveikio, arba pats žandikaulis, jo lūžgalis, gali išplėšti žaizdą. Jei kalbama apie kraujavimas burnos ertmėje, tai turėtų būti nuo smūgio viduje žaizda, arba lūžęs žandikaulis gali įdrėksti minkštuosius audinius. Nuo vidinio žandikaulio lūžio kraujavimas gali būti, tačiau nebūtinai dėl to, kad lūžo žandikaulis. Kraujavimas gali atsirasti nuo smūgio – lūpoje atsirasti žaizdelė. Dėl sudavimo delnu lūžti žandikaulis negalėjo. Praktikoje tokio atvejo nėra buvę. Dėl veido srities traumos griūnant nuo laiptų labai mažai tikėtina. Tokiu atveju žmogus turėtų būti rankomis už nugaros, nesąmoningas, apsibrozdinęs. Visas veidas būtų „nutarkuotas“. Mano, kad buvo tiesioginis smūgis, t. y. trauminis poveikis į apatinį žandikaulį. Sužalojimo pobūdis neatspindi kieto buko daikto savybių. Tai galėjo būti kumštis, koja ar koks kitas panašus kietas bukas daiktas. Jei būtų žaizda, tada būtų galima galvoti apie briauną. Bet to nėra. Jei buvo užduotas klausimas, ar sužalojimas galėjo būti padarytas kumščiu, tai ir atsakė, kad kumščiu. Kadangi paklausė ar delnu, ar kumščiu ar verčiantis tai ir pasakė, kad didžiausia tikimybė kumščiu. Detalizuoti kieto buko daikto negali, nes sužalojimo pobūdis to neatspindi. Jei būtų klausę, ar galėjo sužalojimas būti padarytas koja, būtų atsakęs, kad galėjo būti ir koja. Teoriškai yra galimybė dėl sužalojimo griūnant, bet iš praktikos tai yra nulinė procentinė tikimybė (3 t., b. l. 51, 52).

27. E. J. 2018 m. rugpjūčio 7 d. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), jį, dalyvaujantį K. Č. gimtadienyje, dėl nežinomų priežasčių sumušė taip pat gimtadienyje dalyvavę L. K. ir K. Č. pusbrolis, kurio duomenų nežino, suduodami nežinomą kiekį smūgių veidą, dėl to dviejose vietose lūžo apatinis žandikaulis (1 t., b. l. 18).

28. 2017 m. rugpjūčio 7 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą užfiksuota, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 7 d. E. J. protokolą – pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), jį, dalyvaujantį K. Č. gimtadienyje, sumušė taip pat gimtadienyje dalyvavęs L. K. ir dar vienas nenustatytas asmuo, suduodami nenustatytą smūgių skaičių į veidą, E. J. diagnozuotas apatinio žandikaulio lūžis dviejose vietose, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1).

29. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicininių dokumentų išraše užfiksuota, kad E. J. apžiūrėtas ir gydytas nuo 2017 m. rugpjūčio 6 d. 7.45 val. Ligos anamnezėje nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. naktį apie 2.00 val. nukrito nuo laiptų, patyrė veido srities traumą. Apžiūrėjus stebimas dešinės pusės veido patinimas (2 t., b. l. 90).

30. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas K. Č. parodė gyvenamąjį namą, kuriame jis gyvena ir kur jis su draugais šventė savo gimtadienį, parodė pavėsinę, kurioje šventė, vietą, kur E. J. susikonfliktavo su juo. Parodė pievoje vietą, kur E. J. konfliktavo su L. K. ir M. M.. Parodė kryptį link kur E. J. nubėgo, tvorą, per kurią E. J. lipo ir ant tvoros viršaus pasikabino ir persivertė į kitą tvoros pusę. Parodė už tvoros vietą, kur E. J. krito, prie tvoros stačiai sudėtas metalines skardas, vielos ruloną. Parodė kryptį, link kur E. J. nuėjo (1 t., b. l. 78–80, 81–87).

31. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja I. K. parodė gyvenamąjį namą, kuriame gyvena K. Č., kur buvo švenčiamas K. Č. gimtadienis. Parodė pavėsinę, kurioje buvo švenčiamas gimtadienis, vietą, kur E. J. susikonfliktavo su K. Č., vietą, kur E. J. konfliktavo su L. K. ir M. M.. Parodė kryptį, link kur E. J. nuėjo, tvorą, per kurią E. J. lipo, už tvoros vietą, kur E. J. krito. Ant kelio parodė kryptį link kur E. J. nuėjo (1 t., b. l. 139–141, 142–147).

32. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas S. R. parodė gyvenamąjį namą, kuriame gyvena K. Č., kur buvo švenčiamas K. Č. gimtadienis, pavėsinę, kurioje buvo švenčiamas gimtadienis. Pievoje parodė vietą, kur E. J. susikonfliktavo su K. Č. ir su L. K.. Parodė kryptį, kur E. J. bėgo link tvoros, medinę tvorą, kur E. J. apytiksliai lipo per tvorą, kitoje tvoros pusėje vietą, kur E. J., lipdamas per tvorą, vertėsi į kitą tvoros pusę ir nukrito, kryptį, kur E. J. nuėjo (1 t., b. l. 98–100, 101–106).

33. 2017 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. J. apatinio žandikaulio dvigubas lūžimas susidarė apatiniam žandikauliui kontaktuojant su kietu daiktu ar paviršiumi, galimai ir vieno trauminio kontakto pasekoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. rugpjūčio 6 d. Pagal turimus duomenis detalizuoti kieto buko daikto savybių nėra galimybės. Negalima atmesti tokios galimybės, kad sužalojimas galėjo gautis ir griūnant bei apatiniu žandikauliu atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius. Apatinio žandikaulio lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 51).

34. Specialisto 2017 m. gruodžio 22 d. paaiškinimo protokole specialistas D. T., atsakydamas į jam pateiktus klausimus, nurodė, kad lūžus žandikauliui, lūžimo vietoje tinimas gali prasidėti tiek iš karto, tiek ir praėjus keletui valandų, priklausomai nuo kraujavimo greičio ir dydžio. Lūžus žandikauliui kraujavimas gali būti tik tada, jeigu lūžimas yra atviras ir lūžimo metu lūžgaliai pažeidžia minkštuosius audinius (dantenas, burnos gleivinę). Medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad lūžimas buvo atviras. Burnos ertmėje nebuvo užfiksuota jokių žaizdų. Tiriamasis apžiūrai atvyko 2017 m. rugpjūčio 21 d., praėjus nuo traumos 15 dienų. Ant dantų jam buvo uždėta po operacijos antdantiniai įtvarai ir apžiūrėti burnos ertmės nebuvo galimybės. E. J. apžiūros metu kitokių sužalojimų nenustatyta. Apžiūra buvo atliekama praėjus 15 parų po sužalojimo padarymo. Per tokį laiko tarpą sužalojimai (mėlynės, nubrozdinimai) gali ir išnykti. Kadangi medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad E. J. dešiniame ausies kaušelyje buvo poodinė kraujosruva, todėl tikėtina, kad hematoma ausies landoje atsirado to paties trauminio poveikio į apatinį žandikaulį metu, kadangi apatinio žandikaulio galvutė yra anatomiškai priešais klausomąją landą. Šiuo atveju dvigubojo apatinio žandikaulio lūžimui užtenka ir vieno trauminio poveikio į apatinio žandikaulio sritį (1 t., b. l. 57–59).

35. Specialisto 2018 m. sausio 29 d. paaiškinimo protokole specialistas D. T., atsakydamas į jam pateiktus klausimus, nurodė, kad yra tik labai nedidelė tikimybė, kad apatinio žandikaulio lūžimą būtų galima padaryti suduodant delnu. E. J. diagnozuotas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas – dešinio kampo srityje ir kairėje ties trečiu dantimi, todėl labiausiai tikėtina, kad tokie apatinio žandikaulio lūžimai galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai iš priekio ir truputį iš kairės, kur yra padarytas vienas iš lūžimų ties kairiu trečiu dantimi. Labai mažai tikėtina, kad tokius sužalojimus E. J. galėjo pasidaryti griūdamas bei apatiniu žandikauliu atsitrenkdamas į kietus bukus daiktus ar paviršius, kadangi veide bei apatinio žandikaulio srityje nėra jokių odos nubrozdinimų, kurie griuvimo metu būtų padaryti. Be to, griūdamas į priekį, žmogus refleksiškai atstato rankas, taip sumažindamas galvos sužalojimų tikimybę (1 t., b. l. 60–62).

36. 2017 m. gruodžio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja R. J. pateikė E. J. mėlynos spalvos marškinėlius, ant kurių matosi dėmės, galimai kraujo (1 t., b. l. 24, 25).

37. 2018 m. sausio 11 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota tamsiai mėlynos spalvos džinsinės medžiagos vyriškų marškinėlių apžiūra. Marškinėlių priekyje, dešinėje pusėje nuo marškinėlių apykaklės siūlės, 14 cm žemyn link juosmens ir 5 cm nuo kairės pusės užsegimo, yra 2 cm ilgio ir 1 cm pločio tamsi dėmė. Marškinėlių priekyje kairėje pusėje nuo marškinėlių kario krašto siūlės 41 cm žemyn link juosmens kairio krašto marškinėlių užsegimo, 4,8 cm atstumu yra 2,6 cm ilgio ir 0,3 cm pločio netaisyklingos pailgos formos tamsi dėmė. Marškinėlių kairės rankovės prie alkūninės siūlės nuo rankogalio krašto 8,7 cm aukštyje yra 5,4 cm ilgio ir 0,9 cm pločio netaisyklingos formos rudos spalvos dėmė. Marškinėlių nugara yra purvina, daugiausia purvo nugaros viršutinėje dalyje, nugaros kairės pusės apatinėje dalyje, marškinėlių rankovės irgi purvinos. Marškinėliai yra dėvėti, ant marškinėlių plyšimų nėra (1 t., b. l. 26–33).

38. Iš 2018 m. spali 12 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo E. J. atstovės advokatės Sonatos Žukauskienės pateikto E. J. susirašinėjimo su A. Ž. „Facebook“ interneto paskyroje matyti, kad A. Ž. (pilka spalva) rašo E. J. (mėlyna spalva), kuris klausia : „Nu kas ten buvo Kas cia per „bajeriai“ (necenzūrinis žodis) Nesupratau; Norėjau, kad ji, kas nors parsivežtu; Nu tai kas ten dares, Kaip jus (necenzūrinis žodis) svenciat, Jei tokie „bajeriai“ vyksta, Kas ten vyko isvis?; Jo niekas nesuvalde, bandyta ir ramiai sneket, tai pasiuncia (necenzūrinis žodis) ir snekek nesnekejes, gulde ant zemės, tai kas antro jau suplesyti drabuziai, (duomenys neskelbtini) maike kai skuduraa, pas mane irgi suvarpyta visa, nes raminom E., bet, kad jis (necenzūrinis žodis) visus norejo ten isnest, tai (necenzūrinis žodis) kokia valanda mes ten vidury nakties markstemes Bet kas per daug tas nesveika, kazkam turbut ne taip patiko but siuntinejamam, liuobe viena ir viskas; Jis pirmas pradejo, jie su (duomenys neskelbtini) kazką juokavo, paskui tie juokai perejo i kazka, dar pora minuciu ir jau ziuriu, kad E. siulo (necenzūrinis žodis) (duomenys neskelbtini), riksmai klyksmai ir jau voliojas jie ant zemes; Nu o jam trenke kas ten toks; Tai ka E. sake? Ar jis isvis ka nors pamena; As jo neklausiau. Taves klausiu kas jam trenke. Neaisku ar jis cia sakys isvis kažką; O kaip „vps“ jam dabar, dar ardos kaip beprotis? Tiksliai niekas ten „cj“ nezino, nes ten jau penkiese ji tramde, bet toks itarimas, kad L. is (duomenys neskelbtini), bet ne 100 proc; Kas cia per veikejas?; Visiskai ramus, ne konfliktinis; Bet tai tipo neaisku ar jis trenkė cia ar kaip?; Nu kas jau ten sugaudys, kai pakaitom keturiese pargulde tramdo E., tuo metu isėjau as akiniu ieskoti, girdziu pokst ir krentanti E. matau, tai lyg ta L. ir maciau. Bet sakau cia kaip yra tai (necenzūrinis žodis); Nu „jasna“ O tu neturi to L. nr?; Neturiu tiksliai, sake jau šnekėjo tavo mama su L.; Parasė ji jam Bet jis kiek zinau neatrasė; Man jis paskambino, tai sake pasuks jai, tai gal jau kalbejo; Niekam neleidom jam nieko daryt, nes jam kazkas negerai su galva, bet kazkam vis tiek nagus panizo; Tai ka jus ten ruket, ar geret kad jam taip susisuko? Nemaciau, kad E. butu rukes, beveik esu isitikines, kad svarus situo klausimu, o ir gere ne per daugiausiai, pora alaus ir kokia 0,4 ant galvos (necenzūrinis žodis), bet ant baltu soko tai „kak nada“; Nu „krc“ normaliai Tai ten prie jo (necenzūrinis žodis) ar kas buvo Kad ten sakojosi jis? Nu is lempos kazkaip netikiu ir kas jam ten trenke Kas via per vienas Cia*“ (3 t., b. l. 44–47).

39. Iš 2018 m. spalio 12 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo E. J. atstovės advokatės Sonatos Žukauskienės pateiktų nuotraukų matyti, kad jose užfiksuotas nukentėjusysis E. J.. Nukentėjusiojo veido dešinės pusės apatinė dalis ištinusi, nubrozdinimų, kitokių išorinių sužalojimų nematyti. Po nuotraukomis ranka padaryti prierašai: 2017 m. rugpjūčio 6 d. ryte daryta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas E. J. po sumušimo; 2017 m. rugpjūčio 6 d. fotonuotrauka, kurioje fiksuotas E. J. ligoninėje kai buvo iki operacijos sutvirtintas žandikaulis; 2017 m. rugpjūčio 10 d. fotonuotrauka, kurioje fiksuotas E. J. ligoninėje po operacijos (3 t., b. l. 41–43).

40. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), gautame apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, nustatyta, kad ant tirti pateiktų mėlynos spalvos džinsinių marškinių, kuriuos 2017 m. gruodžio 1 d. savanorišku daiktų-dokumentų protokolu pateikė R. J., rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su E. J. DNR profiliu su 99,9999999999999997 procentų tikimybe (4 t. b. l. 57, 58).

41. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir pati atlikusi įrodymų tyrimą, nustatė: L. K. ir M. M. nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 00.30 val., veikdami kartu, sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė po vieną smūgį E. J. į veido sritį, bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam E. J. apatinio žandikaulio dvigubą lūžimą, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

42. Kaltinamieji L. K. ir M. M. savo kaltės dėl nukentėjusiojo E. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo nepripažino, nurodė, kad tik po vieną kartą nestipriai sudavė delnu nukentėjusiajam per veidą, dėl tokių smūgių žandikaulis lūžti negalėjo, nukentėjusysis galėjo būti sužalotas kitomis aplinkybėmis (griūdamas per tvorą, sužalotas vėliau). Nors kaltinamieji savo kaltę neigė, apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami abejonių nekeliančioms išvadoms dėl L. K. ir M. M. kaltės nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiajam E. J. sveikatą pagrįsti.

43. Nukentėjusysis E. J. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad dėl girtumo įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Prisimena tik tai, kad sukonfliktavo su L. K., dėl ko – neatsimena, išėjo su juo iš pavėsinės, L. K. sudavė, jis pajautė skausmą, tempimą, nukrito ant žemės. Prisimena virš jo pasilenkusį A. Ž., degalinę. Aplinkybių, kad pats puolė L. K. neatsimena. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo parodymus vertino kaip nenuoseklius ir prieštaringus, tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija jokių esminių prieštaravimų ar logiškai nepaaiškinamų neatitikimų nukentėjusiojo paprodymuose nenustatė. 2017 m. rugpjūčio 7 d. protokole-pareiškime nukentėjusysis nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 00.30 val. draugo K. Č. gimtadienyje jam smūgius į veidą sudavė L. K. ir K. Č. pusbrolis, kurio duomenų nežino. Tokios pačios pozicijos nukentėjusysis laikėsi ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Vertinant nukentėjusiojo parodymus jų nuoseklumo aspektu svarbu tai, kad pats nukentėjusysis pripažino, kad gimtadienyje vartojo alkoholinius gėrimus, konflikto metu buvo apgirtęs ir visų aplinkybių neatsimena, tačiau dėl esminės šiai bylai aplinkybės, kad buvo sumuštas būtent K. Č. gimtadienyje ir smūgius jam sudavė L. K. ir K. Č. pusbrolis, kuris, kaip vėliau sužinojo nukentėjusysis, yra M. M., E. J. buvo nuoseklus. Teisiamajame posėdyje dėl skirtingai nurodytų sužalojimo aplinkybių (susižalojo nukritęs nuo laiptų, buvo sumuštas) nukentėjusysis paaiškino, kad nežinodamas kokie sužalojimai, pasekmės, jis iš pradžių sakė nukritęs nuo laiptų, nes nenorėjo problemų su policija, o sužinojęs kokie sužalojimai padaryti, pasakė tiesą. Netikėti šiais nukentėjusiojo paaiškinimais pagrindo nėra, iš E. J. parodymų visumos matyti, kad nukentėjusysis nurodė tas aplinkybes, kurias pats atsimena, ar kurias sužinojo iš kitų šaltinių. Be to, nors nukentėjusysis detalių konflikto su kaltinamaisiais ir jo sužalojimo aplinkybių nurodyti negalėjo, jo paaiškinimus, kad buvo sumuštas L. K. ir M. M. pareikštame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina specialisto išvada ir eksperto paaiškinimai, kurie patvirtina ne tik tai, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, bet kartu paneigia ir kaltinamųjų versiją dėl suduotų smūgių stiprumo.

44. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. J. apatinio žandikaulio dvigubas lūžimas susidarė apatiniam žandikauliui kontaktuojant su kietu daiktu ar paviršiumi, galimai ir dėl vieno trauminio kontakto, sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. rugpjūčio 6 d. Toje pačioje išvadoje neatmesta galimybė, kad sužalojimas galėjo gautis ir griūnant bei apatiniu žandikauliu atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius, tačiau savo paaiškinimuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ekspertas tokią galimybę įvertino tik kaip teorinę atkreipdamas dėmesį į tai, kad griūnant ir apatiniu žandikauliu atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius, veide, apatinio žandikaulio srityje būtų nubrozdinimai ir jei tokių aplinkybių nėra, tai trauma būna patirta dėl tiesioginio trauminio poveikio. Šiuo atveju nurbrozdinimai ant nukentėjusiojo veido neužfiksuoti nei medicininiuose dokumentuose, nei teisiamajame posėdyje pateiktose nukentėjusiojo E. J. nuotraukose, darytose iš karto po to, kai nukentėjusysis buvo atvežtas į ligoninę. Sužalojimų ant nukentėjusiojo veido nenurodė ir nukentėjusiojo mama R. J.. Teisiamajame posėdyje ekspertas taip pat atmetė tikimybę, kad žandikaulis galėjo būti sulaužytas dėl smūgio delnu, kadangi delnas amortizuoja. Kaip nurodė ekspertas – turėtų būti kumštis, kietas daiktas, koja ir panašiai. Aptarta specialisto išvada, tyrimą atlikusio ir išvadą pateikusio eksperto D. T. paaiškinimai, priešingai, negu vertino pirmosios instancijos teismas, iš esmės paneigia kaltinamųjų L. K. ir M. M. iškeltą versiją dėl smūgių sudavimo delnu ir šių smūgių vertinimo, kaip nestiprių, negalėjusių sukelti išvadoje konstatuotų padarinių – apatinio žandikaulio dvigubo lūžimo. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo abejoti specialų tyrimą atlikusio eksperto kompetencija ir jo pateiktos išvados bei paaiškinimų teisingumu ir objektyvumu. Išvadą ekspertas pateikė įvertinęs paties nukentėjusiojo paaiškinimus, medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis, argumentuotai, remdamasis medicininio pobūdžio žiniomis, praktinio darbo patirtimi, nurodė, kodėl tokio pobūdžio sužalojimas suduodant delnu negalėjo būti padarytas.

45. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas vienu pagrindinių įrodymų, sudarančių pagrindą priimti išteisinamąjį nuosprendį, laikė liudytojų, patvirtinusių, kad smūgiai buvo suduoti delnu, nebuvo stiprūs, nuo smūgių nukentėjusysis nenugriuvo, jokių sužalojimų ant jo veido nebuvo, parodymus, laikydamas juo objektyviais ir patikimais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamųjų nurodytas įvykio aplinkybes. Tačiau teisėjų kolegija, priešingai, negu pirmosios instancijos teismas, byloje apklaustų liudytojų parodymų nelaiko absoliučiu kaltinamųjų nekaltumo ar kaltumo įrodymų ir spręsdama L. K. ir M. M. kaltės klausimą jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja tarpusavyje ir kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Dalis byloje apklaustų liudytojų patvirtino kaltinamųjų iškeltą versiją dėl nestiprių smūgių delnu nurodydami, kad aiškiai matė, kaip L. K. ir M. M. gindamiesi nuo agresyviai besielgiančio nukentėjusiojo nestipriai sudavė nukentėjusiajam delnu į veidą, tačiau tokias nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes paneigia aukščiau aptarta specialisto išvada ir ją papildantys eksperto paaiškinimai, nukentėjusiojo parodymai, kad po L. K. smūgio jis pajautė skausmą, nukrito, buvo aptirpęs veidas. Manymą, kad smūgiai vis tik buvo stiprūs, patvirtina ne tik nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis (dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas), bet ir liudytojo E. J. teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie tai, kad iš A. Ž. sužinojo, kad brolis E. J. galimai buvo sumuštas L. K. bei jo pateiktas susirašinėjimas „Facebook“ su liudytoju A. Ž., kuriame A. Ž. nurodo girdėjęs smūgio garsą, įvardindamas jį „pokšt“ ir matė krentantį E. J., o netoliese jo esantį L. K., liudytojos R. J. parodymai, kad iš A. Ž. sužinojo, jog gimtadienio metu kilus konfliktui E. J. smūgį sudavė L. K.. Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas A. Ž. nurodė negalintis patvirtinti susirašinėjimo „Facebook“ žinučių, nurodė, kad nežino kokiu tikslu jas rašė, teigė nematęs krentančio nukentėjusiojo po išgirsto „pokšt“ garso, teisėjų kolegija teisiamajame posėdyje dėl šių aplinkybių duotais liudytojo paaiškinimais netiki. Liudytojas nenurodė logiškai paaiškinamų priežasčių, kodėl kitą dieną po įvykio susirašinėdamas su nukentėjusiojo broliu, bendraudamas su jo mama nurodė aplinkybes, kurių, kaip teigė apklausiamas teisme, pats nematė ir negirdėjo ar kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė tikrovės neatitinkančius parodymus. Šiuo atveju būtent ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duoti parodymai, taip pat susirašinėjimas „Facebook“ neprieštarauja nukentėjusiojo, liudytojų E. J., R. J. parodymams, specialisto išvadoje nustatytoms aplinkybėms ir eksperto paaiškinimams teisme. Apie tai, kad E. J. suduoti smūgiai buvo pakankamai stiprūs, leidžia spręsti ir liudytojo E. M. parodymai, kad išgirdęs triukšmą ir išėjęs iš pavėsinės pamatė E. J. susiėmusį už veido, liudytojo S. R. parodymai, kad L. K. smogė gynybinį smūgį, girdėjo garsą, liudytojos K. D. parodymai, kad prieš važiuojant namo ant nukentėjusiojo veido ir marškinėlių matė kraujo. Kraują ant nukentėjusiojo veido pastebėjo ir iš gimtadienio A. Ž., K. D. ir E. J. parvežti namo turėjęs liudytojas S. S.. Dalies liudytojų nurodyta aplinkybė, kad jie matė kaip nukentėjusysis puolė ir smaugė kaltinamąjį L. K., puolė ant kaltinamojo M. M. ir šie gindamiesi sudavė po vieną nestiprų smūgį delnu nukentėjusiajam į veidą, kaltinamųjų veiksmų teisiniam vertinimui šioje konkrečioje situacijoje reikšmės neturi ir jų atsakomybės dėl nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nešalina. Visų pirma aplinkybė, kad smūgiai buvo delnu ir nestiprūs, šioje byloje yra paneigta objektyviais, šiame nuosprendyje aptartais įrodymais. Jokie sužalojimai nei L. K., nei M. M. padaryti nebuvo (tokių įrodymų byloje nėra), konfliktas vyko tamsiu paros metu neapšviestoje teritorijoje, konflikto vietoje buvo grupė asmenų. Esant šioms aplinkybėms liudytojų parodymai, kad jie aiškiai matė, kaip nukentėjusysis puolė ir smaugė L. K., staigiai šoko ant kaltinamojo M. M., įvertinus ir tai, kad kas vyko iš karto po suduotų smūgių, liudytojai prisiminti nebegalėjo arba, kaip teigė, nebematė, nelaikytini objektyviais ir vertintini kaip siekis padėti kaltinamiesiems.

46. Atmestina, kaip nepagrįsta, ir pačių kaltinamųjų iškelta versija dėl savigynos. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Byloje nustatyta, kad švenčiant K. Č. gimtadienį iš tikrųjų tarp šventės dalyvių kilo konfliktas, nukentėjusysis žodžiais reiškė nepasitenkinimą, kabinėjosi prie kitų šventės dalyvių, į pastangas jį nuraminti nereagavo, buvo agresyvus. Šios aplinkybės nustatytos kaltinamųjų, liudytojų šioje dalyje nuosekliais parodymais. Jų iš esmės neneigė ir pats nukentėjusysis nurodydamas, kad visko neatsimena dėl girtumo. Tačiau vien tik šio fakto nepakanka pripažinti, kad kaltinamieji veikė būtinosios ginties sąlygomis. Vertinant nukentėjusiojo elgesį pavojingo kėsinimosi aspektu visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. J. prasidėjus konfliktui buvo stipriai apgirtęs, liudytojų ir pačių kaltinamųjų teigimu – vos laikėsi ant kojų. Aplinkybę, kad nukentėjusysis konflikto metu buvo stipriai girtas, patvirtina ir jo paties parodymai. Be to, nukentėjusysis E. J. iki kontakto su kaltinamaisiais, konfliktavo dar ir su K. Č., kuris nukentėjusįjį sutramdė tiesiog paguldydamas jį ant žemės. Nukentėjusysis buvo raminamas ir kitų asmenų. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis E. J., nors ir būdamas agresyvus ir konfliktiškas, nekėlė tokios grėsmės, kad tai būtų vertinama kaip pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad, kaip minėta, jokie sužalojimai nukentėjusįjį bandžiusiems raminti kitiems asmenims padaryti nebuvo, sužaloti nebuvo ir patys kaltinamieji. Esant šioms aplinkybėms spręstina, kad L. K. ir M. M. nukentėjusiajam E. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė ne gindamiesi, o patys neadekvačiai reaguodami į stipriai apgirtusio ir realios grėsmės nekeliančio nukentėjusiojo elgesį, kuris nors ir nebuvo tinkamas, tačiau nebuvo tokio pavojingumo, kad būtų galima konstatuoti kaltinamuosius veikus būtinosios ginties sąlygomis.

47. Siekiant objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, apeliacinėje instancijoje buvo atliktas įrodymų tyrimas ir paskirta serologinė-DNR ekspertizė. Ekspertams buvo pavesta atsakyti į klausimus, ar ant byloje pateiktų tamsiai mėlynų džinsinės medžiagos vyriškų marškinių, t. y. tų marškinių, kuriuos nukentėjusysis paliko K. Č. namuose ir kuriuos kitą dieną pasiėmė į sodybą nuvykusi nukentėjusiojo mama, yra kraujas ir jeigu taip, ar šis kraujas yra nukentėjusiojo E. J.. Atlikus tyrimą gautas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad ant tirti pateiktų džinsinės spalvos nukentėjusiojo marškinių yra kraujas ir šis kraujas yra būtent nukentėjusiojo E. J.. Taigi, minėta išvada paneigia pirmosios instancijos teismo vertinimą dėl daiktinio įrodymo – mėlynos spalvos nukentėjusiojo marškinių su kraujo dėmėmis – kaip neturinčio įrodomosios reikšmės teisiškai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Tuo pačiu minėtas ekspertizės aktas patvirtina liudytojų, nurodžiusių, kad matė kraują ant nukentėjusiojo veido ir rūbų, parodymų teisingumą ir sudaro pakankamą pagrindą atmesti, kaip nepatikimus, liudytojų parodymus, kad po smūgių nukentėjusysis sužalotas nebuvo, kraujo ant jo veido, rūbų nematė. Be to, šis ekspertizės aktas, vertinant jį kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, sudaro pakankamą pagrindą atmesti kaltinamųjų L. K. ir M. M. ir dalies liudytojų iškeltą versiją, kad E. J. galėjo susižaloti persivertęs per tvorą ar būti sužalotas (susižaloti) po to, kai vežamas namo degalinėje išlipo iš automobilio ir pasišalino. Marškinius, ant kurių liko nukentėjusiojo kraujas, E. J. nusirengė dar prieš nusiversdamas per tvorą po jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ir ši aplinkybė, kartu vertinant tai, kad tvora nebuvo aukšta (liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotas tvoros aukštis vertimosi vietoje yra 100 cm), teismo posėdyje apklaustas ekspertas susižalojimo tikimybę griūnant per tvorą atmetė, purvo, kitokių nešvarumų dėmės ant marškinių priekio neužfiksuotos, priešingai – išpurvinta marškinių nugara, kaltinamųjų versiją dėl nukentėjusiojo susižalojimo griūnant per tvorą veidu į priekį paneigia. Objektyvių įrodymų, kad nukentėjusysis buvo sumuštas ar kitokiu būtų susižalojo po to, kai degalinėje išlipo iš automobilio, byloje nėra. Nukentėjusysis E. J. paaiškino, kad atsimena kaip iš degalinės ėjo namo, buvo prie sporto klubo, paskambino draugams (K. D. ir A. Ž.), kad jį pasitiktų ir palydėtų iki namų. Liudytoja K. D. patvirtino, kad E. J. jai ir A. Ž. skambino kelis kartus, skambino apie 2.00-3.00 val. nakties, A. Ž. išsiaiškinus, kur nukentėjusysis yra, jie nuėjo nukentėjusįjį pasitikti. Nukentėjusysis atrodė taip pat, kai išvažiuojant iš gimtadienio, tik veidas jau buvo patinęs, nukentėjusysis sakė „matai, ką jie man padarė, draugai skaitosi“ (kad jie jam ne draugai nukentėjusysis sakė ir prieš sėsdamas į S. S. automobilį). Liudytojas A. Ž. taip pat patvirtino kad jam būnant su K. D. nukentėjusysis skambino, vėl pamačius nukentėjusįjį šio veidas buvo ištinęs. Nuosprendyje ši aplinkybė (dėl tinimo ant nukentėjusiojo veido) laikyta pagrindu prielaidai, kad E. J. galėjo būti sužalotas po to, kai degalinėje išlipo iš automobilio. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad praėjus laiko tarpui išryškėjęs veido tinimas neprieštarauja eksperto D. T. paaiškinimams, kad dėl žandikaulio lūžio veidas gali pradėti tinti ir praėjus kelioms valandoms po smūgio. Taigi vizualiai matomas patinimas ant nukentėjusiojo veido praėjus kuriam laikui po jam į veidą suduotų smūgių nepaneigia išvados, kad nukentėjusysis buvo sumuštas L. K. ir M. M. gimtadienyje įvykusio konflikto metu.

48. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Baudžiamojoje byloj surinktais ir remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ištirtais bei įvertintais įrodymais šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 00.30 val. įvykusio konflikto metu kaltinamieji L. K. ir M. M. sudavė po vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą, dėl šių smūgių nukentėjusiajam lūžo apatinis žandikaulis, šis sužalojimas specialisto išvadoje įvertintas kaip atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamieji, suduodami smūgius kumščiais nukentėjusiajam į veidą, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius jų sveikatai, t. y. kad sutrikdys nukentėjusiesiems sveikatą. Byloje nėra nustatyta, kad kaltinamieji siekė konkrečių padarinių – būtent nesunkiai sutrikdyti sveikatą, todėl spręstina, kad jie veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nors byloje surinktais įrodymais nebuvo nustatyta ir nėra galimybės konkrečiai nustatyti, dėl kurio kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajam lūžo apatinis žandikaulis (sužalojimo pobūdis neatspindi kieto, buko daikto, kuriuo jis buvo padarytas, savybių), tačiau konflikte su nukentėjusiuoju dalyvavo abu kaltinamieji, abu jam sudavė po vieną smūgį į veido sritį laiko atžvilgiu beveik tuo pačiu metu, vienas po kito, dėl kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų atliktų veiksmų ir kilusių padarinių, todėl abu kaltinamieji šiuo atveju turi atsakyti pagal kilusius padarinius. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje įvirtinto nusikaltimo sudėties požymiai kaltinamųjų L. K. ir M. M. veiksmuose nustatyti ir įrodyti, jų veiksmai pagal minėtą BK straipsnį kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės.

49. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

50. Kaltinamasis L. K. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Savo kaltės dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertino, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis L. K. nurodė, kad gimtadienyje gėrė alų, be paties kaltinamojo parodymų jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, byloje nesurinkta. Todėl pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą aplinkybę L. K. atsakomybę sunkinančia nėra pagrindo. Nusikaltimas baigtas. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes L. K. nusikalstama veika vertintina kaip atsitiktinė, kadangi duomenų apie tai, jog šis nusikaltimas buvo iš anksto planuotas, byloje nėra. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dėl psichikos ir priklausomybės ligų negydytas. L. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nepateikta. Įvertinusi šių aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. K. paskyrus švelniausios rūšies BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje apibrėžta laisvės apribojimo bausmės trukmė – nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Be to asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimu bei įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 5, 6 dalyse. Įvertinusi aukščiau paminėtas padarytą nusikaltimą apibūdinančias ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. K. paskyrus mažesnę, negu vidurkis, laisvės apribojimo bausmę ir BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 5 punktuose numatytus įpareigojimus.

51. Kaltinamasis M. M. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Savo kaltės dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertino, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis M. M. nurodė, kad gimtadienyje vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė alų, be paties kaltinamojo parodymų jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, byloje nesurinkta. Todėl pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą aplinkybę M. M. atsakomybę sunkinančia nėra pagrindo. Nusikaltimas baigtas. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes M. M. nusikalstama veika vertintina kaip atsitiktinė, kadangi duomenų apie tai, jog šis nusikaltimas buvo iš anksto planuotas, byloje nėra. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dėl psichikos ir priklausomybės ligų negydytas. M. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba, tačiau studijuoja, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nepateikta. Įvertinusi šių aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. M. paskyrus švelniausios rūšies BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje apibrėžta laisvės apribojimo bausmės trukmė – nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Be to asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimu bei įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 5, 6 dalyse. Įvertinusi aukščiau paminėtas padarytą nusikaltimą apibūdinančias ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. M. paskyrus mažesnę, negu vidurkis, laisvės apribojimo bausmę ir BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 5 punktuose numatytus įpareigojimus.

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų.

52. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę arba neturtinę žalą, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

53. Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius pareiškė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa ir nukentėjusysis E. J.. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje prašoma iš L. K. ir M. M. priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 937,80 Eur žalą (1 t. b. l. 43, 44). Nukentėjusiojo E. J. civiliniame ieškinyje reiškiamas reikalavimas atlyginti 748,49 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą. Taip pat prašoma iš kaltinamųjų priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 102–105).

54. Iš (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio matyti, kad civilinis ieškovas prašo atlyginti dėl E. J. gydymo ir jam suteiktų medicininių paslaugų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išlaidas, kurias sudaro 937,80 Eur. Suteiktos paslaugos ir jų kaina nurodyta prie ieškinio pridėtoje lentelėje. Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių E. J. buvo gydomas (duomenys neskelbtini), padaryti nusikalstamais L. K. ir M. M. veiksmais, išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas prašomą priteisti sumą – 937,80 Eur – priteisiant solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

55. Nukentėjusysis E. J. prašo priteisti 748,49 Eur turtinę žalą, kurią sudaro gydymui reikalingi vaistai ir gydymo priemonės – 108,91 Eur, du maisto smulkintuvai (vaisiams ir daržovėms bei mėsai) – 148,58 Eur, šiaudeliai maitinimuisi – 10 Eur, dantų higiena ir taisymas po žandikaulio atpalaidavimo – 190 Eur, neurologo konsultacija – 30 Eur, išlaidos kurui ir automobilio saugojimui mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje hospitalizavimo metu – 121 Eur, sugadintų verstos odos batų (80 Eur), marškinių (35 Eur) ir kelnių (25 Eur) bendra vertė – 140 Eur. Nukentėjusiojo nurodytos turėtos išlaidos vaistams ir gydymo priemonėms, smulkintuvams, dantų higienai ir taisymui, neurologo konsultacijai yra pagrįstos prie civilinio ieškinio pridėtais kvitais, yra susijusios su nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamųjų bendrais veiksmais padaryta nusikalstama veika. Taip pat įrodytos išlaidos maitinimosi šiaudeliams įsigyti bei turtinė žala, atsiradusi dėl nusikalstamos veikos metu sugadintų marškinių. Nors šiaudelių įsigijimo kvitas nėra pateiktas, byloje nustatyta, kad dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo jis kurį laiką galėjo maitintis tik per šiaudelį, todėl jų įsigijimo būtinybė abejonių nekelia. Abejonių nekyla ir dėl to, kad įvykio metu buvo sugadinti nukentėjusiojo mėlynos spalvos marškiniai. Šie marškiniai buvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūrėti, nustatyta, kad jie ištepti krauju, yra purvini. Civiliniame ieškinyje nurodyta marškinių vertė – 35 Eur – nėra akivaizdžiai per didelė. Tačiau prie civilinio ieškinio nėra pridėti jokie įrodymai, patvirtinantys išlaidas kurui bei automobilio laikymui automobilių stovėjimo aikštelėje, taip pat sugadintų daiktų (batų, kelnių) vertę. Nukentėjusysis nurodė, kad automobilis hospitalizavimo metu 10 dienų stovėjo mokamoje aikštelėje, 10 dienų važinėjo į klinikas gydymuisi, 3 kartus vyko į prokuratūrą, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (sumokėjimą už automobilio stovėjimą aikštelėje patvirtinančių kvitų, kuro įsigijimo kvitų) nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto iš tikrųjų buvo sugadinti nukentėjusiojo daiktai – batai ir kelnės. Šie daiktai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo pateikti, taip pat nebuvo atlikta jų apžiūra. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiojo E. J. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies iš kaltinamųjų solidariai priteisiant 522,49 Eur.

56. Nukentėjusysis E. J. taip pat prašo priteisti dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą – 10 000 Eur. Kaip matyti iš civilinio ieškinio nukentėjusysis neturtinę žalą sieja su patirtu emociniu šoku, išgąsčiu, psichologiniais išgyvenimais, dideliais fiziniais skausmais, stresu, nerimu dėl kilusių padarinių sveikatai, visaverčio gyvenimo apribojimo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis E. J. civilinį ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pasekmės yra ir šiuo metu. Užspaustas nervas ties žandikauliu, kur darė operaciją. Išimtas dantis, gali būti, kad dar vieną dantį reikės ištraukti. Negali valgyti kieto maisto, išsižioti, yra randas (2 t. b. l. 143).

57. Baudžiamojo proceso įstatymas, įtvirtindamas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisę į neturtinės žalos atlyginimą, pačios neturtinės žalos sampratos nepateikia. Neturtinė žala apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK), kurio 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas bylos faktines aplinkybes, turinčias reikšmės priteistinos neturtinės žalos dydžiui. CK normos nenustato maksimalaus ir minimalaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tai palikta teismo diskrecijai.

58. Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų L. K. ir M. M. veiksmų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji L. K. ir M. M. sužalojo nukentėjusįjį E. J. tyčiniais veiksmais, t. y. suduodami kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį. Nukentėjusiajam diagnozuotas apatinio žandikaulio kelių sričių lūžimas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Nukentėjusysis gydėsi nuo 2017 m. rugpjūčio 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. Buvo uždėti viršutinio ir apatinio žandikaulio antdantiniai įtvarai. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, teko vartoti skausmą slopinančius vaistus, buvo pašalintas vienas dantis, ateityje gali tekti pašalinti dar vieną, patyrė kitus nepatogumus (galėjo valgyti tik skystą maistą per šiaudelį, dar kurį laiką negalės valgyti kieto maisto), dėl gydymosi buvo apribota galimybė tęsti mokslus, dirbti. Pasak nukentėjusiojo, skausmus jautė ir po gydymo ligoninėje, teko dažnai praleisti paskaitas, tai turėjo neigiamos įtakos mokslo rezultatams, apsunkinta galimybė įsidarbinti, kadangi vienus metus negali užsiimti fizine veikla. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Kita vertus byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio E. J. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų esmingai ribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai.

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamųjų atliktų veiksmų intensyvumą (sužalojimai nukentėjusiajam padaryti suduodant po vieną smūgį kumščiu), jų kaltės laipsnį, paties nukentėjusiojo neatsargumą ir neatsakingumą piktnaudžiaujant alkoholiu, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur) sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 3000 Eur. Teismų praktikoje bylose dėl panašaus pobūdžio sužalojimų priteisiamos sumos yra apie 2000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 (1448,10 Eur), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-648/2016 (1737,72 Eur), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 (1448,10 Eur)), todėl šiuo atveju priteistina suma nelaikytina aiškiai per maža ar akivaizdžiai neteisinga kompensacija už patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

60. Dėl nukentėjusiojo E. J. civiliniame ieškinyje reiškiamo prašymo iš kaltinamųjų L. K. ir M. M. priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nors baudžiamojo proceso įstatyme teisė į palūkanas tiesiogiai nėra įtvirtinta, aktualioje kasacinėje praktikoje tokia nukentėjusiojo teisė baudžiamajame procese yra pripažįstama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, suvienodino šiuo klausimu skirtingą teismų praktiką ir išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Taip pat nurodė, kad nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Toje pačioje byloje išaiškinta ir tai, kad procesinės palūkanos gali būti priteisiamos tik nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento ar kito vėlesnio teismo nustatyto procesinių palūkanų skaičiavimo momento. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas (iš dalies), nukentėjusysis civiliniame ieškinyje prašo priteisti ir palūkanas, remiantis aktualia kasacine praktika nukentėjusiojo prašymas priteisti procesines palūkanas tenkinamas, tačiau jas priteisiant ne nuo bylos iškėlimo, o nuo termino, per kurį kaltinamieji turi atlyginti turtinę žalą, pabaigos.

61. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis E. J. pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą iš kaltinamųjų priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, prie prašymo pridėjo dokumentus, patvirtinančius, kad advokatei Sonatai Žukauskienei už atstovavimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1500 Eur (3 t. b. l. 35–40). Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra pagrįsto rašytiniais įrodymais, jų dydis įvertinus suteiktų teisinių paslaugų apimtį (civilinio ieškinio rengimas, atstovavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme), proceso pirmosios instancijos teisme trukmę, atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą, nukentėjusiojo E. J. patirtos išlaidos advokatui – 1500 Eur – priteistinos iš kaltinamųjų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nukentėjusiojo E. J. ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės apeliacinius skundus tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

Pripažinti L. K. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 5 punktais įpareigoti: visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam E. J. padarytą turtinę žalą per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ir kitais pagalbos reikalaujančiais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Pripažinti M. M. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš L. K. ir M. M. solidariai priteisti 937,80 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo E. J. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies: iš L. K. ir M. M. solidariai priteisti 522,49 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo termino įpareigojimui atlyginti turtinę žalą įvykdymo pabaigos iki priteisto civilinio ieškinio visiško atlyginimo bei 1500 Eur proceso išlaidas. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktinį įrodymą – mėlynos spalvos marškinėlius – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį turtą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėArūnas PaštuolisJurga Vasiliauskienė