- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-515-383/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46730-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- P. M.
- Nukentėjusysis
- G. P.
- Advokatai
- Vaclovas Kochanskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Dariaus Kantaravičiaus ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per šešis mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti nepakeistą iki nuosprendžio pateikimo vykdyti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš K. T. ir P. M. solidariai 905,35 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo G. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš P. M. 1 300 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ir 295 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Šiuo nuosprendžiu K. T. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. P. M. nuteistas už tai, kad kartu su K. T. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam G. P.: 2019 m. lapkričio 1 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambaryje K. T. tyčia, dėl asmeninių paskatų, sudavė rankos kumščiais nukentėjusiajam G. P. ne mažiau kaip 8 smūgius į galvos sritį, po ko G. P. parkritus ant grindų, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė kojomis ne mažiau 6 smūgius gulinčiam ant grindų G. P. į įvairias kūno dalis (krūtinės sritį, šonus ir kt.). Vykdomos nusikalstamos veikos metu (K. T. suduodamų smūgių metu) į namą pro neužrakintas duris įbėgęs P. M. prisijungė prie K. T. veiksmų ir sudavė kojomis ne mažiau 7 smūgius gulinčiam ant grindų G. P. į įvairias kūno dalis (krūtinės sritį, šonus ir kt.), o K. T. sudavė kojomis dar ne mažiau 7 smūgius į įvairias kūno dalis (krūtinės sritį, šonus ir kt.). K. T. ir P. M. vykdomos nusikalstamos veikos metu į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarį pro neužrakintas duris įbėgęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris slėpė veidą savadarbe kauke, prisijungė prie K. T. ir P. M. vykdomos nusikalstamos veikos ir sudavė kojomis ne mažiau 4 smūgius gulinčiam ant grindų G. P. į įvairias kūno dalis (krūtinės sritį, šonus ir kt.), taip bendrai panaudoto smurto pasėkoje nukentėjusiajam G. P. padarė sužalojimus – poodines kraujosruvas dešinio skruosto srityje, nugaros kairėje, kryžkaulio projekcijoje, pilvo dešinėje, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje, dešinio sėdmens srityje, kairio sėdmens srityje, kairio momens srityje, pakaušio dešinėje, kairės čiurnos lateralinio maleolo lūžimą, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto fragmento atskilimą, galvos ir veido sumušimą, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės čiurnos lateralinio maleolo lūžimo, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto fragmento atskilimo nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 4 d. nuosprendyje konstatuota, kad P. M. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad byloje surinktais įrodymais nebuvo nustatyta ir nėra galimybės konkrečiai nustatyti, dėl kurio kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajam lūžo kairės čiurnos lateralinis maleolas, atskilo kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto fragmentas, dėl ko sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, o konflikte su nukentėjusiuoju dalyvavo abu kaltinamieji, abu veikė aktyviai, sudavė nukentėjusiajam ne po vieną, o eilę smūgių į įvairias kūno vietas, smūgiavo tuo pačiu metu, tarp kaltinamųjų atliktų veiksmų ir kilusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra nustatytas priežastinis ryšys, todėl abu kaltinamieji kaip nusikalstamos veikos vykdytojai šiuo atveju turi atsakyti pagal kilusius padarinius.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 4 d. nuosprendį ir jį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos. Be to, teismas buvo šališkas, neobjektyvus, teisminio nagrinėjimo metu, nesiekė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Apylinkės teismas rėmėsi vien tik paties nukentėjusiojo G. P., jo dukters E. S. parodymais.
3.2. Skunde teigiama, kad nuteistojo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme duotus nuoseklius, neturinčius prieštaravimų parodymus apie tai, jog neatliko jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo G. P. atžvilgiu, teismas įvertino kaip gynybinius, duotus siekiant išvengti atsakomybės bei prieštaraujančius tariamai nuosekliems G. P. parodymams. Teismas nuosprendyje tik išdėstė, bet visiškai nevertino ir neaptarė kaltinamojo K. T., liudytojų J. T. ir K. T. parodymų teisingumo ir patikimumo apie tai, kad jis į G. P. namus atvyko jau pasibaigus konfliktui tarp K. T. ir nukentėjusiojo G. P., konflikte nedalyvavo, o tik padėjo išnešti į automobilį J. T. susirinktus daiktus, name jokio trečiojo asmens su kauke nebuvo. Taip pat nevertino ir K. T. parodymų apie tai, kad jis tik vienas sudavė smūgius nukentėjusiajam G. P., galimai padarydamas daugelį jam Valstybinės teisino medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir konsultacinėje specialisto P. P. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų ir aptartų sužalojimų.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas nekreipė dėmesio ir nevertino, kad nukentėjusysis parodymų patikrinimo metu parodė ir paaiškino ne tik aprašytus veiksmus, bet ir nurodė, jog jis iš kambario pirmame aukšte tam, kad pasiimti garaže esantį dar vieną telefoną ir paskambinti dukrai E. S., privalėjo laipteliais nusileisti į garažą, o leisdamasis tais laipteliais prasitarė, kad vėl vos nesusilaužė kojos. Tai yra aiškiai užfiksuota teisme peržiūrėto vaizdo įraše. Nukentėjusiajam dėl to teisiamojo posėdžio metu buvo pateikti klausimai, bet jis į juos atsakyti negalėjo. Ši aplinkybė teismo nuosprendyje nėra užfiksuota ir pamiršta aptarti, nors ji yra labai svarbi sprendžiant kaltinamųjų padarytos veikos kvalifikavimo klausimą, atsižvelgiant į tai, kad teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra konstatuojama, jog daugiau tikimybės, kad kairės čiurnos lateralinio maleolo lūžimas, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto fragmento atskilimas galėjo gautis ir pačiam krentant ir staiga užlaužiant pėdą, o visi kiti sužalojimai galėjo gautis tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.
3.4. Nuteistojo vertinimu, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį prioritetą suteikė vien tik nukentėjusiojo duotiems parodymams, nors jo parodymai turėjo būti vertinami vienodai su kitų proceso dalyvių - kaltinamųjų ir liudytojų parodymais. Teismas savo išvadas grindė tik prielaidomis ir spėjimais, neatsižvelgdamas į jo kaltę paneigiančius įrodymus, o visas neaiškias situacijas ir aplinkybes tendencingai ir šališkai vertino jo nenaudai, laikydamasis iš anksto susiformuotos apkaltinamosios nuostatos nuteistojo atžvilgiu, todėl nepagrįstai nuteisė dėl nusikaltimo, kurio nepadarė. Tuo teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją ir iš jos išplaukiantį in dubio pro reo principą. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių jo kaltę ir dalyvavimų nusikalstamos veikos padaryme, išskyrus suinteresuotų asmenų (nukentėjusiojo ir jo dukters) parodymus. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, išsamiai netyrė visų byloje surinktų įrodymų bei neteisingai juos įvertinęs nepagrįstai pripažino kaltu dėl nesunkaus žmogaus sužalojimo, kadangi neįrodyta, jog P. M. dalyvavo padarant nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis P. M. ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Nukentėjusysis G. P., prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo P. M. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, tvirtinant, kad teismas įrodymus vertino neteisingai, dėl to nepagrįstai pripažino P. M. kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, kadangi byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, atlikusi įrodymų tyrimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ne tik nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas K. T., bet ir P. M. nesunkiai sužalojo žmogų – nukentėjusįjį G. P. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad P. M. kaltė dėl nukentėjusiajam G. P. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigia apeliantas, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu P. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ar panaikinti/pakeisti ginčijamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl P. M. kaltės.
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam G. P. padarė jis kartu su K. T.. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme P. M. kaltės nepripažino, teigdamas, kad 2019 m. lapkričio 1 d. po 21 val. jam paskambino draugė K. T. ir pasakė, kad ji važiuos su broliu padėti motinai J. T. išsikraustyti iš G. P. namo, nes ten įvyko konfliktas. Po kiek laiko paskambinusi K. T. paprašė atvažiuoti, nes jos brolis K. T. susistumdė su G. P. ir reikia pagalbos. Jis automobiliu nuvažiavo padėti. K. T. paprašė eiti vidun ir padėti sunešti motinos daiktus iš namo į automobilį. Viduje namo jis pamatė stovinčius vienas priešais kitą K. T. ir G. P.. Pastarasis buvo neblaivus, kažką murmėjo. Nematė, kad jie muštųsi, suprato, kad konfliktas baigėsi. Nurodė, kad nesiartino prie nukentėjusiojo ir prieš jį nesmurtavo. Užlipo laiptais į namo antrą aukštą ir pradėjo nešioti J. T. daiktus į lauką, dėjo į automobilius. Iš esmės analogiškas aplinkybes nuteistasis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Ir nors nuteistasis nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė, tačiau jo versija paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir laikoma gynybine.
Žemesnės instancijos teismas
9. Aplinkybę, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam G. P., bendrais veiksmais su K. T., padarė ir P. M., patvirtina nukentėjusiojo parodymai. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis G. P. parodė, kad nuteistasis P. M. buvo jam atsiuntęs grasinančio pobūdžio žinutę, kad jį ,,užvers“ (nužudys). 2019 m. lapkričio 1 d. vakare tarp jo ir sugyventinės J. T. kilo konfliktas. Ji telefonu paskambino savo vaikams ir paprašė atvykti. Atvyko K. T., kuris iškart įėjęs pro duris sudavė kumščiu į galvą ir pasakė, kad tuoj atvažiuos P. M. ir jį užmuš. K. T. jam sudavė dar 6-7 smūgius į galvą. Nukentėjusiajam nuo smūgių nukritus ant grindų, K. T. jam į šonus spyrė dar 6-7 smūgius. Tada į namą įbėgo P. M. ir jam spyrė apie 7 smūgius į veido pusę. K. T. jį spardė daugiau į šonus ir kojas. Po to į namą įbėgo trečias asmuo su kauke, kuris jam spyrė apie 4 kartus. Tuomet nukentėjusysis prarado sąmonę. Apeliacinės instancijos teisme, atliekant įrodymų tyrimą, apklaustas nukentėjusysis G. P. parodė, kad kojos pats susilaužęs nebuvo. Jei koja būtų buvusi nesulaužyta, tai į garažą būtų nešliaužęs, o atsistojęs ir nuėjęs. Kai atgavo sąmonę, koja buvo perkreipta. Šviesos kambaryje nedegė, kambarys buvo apšviestas nuo akvariumo. Laiptais nulipti nebuvo kur, nes stelažo dėžutėje, kaip įraše matosi, buvo telefonas ir paskambino dukrai. Vos pasiekė telefoną su perkreipta koja. Ankščiau lipdamas į garažą nėra susilaužęs kojos, nes jame nieko nebuvo, nėra jokio nulipimo. Į garažą įprastai nevaikšto, nes neturi ko. Dėl parodymų patikrinimo metu pasakyto teiginio, jog „būčiau vėl susilaužęs koją“, tai turėjo omenyje, kad vėl ta koja būtų lūžusi, nes ta koja iki šiol normaliai nevaikšto, vaistus geria. Sužalojimo metu buvo išgėręs, bet viską prisimena. Pamena, jog jį spardė trys, o ne du: K. T., P. M. ir asmuo, kuris buvo su kauke. Dar vienas, kuris su jais atvažiavo, sėdėjo automobilyje, bet tas asmuo nėjo į namus ir nieko nepadarė. Iškart pasakė apklaustas ligoninėje, jog trečias asmuo buvo su mėlyna striuke. Dabar tie patys asmenys jau pasakė tą žmogų, turi net jo nuotrauką. Eidamas pats neblaivus negalėjo susilaužyti kojos, nes į garažą nėjo, o šliaužė, nes koja jau buvo sulaužyta. Niekas negali patvirtinti, jog šliaužė, nes nieko nebuvo namuose. Yra ankščiau turėjęs konfliktų su P. M., nes jis grasino nukentėjusįjį užversti, buvo parašęs žinutę: „aš tave užversiu“. Trečiąjį asmenį pasakė tie patys žmonės, kurie kartu buvo atvažiavę. K. T. buvo lauke su jo maža dukra, ji matė kiek žmonių įėjo. Prisimena K. T. ir J. T. parodymus pirmosios instancijos teisme, bet jie tuo metu buvo viena šeima, nes K. T. draugavo su P. M., o K. T. - brolis. Jų parodymai melagingi. Šiuo metu tarp jų draugystė baigta ir pasakė, kas buvo trečias. Jie buvo viena šeima, visi keturi liudijo prieš nukentėjusįjį, o dabar, kai susibarė, kalba kitaip. Mano, kad K. T. duotų kitus parodymus. Susitaikė su J. T., turi mažą dukrą kartu. Net mergaitė buvo primokyta, jog jis nukrito nuo laiptų ir koją susilaužė. Mergaitė jam pasakojo, kad liepė nesakyti, jog buvo trečias dėdė, nes bars policija. Su K. T. šiuo metu nesipyksta. Buvo be sąmonės ir durų K. T. neatidarė. Durys yra rakinamos spyna, o iš vidaus „atsišauna“. Raktai nuo jo namų buvo pas J. T.. Kaip K. T. atėjo katino pasiimti nežino, nes buvo praradęs sąmonę. Gal motina jai davė raktus. Kai atsibudo, katino namuose nebuvo.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė išimtinai nukentėjusiojo, o ne nuteistojo P. M. parodymams, tačiau teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka. Analizuojant nukentėjusiojo G. P. parodymų visumą, konstatuojama, jog jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai, analogiškai aiškino sužalojimo aplinkybes ir jam suduotų smūgių skaičių, lokaciją bei tai, kad sužalojimus jam padarė būtent nuteistasis P. M. kartu su K. T. ir nenustatytu asmeniu (dėvėjusiu kaukę). Nukentėjusiojo parodymai nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir juos patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis G. P. analogiškas aplinkybes nurodė apklausiamas ir kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pradėtas dėl K. T. padarytų sužalojimų (ikiteisminis tyrimas G. P. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų kaltei pagrįsti, 3 t., b. l. 154-160).
Žemesnės instancijos teismas
11. Nukentėjusiojo G. P. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis parodo įvykio aplinkybes, siejant su įvykio vieta (3 t., b. l. 139–152). Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nukentėjusysis parodymų patikrinimo metu nurodė, jog jis iš kambario pirmame aukšte leisdamasis laipteliais į garažą vėl vos nesusilaužė kojos. Pažymėtina, kad peržiūrint vaizdo įrašą, darytą atliekant parodymų patikrinimą vietoje, pirmosios instancijos teisme 2020 m. lapkričio 26 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis paaiškino, kad tuo metu turėjo omenyje, kad vos nesusilaužė kojos lipdamas į garažą. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo pakartotinai peržiūrimas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo G. P. parodymų patikrinimas vietoje (3 t., b. l. 152). Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad išties, norint patekti į garažo patalpą, reikia nulipti kelis laiptelius, tačiau nukentėjusysis paaiškino, jog jis nušliaužė iki garažo patalpos ir sėdėdamas paėmė mobilaus ryšio telefoną. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis išties sėdėdamas galėjo pasiekti mobilaus ryšio telefoną, kadangi jis buvo lentynose, kurios buvo prie pat laiptelių į garažą. Be to, iš parodymų patikrinimo vietoje daryto vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis G. P. lipdamas laiptukais į garažą, užkliūva, susvyruoja ir pasako: ,,būčiau vėl nusilaužęs“. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad šią frazę ištarė dėl to, kad būtent parodymų patikrinimo metu vos nenukrito ir taip būtų jau antrą kartą lūžusi jo koja. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad minėta nukentėjusiojo frazė buvo spontaniškai ištarta susvyravus, užkliuvus ir, priešingai, nei teigia nuteistasis, nepatvirtina, kad jis pats įvykio metu susilaužė koją.
12. Nukentėjusiojo G. P. nurodytas aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos E. S. parodymai apie tai, kad 2019 m. lapkričio 1 d. 22.20 val. jai paskambino tėvas ir pasakė, kad jį sumušė, suspardė ir sulaužė koją, prašė atvažiuoti. Nuvykusi pas tėvą, rado jį kruviną koridoriuje prie durų į garažą. Nukentėjusiojo veidas buvo ištinęs, burna juoda nuo sukrešėjusio kraujo. Matė sumušimus galvos srityje, kairė koja buvo lūžusi. Tėvas sakė, kad sužalojimus jam padarė K. T., kažkoks vyras su kauke ir P. M..
13. Nuteistojo P. M. kaltę, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrindžia ne tik nukentėjusiojo G. P., liudytojos E. S. parodymai, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2019 m. lapkričio 2 d. nukentėjusiojo G. P. pareiškime nurodyta, kad nukentėjusįjį sumušė K. T., P. M. ir dar vienas nepažįstamas asmuo (1 t., b. l. 5-10). Policijos registruojamų įvykių registro duomenų išraše nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 1 d. 22.51 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas E. S. pranešimas, kad yra sumuštas jos tėvas G. P.. Jam iš burnos bėga kraujas, galimai lūžusi koja. Nurodė, kad jį sumušė K. T. ir P. M. (1 t., b. l. 21–24). (duomenys neskelbtini) pareigūno T. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad GMP medikė B. telefonu nurodė, kad nuvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), namuose rastas G. P., kuris paaiškino, kad jį namuose sumušė pažįstami asmenys. Jam nustatyti čiurnos ir pėdos sužalojimai, pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių. 2019 m. lapkričio 2 d. apie 1.10 val. gautas ligoninės priimamojo telefoninis pranešimas, kad G. P. nustatyti kitų galvos sričių sumušimai ir sužalojimai, blauzdos ir šeivikaulio apatinių dalių lūžiai (1 t., b. l. 47). Iš 2019 m. lapkričio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, jog įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto kambaryje rastas ištrauktas ir sulaužytas sekcijos vidurinis apatinis stalčius, iš jo išbyrėję daiktai, ant grindų mėtosi įvairūs žaislai, plastikinis butelis (t. 1, b. l. 29–32). Nukentėjusiojo pateiktose nuotraukose, kurios darytos 2019 m. lapkričio 1 d., matyti, kad nukentėjusysis G. P. sėdi tarpduryje ant grindų, jo veide matomi sumušimai, burnoje kraujas. Kitose nuotraukose matyti, kad ištrauktas sekcijos stalčius yra sulaužytas, jame buvę daiktai iškritę ant grindų, o raudonos spalvos odinės sofos sėdimoji dalis yra šiek tiek pakelta (3 t., b. l. 118–120). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti nukentėjusiajam G. P. padaryti sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti ne mažiau 13 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas vertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 111–112). Konsultacinėje specialisto P. P. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad atskirti, kurie sužalojimai G. P. padaryti kumščiu ar dėvima avalyne, nėra galimybės, nes poodinės kraujosruvos padarytos kieto buko daikto poveikyje, kuo pasižymi tiek kumštis, tiek ir avalynė, o sužalojimai, išsidėstę vienoje plokštumoje, t. y. odos nubrozdinimas pakaušio dešinėje, poodinė kraujosruva kryžkaulio srityje, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje ir dešiniame sėdmenyje, galėjo atsirasti griuvimo metu, krentant aukštielninkam labiau ant dešinio šono. Atmetus sužalojimus, būdingus griuvimui, likusieji padaryti ne mažiau 9 trauminiais poveikiais (tiek kumščiais, tiek avalyne). G. P. nustatytas kairės čiurnos sužalojimas galėjo būti padarytas dėl tiesioginės traumos (suspaudimas, tiesioginis smūgis), tačiau dažniau įvyksta dėl netiesioginės traumos – forsuotos pėdos supinacijos arba pronacijos (4 t., b. l. 26–34). Atliekant akistatas tarp nukentėjusiojo G. P. ir nuo baudžiamosios atsakomybės K. T. bei tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo P. M., proceso dalyviai pasiliko prie savo parodymų (2 t., b. l. 19-24, 101-109). Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 22 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu įpareigojo teismo medicinos ekspertą L. U. raštu pateikti atsakymus į pateiktus klausimus. Raštu pateiktuose atsakymuose ekspertas nurodė, kad poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje, nugaros kairėje, kryžkaulio projekcijoje, pilvo dešinėje, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje, dešinio sėdmens srityje, kairio sėdmens srityje, kairio momens srityje, pakaušio dešinėje nukentėjusiajam G. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant ranka, tiek avalyne apauta koja, sužalojimai padaryti ne mažiau trylika poveikių. Nurodė, kad išorinės kulkšnies lūžimas įvyksta pėdai kontaktuojant savo išoriniu kraštu su traumuojančiu paviršiumi. Dažniausios kulkšnies lūžimo priežastys yra sukamasis čiurnos sąnario judesys (pvz. staigus krypties keitimas vaikštant nelygiu paviršiumi), kritimas ant čiurnos sąnario, kad ir iš nedidelio aukščio arba autoįvykiai. Nukentėjusiajam G. P. nustatytas kairės čiurnos lateralinio maleolo lūžimas, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto fragmento atskilimas galėjo būti padarytas rankomis pasukus nukentėjusiojo koją (laikant už pėdos ar čiurnos srityje) (į kairę ar dešinę pusę) arba atliekant kovinių imtynių veiksmą (kūno svoriu užlaužiant kairę koją čiurnos ir kelio sąnario srityje). Specialistas savo byloje pateiktą išvadą ir atsakymus patvirtino. Nurodė, kad atsakymų 7 punkte kalba eina apie kairės čiurnos lateralinio maleolo lūžimą ir kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto fragmento atskilimą. Šie sužalojimai nėra išorinės kulkšnies lūžimas, tai yra čiurnos sužalojimas. Į čiurną įeina ir kulkšnis, kadangi į čiurnos sąnarį įeina du kaulai – blauzdikaulis ir šeivikaulis. Tai šis išorinis maleolas arba kulkšnis yra šeivikaulio pats krašto galas, o atskilimas yra blauzdikaulio. Jis yra apsuptas raiščiais, bet kaulai yra skirtingi, nors yra vienas greta kito ir jie įeina į čiurnos sąnarį. Maleolus lateralis, išvertus iš lotynų kalbos, yra šoninė kulkšnis. Kai sakė, kad nustatytas sužalojimas yra kairės čiurnos lateralinio maleolo lūžimas ir kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto fragmento atskilimas, tai čia yra čiurnos sužalojimas, bet kaulai yra greta vienas kito. Šeivikaulis yra plonas ir glaudžiasi prie blauzdikaulio. Tai yra vienas sužalojimas. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu, nes čia yra vienas mechanizmas – pėdai pakrypus. Savo pirminėje išvadoje atsakė, kad daugiau tikimybės, kad kairės čiurnos lateralinio maleolo lūžimas ir kairio blauzdikaulio užpakalinio fragmento atskilimas galėjo gautis pačiam krentant ir staiga užlaužiant pėdą, kadangi užduotyje klausimas buvo taip suformuluotas. Toks sužalojimas galėtų atsirasti ir tuo atveju, jei nukentėjusysis būtų paveiktas kito asmens traumuojančios jėgos ir nuo to nukristų. Pėda pasislenka arba lipant, arba krentant, paprastai pėdos pasikeitimas tą lemia. Galėjo nukentėjusysis ir pats nukristi, arba kristi, kai kažkas pastūmė. Kalbant apie tai, ar toks sužalojimas galėjo būti padarytas G. P. suduodant smūgius ranka arba kojomis, tai paprastai tai yra kaip ir kritiminė trauma. Labiau tikėtina, kad ne nuo tiesioginio traumuojančio poveikio šis sužalojimas atsirado. Ne po kiekvieno trauminio poveikio susidaro kraujosruvos. Galėjo nuo kai kurių smūgių trauminiai poveikiai nesusiformuoti kūne. Paprastai surašo tiek, kiek suskaičiuoja, išvadoje parašo „ne mažiau“, bet gali būti ir daugiau tų poveikių.
14. Apeliacinės instancijos teisme, atliekant įrodymų tyrimą, taip pat buvo apklaustas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas K. T. ir liudytojos J. T., K. T.. K. T., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad P. M. padėjo daiktus išsinešti, jis muštynėse nedalyvavo, nukentėjusiajam nesudavė. Jam nematant, nuteistasis neturėjo kada suduoti. Kaip nukentėjusiajam buvo sulaužyta koja, negalėjo paaiškinti. Nurodė, kad nukentėjusysis buvo ganėtinai girtas ir galėjo pats nukristi. Teigė, kad vienas mušė nukentėjusįjį. Po smūgių sudavimo nukentėjusysis dar tikrai vaikščiojo, nes matė jį antrame aukšte. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme K. T. taip pat teigė, kad tik jis sudavė smūgius nukentėjusiajam. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. T. teigė, kad jis G. P. sudavė du smūgius į galvos sritį ir du smūgius į krūtinės sritį, tuo tarpu pirmosios instancijos teisme jis pakeitė parodymus, teigdamas, kad sudavė nukentėjusiajam apie dešimt smūgių į galvos ir krūtinės sritį, o, nukritus nukentėjusiajam ant grindų, kojomis šiam spyrė dar šešis kartus. Pažymėtina, kad vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Kartu akcentuotina, kad kaltinamasis, gali siekti prisiimti dalį kitų bendrininkų kaltės, padėti kitiems bendrininkams išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti jų teisinę padėtį. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę. Atsižvelgiant į tai, vadovaujamasi tik ta K. T. parodymų dalimi, kuri sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais ir jiems neprieštarauja (K. T. teigė, kad jis vienas sudavė smūgius nukentėjusiajam, o P. M. fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, nors tai yra paneigta byloje esančių įrodymų visuma).
15. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja J. T. parodė, kad kilo konfliktas tarp jos ir G. P., išsikvietė vaikus. Nukentėjusysis nenorėjo vaikų įsileisti. Jai buvo sužalota galva. Atidarė duris ir prasidėjo peštynės. Iš pradžių G. P. mušėsi kartu su K. T.. Vėliau atvažiavo P. M., bet tuo metu antrame aukšte ji dėjo daiktus. P. M. veikų ji nematė. Trečiojo asmens ji nenurodė. Kai išėjo iš namų, nukentėjusysis G. P. gulėjo šalia laiptų koridoriuje pirmame aukšte ant grindų ir nesikėlė. Ankščiau buvo panašių dalykų, todėl galvojo, kad jis apsimeta. Nemanė, kad jam gali būti kažkas sulaužyta. Nepamena, ar tuo metu, kai ji antrame aukšte krovėsi daiktus, buvo atėjęs nukentėjusysis. Matė, kad G. P. mušė tik jos sūnus K. T.. Bandė juos išskirti ir po to nuėjo į antrą aukštą krauti daiktų. Kai juos atskyrė, tai G. P. dar stovėjo. Kas toliau jį mušė, nematė. Kai sūnus mušė, dar P. M. nebuvo atvykęs. Kai P. M. atvyko, ji liepė pasiimti mergaitę ir eiti į automobilį. P. M. atvažiavo, nes į vieną automobilį netilpo visi daiktai. K. T. atvažiavo kartu su sūnumi K. T.. Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja teigė, kad jos sūnus K. T. kelis kartus smogė ranka nukentėjusiajam G. P. į veidą. Kas vyko toliau ji nematė, nes ėjo į namo antrą aukštą krautis daiktų. Nematė ar P. M. smurtavo prieš nukentėjusįjį. P. M. jai padėjo nunešti daiktus į automobilį.
16. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja K. T. parodė, kad niekur nedalyvavo, nieko nematė. Atėjusi pasiėmė mergaitę ir bėgo į kambarį, skambino savo draugui P. M., kad padėtų išvežti daiktus, nes į jos automobilį visi netilptų. Visą laiką, jam paskambinusi, buvo kambaryje, bet, išgirdusi G. P. žodžius: „aš jus visus papjausiu“, nubėgo į virtuvę paimti peilių. Mama tuo metu jau išnešinėjo peilius. G. P. iš alkūnės jai virtuvėje sudavė, pradėjo bėgti kraujas iš galvos. Kartu su nukentėjusiuoju nukrito ant žemės. Tada brolis K. T. laikė nukentėjusįjį prirėmęs ant žemės ir sakė, kad šis nusiramintų, bet smūgių jam nesudavė. Ji pasiėmė mergaitę ir nubėgo į automobilį. Ten buvo visą laiką. Nematė, kaip G. P. mušė K. T.. Kada tiksliai atvyko P. M., nežino. Matė kai atvyko P. M.. Jis atvažiavo vienas. Neturėjo keršto G. P. dėl to, jog jis sudavė. P. M. ji nesakė, kad G. P. jai sudavė, gal pats pamatė, kai važiavo namo. Nežino ar matėsi, jog jai bėga kraujas, nes jos plaukai yra tamsūs. Atvykęs P. M. nebuvo agresyviai nusiteikęs. Po išbėgimo į automobilį, dar matė G. P.. Kai mama J. T. su broliu K. T. išvažiavo namo, jie sėdėjo automobilyje su daiktais, bet sesė labai verkė dėl katino, su kuriuo miegodavo. Dėl to su sese nuėjo į namą paimti katino ir G. P. atidarė duris, sakė, kad neišleis, neatiduos sesės. Paėmė katiną, nuėjo į automobilį ir visi išvažiavo. Prieš tai skambino į duris nukentėjusiajam, nes rakto neturėjo. Apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja K. T. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausta apygardos teisme.
17. Vertinant liudytojų J. T., K. T. parodymų patikimumą, pažymėtina, kad šios liudytojos yra nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto K. T. giminaitės (motina, sesuo), o K. T. buvo P. M. draugė. Atsižvelgiant į tai, neabejotina, kad liudytojos gali bandyti siekti padėti P. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai nesirėmė šių liudytojų nurodytomis aplinkybėmis dėl P. M. veiksmų, kadangi jas paneigia byloje esanti įrodymų visuma ir šių liudytojų parodymų nepatvirtina jokie kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojos J. T. ir K. T. atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį (1 t., b. l. 145-147, 150-152) ir parodymus sutiko duoti tik pirmosios instancijos teisme, todėl tarpusavyje galėjo suderinti parodymus, taip siekiant padėti ne tik K. T., bet ir P. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šių liudytojų parodymų, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas pasisakė kodėl nelaiko šių liudytojų parodymų patikimais, savo sprendimą motyvavo.
18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl P. M. kaltės, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų visuma, sudaro nenuginčijamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį P. M. atžvilgiu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo kaltę neginčijamai įrodo ne tik nukentėjusiojo G. P. parodymai, bet ir netiesioginiai byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi būti patikimi, o jų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius netiesioginius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą. Liudytoja E. S. parodė, kad iškart po įvykio jai nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušė P. M., K. T. ir trečias asmuo su kauke. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, policijos registruojamų įvykių registre užfiksuota, kad nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad jį sužalojo P. M., K. T. ir trečias asmuo su kauke. Iš nukentėjusiojo į bylą pateiktų nuotraukų matyti G. P. padaryti sumušimai veide. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje ir konsultacinėje specialisto P. P. išvadoje konstatuoti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai. Šios dvi specialistų išvados viena kitai neprieštarauja, t. y. kad G. P. nustatyti sužalojimai, išsidėstę vienoje plokštumoje (odos nubrozdinimas pakaušio dešinėje, poodinė kraujosruva kryžkaulio srityje, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje ir dešiniame sėdmenyje) galėjo atsirasti griuvimo metu, krentant aukštielninkam labiau ant dešinio šono, o kiti nustatyti sužalojimai, išsidėstę įvairiose kūno plokštumose yra nebūdingi griuvimui, labiau tikėtini kaip traumavimas kietais bukais daiktais (rankos kumštis, pirštų krumpliai, žmogaus dėvima avalynė). Kulkšnių lūžiai galėjo įvykti dėl tiesioginės traumos, tačiau daug dažniau įvyksta dėl netiesioginės traumos – forsuotos pėdos supinacijos (pėdos pasukimas vidiniu kraštu į viršų, išoriniu į apačią) arba pronacijos. Nukentėjusiojo G. P., liudytojos E. S. nurodytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai susijungia į nuoseklią, logišką, tarpusavyje neprieštaraujančių įrodymų grandinę ir yra pakankami P. M. kaltei pagrįsti. Kolegijos vertinimu, vidinį teismo įsitikinimą sustiprina ir tai, kad K. T. yra neaukšto ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, o nukentėjusysis – aukštesnio ūgio, tvirto kūno sudėjimo, todėl vertintina, kad vienas K. T. nukentėjusiajam nustatytų kūno sužalojimų vienas padaryti negalėjo, įvertinus nelygią jėgų pusiausvyrą.
19. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, kaltinamieji, suduodami smūgius kumščiais nukentėjusiajam į veidą bei kūną, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius jų sveikatai, t. y. kad sutrikdys nukentėjusiajam sveikatą. Byloje nėra nustatyta, kad jie siekė konkrečių padarinių – būtent nesunkiai sutrikdyti sveikatą G. P., todėl sprendžiam, kad jie veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nors byloje surinktais įrodymais nebuvo nustatyta ir nėra galimybės konkrečiai nustatyti, dėl kurio kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajam lūžo koja, tačiau akcentuojama, kad konflikte su nukentėjusiuoju G. P. dalyvavo abu kaltinamieji, abu fizinį smurtą jo atžvilgiu naudojo beveik tuo pačiu metu (laiko atžvilgiu), vienas po kito, dėl kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų atliktų veiksmų ir kilusių padarinių, todėl abu kaltinamieji šiuo atveju turi atsakyti pagal kilusius padarinius. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai P. M. veiksmuose nustatyti ir įrodyti, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.
20. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neobjektyvus, nesiekė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, tačiau šie nuteistojo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir neparemti jokiais objektyviais argumentais, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, kolegijos vertinimu, išsamiai nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tiesiogiai ištyrė ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus. Be to, teismo pavedimu buvo atliktas nukentėjusiojo G. P. parodymų patikrinimą įvykio vietoje, apklausė ekspertą L. U. ir prie bylos medžiagos prijungė proceso dalyvių prašomus papildomus dokumentus. Įvertinus šias aplinkybes, matyti, kad pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą ir jį išsamiai argumentavo. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
21. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. gruodžio 14 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad P. M. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 254,08 Eur (3 t., b. l. 179). Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis yra dirbantis asmuo, baudas už administracinius nusižengimus susimokėjęs, todėl iš P. M. priteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo P. M. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo P. M. valstybės naudai 254,08 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 8 centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.