Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Ž. E. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės 2023 m. spalio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-3673-2023 paliktas nepakeistas ir pareiškėjo skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. Ž. E. Institucijos 2023 m. spalio 16 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 454 straipsnio 9 dalyje, 454 straipsnio 11 dalyje, ir nubaustas galutine subendrinta 1 300 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas, būdamas atsakingu už įmonės transporto veiklą, vairuotojų darbo organizavimą, privalėjo užtikrinti, kad įmonės vairuotojai vairuodami naudotų vairuotojo korteles ir tinkamai naudotųsi įrengtais tachografais, nesuteikti vairuotojams tiesioginių arba netiesioginių paskatų, kuriomis galėtų būti paskatintas tachografų netinkamas naudojimas, savo veikimu ar neveikimu neužtikrino, kad įmonės vairuotojai tinkamai naudotų tachografą bei fiksuotų savo darbo ir poilsio laikotarpius, naudojant vairuotojo kortelę ir neklastotų savo darbo bei poilsio režimo duomenų, nes 2023 m. rugsėjo 8 d. 14.50 val. kelyje A1 302,5 km, buvo sustabdyta transporto priemonė „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią vairavo S. B.; patikrinimo metu išanalizavus vairuotojo S. B. kortelės ir transporto priemonės „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skaitmeninio tachografo (tachografo patikra galioja iki 2024 m. rugsėjo 24 d.) duomenis, nustatyta ir užfiksuota, kad vairuotojas važiavo be kortelės, tuo klastojo savo darbo ir poilsio rėžimo duomenis. Pagal tachografo ataskaitą nustatyta, kad ši transporto priemonė buvo vairuojama be vairuotojo kortelės. Pagal ataskaitą taip pat nustatyta, kad ir kitomis dienomis buvo vairuojama nenaudojant vairuotojo kortelės: 2023 m. rugpjūčio 11 d., 2023 m. rugpjūčio 14 d. – 2023 m. rugpjūčio 23 d. Šiais savo veiksmais Ž. E. pažeidė Europos Parlamento Tarybos Reglamento (ES) Nr. 165/2014 (toliau – ir Reglamentas) 32 straipsnio 1, 3 dalis, 33 straipsnio 1, 3 dalis ir 34 straipsnio 1 dalį.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi Institucijos 2023 m. spalio 16 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas Ž. E. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti; 2) netenkinus pirmojo prašymo, spręsti dėl jo atžvilgiu nagrinėjamų bylų sujungimo; 3) netenkinus abiejų prašymų, sumažinti paskirtą baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, priimta padarius materialinės ir procesinės teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad „transporto įmonė privalo ne tik užtikrinti, kad vairuotojai būtų tinkamai apmokyti ir instruktuoti apie teisingą tachografų veikimą, bet ir užtikrinti tinkamą skaitmeninių tachografų, vairuotojo kortelių veikimą, deramąją ir registracijos lapų naudojimą. Transporto įmonė privalo reguliariai atlikti patikrinimus“, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo vertinama, ar atliktas instruktavimas ir mokymai, kokius veiksmus atliko pareiškėjas. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad tai transporto įmonės pareiga, tačiau bauda skirta fiziniam asmeniui.

3.2. Pareiškėjas skunde pažymi, kad gavo teismo pranešimą apie posėdžio laiką ir vietą, tačiau nebuvo nurodyta, kada galima pateikti papildomus dokumentus, prašymus. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo prašymo sujungti bylas, tokius prašymus yra pateikęs ir su kitais skundais. Pareiškėjo teigimu, jis tikėjosi, kad bylos bus sujungtos, nagrinėjamos kartu ir galės pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau tik teismo posėdžio dieną gavo Institucijos atsiliepimą, su kuriuo nespėjo susipažinti. Tik susipažinęs su atsiliepimu galėjo spręsti dėl papildomų dokumentų pateikimo, be to, tikėjosi, kad Institucija pasisakys dėl bylų sujungimo.

3.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad per vienerių metų darbo laikotarpį įmonėje jis mokė ir instruktavo vairuotojus, kurių yra apie 70, vykdė savo tiesiogines pareigas, nepasisakė, kokiais veiksmais galėjo užtikrinti vairuotojo veiksmus, nesiaiškino, kurie veiksmai įeina į jo pareigas, to nesiaiškino ir Institucija. Be to, apylinkės teismas netinkamai įvertino lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad paskirta bauda daro įtaką pajamoms ir pragyvenimui, nes viršija minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Iš viso paskirtų baudų suma yra apie 10 000 Eur, o tai sudaro metines pajamas. Atsižvelgiant į tai, buvo pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę baudą, negu numatyta minimali inkriminuoto straipsnio dalių sankcijose arba nenustačius kaltės, baudos neskirti, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino.

3.4. Pareiškėjas skunde nurodo, kad iš nedidelio darbo užmokesčio turi mokėti buto nuomą, mokesčius, grąžinti studijų ir vartojimo paskolas, kurias buvo priverstas imti, nes pajamų neužtenka pragyvenimui. Jokių papildomų pajamų be darbo užmokesčio neturi. Paskirta bauda yra labai didelė, tai būtų didžiulė našta. Pareiškėjas prašo įvertinti, kad bauda skirta atliekant darbines funkcijas, kurias stengiasi atlikti, instruktuodamas ir mokydamas vairuotojus, tačiau neturi galimybės stebėti kaip vairuotojai atlieka būtinus veiksmus ir laikosi instrukcijų.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė prašo atmesti pareiškėjo Ž. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas, vykdydamas transporto vadybininko funkcijas, privalo faktiškai ir nepertraukiamai vadovauti įmonės transporto veiklai, dėti visas pastangas ir imtis visų reikalingų priemonių, kad vairuotojų nebūtų daromi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, nuostatų pažeidimai, tinkamai organizuoti krovinių ir vairuotojų darbą. Tokią poziciją patvirtina Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB (toliau – ir Reglamentas) 4 straipsnio 1 dalies a) punktas, kuriame nurodyta, kad „Įmonė, kuri verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, paskiria ne mažiau kaip vieną fizinį asmenį, transporto vadybininką, kuris, <...> faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai <...>“. Vežėjui, pageidaujančiam gauti licenciją verstis vežimais, Reglamente keliama sąlyga paskirti transporto vadybininką, o transporto vadybininkui Reglamente deleguojamos svarbiausios įmonės funkcijos, susijusios su transporto veikla, jos organizavimu ir jų pobūdis, ne periodinis ar vienkartinis, o nuolatinis, nepertraukiamas ir privalo būti organizuojamas taip, kad nebūtų daromi pažeidimai.

4.2. Atsiliepime pažymima, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 4 d. reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo 33 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad transporto įmonės laikomos atsakingomis už jų vairuotojų arba joms pavaldžių vairuotojų padarytus šio reglamento pažeidimus, o nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjas yra įmonės transporto vadybininkas, kuris faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai ir privalo užtikrinti, kad vairuotojas (-ai) nepadarytų šio reglamento pažeidimų.

4.3. Atsiliepime taip pat pažymima, kad skundžiamoje nutartyje detaliai nurodyta, kokios ir kodėl transporto vadybininko pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas nevykdė, todėl skunde nurodyta pozicija laikytina kaip siekis išvengti atsakomybės. Institucija bylos nagrinėjimo metu neturėjo galimybės vertinti kitų lengvinančių aplinkybių, dėl kurių kartu su skundu pateiktos dokumentų kopijos, nes jie nebuvo pateikti. Skundžiamoje nutartyje taip pat nėra duomenų, kad šie dokumentai būtų pateikti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pareiškėjo Ž. E. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Susipažinus su išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, konstatuotina, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei remdamasis jais pagrįstai nustatė Ž. E. veikoje visus subjektyviuosius ir objektyviuosius ANK 454 straipsnio 9 dalyje, 454 straipsnio 11 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymius, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atmesti Ž. E. skundą. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, savaime nereiškia, kad teismo padarytos išvados yra neteisingos.

Dėl Ž. E. kaltės pagal ANK 454 straipsnio 9 dalį, 454 straipsnio 11 dalį

6. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, byloje nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. 14.50 val. kelyje A1 302,5 km, buvo sustabdyta transporto priemonė „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią vairavo S. B.; patikrinimo metu išanalizavus vairuotojo kortelės ir transporto priemonės skaitmeninio tachografo duomenis, nustatyta ir užfiksuota, kad vairuotojas važiavo be kortelės, tuo klastojo savo darbo ir poilsio rėžimo duomenis. Pagal tachografo ataskaitą nustatyta, kad ši transporto priemonė buvo vairuojama be vairuotojo kortelės. Pagal ataskaitą taip pat nustatyta, kad ir kitomis dienomis buvo vairuojama nenaudojant vairuotojo kortelės: 2023 m. rugpjūčio 11 d., 2023 m. rugpjūčio 14 d. – 2023 m. rugpjūčio 23 d. Tokias aplinkybes patvirtina bei detalizuoja byloje esantys paties pareiškėjo Ž. E. pateikti su skundu pirmosios instancijos teismui duomenys – važiavimo be kortelės ataskaitos kopija, vairuotojo pasiaiškinimo kopija bei kassavaitinės diagramos kopija (b. l. 24–29). Pareiškėjas Ž. E. apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad jis yra atsakingas už vairuotojo padarytus pažeidimus, susijusius su vairuotojo kortelių ir kelių transporto priemonėse sumontuotų tachografų naudojimu. Tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutinka.

7. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Ž. E. kaltė pagal ANK 454 straipsnio 9 dalį, 454 straipsnio 11 dalį yra visiškai įrodyta, jo veikos kvalifikuotos tinkamai, o tai, kad jis nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis dėl įrodymų vertinimo bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Iš esmės analogiški argumentai buvo nurodomi ir pareiškėjo skunde apylinkės teismui, tačiau priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, joje gana išsamiai atsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus.

8. ANK 454 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad vairavimas nenaudojant vairuotojo kortelės arba naudojant suklastotą, kitam asmeniui išduotą ar apgaulės būdu gautą vairuotojo kortelę užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

9. Tuo tarpu pagal ANK 454 straipsnio 11 dalį kelių transporto priemonėse įrengtų ir (ar) naudojamų tachografų, kurie pritaikyti tachografo fiksuojamiems ir saugomiems duomenims pakeisti (klastoti), naudojimas arba kelių transporto priemonėse įrengtos ir (ar) naudojamos įrangos, turinčios įtakos tinkamam tachografų veikimui ir (ar) galinčios pakeisti (klastoti) ar slėpti tachografų fiksuojamus ir saugomus duomenis, naudojimas, taip pat tachografo registracijos lapuose, tachografuose ir (ar) vairuotojo kortelėje esančių duomenų pakeitimas (klastojimas), tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į registracijos lapus ar blankus, naudojamus vairuotojų veiklos duomenims patvirtinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

10. Reglamento 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog transporto įmonės ir vairuotojai užtikrina tinkamą skaitmeninių tachografų ir vairuotojo kortelių veikimą ir deramą jų naudojimą. Analoginius tachografus naudojančios transporto įmonės ir vairuotojai užtikrina tinkamą jų veikimą ir deramą registracijos lapų naudojimą. Pagal 32 straipsnio 3 dalį draudžiama klastoti, slėpti, nutylėti ar naikinti registracijos lape įregistruotus arba tachografe ar vairuotojo kortelėje laikomus duomenis arba tachografo spaudinius. Taip pat draudžiama bet kaip manipuliuoti tachografo duomenimis, registracijos lapu ar vairuotojo kortele, jei dėl to duomenys ir (arba) spausdinta informacija būtų klastojama, nutylima ar naikinama. Transporto priemonėje draudžiama laikyti įtaisą, kurį būtų galima panaudoti pirmiau minėtam tikslui. Reglamento 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto įmonės yra atsakingos už tai, jog užtikrintų, kad jų vairuotojai būtų tinkamai apmokyti ir instruktuoti apie teisingą skaitmeninių ar analoginių tachografų veikimą, reguliariai atliktų patikrinimus, siekdamos užtikrinti, kad jų vairuotojai tinkamai naudojasi tachografais ir nesuteiktų savo vairuotojams jokių tiesioginių ar netiesioginių paskatų, kuriomis galėtų būti paskatintas tachografų netinkamas naudojimas. Transporto įmonės transporto priemonių, kuriose sumontuoti analoginiai tachografai, vairuotojams išduoda reikiamą registracijos lapų skaičių, atsižvelgdama į tai, kad registracijos lapai išduodami asmeniškai, į naudojimo laikotarpio ilgį ir į tai, kad gali prireikti pažeistus ar įgalioto kontroliuojančio pareigūno paimtus registracijos lapus pakeisti. Transporto įmonės vairuotojams išduoda tik patvirtinto modelio registracijos lapus, tinkamus naudoti su transporto priemonėje sumontuota įranga. Jei transporto priemonėje sumontuotas skaitmeninis tachografas, transporto įmonė ir vairuotojas užtikrina, kad atsižvelgiant į naudojimo laikotarpį per patikrą būtų galima tinkamai atspausdinti iš tachografo kontroliuojančio pareigūno prašomus duomenis. Reglamento 33 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto įmonės laikomos atsakingomis už jų vairuotojų arba joms pavaldžių vairuotojų padarytus šio reglamento pažeidimus. Tačiau valstybės narės gali tokią transporto įmonės atsakomybę sieti su tuo, ar ji pažeidė šio straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir Reglamento (EB) Nr. 561/2006 10 straipsnio 1 ir 2 dalis. Tuo tarpu 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vairuotojai registracijos lapus arba vairuotojo korteles naudoja kiekvieną dieną, kurią jie važiuoja transporto priemone, pradedant nuo tos akimirkos, kai jie perima transporto priemonės valdymą. Registracijos lapo ir vairuotojo kortelės neleidžiama ištraukti iki kasdienio darbo laiko pabaigos, nebent jas leidžiama ištraukti dėl kitų priežasčių. Registracijos lapo ar vairuotojo kortelės neleidžiama naudoti ilgiau nei numatyta.

11. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB 4 straipsnio 1 dalies a) punktą, įmonė, kuri verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, paskiria ne mažiau kaip vieną fizinį asmenį, transporto vadybininką, kuris faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai.

12. Kaip cituodama atsiliepime teisės aktų nuostatas teisingai pažymėjo ir Institucijos atstovė, pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB 4 straipsnio 1 dalies a) punkto nuostatas, pareiškėjas Ž. E., vykdydamas transporto vadybininko funkcijas, privalo faktiškai ir nepertraukiamai vadovauti įmonės transporto veiklai. Taigi, sistemiškai aiškinant šių nuostatų turinį, įmonė, kuri verčiasi profesine vežimo keliu transportu veikla, privalo paskirti transporto vadybininką, atsakingą už įmonės transporto veiklą, kuris veiklą privalo vykdyti faktiškai ir nepertraukiamai. Transporto vadybininku pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 4 straipsnio 1 dalį gali būti vežėjo juridinio asmens vadovas arba kitas jo darbuotojas, pats vežėjas fizinis asmuo arba pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 4 straipsnio 2 dalį eiti transporto vadybininko pareigas gali sutartimi vežėjo įgaliotas fizinis asmuo, turintis įgaliojimus faktiškai ir nepertraukiamai vadovauti vežėjo transporto veiklai, tai yra vadovauti kelių transporto priemonių eksploatavimui ir priežiūrai, tvirtinti transporto sutartis ir dokumentus, tvarkyti bendrąją apskaitą, paskirstyti užduotis vairuotojams ir krovinius transporto priemonėms, prižiūrėti eismo saugos procedūras. Tai reiškia, kad transporto vadybininkas, dirbantis tokioje įmonėje, tampa atsakingas už vienas svarbiausių įmonės funkcijų, susijusių su pagrindine įmonės transporto veikla, jos organizavimu, vadovauja tos įmonės transporto veiklai. Tokiu būdu, įtvirtinama ne tik vairuotojo atsakomybė už vairuotojo kortelių ir kelių transporto priemonėse sumontuotų tachografų naudojimo pažeidimus, bet ir juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, atsakomybė, siekiant išvengti neigiamų pasekmių kaip iškreipta konkurencija ir rinkos skaidrumo stoka bei nevienodas stebėsenos lygis, taip pat pavojus, kad įmonės, kuriose dirba žemo profesinės kvalifikacijos lygio darbuotojai, veiks aplaidžiai arba mažiau laikysis kelių eismo saugumo ir socialinių taisyklių ir kt.

13. Taigi, atsižvelgiant į nutarime suformuotą kaltinimą, nurodytas faktines aplinkybes, paminėtą ANK straipsnį ir jo dalis, įstatymų nuostatas, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo Ž. E. apeliacinio skundo argumentais, kad jam kaip fiziniam asmeniui paskirtos bauda, nors nutartyje pažymėta, kad tai įmonės pareiga, kadangi tokia administracinė atsakomybė už ANK 454 straipsnio 9 ir 11 dalyse numatytų pažeidimų padarymą įtvirtinta ne tik vairuotojams ar juridinių asmenų vadovams, bet ir kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.

14. Pareiškėjas Ž. E. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nevertino jo skunde nurodytų aplinkybių dėl instruktavimo, mokymų, tačiau su tokiu apeliacinio skundo teiginiu sutikti negalima. Pažymėtina, jog priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo nubaudimo pagrįstumo, įvertino, kad būtent Ž. E. atliko vairuotojo S. B. instruktažą 2023 m. balandžio 7 d. ir 2023 m. liepos 12 d., tačiau S. B. vairavo transporto priemonę be reikiamos kortelės. Be to, atsižvelgė ir į tai, kad pasiaiškinime Institucijai vairuotojas nurodė, kad kartais tekdavo važiuoti be kortelės, nes reikėdavo suspėti pristatyti krovinį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas gana išsamiai ir visapusiškai aptarė apelianto nurodomas aplinkybes, o vien tai, kad teismo padarytos išvados yra priešingos pareiškėjo nuomonei arba iš esmės jam nepalankios, neleidžia konstatuoti, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

15. Negalima sutikti ir su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kokiais veiksmais jis galėjo užtikrinti vairuotojo veiksmus, nesiaiškino, ar tai įeina į jo pareigas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdami apelianto skundus, neturi detalizuoti, išdėstyti ir nurodyti pareiškėjui Ž. E., kokiu būdu jis privalo vykdyti savo, kaip vadybininko pareigas bendrovėje, kad nepažeistų nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo Ž. E. kaip transporto vadybininko pareigas, teises, veiklą apibrėžia įmonėje patvirtinti pareiginiai nuostatai, kuriuos apygardos teismas papildomai išsireikalavo iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš teismui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininko pareiginių nuostatų, patvirtintų direktoriaus įsakymu, matyti, kad juose aptarti, be kita ko, bendrieji reikalavimai, iš kurių matyti, kad transporto vadybininkas įmonėje atlieka gana plačias funkcijas. Pagal bendrovės pareiginius nuostatus, transporto vadybininko pareigos įvedamos įmonėje organizuoti ir jam vadovauti, kartu transporto vadybininko uždavinys – plėtoti verslą, sudaryti darbuotojams optimalias veiklos sąlygas, sistemingai tobulinti verslo planus ir juos įgyvendinti, vairuoti automobilį, vežti krovinius, išmanyti automobilio remonto darbus, juos vykdyti. Pažymėtina, kad pareiginiuose nuostatuose, su kuriais pasirašant susipažino ir sutiko Ž. E., transporto vadybininko kompetencija apima taip pat gana įvairius aspektus, išvardintus 1–18 punktuose, kuriuos darbuotojas turi žinoti, tame tarpe verslo organizavimo įstatyminius pagrindus, norminius aktus. Todėl aplinkybė, kad apelianto pareiginiuose nuostatose nenurodyta, jog asmuo turi užtikrinti, kad vairuotojas tinkamai naudotų korteles ir kelių transporto priemonėse sumontuotus tachografus, Ž. E. administracinės atsakomybės nešalina ir bylos baigčiai įtakos neturi, kadangi Ž. E. 2023 m. balandžio 7 d., 2023 m. liepos 12 d. atliko vairuotojo S. B., pažeidusio tachografo naudojimą, instruktavimą (b. l. 13–14). Minėtų aplinkybių visuma, nesudaro pagrindo išvadai, kad Ž. E., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, atlikdamas instruktažą vairuotojams dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, galėjo nesuprasti savo, kaip transporto vadybininko, atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad transporto vadybininkas negalėjo visą šį laikotarpį nežinoti, jog yra klastojami atitinkami duomenys, tačiau nepaisant to, bendrovės transporto vadybininkas, būdamas atsakingas už faktišką ir nepertraukiamą vadovavimą įmonės veiklai taip, kad nebūtų pažeidžiamos Reglamento nuostatos, privalėjo imtis tam būtinų veiksmų, nukreiptų į tinkamą tachografų, vairuotojo kortelių ir registracijos lapų naudojimo užtikrinimą, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu pareiškėjas Ž. E. pažeidė nutarime nurodytas Reglamento nuostatas, todėl yra pagrįstai Institucijos patrauktas administracinėn atsakomybėn.

16. Esant nurodytų aplinkybių visumai spręstina, kad apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad nebuvo vertinamos tam tikros aplinkybės yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio ir paneigti byloje esančiais duomenimis dėl kurių plačiau pasisakė žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Apeliaciniame skundo lakoniški teiginiai apie materialinės ir procesinės teisės pažeidimus, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėjas, nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.

Dėl bylų sujungimo ir kitų argumentų

17. Apeliantas Ž. E. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą dėl Institucijos nutarimo, nenagrinėjo prašymo sujungti bylas, taip pat pranešęs apie numatytą teismo posėdį, nenurodė, kada galima pateikti papildomus prašymus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

18. ANK XXXVI skyrius reglamentuoja procesinius skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumus, o šiame skyriuje įtvirtintame ANK 639 straipsnyje nustatyta, kad skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta šiame skyriuje. Taigi, ANK XXXV skyriuje esantis 632 straipsnis nustato teismo posėdžio tvarką, t. y. jame įtvirtintos proceso teisės normos, kurių laikydamasis pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose.

19. Iš kartu su apeliaciniu skundu apygardos teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Ž. E. buvo žinoma dėl ko jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, to neginčija ir apeliantas. Pareiškėjui Ž. E. 2023 m. lapkričio 23 d. 11.38 val. buvo išsiųstas teismo pranešimas apie paskirtą teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, kartu su išaiškinimu, kad jis turi teisę, bet ne pareigą dalyvauti posėdyje (b. l. 36–37), todėl jis galėjo netrukdomai pasinaudoti teise dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, tačiau jam neatvykus į 2023 m. gruodžio 12 d. 14.00 val. bylos nagrinėjimą, negavus prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, ANK 630 straipsnio 3 dalimi, byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nepažeidžiant Ž. E. procesinių teisių. Be kita ko, pareiškėjas Ž. E. apylinkės teismui pateiktame skunde taip pat yra išreiškęs prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 3–11). Tai, kad apylinkės teismas, išsiųsdamas teismo pranešimą dėl skundo nagrinėjimo datos, laiko ir vietos, neišaiškino visų jo teisių, neleidžia pripažinti, kad buvo pažeistos procesinės teisės, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, išaiškinamos ANK 632 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. bylą nagrinėjantis teisėjas išaiškina į teismo posėdį atvykusiems administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims šiame kodekse nustatytas jų teises ir pareigas, išsiaiškina, ar nėra pareikšta nušalinimų, išklauso administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus, paskelbia iki teismo posėdžio pateiktus prašymus, kurie nebuvo apsvarstyti rengiantis nagrinėti bylą, išsiaiškina, ar galima nagrinėti bylą be kurio nors neatvykusio kviesto asmens, ir priima sprendimus pareikštais klausimais.

20. Pažymėtina ir tai, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl apelianto nežinojimo, kada jis gali teikti dokumentus, be to, tikėjosi, kad kai bylos bus sujungtos, jis galės pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau tik teismo posėdžio dieną gavo Institucijos atsiliepimą, su kuriuo nespėjo susipažinti. Pasak pareiškėjo, tik susipažinęs su atsiliepimu galėjo spręsti dėl papildomų dokumentų pateikimo, be to, tikėjosi, kad Institucija pasisakys dėl bylų sujungimo, pripažintini nepagrįstais. Iš bylos duomenų matyti, kad teismo posėdžio dieną 2023 m. gruodžio 12 d. 11.54 val. Ž. E. išties buvo išsiųstas susipažinti atsiliepimas į jo skundą, tačiau Ž. E. teismui nenurodė, jog nespėjo susipažinti su atsiliepimu ar kad prašo atidėti bylos nagrinėjimą, nes nori pateikti papildomus duomenis, tačiau tą pačią dieną, neatvykęs į 2023 m. gruodžio 12 d. 14.00 val. numatytą teismo posėdį, atsakydamas į persiųstą atsiliepimą, 14.15 val. elektroniniu paštu atsiuntė teismui prašymą sujungti jo atžvilgiu nagrinėjamas bylas (b. l. 58). Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisės aktai yra skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo be jokių kliūčių gali sužinoti savo teises ir pareigas. Todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, niekaip nelengvina apelianto teisinės padėties, kadangi visa informacija, susijusi su teisės aktais, buvo prieinama, taip pat buvo užtikrinta galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime, kuria pareiškėjas nepasinaudojo.

21. Ž. E. apeliaciniame skunde, o taip pat ir apylinkės teismui pateiktame 2023 m. gruodžio 12 d. prašyme nurodė, jog turėtų būti sujungtos administracinių nusižengimų bylos, kuriose už administracinių nusižengimų padarymą yra patrauktas Ž. E., t. y. ši byla, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos bylos Nr. II-99-961/2024, II-1244-1130/2023 (dabartinis Nr. II-102-1130/2024), II-128-1017/2024, II-127-1100/2024, II-178-1017/2024 ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose nagrinėjama byla Nr. II-208-439/2023 (dabartinis Nr. II-29-439/2024). Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas apylinkės teismui pateiktame skunde nepateikė prašymo dėl bylų sujungimo, o teismas pagrįstai atskirai pateikto prašymo nenagrinėjo, nes buvo išėjęs į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, t. y. įrodymų tyrimas jau buvo pasibaigęs. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad toks parašymas pateiktas su apeliaciniu skundu apygardos teismui, pirmiausia pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad dėl Ž. E. Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-99-961/2024, II-128-1017/2024 (sujungta su byla Nr. II-178-1017/2024), išnagrinėtos bylos Nr. II-1140-1078/2023, II-102-1130/2024, II-127-1100/2024 ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose išnagrinėta byla Nr. II-29-439/2024.

22. Susipažinus su Ž. E. atžvilgiu nagrinėjamomis bylomis matyti, kad skundai paduoti dėl Institucijos nutarimų, kuriais Ž. E. nubaustas už skirtingais laikotarpiais galimai padarytus vairuotojų pažeidimus, pavyzdžiui, už vairuotojo R. N. galimai padarytą pažeidimą 2023 m. rugsėjo mėn., už V. A. – 2023 m. rugsėjo mėn., už M. B. 2023 m. rugpjūčio mėn. ir kt. ANK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. To paties straipsnio 2 dalis reglamentuoja administracinės atsakomybės taikymą tais atvejais, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis. Nors nurodytose administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn patrauktas tas pats asmuo ir skundžiamus nutarimus surašė ta pati Institucija, tačiau šiose administracinių nusižengimų bylose buvo surašyti atskiri administracinių nusižengimų protokolai, priimti atskiri procesiniai sprendimai dėl konkretaus vairuotojo darbo organizavimo, nusižengimai užfiksuoti skirtingais laikotarpiais, todėl nelaikytini tapačiais, nagrinėtinais kaip viena tęstinė veika vienoje byloje. Pagrindo sujungti apelianto atžvilgiu nagrinėjamas bylas nesudaro ir ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra sujungtos bylos Nr. II-128-1017/2024 ir Nr. II-178-1017/2024, paliekant bylos Nr. II-128-1017/2024, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartyje konstatuota, kad sujungiamos bylos siekiant proceso operatyvumo bei vadovaujantis protingumo principu, nes administracinio nusižengimo bylose skundžiami tos pačios institucijos nutarimai, priimti tam pačiam asmeniui dėl faktiškai panašaus pobūdžio galimai padarytų nusižengimų, o šios bylos paskirtos nagrinėti tai pačiai teisėjai. Pažymėtina, kad skirtingų teismų nagrinėjamų bylų sujungimui teisinio pagrindo nėra.

Dėl Ž. E. paskirtos administracinės nuobaudos

23. Pareiškėjas apeliaciniu skundu taip pat prašo, netenkinus jo abiejų prašymų, sumažinti paskirtą baudą, t. y. prašo pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies (skunde klaidingai nurodoma ankstesnė įstatymo redakcija – ANK 34 straipsnio 5 dalies) nuostatas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad buvo netinkamai konstatuotas lengvinančių aplinkybių nebuvimas.

24. Pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

25. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1–2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kuomet yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

26. ANK 454 straipsnio 9 dalies sankcijoje numatyta bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų, o ANK 454 straipsnio 11 dalies sankcijoje numatyta bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2023 m. spalio 16 d. nutarimu Ž. E. už ANK 454 straipsnio 9 dalyje ir ANK 454 straipsnio 11 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą paskirta to paties dydžio 1 300 Eur dydžio bauda, lygi sankcijose numatytų baudų vidurkiui, kurias, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, subendrinus paskirta galutinė 1 300 Eur dydžio bauda. Nustatant tokio dydžio baudas, buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta Ž. E. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, prašydamas įvertinti, kad bauda skirta atliekant darbines funkcijas. Toks skundo teiginys leidžia spręsti, kad pareiškėjas Ž. E. prašo pripažinti ANK 35 straipsnio 5 dalyje numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant, be kita ko, profesinių pareigų atlikimo teisėtumo sąlygas). Akivaizdu, kad apeliantas, prašydamas pripažinti tokią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę ją interpretuoja savaip, kadangi tokia atsakomybę švelninanti aplinkybė galima, kai veikiant būtinojo reikalingumo atveju teisėtai padaroma žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, jei grėsmė tuo atveju negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis, o atsiradusi žala yra mažiau reikšminga nei išvengta. Šiuo atveju, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, pareiškėjas Ž. E. nubaustas administracine tvarka už tai, kad jis nesiėmė būtinų veiksmų, nukreiptų į savo pareigų vykdymą, nes neužtikrino tinkamo vairuotojo kortelių ir kelių transporto priemonėse sumontuotų tachografų naudojimo, o ne dėl to, kad jam buvo būtina atlikti profesines pareigas ir susidarė situacija, kada jis neišvengiamai turėjo pažeisti jų atlikimo sąlygas.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad Ž. E. Institucijos 2023 m. spalio 16 d. nutarimu paskirta ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi palikta nepakeista administracinė nuobauda (tiek už atskirus skundžiamu nutarimu padarytus administracinius nusižengimus paskirtos nuobaudos, tiek galutinė subendrinta nuobauda) nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, ar jos neskirti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Be kita ko, pareiškėjui sumažinti paskirtą baudą nesudaro ir skunde akcentuojami turimi finansiniai įsipareigojimai (būsto nuoma, paskolos, mokesčiai), kurių konkretaus dydžio apeliantas nenurodė, tik pateikė sutarčių apie turimus finansinius įsipareigojimus (mokėtinų kreditų sutartys, tikslinės paskolos sutartys, paslaugų teikimo sutartis su UAB „Bitė Lietuva“) kopijas ir duomenis apie gaunamą užmokestį, tuo tarpu duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie mokamą būsto nuomą ir jos dydį, nepateikė. Iš pareiškėjo Ž. E. pateiktų duomenų matyti, kad turimi finansiniai įsipareigojimai iš esmės sudaro nuo apie 450 Eur iki 500 Eur kas mėnesį, kai mėnesinės pajamos laikotarpiu nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. sudaro apie nuo 1 150 – 1 600 Eur, tačiau apygardos teismas, šių aplinkybių nelaiko išimtinėmis, leidžiančiomis nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip pagrįstai pažymima ir skundžiamoje nutartyje, pareiškėjas gali kreiptis dėl paskirtos baudos išdėstymo į už mokesčių administravimą atsakingą valstybės įstaigą ar instituciją Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka

28. Taigi, minėtų aplinkybių visuma nesudaro ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu skirti švelnesnę nei numatyta nuobaudą apeliantui, kuriam paskirtos sankcijose pagal aptariamą straipsnį numatytų baudų – 1 300 Eur vidurkiai, kurie nustatyti nepažeidžiant administracinės nuobaudos, baudos dydžio nustatymo tvarkos reikalavimų (ANK 34 straipsnis), t. y. administracinės nuobaudos dydis parinktas atsižvelgiant į visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas minėtas aplinkybes, paskirta nuobauda yra adekvati, proporcinga, nepažeidžianti teisingumo principo.

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Institucijos 2023 m. spalio 16 d. nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą ir Ž. E. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.