- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-1450-264/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00164-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- D. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-122-547/2016 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams antstolei A. M., draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė patikslintame ieškinyje (b. l. 30 – 32) prašė pripažinti ją civiline ieškove bei priteisti iš atsakovės antstolės A. M. 2 000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad antstolė A. M. nepranešusi skolininkei pradėjo skolos išieškojimą pagal 2014-12-03 Kauno apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-02-05 buvo areštuotos ieškovės sąskaitos ir automobilis. Antstolė rinko informaciją apie ieškovę, jos turtą bei įmones. Dėl tokių antstolės veiksmų pablogėjo ieškovės sveikata, ji patyrė didelį emocinį stresą. Atsakovė antstolė A. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį (b. l.55 – 57) prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys negali būti tenkinamas, o antstolės vykdymo veiksmai atlikti teisėtai.Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company” filialas Lietuvoje atsiliepime į patikslintą ieškinį (b. l. 128 – 131) nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Nei CK, nei Antstolių įstatyme nėra nustatyta, kad antstolis dėl savo veiksmų vykdymo procese privalo atlyginti neturinę žalą. Ieškovė neįrodė (CPK 178 str.) savo reikalavimo jai atlyginti neturtinę žalą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė antstolei A. M. iš D. P. 363 Eur advokato pagalbai apmokėti.Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė teikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nesudarė teisinio pagrindo nepradėti vykdymo proceso, be to, ieškovės kasacinis skundas nebuvo priimtas. Taip pat ir ieškovės kreipimasis į išieškotoją dėl išieškojimo vykdymo sustabdymo nebuvo pagrindas antstolei sustabdyti priteistų proceso išlaidų išieškojimą iš D. P..Teismas nustatė, kad ieškovė skundė antstolės veiksmus, tačiau buvo nustatyti skundo trūkumai, kurie nebuvo pašalinti, dėl ko skundas dėl antstolės veiksmų nebuvo priimtas ir nagrinėjamas. Daugiau ieškovė antstolės veiksmų neskundė. Skolininkė tik 2015-03-02 sumokėjo A. B. priteistą sumą ir tai patvirtinantį kvitą išsiuntė į antstolės kontorą, kur jis 2015-03-04 buvo užregistruotas, todėl teismas darė išvadą, kad tik 2015-03-04 antstolei tapo žinoma, jog skolininkė D. P. įvykdė teismo sprendimą. Teismas iš vykdomosios bylos nustatė, kad iš karto po to antstolė priėmė patvarkymus dėl lėšų išmokėjimo sustabdymo panaikinimo ir vykdomąją bylą užbaigė. Todėl iš byloje esančių dokumentų ir bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, teismas sprendė, jog negalima daryti išvados, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, pažeidė CPK normas ar Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus.Spręsdamas dėl neturinės žalos teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė nurodomą neturtinę žalą – didelį stresą, pažeminimą, paniekinimą, nepatogumus, sveikatos pablogėjimą, emocinę depresiją ir kt. – patyrė būtent dėl antstolės A. M. neteisėtų veiksmų, o ne dėl savo kaltų veiksmų, nes ieškovė žinojo arba turėjo žinoti, kad priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir iš jos priteisus proceso išlaidas kitam asmeniui, jai kils turtinės pasekmės, jeigu neįvykdys priimto nuosprendžio laiku.Teismas byloje nenustatė civilinės atsakomybės sąlygų pagal šalių pateiktus įrodymus, t.y. antstolės neteisėtų veiksmų, padarytos žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nusikalstamos veikos taip pat nebuvo nustatyta. Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde (b. l. 168 – 169) ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Sprendimas yra neteisėtas, šališkas, neobjektyvus, priimtas pilnai neištyrus visų ieškinyje nurodytų aplinkybių. Teismas grubiai pažeidė materialines teisės normas bei neteisingai jas pritaikė, kas nulėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teisėja akivaizdžiai buvo nusiteikusi priešiškai ieškovės atžvilgiu, kadangi jai neleido pagrįsti pateikto patikslinto ieškinio teisėtumo, neleido paaiškinti, kodėl ieškovė prašo neturtinės žalos. Teisėja ieškovei uždavinėjo su byla nesusijusius klausimus, nes sprendžiant iš pateikiamų klausimų galima buvo įsitikinti, jog bylą pradėjo nagrinėti nesusipažinusi su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis ir keliamais reikalavimais. Žinodama jog ieškovė yra po insulto, siekė ieškovę išblaškyti ir trukdyti susikaupti. Tai ieškovei sutrukdė tinkamai save atstovauti minimoje byloje. Teisėja nevertino to, kad antstolė iš ieškovės sąskaitų neteisėtai pasisavino pinigines lėšas ir tai įrodo tas faktas, jog tik po to kaip ieškovė kreipėsi į antstolę, pasisavintas ieškovės pinigines lėšas gražino atgal į jos sąskaitą, tačiau būdama nesąžininga gražino ne visas lėšas. Teisėja teismo posėdžio metu ieškovei sukliudė paaiškinti kiek lėšų antstolė negražino, tačiau tai yra pateikta kartu su ieškiniu ir pagrįsta dokumentais. Dėl nesuprantamų priežasčių teisėja akivaizdžiai, būdama šališka šio fakto nevertino netgi sprendime. Teisėja neišreikalavo ir neprijungė prie bylos medžiagos Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), tik teismo posėdžio metu Vykdomąją bylą pateikė antstolės A. M. atstovė. Teisėja ignoravo vertinti tai, jog antstolė grubiai pažeisdama Antstolių įstatymą, areštavo ne tik ieškovės pinigines lėšas, kurios yra kelis kartus didesnės už tariamai išieškotiną sumą, tačiau pastaroji areštuoja dar papildomai ieškovės automobilį dešimt kartų brangesnį nei išieškotina suma, bei ieškovės įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitas. Teismas, priimdamas neteisėtą sprendimą nenagrinėjo to fakto, kad ieškovei buvo padaryta didelė moralinė žala, nes antstolė nepagrįstai ir neteisėtai pasisavino visas tuo metu buvusias sąskaitose pinigines lėšas, nepalikdama nei cento ieškovei, neįgaliai pensininkei, nei maistui, nei vaistams. Tokie neteisėti antstolės veiksmai ieškovei sukėlė sveikatos pablogėjimą, nemigą, teko naudoti papildomus vaistus, skolintis pinigus maistui ir vaistams. Teismas nevertino to fakto, kad antstolė ieškovę pažemino dar ir informuodama SODRĄ, jog papildomai būtų nuskaičiuojamos lėšos iš ateityje gaunamos pensijos. Teismui pateikiau pažymą apie sveikatos stovį ir, kad būtent sveikatos pablogėjimą iššaukė neteisėti antstolės veiksmai, tačiau teisėja ignoravo tai bei neteisingai sprendė, kad pažeminimas, išgyvenimai, patirtas stresas ieškovei negalėjo būti vertinami kaip neturtinė žala. Teisėja nevertino fakto, jog antstolė ir išieškotojas A. B. puikiai žinojo, kad bus rašomas kasacinis skundas ir bus prašoma sustabdyti išieškojimą, nes ieškovė raštu apie tai informavo A. B., tačiau išieškojimą vykdyti pradėjo akivaizdžiai siekdami ieškovei pakenkti, kadangi dar nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis buvo A. B., o ieškovė nukentėjusioji, ne vieną kartą pastarasis grasino ieškovei susidorojimu. Teismas pažeidė LR CPK 185 str. bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, suformuotos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-509/2007, 2008 balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-215/2008, kuriose pasisakyta, kad teismas, vertindamas įrodymus, privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, įvertindamas kiekvieno įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų duomenų padaryti išvadas, nesuteikdamas kuriems nors iš jų svaresnės įrodomosios reikšmės.Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 173 – 177) atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company” filialas Lietuvoje prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Teismas, išanalizavęs teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo dėl antstolių veiksmų, visiškai pagrįstai konstatavo, kad neturtinė žala atlyginama ne visais atvejais - ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai, ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 str. 2 d.). Antstolių įstatymas neturtinės žalos atlyginimo nenumato, todėl reikalavimas priteisti iš antstolės 2 000 Eur neturtinę žalą yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė. Šioje byloje neaišku, koks priežastinis ryšys tarp antstolės veiksmų, išieškant skolą iš ieškovės dvasinių pergyvenimų, jei ji net neskundė antstolės veiksmų, o dabar jau prašo atlyginti neturtinę žalą, nepateikdama dėl to jokių įrodymų apie dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, kaip to reikalauja CK 6.250 straipsnis. Ne bet koks susirūpinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2007 pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas. Šiuo gi atveju, ieškovė (apeliantė) tokių aplinkybių ar faktų nenurodė.
Antstolė A. M. ieškovės nurodytu įvykio metu (ir dabar) pas bendraatsakovą - AAS „BTA Insurance Company" filiale Lietuvoje turėjo profesinės veiklos draudiminę apsaugą, kuri reguliuojama pagal tuo metu galiojančias Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, patvirtintas LR Vyriausybės 2004-08- 12 Nr. 957 nutarimu taisykles (Žin. 2004-08-17, Nr.128, psl. 8-12). Pagal minėtų Taisyklių 37 punktą, jeigu žalos dydis neviršija Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme nurodytos sumos - 290 Eur (1000 litų) arba lygus šiai sumai, žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygina apdraustasis. Pagal Taisyklių 10.1. punktą neturtinė žala yra nedraudžiamasis įvykis ir draudikas už ją taip pat neatsako ir nukentėjusiam asmeniui prašomos neturtinės žalos nuo neteisėtų antstolio veiksmų neatlygina.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 179 – 183) atsakovė antstolė A. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei atsakovei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Vykdomasis dokumentas priimtas vykdymui, vykdomoji byla užvesta ir vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje atlikti teisėtai. Ieškovei buvo žinoma, kad vykdomas išieškojimas. Tik 2015-03-04 antstolei tapo žinoma, jog skolininkė D. P. įvykdė teismo sprendimą. Iš karto po to antstolė priėmė patvarkymus dėl lėšų išmokėjimo sustabdymo panaikinimo ir vykdomąją bylą užbaigė. Ieškovė nurodo, jog jai grąžintos ne visos piniginės lėšos: iš viso į antstolės sąskaitą pervesta 651,70 Eur, ieškovei grąžinta - 428,29 Eur. Teisėtai pradėjus bei vykdžius vykdomąją bylą, susidarė įstatymuose numatytos vykdymo išlaidos. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuotos vykdymo išlaidos sudarė 223,41 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, į ieškovės (apeliantės) sąskaitą grąžintas skirtumas tarp nurašytos sumos (651,70 Eur) ir antstolės patirtų vykdymo išlaidų, t.y., - 428,29 Eur. Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės (CPK 624 str. 1 d., 3 d.). Skolininkei neįvykdžius sprendimo gera valia, antstolė ėmėsi įstatyme numatytų procesinių prievartos priemonių, siekdama surasti ir areštuoti atsakovės pinigines lėšas ir turtą, t.y. ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK634 str. 2 d.). Antstolei nebuvo pateiktas kasacinės instancijos teismo sprendimas, be to, aplinkybė, jog ieškovė teikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nesudarė teisinio pagrindo nepradėti vykdymo proceso. Ieškovė nepateikė žalos dydžio apskaičiavimo, įvertinimo bei žalos dydį patvirtinančių įrodymų. Teismo posėdžio metu atsakovė dėl žalos dydžio nurodė, kad tokia žala, jos manymu, būtų nei per didelė, nei per maža. Apeliantės argumentus dėl jos visų piniginių lėšų arešto, paneigė pati apeliantė teismo posėdžio metu pateikusi automobilio pirkimo pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad ginčo laikotarpiu ieškovė pardavusi automobilį disponavo didele grynųjų pinigų suma. Antstolė neatliko neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, o nesant civilinės atsakomybės sąlygų viseto - taikyti atsakomybės apskritai negalima. Tai, jog, ieškovės teigimu, ji patyrė dvasinių išgyvenimų dėl teisėtų priverstinio vykdymo veiksmų, laikoma natūraliu gyvenimo reiškiniu, tad reikalauti neturtinės žalos iš antstolio dėl patirtų nepatogumų, kurie, beje, patirti dėl pačios ieškovės gera valia nevykdomo reikalavimo įvykdyti prievolę A. B., yra nesąžininga ir neprotinga. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teisėja trukdė susikaupti. Ieškovė, laikydama, jog negali savęs atstovauti dėl silpnos sveikatos, turėjo teisę savo interesus ginti per atstovą. Apeliantė nurodo, jog Teismas nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos, tačiau civilinėje byloje Nr. 3K-509/2007 nagrinėjamas sandorio šalių ginčas dėl sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, sutuoktinei panaudojant suklastoto dokumentą – įgaliojimą, sudarant sodo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, o civilinėje byloje Nr. 3K-3- 215/2008 nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, šių bylų praktika šalių ginčui netaikytina, nes šios bylos ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Dėl žodinio nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantė pateikė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nurodydama, kad susipažinusi su prijungtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, pastebėjo dokumentų, kurie prieštarauja priimtam Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimui, tačiau konkrečiai nedetalizavo kokie tie dokumentai ir kam prieštarauja, apeliaciniame skunde motyvų dėl dokumentų prieštaravimo skundžiama teismo sprendimui neišdėstė (1 t. b.l. 194). Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo. Apeliantės prašymas dėl žodinio nagrinėjimo netenkinamas.Apeliacijos objektą sudaro Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys atsakovams A. M. ir draudimo bendrovei „BTA Baltic Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs antstolės neteisėtų veiksmų, žalos priežastinio ryšio egzistavimo ir žalos dydžio, ieškinį atmetė kaip neįrodytą.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių taisyklių, paminėtų šios nutarties 19, 20 punkte, nepažeidė.Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią apeliantė kildina iš antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant išieškojimą pagal 2014 m. gruodžio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą išieškotojui A. B. dėl 434 Eur (1500 Lt) skolos iš skolininkės (ieškovės) D. P. išieškojimo (įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu).Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016). LR Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Be to, pastarojo straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Kaip minėta šios nutarties 20 punkte, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Nagrinėjamas ginčas (dėl civilinės atsakomybės taikymo) nepriskirtinas bylų kategorijai, kurioje teismas turi pareigą būti aktyvus, todėl įrodymų pateikimo pareiga priskirtina apeliantei (CPK 12, 376, 414 str.).Apeliantė apeliaciniame skunde antstolės veiksmų neteisėtumą įrodinėja, teigdama, kad antstolė neteisėtai 2015-02-05 areštavo ieškovės sąskaitoje buvusias 348, 84 Eur pensijos lėšas, ir 2015-02-10 - 254, 70 Eur pensiją, kad areštavo daug kartų didesnės vertės automobilį, taip antstolė paliko ją be pajamų pragyvenimui, be to antstolė rinko informaciją apie ieškovę, jos turtą bei įmones. Dėl tokių antstolės veiksmų pablogėjo ieškovės sveikata, ji patyrė didelį emocinį stresą, nemigą. Jai teko naudoti papildomus vaistus, skolintis pinigų maistui ir vaistams, antstolė ieškovę pažemino dar ir informuodama SODRĄ, jog papildomai būtų nuskaičiuojamos lėšos iš ateityje gaunamos pensijos.Sprendžiant dėl to, ar antstolė tinkamai vykdė jai įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad vykdomasis dokumentas dėl 434 Eur (1500 Lt) skolos išieškojimo išieškotojo A. B. naudai priimtas vykdymui 2014-12-16 antstolės patvarkymu Nr. SD-A-6189, skolininkei raginimas įvykdyti sprendimą išsiųstas 2014-12-16 reg. paštu, grįžo neįteiktas, remiantis CPK 660 str. raginimas įvykdyti sprendimą paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje, išsiųsti užklausimai bankams, SODRAI ir kt. apie skolininkės turimas lėšas bei turtą (vykd. bylos b. l. 3-10, 12-27, 30-33). Antstolės 2015-02-04 paskaičiuotos 223, 42 Eur vykdymo išlaidos ir 2015-02-04 priimtas patvarkymas Nr. SD-1-2034 dėl 223, 42 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo. 2015-02-04 bendrai skolos ir vykdymo išlaidų sumai (657, 85 Eur) surašyti antstolės patvarkymai dėl lėšų arešto ir Turto arešto aktas Nr.SD-1-2040, kuriuo skolininkei apribota disponavimo teisė jai priklausančia transporto priemone. 2015-02-05 patvarkymai išsiųsti AB SEB bankui ir skolininkei. Nuo apeliantės SEB banke esančios sąskaitos Nr.xxxxxxxxxx313 2015-02-05 nuskaityta 348, 84 Eur, 2015-02-10 – 285, 11 Eur, iš viso – 633, 95 Eur lėšų, kurios buvo pervestos į anstolės A. M. sąskaitą. Antstolė 2015-02-10 patvarkymais panaikino disponavimo teisės apribojimus apeliantės vardu registruotam automobiliui Mersedes Benz ir banko sąskaitai Nr.xxxxxxxxxx313, o 2015-02-17 patvarkymu sustabdė vykdymo veiksmus, gavusi apeliantės pranešimą vykdymo veiksmų sustabdymo, nurodydama, kad ji kreipėsi su kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Antstolė 2015-03-04 patvarkymu vykdymo veiksmus atnaujino, gavusi skolininkės pranešimą apie 434 Eur skolos sumokėjimą išieškotojui. Antstolė 2015-03-05 patvarkymu grąžino skolininkei 428, 29 Eur sumą, atėmus 223, 42 Eur vykdymo išlaidų ir vykdomąją bylą užbaigė. Taigi antstolė, vykdydama išieškotojo jai pateiktą vykdomąjį raštą, siuntė skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, kreipėsi į bankus ir viešus registrus, surado skolininkei priklausantį turtą ir aprašė bei areštavo jo tiek, kad pakaktų išieškotojo reikalavimams patenkinti ir vykdymo išlaidoms išieškoti priverstine tvarka. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose neginčija aplinkybės, kad visus antstolės patvarkymus su vykdymo išlaidų paskaičiavimu (CPK 610, 613, 689 str.) gavo, jų neskundė CPK 510 str. tvarka. Pagal CPK 611 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta nukentėjusiąja, todėl apie įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. išteisinamąjį nuosprendį (išieškotojo A. B. atžvilgiu) žinojo nuo jo priėmimo, taip pat žinojo, kad išieškotojas kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir į antstolę dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, antstolės patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo neskundė. Apeliantė skolą išieškotojui sumokėjo ir antstolei apie tai pranešė tik 2015-03-04, todėl spręstina, jog antstolė turėjo teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai dėl vykdomojoje byloje skolininkei apskaičiuotų vykdymo išlaidų - 223,41 Eur nurašymo nuo skolininkės sąskaitos priverstine tvarka ir jų negrąžinimo, neįrodo antstolės veiksmų neteisėtumo (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad tinkamam sprendimo įvykdymui turi būti aprašomas (areštuojamas) ne mažesnės vertės turtas nei pareikštas reikalavimas (išieškotina suma); teisėtas bus ir didesnės vertės turto aprašymas (areštas), jei tai nebus padaryta „iš esmės“ daugiau (CPK 145 straipsnio 2 dalis, 675 straipsnio 2 dalis, 677 straipsnio 2 dalis); antstolis gali imtis priemonių skolininko turtui surasti ir areštuoti, vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. (CPK 624 straipsnio 2, 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantei laikinas disponavimo teisės apribojimas jos transporto priemone truko 6 dienas (2015-02-04 – 2015-02-10) (1 t. b. l. 12-14), duomenų, kad skolininkė dėl to patyrė realių nuostolių byloje nėra. 2015-02-04 dienai apeliantės banko sąskaitose nebuvo pakankamai lėšų skolai bei vykdymo išlaidoms išieškoti. Turto arešto akte automobilis Mersedes Bendz, R350 neįkainotas, nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Iš apeliantės pateiktos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos (1 t. b. l. 150) matyti, kad ji ginčijamu laikotarpiu - 2015-01-14 pardavė automobilį Mersedes Bendz, R350 kitam asmeniui už šalių sutartą kainą, kuri kelis kartus didesnė nei išieškotina suma. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantei nuo 2012-11-09 buvo mokama kas mėnesį II grupės valstybinė socialinio draudimo pensija (784, 03 Lt/mėn.), ji dirbo (duomenys neskelbtini) (1 t.b.l. 36, 47). CPK 663 straipsnio 1 dalis numato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per 6 mėnesius darant šio kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos ar kt. pajamų. Tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkė tokius įrodymus (CPK 663 straipsnio 1 dalis) pateikė antstolei, išieškojimas į transporto priemonę nebuvo nukreiptas. Antstolė gavusi iš SODROS duomenis, nedelsiant panaikino visus apribojimus (1 t. b. l. 36, 47). Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji teikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, nepakankama spręsti, jog išnyko pagrindas vykdymo veiksmams atlikti (CPK 586 str) ar atsirado privalomas vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas (CPK 626 str.). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad tuo atveju, kai vykdomoji byla sustabdoma CPK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, antstolis turi teisę atlikti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus. Toks teisinis reguliavimas, sudarantis pagrindą net ir vykdomosios bylos sustabdymo atveju antstoliui atlikti turto paieškos ir arešto veiksmus, grindžiamas išieškotojo teisių apsauga bei poreikiu užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą ir pernelyg nevaržo skolininko interesų, nes areštuotas turtas neskirstomas išieškotojams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti, jog atsakovė netinkamai atliko ar pažeidė jai CPK 634 straipsnio 2 dalyje ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas. Todėl lieka nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė antstolės veiksmų neteisėtumo kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.Apeliantė nurodo, jog dėl antstolės galimai neteisėtų veiksmų patyrė 2000 Eur neturtinę žalą, teigdama, kad antstolė nukreipusi išieškojimą į jos pensiją, paliko skolininkę be pajamų pragyvenimui, rinkdama informaciją apie ieškovę, jos turtą bei įmones, ją pažemino. tačiau konstatuotina, jog minėti išgyvenimai nėra tokios apimties, kad būtų pagrindas spręsti patyrus neturtinę žalą (CPK 185 str.). Dėl tokių antstolės veiksmų pablogėjo ieškovės sveikata, ji patyrė didelį emocinį stresą, nemigą, jai teko naudoti papildomus vaistus, skolintis pinigų maistui ir vaistams. Tačiau pakankamų ir leistinų įrodymų, pagrindžiančių realiai patirtą žalą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantė į bylą pateikti įrodymai : darbingumo lygio pažyma, medicinos dokumentų išrašas (1 t.b.l. 34, 149) nepatvirtina jokių jos sveikatos pablogėjimo aplinkybių ginčijamu laikotarpiu. Apeliantės argumentus, kad ji dėl jos visų piniginių lėšų arešto liko be pinigų, paneigia apeliantės į bylą pateikta automobilio pirkimo pardavimo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad ginčo laikotarpiu ieškovė pardavusi automobilį, gavo didelę grynųjų pinigų sumą (1 t. b. l. 150). Apeliantės pasirašyta pažyma apie jos gautą darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 47) leidžia manyti, jog ji gavo darbo užmokestį, todėl turėjo pajamų.Pažymėtina, kad apeliantė byloje nurodė, kad yra teisininkė, todėl būdama teisininke, aiškiai turėjo suvokti priverstinio vykdymo proceso galimus neigiamus padarinius. Teisėjų kolegija neatmeta, kad antstolės veiksmai areštuojant lėšas banko sąskaitoje bei apribojant disponavimo teisę automobiliu galėjo sukelti apeliantei nepatogumų, tačiau pažymi, kad ne bet kokie nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dėl antstolio neteisėtų veiksmų Antstolių įstatymas tiesiogiai nenumato.Tai, kad apeliantė patyrė nepatogumus, neigiamas emocijas, neteikia pagrindo konstatuoti, jog minėti išgyvenimai buvo tokios apimties, kad būtų pagrindas spręsti patyrus neturtinę žalą (CPK 185 str.). Vertinant antstolės veiksmus 2015-02-04 areštuojant pinigines lėšas bei apribojant disponavimo teisę transporto priemone, o 2015-02-10 panaikinus apribojimus bei negrąžinus 223,41 Eur apskaičiuotų vykdymo išlaidų, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti buvus neteisėtiems (CK 6.246 str.). Kitokių įrodymų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą antstolei atlikus neteisėtus veiksmus (neveikimą), apeliantė nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų antstolės veiksmų ir nesant įrodytai žalai, nėra pagrindo konstatuoti esant priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.). Byloje nenustatyta ir antstolės kaltė, nors apeliantė teigia, kad antstolė veikė nesąžiningai, tačiau nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių byloje nenustatyta (CK 6.248 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškinys bendraatsakovės AAS „BTA Insurance Company" filialo Lietuvoje atžvilgiu pagrįstai netenkintas tais pačiais pagrindais kaip ir atsakovės anstolės A. M. atžvilgiu, todėl jų plačiau neaptaria. Dėl teismo šališkumo. Apeliantė skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą motyvuoja tuo, kad buvo pažeista jos teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą, kadangi bylą išnagrinėjo šališka teisėja. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Bylos duomenys liudija, kad apeliantė nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiais teisėjai ar visam Varėnos rajono apylinkės teismui, dalyvavo teismo posėdžiuose ir teikė savo paaiškinimus, prašymus, todėl nekonstatuotina, kad ieškovės teisės procese buvo apribotos.Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės ir nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės antstolės A. M. atstovė advokatė A. A. parengė ir pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašymą priteisti atsakovės turėtas 363 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, taip pat pateikė 2016-05-16 PVM sąskaitos-faktūros Nr. 11581 kopiją ir 2016-05-16 mokėjimo nurodymo išrašą apie 363 Eur sumokėjimą į advokatų S., G., K., ir A. prof. bendr. „SGKA Legal“ sąskaitą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1 t. b. l. 179-186, 196-198). Ši suma neviršija maksimalios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77) 8.11 punkte nurodytos sumos (756,90 Eur (2015K4) x 1,3=983,97 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo nustatyti kitokią atlygintinų išlaidų sumą, iš apeliantės atsakovei priteistina 363 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patirta 7 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus apeliacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš apeliantės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 325 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės D. P. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Iš apeliantės (ieškovės) D. P. priteisti 7 Eur (septynis eurus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.