Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

civilinio ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. I.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi bei verčiasi individualia žemės ūkio veikla, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,

R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį 184 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį,

K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, vvkdo individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini)., (deklaruota gyvenamoji vieta tuo pačiu adresu), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 ir 6 dalį 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį 184 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. L. iššvaistė didelės vertės svetimą turtą - eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (į.k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)., toliau – ir Bendrovė) direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą įmonės turtą, laikotarpiu nuo 2012-12-19 iki 2012-12-20, veikdamas tyčia ir turėdamas nusikalstamą tikslą iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, bendrininkaudamas su padėjėju R. V., einančiu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, kuris siekdamas turtinės naudos – savo kreditorinių įsipareigojimų sumažinimo, padėjo daryti nusikalstamą veiką - teikdamas priemones, reikalingas piniginių lėšų pervedimui bei įrašyti į paskolos sutartį, pasirašydamas joje, taip pat pridengdamas kitą bendrininką, sukuriant fiktyvų teisinį pagrindą dokumentais patvirtinti nepagrįstas ir neteisėtas ūkines operacijas, R. V. naudai, iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės – 63 716,40 Eur (220 000 Lt) svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas), o būtent:

jis (M. L.), laikotarpiu nuo 2012-03-27 iki 2012-05-07, atstovaudamas UAB „ (duomenys neskelbtini)“, sudaręs 4 sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 1 179 428 (449 878 + 320 250 + 205 300 + 204 000) Lt (341 586 Eur) paskolų suteikimo Bendrovei, kuriomis sukūrė Bendrovei teisines pareigas – prievoles mokėti 8 % metinių palūkanų, bei 2010-11-05, sudaręs sutartį su J. V. dėl 100 000 Lt (28 962 Eur) paskolos suteikimo Bendrovei, kuria sukūrė Bendrovei teisinę pareigą – prievolę mokėti 5 % metinių palūkanų, ir Bendrovei grąžinusi tik dalį (326 500 Lt (94 560,93 Eur)) paskolų, t. y. žinodamas, jog Bendrovė turi iš viso 952 928 Lt (275 598,03 Eur) įsiskolinimą, iš kurių 900 428 Lt (260 781,97 Eur) įsiskolinimas pradelstas (grąžinimo terminas - 2012-09-01) ir kurį Bendrovė privalo ne tik grąžinti, bet dar mokėti ir 8% metinių palūkanų, bei žinodamas, kad pagal jo paties (M. L.), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, išrašytą 2012-12-10 PVM sąskaitą faktūrą serija AGD Nr. 003 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos „Durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos“ pardavimo, Bendrovei nuo kito mėnesio 25 dienos, t.y. nuo 2013-01-25 atsirado prievolė į valstybės biudžetą sumokėti 81 666,90 Lt (23 652,40 Eur) PVM, 2012 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, bendrininkui R. V. suteikus priemones – jo (R. V.) asmens anketinius duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, taip pat jo (R. V.) mamos O. V. bei jo (R. V.) kreditoriaus K. M. vardus, pavardes, atsiskaitomųjų sąskaitų numerius, R. M. vardą, pavardę ir asmens kodą, bei jo (R. V.) kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą, įmonės kodą, atsiskaitomosios sąskaitos numerį, reikalingus įrašyti į paskolos sutartį bei Bendrovės piniginių lėšų pervedimui,

- Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. reikalavimus (Juridinio asmens valdymo organo narys, juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams),

- Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais) (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija), 37 str. 7 d. reikalavimus (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais) (2009-12-15 įstatymo Nr. XI-564 redakcija),

- Bendrovės įstatų 1.3 p. reikalavimus (Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, civiliniu kodeksu, akcinių bendrovių ir kitais įstatymais bei teisės aktais, taip pat Bendrovės įstatais, 2.1 p. reikalavimus (Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir gauti pelną), 7.4 p. reikalavimus (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais ir pareiginiais nuostatais), ir

2012-12-19 su R. V., kaip fiziniu asmeniu, sudarė Bendrovės veiklos tikslui – pelno gavimui – iš esmės priešingą, akivaizdžiai nuostolingą ir ekonomiškai nenaudingą, t. y. nepagrįstą ir neteisėtą, paskolos sutartį, kuria, jis (M. L.) sukūrė Bendrovei teisinę pareigą suteikti R. V. (jau turinčiam 1‘683‘640,43 (5 813 273,68 Lt) kreditorinių įsipareigojimų kitiems asmenims bei neturinčiam galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, negalinčiam įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję), 220 000 Lt (63 716,40 Eur) paskolą, Bendrovės pinigines lėšas pervedant R. V. kreditoriams, įsiskolinimų padengimui, bei jo (R. V.) mamai,

tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos vykdymui buvo panaudotos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012-12-10 Bendrovei pervestos Europos Sąjungos paramos lėšos - 262 732,10 Lt (76 092,48 Eur), skirtos projekto „UAB „(duomenys neskelbtini)“ durpių gavybos verslo plėtra“ Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendinimui, t. y. -

jis (M. L.), nepagrįstos ir neteisėtos 2012-12-19 paskolos sutarties pagrindu iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), esančios AB Danske Bank A/S Lietuvos filiale, 2012-12-19, neteisėtai pervedė 62 000 Lt (17 956,44 Eur) į O. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, taip pat 2012-12-19 neteisėtai padengė R. V. įsiskolinimą pagal 2012-08-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V. paskolos sutartį, neteisėtai pervesdamas 108 000 Lt (31 278,96 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, bei 2012-12-20 neteisėtai padengė R. V. įsiskolinimą pagal 2012-08-29 R. M. ir R. V. paskolos sutartį, pervesdamas 50 000 Lt (14 481 Eur) į K. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, ir organizavo 2012-12-19 paskolos sutarties bei Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), esančios AB Danske Bank A/S Lietuvos filiale išrašo įtraukimą į Bendrovės buhalterinę apskaitą, perduodant juos apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančiai Bendrovės buhalterei A. U. (tuo metu L.), kuri nepagrįstas ir neteisėtas ūkines operacijas įtraukė į Bendrovės buhalterinę apskaitą, tokiu būdu M. L., iššvaistė, užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą, didelės vertės – 63 716,40 Eur (220 000 Lt), svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą (pinigines lėšas), tuo Bendrovei padarė 63 716,40 Eur (220 000 Lt) turtinę žalą.

Be to jis, pagamino netikrą dokumentą ir suklastojo tikrus dokumentus dėl ko buvo padaryta didelės žalos - M. L., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), toliau – ir Bendrovė) direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, duoti nurodymus už Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingam asmeniui, buhalterei A. U. (tuo metu L.), laikotarpiu nuo 2012-12-10 iki 2013-08-02, bendrininkaudamas su padėjėju K. Š., kuris būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, ir turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vardu priimti sprendimus, vadovauti ir kontroliuoti bendrovės veiklą, padėjo daryti nusikalstamą veiką teikdamas priemones, reikalingas dokumentų klastojimui, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule, tarpusavio užskaitų būdu, panaikinti didelės vertės turtinę prievolę dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) sumokėjimo bei apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę suformuojant PVM atskaitą, tuo valstybės biudžetui padarant didelės vertės turtinę žalą, pagamino netikrą dokumentą ir suklastojo tikrus dokumentus, o būtent:

jis (M. L.) bei bendrininkas K. Š., žinodami, kad dėl įvykusio sandorio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-12-10 UAB "(duomenys neskelbtini)" išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGD Nr. 003, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos "Durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos“ už 388 890 Lt (112 630,3 Eur) ir 81 667 Lt (23 652,40 Eur) PVM, bendra suma 470 556,90 Lt (136 282,7 Eur), nuo kito mėnesio 25 dienos, t.y. nuo 2013-01-25, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado prievolė į valstybės biudžetą sumokėti 81 667 Lt (23 652,4 Eur) PVM,

K. Š. laikotarpiu nuo 2012-12-28 iki 2013-03-06, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pagaminus netikrą dokumentą - UAB "(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašius 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024, kurioje nurodyta, kad pirkėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva įsigijo prekę - 85 800 kub. m, „Nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio“ už 403 260 Lt (116 792,20 Eur) ir 84 684,60 Lt (24 526,40 Eur) tariamu pirkimo PVM, viso su PVM suma 487 944,60 Lt (141 318,50 Eur), bei pasirašius šioje PVM sąskaitoje faktūroje,

jis (M. L.) netikroje 2012-12-28 PVM sąskaitoje faktūroje serija AGR Nr. 024 pasirašė, kaip sąskaitą gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, taip bendrininkai savo parašais patvirtino žinomai neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, nes ūkinė operacija realiai neįvyko – UAB “ (duomenys neskelbtini)“ prekės nepardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės faktiškai negalėjo įsigyti ir neįsigijo,

tęsdamas iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, jis (M. L.), veikdamas per apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančią Bendrovės buhalterę A. U. (tuo metu L.), suklastojo tikrą dokumentą - 2013-03-06 elektroniniu būdu Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (Durpyno g. 3, Panevėžyje) pateiktą patikslintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn., kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis – 25 bei 35 eilutėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu deklaravo tariamą 84 684,60 Lt (24 526,40 Eur) pirkimo PVM pagal žinomai netikros 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) fiktyvius duomenis,

bendrininkui K. Š. veikiant per apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančią buhalterę E. L., suklastojus tikrą dokumentą 2013-03-15 elektroniniu būdu Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (Ulonų g. 2, Vilniuje) pateiktą patikslintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn., kurioje įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis – 25 bei 35 eilutėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu deklaravus tariamą 84 685 Lt (24 526,40 Eur) pardavimo PVM pagal žinomai netikros 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) fiktyvius duomenis,

jis (M. L.), tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-07-05 Mokesčių administratoriui atlikus mokestinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir raštu pasiūlius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvertinti 2012 metais bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įformintas paslaugas ir atitinkamai patikslinti 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijas, sumažinant PVM atskaitą 84 684,60 Lt (24 526,40 Eur) sumai, veikiant per apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančią A. U. (tuo metu L.), suklastojo tikrą dokumentą - 2013-08-02 elektroniniu būdu Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (adresas Durpyno g. 3, Panevėžyje) teiktą patikslintą UAB "(duomenys neskelbtini)" PVM deklaraciją (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn., kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis – 25 eilutėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu deklaravo 85 789 Lt (24 846,20 Eur) pirkimo PVM, tame tarpe tariamą 84 685 Lt (24 526,40 Eur) pardavimo PVM pagal žinomai netikros 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) duomenis bei 35 eilutėje deklaravo atskaitomą 85 789 Lt (24 846,20 Eur) PVM, tame tarpe pagal pagal žinomai netikros 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) fiktyvius duomenis,

remiantis netikru dokumentu (2012-12-28 PVM sąskaita faktūra serija AGR Nr. 024) ir suklastotais dokumentais (PVM deklaracijomis) valstybės biudžetui padaryta didelė turtine žala - apgaule, tarpusavio užskaitų būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), naudai panaikinta 81 667 litų (23 652,4 Eur) PVM prievolė valstybės biudžetui bei įgyta didelės vertės fiktyvi turtinė teisė į 84 684,60 Lt (24 526,40 Eur) PVM atskaitą, kuri buvo panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitų prievolių valstybės biudžetui įskaitymui.

Be to jis, apgaule, kito asmens naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę ir įgijo didelės vertės turtinę teisę – M. L., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), toliau – ir Bendrovė) direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, duoti nurodymus už Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingam asmeniui, buhalterei A. U. (tuo metu L.), laikotarpiu nuo 2012-12-10 iki 2013-09-30 veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai - apgaule, tarpusavio užskaitų būdu, panaikinti didelės vertės turtinę prievolę - pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) sumokėjimo į valstybės biudžetą bei apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę, suformuojant ir užregistruojant PVM atskaitą,

bendrininkaudamas su padėjėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi K. Š., kuris, turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vardu priimti sprendimus, vadovauti ir kontroliuoti bendrovės veiklą, bei, veikdamas pagal vieningą nusikalstamą sumanymą, padėjo daryti nusikalstamą veiką, teikdamas priemones – pagamindamas netikrą PVM sąskaitą faktūrą bei suklastodamas tikrą PVM deklaraciją, taip pat pridengdamas kitą bendrininką, sukuriant fiktyvų teisinį pagrindą dokumentais patvirtinti tikrovėje neįvykusią ūkinę operaciją bei PVM atskaitą,

jis (M. L.) bei bendrininkas K. Š., žinodami, kad dėl įvykusio sandorio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-12-10 UAB "(duomenys neskelbtini)" išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGD Nr. 003, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos "Durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos“ už 388 890 Lt (112 630,30 Eur) ir 81 667 Lt (23 652,40 Eur) PVM, bendra suma 470 556,90 Lt (136 282,70 Eur), nuo kito mėnesio 25 dienos, t.y. nuo 2013-01-25, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado prievolė į valstybės biudžetą sumokėti 81 667 Lt (23 652,40 Eur) PVM,

K. Š. laikotarpiu nuo 2012-12-28 iki 2013-03-06, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pagaminus netikrą dokumentą - UAB "(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašius 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024, kurioje nurodyta, kad pirkėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva įsigijo prekę - 85 800 kub.m, „Nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio“ už 403 260 Lt (116 792,2 Eur) ir 84 684,60 Lt (24 526,4 Eur) tariamu pirkimo PVM, viso su PVM suma 487 944,60 Lt (141 318,5 Eur), bei pasirašius šioje PVM sąskaitoje faktūroje,

jis (M. L.) netikroje PVM sąskaitoje faktūroje serija AGR Nr. 024 pasirašė, kaip sąskaitą gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, taip bendrininkai savo parašais patvirtino žinomai neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, nes ūkinė operacija realiai neįvyko – UAB “ (duomenys neskelbtini)“ prekės nepardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės faktiškai negalėjo įsigyti ir neįsigijo,

jis (M. L.), žinodamas, kad dokumentas netikras, organizavo šios žinomai netikros 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros serija AGR Nr. 024 bei joje nurodytų fiktyvių duomenų įtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, perduodamas ją apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančiai Bendrovės buhalterei A. U. (tuo metu L.), kuriai įtraukus fiktyvią, tikrovėje realiai neįvykusią ūkinę operaciją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą,

jis (M. L.) tęsdamas iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, veikdamas per apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančią A. U. (tuo metu L.), suklastojo tikrą dokumentą - 2013-03-06 elektroniniu būdu Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (Durpyno g. 3, Panevėžyje) pateiktą patikslintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn., kurios 25 bei 35 eilutėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu deklaravo tariamą 84 684,6 Lt (24 526,4 Eur) pirkimo PVM pagal žinomai netikros 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) fiktyvius duomenis,

K. Š., vykdant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, pridengiant bendrininką - organizavus žinomai netikros 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros serija AGR Nr. 024 bei joje nurodytų fiktyvių duomenų įtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, perduodant ją apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančiai buhalterei E. L., kuriai įtraukus fiktyvią, tikrovėje realiai neįvykusią ūkinę operaciją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, bei K. Š. veikiant per apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančią buhalterę E. L., suklastojus tikrą dokumentą - 2013-03-15 elektroniniu būdu Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (Ulonų g. 2, Vilniuje) pateiktą patikslintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn., kurios 25 bei 35 eilutėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu deklaravus tariamą 84 685 Lt (24 526,40 Eur) pardavimo PVM pagal žinomai netikros 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) fiktyvius duomenis, taip M. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule, tarpusavio užskaitų būdu, panaikino didelės vertės turtinę prievolę dėl 81 667 Lt (23 652,40 Eur) PVM sumokėjimo, jis (M. L.), tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-07-05 Mokesčių administratoriui atlikus mokestinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir raštu pasiūlius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvertinti 2012 metais bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įformintas paslaugas ir atitinkamai patikslinti 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijas, sumažinant PVM atskaitą 84 684,60 Lt (24 526,40 Eur) sumai, veikdamas per apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančią A. U. (tuo metu L.), suklastojo tiktą dokumentą - 2013-08-02 elektroniniu būdu Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (adresas Durpyno g. 3, Panevėžyje) pateiktą patikslintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn., kurios 25 eilutėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu deklaravo 85 789 Lt (24 846,20 Eur) pirkimo PVM, tame tarpe tariamą 84 685 Lt (24 526,40 Eur) pardavimo PVM pagal žinomai netikros 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) fiktyvius duomenis, bei 35 eilutėje deklaravo atskaitomą 85 789 Lt (24 846,20 Eur) PVM, tame tarpe pagal žinomai netikros 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros AGR Nr. 024 fiktyvius duomenis, neteisingų duomenų pagrindu, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, buvo suformuota ir įregistruota fiktyvi 84 684,6 Lt (24 526,40 Eur) pirkimo PVM atskaita, kuri buvo panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų mokesčių įskaitymui,

tokiu būdu M. L. kito asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), naudai apgaule, tarpusavio užskaitų būdu, panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti 81 667 Lt (23 652,40 Eur) PVM į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą bei įgijo didelės vertės turtinę teisę į PVM atskaitą, suformavus ir užregistravus 84 684,60 Lt (24 526,40 Eur) PVM atskaitą, kuri buvo panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitų prievolių valstybės biudžetui įskaitymui, tuo valstybės biudžetui padarė 24 526,40 Eur (84 684,60 Lt) turtinę žalą.

Be to, jis, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros –

M. L., laikotarpiu nuo 2010-09-10 iki 2014-06-25, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) direktoriaus pareigas, pagal 2001-11-03 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (Žin., 2001, Nr. 99-3515, (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas)) 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 2 d. būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą bei pagal 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punktą būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-06-25 veikdamas, vieninga tyčia, organizavo apgaulingą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2012-12-28 iki 2013-03-06, organizavo žinomai netikros UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytos 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros serija AGR Nr. 024, kurioje nurodyta, kad pirkėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva įsigijo prekę - 85 800 kub.m, „Nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio“ už 403 260 Lt (116 792,20 Eur) ir 84 684,60 Lt (24 526,40 Eur) tariamu pirkimo PVM, viso su PVM suma 487 944,60 Lt (141 318,50 Eur), nes ūkinė operacija realiai neįvyko – UAB “ (duomenys neskelbtini)“ prekės nepardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės faktiškai negalėjo įsigyti ir neįsigijo, bei joje (PVM sąskaitoje faktūroje) nurodytų fiktyvių duomenų įtraukimą į Bendrovės buhalterinę apskaitą, perduodamas apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančiai Bendrovės buhalterei A. U. (tuo metu L.), aukščiau minėtą žinomai netikrą 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024, kurios pagrindu pastaroji UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2012 m. apskaitoje fiksavo realiai neįvykusią ūkinę operaciją - 403 260 Lt (116 792,17 Eur) vertės atsargų - 85 800 kub. m. durpių įsigijimą;???

- tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2013-05-03, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-05-03 pinigų išmokėjimo kvite serija 40 be Nr., grafoje „išmokėta suma“ savo ranka įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis R. V. išmokėjo 150 000 Lt (43 443 Eur) Bendrovės piniginių lėšų bei pasirašė, taip suklastojo šį pinigų išmokėjimo kvitą, nes tikrovėje turėjo tik 86 000 Lt (24 907,32 Eur) Bendrovės piniginių lėšų, (kurios, jam kaip atskaitingam asmeniui, laikotarpiu nuo 2011-09-07 iki 2013-04-16 buvo pervestos iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), esančios AB Danske Bank A/S Lietuvos filiale į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke), bei 64 000 Lt (18 535,68 Eur) Bendrovės piniginių lėšų neturėjo ir neišmokėjo, bei šį žinomai suklastotą dokumentą, perdavė apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiai Bendrovės buhalterei A. U. (tuo metu L.), kuri nepagrįstą ir neteisėtą ūkinę operaciją užregistravo apskaitos registre „Sąskaitų likučių žiniaraštis 2013-01-01 – 2013-12-31“ kaip atskaitingo asmens M. L. pinigų sumokėjimą R. V., iš viso 150 000 Lt (43 443 Eur), kurias sudaro piniginės lėšos: 86 000 Lt (24 907,32 Eur), kuriuos M. L. kaip atskaitingas asmuo 2011 – 2013 m. laikotarpiu gavo iš Bendrovės į savo asmeninę sąskaitą, ir neva tai asmeninės lėšos – 64 000 Lt (18 535,68 Eur), kurios buvo užfiksuotos Bendrovės apskaitoje (registre „Sąskaitų likučių žiniaraštis 2013-01-01 – 2013-12-31“) kaip Bendrovės skola M. L., nors iš tikrųjų M. L. savų (asmeninių) lėšų nesumokėjo;?

- tęsdamas nusikalstamą veiką, jis tyčia, nesilaikydamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. reikalavimų, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d. reikalavimų, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ ir nesilaikydamas 2004-03-30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 str. 1 d. nurodymo, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“. 1997-08-15 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 38 „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“ (2010-10-18 įsakymo Nr. V-46 redakcija), kuriuose nustatytas buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo laikas, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-06-25, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė Bendrovės 2011-01-01 – 2013-12-31 laikotarpio detalius (analitinius) apskaitos registrus ir 2011, 2012, suvestinius buhalterinės apskaitos registrus, 2011-01-01 - 2014-06-25 laikotarpio kasos knygas, avanso apyskaitas, kuriuose buvo užregistruoti atsiskaitymai pagal 2010-11-05 – 2012-12-31 laikotarpio banko išrašus ir kitus apskaitos dokumentus (atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus, darbo užmokesčio žiniaraščius, skolų, turto sąrašus, aktus), todėl nėra galimybės nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo užregistruotos 2011 – 2012 m. pervestos M. L., K. Š., R. V. ir kitiems ūkio subjektams piniginės lėšos iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale, iš Agentūros 2012 m. gautos 927 883,30 Lt arba 268 733,58 Eur (665 151,20 Lt arba 192 641,10 Eur 2012-07-18 ir 262 732,10 Lt arba 76 092,48 Eur 2012-12-10) paramos lėšos, 2011 – 2012 m. iš J. V. ir kitų ūkio subjektų paskolos bei jų panaudojimas 2011 – 2013 metais, dėl aukščiau nurodytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB "(duomenys neskelbtini)", adresas (duomenys neskelbtini), turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31.

Kaltinamasis R. V. padėjo iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą - bendrininkaudamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi M. L., turėdamas tikslą padėti iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, veikdamas tyčia, kaip padėjėjas, teikdamas priemones, reikalingas įrašyti į paskolos sutartį bei pasirašydamas joje, taip pat pridengdamas kitą bendrininką sukuriant fiktyvų teisinį pagrindą dokumentu patvirtinti nepagrįstą ir neteisėtą ūkinę operaciją, siekdamas turtinės naudos, padėjo M. L. iššvaistyti, užimamų pareigų pagrindu, patikėtą didelės vertės – 63 716,40 Eur (220 000 Lt) svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (pinigines lėšas), o būtent:

jis (R. V.), būdamas sunkioje finansinėje padėtyje, turėdamas 1 683 640,43 Eur (5 813 273,68 Lt) kreditorinių įsipareigojimų kitiems asmenims bei neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, negalėdamas įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, bei žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2012-03-27 iki 2012-05-07, M. L., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarė 4 sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 1 179 428 (449 878+320 250+205 300+204 000 ) Lt (341 586 Eur) paskolų suteikimo Bendrovei, kuriomis sukūrė Bendrovei teisines pareigas – prievoles mokėti 8 % metinių palūkanų, bei 2010-11-05, sudaręs sutartį su J. V. dėl 100 000 Lt (28 962 Eur) paskolos suteikimo Bendrovei, kuria sukūrė Bendrovei teisinę pareigą – prievolę mokėti 5 % metinių palūkanų, ir Bendrovė grąžinusi tik dalį (326 500 Lt (94 560,93 Eur)) paskolų, t. y. žinodamas, jog Bendrovė turi iš viso 952 928 Lt (275 598,03 Eur) įsiskolinimą, iš kurių 900 428 Lt (260 781,97 Eur) įsiskolinimas pradelstas (grąžinimo terminas - 2012-09-01) ir kurį Bendrovė privalo ne tik grąžinti, bet dar mokėti ir 8% metinių palūkanų, bei žinodamas, kad pagal M. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, išrašytą 2012-12-10 PVM sąskaitą faktūrą serija AGD Nr. 003 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos „Durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos“ pardavimo, Bendrovei nuo kito mėnesio 25 dienos, t.y. nuo 2013-01-25 atsirado prievolė į valstybės biudžetą sumokėti 81 666,90 Lt (23 652 Eur) PVM,

- 2012 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, bendrininkui M. L. suteikė priemones – savo asmens anketinius duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, taip pat mamos O. V. bei savo kreditorių - K. M. vardus, pavardes, atsiskaitomųjų sąskaitų numerius, R. M. vardą, pavardę ir asmens kodą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą, įmonės kodą, atsiskaitomosios sąskaitos numerį, reikalingus įrašyti į paskolos sutartį bei Bendrovės piniginių lėšų pervedimui, ir

2012-12-19, su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus M. L., kuris pažeisdamas:

- Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. reikalavimus (Juridinio asmens valdymo organo narys, juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams),

- Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais) (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija), 37 str. 7 d. reikalavimus (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais) (2009-12-15 įstatymo Nr. XI-564 redakcija),

- Bendrovės įstatų 1.3 p. reikalavimus (Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, civiliniu kodeksu, akcinių bendrovių ir kitais įstatymais bei teisės aktais, taip pat Bendrovės įstatais, 2.1 p. reikalavimus (Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir gauti pelną), 7.4 p. reikalavimus (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais ir pareiginiais nuostatais),

sudarė Bendrovės veiklos tikslui – pelno gavimui – iš esmės priešingą, akivaizdžiai nuostolingą ir ekonomiškai nenaudingą, t. y. nepagrįstą ir neteisėtą, paskolos sutartį, kuria, M. L. sukūrė Bendrovei teisinę pareigą suteikti jam (R. V., jau turinčiam 1 683 640,43 Eur (5 813 273,68 Lt) kreditorinių įsipareigojimų kitiems asmenims bei neturinčiam galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, negalinčiam įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję), 220 000 Lt (63 716,40 Eur) paskolą, Bendrovės pinigines lėšas pervedant jo (R. V.) kreditoriams, įsiskolinimų padengimui, bei jo (R. V.) mamai,

tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos vykdymui buvo panaudotos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012-12-10 Bendrovei pervestos Europos Sąjungos paramos lėšos - 262 732,10 Lt (76 092,48 Eur), skirtos projekto „UAB „(duomenys neskelbtini)“ durpių gavybos verslo plėtra“ Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendinimui, t. y. -

M. L., nepagrįstos ir neteisėtos 2012-12-19 paskolos sutarties pagrindu iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), esančios AB Danske Bank A/S Lietuvos filiale, 2012-12-19, neteisėtai pervedus 62 000 Lt (17 956,44 Eur) į O. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, taip pat 2012-12-19 neteisėtai padengus R. V. įsiskolinimą pagal 2012-08-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V. paskolos sutartį, neteisėtai pervedus 108 000 Lt (31 278,96 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, bei 2012-12-20 neteisėtai padengus R. V. įsiskolinimą pagal 2012-08-29 R. M. ir R. V. paskolos sutartį, pervedus 50 000 Lt (14 481 Eur) į K. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, ir

organizavus 2012-12-19 paskolos sutarties bei Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), esančios AB Danske Bank A/S Lietuvos filiale išrašo įtraukimą į Bendrovės buhalterinę apskaitą, perduodant juos apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančiai Bendrovės buhalterei A. U. (tuo metu L.), kuri nepagrįstas ir neteisėtas ūkines operacijas įtraukė į Bendrovės buhalterinę apskaitą, tokiu būdu R. V., siekdamas turtinės naudos, teikdamas priemones bei pridengdamas bendrininką, padėjo M. L. iššvaistyti, užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą, didelės vertės – 63 716,40 Eur (220 000 Lt), svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą (pinigines lėšas), tuo Bendrovei padarė 63 716,40 Eur (220 000 Lt) turtinę žalą.

Be to, jis apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę, kurią dalyje įgyvendino apgaule savo naudai įgydamas didelės vertės svetimą turtą ir apgaule savo ir kito asmens naudai panaikindamas didelės vertės turtinę prievolę - R. V., žinodamas, kad 50 059,90 tonų durpių nuosavybės teise jam nepriklauso ir jis neturi teisėto pagrindo realizuoti svetimo turto, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtinę teisę bei turtą, dėl giminystės ryšių bei darbinės veiklos, žinodamas, kad jo tėvo A. V. (mirusio (duomenys neskelbtini)) vadovaujama Gamybinė-komercinė uždaroji akcinė bendrovė prekybos namai „(duomenys neskelbtini)" (toliau – bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) pagal 1990-01-04 pirkimo-pardavimo sutartį iš (duomenys neskelbtini) durpių įmonės buvo įsigijusi (duomenys neskelbtini) durpyne esančias 20 269,5 tonų I kategorijos kraiko (durpių), 28 239,9 tonų II-os kategorijos kraiko (durpių) 1 550,5 tonų kompostinių durpių, viso 50 059,9 tonų gatavos produkcijos ir 51 kub. m kelmų,

ne anksčiau kaip 1996-02-07, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje bei aplinkybėmis, įgijęs žinomai suklastotą 1994-02-17 Kasos pajamų orderio kvitą serija 23M Nr. 087655, kuriame buvo nurodyta R. V. gyvenamoji vieta A. (duomenys neskelbtini) bei krovinio važtaraštis Nr. 626383, taip pat ne anksčiau kaip 1996-02-07, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis 1994-02-11 pirkimo - pardavimo sutartyje, kurioje buvo įrašyta, kad bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėją) atstovauja komercijos direktorius A. K. bei, kad R. V. gyvena A. (duomenys neskelbtini), taip pat 1994-02-17 prekių gabenimo važtaraštyje Nr. 626383, kuriame dalis dabartinių įrašų parašyti ant pirmiau buvusių dalinai ištrintų įrašų, taip pat kuriame buvo įrašyta „1994-02-17 Kasos kvitas Nr. 087665“, pasirašė kaip produkcijos (durpių) pirkėjas bei priėmėjas, taip savo parašu patvirtino žinomai neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi žinojo, jog tikrovėje 1994-02-11 sutarties nesudarė bei pagal 1994-02-17 Kasos pajamų orderio kvitą serija 23M Nr. 087665 9 977,13 Lt neapmokėjo ir 1994-02-17 produkcijos (durpių) nepriėmė bei neįgijo, nes sutartyje bei kasos pajamų orderio kvite nurodyti R. V. gyvenamosios vietos rekvizitai 1994 m. vasario mėn. neegzistavo bei negalėjo būti žinomi, o „Komercijos direktorius A. K.“ bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, taip R. V. suklastojo 1994-02-11 pirkimo - pardavimo sutartį bei 1994-02-17 prekių gabenimo važtaraštį Nr. 626383, kuriuose, nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad jis (R. V.) 1994-02-11 už 9 977,13 Lt (2 889,60 Eur) įsigijo iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) durpyno gamybos laukuose esančią gatavą produkciją (durpes): durpių kraiko 1-os kat. 20 269,50 tonų, durpių kraiko 2-os kat. 28 239,90 tonų, kompostinių durpių 1550,50 tonų ir kelmų 51 kub. m. bei šią produkciją 1994-02-17 priėmė;

2013 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, apie jo vykdomą nusikalstamą veiką nežinančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) direktoriui M. L. pateikė savo asmens anketinius duomenis - vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, taip pat žinomai suklastotos 1994-02-11 pirkimo – pardavimo sutarties kopiją bei žinomai neteisingus duomenis - neva jo (R. V.) nuosavybės teise valdomas durpes ir jų svorį, reikalingus įrašyti į sutartį dėl durpių pirkimo pardavimo, 2013-05-03, (duomenys neskelbtini), su apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. L., atstovaujančiu Bendrovę, sudarė sutartį dėl durpių pirkimo pardavimo, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 400 479,20 Lt (115 986,79 Eur) iš jo (R. V.) įgijo 50 059,9 tonų durpių, kurios R. V. nuosavybės teise nepriklausė ir R. V. neturėjo teisės jų parduoti, tuo pačiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sutarties pasirašymo dieną sumokėti jam (R. V.) avansą 150 000 Lt (43 443 Eur), taip R. V. pardavęs jam nuosavybės teisę nepriklausantį svetimą turtą, kurio jis neturėjo teisės parduoti, apgaule savo naudai įgijo didelės – 400 479,20 Lt (115 986, 79 Eur) – vertės turtinę teisę į svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pinigines lėšas), kurios dalį, įgyvendino, t.y.:

- tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-05-03 jis (R. V.) iš M. L. apgaule, neteisėtai paėmė 86 000 Lt (24 907,32 Eur) Bendrovės piniginių lėšų, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-05-03 pinigų išmokėjimo kvitą Serija 40 (be Nr.), kuriame nurodyta, kad M. L. neva išmokėjo 150 000 Lt (43 377,67 Eur) Bendrovės piniginių lėšų, bei

- tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-11-08 jis (R. V.), panaudodamas apgaulę, pasirašė trišalį jo (R. V.) ir apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinančių K. Š. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. L. skolos užskaitymo aktą, kuriuo 61 000 Lt (17 666,82 Eur), neva dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančio jam (R. V.) įsiskolinimo už durpes, buvo sumažintas - jo įsiskolinimas K. Š. už 2008-08-26 suteiktą paskolą bei analogiško dydžio K. Š. įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pastarojo gautas, tačiau įmonės veikloje nepanaudotas pinigines lėšas, tuo pačiu Bendrovė neteko atitinkamos 61 000 Lt (17 666,82 Eur) vertės turtinės reikalavimo teisės, taip jis (R. V.) apgaule savo naudai panaikino 61 000 Lt (17 666,82 Eur) turtinę prievolę K. Š. bei K. Š. naudai – pastarojo 61 000 Lt (17 666,82 Eur) turtinę prievolę Bendrovei,

tokiu būdu R. V., apgaule įgijo didelės – 400 479,20 Lt (115 986,79 Eur) vertės, svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)", adresas (duomenys neskelbtini)., priklausančią, turtinę teisę bei dalyje ją įgyvendinęs - apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės - 86 000 Lt (24 907,32 Eur) vertės svetimą turtą bei apgaule savo ir kito asmens naudai panaikino didelės 61 000 Lt (17 666,82 Eur) vertės turtinę prievolę, Bendrovei padarė 115 986, 79 Eur (400 479,2 Lt) turtinę žalą.

Be to, jis iššvaistė jo žinioje buvusią didelės vertės svetimą turtinę teisę - R. V., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) direktoriaus pavaduotojo pareigas, be to ir pagal Bendrovės direktoriaus M. L. 2013-02-01, (duomenys neskelbtini)., išduotą įgaliojimą, turėdamas teisę Bendrovės vardu pasirašyti prekių, paslaugų, įrengimų ir patalpų pirkimo bei nuomos, produkcijos ir paslaugų teikimo bei pardavimo sutartis ir su tuo susijusius dokumentus, t.y., turėdamas teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, užimamų pareigų bei 2013-02-01 įgaliojimo pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas įmonės turtines teises, laikotarpiu nuo 2013-04-04 iki 2014-04-16, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą, iššvaistyti didelės - 35 317,70 Eur (121 944,95 Lt) vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią, turtinę teisę, pažeisdamas:

- Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. reikalavimus (Juridinio asmens valdymo organo narys, juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams),

- Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais) (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija), 37 str. 7 d. reikalavimus (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais) (2009-12-15 įstatymo Nr. XI-564 redakcija),

- Bendrovės įstatų 1.3 p. reikalavimus (Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, civiliniu kodeksu, akcinių bendrovių ir kitais įstatymais bei teisės aktais, taip pat Bendrovės įstatais), 2.1 p. reikalavimus (Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir gauti pelną), 7.4 p. reikalavimus (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais ir pareiginiais nuostatais),

bendrininkaudamas su padėjėju K. Š., kuris siekdamas turtinės naudos – savo kreditorinių įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažinimo, padėjo daryti nusikalstamą veiką, teikdamas priemones, reikalingas įrašyti į dokumentus bei pasirašydamas juose, taip pat pridengdamas kitą bendrininką, sukuriant fiktyvų teisinį pagrindą dokumentais patvirtinti nepagrįstas ir neteisėtas ūkines operacijas, iššvaistė užimamų pareigų bei 2013-02-01 išduoto įgaliojimo pagrindu jam patikėtą didelės vertės – 35 317,70 Eur (121 944,95 Lt) svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią, turtinę teisę, o būtent :

žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2012-07-30 iki 2014-04-15 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), esančios „Danske Bank AS“ Lietuvos filiale mokėjimo paskirtyje nurodant „Paskola“ ir „Mokėjimas“ į K. Š. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, buvo pervesta iš viso 229 867 Lt (66 574,08 Eur) bei 2014-04-15 Bendrovės direktoriui M. L. perdavus K. Š. 5 000 Lt (1 448,10 Eur) Bendrovės piniginių lėšų, iš kurių 179 777,85 Lt (52 067,30 Eur) nebuvo panaudota Bendrovės veikloje ir reikmėms, t. y. žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi turtinę teisę reikalauti iš K. Š. grąžinti Bendrovės turtą – 179 777,85 Lt (52 067,30 Eur) piniginių lėšų, bendrininkaudamas su padėjėju K. Š., 2013 m. balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pateikusiu priemones – savo asmens anketinius duomenis - vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, taip pat atsiskaitomosios sąskaitos numerį bei jam išduotos individualios veiklos vykdymo pažymos numerį, reikalingus įrašyti į sutartis, sąskaitas-faktūras, atliktų darbų perdavimo-priėmimo bei skolos užskaitymo aktus, pasirašiusiu šiuose dokumentuose bei išrašiusiu sąskaitas-faktūras, atliktų darbų perdavimo-priėmimo, skolos užskaitymo aktus,

- 2013-04-04, Vilniuje, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, su bendrininku (padėjėju), tuo pačiu ir naudos gavėju K. Š., sudarė Bendrovės veiklos tikslui – pelno gavimui – iš esmės priešingą, nereikalingą bei akivaizdžiai nuostolingą ir ekonomiškai nenaudingą, t. y. nepagrįstą ir neteisėtą, Konsultacinių paslaugų teikimo sutartį Nr. KON2013-1, pagal kurią jis (R. V.) sukūrė Bendrovei teisines pareigas - prievolę K. Š. sumokėti 27 000 Lt (7 819,74 Eur), o K. Š. – rengti ir teikti pasiūlymus dėl Bendrovės vykdomo verslo, kurie nebuvo reikalingi, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo verslo planą reikalingą verslo vystymui ir plėtrai, už kurio sudarymą ir pateikimą UAB „(duomenys neskelbtini) buvo apmokėta iš viso 12 100 Lt (3 504,40 Eur), K. Š. išrašė 2013-11-08 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą bei sąskaitą – faktūrą serija KSI Nr. 0099, 27 000 Lt (7 819,74 Eur) sumai už imituotas bei Bendrovei nereikalingas ir nesuteiktas paslaugas, R. V., tęsdamas iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, organizavo 2013-04-04 Konsultacinių paslaugų teikimo sutarties Nr. KON2013-1, 2013-11-08 atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto bei sąskaitos-faktūros serija KSI Nr. 0099 įtraukimą į Bendrovės buhalterinę apskaitą, perduodamas juos apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančiai Bendrovės buhalterei A. U. (tuo metu L.), kuriai įtraukus imituotą, nereikalingą bei realiai neįvykusią, t. y. nepagrįstą ir neteisėtą ūkinę operaciją į Bendrovės buhalterinę apskaitą, bendrininkui (padėjėjui) bei Bendrovės skolininkui K. Š. buvo 7 819,74 Eur (27 000 Lt) neteisėtai sumažintas įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pačiu Bendrovė neteko atitinkamos 7 819,74 Eur (27 000 Lt) dydžio turtinės reikalavimo teisės, tokiu būdu R. V. iššvaistė jam patikėtą 7 819,74 Eur (27 000 Lt) vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią, turtinę teisę,???

- tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (R. V.), 2013-08-22, Vilniuje, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, su bendrininku (padėjėju), tuo pačiu ir naudos gavėju K. Š. sudarė Bendrovės veiklos tikslui – pelno gavimui – iš esmės priešingą, akivaizdžiai nuostolingą ir ekonomiškai nenaudingą, t. y. nepagrįstą ir neteisėtą, kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį, kuria K. Š. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, nuo (duomenys neskelbtini) ėjęs ir generalinio direktoriaus pareigas bei 2012-10-24 atsiliepimu į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, sutikęs su ieškiniu), savo kaip trečios eilės kreditoriaus 91 049,97 Lt (26 369,89 Eur) finansinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2012-11-22 nutartimi nemokiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, o BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinus pasibaigusia ir išregistravus iš JAR liko nepatenkinti ne tik 61 922,83 Eur trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, bet ir 653 528,19 Eur antrosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai), perleido UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“, o jis (R. V.) sukūrė Bendrovei teisines pareigas - prievolę iki 2013-10-08 sumokėti kreditoriui 81 944,97 Lt (23 732,90 Eur), po ko jis (R. V.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su K. Š. pasirašė 2013-10-08 skolos užskaitymo aktą, kuriuo K. Š. įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažino 81 944,97 Lt (23 732,90 Eur), R. V.tęsdamas iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, organizavo 2013-08-22 kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties ir 2013-10-08 skolos užskaitymo akto įtraukimą į Bendrovės buhalterinę apskaitą, perduodamas juos apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančiai Bendrovės buhalterei A. U. (tuo metu L.), kuriai įtraukus nepagrįstą ir neteisėtą ūkinę operaciją į Bendrovės buhalterinę apskaitą, bendrininkui (padėjėjui) bei Bendrovės skolininkui K. Š. buvo 81 944,97 Lt (23 732,90 Eur) neteisėtai sumažintas įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pačiu Bendrovė neteko atitinkamos 81 944,97 Lt (23 732,90 Eur) dydžio turtinės reikalavimo teisės, tokiu būdu R. V. iššvaistė jam patikėtą 23 732,90 Eur (81 944,97 Lt) vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią, turtinę teisę,???

- tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (R. V.), 2013-12-16, Vilniuje, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, su bendrininku (padėjėju), tuo pačiu ir naudos gavėju K. Š. sudarė Bendrovės veiklos tikslui – pelno gavimui – iš esmės priešingą, nereikalingą bei akivaizdžiai nuostolingą ir ekonomiškai nenaudingą, t.y. nepagrįstą ir neteisėtą, Konsultacinių paslaugų teikimo sutartį Nr. KON2013-2, pagal kurią jis (R. V.) sukūrė Bendrovei teisines pareigas - prievolę K. Š. sumokėti 13 000 Lt (3 765,06 Eur), o K. Š. – parengti verslo planus dėl (duomenys neskelbtini) durpynų parengimo, priežiūros bei jų eksploatavimo, kurie nebuvo reikalingi, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo verslo planą reikalingą verslo vystymui ir plėtrai, už kurio sudarymą ir pateikimą UAB (duomenys neskelbtini) buvo apmokėta iš viso 12 100 Lt (3 504,40 Eur), K. Š. išrašė 2014-04-16 sąskaitą-faktūrą serija KSI Nr. 0102, 13 000 Lt (3 765,06 Eur) sumai už imituotas bei Bendrovei nereikalingas ir nesuteiktas paslaugas, R. V., tęsdamas iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, organizavo 2013-12-16 Konsultacinių paslaugų teikimo sutarties Nr. KON2013-2, 2014-04-16 sąskaitos-faktūros serija KSI Nr. 0102 įtraukimą į Bendrovės buhalterinę apskaitą, perduodamas juos apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančiai Bendrovės buhalterei E. L. (tuo metu Klevinskaitei), kuriai įtraukus imituotą, nereikalingą bei realiai neįvykusią, t.y. nepagrįstą ir neteisėtą ūkinę operaciją, į Bendrovės buhalterinę apskaitą, bendrininkui (padėjėjui) bei Bendrovės skolininkui K. Š. buvo 13 000 Lt (3 765,06 Eur) neteisėtai sumažintas įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pačiu Bendrovė neteko atitinkamos 13 000 Lt (3 765,06 Eur) dydžio turtinės reikalavimo teisės K. Š. atžvilgiu, tokiu būdu R. V. iššvaistė jam patikėtą 3 765,06 Eur (13 000 Lt) vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią, turtinę teisę, tokiu būdu R. V. iššvaistė, užimamų pareigų bei 2013-02-01 įgaliojimo pagrindu jam patikėtą didelės - iš viso 35 317,70 Eur (121 944,95 Lt) vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), priklausančią, turtinę teisę, tuo Bendrovei padarė 35 317,70 Eur (7 819,74 + 23 732,90 + 3 765,06) turtinę žalą.

Kaltinamasis K. Š. pagamino netikrą dokumentą, padėjo suklastoti tikrus dokumentus bei suklastojo tikrą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos – eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas, ir turėdamas teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, duoti nurodymus už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingam asmeniui, buhalterei E. L., laikotarpiu nuo 2012-12-10 iki 2013-08-02, bendrininkaudamas su M. L., kuris būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėjo teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą, padėti apgaule UAB "(duomenys neskelbtini)" naudai - tarpusavio užskaitų būdu, panaikinti didelės vertės turtinę prievolę dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) sumokėjimo bei padėti apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę, suformuojant PVM atskaitą, tuo valstybės biudžetui padarant didelės vertės turtinę žalą, pagamino netikrą dokumentą ir suklastojo tikrą dokumentą bei, teikdamas priemones, padėjo suklastoti tikrus dokumentus, o būtent:

jis (K. Š.) bei bendrininkas M. L., žinodami, kad dėl įvykusio sandorio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-12-10 UAB "(duomenys neskelbtini)" išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGD Nr. 003, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos "Durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos“ už 388 890 Lt (112 630,30 Eur) ir 81 667 Lt (23 652,40 Eur) PVM, bendra suma 470 556,90 Lt (136 282,70 Eur), nuo kito mėnesio 25 dienos, t.y. nuo 2013-01-25, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado prievolė į valstybės biudžetą sumokėti 81 667 Lt (23 652,40 Eur) PVM,

laikotarpiu nuo 2012-12-28 iki 2013-03-06, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pagamino netikrą dokumentą - UAB “ (duomenys neskelbtini)“ vardu išrašė 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024, kurioje nurodė, kad pirkėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva įsigijo prekę - 85 800 kub.m, „Nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio“ už 403 260 Lt (116 792,20 Eur) ir 84 684,60 Lt (24 526,40 Eur) tariamu pirkimo PVM, viso su PVM suma 487 944,60 Lt (141 318,5 Eur), bei pasirašė šioje PVM sąskaitoje faktūroje,

M. L. netikroje PVM sąskaitoje faktūroje serija AGR Nr. 024 pasirašius, kaip sąskaitą gavusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, taip bendrininkai savo parašais patvirtino žinomai neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, nes ūkinė operacija realiai neįvyko – UAB “ (duomenys neskelbtini)“ prekės nepardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės faktiškai negalėjo įsigyti ir neįsigijo,

M. L.tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, veikiant per apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančią Bendrovės buhalterę A. U. (tuo metu L.), suklastojus tikrą dokumentą - 2013-03-06 elektroniniu būdu Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (Durpyno g. 3, Panevėžyje) pateiktą patikslintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn., kurioje įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis – 25 bei 35 eilutėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu deklaravus tariamą 84 684,60 Lt (24 526,40 Eur) pirkimo PVM pagal žinomai netikros 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) fiktyvius duomenis,

jis (K. Š.), veikdamas per apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančią buhalterę E. L., suklastojo tikrą dokumentą - 2013-03-15 elektroniniu būdu Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (Ulonų g. 2, Vilniuje) pateiktą patikslintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn., kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis – 25 bei 35 eilutėse deklaravo tariamą 84 685 Lt (24 526,40 Eur) pardavimo PVM pagal žinomai netikros 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) fiktyvius duomenis,

M. L. tęsiant nusikalstamą veiką, 2013-07-05 Mokesčių administratoriui atlikus mokestinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir raštu pasiūlius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvertinti 2012 metais bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įformintas paslaugas ir atitinkamai patikslinti 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijas, sumažinant PVM atskaitą 84 684,60 Lt (24 526,40 Eur) sumai, veikiant per apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančią A. U. (tuo metu L.), suklastojus tikrą dokumentą - 2013-08-02 elektroniniu būdu Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (adresas Durpyno g. 3, Panevėžyje) teiktą patikslintą UAB "(duomenys neskelbtini)" PVM deklaraciją (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn., kurioje įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis – 25 eilutėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu deklaravus 85 789 Lt (24 846,20 Eur) pirkimo PVM, tame tarpe tariamą 84 685 Lt (24 526,40 Eur) pardavimo PVM pagal žinomai netikros 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) fiktyvius duomenis, bei 35 eilutėje deklaravus atskaitomą 85 789 Lt (24 846,20 Eur) PVM, tame tarpe pagal žinomai netikros 2012-12-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros AGR Nr. 024 fiktyvius duomenis,

remiantis netikru dokumentu (2012-12-28 PVM sąskaita-faktūra serija AGR Nr. 024) ir suklastotais dokumentais (PVM deklaracijomis) valstybės biudžetui padaryta didelė turtinė žala - apgaule, tarpusavio užskaitų būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), naudai - panaikinta didelės vertės 81 667 litų (23 652,40 Eur) PVM prievolė valstybės biudžetui bei įgyta didelės vertės fiktyvi turtinė teisė į PVM atskaitą suformavus ir užregistravus 84 684,60 Lt (24 526,40 Eur) PVM atskaitą, kuri buvo panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitų prievolių valstybės biudžetui įskaitymui.??

Be to jis, padėjo apgaule, kito asmens naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę ir įgyti didelės vertės turtinę teisę – K. Š., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, duoti nurodymus už UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingam asmeniui, buhalterei E. L., laikotarpiu nuo 2012-12-10 iki 2013-09-30, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą, UAB "(duomenys neskelbtini)" naudai - apgaule tarpusavio užskaitų būdu, panaikinti didelės vertės turtinę prievolę dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) sumokėjimo į valstybės biudžetą bei apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę, suformuojant ir užregistruojant PVM atskaitą,

bendrininkaudamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k(duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi M. L., kuris turėjo teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą,

padėjo daryti nusikalstamą veiką, teikdamas priemones – pagamindamas netikrą PVM sąskaitą faktūrą ir suklastodamas tikrą PVM deklaraciją, taip pat pridengdamas kitą bendrininką, sukuriant fiktyvų teisinį pagrindą dokumentais patvirtinti tikrovėje neįvykusią ūkinę operaciją bei suformuoti PVM atskaitą, o būtent:

jis (K. Š.) bei bendrininkas M. L., žinodami, kad dėl įvykusio sandorio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-12-10 UAB "(duomenys neskelbtini)" išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGD Nr. 003, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos "Durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos“ už 388 890 Lt (112 630,30 Eur) ir 81 667 Lt (23 652,40 Eur) PVM, bendra suma 470 556,90 Lt (136 282,70 Eur), nuo kito mėnesio 25 dienos, t.y. nuo 2013-01-25, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado prievolė į valstybės biudžetą sumokėti 81 667 Lt (23 652,40 Eur) PVM,

jis (K. Š.), laikotarpiu nuo 2012-12-28 iki 2013-03-06, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pagamino netikrą dokumentą - UAB "(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašė 2012-12 28 PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024, kurioje nurodė, kad pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva įsigijo prekę - 85 800 kub. m, „Nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio“ už 403 260 Lt (116 792,20 Eur) ir 84 684,60 Lt (24 526,40 Eur) tariamu pirkimo PVM, viso su PVM suma 487 944,60 Lt (141 318,50 Eur), bei pasirašė šioje PVM sąskaitoje faktūroje,

M. L. pasirašius netikroje 2012-12-28 PVM sąskaitoje faktūroje serija AGR Nr. 024, kaip sąskaitą gavusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, taip bendrininkai savo parašais patvirtino žinomai neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, nes ūkinė operacija realiai neįvyko – UAB “ (duomenys neskelbtini)“ prekės nepardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės faktiškai negalėjo įsigyti ir neįsigijo,

M. L., žinant, kad dokumentas netikras, organizavus šios žinomai netikros 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros serija AGR Nr. 024 bei joje nurodytų fiktyvių duomenų įtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, perdavus ją apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančiai Bendrovės buhalterei A. U. (tuo metu L.), kuri įtraukė fiktyvią, tikrovėje realiai neįvykusią ūkinę operaciją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą,

M. L., tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, veikiant per apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančią A. U. (tuo metu L.), suklastojus tikrą dokumentą - 2013-03-06 elektroniniu būdu Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (Durpyno g. 3, Panevėžyje) pateiktą patikslintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn., kurios 25 bei 35 eilutėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu deklaravus tariamą 84 684,60 Lt (24 526,40 Eur) pirkimo PVM pagal žinomai netikros 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) fiktyvius duomenis,

jis (K. Š.), vykdydamas iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, pridengė bendrininką - organizavo žinomai netikros 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros serija AGR Nr. 024 bei joje nurodytų fiktyvių duomenų įtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, perdavė ją apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančiai buhalterei E. L., kuri įtraukė fiktyvią, tikrovėje realiai neįvykusią ūkinę operaciją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, bei

jis (K. Š.), veikdamas per apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančią buhalterę E. L., suklastojo tikrą dokumentą 2013-03-15 elektroniniu būdu Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (Ulonų g. 2, Vilniuje) pateiktą patikslintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn., kurios 25 bei 35 eilutėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu deklaravo tariamą 84 685 Lt (24 526,40 Eur) pardavimo PVM pagal žinomai netikros 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) duomenis, taip K. Š. padėjo M. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule, tarpusavio užskaitų būdu, panaikinti didelės vertės turtinę prievolę dėl 81 667 Lt (23 652,40 Eur) PVM sumokėjimo,

M. L., tęsiant nusikalstamą veiką, 2013-07-05 Mokesčių administratoriui atlikus mokestinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir raštu pasiūlius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvertinti 2012 metais bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įformintas paslaugas ir atitinkamai patikslinti 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijas, sumažinant PVM atskaitą 84 684,60 Lt (24 526,40 Eur) sumai, veikiant per apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančią A. U. (tuo metu L.), suklastojus tiktą dokumentą - 2013-08-02 elektroniniu būdu Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (adresas Durpyno g. 3, Panevėžyje) pateiktą patikslintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn., kurios 25 eilutėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu deklaravus 85 789 Lt (24 846,20 Eur) pirkimo PVM, tame tarpe tariamą 84 685 Lt (24 526,40 Eur) pardavimo PVM pagal žinomai netikros 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) fiktyvius duomenis, bei 35 eilutėje deklaravus atskaitomą 85 789 Lt (24 846,20 Eur) PVM, tame tarpe pagal žinomai netikros 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros AGR Nr. 024 duomenis, neteisingų duomenų pagrindu, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, buvo suformuota ir įregistruota fiktyvi 84 684,60 Lt (24 526,40 Eur) pirkimo PVM atskaita, kuri buvo panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų mokesčių įskaitymui,

tokiu būdu K. Š., teikdamas priemones bei pridengdamas bendrininką, padėjo M. L. kito asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), naudai, apgaule, tarpusavio užskaitų būdu, panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti 81 667 Lt (23 652,40 Eur) PVM į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą bei apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į PVM atskaitą, suformavus ir užregistravus 84 684,60 Lt (24 526,40 Eur) PVM atskaitą, kuri buvo panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitų prievolių valstybės biudžetui įskaitymui, tuo valstybės biudžetui padarė 24 526,40 Eur (84 684,60 Lt) turtinę žalą.??

Be to, jis padėjo iššvaistyti didelės vertės svetimą turtinę teisę - K. Š., bendrininkaudamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) direktoriaus pavaduotoju R. V.(kuris užimamų pareigų pagrindu ir pagal Bendrovės direktoriaus M. L. 2013-02-01, (duomenys neskelbtini) išduotą įgaliojimą, turėjo teisę Bendrovės vardu pasirašyti prekių, paslaugų, įrengimų ir patalpų pirkimo bei nuomos, produkcijos ir paslaugų teikimo bei pardavimo sutartis ir su tuo susijusius dokumentus, t.y., turėjo teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, užimamų pareigų bei 2013-02-01 įgaliojimo pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas įmonės turtines teises), turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą padėti iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, veikdamas vieninga tyčia, kaip padėjėjas, teikdamas priemones – savo asmens anketinius duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, taip pat atsiskaitomosios sąskaitos numerį bei jam išduotos individualios veiklos vykdymo pažymos numerį, reikalingus įrašyti į sutartis, sąskaitas-faktūras, atliktų darbų perdavimo-priėmimo bei skolos užskaitymo aktus, pasirašiusiu šiuose dokumentuose bei išrašiusiu sąskaitas-faktūras, atliktų darbų perdavimo-priėmimo, skolos užskaitymo aktus bei pridengdamas kitą bendrininką, sukuriant fiktyvų teisinį pagrindą, dokumentais patvirtinti nepagrįstas ir neteisėtas ūkines operacijas, laikotarpiu nuo 2013-04-04 iki 2014-04-16, padėjo R. V., jo (K. Š.) naudai, iššvaistyti užimamų pareigų bei 2013-02-01 išduoto įgaliojimo pagrindu patikėtą didelės vertės – 35 317,70 Eur (121 944,95 Lt) svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią, turtinę teisę, o būtent:

jis (K. Š.) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2012-07-30 iki 2014-04-15 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), esančios „Danske Bank AS“ Lietuvos filiale mokėjimo paskirtyje nurodant „Paskola“ ir „Mokėjimas“ į jo (K. Š.) asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, buvo pervesta iš viso 229 867 Lt (66 574,08 Eur) bei 2014-04-15 Bendrovės direktoriui M. L. perdavus jam (K. Š.) 5 000 Lt (1 448,10 Eur) Bendrovės piniginių lėšų, iš kurių 179 777,85 Lt (52 067,30 Eur) nebuvo panaudota, t. y. žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi turtinę teisę reikalauti iš jo (K. Š.) grąžinti Bendrovės turtą – 179 777,85 Lt (52 067,30 Eur) piniginių lėšų, 2013 m. balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, R. V.pateikė priemones – savo asmens anketinius duomenis - vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, taip pat atsiskaitomosios sąskaitos numerį bei jam (K. Š.) išduotos individualios veiklos vykdymo pažymos numerį, reikalingus įrašyti į sutartis, sąskaitas-faktūras, atliktų darbų perdavimo-priėmimo bei skolos užskaitymo aktus, pasirašiusiu šiuose dokumentuose bei išrašiusiu sąskaitas-faktūras, atliktų darbų perdavimo-priėmimo, skolos užskaitymo aktus, 2013-04-04, kaip fizinis asmuo ir naudos gavėjas, Vilniuje, su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus pavaduotojo R. V., pastarajam pažeidžiant:

- Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. reikalavimus (Juridinio asmens valdymo organo narys, juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams),

- Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais) (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija), 37 str. 7 d. reikalavimus (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais) (2009-12-15 įstatymo Nr. XI-564 redakcija),

- Bendrovės įstatų 1.3 p. reikalavimus (Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, civiliniu kodeksu, akcinių bendrovių ir kitais įstatymais bei teisės aktais, taip pat Bendrovės įstatais), 2.1 p. reikalavimus (Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir gauti pelną), 7.4 p. reikalavimus (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais ir pareiginiais nuostatais),

sudarė Bendrovės veiklos tikslui – pelno gavimui – iš esmės priešingą, nereikalingą bei akivaizdžiai nuostolingą ir ekonomiškai nenaudingą, t. y. nepagrįstą ir neteisėtą, Konsultacinių paslaugų teikimo sutartį Nr. KON2013-1, pagal kurią R. V. sukūrė Bendrovei teisines pareigas - prievolę jam (K. Š.) sumokėti 27 000 Lt (7 819,74 Eur), o jis (K. Š.) įsipareigojo rengti ir teikti įvairius pasiūlymus dėl užsakovo vykdomo verslo, kurie nebuvo reikalingi, nes UAB „(duomenys neskelbtini) turėjo verslo planą reikalingą verslo vystymui ir plėtrai, už kurio sudarymą ir pateikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. kodas (duomenys neskelbtini)) buvo apmokėta iš viso 12 100 Lt (3 504,40 Eur), jis (K. Š.) išrašė 2013-11-08 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą bei sąskaitą – faktūrą serija KSI Nr. 0099, 27 000 Lt (7 819,74 Eur) sumai už imituotas bei Bendrovei nereikalingas ir nesuteiktas paslaugas, R. V.tęsiant nusikalstamą veiką, organizavus 2013-04-04 Konsultacinių paslaugų teikimo sutarties Nr. KON2013-1, 2013-11-08 atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto bei sąskaitos-faktūros serija KSI Nr. 0099 įtraukimą į Bendrovės buhalterinę apskaitą, perduodant juos apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančiai Bendrovės buhalterei A. U. (tuo metu L.), kuriai įtraukus imituotą, nereikalingą bei realiai neįvykusią, t. y. nepagrįstą ir neteisėtą ūkinę operaciją į Bendrovės buhalterinę apskaitą, jam (K. Š.), kaip Bendrovės skolininkui, buvo 7 819,74 Eur (27 000 Lt) neteisėtai sumažintas įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pačiu Bendrovė neteko atitinkamos 7 819,74 Eur (27 000 Lt) dydžio turtinės reikalavimo teisės, tokiu būdu K. Š. padėjo iššvaistyti R. V. patikėtą 7 819,74 Eur (27 000 Lt) vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią, turtinę teisę;

- tęsdamas nusikalstamą veiką K. Š., 2013-08-22, kaip fizinis asmuo ir naudos gavėjas, Vilniuje, su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus pavaduotojo R. V., pastarajam pažeidžiant aukščiau nurodytų teisė aktų nuostatas, sudarė Bendrovės veiklos tikslui – pelno gavimui – iš esmės priešingą, akivaizdžiai nuostolingą ir ekonomiškai nenaudingą, t. y. neteisėtą, kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį, kuria jis (K. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, nuo (duomenys neskelbtini) ėjęs ir generalinio direktoriaus pareigas bei 2012-10-24 atsiliepimu į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, sutikęs su ieškiniu), savo kaip trečios eilės kreditoriaus 91 049,97 Lt (26 369,89 Eur) finansinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB„(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, o BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinus pasibaigusia ir išregistravus iš JAR liko nepatenkinti ne tik 61 922,83 Eur trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, bet ir 653 528,19 Eur antrosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai), perleido UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“, R. V. sukūrė Bendrovei teisines pareigas - prievolę iki 2013-10-08 sumokėti kreditoriui 81 944,97 Lt (23 732,90 Eur), tęsiant nusikalstamą veiką, R. V., organizavus 2013-08-22 kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties ir 2013-10-08 skolos užskaitymo akto įtraukimą į Bendrovės buhalterinę apskaitą, perduodant juos apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančiai Bendrovės buhalterei A. U. (tuo metu L.), kuriai įtraukus nepagrįstą ir neteisėtą ūkinę operaciją į Bendrovės buhalterinę apskaitą, jam (K. Š.) kaip Bendrovės skolininkui, buvo 81 944,97 Lt (23 732,90 Eur) sumažintas įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pačiu Bendrovė neteko atitinkamos 81 944,97 Lt (23 732,90 Eur) dydžio turtinės reikalavimo teisės, tokiu būdu K. Š. padėjo iššvaistyti R. V. patikėtą 23 732,90 Eur (81 944,97 Lt) vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią, turtinę teisę;

- tęsdamas nusikalstamą veiką K. Š., 2013-12-16, kaip fizinis asmuo ir naudos gavėjas, Vilniuje, su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus pavaduotojo R. V., pastarajam pažeidžiant aukščiau nurodytų teisė aktų nuostatas, sudarė Bendrovės veiklos tikslui – pelno gavimui – iš esmės priešingą, nereikalingą bei akivaizdžiai nuostolingą ir ekonomiškai nenaudingą, t. y. nepagrįstą ir neteisėtą, Konsultacinių paslaugų teikimo sutartį Nr. KON2013-2, pagal kurią R. V. sukūrė Bendrovei teisines pareigas - prievolę jam (K. Š.) sumokėti 13 000 Lt (3 765,06 Eur), o jis (K. Š.) – parengti verslo planus dėl (duomenys neskelbtini) durpynų parengimo, priežiūros bei jų eksploatavimo, kurie nebuvo reikalingi, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo verslo planą reikalingą verslo vystymui ir plėtrai, už kurio sudarymą ir pateikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) buvo apmokėta iš viso 12 100 Lt (3 504,40 Eur), jis (K. Š.) išrašė 2014-04-16 sąskaitą – faktūrą serija KSI Nr. 0102, 13 000 Lt (3 765,06 Eur) sumai už imituotas bei Bendrovei nereikalingas ir nesuteiktas paslaugas, tęsiant nusikalstamą veiką, R. V. organizavus 2013-12-16 Konsultacinių paslaugų teikimo sutarties Nr. KON2013-2, 2014-04-16 sąskaitos-faktūros serija KSI Nr. 0102 įtraukimą į Bendrovės buhalterinę apskaitą, perduodant juos apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančiai Bendrovės buhalterei E. L. (tuo metu K.), kuriai įtraukus imituotą, nereikalingą bei realiai neįvykusią, t. y. nepagrįstą ir neteisėtą ūkinę operaciją, į Bendrovės buhalterinę apskaitą, jam (K. Š.) kaip Bendrovės skolininkui, buvo 13 000 Lt (3 765,06 Eur) neteisėtai sumažintas įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pačiu Bendrovė neteko atitinkamos 13 000 Lt (3 765,06 Eur) dydžio turtinės reikalavimo teisės, tokiu būdu K. Š. padėjo iššvaistyti R. V. patikėtą 3 765,06 Eur (13 000 Lt) vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią, turtinę teisę,

tokiu būdu K. Š., teikdamas priemones bei pridengdamas bendrininką, padėjo R. V. iššvaistyti užimamų pareigų bei 2013-02-01 įgaliojimo pagrindu patikėtą didelės vertės – iš viso 35 317,70 Eur, svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), priklausančią turtinę teisę, tuo Bendrovei padarė 35 317,70 Eur (7 819,74+23 732,90+3 765,06) turtinę žalą.

Kaltinamasis M. L. kaltės nepripažino ir parodė, kad R. V. pirmą kartą pamatė, kai jį pasikvietė J. V., pasakė, kad nori sukurti įmonę ir paprašė jo laikinai pabūti įmonės vadovu, įkūrimui. Tada R. V. jam pristatė žmogų, kad jis turi didelį durpyną. Vėliau prašė J. greičiau jį nuimti nuo direktoriavimo, gal dokumentus R. yra perdavęs, neatsimena, ir K. Š. buvo išrašyta, kad perduotos direktoriaus pareigos. J. V. yra jo vaikystės draugas, autoritetas jam, yra kreipesis dėl daugelio klausimų. Turėjo planą kurti kaimo turizmo sodybą. Jis žinojo, kad jis yra registruotas kaime, yra kaimo gyventojas, ir atitinka kriterijus, ir jis pats sugalvojo įkurti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis paprašė jo pabūti laikinai vadovu, kol įregistruos prašymą ar paramą, o toliau jis viską tvarkys ir jam niekuo nereikės rūpintis. Jis sutiko. Kai ruošė dokumentus, gal pora kartų buvo atvažiavęs, gal jam atvežė dokumentus pasirašyti, tą mokėjimo prašymą, buvo atvažiavęs į Panevėžį su rengėju „(duomenys neskelbtini)“, reikėjo sudėti parašus, ir toliau nieko nedarė, o visus skambučius nukreipė J.. Vėliau jo sesuo buvo buhalterė. Kai kažkas skambindavo dėl dokumentų, tai nukreipdavo, duodavo kontaktą ar persiųsdavo. Tą įmonę įkūrė ir jis buvo įvardinamas kaip steigėjas, kaip įmonės vadovas, jo vardu J. tą įmonę įkūrė. Pradžioje sakė, kad jis bus reikalingas tik įmonės įkūrimui, o paskui paprašė dar kurį laiką pabūti, kad negali atrasti kito vadovo, kuris atitiktų kriterijus, ir tas tęsėsi metus-du, o kai pradėjo lįsti negeri dalykai, jam ėmė skambinti Mokesčių inspekcija, tai ėmė trukdyti jo darbui, jam tas nepatiko ir jis pradėjo J. spausti, kad tą įmonę greičiau nuo jo nurašytų. Tada gal po 2-3 metų jis rado kitą žmogų iš (duomenys neskelbtini) rajono, K. Z., pas jį asmeniškai buvo nuvykęs, nes J. kažkokį akcijų pardavimo popierių buvo parašęs, todėl jis nuvažiavo, paėmė iš jo parašą ir viskas tuo baigėsi. Mano, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo 2-3 metus, nuo 2011 metų, nuo pat įmonės įkūrimo, iki 2013 metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasė ir pardavinėjo durpes. Apie veiklą ir mechanizmus, kokia veikla bus vykdoma, žinojo tik abstrakčiai. Kai darė planą jam trumpai pasakė, jog pirks traktorius, siurblius, specialią įrangą. Pasirašinėjo dokumentus, tiek ir žinojo, o kas vyko ten viduje jis nieko nežinojo. Kai prasidėjo tyrimas, tada pradėjo domėtis ir sužinojo daug daugiau kas ten vyko. O tuo metu jam ne tas rūpėjo, buvo užsiėmęs statybomis. Dėl paskolų, skolinimosi, dėl sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – viską tvarkė J. V.. Jam atsiveždavo pasirašyti krūvas dokumentų, visokių įgaliojimų, jis dėdavo parašus. Jis pasirašydavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o į dokumentų turinį nesigilindavo, neturėjo tam išmonės ir tai buvo ne jo reikalas. Tuo metu jis pats buvo nusipirkęs įmonę iš J. ir užsiiminėjo statybomis, buvo tos įmonės vadovas, nebuvo tos praktikos, tai pats klausdavo J. įvairių dalykų, kad jis padėtų. Kaip draugas jis patardavo, padėdavo, kas liečia dokumentaciją, sutartis. Dėl paramos dokumentų, dėl numatytų sankcijų, jeigu nevyks procesai, jis nieko nesuprato, nes neturėjo teisinio išsilavinimo. Jis pasitikėjo draugu ir neturėjo jokio pagrindo juo nepasitikėti, nes jų santykiai buvo geri. Jam nebuvo minčių, kad jis pridarys kažkokių nesąmonių. Jis paaiškino, kad jis viską tvarkys, pats prisižiūrės, pats atsakys. Jis J. tikėjo ir kaip teisininku, kad jis nedarys neteisėtų dalykų, ir jo pagalbos neatsisakė. Jis ir pats prašydavo jo pagalbos kai kuriuose dalykuose, tai tuo pačiu ir jam padėjo. Apie tai, kad paramos lėšos buvo panaudojamos skoliniams įsipareigojimams, jis sužinojo tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, kai pats pradėjo domėtis. O iki tol jam niekas neaiškino ir jam pačiam nerūpėjo. Jo išsilavinimas prilyginamas aukštajam, karinis krašto apsaugos su transporto vadyba. Jis pusantrų metų dirbo krašto apsaugoje. Paskui išėjo dirbti pas giminaitį, dirbo prie medžio ruošos įmonėje, apie metus laiko. Po to J. jį pasikvietė į Vilnių, pasiūlė darbo vietą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavinėti, statyti sandėliavimo įrangą, t.y. stelažus, lentynas. Toje įmonėje buvo kaip vadybininkas, darydavo brėžinius, važiuodavo statyti lentynas, o paskui J. jam pasiūlė tapti tos įmonės vadovu, nes savininkas norėjo tą įmonę parduoti ar uždaryti. Jis toje įmonėje jau buvo įsivažiavęs, dirbo gal puse metų, todėl jam pasiūlė tęsti tą veiklą ir perimti įmonę. Realiai J. viską tvarkė, jis kaip draugas padėjo įsivažiuoti, bet gavosi taip, kad tas savininkas neperdavė dokumentų, kažkas ten buvo pridirbta, gal ir spėjo ją užregistruoti, bet po to tą įmonę uždarė. Tada jis iš J. nusipirko įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis toliau užsiėmė statybomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo gal tik kelis mėnesius. Neatsimena, nuo kurių metų buvo tos įmonės direktoriumi, bet mano, jog Registrų centro duomenys yra teisingi, kad direktoriumi buvo nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio. Prieš tai įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gerai dirbanti, paskui ji atsidūrė ant užsidarymo ribos. Kai atėjo į ją dirbti, tų darbų buvo ne daug, paskui įsivažiavo, bet koją pakišo krizė. Nežino, kodėl buvęs savininkas norėjo tą įmonę uždaryti. Nedidelių klientų buvo. Jis tada dar nedirektoriavo, iš pradžių atėjęs jis dirbo vadybininku, darydavo sandėlių statymo brėžinius, nuomojamuose sandėliuose reikėdavo prekes suruošti, atkrauti, atvažiuoti į objektą, daryti visą sustatymą. Neatsimena, kada J. sutvarkė dokumentus, kada buvo suformintas kaip direktorius, bet realiai jis kaip vadovas tų darbų nedirbo, gal 1-2 mėnesius, nes paskui tą įmonę uždarė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilo teisinės juridinės problemos, nes tas savininkas neperdavė ilgalaikio turto, kažkas buvo dėl kažkokio tai buto. Bet visus dokumentus tvarkė J., ir visus ginčus su savininku sprendė taip pat J.. J. norėjo padėti jam sutvarkyti, bet kai pamatė kad nieko su tuo neišeis, įmonę uždarė. Kaip nurodė 2022-06-21 d., kad problemos kilo dėl to, kad ankstesnis direktorius tinkamai neperdavė dokumentų. Galėjo būti, kad buvo trūkumas turto, kažkas buvo nurašyta, neperrašyta. Tų dokumentų neperdavė jam kaip direktoriui. Tada realiai atstovavo ir visus dokumentus tvarkė J.. Jis, kaip direktorius, nereikalavo tų dokumentų, nes nežinojo dar nieko, ta jo pirmoji patirtis kaip direktoriaus buvo tik prasidėjusi, kad direktorius atsako už dokumentaciją, kad už visą įmonę direktorius atsako. Tik uždarant įmonę atsirado patirties, ko reikia reikalauti, kokia tvarka, nes iki tol nežinojo. Jam viską paaiškino J.. Tai galėjo būti 2008 metais, kai persikėlė gyventi į Vilnių. Dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“, yra daug ir kitų įmonių, tai J. brolis taip pat advokatas L. V. jo prašydavo pabūti direktoriumi. Jie atidaro įmonę, o jam tiek teaiškino, kad baltarusiai negali įvažiuoti į Lietuvą, o jeigu turi įmonę, tada jie gauna leidimą įvažiuoti į Lietuvą gyventi. Tuo tikslu jo paprašė pabūti vadovu, jo vardu įkuria įmonę ir tada ją parduoda baltarusiams. Įmonė būdavo jo vardu po kelis mėnesius, tik viena įmonė kažkodėl ilgai kabėjo, nežino, kodėl taip ilgai nesutvarkė. Bet realiai jis ten nieko nedarė, ateidavo kaip vadovas, nebent pasirašydavo dokumentus, kuriuos reikėdavo pateikti Sodrai. Be įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dar buvo (duomenys neskelbtini) korporacijos ir dar kažkokios įmonės direktoriumi. Kitų įmonių neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo J. V. brolio L.. Ten irgi direktoriumi buvo po kelis mėnesius. Gali būti, kad šitos įmonės direktoriumi buvo du metus, jeigu tokie duomenys yra Registrų centro, nors realiai du mėnesius. Kai atidarydavo įmonę, pradžioje kuriam laikui jį įdarbindavo, į Sodrą reikėdavo nuvežti dokumentus apie įdarbinimą. Daugiau nieko nereikėjo daryti. Jis buvo įdarbinamas, jam sumokėdavo kažkiek, jį įdarbindavo po kelias valandas, nuvežti įregistruoti-išregistruoti, kiek buvo reikalingas, o mokesčių įmokos nežino ar buvo mokamos, mano, gal buvo mokesčiai už jį buvo mokami, nes jį įdarbindavo oficialiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė tokia pat veikla, vyko panašiai tuo pačiu metu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ irgi taip pat. Visos tos įmonės buvo įkurtos trumpai, jos buvo J. brolio L. įmonės. Galbūt nėra sutvarkyti dokumentai, kad jis iki šiol yra kaip šios įmonės direktorius. Neįsivaizduoja ar įmonė veiklą vykdė. Turi savo verslą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo įmonė, pirkta iš to paties J.. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo toliau kažkur dirbti, tai J. jam pasiūlė ir iš jo nusipirko įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Iš jo nusipirko įmonę, t.y. žmona ir jos draugė nusipirko per puse, kartu ruošė dokumentus, o jam tuo pačiu buvo reikalinga firma, kad galėtų užsiimti statybomis. Taip gavosi, kad jis liko kaip vadovas, o keli darbuotojai buvo realiai dirbantys. Dirbdavo kaip darbų vadovas, kaip darbuotojas pats statybose, tiesiog buvo reikalingas direktorius, tai tas direktorius -jis. Ko nežino visada prašydavo, kad padėtų J., dėl dokumentų ar kokių pridavimų, ką teikti mokesčiams, kokias ataskaitas teikti. Ta įmonė „(duomenys neskelbtini)“ gyvuoja iki šiol. Buvo ne PVM mokėtoja, buvo sustabdę veiklą, iš karto buvo nusipirkęs kitą įmonę, PVM mokėtoją, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ir šioje įmonėje veikla dar vyksta, taip pat yra jos vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu patapo po „(duomenys neskelbtini)“ uždarymo, maždaug nuo 2008, 2009, 2010. Šiuo metu turi dvi įmones – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – ir abi įmonės yra gyvuojančios. Kokius tris metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, nes buvo pradėjęs dirbti su PVM mokėtojais, su didesniais užsakovais, tam tikslui buvo nusipirkta UAB „(duomenys neskelbtini)“. O kai nepavyko su šia įmone, tai teko grįžti prie smulkesnių užsakovų su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu darbus daryti fiziniams asmenims, tai jiems geriau, kad tų papildomų mokesčių nebūtų, neviršiji metinės pusmetinės apyvartos, taip išeina pigiau ir gali daugiau darbų gauti. Planavo vystyti kaimo turizmą, tik kiek vėliau pasidarė, gal po 2-3 metų. Galėjo būti 2015 metais. Patapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jis planavo tame sklype statyti daug statinių, bet eigoje išlindo, kad tame sklype negalimos statybos, kad ten yra kultūros paveldo apsauginė zona, todėl toje vietoje buvo padaryta turistinė stovykla – baidarės. Čia taip pat yra jo verslas, t.y. turistinė bazė vasarą atstogauti žmonėms ir buvo baidarės. Iš pradžių dirbo sau su individualia veikla, o paskui pačias baidares perrašė ant UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes atvažiuoja įmonės, jiems reikalinga išrašyti sąskaitas. Veikla sėkmingai vyksta 10 metų, bet tik vasaros sezonu, du vasaros mėnesius. Įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo irgi atidaryta, buvo įdarbinti 2 ukrainiečiai, gal 7-8 metai, vienas yra paliktas kare, o kitas dar dirba čia. Kadangi neišeina Migracijos tarnybai pateikti kažkokių dokumentų, tai paprastesnis dalykas buvo, kad įkūrus įmonę, žmogui perleidi tą įmonę jiems, kad jie galėtų dirbti ne pas mane, o ant savo įmonės. Ta įmonė buvo įkurta, be nieko ten toliau nebedaryta, neatidaryta jokių sąskaitų. Nusipirko ją gal už 200 eurų iš kažkokios Kauno įmonės. UAB įmonės dirba tam, kad uždirbti. Akcinių bendrovių įstatymą, Buhalterinės apskaitos įstatymą, Mokesčių įstatymo nežinojo, tais klausimais jam viską padėdavo J.. Buvo, kad vienu metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vos nebankrutavo, bet išsikapstė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nesteigė, steigėjas yra J. V., o jo tik paprašė pabūti vadovu. Dokumentaliai matosi, kad jis yra tos įmonės steigėjas, bet jis nėra jos vadovas, nei jam jos nereikėjo, ir kokios ten sumos, apimtys, ir t.t. Dėl vieno dokumento, kurį šiandien parodė NMA atstovas, kur 83 000 eurų sumai, tai dėl savo parašo abejoja. Dėl tų mokėjimų prašymų, tai yra taip, kad J. atvažiuodavo pas jį į namus, atveždavo šūsnį dokumentų, jis pasirašydavo, jeigu reikia atsiunčia el. paštu, pasirašo, nuveža, arba iki jo durų nuvažiuoja, arba jis atsiunčia savo padėjėją, jis uždeda parašus ir išvažiuoja.

Į Panevėžį į NMA agentūrą važiavo su rengėju kartu, kai reikėjo priduoti rengėjo prašymą. Su vežamais dokumentais nesusipažino. Buvo didelis dokumentų segtuvas, rašėsi ilgai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų ir jokių funkcijų neatliko. Kur paprašė tai dokumentus nuvežė darydamas paslaugą. Dokumentų daug pasirašinėjo, nes jo to prašė J., kad viskas, kas susiję su jo įmone, kad darytų veiklą. Rašėsi ir ant vekselių, ir ant įgaliojimų, ant daug ko. Nežino kiek pinigų gavo iš NMA, gal 300 000 eurų. Dabar supranta, kad buvo atsakingas už tuos gautus pinigus, o tada pasitikėjo draugu, laikė jį tikru draugu, kuris neapgaudinės, tuo labiau, kad jis yra teisininkas. Tuo metu jis paaiškino, kad čia viskas yra gerai, kad jis pats prisižiūrės, pats dirbs, kol jis bus vadovas. O kai pradėjo viskas lįsti, jo paprašė atleisti iš pareigų. Atlyginimą jam mokėjo už puse etato. Mano, kad už jį mokesčius mokėjo, ir įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Turbūt atlyginimą jam mokėjo už tai, kad buvo įdarbintas kaip vadovas. Jam tuo metu buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Tuo metu jis pasitikėjo, o dabar suvokia kas čia buvo padaryta. Neneigia, kad pasirašinėjo dokumentus – ir darbo sutartis, ir paraiškas NMA, ir paskolų sutartis, ir aktus – tiesiog darė paslaugą, pasirašinėjo viską ko reikia. Kaip dabar supranta, jam į sąskaitą buvo pervedami pinigai, kur reikėdavo atsiskaityti už durpes R. V.. Grynais pinigais niekas nedisponavo, jam pervesdavo, jis nuimdavo iš bankomato ir atiduodavo J.. Jam grynų pinigų niekas neduodavo. Jam padarydavo pavedimą, jis nuimdavo ir J. V. atiduodavo jau grynus pinigus. Tai gaunasi, kad čia buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai, nes pervesdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasė durpes ir pardavinėjo. Kasė kažkur (duomenys neskelbtini), bet jis į tai nelabai įsigilinęs. Vieną kartą buvo ten nuvažiavęs, kai jau buvo iš visur skambučiai, kai buvo skambučiai iš mokesčių inspekcijos. Tai jis važiuodamas pro šalį su šeima ilsėtis į Latviją, susirado kur ir užsuko ten. Nežinojo nei kur tiksliai, bet pasivažinėjo po kaimus, kažkokiose dirbtuvėse rado dirbančius žmones, pradėjo juos kalbinti, buvo ir R. R., prisistatė, kad yra M. L.. Klausė, kur čia vyksta durpių kasimas, tai jam pasakė, kad traktoriai jau seniai išvežti. Pavažiavęs toliau dar rado kelis likusius padargus, buvo likę kelios bačkos, siurbliai, jokių traktorių nebuvo. Paskambino ir J., kad iš visur gaunami skambučiai, kad kažkas negerai, kad ir technikos nebėra. Tada ir pats suprato, kad kažkas čia negerai. Tada jis pasakė ko jis lenda ne į savo reikalus. Tada jis J. pasakė, kad susitvarkytų, kad jo čia neliktų, arba praneš teisėsaugai. Tai praėjo diena dvi ir jis surado kitą žmogų. Kaip supranta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė realią veiklą. Pats tos veiklos nematė, bet kiek ir dabar išsiaiškino, kad ta veikla vyko gerus du metus, kasė ir pardavinėjo. Ir jo sesuo ten dirbo buhaltere. Iš tų dokumentų, kuriuos pasirašinėjo, matė, kad kažkokia veikla vyksta, kad teikia dokumentus mokesčių inspekcijai. Nežino kokie buvo įmonės finansavimo šaltiniai, tik pats J. sakė, kad pats savo pinigų daug įmerkė ir dalį pinigų gavo iš NMA. FNTT teikė savo paaiškinimą dėl veiklos (2016-10-12 d., T. 2, b.l. 64, paaiškinimas rašytas kompiuteriu), jeigu buvo kažkoks užklausimas, tai turėjo jį teikti, neatsimena tokio paaiškinimo. Tas paaiškinimas galėjo būti suruoštas J., jeigu jame buvo parašyta, kad buvo samdomas juristas. Jis pats mokėjimo prašymų neteikė, jis kažkada juos pasirašė, o pats J. pateikė mokėjimo prašymus mokėjimo agentūrai. Kol ikiteisminio tyrimo metu nebuvo jam uždrausta bendrauti su J. V., ir nežinojo tikros situacijos padėties, tai iki tol viską tvarkydavo jis pats. Tuo labiau dabar gali įsitikinti, kad toks paaiškinimas, kad 65 procentai buvo paramos pinigai, o kitus pinigus skolinosi, buvo ne jo ruoštas, nes jis nežinojo kieno pinigai. Jis tik dabar sužinojo, kad kažkiek pinigų paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sudarant sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašai joje yra jo, jis tik formaliai buvo direktorius. Pasirašydamas sutartį jis nesigilino kokius prisiima įsipareigojimus. Nieko neskaitė, nesigilino, tik dėjo parašus, nežiūrėjo kokius prisiima įsipareigojimus. Apie tai, kad įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu mokėti 8 procentus metinių palūkanų, dabar jau žino iš bylos duomenų. Savo įmonėse „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, kas liečia darbus, sutartis dėl darbų, jis tvarko pats, o buhalteriją tvarko samdoma buhalterė. Kadangi įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo draugo įmonė, tai jis nesikišo ne į savo reikalus, tik padėjo draugui ir dėjo savo parašus. Nei tos vadovavimo patirties neturėjo, nei supratingumo, pats visko klausdavosi pas J. ir jis realiai jam padėdavo. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pačioje pradžioje, kai J. jam pristatė R. V., tai jis buvo kaip durpyno, kuriame kas durpes, savininkas. Kas jis ten vėliau buvo jis nežino, gal yra jam kokį dokumentą perdavęs, neatsimena, gal ir R. buvo padarytas vadovu, bandyta parduoti jam, ar tik K., šito jau gerai neatsimena Kad K. buvo perduota ir iš K. atėjo jam asmeniškai registruotas laiškas, kad nėra tokių tai dokumentų, tai jam buvo didelis klausimas, kad jeigu jie dirba kartu, t.y. R., K. ir J., tai kodėl jam oficialiai atsiuntė tuos popierius. Gal jis nebuvo iki galo sutvarkytas direktoriumi, ar jis atsisakė, nežino. Tai tuo metu, kiek žino, R. turbūt galėjo būti įdarbintas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gali būti, kad direktoriaus pavaduotoju. Kiek atsimena, R. V. nebuvo išdavęs jokio įgaliojimo, nebent jeigu J. buvo prašęs, liepęs ar atsiuntęs, tai galėjo išduoti, bet tokio fakto neatsimena. Jeigu yra tokie parašai, tai vadinasi yra sudaręs su R. V. sutartį dėl paskolos jam suteikimo. Bet jis nežino dėl ko tos paskolos, nes viską organizavo J.. Ne jis skolino tuos pinigus, ne jo bendrovė, ne jo pinigai. Turbūt pinigus paskolino pati įmonė, bet realiai ne jis ten viską reguliavo. Nežino, kodėl su R. V. sudaryta sutartis su mažesniais procentais, jis jos nesudarinėjo. Tuo metu neanalizavo, nežinojo apie R. V. finansines galimybes, jam R. V. atrodė turtingas žmogus, turintis didelį plotą, apie 600 ha, durpyno. Ne jo reikalas buvo analizuoti, ar jis turi, ar neturi pinigų. Kai pirmą kartą jam pristatė R. V., tai J. jį ir apibūdino, kaip žmogų, turintį didelį durpyną, norintį sukurti įmonę. Jokių priemonių, kad nustatyti jo finansinę padėtį, nesiėmė, jam tas nebuvo reikalinga, o apie jo turimus didelius durpynus jam pasakė J.. Jis pats jokių pinigų jam neskolino, ten tik jo parašas, ne jo pinigai, ne jis skolino, ne jis sutartį sudarė. Visus tuos dalykus turėtų aiškinti J. V.. Nežinojo kas kam skolinama, kas kam bus grąžinama. Jis tik dabar iš bylos medžiagos pradeda suprasti, kam tie pinigai buvo skirti. Pagal tą sutartį buvo vekselis, ir matė parašus, patvirtino, jog jie jo. Žino, kad tam pačiam J. buvo rašyta vekselių. Matė buvo R. V. išrašytas vekselis, parašas jo (L.), jis patvirtino. Nežino ar R. V. mokėjo nustatytas palūkanas. Jokių priemonių nesiėmė, kad būtų grąžinta paskola, nes nieko apie tuos dalykus nežinojo. Nežino, kodėl jis, kaip fizinis asmuo, ar jo turimos įmonės, turėjo suteikti paskolą R. V.. Jis (L.) yra pasiėmęs paskolą butui, pasiėmęs ūkiui, o čia yra jo darbas, jo verslas, paskolą pasiėmė sau. O jeigu ten buvo J., ar J. kartu su R. V., tai jie ir derino paskolos suteikimo klausimus. Tai J. įmonė, jis ją įkūrė ir tai jo reikalai. J. V. buvo įmonės savininkas, jis valdė visus finansus, veiklą, užsakinėjo planus, darbus darė – vadovavo tai įmonei. Taip, apie jį nėra tokių duomenų nei Registrų centre, nei Sodroje, nes jis buvo pastatytas vadovu, o jis aiškina, jog jis buvo tik patarėjas, teisininkas. Bet realiai jis viską tvarkė, iš jo kontoros vyko visi valdymai, visi mokėjimai vyko iš jo kontoros. Jis gyvenime nebuvo prisilietęs net prie antspaudų. Mano, kad dokumentus išėmė jo vardu, kaip vadovo, bet viskas yra pas J.. Jis paprašė kaip draugo, prievartos jokios nebuvo. Ir internetinę bankininkystę, viskas kas susiję su įmone, antspaudus, viską buvo perdavęs jam.

Apie tokią įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)s“ iki viso to nežinojo nieko, sužinojo tada, kai jau vyko bankroto procedūros. Įsivaizduoja, kad ji irgi buvo kaip „(duomenys neskelbtini)“, kad nepavyko jos veikla, kuri irgi turbūt kasė. Šių abiejų įmonių nesiejo jokie santykiai. Apie nesurinktą paviršinio durpyno sluoksnį nieko nežino, žino tik tiek, kiek paskaitė iš bylos medžiagos. Nežino ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, negali atsakyti ar pasirašinėjo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, jis daug dokumentų pasirašinėjo, bet jeigu toks aktas yra pasirašytas, tai gali patvirtinti ar tai jo parašas, ar ne jo. Jis įsivaizduoja, kad jis pasirašinėjo taip vadinamus „stambesnius“, rimtesnius dokumentus, kurie buvo reikalingi pateikti NMA, Mokesčių inspekcijai, Sodrai ir pan. Apie jo išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) 2012-12-10 d., durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos, nieko negali pasakyti, jis sąskaitų neišrašinėjo. Čia gali būti ir jo braižas. Nieko negali atsakyti, ar buvo teikiamos tokios paslaugos, nežino kokia buvo situacija, jis nesigilino, paprašytas sudėjo visus parašus, į pasirašomo dokumento turinį nesigilindavo, jo neskaitydavo. Neatsimena, ar K. Š. parašai jau buvo padėti iki jam pasirašant tą dokumentą. Vėliau įgaliojimą surašė J. V., nes tie pasirašymai atimdavo per daug jo laiko.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-28 d. PVM sąskaitoje-faktūroje (T. 9, b.l. 162) nežino ar pasirašė.

Nei apie vieną dokumentą, tame tarpe ir apie 2012-12-31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą, jis nieko negali paaiškinti, gali tik patvirtinti, jeigu ant jų yra jo parašai, ar tai jo parašas, ar ne. Parodžius dokumentą, braižas panašus į jo, nors nėra nei vardo, nei pavardės. Jis dažniausiai, jeigu rašosi, rašo ir savo vardą, ir pavardę, o jeigu uždėtas tik jo parašas, tai kartais galima suabejoti, ar jis pasirašė. Jis neginčija paties dokumento egzistavimo, turinio, nes nieko negali atsakyti. Negali atsakyti, ar pagal PVM Sąskaitą–faktūrą, kaip joje nurodyta, kad jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 85 800 m ³ nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio. Nežino ką įsigijo, ką pirko, ką pardavė, tik žino, kad 2-3 metus kažkokia veikla vyko, o detalių nežino ir negalėjo žinoti. Ant sąskaitos pasirašė, nes kiek J. jo prašė, ant tiek dokumentų pasirašė, jam jokių klausimų nekildavo dėl ko ir kam, neklausdavo ar tai teisinga, ar neteisinga. Jo elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) Juo naudojasi, be jo juo galėjo naudotis ir jo žmona. Negali atsakyti, ar šis elektroninio pašto adresas galėjo būti nurodytas valstybinėms institucijoms susisiekti su įmone „(duomenys neskelbtini)“. Galėjo būti nurodytas tik jo asmeninis telefono numeris, nes jis sulaukdavo tik skambučių, o iš institucijų jokių laiškų į savo asmeninį el. paštą nėra gavęs. Jis neatsimena, o jeigu byloje yra tokių duomenų, kad į jo el. paštą pranešimus siųsdavo Valstybinė mokesčių inspekcija, tai galbūt ir yra siuntę, jis neatsimena. Jeigu J. buvo nurodęs, tai galėjo teikti tuos dokumentus, arba matė per bendrą duomenų bazę. Pavardė L. B. (VMI vyr. specialistė) jam girdėta. Tikriausiai tai buvo paskutiniai jo adresu siųsti pranešimai, kuriais jis buvo kviečiamas, jo buvo nuolat ieškoma. Bet jis niekur nevažiavo. Buvo įkyriai jam skambinama, ieškoma dėl paaiškinimų teikimo, ir tai buvo viena iš tų priežasčių, kodėl nuvažiavo į durpyną. Turbūt ir tiekėjai jam skambino dėl neapmokėtų sąskaitų. Jam nepatiko, kad yra duoti jo duomenys ir jam visi skambinėja. Jeigu gaudavo pranešimus, tai viską persiųsdavo J. V., o kokį buhalterinį dokumentą galėdavo prikabinti ir jo sesuo, nes ji tuo metu buvo įmonėje buhalterė. Jis neatsimena ar į šį el. paštą gaudavo dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, jeigu dokumentai rodo, kad buvo pateikta, bet jis pats neatsimena, kad būtų gavęs tokių dokumentų, galbūt neužfiksavo. G. M. buvo pirmoji buhalterė, dar iki jo sesers. Jis jos nėra matęs, tai buvo J. buhalterė. Jis asmeniškai su ja apie įmonės veiklą nesusirašinėdavo, nebent galėjo jai persiųsti kokį buhalterinį dokumentą, jeigu būtų turėjęs jos kontaktus, bet greičiausiai turbūt J. buvo viskas siunčiama. (Prokurorui pagarsinus 2011-03-07 d. el. laiško, siųsto G. M., turinį, T. 32, b.l. 31, M. L. rašo buhalterei). Generatoriai buvo pas J.. Į skambučius telefonu jis atsiliepdavo kaip vadovas, nes jis pasirašydavo dokumentus, bet visus reikalus spręsti perduodavo J.. Dėl šio el. laiško rašymo aplinkybių neatsimena, kad būtų su G. bendravęs, bet jeigu toks yra, tai gal ir buvo rašytas kažkuriais metais. 2012-05-23 d. susirašinėjimas dėl PVM grąžinimo, rašytas G. M. (T. 31, b.l. 39). Gal ji nežinojo, kad jis yra fiktyvus vadovas, gal ji įsivaizdavo, kad jis normalus vadovas ir todėl siuntinėjo jam, nieko dėl to negali pasakyti, reikia žiūrėti, gal šis laiškas toliau buvo persiųstas J.. Iš šių dokumentų mato, kad veikla vyko, todėl negalėjo turėti minčių, kad yra daroma afera. Jis visiškai pasitikėjo. Nežino kaip buvo teikiami dokumentai į VMI. Spėja, kad jis uždėdavo parašus, o kažkas juos nuveždavo į VMI. (prokuroras cituoja buhalterės rašytą el. laišką, T. 31, b.l. 47) Čia jeigu rašė sesė, tai sese jis pasitikėjo, čia turbūt sesei reikalinga buvo, kad galėtų jungtis per banką ir tvarkyti dokumentus. Čia yra identifikuojamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą iš pradžių tvarkė G. M., paskui jo sesuo, o kai ji išėjo iš darbo, kažkas dar kitas buvo. Negali atsakyti, ar buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laiku ir teisingai. Kaip jis galėjo įmonėje nustatyti buhalterinių apskaitos dokumentų saugojimo tvarką, užtikrinančią jų išsaugojimą, saugumą, jeigu jis toje įmonėje nedirbo. Neturi ką pasakoti dėl grynųjų pinigų perdavimo už durpes, kiek jam tų pavedimų padarė, tuos visus jis išgrynino ir atidavė J. V.. Atidavė jam, nes tai buvo jo pinigai, jo įmonės pinigai. Kaip supranta iš bylos dabar, tai čia buvo atsiskaitymai už durpes, o tuo metu, kai pinigus pervesdavo, jis nesiaiškindavo, tai buvo ne jo reikalas, jeigu jo paprašė išgrynint, jis išgrynindavo, nesigilino kokiu tikslu kam atiduos. Dėl 2013-05-03 d. Pinigų išmokėjimo kvito, kvito serija 40, be numerio, dėl 150 000 sumos. Jame yra jo parašas. Neatsimena kur kada ir kaip jį pasirašė. Pagal tą pinigų išmokėjimo kvitą jis tų pinigų nemokėjo, kiek buvo pervesta jis viską atidavė J.. Kadangi jis pasirašinėjo daug lapų, tai į kiekvieną popierių nesigilino, ir dėl šio dokumento nematė ką pasirašė. Jis asmeniškai jokių pinigų R. V. nėra perdavęs, viskas yra atiduota J.. Savo piniginių lėšų nėra nei įnešęs, nei skolinęs bendrovei. Galbūt pačioje pradžioje įmonės įkūrimui per jo sąskaitą galėjo būti įnešta pinigų įstatiniam kapitalui. Neatsimena kokia jo pinigų situacija buvo tuo metu, ar jis galėjo turėti pinigų. Daugiau jokių pavedimų, jokių mokėjimų nėra niekam daręs.

Dėl sąskaitų likučių žiniaraščio. Savo asmeninėmis lėšomis 64 000 litų niekam nėra sumokėjęs. Parašas jo, bet savo pinigų nėra mokėjęs nei vieno cento, kas liečia UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra tik išėmęs pinigus ir atidavęs. Jis nežino kas duomenis apie tuos 64 000 litų galėjo perduoti buhalterijai ir užfiksuoti. Jis buhalterijoje nelabai gaudosi. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl pinigų už metalo laužą, nieko negali paaiškinti, nes nežino. Tyrimui vykstant jo sesuo buvo suradusi dokumentus ir pateikusi, kad metalo laužas buvo parduotas, o tie pinigai buvo užskaityti R. V.. Bet jis nežino, kodėl tie pinigai ant jo „kabėjo“. Jis apie tą dalyką nieko nežino, kiek sesuo iš tų rastų dokumentų, kuriuos teikė FNTT, rado kažkokius kvitus, kad tie pinigai, buvo sumokėti, ar užskaityti, R. V.. Jam sesuo sakė, kad čia viskas gerai, kad pinigai įforminti R. V. vardu. Dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., kad privalėjo organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, buhalterinių dokumentų perdavimą, išsaugojimą. To nedarė, nes jis atsako už savo įmonę, kurią realiai tvarkė, o ši įmonė buvo ne jo. Dabar supranta, kad buvo atsakingas, bet tuo metu jam rūpintis nereikėjo, viskuo rūpinosi ir viską tvarkė pats J..

Dėl akcijų pirkimo-pardavimo, dokumentų perdavimo. Kaip supranta, to akcijų pirkimo nebuvo. Dėl akcijų pardavimo už 1 (vieną) eurą, tai buvo taip: buvo tas žmogus, tada dar atvažiavo R. P. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; tada kartu jie pasišnekėjo. Buvo dokumentas galbūt lapas ar du, jie turėjo būti pateikti, akcijų pirkimui. Nežino apie įmonės dokumentaciją ir materialines vertybes ar buvo perduotos. Jis įsivaizdavo, kad tuo laiku to užtenka. Sudėjo parašus ir išvažiavo. Jokio lito, nei euro niekas nevedė. Akcijos buvo parduotos A. Z.. Jam neperdavė jokių dokumentų, nes jis asmeniškai jokių dokumentų neturėjo ir jų neperdavė. Jis tik turėjo vieną ar du lapus, ant kurių A. Z. uždėjo savo parašą. Neatsimina ar dėl dokumentų A. Z. jo klausė, mano, jis turbūt taip pat nesuprato. Jam nebuvo įdomu, kokiu tikslu jis pirko akcijas, nes kai pamatė, kiek tų skambučių buvo, grasinimų visokių, kai dar sužinojo, kad tos technikos nėra ir neaišku kur ji yra, ir su J. tos draugystės nebepavadinsi draugyste, tai jam svarbiausia buvo, kad nuo jo viską nurašytų, kad galėtų ramiai užsiimti savo reikalais. Jis tų dokumentų neturėjo, nežino kur jie buvo saugomi, įsivaizduoja, kad tie dokumentai buvo pas J. V., o buhalteriniai dokumentai – pas buhalterę. Apie dokumentus, mano, turėjo žinoti tas, kas organizavo, tas ir žinojo kur yra tie dokumentai. Vadinasi dokumentai turėjo būti pas J. V., nes ir tyrimo medžiagoje parašyta, kad kai vyko bankroto byla, kad J. atvežė dalį kažkokių dokumentų. Jeigu jis atvežė, vadinasi dokumentai buvo pas jį. Gali patvirtinti, kad dokumentai tikrai turėjo būti pas J. V., jeigu jis sugebėjo juos atvežti. Jam patiko, kad į sutartį buvo įrašytas toks sakinys, kad „prieš pasirašant, ar pasirašymo metu, dokumentai ir materialinės vertybės yra perduoti“. Jam svarbiausia buvo, kad viskas nuo jo nusiėmė ir viskas turėjo baigtis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu buvo J. V.. Nominaliu vadovu, kaip dabar supranta, buvo jis. Jo su V. susitarimas dėl banko mokėjimų buvo toks, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)s“ yra J., jo ir pinigai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darė pavedimą į jo sąskaitą, nežino kam jam tų pinigų reikėjo, tiesiog jam tuos pinigus reikėjo grąžinti. Jis nuėjęs į banką, turėjo pasiėmęs mokėjimo instrumentus. Jo su J. V. net susitarimo nebuvo tokio, kas disponuos tais mokėjimo instrumentais, nes įmonė nebuvo jo. Jis neturėjo jokių įmonės steigimo dokumentų, ir tuo metu, kada išėmė generatorių, ar antspaudą, viskas tiesiai buvo atiduota J.. Tiktai J. išreiškė tokią iniciatyvą. Jis jo paprašė būti tik vadovu, kad jam niekuo rūpintis nereikės, todėl jam ir to antspaudo nereikėjo, nei pavedimų. Jis pats asmeniškai prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos niekada nebuvo prisijungęs. Jis nežinojo apie gaunamas įplaukas į tą banko sąskaitą ir daromus pavedimus. Jo žiniomis, šituos pavedimus darė J., nes viskas buvo palikta pas jį. Kai reikėdavo tuos pinigus išgryninti, jis J. paskambindavo, jis pasakydavo, kad pavedimą padarė. Jokio kito vadovaujančio žmogaus nebuvo. Su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais nekalbėjo nei su vienu, nežino kas su jais tarėsi dėl darbo sąlygų, dėl pareigybių, dėl atlyginimo. Žino, kad jo sesuo, kuri įmonėje vedė buhalteriją, dėl savo darbo sąlygų tarėsi su .J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams jokių nurodymų įmonės veikloje neduodavo, nes net darbuotojų jis nežinojo, neturėjo jokių darbuotojų kontaktų. Dėl sutarčių, kurias yra sudariusi bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, su UAB „(duomenys neskelbtini)“, su durpių pirkėjais ir pan.. Jokiose sutarčių derybose jis nedalyvavo, nei prie vienos sutarties nieko nederino. Sudarant ir rengiant sutartis su klientu J. dalyvaudavo vienas, po to jam jis persiųsdavo sutartis pasirašyti, arba pats atvažiuodavo pas jį padėti savo parašą. Nežinojo kiek ir kam būdavo parduodama durpių. Dėl didelės vertės įrangos, pirktos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovais nėra kalbėjęs dėl jokios įrangos pirkimo. Kai pasirašinėjo sutartis, žinojo apie tokią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, nes jo tėvai ūkininkavo, jis jiems daug padėdavo prie ūkio, ir pirkdavo iš „(duomenys neskelbtini)“ visokią žemės ūkio techniką, priedus. Todėl tą įmonę žinojo kaip gerą tiekėją, kaip tokią įmonę, su dideliu prekių pasiūlymu, bet tiesiogiai su ja dėl „(duomenys neskelbtini)“ klausimų nebendravo. Matė, kad pasirašinėjo sutartis, kurios buvo sudarytos su bendrove „(duomenys neskelbtini)“. Prie el. pašto dėžutės, adresu (duomenys neskelbtini), niekada nėra jungęsis, ir šia pašto dėžute nesinaudojo. Mano, ja naudojosi J. V.. Kuomet buvo suderinta dėl akcijų pardavimo, jo tikslas buvo vienas – nuimti nuo savęs direktoriavimą. Akcijų pirkėją surado ne jis, mano, jį surado J.. J. nenorėjo tų pareigų perduoti R., nes J. juo nepasitikėjo, o kito tokio kriterijus atitinkančio žmogaus jis neturėjo. Patį akcijų perdavimo dokumentą J. jam persiuntė ir jis su tuo dokumentu nuvažiavo pas A. Z., pasirašė, jis tą dokumentą turėjo ir nuo tada jam jau buvo ramu. To žmogaus telefoną, adresą, jam davė J. V.. Ten nuvažiavęs dar sutiko R. P., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Nežino kodėl R. P. atvyko į tą susitikimą. To susitikimo metu jokių kitų dokumentų neatvežė, buvo tik tie du lapai, kuriuos minėjo. Nematė ar kokius dokumentus atvežė R. P., nes jis buvo labai trumpai, pasirašė popierių ir išvažiavo, o R. P. pasiliko kalbėtis su A. Z.. Apie tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos yra daryta pavedimų K. Š. ir mokėjimo paskirtyje nurodytas žodis „paskola“, jis sužinojo tik susipažinęs su byla, vykstant tyrimui. Dar su K. buvo susitikęs teisme, kai vyko bankroto procedūra, K. jam skundėsi, kad ir jam yra kažkokios problemos, kad ir jam pervedinėjo pinigus. Nežino kas jis buvo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, tik K. Š. atsirado tada, kai jis J. smarkiai spaudė, kad nuo jo nuimtų direktoriavimą, ir pačią įmonę. Neatsimena kokiu principu buvo perduotas direktoriavimas K., galbūt jis pats apie tai pasakys, bet tada, kai direktoriavimas jau buvo perduotas K., jam buvo keista, kad K. jam atsiuntė registruotu laišku sąrašą, kokių dokumentų trūksta. Jam tada buvo mintis – ar jie patys nesusitvarko, kodėl siunčia jam. Mano, laišką dėl trūkstamų dokumentų K. turėjo siųsti J. V.. Jis kalba apie tą laikotarpį, kada K. Š. buvo perėmęs direktoriavimą. Jis dabar neatsimena ar jis perėmė, ar jis buvo įformintas. Tada pirmą kartą ir susitiko su K., kada nuvežė jam tuos dokumentus į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jo tėvas yra ūkininkas ir jis žinojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip didelę, rimtą įmonę, prekiaujančią visokiomis agro prekėmis. Kai pasirašinėjo sutartis, dedant parašus, tiesiog iš eigos išėjo tokia kalba, kad žino tokią „(duomenys neskelbtini)“ kaip didelę įmonę. Tuo metu, dėdamas parašus, kalbėjo su J. V. ir pasakė, kad žino tokią įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Jis gal ir nepasakė pavadinimo „(duomenys neskelbtini)“, gal tik ant pasirašomos sutarties pamatė, kad „(duomenys neskelbtini)“, ir pasakė, jog jam žinoma tokia įmonė. Kai pasirašinėjo popierius lygtai matė, kad „(duomenys neskelbtini)“ akcijas perleidžia įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Tai tiek žinojo apie „(duomenys neskelbtini)“, kai J. pasirašinėjo ant dokumentų. Algą iš „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo pavedimu. Mano, algą gaudavo tiesiog, nes buvo įdarbintas, matyt tai atlygis už jo sugaištą laiką. Su J. V. nebandė tai aptarti, kad gauna pinigus, kiek dirbs, nes jis neturėjo dirbti už pinigus, tai buvo daroma jam paslauga. Ir mintis pradžioje buvo tokia, kad jis jo prašė tik įkurti įmonę, kad NMA pateikti projektą. Paskui, kol jis neturėjo kito žmogaus, jo paprašė dar šiek tiek pabūti, bet apie jokius pinigus kalbos nebuvo, kadangi J. jam padėdavo kaip draugas, pakonsultuodavo, bandė jam padėti įsitvirtinti, todėl negalėjo būti net kalbos, kad jis prašytų jo mokėti atlyginimą. Buvo paslauga už paslaugą. J. V. buvo jį patikinęs, kad viskas čia yra teisėta ir tvarkinga, ir jis neturėjo pagrindo juo nepasitikėti, jis pats teisėje nesupranta. Kai J. pradžioje jį pasikvietė ir paprašė paslaugos laikinai pabūti, nereikėjo nieko net apkalbėti, J. pasakė, kad jis viską prižiūrės, kad viskas bus tvarkoje. Vėliau, kai prasidėjo atakavimas skambučiais, tada jo santykiai su J. dar buvo draugiški, jam parašė, kad jis rastų kitą žmogų. Sakė „pasistengsiu“, kad „neatrandam žmogaus“. Skambinusių klientų skambučius jis peradresuodavo J., bet kai jam ėmė skambinti ir Mokesčių inspekcija, ir dar nuvažiavęs pamatė, kad technikos nebėra, tai tada suprato, kad čia kažkas yra negerai. Į durpyną nuvyko po to, kai „(duomenys neskelbtini)“ veikla nuo įmonės įkūrimo jau tęsėsi 2-3 metus, galėjo būti 2015-2016 metai. Į durpyną nuvažiavo jau po visų klientų atakuojančių skambučių, po laiškų gaunamų iš VMI. J. pasakė, kad nekiščiau savo nosies ne į savo reikalus, tai buvo likusios 3 dienos iki to įmonės perleidimo. Tada atsirado A. Z.. Spėja, kad K. Š. buvo dar iki to paskutinio momento, kada pamatė, kad nebėra technikos.

Civilinio ieškovo NMA atstovui A. I. parodžius dokumentą, paaiškino, kad ši paslaugų teikimo sutartis jam yra žinoma tiek, kiek ir visi kiti dokumentai. Joje esantis parašas – kaip ir jo braižas. PVM sąskaita-faktūra, serija SOL Nr. 110103, 2011-01-13 d., sudaryta su UAB, parašas nelabai panašus į jo. Ir ten kur 216, jam labai keista, kad direktorius yra M. L. ir uždėta antspaudu. Jis tokio antspaudo niekur nedėliojo. Kitoje PVM sąskaitoje-faktūroje parašas ne jo. Parodžius Danske banko išrašą, paaiškino, kad jam nėra žinomas toks banko pavedimas, kuris buvo atliktas už konsultavimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis jokių pavedimų nedarė ir jokių išrašų nematė. Ant šito Danske banko išrašo nelabai jo parašas. Jis atkreipė dėmesį, kad čia dėtas kaip antspaudas „Direktorius M. L.“, o jis visur viską pasirašinėjo tik ranka. Tokio antspaudo neturi. Parododžius Danske banko išrašą ant 4 235 eurų pavedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kažkiek panašumo yra, bet parašas ne jo. Dėl pirmo mokėjimo prašymo, pateikto NMA, čia panašu į jo rašyseną. Paties dokumento neatsimena. Kur pasirašyta jo ranka, gali patvirtinti, kad galbūt čia pasirašyta jo. Bet ten, kur dėtas antspaudas, parašas neatrodo kaip jo, arba jie buvo dėti per skubėjimą ir jie neatrodo tokie, kad galėtų būti jo. Jeigu pasirašinėjo, tai galėjo matyti šiuos dokumentų priedus, bet šiaip nėra matęs. Išrašai už konsultavimo paslaugas, t. y. verslo plano parengimą, jis tų dokumentų neruošė ir nepateikinėjo.

Dėl paramos paraiškos. Jis jokių paramos paraiškos dokumentų nerengė ir nežino kas juos rengė. Šio dokumento apačioje esantis parašas, patvirtinantis dokumento duomenų tikrumą ir teisingumą, galimai yra jo. Tvirtina, kad paraiškos pabaigoje, kur yra įrašas „Direktorius“ ir parašas, yra jo parašas. Parodžius verslo planą, kuris yra pridedamas kartu su paraiška, ir teikiamas NMA, jis negali pasakyti ar pasirašinėjo ant šio dokumento, teikto kartu su paraiška. Jeigu ant visoje visumoje dokumentų yra jo parašai, tai galimai ir ant šio dokumento parašas yra jo. Prieš teikiant paraišką NMA, nieko nesidomėjo teikiamos paraiškos duomenimis. Dėl Mokėjimo prašymo Nr. MP002, kuris buvo pateiktas NMA 2012-08-29 d., kuriame yra deklaruojamos išlaidos ir prašoma kompensuoti pinigų. Jame esantis parašas, kuriuo patvirtinamas duomenų teisingumas ir tikrumas, galimai yra jo. Dėl 2013-04-30 d. teikto trečio mokėjimo prašymo Nr. MP003, kuriame deklaruojamos išlaidos, pagal kurį buvo išmokėta parama. Šitas paskutinis parašas prašymo apačioje kažkiek panašus į jo, bet aukščiau esantis tikrai ne jo parašas. Nežino kas rengė mokėjimo prašymus ir pildė šiuos duomenis į tokią formą. Užpildytus mokėjimo prašymus pasirašymui jam pateikdavo J. V.. Galėjo būti ir taip, kad jam buvo pateiktas tik 9 lapas, bet 8 ir kiti nebuvo pateikti, nes jis nei vieno jam pateikiamo dokumento turinio nežiūrėjo, neskaitė. Jam buvo pateikiama krūva dokumentų ir kur sakydavo padėti parašus, ten sudėdavo, nei vieno dokumento turinio nežiūrėjo, todėl galėjo pasirašyti ant bet kokio lapo. Dėl 2011-05-27 d. paramos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos M. L.. Mato, kad čia skenuoti dokumentai. Parašo braižas panašus į jo. Paramos sutarties paskutiniame lape, kur yra rekvizitai ir įvardintas direktorius M. L., yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas, šitas parašas galimai yra jo. Neprisimena apie tokios sutarties dėl paramos skyrimo pasirašymą. Prieš įsigyjant investicijas, susitikimų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais nebuvo, jokių susitikimų jis nerengė ir nieko apie juos nežino. Pačioje pradžioje važiuodavo pas J. V. į biurą (duomenys neskelbtini) ten pasirašinėdavo dokumentus, o paskui jis dažnai atvažiuodavo į namus, atveždavo jam pasirašyti, kartais tiesiog mieste susitikdavo, arba jo žmonės jam perduodavo, kad pasirašytų. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarinėjo jokių paskolos sutarčių ir apie jokias sutartis nežino. (T. 30, b.l. 34) 2013-05-03 d. Sutarties dėl durpių pirkimo-pardavimo jis nesudarinėjo ir apie ją nieko nežino. Parodytoje sutartyje esantis parašas galimai yra jo. Dėl 150 000 litų perdavimo sutarties pasirašymo momentu, tai iš jo pusės tokio veiksmo nebuvo. Parašas prie žymos ir įrašo „150 000 perdaviau“ gali būti jo raštas. Jis tokių pinigų sutarties pasirašymo metu neturėjo ir niekam neperdavė, nieko apie tai nežino. Kiek žino, projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini). Kai pasirašinėdavo mokėjimo prašymus, prieš pasirašydamas mokėjimo prašymus jis nesidomėjo ar investicijos yra įsigytos ir pristatytos į įmonės numatytą vietą, jis pasitikėjo J. V. ir visur dėjo savo parašus. Per apklausą sakė, kad į projekto įgyvendinimo vietą buvo nuvykęs tik vieną kartą, kai ta veikla turbūt jau nebevyko. Jam nuvažiavus jis matė laukuose kažkokią įrangą, nežino ar ji buvo įsigyta už paramos lėšas, ar ne paramos lėšas, ir nežino ar ta įranga priklausė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Jis ten buvusių žmonių klausinėjo, jie teigė, kad čia yra „(duomenys neskelbtini)“. Ant ten buvusios technikos ir traktorių jokių lipdukų su „(duomenys neskelbtini)“ nematė, nes jis nėjo arti tos technikos, ją matė stovint tik iš tolo, kažkur įaugusią žolėse. Tik iš tolo matė, kad kažkas ten stovi. Dabar nebeatsimena, koks buvo tos technikos stovis, ar ten buvo nauja ar naudota technika. Kai direktoriumi buvo paskirtas K. Š., dokumentų perdavimo metu naujam direktoriui nedalyvavo. Jis tik nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę pasirašyti dokumentų, turbūt J. buvo persiuntęs, nes jis ten jokių dokumentų nesivežė, ten turbūt buvo dokumentai suruošti, pasirašė lapą, du. Neatsimena kokius dokumentus pasirašė, bet jis pats jokių dokumentų nedavė ir jokių nepaėmė. Jam buvo keista, kad po kurio laiko iš K. atėjo sąrašas dokumentų, kurių jis neperdavė. Jis K. jokių dokumentų neperdavinėjo, o sąrašas atėjo jam asmeniškai, kad jam neperdavė. Ir tas sąrašas atėjo kaip registruotas. Neatsimena ar tai buvo 2014-04-20 d. raštas. Pagal rašte nurodytą nurodymą atvykti jis neatvyko, nes ten nedalyvavo. Dėl 64 000 litų, kurie pagal buhalterinę apskaitą yra nurodyti kaip skola jam. Jis nieko iš savo pinigų įmonei nemokėjo, neįnešinėjo, ir jokių teisinių priemonių, kad atgauti tą skolą, nesiėmė, ir nesikreipė į bankroto administratorių, į Panevėžio apygardos teismą, dėl jo įstojimo į bylą kreditoriumi. Tada dar visus tuos dalykus už jį tvarkė J., tai jis galėjo ruošti kokius dokumentus. Jis tiek kompetencijos neturėtų nežinodamas kokių pinigų ir iš ko prašyti. Jis asmeniškai niekur nesikreipė, bet turbūt pasirašė ant to, ant ko paprašė J. V.. Nei jis skolingas įmonei, nei įmonė jam skolinga, visus dokumentus suruošė J. V.. Atsimena, kad buvo teismas, kad teismas tuos dalykus kažką aiškinosi. Vykstant bankroto procedūrai jį atstovavo J.. Kai bankroto administratorius jam priteisė susimokėti pinigus, ką jis neva buvo skolingas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, tai J. firma jam paskolino ar davė pinigų, už kuriuos jis galėtų susimokėti, kad jam nereikėtų susimokėti iš savų asmeninių. Nežino, kodėl J. tuos dalykus teikė, parašas jo, jo vardu, bet jis pats to dokumento neteikė, o ką reikėjo susimokėti bankroto administratoriui, tai J. tuos pinigus jam suteikė kaip paskolą, bet jam tų pinigų grąžinti nereikėjo, nes tuo metu su J. jų santykiai dar buvo geri. Apie konsultavimo sutartis gali pasakyti tą patį, kaip ir apie visus kitus dokumentus – nežino kokios konsultacijos buvo teikiamos, jis tame nedalyvavo. Jo asmeniškai niekas nekonsultavo. Ir dėl jokių verslo planų jo niekas nekonsultavo. Jis jokių durpių neįsigijo. Parodžius dokumentą ( T. 25, b.l. 38-39), patvirtina, kad šiame dokumente galimai jo parašas, bet ši sutartis yra ne jo ruošta. Apie tą sutartį gali pasakyti tik tiek, kad uždėtas jo parašas.

VĮ Turto banko ir NMA ieškinių nepripažįsta. Nepripažįsta dėl netinkamai panaudotos paramos.

Iš perskaityto ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-06 M. L. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė kad, nuo pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo kelis metus, tiksliai nepamena kiek, buvo šios įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas. Jam pažįstamas advokatas J. V. pasiūlė steigti įmonę ir bandyti gauti ES paramą veiklai durpynų srityje. Jis sakė, kad jo klientas R. V. (ar jo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“) turi durpyną ir jų įmonės galėtų teikti durpių kasybos paslaugas. Jis šita veikla susidomėjo, nes ir taip ketino pretenduoti į ES paramą kaimo turizmo sodybai. Kadangi jis yra kaimo gyventojas, todėl jo vardu ir buvo įsteigta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jei neklysta tai buvo (duomenys neskelbtini) metais. Įmonę įsteigė (dokumentus ruošė R. V.), įstatinį kapitalą apmokėjo jis. Jis pats asmeniškai jokios patirties durpynų srityje neturėjo. Paraišką ir kitus prie jos einančius dokumentus gauti ES paramai parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis į šitą veiklą nesigilino, tik sudėjo parašus. Kokią įrangą pirkit sprendę R. V. ir K. Š.. Jie įmonėje įdarbinti projekto metu nebuvo, buvo gal sudarytos sutartys kaip su patarėjais, galėjo jiems būti išrašyti įgaliojimai veikti įmonės vardu (bet gali klysti), tiesa, Š. vėliau buvo direktorius. Projekte buvo numatyta įsigyti ir įsigyta įvairios įrangos: traktoriai, priekabos, smulkintuvai, pakrovėjas, žemsiurbė ir kt.Visus dokumentus, reikalingus projektui, ruošdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis bendraudavo su A.. Dėl durpyno paruošimo įrenginio (duomenys neskelbtini) pirkimo dokumentus irgi ruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kam siųsti prašymus dėl komercinių pasiūlymų pateikimo sprendė ne jis, greičiausiai tai darė J. arba R.. Jis tik pasirašydavo dokumentus, dažniausiai net neskaitęs, tačiau savo kolegomis visiškai pasitikėjo. Komercinius pasiūlymus turbūt atsiuntė registruotu paštu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo ofiso neturėjo, turėjo darbo vietą (duomenys neskelbtini) (priešais (duomenys neskelbtini). Įmonės registracijos vietoje (duomenys neskelbtini) administracinių patalpų neturėjo, bet buvo pakabinta lentelė su įmonės pavadinimu. Žino, kad augmenijos smulkintuvas įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, šitas įrenginys buvo projekto įgyvendinimo vietoje - durpyne (duomenys neskelbtini). Kai jį pristatė, jis nedalyvavo. Šis įrenginys yra prikabinamas prie traktoriaus ir buvo pirktas kartu su traktoriumi. Priėmimo - perdavimo aktą pasirašė jis, kodėl yra du jo variantai jis tiksliai nepamena, gal NMA reikalavo patikslinti. Ant tyrėjo jam parodyto 2012-05-02 priėmimo perdavimo akto yra jo parašas. Jis mano, kad jie buvo abu pateikti NMA. Patikros vietoje metu jis nedalyvavo, todėl, kokia tiksliai technika buvo parodyta NMA jis nežino. Sutartį dėl augmenijos smulkintuvo irgi ruošė ne jis, ją tik pasirašė, mano kad prieš pasirašydamas perskaitė. Kas joje nurodyta šiuo metu jau nepamena. Mano, kad NMA žinojo, jog augmenijos smulkintuvas perkamas kartu su traktoriumi, nes kitaip būtų sunku pagrįsti tokią jo kainą, jie nieko nuo NMA neslėpė, smulkintuvą ir traktorių laikė kaip vieną vienetą (komplektą), todėl gal ne visuose dokumentuose tos dalys detalizuotos. Ar šis traktorius buvo registruotas Žemės ūkio mašinų registre nežino. Iš esmės analogiškos aplinkybės yra ir dėl durpyno paruošimo įrenginio (duomenys neskelbtini) įsigijimo, o taip pat ir kitos technikos pirktos paramos lėšomis. Ant jam tyrėjo parodytų 2012-07- 13 priėmimo perdavimo aktų yra jo parašai, tačiau realiai pristatant šį įrenginį jis nedalyvavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra R. P., su juo yra bendravęs gal du kartus, nėra nei giminės nei pažįstami, su juo daugiausiai bendravo J. Sutartis ir kitus dokumentus su R. P. pasirašydavo atskirai. R. P. jo žiniomis jokių veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu neatliko. Kai uždraudė kasti durpes, tapo akivaizdu, kad įmonė nebus pelninga, buvo daug skolų, todėl jis nusprendė parduoti visas savo akcijas ir pasitraukti iš šitos veiklos. Pirkėją, jo pavardės dabar jau nepamena, surado V. arba Š. Kai pardavė įmonę visa įranga buvo durpyne ir priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kur šiuo metu yra technika jis nežino. Įmonė technikai pirkti pinigus skolinosi, skolino ir jis (apie 40-50 tūkst. litų) ir V. ir Š., buvo dar imta paskola ar kelios paskolos, tiksliai nežino, kas jas suteikė, tai derino J.. Ar jos padengtos nežino. V. D. jam žinomas, jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ traktorininkas ar jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiksliai nežino, bet jis būdavo durpyne, todėl gali būti, kad dalyvavo priimant techniką. Jis visos šitos veiklos jis apskritai jokio pelno neturėjo, patyrė tik nuostolius tai gali sudaryti apie 30 tūkst. Eur. Projekto įgyvendinimo vieta buvo (duomenys neskelbtini), kaimo tiksliai nepamena, ši vieta pasirinkta todėl, kad ten buvo minėtasis V. durpynas, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ norėjo teikti paslaugas. Jo dydis 600 h, darbo būtų buvę apie 10 metų. Apskritai tam durpyne jis buvo tris kartus, pats niekada su įranga nedirbo, buvo samdomi žmonės iš kaimo, jų buvo apie dešimt. Durpių kasimas vyko apie vienus metus, vėliau buvo uždrausta kasti durpes iš to durpyno (to tikslių priežasčių nežinau) ir veikla nutrūko. Durpes realizuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (gali klyst dėl pavadinimo), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dar keletui įmonių, bet jau nepamena jų pavadinimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis (generatorių ar kortelę dabar nepamena) pakaitomis turėjo jis (iš pat pradžių), R. V. gal dar kažkas, nes jis dažniausiai buvo laikomas (duomenys neskelbtini). Buhalteriją pačioj pradžioj tvarkė jo sesuo A. U., o paskui kažkokia įmonė, jos pavadinimo nepamena (b.t. 31, b.l. 5-7).

Kaltinamasis R. V. kaltės nepripažįsta, nesutinka nei su vienu iš jam pareikštų kaltinimu. Kaltinamąjį M. L. yra matęs tik vieną du kartus senais laikais ir daugiau nėra jo nei susitikęs, nei matęs, o K. Š. pažįsta nuo senų laikų, apie 20-30 metų, kažkada turėjo bendrų projektų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo licenziją, kadangi, norint eksploatuoti durpyną, reikia turėti Geologijos tarnybos leidimą, ir tą leidimą gali gauti tik juridinis asmuo. Todėl buvo įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris turėjo tą licenziją eksploatuoti telkinį. Durpynas priklausė jam asmeniškai, kaip fiziniam asmeniui. 1991 metais jo tėvas buvo išsinuomojęs tą durpyną iš (duomenys neskelbtini) įmonės, jį eksploatavo, o vėliau tą žemę privatizavo. Pradžioje ten buvo miško paskirties žemė, paskui reikėjo keisti paskirtį, daryti detalius planus, gauti visokius leidimus. Tas viskas užtruko 6 metus. Dėl durpių istorija tokia. Tėvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigijusi tas durpes. Tada jis, kaip fizinis asmuo, apie (duomenys neskelbtini) metus, iš tos įmonės perpirko tas durpes, tuos karavanus. Balanso dokumentuose gulėjo 50 000 tonų, išrašė sąskaitą-faktūrą ir jis tas durpes turėjo įsigijęs. Įforminti tą įsigijimą buvo problemų, buhalterė galvojo kaip įforminti tą įsigijimą, tai visur buvo rašomi prekių perdavimo važtaraščiai, tais laikais kitokio dokumento nebuvo. Buvo rašoma pirkimo-pardavimo sutartis, pridedamas važtaraštis ir kasos pajamų orderis, kad pinigai įnešti į kasą. Tuos tris dokumentus turėjo, o paskui jie kažkur pasimetė. Po 2-3 metų vėl kreipėsi, paprašė tėvo tų dokumentų kopijų. Turėjo tik originalų važtaraštį, o sutartį ir kasos pajamų orderį buvo kažkur pametęs. Po kurio laiko nuvažiavo į įmonės buhalteriją, galėjo būti 1997 metai, ir jam išdavė papildomus dokumentus. Kadangi atsirado toms durpėms pirkėjas, tai jam reikėjo tų dokumentų, kad yra jų savininkas.

Pirkėjas kažkokį kiekį bandė vežtis tas durpes, buvo sudarę sutartį, kad pirks, bet nepajėgė išsivežti, nes nebuvo privažiavimui kelių, technika klimpo, ir po to atsisakė tos sutarties. Taip tie karavanai iki šiol tebėra. Kadangi turėjo tą žemę-durpyną, bet vystyti jį be investicijų ir technikos nebuvo įmanoma, tai J. V., jį iš anksčiau pažinojo, kažkuriuo metu jam paskambino ir pasiūlė, kad jis gali gauti paramą, įkurti įmonę, ir ar jis sutiktų, kad ta papildoma įmonė dirbtų tame durpyne, gavus sutartį. Jis sutiko. Kadangi turėjo tą durpių telkinį, tai sutarė su J. V., kad jis organizuos tą įmonę, viską darys, gaus paramą, ir ta įmonė rangos būdu nuomos tą žemę ir dirbs tame durpyne. Jis buvo suinteresuotas, kad telkinys neužaugtų, nestovėtų vietoj. Nuo to viskas ir prasidėjo.Visos tos paramos buvo J. V. reikalai. Jis sakė, jog jis turės įmonę, turės direktorius. Buvo sutarta, kad įsikurs įmonė, gaus paramą technikai, supirks visą techniką, tik kokios techniką nupirkti turėjo jis pasakyti, kadangi jis suprato, o jie visiškai nieko nesuprato apie technologinius dalykus. Jis nurodė ko galbūt reikėtų, norint eksploatuoti durpyną, o jie viską tvarkė toje įmonėje. Iš jo pusės priklausė pačios durpės ir visa kasimo technologija, nes kasimas nėra paprastas dalykas – jis priklauso ir nuo oro sąlygų, nuo laukų paruošimo – ten yra daug reikalų. Sakė, kad jis galės prižiūrėti kas liečia visą technologinį procesą, kas liečia kasimo darbus. Vienu metu jis buvo įmonės „D“ direktoriaus pavaduotojas, o kai J. V. pasakė, kad gavo paramą ir turi įmonę, kad gali pradėti daryti darbus, tada jis paskambino K. Š. ir pasiūlė jam dalyvauti tame projekte. Ir tada prasidėjo visa gamyba. Jų su K. Š. užduotis buvo gamybos vietoje atlikti durpių kasimą, o visi tie paramos klausimai, įmonė, buvo J. V. reikalai, nežino kiek M. L. dalyvavo tame, jį yra matęs gal tik 1-2 kartus. Direktoriaus pavaduotoju buvo trumpą laiką, apie pusmetį laiko. Tuo laiku parama jau buvo gauta. Galėjo būti 2013-2014 metai, nes parama prasidėjo 2011 metais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo direktoriumi, paskui direktoriumi tapo K. Š., nes mažiau tuose laukuose būdavo, pagrinde ten būdavo K., gamybą darė ir su žmonėmis. Jis dažnai telefonu bendraudavo su J. V., tai jis sakydavo, kad yra direktorius, yra M. L., kad su juo reikia kartais tartis. J. V. visą laiką taip paminėdavo. Bet su M. L. jis nesimatydavo. Dabar sunku pasakyti, nežino, nebeprisimena, kas sudarė darbo sutartį su juo, turbūt sutartis buvo sudaryta su J. V.. Ta sutartis buvo grynai simbolinė, dėl konsultacijų. Kažkoks simbolinis atlyginimas jam turbūt buvo mokamas. Žino, kad atlyginimas darbuotojams buvo mokamas įvairiai. Patiems durpyno darbuotojams atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais, kadangi daugelis iš jų neturėjo sąskaitų. Dirbo 20-30 žmonių, jie keisdavosi, tai K. su jais atsiskaitydavo grynais pinigais. K. gaudavo pinigus grynais ir veždavo atsiskaityti su darbuotojais. Ir šiaip visokių smulkių išlaidų būdavo (traktoriaus padangą nuleidžia, dar ką nors reikia sumontuoti), kur reikėdavo smulkių grynų pinigų. Dėl paskolų. Skolinosi iš įmonės pačioje pradžioje tuos 220 000 litų. Iš jų tą 50 000, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė, atrodo grąžino iš karto. Tai tos paskolos turėjo likti 170 000. Kadangi vėliau jis turėjo finansinių problemų, o buvo tie durpių karavanai, tai pardavė juos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, o ji perpardavinėjo durpes jau žymiai didesne kaina. Jis buvo suinteresuotas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebankrutuotų ir iš tų durpių galėtų išgyventi, nes ten strigo kasimai dėl oro sąlygų ir pan.. Tai tuos 220 000 jis pasiskolino grynais savo reikmėms, o po kelių metų, kai įvyko durpių sandėris, jis gavo 150 000 avansu, o kita nesumokėta dalis turėjo dengti tą paskolą. Tuos 220 000 išnaudojo dengdamas savo skolas. Buvo 50 000 skola M.grąžino 50 000 įmonei „(duomenys neskelbtini)“, ir savo mamai O. V. buvo skolingas 50 000. Tam, kad nevestų jam į sąskaitą, jis iš karto paprašė, kad pervestų į jų sąskaitas.

Kas liečia paramą, paramos pinigų panaudojimą, tai viską tvarkė J. V.. Nežino kiek prie to prisidėjo M. L.. Dėl paramos jis nieko negali pasakyti. Vienintelis kiek jis tame dalyvavo, tai tik sakė, kokios technikos reikėtų įsigyti. R. P. pažinojo iš anksčiau, buvo su juo bendravęs, bet konkrečiai sandoriuose dėl technikos įsigijimo iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ jis su juo nedalyvavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju dirbo 2013 metais, gali būti kad nuo 2012 gruodžio, iki bankroto, gali būti iki (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo nuo įmonės įsteigimo, negali pasakyti iki kada, gali būti iki 2014 metų, gal iki 2011-08-08. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo licenciją eksploatuoti durpyną. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo išdavusi (duomenys neskelbtini). įgaliojimą, neatsimena kas jį išdavė, turbūt J. V.. J. V. skaitėsi kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokatas, kaip finansininkas, jo pareigų nežino. Direktorius buvo M. L.. Turbūt direktorius M. L. turėjo pasirašyti ant jam išduoto įgaliojimo, jeigu jis tuo metu buvo direktorius. 2012-12-19 d. jis buvo įsiskolinęs bankui didelę pinigų sumą, tuo pačiu tam bankui buvo įkeitęs tą durpyną. To durpyno vertė buvo daug didesnė nei pati paskola. Tai dienai buvo įsiskolinimas apie 1 400 000 eurų, o litais galėjo būti 5, 8 milijono. Pagrinde didžioji skolos suma buvo bankui, bet dar buvo visokių mažų kreditorių. Su kitais kreditoriais neatsiskaitė, nes neturėjo galimybių atsiskaityti, neturėjo grynų pinigų atsiskaitymui, bet tikėjosi parduoti tą turtą arba atsiskaityti iš verslo. Nežino, kad jam priklausantis turtas buvo penkis kartus mažesnis nei jo kreditoriniai įsipareigojimai. Kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl bankroto fiziniam asmeniui iškėlimo. Nurodė duomenis dėl turto vertės. Nurodė koks turtas jam priklauso, o turto vertės turbūt nenurodė. Turbūt nurodė turto vertę 1,6 mln, o bankui įsipareigojimas buvo 1,4 milijono, ir dar buvo papildomų kreditorių. Jis dabar neatsimena tos bankroto bylos, tų skaičių, ta bankroto byla nebuvo iškelta. Duomenis, kurie buvo pateikti teismui, ruošė advokatų kontora, advokatas tuos duomenis susirinko iš antstolių.

Jis nemano, kad buvo nemokus, kreipdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paskolos, yra turto vertinimas, turto vertė apie 2,5 milijono. Kreipėsi ne į kredito įstaigas, ne į bankus, ne į finansų ar greitųjų kreditų įstaigas, o į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir su ja sudarė paskolos sutartį, nes tikėjosi, kaip buvo nutarę prieš tai, kad tas durpes parduos, tų karavanų vertė buvo didelė. Tarėsi su J. V.. Sutartį dėl paskolos sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovavo M. L., su juo aptarė sutarties sąlygas. Sutartis buvo paruošta, o sutartį pasirašė pas J. V. kontoroje. Duomenis, į kur reikia pervesti pinigus, kalbant apie paskolą, nurodė jis. Nurodė kelias sąskaitas, kad pinigus reikia pervesti M., O. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jo kreditoriai, ir dar savo mamai buvo skolingas. Į mamos sąskaitą buvo pervesta 50 000, nes buvo skolingas mamai. Dalį tų pinigų panaudojo asmeniniams poreikiams, kažkokią dalį pervestų pinigų mama išgrynino ir atidavė jam. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. 2021-04-19 d., apklaustas kaip įtariamasis, nurodė, kad sutarties sąlygas derino su M. L. ir J. V., nes M. L. ir J. V. yra kaip vienas asmuo, nes J. V. visada sakydavo, jog jam visus klausimus reikia susiderinti su M. L.. Jis nežino kiek jie ten derino, ar nederino, dabar supranta, kad J. V. pats visus reikalus tvarkė. Tuo metu jis visiškai nesikišo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalus. Neturėjo tokios minties, kad negrąžins kreditoriui paimtų pinigų. Negrąžino, nes įmonė bankrutavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga jam, ji nesusimokėjo jam už durpes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga jam: buvo 150 000 avansas, o likusią dalį turėjo susimokėti, nes sandorio suma buvo 420 000. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu buvo veikianti įmonė. Šiuo metu ta įmonė yra bankrutavusi. Tarp bankroto išregistravimo kreditorių jo nėra, nes tuo metu suprato, kad nieko iš jų negaus. Jam liko nesumokėta didelė suma, iš 420 000 reikia atimti 150 000. Nereiškė jokių pretenzijų, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 150 000, gavo avansą, sukosi įsiskolinimas 220 000, tai sumoje būtų 370 000, tai liko apie 60 000. Nereiškė ieškinio dėl 60 000, nes, kad reikšti ieškinį, reikia mokėti advokatams, jis neturėjo pinigų jiems sumokėti. Palūkanų nemokėjo, manė, gale paskolos susiskaičiuos, susives užskaitas, nesumokėtas sumas, ir susimokės. K. Š. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ užsiminėjo kasimu, gamyba. Jis buvo įdarbintas, kažkurį laiką trumpai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o paskui dirbo pagal individualios veiklos sutartį, bet tiksliai neatsimena. Negali pasakyti kokiu pagrindu jam buvo pervedami pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes su įmonės finansais jis nebuvo susijęs, kiek žino, pinigai jam buvo pervedami darbininkams algas mokėti. Nežino kiek tiksliai išmokėjo algų, bet, mano, turėjo ne mažai išmokėti, nes dirbo apie 20 žmonių, sumos turėjo būti ne mažos. Konsultacinių paslaugų teikimo sutarties asmeniškai su K. Š. nesudarinėjo, nebent neatsimena. Parodžius sutartį, T. 25, b.l. 8-11, 12-14) Joje – jo parašai. K. Š. dirbo pagal individualios veiklos vykdymo pažymą. Parašai jo, tai sudarė tą sutartį, turbūt ją sudarė dėl to, kad įmonė apmokėtų už konsultacijas, nežino kaip tas konsultacijas pavadinti, gal už darbą. Jis tos sutarties neruošė, bet parašus padėjo, nes tuo metu buvo direktoriaus pavaduotojas ir su K. Š. sėdėjo viename kabinete. Nežino kas iniciavo šios sutarties sudarymą, net pačios sutarties neatsimena, tik dabar ją mato tarsi pirmą kartą. Negali pasakyti kokiu pagrindu buvo išmokėti pinigai, padarytos užskaitos. Apie finansinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalykus nieko nežino. K. Š. dirbo individualios veiklos pagrindu, todėl mano, kad K. Š. algos turbūt negaudavo. Jeigu jis dirbo pagal individualią veiklą, tai jis galbūt teikdavo paslaugas įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Gal taip buvo susitarę, kad jis teiks paslaugas, jis nežino kas su kuo susitarė. Jis tiesiog galėjo dėti parašą ant tos sutarties, nes tuo metu turėjo įgaliojimą ir, kad nevažinėti pas J. V., galėjo pasirašyti, nes tuo metu buvo pavaduotojas. K. du tris metus neišeidavo iš to durpyno, tai, mano, jis paslaugas teikė. Nežino, kodėl K. Š. nebuvo įdarbintas oficialiai, tai buvo ne jo kompetencijoje, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nieko bendro neturėjo. Pasirašė darbų priėmimo aktus, nes K. Š. beveik gyveno tame durpyne, nuomojosi butą, miegojo ten, atliko, reguliavo visus darbus. Dėl pačių darbo sutarčių sudarymo visų tų niuansų jis tikrai nežino, nežino, kodėl K. Š. nebuvo įdarbintas. Jis tik gali numanyti, kokiu būdu buvo mokamas jam atlyginimas, kadangi mato parašyta, jog dirbo pagal individualią veiklą. Sutartis turbūt buvo sudaryta nurodytomis datomis, t.y. 2013-04-04 dieną. K. Š. durpyne gyveno nuo 2012 iki 2014 metų. Negali paaiškinti, kodėl sutartis buvo sudaryta tik 2013 metų balandį, t.y. tik po metų. Viskas, kas surišta su darbo sutartimis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis neturėjo jokio supratimo. Greičiausiai tas sutartis pateikė J. V., nes jis ruošdavo visas sutartis ir teikdavo visus dokumentus. Visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, buhalteriją, tvarkė J. V. kontoroje. Jis negali pasakyti kas priiminėjo sprendimus. Jam atrodė, kad kažkiek M. L. dalyvavo, nes J. V. visada sakydavo, kad jam reikia su M. L. pasikonsultuoti. Dabar iš bylos, iš parodymų, mato, kad M. L. nelabai ką turėjo bendro. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Atsimena ką kalbėjo akistatos metu 2022-11-14 dieną. Jis visą laiką galvojo, kad M. L. buvo direktorius, o J. V. ruošdavo visas sutartis ir visi pinigai eidavo per J. V. kas liečia „(duomenys neskelbtini)“. Bet oficialus direktorius buvo M. L.. Jis nurodė, nes jam taip atrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu buvo M. L., o J. V. teikė teisines paslaugas bendrovei, t.y. jis ruošė visas sutartis, kontroliavo pinigus. Dėl 2013-12-16 d. pasirašytos sutarties. Parodžius sutartį, (T. 25, b.l. 12-14), paaiškino, kad galbūt ši sutartis buvo ruošta dėl konsultacijos verslo planams ruošti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruošė planą konkrečiai paramai gauti. Nežinojo ar tam buvo reikalingas konkursas, o K. Š. buvo pasirinktas, nes jis gerai žinojo visą struktūrą, darbo padėtį. Tai ne jis taip nusprendė, sutartį pasirašė jis, bet sutartis buvo parengta J. V. kontoroje. Duomenis į sutartį pateikė ne jis. Negali dabar visko atsiminti, bet, kiek jam žinoma, tai pagal tą sutartį buvo parašytas verslo planas, derėtasi su daug investuotojų, buvo tokios UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios norėjo investuoti, K. Š. derėjosi ilgą laiką, važinėjo kokius tris mėnesius, kalbėjosi su bankais. Kodėl įvyko bankrotas, jeigu buvo paruošos geros sutartys, tai sutartis lieka sutartimi, o realūs dalykai lieka versle. Kad pasiekti tą, iš jo pusės reikėjo pateikti visą medžiagą, tai nėra verslo planas, tai kaip verslo analizė, kaip aprašymas, reikėjo daug darbo įdėti, kad viską surašyti. Jis nesikišo į verslo plano dalykus. Žinojo, kad tie darbai vykdomi, bet jų negalėjo priimti, nes tų darbų jis tikrai nekontroliavo. Nekontroliavo, kas padaryta, nes pilnai pasitikėjo K.. Mano, kad sutartis buvo įvykdyta pilnai. Pagal sutarties 5.1 punktą – parengti ir pateikti AB Citadele reikalavimus atitinkančius verslo planus. Matyt ir bankui Citadelė reikėjo pateikti kažkokius duomenis, kad gauti paskolą. Nežino, kodėl bankui „Citadelė‘ nebuvo pateikti duomenys, jis nesikišo į tuos reikalus, reikia klausti pas K.. Ir su banku Swedbank viskas vyko identiškai. Turbūt paskolos buvo prašyta per kelis bankus. Paskolų negavo, nežino, neatitiko kažkokių reikalavimų. Pagal sutartį buvo atsiskaityta, nes darbas vis tiek buvo padarytas. Padarytas darbas ne visada naudą duoda. Versle yra 20 metų. Visų detalių dabar neatsimena, bet į banką „Citadelė“ tikrai kreipėsi. Kreipėsi ir į Kredito unijas. Tas darbas vienaip ar kitaip buvo padarytas, bet dėl to, kad tikslas nebuvo pasiektas, yra jau kitas klausimas. Pagal sutartį buvo numatyta AB „Citadelė“ ir Swedbankas. Kiek atsimena, per posėdį buvo liudytojas iš Swedbanko, kuris liudijo, kad buvo susitikę ir derėjosi. Ir, kiek atsimena, su banku „Citadele“ tikrai buvo šnekėta. Jis pats tų verslo planų nematė. Kadangi buvo kabinete, todėl pasirašė sąskaitas-faktūras, priėmimo aktus, bet jam nebuvo pagrindo netikėti, kad jų nėra, nes visi buvo suinteresuoti. Kitas dalykas – sutartyje buvo parašyta, kad sumokėta bus už atliktą darbą. Tas darbas buvo padarytas. Sutartyje nebuvo numatyta, kad sumokės tik tada, jeigu gaus paskolą. Iš NMA gautų lėšų 40 000 sumą sumokėjo ne tik už verslo planą, dalis turbūt buvo išmokama K., nežino kodėl tokia suma buvo sumokėta. Tikrai neatsimena kodėl buvo įformintas atbuline data, jeigu jis dirbo nuo 2012 metų, o įformintas buvo tik 2013 metais. Kiek žino UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė yra bankrutavusi. Bankrutavo, nes bankas uždraudė eksploatuoti. Dėl 2013-08-22 d. sudarytos Kreditorinio įsipareigojimo skolos perleidimo sutarties dėl K. Š. kreditorinio reikalavimo įgijimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Nelabai atsimena tos sutarties. Parodžius sutartį (T. 23, b.l. 96) paaiškino, kad nelabai atsimena tos sutarties, tik mato, kad pervedė reikalavimą 10 000 pigiau. Nelabai supranta, kokius prisiėmė įsipareigojimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga K. Š.. Dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusi, o tuo metu ji buvo tik bankrutuojanti, bet dar nebankrutavusi. Dėl prisiimtų įsipareigojimų, 81 944, 97 sumai, naudinga tik tiek, kad pigiau nupirko kreditorinį, o tų detalių jis neatsimena, negali paaiškinti kodėl tai buvo naudinga. Po 2013-08-22 d. sutarties tokia suma sumažino K. Š. įsiskolinimą bendrovei, negali dabar atsiminti visos tos sutarties esmės, negali paaiškinti ką toliau padarė, prisiimdamas tokius įsipareigojimus kaip direktoriaus pavaduotojas. Negali prisiminti kodėl sudarė tokią sutartį. Nepripažįsta, kad tai yra fikcija. Matyt nauda buvo UAB, kuriai jis atstovavo, tik dabar negali atsiminti kokia. Negali prisiminti, ar kreipėsi į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorių, į teismą, dėl kreditoriaus pakeitimo. Neatsimena pačios esmės kaip buvo, negali paaiškinti kodėl galutiniame išregistruotos bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąraše nėra jo atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, o yra kreditorius K. Š.. Galbūt nebuvo perskaičiuoti kreditoriniai reikalavimai. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevaldė, kreiptis turėjo direktorius ar J. V., jis su tuo niekaip nesusijęs. Neatsimena kieno iniciatyva tai buvo sudaryta, neatsimena šito momento. Iš dalies pacitavus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2021-04-19 d.,( T. 30, b.l. 58-60), paaiškino, kad greičiausiai teisingai nurodė, kad visa tai turėjo būti suderinta su tuometiniu bendrovės direktoriumi M. L., nes viskas buvo derinama su J. V.. O J. V. jam visuomet sakydavo, kad jis turi pasiderinti su M. L.. Nežino ar J. V. suderino tą sutartį su M. L.. Pats M. L. nesudarė šitos sutarties, nes jis nežinojo kur jis gyveno, gal (duomenys neskelbtini), ir dabar nežino kur jis gyvena. Neatsimena, kodėl dėl šitos sutarties nedalyvavo bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkime, bankroto procedūrose, teisiniuose procesuose, pačios sutarties nelabai atsimena. Dėl durpių karavanų. Juos yra įsigijęs iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įsigijo 50 000 m³ , apie 1994 metus. Norėjo jas perparduoti. Durpės buvo laikomos (duomenys neskelbtini) durpyne. Dalis tų žemės sklypų priklausė jam, kita dalis dar buvo valstybinė žemė. 1994 metais visi žemės sklypai buvo valstybiniai. Šiuo metu tuos sklypus yra nupirkusi kažkokia įmonė.

Durpių karavanuose kažkuriais metais buvo kilęs nedidelis gaisras, nepasakys kiek sudegė, bet sudegė nedaug. 2006 metais antstolio aplinkybių faktinį konstatavimą darė todėl, nes tiesiog norėjo turėti dokumentą, kad tos durpės yra, nors tėvas turėjo pirkimo-pardavimo dokumentus. To faktinių aplinkybių konstatavimo reikėjo, nes buvo tokia įmonė, kuri norėjo pirkti tą visą kiekį durpių ir išsivežti, todėl norėjo, kad būtų kažkoks papildomas dokumentas, kad tos durpės yra. Buvo nustatyta, kad yra tie karavanai. Sudegęs kiekis nebuvo didelis. Galėjo būti sudegę 4 000 kubų. Antstolis konstatavo, kad durpių yra 45 000 tonų. Į Panevėžio Energiją buvo išvežta gal keli šimtai kubų. Nežino iš kur tokie skaičiai, kad buvo išvežta 1 000 tonų. Tonos, kubai, galbūt maišėsi rašant, nes tonomis durpių niekas neskaičiuoja. Pripažįsta, kad gaisrai, kad buvo išvežta labai nedidelė dalis, t.y. 1-2 procentai nuo viso kiekio. Jeigu 150 000 kubų, 50 000 tonų yra 1:3, 1 tona yra 3 kūbai. Ten kur rašo, kad sudegė 4 000 tonų, tai sudegė tiek kubų, o ne tonų. Parduota nebuvo, buvo vežta į Panevėžio katilinę bandyti mėginiams, ar dega, ar nedega. Maksimum buvo išvežta 10 mašinų. Vienoje mašinoje telpa 50 kubų. 500 kubų sudaro 100 tonų. Apart „(duomenys neskelbtini)“, daugiau iš niekur nebuvo įsigijęs. Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pardavė pagal įsigijimo dokumentus, nors dalis buvo sudegusi, dalis išvežta, nes sunku buvo paskaičiuoti ir nustatyti tikslius skaičius, tačiau sutartyje buvo parašyta „pagal realų kiekį“, t.y. kiek realiai durpių bus, tiek ir užfiksuos. Pardavė kaip durpes. Duomenys, kad (duomenys neskelbtini) durpyno pagrindinių priemonių mažaverčio inventoriaus ir Lietuvos produkcijos perdavimo-priėmimo (duomenys neskelbtini) akte, kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ yra perduotas kraikas, ne durpės, skiriasi tik pavadinimas, kitaip sakant tai yra kraikinės durpės. Nežino kaip tuo metu jie vadino tas durpes. Galbūt tuo metu tas durpes taip vadino, bet čia buvo tas pats kiekis. Iki tol durpių niekam nepardavė, pardavė tik bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, nes nebuvo sąlygų privažiuoti ir jas išvežti. Durpynas yra užaugusi pelkė, nėra jokio važiuojamojo kelio. Reikalingos labai didelės sąnaudos, kad jas išvežti. 2006 metais, pagal antstolio fakto konstatavimą, buvo atsiradusi įmonė, kuri norėjo išsivežti, bet nepajėgė. O kuomet durpyną pradėjo eksploatuoti bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, atsirado keliai, atsirado technika, ir iš tų karavanų dalį durpių pardavinėjo, yra sąskaitos-faktūros. Ir pardavinėjo žymiai didesne kaina ir pelningai. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ subankrutavo, mano, kad dėl valdymo reikalų, matyt per didelį plotą norėjo įsisavinti. Bet tos durpės, kurias pardavinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo vienintelis išsigelbėjimas tuo metu išlikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo durpių, ji buvo išsikasusi durpių, bet mažą kiekį. Negali pasakyti, nebeatsimena kokį kiekį buvo išsikasusi. Eksploatavo puse sezono, tai galėjo turėti apie 10 000. Nežino tokių duomenų, kad pagal buhalterinės apskaitos dokumentus turėjo 85 800 tonų. Visoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje jis nedalyvavo ir nežino kas ten vyko. J. V. paruošė sutartį, kad durpes pirks UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad apmokėjimas bus pagal realų išvežtą kiekį. Duomenis dėl durpių kiekio davė jis. Jis nežinojo kiek durpių yra realiai, bet pagal dokumentus sutarė, kad pasirašys pirminius dokumentus, o apmokėjimas bus pagal realų išvežtą kiekį. Nebuvo išmatuotas tas realus kiekis, durpes vežė, ten yra didelis jų kiekis, tikėjosi, kad daug metų tas vyks. O kadangi įmonė bankrutavo, tai viskas taip ir liko. Jis tikrai atsimena, kad į sutartį turėjo būti įrašyta, kad apmokėjimas vyks pagal realų išvežtą kiekį, nes pats prašė tai įrašyti. Kai jis pirko tas durpes, tai jam nepriklausė nei vienas sklypas. Iš septyniolikos, du durpių karavanai buvo S. priklausančiuose sklypuose, kai juos privatizavo. Mano, dabar tos durpės priklauso jam ar BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui. Jeigu tas daiktas buvo valstybinėje žemėje, ir tą žemę privatizavo, tai jis nemano, kad tas daiktas priklauso tam žmogui, kuris privatizavo žemę. Kita dalis durpių, kurią pardavė 2013 metais, priklausė jam priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype. Tuo metu jam priklausančiuose žemės sklypuose jam priklausė visas tas kiekis durpių, išskyrus tuos du karavanus, kurie yra S. privatizuotuose žemės sklypuose. Apklaustas 2021-10-19 d. (T. 30, b.l. 96-100) nurodė, kad tik maža dalis durpių, t.y. apie 10 procentų nuo bendro kiekio, yra jam priklausančiuose sklypuose. Gal suklydo taip pasakydamas, nes tik apie 10 procentų durpių kiekio yra jam nepriklausančiuose sklypuose. (Prokuroras cituoja 2021-10-18 d. NMA prie ŽŪM raštą Nr. 1SD2287-7-(7.22E), T. 12, b.l. 182-186). Mano, kad nesusikalbėjo su NMA. Kada yra gelmėse, ištekliai priklauso Lietuvos Respublikai, bet iškastos durpės priklauso tam, kas jas iškasė. Iškastos durpės negali priklausyti valstybei, nes už jas yra sumokėti mokesčiai. Valstybei moki mokesčius už tai, kad iškasi iš gelmių, tai būtų žvyras ar durpės. Iškastas produktas jau yra nuosavybė. Gal 2003 metais, kai S. privatizavo tuos sklypus, kuriuose buvo jo durpių du karavanai, Žemės nacionalinės tarnybos Pasvalio žemėtvarkos skyriui rašė, kad ten yra jam priklausantys karavanai. Tai patvirtinančių duomenų neturi. Tikrai siuntė raštą NŽT ir tikrai kažkur turi atsakymą. Siekė įsigyti tuos žemės sklypus, kuriuose yra durpės, rašė prašymą. Negali pasakyti kokius konkrečiai veiksmus atliko, buvo atliekami standartiniai veiksmai, reikėjo rašyti prašymą žemėtvarkai, nebeatsimena. Negali pasakyti kiek tas procesas tęsėsi, ar dalyvavo susirinkimuose. Gali būti, kad dalyvavo ir jis ir jo tėvas. Pasvalio žemėtvarkai tikrai rašė raštą, kad ten guli karavanai, kurie priklauso jam. Nežino, iš kur paėmė tokį faktą, kad yra protokoluoti susitikimai, kad juose dalyvavo jis ir jo tėvas, bet jokių duomenų neteikė. Byloje matė įsegtą jo pateiktą prašymą dėl privatizavimo, ir parašyta, kad yra karavanai, kurie priklauso jam. Negali pasakyti kelintais metais buvo rašytas tas prašymas Pasvalio NŽT. Dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko durpes, sutartį turbūt paruošė juristas. Sutartyje buvo įvardintas kraikas, bet tai yra kraikinė durpė, nes anksčiau, tarybiniais laikais, kada nebuvo jokio eksporto, tą durpę veždavo į fermas ir naudojo kaip kraiką. Bet realiai tai yra durpė. Tai senas laikas, neprisimena, negali pasakyti, kas paruošė tą sutartį, įmonėje buvo kažkoks juristas. Negali pasakyti kas teikė duomenis, turbūt įmonė. Tuo metu, 1994 metais, gyveno (duomenys neskelbtini). Vėliau keitėsi gatvės pavadinimas, nežino, kada keitėsi, gatvė galėjo vadintis K.. Jis ir ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui aiškino, kad tie dokumentai, konkrečiai ši sutartis, pas jį neišsisaugojo, todėl jis, praėjus 3-4 metams po sutarties sudarymo, nuvažiavo pas tėvą, pasakė, jog jis pametė dokumentus, kad jam reikia dokumentų kopijų-dublikatų. Tyrimui pateikė tokią sutartį, kokią turėjo. Buvo pametęs šitą sutartį ir kasos pajamų orderį, o prekių gabenimo važtaraščio originalas liko. Prekių gabenimo važtaraštis yra originalus. Visus tris dokumentus gavo atvažiavęs į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kai įnešė pinigus į kasą. Tai buvo prekių gabenimo važtaraštis, kasos pajamų orderis ir sutartis. Jam sunku pasakyti kokius dokumentus turėjo 1994 metais, tai trisdešimt metų atgal. Teigia, kad prekių gabenimo važtaraštis yra originalus. Nepasakys, kuriais metais antrą kartą gavo sutartį. Kai nuvažiavo pas tėvą jam išdavė naują pirkimo-pardavimo sutartį, neprisimena, kuriais metais ją gavo. Sandoris buvo 1994 metais, o pakartotinus dokumentus gavo po 2-3 metų, gavo kasos pajamų orderio kopiją ir sutarties kopiją. Prekių gabenimo važtaraščio originalą turėjo surašyti buhalterė. Originalą, kurį pateikė, jis buvo surašytas 2024-02-17 dieną. Ten jau niekas paskui nieko nerašė. Turbūt viskas kas buvo tuose dokumentuose, viskas buvo įrašyta ir niekas nesikeitė. Pateiktas Kasos pajamų orderio kvitas Nr. 087665 nežino, kada buvo išrašytas, jis galėjo būti išrašytas ir tada, kai paprašė antrą kartą jam jį išduoti. Jis tik paprašė įmonės, kad jam išduotų dokumentus, kuriuos jis pametė, į išduotus dokumentus nesigilino. Tyrimui pateikė tuos dokumentus, kuriuos visą tą laiką turėjo. 1994-02-17 d. sutampa su prekių gabenimo važtaraščiu, galimai pagal tą važtaraštį išrašė naujas kopijas ir atspausdino. Galbūt tuo metu, kai rašė popierius, jau buvo K. gatvė. Galbūt datą įrašė atbulinę pagal sandorį. Kokius gavo dokumentus iš įmonės, tokius gavo. Nežino, negali pasakyti, kaip kasos pajamų orderio kvitas Nr. 087665, neva išrašytas po 2-3 metų, yra nurodytas prekių gabenimo važtaraštyje, kuris yra originalus, ir kuris yra išrašytas 1994-02-17 dieną. Ne jis rašė tuos dokumentus, jis nežino, jis gavo tokius dokumentus iš įmonės ir viskas. Dėl sudarytos tarpusavio užskaitos dėl 61 000 litų (T. 25, b.l. 5), kiek atsimena, jis buvo skolingas K. Š., K. Š. buvo skolingas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, buvo trišalis atsiskaitymo aktas. Nebeatsimena skaičiais kiek K. Š. buvo skolingas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kaip surašyta, tiek ir yra – 61 000. Nebeatsimena, kodėl reikėjo sudaryti užskaitą, gal K. to prašė, bet esmė tokia, kad jis buvo skolingas K. Š., K. Š. skolingas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, persidengė ta skola tarp trijų asmenų. Iš to skolos užskaitymo naudos jokios, tik tam, kad uždaryti skolą, kad K. Š. būtų nebeskolintas įmonei. Jis turbūt buvo skolingas K. Š., tikriausiai 61 000, ten persidengė, gal kad neitų į buhalteriją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visa buhalterija buvo J. V. žinioje, pas jį buvo visi prisijungimo kodai. Negali to pagrįsti, bet jam taip atrodo, nes ir paramos dokumentus tvarkė, ir visi tie NMA pinigai ėjo per J. V.. Negali to teigti 100 procentų, bet taip sprendžia dėl to, nes jis su J. V. kalbėdavosi, žino, kad pas jį buvo prisijungimai prie banko. Pats to nėra matęs, bet pavedimus jis darydavo. Kad jis darydavo pavedimus jis žinojo iš to, kad pas jį buvo visi prisijungimo kodai. Tam, kad kasti durpes, reikia turėti specialių žinių. Žmogus per kurį laką gali to išmokti. Projektą jam pasiūlė J. V.. Jis matė viziją, kad J. V. sukuria įmonę, jis turi durpyną, jis turi tą įmonę, gauna paramą ir neša pelną. Nebeatsimena ar buvo daromi kokie paskaičiavimai. Mano, toks jo planas buvo realus. Vienas to daryti negalėjo, yra įmonė, kuri turi reikiamą techniką, ir objektas, ir tos dvi įmonės galėjo puikiai veikti. Negali pasakyti kas surasdavo darbuotojus dirbti durpyne. Ir jis pats būdavo tame durpyne. Darbuotojų turbūt ieškodavo K., jis durpyno veikloje dalyvavo nuo pat pradžių. Nežino kam buvo siunčiami tų rastų darbuotojų duomenys. Jis nurodė kokios technikos reikia, kiek traktorių reikia, o visus pasiūlymus dėl technikos rengė J. V., nes reikėjo gauti pasiūlymų ne iš vienos įmonės. Prieš įsigyjant techniką, įmonių pasiūlymai, kad jis pažiūrėtų kaip specialistas, jam nebuvo pateikiami. Kokios konkrečiai technikos reikia galutinai sprendė turbūt J. V.. Kad yra padargai, durpių traukimo siurbliai, kokia yra specifikacija, tokią informaciją jis pateikė J. V.. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuvykęs neatsimena su kuo, gal su J. V.. Dėl technikos pardavimo kainos ir atsiskaitymo sąlygų derėjosi J. V.. Dėl atsiskaitymo su kreditoriais. K. M., įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo kreditoriai. Su jais reikėjo atsiskaityti, bet grėsmės, rizikos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, nebuvo, jeigu nebus atsiskaityta su jais kaip kreditoriais. Durpynas priklausė jam. Nemano, kad jo asmeniniai kreditoriai galėjo imtis teisinių veiksmų. Tik maža dalis K. M. paskolos pinigų buvo naudojama durpynui.

Dėl 150 000 paskolos sutarties. Tai buvo avansas už durpes, bet ne paskola. Su dokumentais, kuriuos jis pasirašydavo, nieko bendro neturėjo, jie buvo jų kabinete, galbūt K. juos atiduodavo J. V., buhalterines ataskaitas K. turbūt atiduodavo J. V. dėl išsimokėjimo. Nežino kokias buhalterines ataskaitas, nes jis su buhalterija nedirbo. Jis pats, pasirašęs dokumentus, niekada neskambindavo nei buhalterei, nei J. V.. Tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas, jis su jokiais buhalterijos dokumentais nieko bendro neturėjo, visus buhalterinius dokumentus tvarkė J. V., galbūt jam tuos dokumentus nuveždavo K.. Su buhalteriniais dokumentais jis nieko bendro neturėjo ir jais nesidomėjo, nieko apie juos nesupranta ir nieko nenorėjo turėti bendro. Buvo buhalterė (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji dirbo 5 aukšte, o jie tame pačiame pastate sėdėjo 8 aukšte. Visi dokumentai eidavo buhalterei. Neatsimena jos vardo, pavardės. Jis pats su buhaltere yra bendravęs tik kartą, yra iš jos paėmęs visus dokumentus, kada to prašė J. V., ir juos nuvežęs į (duomenys neskelbtini). Jis pats jokių dokumentų nerinko, buvo situacija, kad keitėsi buhalterės ir jo prašė nuvežti į 4-5 dėžes sudėtus dokumentus. Nuvežęs tuos dokumentus atidavė kažkokiai buhalterinių paslaugų įmonei.

Jis nesutinka, kad švaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kad tai buvo pinigų švaistymas. K. Š. už atliktus darbus jam pateikė dvi sąskaitas ir jis, kadangi buvo tame kabinete, pasirašė. Tik tiek. O tai, kad darbai yra atlikti, jis net neabejojo, nes jis 2-3 metus buvo tame durpyne, žmogus dirbo, rašė verslo planus, važiavo susitikinėti su klientais. Jis dirbo. Negali pakomentuoti dėl skolos perleidimo sutarties, kurią perpirko bendrovė už mažesnę kainą, neatsimena kas ten dėjosi. Nesutinku su tokiu kaltinimu, kad jis sukčiavo, panaikindamas 61 000 litų vertės turtinę prievolę, specialiai siekė panaikinti 61 000 litų K. Š. įsiskolinimą ir kad tai darė nepagrįstai. Tai buvo skolos užskaitymas. Jis buvo skolingas K. Š., K. Š. buvo skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingos jam. Tos paskolos užsidengė. Neatsimena, kieno tai buvo iniciatyva. Neatsimena, kas realiai dalyvavo pasirašant šią trišalį susitarimą, jam atrodo, kad jam tik davė popierių, jis pasirašė. Neatsimena, kas jam padavė pasirašymui tą popierių. Dėl 2012-12-19 d. paskolos sutarties dėl 220 000 litų. Jis prašė paskolos, apie paskolą kalbėjo su J. V.. Žinojo, kad įmonės vadovas M. L.. Apie paskolą kalbėjo su J. V., nes J. V. bendraudavo su M. L.. Jis ne kartą jam buvo sakęs, kad jam reikia pasitarti su M. L.. Jis pats asmeniškai nei karto nėra girdėjęs, kad J. V. bendrautų su M. L., ir nematė. Jis pasitikėjo J. V., nes jis buvo advokatas. Kaip advokatas jis pasitikėjimą kėlė. Neprisimena, ar M. L. šitą sutartį pasirašė jo akivaizdoje, jam atrodo kad ne, sutartis jau buvo paruošta. Neprisimena, ar jam pasirašant joje jau buvo M. L. parašas, ar nebuvo. Kiek atsimena, jis pats šitą sutartį pasirašė J. V. kontoroje. Kalbėdamas J. V. pasakė, kad jam reikia paskolos. Sakė, kad jam jos reikia kreditoriniams įsipareigojimams padengti. J. V. sutiko paskolinti. Jam kilo klausimai, kodėl bendrovė turi jam skolinti, bet jis žinojo, kad kaip garantas yra jo turimos durpės. Buvo jam pasakęs, kad turi nuosavybę iškastas durpes. Tame visame projekte dalyvavo 2 metus, per tą laiką M. L. matė vieną ar du kartus. Jis nekėlė tokių klausimų, kad jis dalyvauja, o direktoriaus nemato, kadangi iš pat pradžių buvo sutarta, kad J. V. įkuria tą įmonę ir tvarkosi su ja, ir visi direktoriai buvo jo žinioje. Ir jis visada galvojo, kad jie tarp savęs tariasi, jam taip atrodė, kad J. V. tariasi su M. L., bet pats to niekada nematė. Kaip supranta, paramą gaunanti įmonė 5 metus turi būti ataskaitine, o po tų penkių metų J. V. lieka ta įmonė su visa technika. Įmonė kasa durpes, jis gauna pinigus už tai kad kasa, gauna pelną, gauna tam tikrą dalį pinigų, kad padengti sąnaudas (kuras, darbo užmokestis), o kitą dalį gauna kaip pelną. Iš to pelno užsidirba ir dengia technikos paskolą. To finale J. V. lieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ visa technika, švari įmonė, su išmokėta paskola. Tai nebuvo susitarimas, bet teismas klausia kokia iš to nauda buvo J. V.. Įmonė gauna techniką, su kuria dirba, uždirba ir gauna pelną. Jam nebuvo įdomu, kaip ta veikla bus vystoma, jis jam paskambino, pasakė, kad gali padaryti įmonę, ir kad gali gauti paramą su šita įmone. Pasakė „jeigu gali, tai daryk“. Už tai jis valdo tą įmonę. Nežino, kaip jis ją valdo, galbūt valdo per statytinį asmenį. Nežino kokiais metodais jis valdo. Jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla neturėjo jokio intereso, jo asmeninis interesas buvo toks, kad tas durpynas po truputi atsigautų, nes jis praradinėjo vertę, užaugo, kad ten kažkas vytų. Veiklai vykstant jo vertė didėja. O UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ne jo interesas. Turėjau 5 mln. įsiskolinimų. Tą durpyną buvo įkeitęs DnB bankui, o pinigus naudojo statybų verslui. Tas buvo dar prieš 2008 metų krizę. Tada tas verslas užstrigo. Tada sugalvojo atgaivinti tą durpyną, iš tų durpių jis norėjo padengti paskolą, bet taip nesigavo. Nepripažįsta pareikštų civilinių ieškinių. Negali pasakyti nuo kada ir kokias pareigas užėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, byloje yra visi duomenys. Gali būti, kad nuo (duomenys neskelbtini) dienos. Įgaliojimas buvo sudarytas 2013-02-01 d., o dirbti pradėjo nuo 2012-12-07. Iki paraiškos pateikimo momento nevyko jokios diskusijos su jokiu asmeniu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraiškos pateikimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Kai tapo įmonės darbuotoju, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis jam nebuvo žinoma, jis tik žinojo, kad yra kažkoks įsiskolinimas už techniką, konkretūs skaičiai jam nebuvo žinomi. Negali pasakyti, ar pagal įgaliojimą ir darbo sutartį jis turėjo teisę priimti savarankiškus sprendimus. Įgaliojimas galėjo būti išrašytas konkretiems veiksmams, reikia jį paskaityti. Mano, kad neturėjo turėti, nes direktoriaus pavaduotojas negali priimti savarankiškų sprendimų. Reikia žiūrėti bendrovės įstatus, ar jis galėjo priimti sprendimą dėl sutarčių pasirašymo. Neatsimena, ar galėjo priimti sprendimus dėl sutarčių pasirašymo, pagal jo darbo funkcijas ir darbo sutartį.

2013-12-16 d. su K. Š. buvo pasirašyta Konsultacinių paslaugų sutartis, nes jis atliko konsultacijas ir tam tikrą darbą. Tą sutartį pasirašė jis, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nes tuo metu jis sėdėjo šalia K. Š. kabinete, ir matyt direktorius jo paprašė ją pasirašyti. Būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju jis dėjo visas pastangas, kad durpės būtų renkamos, jis rūpinosi, kad vyktų gavyba. Dalis technikos buvo parinkta pagal jo nurodytą techniką. Jis tik bendrais bruožais apibūdino kokios technikos reikia durpių kasimui. Technikos priėmime iš tiekėjo jis nedalyvavo. Apie tai, kad ši technika buvo pristatyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis tik girdėjo. Techniką gyvai matė. Visa technika buvo laikoma šalia durpyno, aptvertoje aikštelėje. Kiek matė, technika buvo sužymėta lipdukais (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, kodėl tiekėju, įsigyjant techniką, buvo pasirinkta UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet, mano, ji pasiūlė geriausias sąlygas, bet nėra dėl to tikras, nes ne jis derėjosi su ta įmone. Su J. V. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko nepamena kada tiksliai, negali pasakyti kokiu tikslu vyko. Sutartis dėl 150 000 jam yra matyta. Nepamena ar šios sutarties sudarymo momentu gavo sutartyje nurodytą pinigų sumą – 150 000, pinigus jis gavo ta data, kada yra išduotas kvitas, kurį pasirašė tuo pačiu metu, kai sumokėjo pinigus. Čia jo parašas apačioje prie 150 000 sumos. Tuo laikotarpiu, kai buvo sudaroma ši sutartis, jis jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai dienai, kai buvo sudaroma ši sutartis, jis tik žinojo, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga kažkokią sumą už techniką, bet realių skaičių jis nežinojo. Tie 150 000 man buvo sumokėti grynais pinigais. Atrodo, kad pinigus jam pateikė sutarties pasirašymo metu, jeigu sutartis atitinka tą kvitą, o tuos pinigus jam pateikė J. V.. Nežino, kodėl M. L. taip nurodė, kad jam tokių pinigų neperdavė, nežino, kodėl turėtų paaiškinti jo tokius parodymus. M. L. pinigų perdavimo metu nedalyvavo, pinigus jam perdavė J. V.. Jis patvirtina, kad pinigus jam perdavė ne M. L.. Nei jo darbas, nei jo darbo funkcijos įmonėje, nei kiek nėra susijusios su NMA paramos projektu. Jam dirbant įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis žinojo, kad yra pasirašyta tokia sutartis su NMA dėl paramos skyrimo, žinojo, kad įmonė yra gavusi paramą, bet visų detalių ir konkrečių įsipareigojimų nežinojo. Paskola, gauta iš K. M., durpynui buvo naudojama tik maža tos paskolos dalis, gal pirko kurą važinėti asmeniškai. Suklydo pasakydamas, kad paskola buvo naudojama durpynui. Realiai sudarytas įgaliojimas buvo skirtas ekstra atvejais, kai nėra M. L., kai jis pasirašyti negali. Realiai durpyne jis buvo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Jo supratimu, tas įgaliojimas buvo reikalingas pasirašyti retais atvejais, kai nėra direktoriaus, kada reikalinga nupirkti kurą, detales technikai. Durpės užsiskaitė už jo gautą paskolą. 2014-04-10 d. pareiškime dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, kurį pasirašė asmeniškai jis, nurodyta, kad šio pareiškimo pateikimo dieną pareiškėjas R. V. turi finansinių įsipareigojimų pagal gautos paskolos laidavimo sutartis fiziniams asmenims, iš kurių šeštu numeriu eina UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neprisimena kokia suma ten nurodyta. Teisingai nurodyta, kad pagal gruodžio 19 d. sutartį yra 220 000 suma. Tuo metu, tai 2014-04-10 dienai, galbūt buvo skolingas tokią sumą. Šitą dokumentą teikė advokatai, jie mato paskolą, jie ir teikia tą paskolą. Jis skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga, nes neatsiskaitė už durpes. Šitų duomenų nenurodė pareiškime dėl bankroto, nes ne jis teikė, pareiškimą ruošė advokatai. Advokatas paprašė jo pateikti kokias turi paskolos sutartis, jis pateikė, todėl jis ir įrašė. O tos sutarties, pagal kurią neva pardavė durpes, nepateikė advokatui, nes ten ne paskola, o pirkimo-pardavimo sutartis. Tai nereiškia, kad neturi jokių įsipareigojimų, tiesiog nepateikta į bylą. Nepateikė, nes tuo metu buvo pasimetęs. 2006-11-09 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 606, su foto nuotraukomis (T. 25, b.l. 111-134), kuriame antstolis konstatuoja, kad bendras durpių kiekis yra 45 000 tonų. Antstolis atvažiavo jo užsakymu, jo paties prašymu, niekas tų durpių nepamatuos, pasakė, kad kažkiek durpių yra sudegę, kažkiek išvežta, pasakė, kad 45 000 turi būti, jis pasižiūrėjo vizualiai, taip ir parašė. Čia nėra teisinis dokumentas. Jis antstolį kvietė tam, kad jis užfiksuotų jog realai yra tie durpių karavanai. Jis juos užfiksavo. Pardavė ne tokį durpių kiekį, kuris buvo užfiksuotas antstolio, nes kiekį tiksliai paskaičiuoti nėra įmanoma. Pagal pardavimo sutartį buvo sutarę, kad atsiskaitys pagal faktinį durpių kiekį; kai užsibaigs visas sandoris, tada ir susiskaičiuos. Mano, kad išsaugojo originalų 1994-02-17 d. prekių gabenimo važtaraštį. Nežino, ar šis dokumentas buvo keistas, kad tai nėra pirminis dokumentas, jis tik gali pasakyti, kad galbūt 1997 metais atvažiavo į įmonę ir gavo šituos dokumentus. Negali pasakyti kas juos išrašė, ir kas juos keitė. Mano, kad tai vienintelis originalus dokumentas, nes jis jį turėjo. Jis atnešė pinigus į įmonę, jam davė popierius. Jis pats nekeitė tų duomenų jokiu būdu.

Kaltinamasis K. Š. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Su M. L. nebuvo pažįstamas, pirmą kartą su juo susitiko ir bendravo 2014 metais, kai jau mėnesį laiko jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir M. L. atnešė ir perdavė antspaudą bei akcininko sprendimą. O su R. V. buvo pažįstamas iš anksčiau. Kadangi nuo 2006 metų jo veikla yra NT (nekilnojamojo turto) tarpininkavimas, nuo tada turi ir individualios veiklos pažymą, tai R. V. buvo į jį kreipęsis dėl kito savo nekilnojamojo turto. Apie 2010 metus jis taip pat kreipėsi į jį, kaip į NT tarpininką, kad ieškotų būtent šio durpyno, kurį bendrai sudarė apie 500 ha sklypas, pirkėjo. Nuo tada prasidėjo aktyvesnis bendravimas. Su M. L. nėra susipykę, kadangi nedaug bendravo, o su R. V. daug teko bendrauti, vyko veikla, buvo darbiniai santykiai. Jo įsitraukimas į durpyno projektą prasidėjo kaip NT tarpininko. Toliau viskas vyko priklausomai nuo to, kaip keitėsi situacija. Pradžioje buvo kaip tarpininkas ir su durpynais jokios patirties neturėjo. Pradėjo pardavinėti tą dalyką, atsirado vienas kitas susidomėjęs klientas, taip pat ir iš Vokietijos. To durpyno istorija buvo tokia. Buvo (duomenys neskelbtini) kaimas ir ten sovietmečiu buvo pradėtas eksploatuoti durpynas, buvo išvystyta visa infrastruktūra – pastatyti gyvenamieji namai, daugiabučiai, dirbtuvės, net siaurukas važiavo į durpyno centrą; visa infrastruktūra veikė. Po to tas durpynas buvo apleistas, siauruko bėgiai išardyti. Apleistas durpynas reiškia, kad per dešimtis metų, apie 30 metų, jis buvo visiškai neeksploatuojamas, apie 90 procentų niekas nebuvo daroma, jis užaugo augmenija, smulkiais krūmais, beržais. Tada jis tampa kaip nekilnojamojo turto objektas, kaip neveikiantis durpynas, nepatrauklus ir nenaudingas. Ir jis suprato, kad jo parduoti neišeis. Pardavimą iniciavo R. V., nes tuo metu sklypai priklausė jam. Po kurio laiko R. V. vėl paskambino, susitiko, ir jis pranešė, kad jis su J. V. parašė projektą ES paramai gauti, ir buvo gauta parama to durpyno vystymui. Jo nuomone, kad dabar ta situacija jau kitokia, galima ieškoti arba investuotojo, arba pirkėjo, kadangi yra parama. Paramos gavimas vyko apie 2011-2012 metus. Tada pradėjo vėl iš naujo ieškoti, nes pasikeitė iš esmės situacija. Kadangi paramos buvo gauta 65 procentai, intensyvumas, tai reikėjo savo dalies. R. savo dalies neturėjo, todėl buvo ieškoma investuotojo arba pirkėjo. 2011 metais pavyko surasti tokius pirkėjus, investuotojus, buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Jie susisiekė su banku, kadangi R. V. sklypai buvo įkeisti bankui, jiems buvo uždėta hipoteka; bankas leido parduoti, nurodė tam tikrą sumą, kuri turi būti pervesta jiems, ir tie sklypai buvo parduoti, sudaryta notarinė tų sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, ir juos įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu šie investuotojai, kai jis buvo tarpininkas, norėjo gilintis į visą durpių gavybos procesą, su kuriuo nei jie, nei jis nebuvo susidūrę. R. V. buvo suradęs pagal išsilavinimą durpininką. Tai buvo V. D., dirbęs durpynuose ir pagal išsilavinimą durpininkas. Su juo buvo praleista daug laiko ir su juo aiškinosi kiekvieną žingsnį, kaip veikia durpynas. Jis galėjo visa tai papasakoti, o investuotojams reikėjo, kad tas viskas atsigultų į skaičius. Kai durpės guli kloduose, jų drėgmė yra apie 80 procentų. Tokių durpių rinkti ir realizuoti (parduoti) negalima, kadangi iš principo būtų vežamas vanduo. Jos yra parduodamos, kai drėgmė nukrenta iki 40, 30 procentų, ar dar mažiau. Tada jau būna ekonomiškai naudinga jas vežti. Todėl pradžioje jos, kaip šienas, yra sukedenamos, kad jos nebūtų suspaustos, o būtų purios, tada, kai džiūsta, jos yra vartomos, o kai pasiekia tam tikrą sausumą galima jas rinkti ir krauti į šūsnis, arba realizuoti. Esmė – kad tie visi procesai, kiekvienas priėjimas, jis kainuoja pinigus, yra tam tikros sąnaudos. Ir visa tai reikėjo aprašyti, todėl jo funkcija buvo tokia, kad visą tą procesą paversti į skaičius. Durpių rinkimo technologijos yra skirtingos, ir kiekviename durpyne jos yra skirtingos. Kiekvienas durpynas yra skirtingas savo durpėmis. Jeigu yra daug kelmų arba smulkių šakų, tai durpės kitaip turi būti renkamos, ir rinkimo sąnaudos yra kitokios, ir kitokia durpių surinkimo savikaina. Bankas buvo davęs sutikimą parduoti, buvo nurodyta suma, kuri turėjo būti pervesta bankui, atsiskaitant už tą durpyną, kadangi R. V. buvo įsiskolinęs bankui pagal hipotekos sutartį. Notarinis sandoris buvo apiformintas, sklypai perėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet iki galo nebuvo atsiskaityta už jį, nes, kaip aiškino investuotojai, tai sutapo su banko Snoras griūtimi, buvo 2011 metai, ir už tuos sklypus buvo neatsiskaityta ir su banku, ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta tų sklypų kaina buvo 5 096 000 litų. Dalis tų pinigų – 2 500 000 – turėjo būti pervesta bankui, o kita dalis R. V., kaip tų sklypų pardavėjui. Bet nei bankui, nei R. V. pinigai nebuvo pervesti, nes, kaip paaiškino investuotojai, jų pinigai, visas finansavimas, ėjo per Snorą, Snoras griuvo, ir visas tas sandoris žlugo. Todėl vėl keitėsi situacija. Jis pats pamatė tai, kad investuotojai patikėjo tuo projektu, atliko tam tikrus veiksmus, tarėsi su banku, kas jiems kainavo ir laiko, ir pinigų. Ir jam pačiam tas projektas tapo įdomus, kadangi jis jame matė pelną, realią naudą. Jau vien pirkimo-pardavimo sutartis buvo įvertinta 5 096 000 litų, plius tuo metu buvo padarytas įvertinimas, to durpyno sklypai buvo įvertinti (likvidacinė vertė) 10 800 000 litų. Tokią kainą nustatė agentūra Ober-Haus, byloje yra jos įvertinimas, nežino kokiu metodu jie vadovavosi įvertinant. Aiškus dalykas – kad balansas yra aiškus, iš vienos pusės yra parama, kur sąlyginai su nedidele savo dalimi galima būtų įsigyti techniką durpyno valdymui. Tuo labiau, kad registruotas durpių likutis pačiame durpyne tuo metu buvo apie 4 500 000 kubinių metrų. Likutis buvo registruotas geologijos tarnyboje. Tikint tais skaičiais, atrodė viskas labai patrauklu. Atkritus šiems investuotojams, ieškojo kitų investuotojų, kadangi buvo didelis įdirbis ir jam atrodė, kad šitas projektas gali būti pelningas. Ėjo į kelis bankus. Jis ir toliau buvo kaip tarpininkas, jokių pareigų bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dar neužėmė, tuo metu dar turėjo sutartį su R. V., kad ieško investuotojų NT pardavimui. Jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi 2011 metų pabaigoje. Prieš sandorį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo investuotojų žmogus. Kai jie nusprendė pasitraukti iš sandorio, jis tapo pradžioje komercijos direktoriumi, vėliau – direktoriumi. Toliau ieškojo investuotojų, kas galėtų finansuoti su ES parama įsigyti techniką ir t.t.. Buvo nuvykę į Šiaulių banką, ten juos priėmė žmogus, kuris pats dalyvavo ES paramos projektų svarstyme, jis iš jų pasijuokė, kad su tuo verslo planu, kuris buvo pateiktas paramai gauti, negaus jokių paskolų. Jis pasakė, nors ir pats balsavo už šitą projektą, bet jis netikintis, kad projektas bus įgyvendintas. Visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė R. V. ir J. V.. R. atvažiavęs sakė jam, kai pranešė apie paramą, kad jie dviese čia suorganizavo, kad čia jų yra projektas, kad jie tai sugalvojo ir tą dalyką nori įgyvendinti, kad jie nori tą durpyną paleisti veikti. Iš visų tų pokalbių, kur kalbėjosi ir su privačiais investuotojais, ir banke, dažnas buvo pasakymas, kad paleiskite nors vieną traktorių į durpyną ir jo visai kita bus vertė. Turėjo į tai reaguoti, ir vėl situacija keitėsi. Tada durpininkas V. D., kurį minėjo anksčiau, buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis vadovavo to durpyno paruošimo darbams. Buvo du durpynai. Tas tikrasis – (duomenys neskelbtini) durpynas, kurio plotas 120 ha – buvo nekliudomas, kadangi ten buvo pakankamai mažas plotas ir likęs mažas sluoksnis durpės, kurį galima išgauti, todėl visa veikla vyko (duomenys neskelbtini)durpyne, kuris yra daug didesnis – apie 140 ha. Buvo paruošimo darbai. Prieš paruošiant durpyną eksploatacijai jis yra pelkė, tai reiškia – didelė šlapuma. (duomenys neskelbtini) durpynas turėjo siauruką į durpyno vidurį, durpyno viduryje buvo normali mineralinio kieto grunto sala. Tas siaurukas iki salos buvo padarytas dar sovietmečiu, nors vėliau bėgių ir neliko, bet liko pylimas, apie 3,5 km ilgio. Tai buvo šioks toks pagrindas keliui, nes vienas dalykas yra durpę išgauti, paruošti, susandėliuoti, o kitas – tą durpę išvežti. Išvežimas buvo galimas tik sunkvežimiais, sunkiasvorėmis mašinomis. Todėl tam, kad jie nuvažiuotų į pelkę, reikalinga buvo tvarkyti kelią. Sovietmečiu aplink visą tą durpyną, 500 ha, buvo iškastas nusausinimo griovys, kuriuo nuvedamas vanduo; pats durpynas buvo suskirstytas į atskirus laukus maždaug po 300 ha; ir tarp tų laukų buvo kiti grioviai, kurie nueina į aplinkinį griovį. Ir dar pats durpyno laukas buvo sudalintas kas 25 metrai, kad vanduo nutekėtų į barjerinį griovį. Tada vanduo nuteka iki tos vietos, kur yra karavanai, lenda po žeme, kur yra sudėti vamzdžiai, tais vamzdžiais vanduo nuteka į griovį. Per 30 metų visi tie grioviai buvo užpustyti, patys vamzdžiai buvo užsikišę, aplinkui buvo bebrų pristatytos užtvankos. Vandens nuvedimas yra vienas iš pagrindinių dalykų, kadangi ne tik neįvažiuosi, bet ir durpė nedžius. Šlapios durpės negalima nei sandėliuoti, nei parduoti. Visi tie darbai buvo daromi. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo savos technikos, tai tą darė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ruošė durpyną eksploatavimui, tai buvo 2012 metai. Nežino kuriais metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo pirmą techniką, kuri pradėjo važiuoti į durpyną. 2013 metais buvo pasiruošta pradėti durpių gavybos darbus durpyne. Bet atsitiko kitas dalykas – vėl pasikeitė situacija. Gegužės 9 dieną turėjo prasidėti tie darbai, bet jų tas pagrindinis durpininkas užgėrė, iškrito iš rikiuotės kelioms savaitėms, ir vėl reikėjo kažkam toliau organizuoti tuos darbus. Kadangi jis turėjo konsultavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai visą tą darbų organizavimą perėmė jis, nes neliko kam. Tuo metu jis jau buvo į viską įsigilinęs, išvaikščiojęs tuos durpynus, todėl buvo galima kažką jau daryti. Ta durpyno veikla vyko maždaug taip: pagal susitarimą su jais, jis du kartus per savaitę vykdavo į durpyną, vieną kartą dviem dienom su nakvyne, kad nevažinėti pirmyn atgal, priklausomai nuo gamtos sąlygų – jeigu visą savaitę lyja lietus, tai nėra prasmės ten važiuoti. Kartais atvykdavo ir R. V.. Mėgino tą durpę rinkti. Technika buvo nauja. Yra keli būdai durpės rinkimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigijusios vakuuminius siurblius. Jie turi labai didelę, apie 20-30 kubų talpą, juos tempia traktorius, ir, kai nuvažiuoja pirmyn-atgal, ta talpa teoriškai turėtų būti pilna arba artipilnė. Pirmą tą kiekį jie išpylė tik 2-3 kubus, t. y. ta technika visiškai nepasiteisintų. Technikos direktorius R. R. buvo atsakingas už traktorius, nes jis apie traktorius nieko nesuprato, kartu su juo sprendė kaip pagerinti tą dalyką. Kiekio pririnkimas priklauso nuo daugelio dalykų: koks važiavimo greitis, kiek durpė yra supurenta, kiek ji yra sausa, kiek yra šaknų ir pan.. Jo užduotis buvo – suvaldyti tą procesą pinigine prasme, kad savikaina būtų priimtina, kad išgautą durpę būtų verta parduoti. Kitas būdas durpę rinkti buvo su sena mechanine priemone, t. y. kai kaušeliais durpė keliama į konteinerį ir tada tas konteineris išpilamas. Viename, aštuntame lauke, vyko tokia durpių gavyba. Dar buvo įsigiję kasetę, kuri buvo tvirtinama prie ekskavatoriaus ir kasama gabalinė durpė. Gabalinė durpė yra pati brangiausia pardavimo atžvilgiu, ir pati naudingiausia. Bet bėda yra ta, kad gabaliniu būdu galima kasti tik tokią durpę, kurios susiskaldymas leidžia formuoti gabalus. Kasetė įsispraudžia į klodą, užvažiuoja peilis, ir vienu metu padaromi 6-8 gabalai po 25 litrus. Jie turi būti padedami ant klodo, tada džiūsta, juos reikia vartyti, vadinasi prisideda rankų darbas. Visa tą reikėjo skaičiuotis ir žiūrėti. Po to gabalai dedami ant palečių, vežami į sausą vietą ir dėliojami šachmatų tvarka, kad vėjas pūstų ir jie džiūtų. Gabalinės durpės didžiausias pliusas – kaina, ir kad jos išgavimas mažiau priklauso nuo oro sąlygų, galima ir per lietų, ji džiūsta toliau, ir per šaltį, šaltis ištraukia drėgmę ir ji būna paruošta pardavimui. Bet šaltu metu kasetė neveikia, nes imant iš šlapios žemės ji prišąla prie peilių ir niekas nevyksta. Kitas dalykas – ne visa durpė tiko. Ir, kiek bedėliotum, ekskavatoriui nelieka kur dėtis, jis traukiasi, deda tuos gabalus ir tiek. Svarbiausia – kad tos durpės nebuvo tiek daug, kad būtų galima masiškai tą dalyką daryti. Pati realizacija. Tų laukų gale, palei griovį, ta surinkta durpė buvo sandėliuojama. Tai apie trupininę durpę, nes pagrindinis daiktas buvo trupininė durpė. Ji išverčiama iš konteinerio, o kitas traktorius ją supila į šūsnis, ilgus „karavanus“. Nuo į karavanus supiltos durpės vanduo nuteka ir per lietų durpė neperšlampa kiaurai. Taip durpė būdavo sandėliuojama nuo seno. Yra specialūs įrenginiai, kurie formuoja tuos karavanus. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų neturėjo, tai traktoriais su kaušu ją į viršų užstumdavo ir pakrovėjo strėlės pagalba buvo formuojami tie karavanai. Jeigu atsirasdavo pirkėjas, tai sekanti užduotis buvo tas durpes pakrauti į sunkvežimius. Dažniausiai buvo naudojami vadinami skiedrovežiai, su „plaukiojančiom“ grindim, t. y. fūros, jos gali vežti iki 24 tonų, bet viską ribodavo tūris. Jos atvažiuodavo dažniausia iki tos salos, kuri buvo viduryje durpyno, ir būdavo užkraunamos. Bet tam reikėjo, kad kelias būtų pravažiuojamas, nes ten yra pelkė, ir, koks bebūtų pylimas, naudojant sunkiasvores mašinas jis smenga. Traktoriai buvo laikomi aikštelėje prie durpyno, (duomenys neskelbtini) kaime, kur buvo dirbtuvės ir t.t.. Traktorių pačiame durpyne nepalikdavo, jie važiuodavo į sausą vietą, ten buvo sargas ir juos prižiūrėdavo. Buvo priimtas racionalus sprendimas – kad grįždami į sausą vietą traktoriai nevažiuoja tušti, į priekabą pridedama durpių, buvo 4 priekabos, kurios gali vežti 60 kubų. Tada, kai durpės išvežtos iš durpyno, jas galima krautis bet kada, ir sausa vieta, ir privažiuoja sunkiasvoris transportas. Toliau iš jo funkcijų buvo durpių realizavimo klausimas. Jo užduotis buvo įvairiais kanalais ieškoti durpių pirkėjų. Darė tą per pažįstamus, dėjo skelbimus į aplinkinius laikraščius. Dar kita durpės rūšis buvo senoji durpė, kuri buvo karavanuose, kurią, kaip jam paaiškino R. V., buvo pardavęs bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Ta senoji durpė jau buvo gerokai prastovėjusi karavanuose. Surado joms pirkėją. Praktiškai vienintelis, kuris pirko, ir kuriam tiko tokia durpė, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“; byloje liudytoju buvo apklaustas A. A.. Jis pasidarė tyrimus, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė substratus ir kapų žemę, įvairias prekes, savo motininei įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuri žinoma kaip „(duomenys neskelbtini)“, su kuria ir jie turėjo tam tikrus pokalbius dėl pardavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko tą senąją durpę, jiems ji tiko, naujai surinkta durpė jų nedomino, domino ta senoji durpė. Ta durpė jiems buvo vežama prie salos, durpė buvo paruošiama prie durpyno. Pagrinde tą organizuodavo R. R.. Kai atvažiuodavo transportas, ta durpė išvažiuodavo pas juos. Kiti klientai buvo durpių įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Jai reikėjo tam tikros durpės, kai jie daro mišinius. Jis konkrečiai su jais bendravo, su komercijos direktoriumi, jiems prireikdavo tam tikro smulkumo durpės. Ir jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu jos turėdavo, tai jis su jais susitardavo dėl kainos, dėl kiekio, susitardavo dėl transporto. Paprastai jie norėdavo, kad durpę jiems atvežtų, t. y. transportas buvo pardavėjo rūpestis. Visą tą dalyką pateikė R. V., visą laiką visus laiškus dubliuodavo ir J. V.. Po to, vėliau, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P. pageidavo, kad tą informaciją dubliuotų ir jam. Jis buvo kaip didžiausias UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius, todėl jam buvo pasakyta, kad ta informacija dalintųsi ir su juo, jis norėjo jausti kas čia vyksta. Jeigu jie palaimina, tada technikos direktoriui pranešdavo, kad atvažiuos krovinys, kam reikės pakrauti, paruošdavo pardavimo dokumentus, pateikdavo R., kadangi dažniausiai pardavimo faktūras pasirašydavo R. V.. Pagrindiniai pirkėjai buvo „(duomenys neskelbtini)“. Kita, su durpėmis susijusi, buvo A. B. įmonė. Ji neturėjo savo durpyno, bet pagal sutartį gamino įvairias durpes, irgi kontroliavo kokybę, jie darydavosi savo tyrimus, ir sugebėjo rasti tą durpę, kuri tinka tam klientui. Kitas stambus klientas buvo paukštynai. Pirmas paukštynas atsirado prie (duomenys neskelbtini), vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. Jiems nereikėjo ypatingos kokybės, galėjo būti smukių šakų, jiems nereikėjo atrinkinėti durpės, ji buvo reikalinga kraikui. Jam pardavinėjo durpę, surinktą iš trečio lauko. Tada prisijungė ir kiti paukštynai – (duomenys neskelbtini) paukštynas. Paukštynai pirko prasčiausios kokybės durpę, kuria jiems reikėjo atsikratyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo direktoriumi laikotarpiu nuo 2011-11-22 iki kada bendrovei buvo iškelta bankroto byla, kadangi negalėjo atsiskaityti už įsigytus sklypus, kabėjo įsiskolinimas 5 000 000 sumai. Atleistas iš pareigų buvo 2013 metais. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo sudaręs dvi konsultavimo sutartis. Viena konsultacinių paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta 2013 m. balandžio mėnesį. Praktiškai viskas, ką pasakoja, vyko šitos sutarties rėmuose. Joje viskas labai teisingai parašyta: durpynų priežiūros, parengimo eksploatavimui, bei jų eksploatavimą, įskaitant durpių rinkimą bei realizavimą, bei kitų projektų, susijusių su tolesniu durpių apdirbimu, pvz. durpių briketai, fasavimas, durpių substratų gamyba, parengimu, pristatymu, finansavimu, kontroliavimu ir vykdymu. Sutartis buvo sudaryta sumai – už metus 27 000 litų. Tą sutartį jis galėjo sudaryti, nes jo individualios veiklos pažyma buvo išimta 2006 metais, ir viena iš numatytų veiklų buvo – konsultacinė verslo ir valdymo veikla nuo 2006 metų. Tas pajamas, gautas pagal šitą veiklą – 27 000 – su juo atsiskaitė pilnai: dalį atsiskaitė 2013 metais, kadangi tų pinigų visada trūko, o kitą dalį – 2014 metais. Jis šitas pajamas deklaravo ir sumokėjo priklausančius mokesčius. FNTT pateikė visus savo individualios veiklos finansinius dokumentus, įskaitant ir deklaracijas, dėl to niekas pretenzijų jam neturėjo. Pats durpių rinkimas, visa technologija ir realizacija, dar buvo kiti įvairūs projektai – ieškant investuotojų, dėl briketavimo, dėl substratų gamybos. Kita konsultavimo sutartis buvo sudaryta 2014 metais, kadangi vėl pasikeitė situacija ir 2014 metais jo paprašė konkrečiai. Kadangi jau buvo praėję pirmi metai durpių rinkimo, kalbant su bankais dėl kreditavimo, dėl visko, visa ta karuselė toliau sukosi. Pirma jiems buvo sakoma, kadangi durpynas neveikia, tai kreditavimo negaus, o jeigu į durpyną išvažiuos traktorius, tada kalbės. Kai išvažiuoja traktorius, tada sako, jog kalbės, kai bus finansiniai srautai, kai bus aišku ar pelninga veikla. Per 2013 metus, nors jis neturėjo specialių priemonių nustatyti kiekiui kiek buvo surinkta durpių, bet žinodamas, kad yra šūsnis, yra jos ilgis, jos aukštis, buvo galima apytiksliai nustatyti jos tūrį. Tai jo skaičiavimais buvo surinkta apie 21 000 kubų durpių, praktiškai per pusę sezono. Kai į durpyną buvo atvykę (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos agentūros specialistai iš padalinio, 2014 metais jie parašė, kad jų manymu yra naujai surinktos durpės apie 10 000 kubų. Byloje yra 2014-05-06 d. patikrinimo aktas: „išmatuotas apytikslis naujai surinktų durpių kiekis, esantis šūsnyse, 2, 3, 8 laukuose, yra apie 10 000 m³ . (duomenys neskelbtini) durpyne darbai nevykdomi“. Tuose laukuose ir vyko gavyba, kur minėjo. Skaitant, kad tuo metu jau buvo realizuota naujai surinktos durpės apie 6 000 kubų, tai tas kiekis gali būti panašus, nes jie irgi nustatė tik apytiksliai. Grįžtant prie kitos konsultavimo sutarties, jau 2014 metais buvo aišku, kiek su turima technika turimame durpyne galima pasiekti, t.y. išgauti durpių. Jau tai buvo ne teoriniai skaičiai popieriuje, bet pačiame durpyne išmėgintas dalykas. Tuo metu veikla tokia, kokia buvo vykdoma, kad UAB „ (duomenys neskelbtini) “ buvo užsakiusios veiklos planą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal tą veiklos planą NMA skyrė paramą durpyno eksploatavimo įrengimams įsigyti ir t.t.. Tuo metu tokia veikla 2014 metais, kas buvo numatyta „(duomenys neskelbtini)“, negalėjo vykti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo tokios veiklos vykdyti, kadangi durpyne buvo uždrausta durpių gavyba. Automatiškai pati įmonė netenka savo erdvės, kurioje ji gali dirbti. Vienas dalykas – kad ta technika buvo pritaikyta prie šio durpyno, nes kitu atveju galbūt būtų buvę reikalingi kiti įrengimai. Ir, jeigu nagrinėti variantą, kad tą pačią paslaugą teikti kitam durpynui, tai niekam tas nebuvo įdomu, buvo poreikis tik kelių traktorių, bet jo nugabenimas ir pargabenimas būtų buvęs brangesnis nei pajamos. Esminis dalykas – pagal tą modelį, kaip buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sklypus, turi durpyną, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruošia durpyną eksploatavimui ir jį eksploatuoja, ir už tai gauna sutartą užmokestį. Ten buvo įvardinta tam tikra suma. Ir praktiškai nebeliko to darbo. Tada jo prašė surasti kitokį kelią, kaip galima veiklą vykdyti toliau tame konkrečiai durpyne, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų toliau vykdyti savo veiklą ir kad atitiktų tai, kas buvo sutarta paramos sutartyje su NMA. Todėl ir R. V., tame dalyvavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P., kadangi ir jis buvo suinteresuotas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsiskolinusios jam už techniką, jis buvo vienas iš didžiausių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių, būtent jis prašė, kad sudarytų planus, kaip galėtų toliau veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagrindinis dalykas – kad vien durpių kasimo nebūtų užtekę, jau reikėjo tolesnio durpių apdirbimo. Dėl to buvo padaryti planai, ir sutartyje gana smulkiai buvo aprašyta, kokiems bankams ir kokias veiklas vykdant. Jam „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo pinigus į jo sąskaitą. Kadangi jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, važinėjo į durpyną dar tais laikais, tai J. V. jo paprašė, kadangi jis ten važiuoja, tai jam perves pinigus, juos išgrynins ir nuveš „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams į durpyną ir pagal žiniaraštį išmokės atlyginimus. Jis jam patvirtino, kad tai yra teisėta, kad jis, kaip nedirbantis „(duomenys neskelbtini)“ asmuo, gali gauti pinigus pagal avansinės apskaitos raštą ir ta skola bus nurašyta. Taip prasidėjo tas dalykas, kad pinigai buvo pervedami į jo sąskaitą. Iš pradžių jam pasakydavo kiek reikia nuvežti darbuotojams, jis nuveždavo ir grįždavo, ir viskas tuo baigdavosi. Vėliau jis pats sudarydavo pinigų poreikį, t. y. kai būni durpyne, tai buvo įvairios technikos, kuri buvo sena, kuriai buvo reikalingas tam tikras remontas, detalės, apie kurias jis nieko nenusimanė. Sąrašą jam sudarydavo technikos direktorius R. R.. Plius darbuotojų atlyginimai, plius kažkoks kuras darbuotojams, brigadai, kurie ten pjovė smulkias šakas, augalus, juos sandėliuodavo, o vėliau jis buvo parduodamas kaip biokuras. Tai buvo labai daug smulkių išlaidų. Jis surašydavo koks yra pinigų poreikis, ir, kai J. V. tikrindavo sąskaitas, jis pervesdavo jam pinigus. Arba jis pats pasitikrindavo, arba V. jam paskambindavo ir pasakydavo, kad pinigai jau yra pervesti. Tada jis juos nugrynindavo ir panaudodavo pagal tai, kokį poreikį buvo parašęs. Jeigu poreikis būdavo didesnis, o jam pervesdavo mažiau pinigų, tai vėl iš naujo tas visas buvo paderinama, todėl jo atlyginimas nuplaukė į kitus metus, nusikėlė, dažniausiai jo poreikis buvo patenkinamas arba dalinai, arba perkeliamas. Tokiu būdu į jo sąskaitą buvo pervedami tiksliniai pinigai. Jis jokios paskolos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra prašęs. Tik po kurio laiko susiprato, kad pradžioje J., pervesdamas jam pinigus, mokėjimo paskirtyje įrašinėjo, kad tai yra paskola. Tikrindamas bankomate, tos paskirties jam nesimatė. Jis negalėjo įtakoti jų pervedimo ir negalėjo savarankiškai jų naudoti. Kitas epizodas, vienas iš jam pareikštų įtarimų – dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo. Dalis pinigų buvo pervedama jam, kad jis atsiskaitytų kažkokiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimais, reikalais. Jeigu pažiūrėti į jo sąskaitą, išlaidas, tai dalis tų pinigų iš tiesų buvo panaudota bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jis tuo metu buvo direktorius, tai buvo tiesiog apiforminta kaip jo paskola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Teismo patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas buvo apie 90 000 litų. Nori pasakyti, kad tuo metu jis asmeniškai tokių pinigų neturėjo, ir skolintis tokią sumą, ir imti ant savęs paskolą, ir investuoti į įmonę, kuri iš principo nieko neturėjo, kurios vardu buvo sklypai už penkis milijonus, už kuriuos nebuvo atsiskaityta, tuo metu su žmona jis turėjo du mažamečius vaikus, trečio susilaukė tik vėliau, turėjo spręsti būsto problemą, nes netilpo esamame bute, tai tuo metu jam lįsti į skolą ir investuoti 90 000 būtų buvę nelogiška. Juolab, kad paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra garantavęs už R. V. paskolas bankui. Automatiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tampa visiškas nulis ir į jį investuoti logiška nebuvo. Bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo reikalingas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kad toliau vykdytų veiklą. Tie žmonės, kurie valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir rūpinosi ja, t.y. R. V. ir J. V., tai buvo jų sprendimas tenai investuoti. Faktas – kad jo vardu buvo suteikta paskola bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra patvirtinta teismo sprendimu. Tai jis supranta, kad turėjo teisę tą kreditorinį parduoti, ir tas dalykas buvo įvykdytas. Bet ar tai buvo naudinga įmonei „(duomenys neskelbtini)“? Jis gali tik spėti, nežino ar jai buvo naudinga. Ar jis turėjo žiūrėti, ar jai buvo naudinga ar nenaudinga, tai buvo toks susitarimas, jų sprendimas ten investuoti ir jis tą dalyką darė. Tuo metu buvo intensyvios derybos su „(duomenys neskelbtini)“, viena iš įmonių, kurios atstovas T. P. liudijo teisme, vyko intensyvios derybos, ir vienas iš jų pageidavimų buvo tai, kad būtų kuo mažiau skolininkų, t.y. kad paskola būtų konsoliduota, daugiau vienose rankose. Buvome priėję iki preliminarios sutarties. „(duomenys neskelbtini)“ naudinga buvo tai, kad konsoliduojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskola, kadangi parduodant visus sklypus, viską apjungiant ir paleidžiant visą dalyką, turėjo būti padengtos skolos ir „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“, ir R. V. skolos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrinde buvo reikalingas tam, kad sklypai jau buvo įsigyti ir R. V. turėjo licenciją durpių gavybai. Įtarime minima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki kreditoriaus pasikeitimo nepranešė nei bankroto administratoriui, nei teismui. Jis negalėjo to dalyko padaryti. Jis pardavė, o kaip jie elgėsi jis negalėjo įtakoti. Jis nedalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme. Buvo epizodas, kai jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, mėnesį laiko, 2014 metais, bet dėl to mėnesio nei prokuratūra, nei FNTT jam pretenzijų neturi. Kadangi jam nebuvo perduotas turtas, jis per tą laiką susipažino su dalimi dokumentų, juos aprašė, surašė jų sąrašą, ir pamatė, kad jis negali ten dalyvauti. Tada registruotu laišku pranešė vieninteliam akcininkui, kadangi direktorių skiria ir atleidžia akcininkas, akcininku tuo metu buvo M. L., pranešė Sodrai, kad išeina iš darbo. Jam Sodra dar skambinėjo gal puse metų, nors jis ten nedirbo, kažkas nepranešė į RC, kad jau nėra vadovas. Dėl kreditorinio perleidimo jo pozicija yra tokia, kad jis tą kreditorinį turėjo, jis buvo patvirtintas, jis jį galėjo parduoti ir jį pardavė. Dėl konsultavimo sutarčių nori patikslinti. Antroji konsultavimo sutartis buvo sudaryta 2013 m. gruodžio mėnesį, tik sąskaitą jis išrašė 2014 metais. Nori pažymėti, kad už tą antrąją konsultavimo sutartį su juo iki galo nebuvo atsiskaityta. Jam buvo sumokėta viso 2 000 litų, jis juos yra deklaravęs sekančiais metais, ir buvo sumokėti visi mokesčiai nuo tų 2 000. Kadangi jo pagrindinė veikla nuo 2006 metų buvo NT tarpininkavimas, tai deklaracijoje eina kitu veiklos kodu, todėl labai lengva atsekti, kur yra deklaruota pagal konsultavimo sutartį, kur NT tarpininkavimas. Deklaracijose viskas yra matyti. Įtarime buvo teigiama, kad jis nedarė jokios realios veiklos, kad nieko neatliko. Kadangi jis dirba NT, ir pažiūrėti jo pajamas iš NT, tai 2011 metais, kol dar nedalyvavo durpyno projekte, jo pajamos buvo 20 000. 2012-2013 metais, kai jau vyko durpyno veikla, ir durpynui skyrė daug dėmesio, tai iš NT pajamos buvo 2 200 ir 2 700 litų, t. y. jos buvo sumenkusios, nes jis tam negalėjo skirti daug laiko. O 2014 metais, kai po truputi grįžo į NT, jo pajamos jau buvo 11 000 eurų, o 2015 metais – 19 000 eurų. Jis veiklą turėjo ir galėjo iš to gyventi. Bet kadangi buvo proga padaryti didelį įdomų projektą, tai jis tam daug dėmesio skyrė. Tai durpes, kurių likučius perėmė bankroto administratorius, jis pardavė 1 000 tonų už 1 000 eurų. Tai yra dešimtimis kartų pigiau, negu jie pardavinėjo. Jų pardavimo kainos vidurkis buvo 19 litų už m³ , plius PVM, be transporto išlaidų. Administratorius pateikė „teisingą“ popieriuką, kad durpė buvo netinkanti, ir niekas jam pretenzijų dėl to neturi, nors, mano, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė didelį nuostolį. O kad durpė buvo tinkama, rodo tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjai, durpynas „(duomenys neskelbtini)“, ir A. B. įmonė, kurie pastoviai darė tyrimus ir kontroliavo durpių prekybą, pretenzijų neturėjo. Ir teisme girdėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo liudijimą, kad jam tos durpės tiko, tai gal tiesiog nebuvo noro pardavinėti. Dėl pirmos konsultavimo sutarties, 2013 metų, kur viena iš jo užduočių buvo investuotojų paieška. Apie tai norėtų prasiplėsti. Durpių likučiai (duomenys neskelbtini) durpyne yra apie 4,5 milijono m ³ , iš kurių tik 10 procentų yra šviesi durpė, kuri yra paklausi, kuri yra daugiausiai naudojama žemės ūkyje, substratų gamyboje, ją yra lengviausia realizuoti, jos yra geriausia kaina, ją lengva transportuoti. Bet didžioji dalis yra „juoda“ durpė. Ji yra stipriai susiskaldžiusi, joje yra daug anglies. Ji gali būti panaudota arba kaip kraikas, arba kaip kuro durpė. Viena iš jo veiklų buvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ derino kuro briketų linijos pastatymo galimybę. Prie įvažiavimo į durpyną buvo dirbtuvės, jos buvo apleistos, joms buvo reikalingas remontas, dirbtuvės – virš 1 000 kv. metrų. Sudarinėjo verslo planą, kad būtų paleista kuro briketų arba kuro granulių gamyba, priklausomai nuo įrangos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius Š. P. prekiavo akmens anglimi, ir jam buvo iškilusi problema, kad lieka akmens anglies dulkės, kurios yra kaip šiukšlės, ir kurių negalima išmesti, o vien iš jų daryti briketus nesigavo, todėl jis kreipėsi į juos, ar galima būtų maišyti tas dulkes su durpėmis, daryti kuro granules ir pardavinėti kaip galutinį produktą. Jo užduotis buvo aprašyti visą procesą: nuo durpių surinkimo, atvežimo, linijų pastatymo. Apie patį presą, kuris suspaudžia ir gamina, buvo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Š. P., o jo – visi konvejeriai, transportavimas. Su juo intensyviai dirbo, buvo sudaryta dirbtuvių pirkimo-pardavimo sutartis. Jis sakė, jog sumokėjo avansą notarinėje, pirkėjas tuo metu buvo jis (K. Š.), bet lygiagrečiai buvo sudarę sutartį, kad nupirks įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi tuo metu vyko įvairūs verslo planai, todėl buvo neaišku kokiu modeliu, kas bus „nešanti“ įmonė, tai jam pasiūlė formintis Pirkėju. Jis sutiko būti daliniu Pirkėju, o pinigus daliniam mokėjimui pas notarą atnešė Š. P.. Jis tokį jo veiksmą suprato, kaip jo norą dalyvauti veikloje, nes jis jo nepažinojo, jokios paskolos neprašė. Kadangi Lietuvoje nepavyko tų durpių suspausti taip, kad gautųsi stabilios granulės, tai jis važiavo į Ukrainą su durpių, iš šito durpyno, maišeliu, ten padarė briketus, 2 cm diametro granules, 20 mm skersmens, atvežė jas į Lietuvą. Buvo padaryti kuro tyrimai ir tas viskas tenkino. Vėliau jie kažkodėl apsigalvojo ir Š. toliau nedalyvavo, atsitraukė. Ta visa bendra veikla galėjo būti daug įvairių variantų, ir ten buvo pakankamai darbo, todėl negalėtų sakyti, kad ten buvo tik apsižvalgymas. Dėl „(duomenys neskelbtini)“. Liudijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas T. P., su kuriuo vyko derybos dėl viso durpyno įsigijimo. „(duomenys neskelbtini)“ labai stipriai gilinosi į durpyno įsigijimą. Jo užduotis buvo skaičiai, t.y. paruošti skaičius, kas kaip gali atrodyti, juos įtikinti, pristatyti kas yra durpės, kaip jos kasamos, kas yra durpynuose, ką galima padaryti. Šitą dalyką jis vykdė. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ grupės įmone, buvo pasirašytas ketinimų protokolas. To ketinimų protokolo pasekmėje jie kreipėsi į banką, kadangi tam, kad įvyktų sandorius, reikėjo banko sutikimo, kadangi sklypai buvo įkeisti. Kaip buvo, tai jie ir liko įkeisti bankui, buvo areštai, ir kad tie sklypai būtų įsigyti jie kreipėsi į banką. Nežino ar yra byloje, bet jis turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą, adresuotą BnB bankui, dėl ketinimo įsigyti įkeistą turtą, kuriuo patvirtinama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal (duomenys neskelbtini) preliminarią žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, ketina įsigyti toliau nurodomus žemės sklypus, ir yra finansiškai pajėgus įvykdyti šią sutartį. T.y. „(duomenys neskelbtini)“, kaip žinomas stambus veikėjas, jis pats ėmėsi tvarkyti reikalus su banku, gauti leidimą, patvirtino bankui, kad nori įsigyti, ir bankas atsiuntė taikos sutartį dėl šitų sklypų įsigijimo, su sąlygomis, kokiu būdu tiems sklypams yra panaikinamas areštas, ir kokiu būdu tas sandoris gali įvykti. Kitas dalykas – toliau buvo suderintas preliminarios sutarties tekstas ir jis nukeliavo į „(duomenys neskelbtini)“. Visa bėda – kad preliminarios sutarties abu egzemplioriai, su R. V. parašu, kadangi R. V. buvo tų sklypų Pardavėjas, jis tuos abu egzempliorius paliko „(duomenys neskelbtini)“. Nuo to momento pasikeitė „(duomenys neskelbtini)“ pozicija ir jie galėjo daryti ką nori, pas juos buvo pasirašyta sutartis, R. buvo visiškai supančiotas. Todėl kurį laiką jie stebėjo tą įmonę. Jie laukė kada viskas sugrius ir bus galima įsigyti pigiau. Tai ir buvo sąžiningumo dalykas, kad buvo stengiamasi neparduoti, ne apeiti tas skolas, o tas skolas padengti, kad tas visas projektas toliau vyktų. Su „(duomenys neskelbtini)“ irgi vyko ilga istorija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso prekės ženklui „(duomenys neskelbtini)“, ir jie turi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ėmė tą senąją durpę. Teisme liudijo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jis buvo atsakingas už šitą padalinį, o su jo broliu, generaliniu direktoriumi, irgi A., vyko kalbos dėl visos investicijos. T.y. jie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos taškuose prekiauja įvairiais substratais, jų mintis buvo tokia, kad jie užsakinėja, kad į jų maišus substratą pagamintų kažkoks durpynas, kad jeigu jie įsigytų patys durpyną, ir patys galėtų maišyti substratus, tai ekonominis efektas būtų didesnis. Su jais buvo ilga istorija, su jais ilgai buvo deramasi, ir galiausiai nepavyko susikalbėti. Mano, to pagrindinė priežastis – kad buvo labai daug supainiotų dalykų. Viskas buvo suraizgyta ir ateinančiam finansuotojui turėjo būti baisu lįsti į tą dalyką. Dėl pirmos konsultavimo sutarties 27 000 sumos. Pažiūrėjo, kad 2013 metais vidutinis atlyginimas Lietuvoje buvo 2 300 eurų. mano, atsižvelgiant į tai, kad jis turėjo savu transportu važinėti į durpyną, 200 km į vieną pusę, nakvoti tekdavo ir pas R. R., ir viešbutyje šalia (duomenys neskelbtini), teko nakvoti ir mašinoje, pačiame durpyne, mano, kad tai buvo sąžiningas normalus atlyginimas. Nuo tos sumos jis pats turėjo mokėti mokesčius, įmonė nieko neturėjo mokėti, nepriklausė jokie atostoginiai, todėl, mano, teisingai buvo įvertinta jo veikla.

Dar vienas įtarimas – dėl PVM sąskaitos-faktūros, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido paviršinį sluoksnį bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Įtarime rašoma, kad jis bendrininkavo su M. L.. Nori pasakyti, kad nei iki to momento, nei po to, su M. L. nėra bendravęs, ir negalėjo bendrauti, ir tyrėjams buvo prieinami visi dokumentai apie susirašinėjimą ir skambučius. Su M. L. nėra aptaręs jokių veiklų. Vienintelis jo kontaktas su juo buvo, kai 2014 metais, prieš man tampant direktoriumi mėnesiui laiko, jie buvo susitikę, formaliai, jis atnešė jam akcininko sprendimą, kad jis skiriamas direktoriumi, kas buvo suderinta su J. V. ir R. V.. Dėl kaltinimo, kad su ta PVM sąskaita-faktūra padarė žalą valstybei. Jam tas dalykas nėra visai suprantamas. Jeigu įvyko sandoris, tai negali žiūrėti į vieną sandorio pusę, reikia žiūrėti į visą sandorį. Kai įvyko pirkimas-pardavimas, tai viena įmonė tą faktūrą registravo kaip pirkimo PVM, kita – kaip pardavimo PVM. Jeigu vienai sumokėti PVM įsipareigojimas sumažėjo, tai kitai jis atsirado. Kiekvienu atveju yra ir pirkimo PVM, ir pardavimo PVM. Šiuo atveju abi įmonės registravo šitą sandorį, todėl nesupranta kurioje vietoje buvo padaryta žala. Toliau rašoma, kad tas sandoris įvyko todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sumažinta prievolė mokėti PVM. Mano, nėra sąžininga imti visą sumą. Tuo metu, kai šitas sandoris buvo daromas, jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jo tikslas buvo padengti kuo daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų. Jo interesas buvo labai aiškus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikusios tam tikras paslaugas, jos skaičiavo kiek buvo padaryta, išrašė faktūrą. Jie buvo sutarę – kadangi lėšų nėra, tai atsilygins arba iškasta durpe, arba neiškasta durpe, kuri yra tenai, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi visas galimybes tas durpes pasiimti. Dėl paties paviršinio sluoksnio. Tuo metu, kai sudarinėjo tą sutartį. Kas yra tas paviršinis sluoksnis? Durpynas yra durpių klodas. Tinkamos surinkti durpės yra gabenamos į lauko galą ir supilamos į karavanus. Tas karavanas skaitosi, kad durpės jau yra išgautos. Už trijų metrų gulinti durpė palei šūsnį, ar tame pačiame lauke, ji yra paviršinis sluoksnis, ji yra nesurinkta. Jo supratimu nėra didelio skirtumo, tai natūralus dalykas – jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi priemones, jos šitą darė, ir gali toliau rinkti durpes, tai ji gali surinkti durpes ir patenkinti savo poreikius, patenkinti sąnaudas. Kaina buvo teisinga. Durpių realizacija buvo apie 19 litų vienas kubinis metras. Faktūroje vieno kubinio metro kaina buvo įvertinta po 4,70. Durpių surinkimo kaina, priklausomai nuo tos vietos kur ji bus sandėliuojama, gali būti 6-7 litai už vieną kubinį metrą. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigydamos durpę, ir iškasdamos, t. y. paruošdamos ją realizacijai, jų savikaina, įskaitant atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo 10-11 litų už kubinį metrą. Kaip rodo pardavimai, kurie yra fiksuoti ir VMI patikrinimo, ir specialisto išvadoje, tai vidurkis yra 19-20 litų už kubinį metrą. Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, iškasdamos tą durpę, ir ją realizuodamos, turėtų pelną ir galėtų padengti savo sąnaudas. Atmetant kasimo sąnaudas, nuo 10 iki 19 litų jau būtų grynai pelnas. Mano, tas sandoris buvo naudingas „(duomenys neskelbtini)“. Praktika rodo, kad, remdamasis šia sutartimi, tuo sandoriu, „(duomenys neskelbtini)“ kasė, iškasė durpes, tos durpės buvo užfiksuotos dokumentuose, kad jos yra; dalis jų buvo parduota. Kiek matė byloje, buhalteriškai jų pardavimas buvo teisingai apiformintas, atsirado pardavimo PVM. Jeigu „(duomenys neskelbtini)“ būtų realizavę bent tai kas buvo surinkta, t. y. 21 000, tai jos būtų pilnai padengusios tuo metu visus savo įsipareigojimus. Tuo metu, kai buvo sudarinėjamas šitas sandoris, jis buvo įsitikinęs, kad tas sandoris yra legalus ir teisėtas. Toliau, tame pačiame (duomenys neskelbtini) metais rašo, kad negali deleguoti kitai įmonei durpyno eksploatavimo veiklos. 2012 metais, kai vyko visas tas dalykas, situacija buvo kitokia. „(duomenys neskelbtini)“ iš principo buvo perėmusios visą durpyno eksploatavimo veiklą. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą, verslo planą, „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuoja durpyną, renka durpę ir atiduota ją „(duomenys neskelbtini)“, kad jis galėtų toliau ja prekiauti. Dar buvo papildomos sutartis, jie paruošia tą durpyną eksploatavimui, kas buvo realiai padaryta, ir durpyną eksploatuoja. Faktiškai jau tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ buvo perėmusios durpyno eksploatavimo visą veiklą. Be to, remdamasi Naudingų išteklių durpyno eksploatavimo sutartimi, ir pagal šitą sutartį padarytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo planu, visa tai buvo pateikta NMA, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo finansavimą visai tai veiklai. NMA nematė tame problemų, kad visos funkcijos yra perduodamos „(duomenys neskelbtini)“, ir netgi skyrė paramą šitam verslo modeliui. 2012 metais jis tikrai negalėjo matyti, kad tai prieštarauja įstatymams, aktams, nes tai, ką jie apiformino, iš principo viskas buvo padaryta jau anksčiau ir palaiminta. Mano, kad tas dalykas tuo metu buvo pilnai teisėtas ir vykdomas. Sandoris buvo, ir buvo vykdoma veikla, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rinko durpę ir ją realizavo, su PVM sąskaitomis-faktūromis, viskas buvo deklaruojama. Po to, kai prasidėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, ir bankroto administratorius toliau prekiavo tomis durpėmis, kurių, pagal specialisto išvadą, negalėjo būti. Pagrindinis dalykas – žiūrint į kainą, tas sandoris buvo naudingas ir vienai įmonei, ir kitai. Kadangi ir viena, ir kita įmonė, įtraukė į PVM apskaitą, jis nemato, kurioje vietoje biudžetui buvo padaryta žala. Plius – po to, kai buvo realizuojama, atsirado mokėtinas PVM ir vėl viskas grįžo į savo vietas. Nori priminti, kad durpė nėra toks dalykas, kad jeigu tau reikia, tu atvažiavai ir pasiėmei ją, prisipylei kaip žvyrą, ir išvažiavai. Durpė turi būti paruošta išvežimui. Jeigu tuo metu neturėjai durpės, tai negalėjai ja prekiauti ir atsiskaityti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai galėjo kasti durpes pagal Naudingųjų išteklių eksploatavimo sutartį, pasirašytą (duomenys neskelbtini). Antroji sutartis galbūt buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini), gal būt jis ne visas sutartis turi, kurios buvo iki jo, jis nedalyvavo jas pasirašant. Priedas buvo pasirašytas 2012-04-30 d., jį pasirašė jis, kaip iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ pusės, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės priedas pasirašytas direktoriaus M. L.. Jis tikrai nebuvo jo susitikęs. Kokios sutartys jam buvo duotos, kurias jis matė, tai buvo tik iš R. V. arba J. V., su M. L. tiesiogiai jis nebuvo susitikęs. Nežino kokios sutartys toliau buvo pasirašytos, jis pas save visų sutarčių neturi. Dėl 2012-12-28 d. Naudingų išteklių eksploatavimo sutarties, susitarimas dėl durpių laukų paruošimo. Ji pasirašyta jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus M. L.. Nei viena sutartis niekada nebuvo pasirašyta jam kartu dalyvaujant su M. L.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla laukuose buvo pradėta vykdyti jau tikrai 2013 metais, negali prisiminti ar kas nors vyko 2012 metais. Technika, ir visas paruošimas, pagrindinė veikla vyko 2013 metais, nes iki tol nebuvo technikos. Dėl tų iškastų durpių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 metais sąskaitų, mano, dar negalėjo išrašinėti, neatsimena. 2012 metais buvo bandyta kasti rankiniu būdu, gabalinę durpę, specialiais kastuvėliais, bet jos kiekis buvo labai neženklus. Jeigu nebuvo technikos, tai negalėjo kasti durpės. Metų įvardinti negali. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 metais pardavinėjo naujai iškastas durpes ir pardavinėjo senąją durpę, kuri buvo karavanuose, kurią įsigijo iš R. V.. Kažkur tai buvo raštas, nežino kas jį rašė, kurį VMI prašymu pateikė duomenis, sudarinėjo lentelę. Pagrindinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla 2012 metais buvo paruošimas, bet jis bijo suklysti, galbūt buvo išvažiuota, pamėginta kas kaip veikia, bet ženklaus durpių surinkimo tikrai nebuvo, nebuvo kuo, ir nebuvo viskas paruošta iki galo.

Apie nesurinktą durpyno paviršiaus sluoksnį. Kaip minėjo, durpynas ilgą laiką buvo neeksploatuojamas. Normaliai veikiančiuose durpynuose kiekvienais metais po žiemos tas paviršinis sluoksnis yra nukasamas ir išbarstomas ant laukų, jis yra laikomas nekokybišku, kadangi yra užterštas paukščių išmatomis, o jose yra įvairios sėklos. Jeigu durpė yra naudojama substratų gamyboje arba žemės ūkyje, tai tas substratas turės savyje sėklų ir neatitiks reikalavimų. Ką jau kalbėti apie šiuos durpynus, kurie jau buvo pilnai apaugę smulkia augmenija, berželiais, krūmais. Juos šalinant taip pat likdavo dalis mažų atliekų. Tas paviršinis sluoksnis tai pusiau durpė, kuri nėra pilnai vertinga kaip gabalinė durpė, kurios buvo kažkiek iškasta. Jis įsivaizdavo taip, kad ta durpė, kuri yra durpyne, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi techniką, kuri irgi yra durpyne, turi žmones, kurie gali dirbti su ta technika, kuriame iškasa tą durpę, surenka ir realizuoja. Kai 2012-12-28 d. išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą –faktūrą, ta durpė buvo laukuose, nepaimta, neapdirbta, ji buvo kaip paviršinis sluoksnis. 2013 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo skaičiavimais surinko apie 21 000. Dalį jų sugebėjo parduoti. Šito įsigijimo pagrindu „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą. Kai išrašė šitą sąskaitą-faktūrą, jis suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ turi visas priemones tą durpę surinkti, turi visas sutartis. Ekonomiškai ji buvo naudinga, vyksta skolos užskaita. Kadangi įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikę eilę darbų „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas „(duomenys neskelbtini)“ už darbus, negalėjo kitaip atsilyginti, nes neturėjo lėšų, tai buvo kaip išankstinis sandorius. Dėl šito sandorio derinosi su J. V., jis sakė, kad toks sandoris yra galimas, jis visus sandorius tikrino, visi ėjo per jį, niekas nedarė jokios saviveiklos. Jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ už valstybinių telkinių naudingas iškasenas mokesčių nesumokėjo nieko, pardavus už 400 000. Dėl to sumokėjimo „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi. „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu negalėjo nieko mokėti, nes jam buvo iškelta bankroto byla, bankrotas buvo iškeltas 2012-11-22 d. nutartimi, o įsiteisėjo 2013 metais. Dėl šito mokesčio byloje yra pateiktas dokumentas, kad žemės gelmių mokestį įsipareigoja sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žemės gelmių mokestį galėjo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors leidimą turėjo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, remdamasi susitarimu su „(duomenys neskelbtini)“. Atsimena, kad buvo kreiptasi į bankroto administratorių, išaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ negali mokėti, taip ir liko tas dalykas. Jis nieko tame negalėjo įtakoti. Nepamena, kad būtų buvę teiktos išteklių gavybos ataskaitos, kuriose būtų nurodęs, kad yra eksploatuojamas (duomenys neskelbtini) telkiniai. Tas įvyko praktiškai tik 2012 metais, jis jau buvo direktorius, ataskaitos nebuvo pateiktos, nes durpės dar nebuvo iškastos. PVM sąskaitą-faktūrą išrašė kaip išankstinį dalyką. Negali atsakyti, ar pagal teisės aktus galima teisę pardavinėti. Jis tuo metu įsivaizdavo, kad gali išrašyti, ir kad tuo niekam nėra padaroma žala, juolab, kad „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti žemės gelmių naudojimosi mokestį. Pagal tą išrašytą sąskaitą-faktūrą PVM mokestis buvo įtrauktas į apskaitą, nepamena koks buvo tuo metu mokėtinas PVM. Neprisimena į kelinto mėnesio PVM deklaraciją jis buvo įtrauktas. Nežino, kodėl jis buvo įtrauktas į 2013 metų kovo mėnesio deklaraciją, kodėl išrašydamas 2012 metų gruodžio mėnesį šitos deklaracijos nepateikė iki 2013 metų sausio 25 dienos. Nežino ir pirmą kartą girdi, kad šita PVM suma buvo deklaruota ne laiku. Žino, bet neprisimena dėl kokių priežasčių vėlavo, pati PVM sąskaita-faktūra grįžo vėliau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir žino, kad turėjo būti padarytas koregavimas. Nežino ar buvo padarytas koregavimas. Jis išrašė sąskaitą-faktūrą, dabar neatsimena visų aplinkybių kas turėjo atlikti tą koregavimą. Kiek atsimena buvo susitarimas – kadangi „(duomenys neskelbtini)“ negali pinigais atsiskaityti už įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atliktus parengimo darbus durpyne, tai jie tuos darbus skaičiavosi, žymėjo aktais ir tas dalykas užtruko ir persikėlė į kitus metus. Tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrįždavo dokumentai, buvo dažnas dalykas. Nežino dėl ko, bet dokumentai sudėtingai vaikščiojo, tai ta sąskaitą-faktūra grįžo vėliau ir buhalterija darė patikslinimą, ne koregavimą. Tą visą dalyką prižiūrėjo žmogus, kuris supranta, t. y. advokatas, todėl į tai labai nesigilino. Atėjo faktūra, pasakė, kad galima ją įtraukti, įtraukimą darė. Šitas buvo skirtas sudengti susidariusiai skolai. Skola buvo susidariusi pagal PVM sąskaitą-faktūrą 003. Buvo kažkokie aktai. Jis pasirašė, kad sąskaitą gavo. Sąskaitoje parašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. L., 2012-12-10 d. sąskaita-faktūra GD 003. Pagal šitą sąskaitą buvo suteiktos realios durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos. Tikriausiai pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus. Kokius tiksliai įvardinti negali. (Parodžius 2012-12-07 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus Nr. 01, 02, 03 (T. 7, b. l. 138-140), 2012-12-28 d. PVM sąskaita-faktūra AGR Nr. 024 (T. 9, b. l. 162)) , paaiškino, kad šie dokumentai pasirašyti jo. Juose buvo surašyti darbai, kurie buvo atlikti parengiant laukus eksploatavimui. Visi tie išvardinti darbai įvyko. Nežino, bet tikriausiai jie buvo atlikti su ta technika, kuri buvo įsigyta už ES lėšas. Buvo ir daugiau technikos, ne tiktai tos, buvo ekskavatorius, buvo senas miško traktorius, kuris vežė berželius, tikrai ne iš paramos lėšų . Tie darbai buvo realiai atlikti.

Dėl jo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. 024. Jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, pagrindinis tikslas buvo – kad būtų padengtas įsiskolinimas „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus pagal tą sąskaitą-faktūrą. Kainos jis dabar neprisimena. Galbūt jis per mažai dėmesio skyrė visam apiforminimui, jis pasitikėjo tuo, kas parengė tas sutartis, t. y. advokatu, bet jis žiūrėjo, kad kaina būtų logiška, t.y. kad kas yra sumokama už paviršinį sluoksnį, plius surinkimas, žemės gelmių mokestis, kad dar liktų pelnas. Jo supratimu jis buvo logiškas. Tuo metu, kai išrašinėjo PVM sąskaitą-faktūrą, kaip suprato, kad tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę surinkti paviršinį durpyno sluoksnį ir jį realizuoti. Jis taip suprato, kad paviršinis durpyno sluoksnis nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi renka durpę ir turi teisę ją rinkti. Jam J. V. patvirtino, kad galima tą dalyką daryti. Geologijos tarnybai, aplinkos apsaugai, jis pats nedeklaravo to, kad realizavo, kad pardavė, kad sumokėjo. Buvo rašytas prašymas, kad deklaruotų bankroto administratorius. Tikrai nepasakys iki kada buvo direktoriumi. Kas ten vyko, tikrai nebuvo daroma tam, kad kažkas nukentėtų ar kažką apgauti. Buvo mėginta „išplaukti“, kad ta veikla vyktų, kad visi būtų patenkinti. Situacija buvo sudėtinga ir jis tikrai negali prisiminti kiekvieno apiforminimo. Jis ten buvo ir darė dėl to, kad matė kryptį ir tikslą, kad ta veikla gali būti pelninga. Negali atsiminti ar 2012-12-28 d. PVM sąskaita-faktūra AGR Nr. 024 išrašė tą dieną, ar tą dieną vyko koregavimas.

2012-2013 metais naudojosi elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini) ir dar buvo (duomenys neskelbtini). Buvo ir jo paštas, kuris ir dabar yra, (duomenys neskelbtini), juo naudojosi užsiiminėjant ir nekilnojamuoju turtu. Nemano, kad turėjo daugiau. Buvo toks (duomenys neskelbtini), bet juo naudojosi labai mažai.

Dėl 2012-12-27 d. PVM sąskaitos-faktūros AGD Nr. 004, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda trupininę nefasuotą durpę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T. 28, b. l. 69). Tai nėra ta durpė, kuri buvo kasama rankiniu būdu. Tai yra senoji durpė, kuri buvo likusi nuo tų laikų, kai buvo eksploatuotas durpynas prieš 20-30 metų, ta, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš R. V.. Jis negali garantuoti, gal UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paėmę ir kokios kitos durpės bent vieną mėginį, bet šiaip jiems ji netiko. Jie pasidarė tyrimus ir jiems tiko būtent senoji durpė, kuri karavanuose pragulėjo daug metų. Jie darėsi tyrimus ir pageidavo būtent tos durpės. Nežino, kad ta sutartis su R. V. buvo sudaryta 2013-05-03 d., neatsimena, nes tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita, jis tuo metu ten nedalyvavo. Kiek žino, jie buvo pamėginę vežtis ir vieną, ir kitą durpę, jie mėgino, ieškojo, kas jiems labiau tinka. Pagrindinė masė, dėl ko jie apsisprendė, tai jie norėjo būtent tos durpės. (Kaltinamajam parodomas Kitų objektų apžiūros protokolas su priedais, T. 28, b. l. 65, elektroninis laiškas, b. l. 68). Nemano, kad el. paštu (duomenys neskelbtini) naudojosi be jo kas nors kitas. Jeigu yra toks laiškas, tai gali būti, kad jis išsiuntė A. L. PVM sąskaitą-faktūrą serija AGD Nr. 004 (T.28, b. l. 69). Tai yra vienas bandomasis vežimas, negaliu pasakyti iš kokių durpių parduoti 70 erdmetrių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kito durpyno neturėjo, veiklą vykdė tame viename. Kaip ir visi klientai, jie darė mėginimą, reikia žiūrėti, ar čia pirma sąskaita, ar ne pirma. El. laiške rašydamas „003 numeriuką paliko sąskaitai (duomenys neskelbtini). Įsivardinkime skaičius ir išrašysiu“ negali prisiminti ką norėjo tuo pasakyti. Gali būti, kad kalba eina apie 2012-12-10 d. sąskaitą Nr. 003; jie skaičiavosi ilgai, buvo išrašyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgai skaičiavosi, aš neatsimenu dėl ko ilgai skaičiavosi. Pagal žodinį susitarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengs įsiskolinimą to paviršinio sluoksnio. Tai tiesiog buvo laukiama tas. Bet jis gali ir klysti. Negali prisiminti tų detalių, kurios buvo prieš 12 metų.

Parodžius el. laišką, persiųstą 2013-01-04, T. 28, b. l. 70), paaiškino, kad ne jis naudojosi el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) . Negali prisiminti apie ką čia eina kalba. (Parodomas Priedas prie Naudingų išteklių eksploatavimo sutarties, sudarytas tarp K. Š. ir M. L., 2010-10-15 d., T. 28, b. l. 71). Neprisimena šitų dalykų. Sutartis nepasirašyta, neprisimena ar jo ruošta. (2012-12-10 d. PVM sąskaita-faktūra AGD Nr. 003, T. 28, b. l. 73; 2012-12-28 d. PVM sąskaita-faktūra AGR Nr. 024, T. 28, b. l. 74) - negali prisiminti kokiu tikslu siuntė tas faktūras. 2013-01-04 d. siųstoje sąskaitoje-faktūroje nurodyta mažesnė suma, nei jo pateiktoje toje pačioje sąskaitoje-faktūroje, dėl to, matyt ji nebuvo pasirašyta, ji buvo derinama, neįmanoma prisiminti kokiame lygyje viskas vyko. Neprisimena kokiu tikslu buvo reikalinga siųsti 2013-01-04 dieną, t. y. po 7 dienų, 2012-12-28 d. PVM sąskaitą-faktūrą su mažesne suma, negu ji yra realiai, ir parašyti, kad „skolos suvestinės ir faktūros abi pusės“. Jis įsivaizduoja, kad buvo skaičiuojama iki galo atlikti darbai, aktuojami, ir, kadangi buvo susitarimas, kad tuo paviršiniu sluoksniu bus padengtas įsiskolinimas. Neįmanoma po 12 metų atminti tuos dalykus. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų buvo bėda ta, kad popieriai ir skaičiai ne greitai grįždavo, užtrukdavo. Jis nepamena kaip kas čia buvo tuo konkrečiu atveju. Galbūt jo klaida buvo ta, kad jis į visą tą apiforminimą kreipė per mažai dėmesio, jam pagrindinis dalykas buvo, kad tas vyktų, ir kad tas projektas veiktų. Jo manymu buvo žmogus, kuris buvo atsakingas už tuos visus apiforminimus, ir jis tą vykdė, o jo reikalas buvo patekti skaičius. Jis nepasakys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įprasta praktika derinti PVM sąskaitų-faktūrų turinį, kiekius, asmeninius duomenis, atgalinėm datom. Nelabai kam daugiau ir buvo išrašyta tų faktūrų. Niekas nelabai ką spėjo padaryti. Pati veikla – durpių gavyba – vyko 2013 metais. Negali pasakyti, kam reikėjo išrašyti tą sąskaitą. Kiek žino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo grąžintino PVM. Mano, niekas nepasikeitė ar tos dvi sąskaitos 003 ir 024 yra, ar nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“, išrašydamos sąskaitą-faktūrą Nr. 003, kaip ir kiekvieno pirkimo atveju yra mokamas PVM už atliktus darbus. Neteisinga yra teigti, kad sandoris yra išrašytas dėl 20 procentų vertės, o ne dėl 80. Nepripažino, kad nepardavė to durpyno sluoksnio. Jie toliau veiklą vykdė, tą durpyno sluoksnį surinko ir pardavė, buvo mokamas PVM, registruojami pardavimai. Tą konstatavo ir Mokesčių inspekcija, ir specialistas, kad realiai durpių gavyba ir durpių realizacija buvo vykdoma. Vienintelis pagrindas vykdyti veiklą (duomenys neskelbtini) buvo būtent šita paviršinio sluoksnio įsigijimo sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiko vienintelė durpė – senoji šūsnių durpė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme, vidiniuose dalykuose, jis nedalyvavo. Kaip gali atsakyti kieno durpę pardavė „(duomenys neskelbtini) “. Kai jis dirbo konsultantu ir vykdė veiklą, jis žinojo, kad durpės buvo išgaunamos, renkamos, realizuojamos. Jis negali atsakyti už tai, ką padarė „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl 2013-01-18 d. el. laiško, T. 28, b. l. 80, „Sveiki, traukiame į apskaitą šias faktūras pagal susitarimą.“, kad ta pati „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita-faktūra, tokiu pačiu numeriu, tik ne 487 litai, bet 89 000 litų (kaltinamajam parodomas dokumentas) – nieko negali paaiškinti, negali prisiminti. Matyt, kad ten buvo vykdomi kažkokie skaičiavimai, kažkokie derinimai, bet kodėl tokia suma, dabar neprisimena. Dėl 2013-02-01 d. el. laiško, T. 28, b. l. 84, (kaltinamajam parodomas dokumentas) – tikrai negali atkurti dvylikos metų senumo susirašinėjimo aplinkybių, negali pasakyti kodėl vyko tas vėlavimas. Dėl 2014-02-27 d. el. laiško su prisegtu dokumentu, T. 28, b. l. 89-90, (kaltinamajam parodomas dokumentas) – čia išdėliojo tą, kadangi buvo vykdomas patikrinimas, kas vyko, kokie darbai vyko, geriausiai prisiminė jis, todėl tiesiog išdėliojo, kurie darbai, kur buvo daromi, kas buvo jo žinioje.

Ta UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta tam, kad padengtų įsiskolinimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiradusius pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 003. Iš vienos pusės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis tikslas buvo, kad padegti įsiskolinimus, iš kitos – kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų toliau vykdyti veiklą. Jo supratimu, be tos PVM sąskaitos-faktūros „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdyti negalėjo, nes įmonė tiesiog nebūtų turėjusi darbo, pajamų. Būtų neturėjusi pajamų, darbo, kadangi tame (duomenys neskelbtini) durpyne negalėjo vykti veikla. Dėl atgalinės sąskaitos-faktūros išrašymo datos nieko negali pasakyti, nesupranta, kodėl atgaline data, neprisimena, negali atkurti kokie vyko derinimai, kokiu metu tas vyko. Jis tik atsimena ko siekė ir koks buvo jo tikslas. Jo tikslas buvo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų toliau dirbti, kad atsirastų srautai, ir su tais srautais būtų galima gauti finansavimą. Jis nėra laisvas pasirinkti, išrašydamas sąskaitą, ar įtraukti PVM, ar neįtraukti. Tai yra prievolė.

Dėl turėjimo teisės eksploatuoti durpyną. Durpių gavybos licenciją turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal eksploatavimo sutartis teisė atlikti konkrečius darbus buvo nusamdyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal verslo planą, kuris buvo pateiktas NMA, ir pagal kurį buvo suteikta parama. Dėl nesurinkto paviršinio sluoksnio durpių. Kiek skaitė Panevėžio apskrities VMI patikrinimo akte, 2014-02-28 d., jame rašoma, kad durpyno laukuose vyko veikla, ir kad durpių atsargų lentelės duomenys rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (patikrinimo akto 10 psl.) užfiksavo 85 000 gautų durpių ir jos atsigulė į atsargų lentelę. Po to iš tų atsargų buvo vykdoma prekyba. Durpės yra užpajamuotos (cituoja VMI patikrinimo aktą). Nesurinktą paviršinį sluoksnį UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai galėjo parinkti pagal jų poreikius. Paukštynams ((duomenys neskelbtini)), jiems ta durpė reikalinga kaip kraiko durpė. Tai yra pavadinimo klausimas, bet ji jiems tiko ir jie ėmė didelius kiekius Buvo įvairi durpė. Pagrindinis dalykas buvo tai, kad paukštynams ėjo tamsi durpė, joje galėjo būti smulkių šakelių. (duomenys neskelbtini) įmonei daugiausiai ėjo šviesi durpė, bet jos yra ribotas kiekis. Kadangi mažas plotas, tai jos negalima buvo daug surinkti. Jeigu geras oras, tai per metus yra nuimama nuo paviršiaus 5-7 cm paviršiaus sluoksnio. Tiesiog nebuvo surinkta jos. O UAB „(duomenys neskelbtini) pirko ir šviesią, ir tamsią durpę. Viskas yra sąskaitose-faktūrose. Atsimena, kažkas dar ėmė iš smulkių, nedidelį kiekį durpių, laukų pagerinimui. Ten irgi galėjo būti imta sena durpė. Bet pagrindinis senos durpės, kuri buvo karavanuose nuo eksploatavimo, ėmėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie pamėgino imti kitos durpės, bet ji jiems netiko, todėl jie pageidavo išskirtinai tik tos senos durpės. VMI pateikė durpių atsargų kortelės duomenis, kur yra matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsigyta 85 000 kubų yra įtraukti apskaitoje. Jis mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę pardavinėti į valstybei priklausančius išteklius tuo metu. Bankroto administratorius irgi laikėsi tos pozicijos, kad galėjo parduoti. Jie neginčijo to sandorio.

Buvo susitarimas, kad, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ neturi lėšų atsiskaityti už „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiskaičiuoja pilnai savo atliktus darbus, iki galo užsiaktuoja, ir tai sumai išrašomas per paviršinį sluoksnį. Tokiu būdu „(duomenys neskelbtini)“ susimažina savo įsiskolinimą „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ gauna galimybę tęsti savo veiklą, įvykdyti įsipareigojimus, tame skaičiuje ir NMA, ir uždirbti pelną, ne tik padengti sąnaudas, susigrąžinti skolą, bet ir uždirbti ekonominį pelną. Tuo metu, jam atrodo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas buvo jis. Jam atrodo tuo metu jis buvo vienintelis akcininkas. Jo išsilavinimas – aukštojo nėra baigęs, formaliai yra vidurinis. Su durpių gavyba išsilavinimo neturi, tais klausimais intensyviai susidomėjo 2011 metais. Nemano, kad įmonė subankrutavo dėl to, kad jis teikė konsultacijas. Visa durpių gavyba buvo tik beprasidedanti. Viskas keitėsi labai greitai. Iš pradžių galvojo, kad vyks vienaip, o 2013 metais, prasidedant durpių rinkimo sezonui, jų „(duomenys neskelbtini)“ durpininkas V. D. užgėrė ir dingo iš jų kontakto. Situacija keitėsi. R. V. taip pat negalėjo nuolat būti durpyne dėl sveikatos, būdavo, kad sveikatos durpyne jis nesirodydavo ir pora savaičių. Todėl reikėjo kažko, kas galėtų koreguoti tuos darbus, skaičius. Tai, kas vyko, jis galėjo aprašyti skaičiais ir tada pateikti investuotojams. Kaip pažiūrėti į tuos skaičius, tai yra tikrai nedideli skaičiai. Kaip minėjo, kad buvo iškasta durpės nedideli skaičiai, o po to pagrindinė tie 4 000, kur toliau eina, gabalinės durpės, tai buvo jo surasti klientai, suderintos kainos, suderintas vežimas ir t.t.. Plius – visa durpių gavyba įsibėgėjo, ir visa technika suvažiavo, būtent tada. Po jo atėjimo atsirado įmonės, kurių nebuvo, t. y. visi paukštynai „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini) paukštynas, A. B. įmonė, (duomenys neskelbtini) paukštynas, (duomenys neskelbtini) paukštynas. Įmonę „(duomenys neskelbtini)“ surado jis. Tuo metu jo jokia sutartis nesiejo, bet kadangi jis lankėsi durpyne ir pirmas kontaktas buvo ne su „(duomenys neskelbtini)“, o su jo broliu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo atsakingas už sėklas. Vyko ilgos derybos ir užėmė daug laiko. Nepavyko. Buvo grįžtama su įvairiais kitais pasiūlymais. Bet viskas tuo ir baigėsi. Būtent tada „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir pasiūlė savo broliui pas juos įsigyti durpes. P. sakė, kad jam buvo pateiktos neva užaukštintos technikos kainos, nesakė, kad buvo apgautas. Bet čia yra kitas dalykas. Jis mano, atsisėdus prie skelbimų puslapio, specifines durpių gavybai ar durpynų priežiūrai reikalingą techniką, neįmanoma surasti, kadangi ji nepardavinėjama, arba pardavinėjama visiškai nustekenta. Tam, kad atvažiavę traktoriai atliktų tam tikras funkcijas, reikėjo dvigubai dvigubinti jų ratus. Netgi buvo išnuomotas vienas traktorius, kad išgilintų griovelius, tai iš viso jam buvo dedami trys ratai vienoje, trys ratai kitoje pusėje. Tai tuomet traktorius su viengubais ratais kainuoja tiek, o su trigubais – tiek, tai neįsigilinęs žmogus negalėjo šito įvertinti. Mano, tai buvo tiesiog argumentas pasakyti, kodėl nebuvo sudarytas sandoris. O iš tiesų jie laukė kada bus bankrotas ir tikėjosi įsigyti tą durpyną pigiau. Jų tikslas buvo žemės sklypai, didelis plotas, 500 ha. Mano, kad esmė buvo ne verslo planuose. Pagrindinis dalykas buvo tai, kad visa situacija buvo labai supainiota. Iš tiesų buvo pokalbių ir su kitais investuotojais, ir iš asmeninių pažinčių, ir per rekomendacijas. Kai pradėdavai aiškinti visą susidariusią situaciją, visą tą painiavą, tai jiems nusvirdavo rankos, plius buvo susikirtę labai daug interesų, ir bankas turėjo savų reikalavimų. Įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo direktorius A.. šią įmonę jis surado. Jis dėdavo skelbimus į vietinį Biržų laikraštį. Realizavimo ieškojo visą laiką, ar „(duomenys neskelbtini)“, ar „(duomenys neskelbtini)“, tas pats darbas vyko. Galimas daiktas, kad A. skelbimą rado 2012 metais rudenį. Pirkėjų durpei ieškojo dar ir 2012 metais. Jau turėjo įdirbį į šitą dalyką, bendravo su investuotojais į tą durpyną, todėl ir buvo sudaryta šita sutartis. Neužtenka žinoti teoriją ir būti durpininku, kad ateitum į nepažįstamą durpyną ir galėtum jį paleisti. Reikia kiekvieno sprendimo, kiekvieno niuanso, jie yra skirtingi. Yra skirtingi durpynai, skirtingos technikos, skirtingi žmonės, skirtinga durpių struktūra. Šitos funkcijos tiesiog nebuvo kam atlikti. R. V. dažnai iškrisdavo iš rikiuotės, nes jo nebūdavo; technikos direktorius R. R. apie jokią komerciją nieko nenusimanė, jis tik žinojo kas yra traktoriai ir kaip bendrauti su traktoristais; A. P. buvo brigadininkas, kuris daugiausia bendravo su paprastais darbininkais, kurie eidavo ardyti bebrų užtvankų ar kirsti smulkios augmenijos, vežti (duomenys neskelbtini) į vietą, kur jie buvo smulkinami ir parduodami.

Durpių tyrimai buvo daryti dar „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva, buvo daryta eilė tyrimų, nes pagrindiniai dalykai, kaip kaloringumas (k(duomenys neskelbtini)) ir peliningumas (kiek pelenų lieka), buvo sekami. Nei vienas Š. P. bandymas nepasisekė Lietuvoje, žino, kad jis vežė durpes į Ukmergės rajone esančią įmonę, po to jis važiavo į Ukrainą, išsivežė maišą durpės ir tenai suspaudė į briketus. Tai jiems irgi buvo darytas tyrimas kai atsivežė. Matė, bylos medžiagoje yra daug susirašinėjimų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, daug laiškų, ir ten lygiai taip pat daug kalbama apie briketus. Kad gauti sertifikatą buvo bėda, nes Lietuvoje esantys presai nesugebėjo suspausti durpės, kad briketai būtų stabilūs. Šituo dar užsiėmė ir K. M., irgi mėgino tą daryti, irgi nesigavo. Todėl buvo Š. P. pasirinkimas su „(duomenys neskelbtini)“, nes jie, kaip akmens anglies naudotojai, turėjo Ukrainoje, Donbase, kažkokius ryšius ir į ten vežėsi durpę spausti. „(duomenys neskelbtini)“ tai buvo gyvybiškai svarbu. Didžiausias kiekis, praktiškai 90 procentų durpės klodo, yra juoda durpė. Iš jos didžiausia dalis yra labiausiai tinkama kurui. Šiame durpyne tos šviesios durpės, kurios visi nori, kurią paprasta parduoti, nėra daug. Todėl pagrindinė užduotis buvo išspręsti, kaip jis galėtų veikti, sukurti kuro durpę. Yra įvairių technologijų. Pagrindinis dalykas, į ką buvo orientuojamasi, tai į briketus arba granules, kadangi kaip tik tuo metu pradėjo populiarėti granuliniai katilai. Dėl to buvo kreipiamas dėmesys į tai. O „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirinkta todėl, kad jie turėjo akmens anglies realizaciją, jie žinojo, jie turėjo kanalus. Problema buvo – kaip durpę suspausti. Š. P., grįžęs iš Ukrainos, atsitraukė, jis nežino kodėl atsitraukė. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad galėtų gyvuoti ir toliau vystyti veiklą, turėjo turėti kur dirbti, turėjo turėti durpyną. Buvo nagrinėjami dalykai – arba „(duomenys neskelbtini) “ įsigyja durpyną, gauna paskolą, turėdamos techniką įsigyja durpyną ir toliau dirba. Bet kadangi atsiranda papildomi kaštai durpyno įsigijimui, neužteko vien tik durpių kasimo, reikėjo papildomų pajamų. Papildomas pajamas galėjo duoti arba kuro durpės briketavimas, arba durpės, skirtos žemės ūkiui, mišinių darymas, substrato. Kito kelio nebuvo. Kokiu būdu tas galėjo būti padaryta – arba „(duomenys neskelbtini)“ įsigyja durpyną, arba „(duomenys neskelbtini)“ įkuria naują įmonę „XXX“, kuri įsigyja durpyną. Tai buvo valdymo klausimas, kurio jis negalėjo spręsti. Jis pateikė kaip vieną iš galimų variantų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ durpyną galėjo įsigyti tik iš skolintų pinigų arba ateinant investuotojui. Jis negali pasakyti, kiek ji buvo skolinga „(duomenys neskelbtini)“. Vertino tą situaciją, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrindinis kreditorius, ji buvo suinteresuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiktų. Ji sutiko ir palaukti, ir tuose santykiuose su „(duomenys neskelbtini)“ viską žinojo apie tą sandorį, ir matė kaip vieną iš būdų padengti savo skolas. Kodėl „XXX“ negalėjo būti „(duomenys neskelbtini)“, tai ne jam spręsti, kadangi ir bankas, ir savininkai, kurie sprendžia, tai jie turėjo pasirinkti, kokiu būdu yra daroma – ar „(duomenys neskelbtini)“ steigia naują įmonę, kuri gali įsigyti kažką tai. Tai jau jų reikalas, ne jo. Kokia nauda UAB “ (duomenys neskelbtini)“, jeigu „(duomenys neskelbtini)“ įkuria briketų kurą, tuomet ji išsprendžia pagrindinį dalyką – didžiausio kiekio kuro durpės pastovų, nuolatinį realizavimą vietoje. Jis kūrė „(duomenys neskelbtini)“ durpių realizaciją. Jo pagrindinis dalykas – suskaičiuoti, ar ta veikla gali būti pelninga. Jis rašė, kad durpėmis šita veikla briketavimo ji apsirūpina. Ne jo reikalas yra pasiskirstyti pelną, tam yra abiejų įmonių savininkai. Jo reikalas yra parodyti, kad šita įmonė yra aprūpinta žaliavomis. Jis negali kurti briketavimo verslo, jeigu, sakykime, tenai nebūtų elektros. Bet tai nereiškia, kad jis dirbtų „ESO“ tinklams, jeigu jis kuria tą planą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukurtas versto planas nieko nekalbėjo apie realizaciją. Per 2013 metų vasarą – buvo parduota 4 000 kubų durpių. Tam, kad viskas įvyktų ir apsisuktų, reikia parduoti 400 000 kubų. O kur juos dėti? Kas juos pirks? Galima matyti skaičiukus, kad yra toks likutis, ir galvoti, kad jis jį nupirks. Kaip padaryti, kad tas viskas vyktų vietoje? Kad būtų garantuota realizacija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo vienas dalykas – jie tiktai renka durpes. Po to atsirado tie papildymai dėl durpyno paruošimo. Bet svarbiausia – kad nieko nekalbama apie realizaciją. Kadangi vien kasimo jau neužteko, įmonė buvo tokioje pozicijoje, kad įmonei neužteko pajamų vien iš kasimo, nes jie praktiškai padengė tik savo kaštus. Buvo susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizacija, prekyba vyko, 4 000, bet ta veikla buvo uždrausta, negalėjo toliau durpių gavybos vystyti, ir negalėjo realizuoti likusio durpių kiekio, kuris buvo surinktas. Tam kad veikų, neužtenka parduoti 4 000, nes į metus reikia iškasti ir parduoti apie 40 000.

Dabar nepasakys kiek pinigų į jo sąskaitą buvo pervesta darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti. Gali būti, kas buvo pervesta 229 000. Tie pinigai, kurie buvo jam pervedami, jie nebuvo pervedami tam, kad jis galėtų pasirinkdamas kažką daryti. Jie buvo pervedami su tam tikru tikslu, įmonės veiklai. 2013 metais įmonė veiklą vykdė. 2014 metais įmonė realizavo tik likučius, durpių gavybos jau nebevykdė. Realizavo likučius iš durpių, iškastų pagal paviršinio sluoksnio pardavimo aktą. Jo skaičiavimais, jų buvo iškasta 21 000, o Biržų aplinkos aplinkosaugininkai fiksavo apie 10 000 naujai iškastos durpės, bet dalis jos jau buvo realizuota, buvo išvežta 4 000. Jis durpių nepardavė, jas pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis įmonei nevadovavo, tik ieškojo klientų. Kai jis vadovavo įmonei „(duomenys neskelbtini)“, jis neatsimena kiek durpių pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nebuvo ką pardavinėti. Kokias sąskaitas išrašinėjo „(duomenys neskelbtini)“, tai ten buvo likučiai, toks mažas kiekis, kad per dieną tokį kiekį nupusto nuo karavano. „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo durpę, įsigytą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jau aptartą sąskaitą-faktūrą įsigytą sluoksnį. Pagal tą sąskaitą-faktūrą buvo parduota 85 000. Jo supratimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš to skaičiaus surinko apie 21 000 kubų, kol buvo galima rinkti, o pardavė apie 4 000-5 000 kubų. Tai ji nebuvo dar surinkta. Jos negali parduoti, jeigu ji guli ant klodo. Taip išeina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo darbuotojų, įrangos, kurie tuo užsiimtų, jeigu jie samdė jį. Buvo surinkta truputis trupininės durpės. Bet pagrindinis kiekis, apie 4 000, yra parduota tuo metu, kai veikė jo sutartis, ir kai jis viską organizavo. Lygiai taip pat prieš tai jis bendravo su „(duomenys neskelbtini)“ kaip „(duomenys neskelbtini)“ , natūraliai tie visi persikėlė į čia. Kaip jau minėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB Agrofirma „(duomenys neskelbtini)“, su jomis vyko tos visos diskusijos, ir jos vyko jau nuo 2012 metų. Ir tiesiog buvo sprendžiama kokiu būdu tos akcijos galėtų persikelti. Tos jam priklausančios akcijos buvo tik pereinamuoju laikotarpiu, jis dabar net neatsimena. Tokių visokių papaišymų, parašymų, buvo. Jis jokio savo sklypo neturėjo . Čia buvo tik vienas iš variantų, kad naujasis akcininkas K. yra jis, tikrai neatsimena kokiu variantu. Jis jį rašė, bet nežino ar jis toliau turėjo eigą, neatsimena. Iš padėties išeiti buvo bandoma įvairiais būdais, buvo ir individualių investuotojų, net trys buvo atvažiavę iš Vokietijos, vaikščiojo, darėsi tyrimus. Dėl verslo planų bankams, buvo jau 2014 metai ir „(duomenys neskelbtini)“ vienas didžiausias tuo metu skolininkas buvo „(duomenys neskelbtini)“, kuri padėjo ieškoti galimybės padėti rasti kreditą šitai veiklai, kad būtų įsigytas durpynas ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ galėtų toliau veikti ir atsiskaitytų su juo už tą techniką, arba būtų parduota, ir tokiu būdu atsiskaityta. Reikėjo išspręsti tą įsiskolinimo klausimą. Todėl šito darbo atsiradimą iniciavo R. V. su J., ir tam pritarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P., kadangi jisai irgi norėjo jausti kas vyksta ir kas kaip darosi. Jisai pradžioje darė kažkokius susitikimus su Swedbanku, matyt jie vyko Panevėžyje, paskui buvo atsiųstas klausimynas ką reikia padaryti. Jis parašė tuos visus dokumentus, el. paštu juos siuntė R. ir po to AB Swedbanko atstovas jį išsikvietė pokalbiui į centrinę būstinę Vilniuje, Konstitucijos prospekte, gintis. Tenai tam pačiam M. S. išdėstė tai, kas buvo parašyta, bet jokio sprendimo neišgirdo. Po kurio laiko iš R. P. sužinojo, kad kredito bankas nesuteiks nei vienam, nei kitam variantui, kas buvo pateikta. Žino, kad dėl AB Citadelės visą pristatymą siuntė R. P., jis persiuntė bankui Citadele, nes jis jau buvo preliminariai kalbėjęs, kadangi jo įmonė turėjo kontaktus su įvairiais bankais, buvo gerai žinoma, kaip stipriai veikianti įmonė. Yra el. pašto laiškas, kad pavyko ir bankas davė teigiamą atsakymą. Jis pats su AB Citadele banko atstovais nesusitiko asmeniškai, tik jį informavo R. P., kad jie sutiko finansuoti tą verslo planą, bet kaip papildomos sąlygos norėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laidavimo. Todėl R. P. šitam žingsniui, kad laiduoti papildomai „(duomenys neskelbtini)“ turtu, nesiryžo. Jis asmeniškai su AB Citadele darbuotojais nebendravo, nežino kodėl yra banko laiškas, kad dėl tokio verslo plano niekas į juos nesikreipė. Viskas su paskaičiavimais buvo nusiųsta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius R. persiuntė bankui. Jis jį informavo laišku, kad iš Citadelės atėjo teigiamas atsakymas. Kaip jam paaiškino R. P., kreditas nebuvo paimtas dėl to, kad Citadele bankas pageidavo laidavimo arba „(duomenys neskelbtini)“, arba „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus asmeniškai. Jam buvo atsiųsti paklausimai ir jis ėjo į banką ginti savo verslo plano. Ką M. S. liudijo, tai yra jo liudijimas. Jis nesakė, kad tų verslo planų nereikia. Jis negali spręsti už banką, kokie reikalavimai buvo tuo metu, ir kokie reikalavimai yra dabar. Ką pateikė bankas – tai yra jų reikalas. Esmė – ką užsakė padaryti jo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai jų reikalas spręsti. Mano, tai buvo ne tiks verslo planas bankui, bet ir veiklos planas, kuris buvo reikalingas kad išlikti. Jis tuo durpyno dalyku tikėjo. Ir durpyno vertė, ir įsiskolinimai, ir kaip veikė kiti durpynai, ką spėjo susipažinti per tą laiką, jam rodė, kad veikla yra įmanoma. Per tą visą laiką, kaip čia viskas vyko, vienas iš pagrindinių dalykų, kodėl neįvyko visas tas sandoris, mano, dėl to, kad buvo užpainioti visi reikalai. Reikia labai ilgo laiko, kai žmogui pradedi aiškinti, kas įkeista, kam įkeista, už ką įkeista ir pan.. Po to žmonės išsigąsta, kad tai yra per daug painu. Ir pati durpyno veikla buvo gana uždaras ratas. Yra keli veikiantys durpynai ir apie jų veiklą daugumai iš čia esančių neteko girdėti. Šis atvejis yra išskirtinis. Bet tą jis mato dabar, o tuo metu jis tikėjo, kad jis gali veikti, ir jis dirbo sąžiningai. Jis tuo metu turėjo geras pajamas, turėjo savo veiklą, ir dabar tuo užsiima, bet šitas dalykas buvo tam tikras iššūkis. Mano, kad ten jis ėjo ne iš godumo, o daugiau iš puikybės. Jis mano, kad už kiekvieną šitos sąskaitos litą jis tikrai yra atidirbęs sąžiningai. Kitas dalykas – kad jis už visas tas gautas pajamas pilnai sumokėjo mokesčius ir tas pajamas deklaravo. Čia negali būti kalbos apie grobstymą.

Dėl PVM sąskaitos-faktūros Nr. 024, kurią išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavęs sąskaitą Nr. 003, su įrašyta suma už kiek buvo suteikta paslaugų, „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo apmokėti šitų pinigų nei 2012 metų prieš naujus metus, nei 2013 metų vasario mėnesį, nes neturėjo lėšų, neturėjo pajamų. Būtent šito jis ir nesupranta, kur galėjo būti padaryta žala „(duomenys neskelbtini)“ ir valstybei, jeigu „(duomenys neskelbtini)“ neturi realių pinigų, bet jis parduoda paviršinį durpių sluoksnį. Jo argumentas ir jo siekis buvo padengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą iš vienos pusės, o jis matė, kad šituo sandoriu „(duomenys neskelbtini)“ nepadaroma žala, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ įgauna galimybę tas durpes surinkti ir parduoti jau savo vardu. Kas link biudžeto, tai jeigu yra pirkimo-pardavimo sutartis, tai jeigu tos faktūros nebūtų, tai pagal tą faktūrą Nr. 003 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokėtiną PVM, tai lygiai taip pat būtų likęs mokėtinas, valstybė galėtų reikalauti užskaitos arba padengti kitus įsipareigojimus. Po šito atvejo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyją, bet automatiškai po to, kai jau iškasa durpes, vėl turi tą PVM mokėti. Ir VMI, ir specialistas patvirtino, kad sandoriai buvo vykdomi teisingai. Niekas jo neprašė, kad padėtų suklastoti sąskaitą-faktūrą, niekas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės neįvardino, kam reikia klastoti, ką klastoti, ką reikia įrašyti. Jo tikslas buvo, kad veikla vyktų. Jis ir nebūtų sutikęs su tokiais dalykais. Kokia jam prasmė būtų dalyvauti grobstymuose, ar kažką dengti, kai jis matė, kad įmonės veikla gali būti pelninga ir įmonė gali normaliai dirbti. Aplinkybės taip susidėliojo, bet neteisinga yra sakyti, kad tai jo kaltė dėl to, ką darė kiti.

Dėl 2013 metais teiktų paslaugų. 2011 metais situacija buvo radikaliai kitokia, kas tuo metu atrodė, kad pakankamas yra dalykas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išgauna, suteikia paslaugą „(duomenys neskelbtini)“, arba durpynui, arba kitam durpyno turėtojui, ir už tai gauna atlygį, ir už tai gali išsilaikyti, ir vykdyti sėkmingą veiklą, tai 2013-2014 tas buvo neįmanoma. Jo verslo plano darymas nebuvo vien tik verslo plano darymas, tai buvo apskritai verslo modelio ieškojimas, kaip galėtų visa tai atrodyti, ir struktūros, kas ką įsigyja, ir t.t.. Pasiūlymus įvairiems klientams, ar interesantams, kurie domėjosi durpynu, arba investavimu į durpyną, jis juos pritaikydavo pagal jų poreikius, pagal tai, kokia durpė yra reikalinga, ir t.t.. Tuo metu bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “ nebuvo darbuotojo, kuri būtų galėjęs paruošti tuos planus, kadangi apskritai Vilniuje buvo išnuomotas biuras, tame biure ir jam buvo suteikta darbo vieta, be jo dar buvo R. V., kuris to dalyko nebūtų pajėgęs parašyta, kitas dalykas – jis ne visada būdavo, dingdavo dėl sveikatos, iškrisdavo iš rikiuotės ir dviem savaitėm, ir ilgesniam laikui. O tie žmonės, kurie buvo vietoje durpyne, jie turėjo konkrečias savo užduotis, technikos direktorius buvo atsakingas už techniką ir žmones, kurie dirbo su ja, o brigadininkas A., kuris liudijo teisme, jis tvarkėsi su kitais darbuotojais. Tuo metu to darbo be jo negalėjo daugiau kas nors atlikti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėdamos jam pagal tas dvi konsultacines paslaugų teikimo sutartis, tai kas link pirmosios sutarties, dėl visų pardavimų organizavimo, mano, ten viskas buvo teisingai, ir jis jaučiasi atlikęs sąžiningai visas tas pareigas. Tas važinėjimas 200 km ir buvimas durpyne nėra labai jau toks smagus dalykas, įskaitant visas dulkes, gyvates, žalčius. Ten darbas tikrai buvo sudėtingas. Lyginant su vidutiniu tų metų darbo užmokesčiu, tai atlyginimas jam ir buvo mokamas vidutinio darbo užmokesčio ribose. O kadangi įmonei nereikėjo mokėti mokesčių kaip už samdomą darbuotoją, tai, mano, jie gerokai sutaupė, nes jis pats mokėjo sau priklausančius mokesčius. Dėl pirmos konsultavimo sutarties, mano, viskas yra atidirbta, ir viskas yra įvykę teisingai ir sąžiningai. Dėl antros sutarties, kur buvo rengiami verslo planai, tai šiek tiek kita istorija: jo paprašė pateikti planus, pateikti bankui ne tik verslo planus, bet ir verslo modelį, kaip galėtų tas vykti, kaip galėtų atrodyti. Tuo metu priėmė sprendimą, kad įmonei tas yra reikalinga, kad įmonės nenumeta, kad įmonę gelbėja. Ir elektroniniuose laiškuose jis rašė, kad buvo visą laiką už tai, kad mėginti ieškoti kelių, kad įmonę gelbėti, o ne ją skandinti, vesti link bankroto. Norėjo rasti sprendimus, kad ta įmonė veiktų. Iš principo jis tą dalyką padarė. O dėl to, kad bankai suteikė, ar nesuteikė kreditą, arba kad patys užklausėjai po to neprisiėmė tų rizikų, tai čia nėra jo įtaka. Jis savo darbą padarė. Kitas dalykas – sutartis nebuvo tokia, kad jam sumokama tuo atveju, jeigu gaunamas finansavimas. Jo užduotis buvo padaryti tuos planus. Niekas neabejoja, kad tie planai buvo padaryti. Ir specialisto išvadoje rašoma, kad jo konsultavimo sutartys žalos nepadarė. Jos padarė žalą tik tuo atveju, jeigu jis nieko nedarė, jeigu paslaugos nebuvo suteiktos. Bet šiuo atveju nekyla klausimų, kad paslaugos buvo suteiktos. Apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pirmą kartą išgirdo iš R. V., kai jisai jam pristatė. Kad yra durpynas, tą jis žinojo jau anksčiau, nes buvo ieškoma pirkėjo, jis tą darė kaip nekilnojamojo turto tarpininkas. O kad yra įsteigta įmonė, kad jie kartu su J. V. įsteigė įmonę, kuri gavo paramą, jis išgirdo iš R. V.. Pirmą kartą apie tą įmonę, kuri galėtų vystyti veiklą, jis išgirdo tada, kai finansavimas jau buvo patvirtintas. Nesigilino kas tai įmonei vadovauja, kas yra akcininkas, direktorius, jam nebuvo labai įdomu. R. pasakė, kad iš esmės keičiasi situacija, tas objektas tampa patrauklesnis atsiradus paramai. R. sakė, jog visą tą dalyką jie išsprendė kartu su J. V., kad yra direktorius, kad viskas atitinka reikalavimus, ir jie valdo tą įmonę. Su J. V. pirmą kartą susitiko vieną kartą, kai buvo sandoris dėl kito NT, nesusijusio su šita byla, o su šita istorija yra susijęs, nes jis buvo kaip R. V. advokatas. Tiksliai neatsimena, bet mano, jis jau galėjo dalyvauti rengiat pirkimo-pardavimo sutartį su investuotojais „(duomenys neskelbtini)“. Jau tada jis buvo jį susitikęs, rengiant pirkimo-pardavimo sutartį, ir daug dalykų buvo derinama. Jo vaidmuo tame projekte. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo funkcija buvo investuotojo paieška, daugiau orientuota į žemės sklypus, o po to su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis dalykas buvo kas parašyta konsultavimo sutartyse – lankytis durpyne, rengti planus, prižiūrėti, suskaitmeninti tą veiklą. Šitoje veikloje, kad galėtų tą darbą daryti, jam turėjo teikti informaciją apie įmonę. Kas liečia įsipareigojimus, skolas, darbuotojus, tą informaciją jis gaudavo iš R. V. arba J. V.. Jis susidarė įspūdį, kad J. V. pagrinde buvo atsakingas už NMA projektą. Kai jis buvo tapęs direktoriumi 2014 metais mėnesiui laiko, tai perdavimo aktai, kurie yra byloje, jie neatkeliavo pas jį, jie liko pas J. V., nes jis pilnai kuravo visą NMA paramos projektą. Viskas, kas susiję su Europos paramos klausimais, viskas buvo iš J. V., kai ką pateikdavo buhalterija. Buhalterijos kontaktus jam suteikė J. V.. Nežino kas jį pristatė buhalterei, tai įvyko savaime. Kadangi jis važinėjo, tai atveždavo dokumentus iš durpyno. Buvo M. L. sesuo A., yra jai kelis kartus vežęs.

Nepamena ar buvo poreikis iki 2014 metų, iki kol tapo direktoriumi, bendrauti su įmonės vadovu. Visus klausimus, ką reikėdavo derinti su direktoriumi, viskas vyko per J. V.. Buvo tariamasi su J. V.. Nepamena ar yra matęsis su M. L., jam atrodo, kad pirmą kartą su juo bendravo kai jis atvyko į biurą ir atnešė paskyrimą direktoriumi aktą. Galbūt galėjau jį matyti kažkada J. V. kontoroje, bet bendravimo tarp jų nebuvo. Iki tol su juo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalų spręsti neteko. Nei J. V., nei R. V., apie M. nelabai ką pasakojo kuo jis užsiima. Kiek pasakojo, kad buvo rastas žmogus, atitinkantis reikalavimus tai paramai gauti. Nežino kokie tie reikalavimai. Neprisimena kokiais el. pašto adresais bendraudavo su J. V.. El. pašto adresas (duomenys neskelbtini) tikrai girdėtas. Prisimena, dar buvo kažkoks adresas (duomenys neskelbtini). Kadangi jo darbo vieta jam buvo suteikta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai einamus klausimus dėl darbuotojų, darbo užmokesčio mokėjimo, atlyginimo kėlimo, naujų darbuotojų priėmimo klausimus, tai galutinį dalyką derindavo su R. V.. Informaciją, kurią siųsdavau, jis dubliuodavo, siųsdavo ir R. V., ir J. V.. Neatsimena to viso epizodo, kai A. L. buvo iškėlusi klausimą dėl atlyginimo jai padidinimo. Jis taip suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažnai vėluodavo su ja atsiskaityti. Bent jau J. taip sakydavo, kad A. negavo pinigų, nedaro, negali padaryti. Neprisimena kas priėmė sprendimą dėl to iškelto klausimo, bet sprendimą galėjo priimti tik J., nes jis visus dalykus sprendė. Kiek matė, ir antspaudas, ir banko prisijungimai, buvo pas jį. Antspaudą pas jį asmeniškai yra matęs. Negali prisiminti ar matė pas jį banko prisijungimus, bet kiekvienu atveju dėl darbuotojų užmokesčio jis skambindavo J., jis darydavo pavedimą, jis važiuodavo į bankomatą Pasvalyje, nuimdavo pinigus, atveždavo į durpyną, o durpyne technikos direktorius R. R. darbuotojams išmokėdavo tiesiogiai, nes jis žinojo kam galima duoti pinigus penktadienį, kam galima ir anksčiau. 2014 metais tapo direktoriumi trumpam laikui. Visi Europos paramos projekto dokumentai buvo pas J., jie ten ir liko. Kita dalis dokumentų, dabar neatsimena kokiu būdu pas jį pateko ar fiziškai, ar kitu būdu, didžioji dalis – iš J. kontoros, kita dalis buvo biure (duomenys neskelbtini) gatvėje, tenai jam buvo perduota; kažką atnešė M. L., kai apsilankė biure, kiek atsimena jis jam pristatė akcininko sprendimą, bet pagrindiniai dokumentai buvo gauti ne iš jo. Tiksliai neatsimena, ar antspaudą gavo iš M. L., ar jam perdavė J., kartu su akcininko sprendimu. Mokėjimo instrumentų jis negavo, ėjo į banką su akcininko sprendimu ir išsiėmė naujus. Jis taip suprato, kad seni mokėjimo instrumentai liko pas J.. Nežino, kodėl nėjo paklausti kur yra seni prisijungimai, manė bus paprasčiau nueiti į banką ir išsiimti naujus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, be J. V. ir R. V., dar domėjosi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P.. Jis, kiek atsimena, buvo vienas didžiausių kreditorių. Ir iš jo pusės sulaukė paskatinimo tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kad pamėgintų eiti ir išsiaiškinti, ar ten yra tvarka, kad pažiūrėtų, kokia ten padėtis su dokumentais, bet šiaip tas pasiūlymas jam atėjo iš R. V.. Taip, man reikėjo tapti direktoriumi, kad pažiūrėti dokumentus ir įvertinti situaciją.

Kai buvo susitikęs su M. L., tuo momentu jis buvo akcininkas ir tai buvo jo sprendimas skirti jį direktoriumi. Apie įmonę, apie įmonės veiklą nekalbėjo, sakė, kad nori susipažinti. Tariantis dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teiktinų paslaugų įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo R. V. ir J. V., nes visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus visada atstovavo šie du žmonės. Vėliau prisidėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasak jį „noriu jausti pulsą kas vyksta“. O UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius tuo metu buvo jis. Abi įmonės viena kitai buvo reikalingos. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo susijusi su R. V., kadangi iš jo buvo įsigyti sklypai, ir daug kas vyko susietai, tai J. V. dalyvaudavo priimant sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, kaip R. V. advokatas. Tuose pokalbiuose nei dėl technikos parinkimo, nei pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei dėl apmokėjimo, jis visiškai nedalyvavo. Paramos kausimus tvarkė J. V.. Jam buvo suplaukusi tik vienintelė informacija, susijusi su turtu, kadangi ji buvo reikalinga dėl verslo planų, dėl investicijų. Jis ir iki šiol nesupranta, kodėl realiai neįvyko nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio pardavimo ūkinė operacija. Jau ne kartą cituotas Biržų aplinkos apsaugos skyriaus patikrinimo aktas, kuriame konstatuojama, kad negali deleguoti durpių rinkimo kitai įmonei, tada tą patį pakartoja VMI, tą patį pakartoja specialisto išvada, ir tuo remiasi prokuroras. Todėl jis to dalyko nesupranta, nes būtent „(duomenys neskelbtini)“ plano pagrindas ir buvo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deleguoja durpyno eksploatavimą ir durpyno priežiūrą įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Tas jau buvo įvykę, ir tam projektui įgyvendinti skyrė paramą. Tuo metu jis buvo įsitikinęs, kad tas sandoris įvyko, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę surinkti tas durpes.

Nesurinktas paviršinio durpyno sluoksnis – iš esmės tai yra durpės. Kitas klausimas – dėl jų kokybės. Auga miškas, turi tą mišką nuimti, nuimti visas samanas, išrauti (duomenys neskelbtini), ir tada lieka sluoksnis, kurio pagrindas yra durpės, bet jose pilna ir sėklų, ir visokių likučių, todėl ji nėra 100 procentų kokybiška durpė, bet ji gali būti naudojama ir kaip durpė, tame skaičiuje ir kaip kraikas. Tas paviršinis durpyno sluoksnis gali būti naudojamas, priklausomai nuo kokybės. Durpynas nėra vienalytis. Dalis paviršinio sluoksnio gali būti naudojama kaip šviesi durpė, kol prisikasama iki kokybiškos durpės. Įvairiose laukuose ji skirtinai susiklostė, nes kai kur buvo mažiau augmenijos, mažiau kelmų, arba kai kur mažas durpyno gylis, ten nebuvo ką veikti. Neturi vienareikšmiško atsakymo kur gali būti naudojamas paviršinis durpyno sluoksnis. Jis buvo parduotas kaip nesurinktas, kaip gulintis lauke. Pirkėjas turėjo jį išsigabenti savo priemonėmis, savo lėšomis, susisandėliuoti ir parduoti galutiniam vartotojui. Kadangi kaina buvo 4,7 lito už kubą, už tiek įsigijo, plius eina surinkimas nuo 6 iki 8, priklausomai nuo būdo ir paskirties, gaunasi 11, o pardavimas, kaip rodė praktika, yra 19. Tai ne tik padengia surinkimo išlaidas, kas buvo gyvybiškai svarbu, kad vyktų veikla, ir dar turi tam tikro pelno, iš kurio padengia įsiskolinimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, kad atsiskaityti už visas paslaugas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, neturėjo. Jeigu būtų nepardavusi tų durpių, būtų likusi skola, ir „(duomenys neskelbtini)“ iš viso neturėtų ką rinkti, neturėtų ką veikti. Įgijimo kaina gavosi 4,7 lito už m ³ , be PVM. 4,7 – „(duomenys neskelbtini)“, apie 6 eurai – išgavimas, skolos atgavimas plius uždarbis, o „(duomenys neskelbtini) “ sumažino savo skolą. Būdamas „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teikė procesinius dokumentus tam tikrose bylose. Realiai tuos procesinius dokumentus rengė J. V.. Sutarties, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir advokato J. V., nebuvo, jis neatsimena tokios sutarties. Jis tą dalyką darė, nes jis buvo R. V. advokatas. Visą juridinį dalyką darydavo J. V.. Jų su R. V. susitarimas buvo toks, kad sėkmės atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos būtų perskirstytos. Jeigu išsisprendžia UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalai, kadangi R. V. asmeniškai buvo skolingas pinigų, tai būtų padengta skola jam ir, po visų skolų padengimo, tos akcijos būtų perskirstytos pagal susitarimą. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų jis kalbėjo tik su R. V., tai vienintelis žmogus. Jis nežino ar jis buvo priėmęs kokius kitus įsipareigojimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų jis neturėjo. J. V. vienu metu turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, bet, forminant sandorį su „(duomenys neskelbtini)“, jis nežino kokie jų buvo susitarimai su R. V.. Jam tampant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, dėl tos įmonės jokių susitarimų nebuvo. Jo interesas buvo toks – jeigu būtų parduota, ir sutartyse yra numatyta, jeigu randamas finansuotojas, su juo būtų atsiskaityta atskirai, vadinamas „sėkmės mokestis“. Bet jis nepretendavo į jokias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, į jokią jų dalį. Tuo metu, kada sužinojo apie paramos skyrimą, technika dar nebuvo įsigyta. Tai galėjo būti iki 2013 metų, t.y. iki to laikotarpio, iki jo konsultavimo paslaugų pasirašymo. Tiesiogiai nežinojo, iš kokių lėšų buvo įsigyta technika. Kokia technika buvo įsigyta jis sužinojo rašant planus, jam buvo reikalinga žinoti apie techniką, kad aprašyti darbus, kuriuos ji gali atlikti. Iš ko technika buvo įsigyta jis sužinojo tada, kai įvyko faktas, kai kuriant tuos pačius planus turėjo įvardinti kreditorius kam yra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tada matė tuos popierius, kad yra įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nedalyvavo susitikimuose, derybose, su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigyjant techniką. Neprisimena, kada sužinojo apie tai, kad įmonė skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar tai buvo iki konsultavimo sutarties pasirašymo, ar po to. Neatsimena, kada susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo planu, kadangi pagrindinis dalykas, su kuriuo jam teko susidurti, buvo naudingų išteklių eksploatavimo sutartis. Sutartis dėl durpių kasimo paslaugų teikimo – pagrindinis dalykas, kas jam buvo reikalinga jo skaičiavimuose ir rašymuose. Atliekant skaičiavimus, susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo planu, be jo vienu metu man buvo reikalinga NMA paramos sutartis, bet jis abejoja, ar yra susipažinęs su ja pilna apimtimi. Kas jam buvo reikalinga, kurie punktai, kokia technika turi būti įsigyta, kas jau buvo įsigyta, tą jam pateikdavo J. V. arba R. V.. Bet į visą tą paraišką ir sutartį jam nebuvo reikalo gilintis ir jis nesigilino. Iki technikos įsigijimo momento jis žinojo apie skirtą paramą, bet iki to momento detaliai jis nežinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį. Tiek, kiek jam pasakė R. V., kadangi parama buvo 65 procentų intensyvumo, pradžioje turėjo būti atlikti pirkimai, po to – neatsimena, bet žinojo, kad tų 35 procentų savo lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Jam nebuvo reikalo žinoti apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį.

Iki technikos įsigijimo buvo kalbama dėl finansinės dalies, už kokias lėšas bus įsigyta ta technika (nes NMA tik kompensuoja įsigytas išlaidas), buvo mėginta eiti ir į banką, Šiaulių banką, buvo ieškomas finansavimas tai paramai. Tada jis ėjo, kadangi tuo metu buvo investuotojo atėjimo metas, kai sprendė tą dalyką, aktyviai ieškojo, kaip būtų galima finansuoti tą dalyką. Šiaulių bankas nesutiko finansuoti, sakė, kad to verslo plano neužtenka, kad to dalyko nefinansuos. Į banką buvo eita su UAB „(duomenys neskelbtini) “ parengtu planu. Buvo pradinis pokalbis su banku apie tai, ar galima kokiu tai būdu surasti finansavimą, kad būtų galima įsigyti techniką. Jis ėjo į banką, nes gilinosi į skaičius. Iš kokių lėšų buvo įsigyta investicija, kuri pateikta su pirmu mokėjimo prašymu- jam nežinoma. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme, ar finansiniuose dalykuose, nedalyvavo. Jam buvo suteikiama tik tiek informacijos, kiek jam reikalinga jo tiesioginiam darbui, užduotims. Apie Europos paramos projekto finansavimą jis nieko bendro neturėjo ir negalėjo turėti. Konsultavimo sutartį sudaryti jam pasiūlė R. V., kadangi reikėjo atlikti tam tikras funkcijas, kurios įrašytos konsultavimo sutartyje. Kai buvo sudaryta konsultavimo sutarties, atliekant konsultavimo veiksmus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis nebuvo identifikuota, jis žinojo tiek, kiek jam tuo metu buvo reikalinga, jis tos informacijos klausdavo. Jis neturėjo nei teisių, nei reikalo detaliai susipažinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansais, jam nebuvo reikalinga. Kurios informacijos jam trukdavo, pateikdavo arba R. V., arba J., arba labai retai buhalterė. Dėl 2013-11-08 d. skolos užskaitymo akto. Kaip ir kokiu pagrindu jis buvo sudarytas tarp K. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos M. L. ir R. V. (T. 25, b.l. 5), tai buvo užskaityta skola. Negali pasakyti kiek tuo metu buvo skolingas. Buvo sumažintas įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes R. buvo skolingas jam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip jis suprato, buvo skolingos R., tai tiesiog buvo tarpusavio skolos užskaitymo aktas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga R. V. už seną įsigytą durpę, kuri buvo karavanuose. Kiek ten buvo tų durpių, jis labai nesidomėjo. Žino, kad jos reikėjo vieninteliam klientui „(duomenys neskelbtini)“ ir tiek, jis jos nematavo. Kitiems klientams jos nereikėjo, netiko. Ji galėjo tikti tik smulkiems, kas norėtų rūsį apšiltinti ar kažką. Vienas dalykas – ta durpė buvo ilgai išgulėjusi karavanuose, jos kokybė buvo pakitusi, ji susislegia, o pagrindinis dalykas – ji buvo sunki, jos svoris buvo net virš 300, kai paprastai 1 kubas durpės sveria 160-200 kg. „(duomenys neskelbtini)“ ji tiko, nes ji naudojo humusingą žemę. Jis matė, kad yra tos durpių šūsnys, tų šūsnių likučiai. Kokiuose, kam priklausančiuose sklypuose buvo tos šūsnys, jis viso durpyno nėra apėjęs, nes ten yra apie 500 ha. Vaikščiojo tenai daug, reikėjo ieškoti ir bebrų užtvankų, ko nesugebėdavo padaryti darbuotojai; vaikščiojo daugiausia toje dalyje, ir susipažino su ta dalimi, kur vyko veikla. Žemėlapyje paminėti 1, 2, 3 ir 8 laukas. Būtent čia jis vaikščiojo. Jiems buvo kraunama iš 8, 9, 1 lauko. Ir šiaip tą vietą reikėjo atlaisvinti ir naujai surinktai durpei. Nežino, kiek buvo vertos durpės. Kokia kaina buvo durpių, kurios buvo įsigytos iš R. V.. Tų durpių nepardavė kitiems, nes jos netiko. Jos buvo sunkios, jau vežant kaina kyla ir neapsimoka jų toli vežti. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo netoli vežtis, ir jie vežėsi dideliais savivarčiais, kurie gali paimti didesnį kiekį. O skiedrovežiai, plaukiojančiomis grindimis, netiko, nes jie negalėjo pasikrauti pilni. Sugebėjo rasti tokį klientą, kuriam tokia durpė tiko. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas kiekis – 85 000. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kas yra įsigyta, kaina, ten vidurkis gaunasi 19-20 litų už m³ , už surinktą paviršinį sluoksnį, o iš R. V., kuri buvo pardavinėjama „(duomenys neskelbtini)“, buvo parduota 12 litų už kubą. Jis nežino už kiek buvo parduota durpė, įsigyta iš R. V., nedalyvavo. Galbūt buvo fizinis asmuo, kuris pirko iš R. V. įsigytas durpes, kuris galėjo pirkti 10-20 kubų. Tų durpių vartotojas buvo vienas, jie surado vieną vartotoją, kuris tiko. Atrodo, kad dar kažkiek buvo parduota kažkam Biržuose, darant, lyginant parką, bet to gerai neatsimena. Grįžtant prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva parduotų durpių. Tai jeigu buvo parduota 85 000, vieno kaina – 20 eurų, tai gaunasi 1 700 000.“ – Jis nesakė, kad buvo parduota 85 000. Jo skaičiavimu, surinkta buvo 21 000 kubų. Ji buvo surinkta 2013 metais. Pardavė 2013 ir šiek tiek 2014 metais. 2012 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė nesurinktą paviršinį sluoksnį, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinko savo priemonėmis. Įmonės antspaudą gavo, bet neprisimena, turėjo būti perdavimo aktas. Jį gavo, o po to išeidamas paliko, irgi su perdavimo aktu. Perdavimo akte yra parašyta iš ko jį gavo. Pranešimu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą M. L. dėl dokumentų ir turto perdavimo. Dalis dokumentų buvo perduota. Dabar neprisimena, ar būtent iš M. L., viskas buvo surašyta perdavimo aktuose, neatsimena. Žino, kad dokumentai suplaukė iš kelių vietų: dalis iš buhalterijos, dalis iš J., dalis nežino iš kur, dalis buvo biure (duomenys neskelbtini) gatvėje. Visus tuos dokumentus jis revizavo, apžiūrėjo, surašė ir užfiksavo, apie tai yra duomenys byloje. Jis daugiau nieko negali pasakyti. Kreipėsi į buvusį vadovą M. L., po to antspaudas pas jį atkeliavo, dabar neprisimena kada ir kaip. Neprisimena paties fakto, kas jam perdavė antspaudą. Nors realiai viską tvarkė J. V. ir R. V., bet dėl antspaudo perdavimo kreipėsi į M. L., nes turto perdavimas turėtų vykti iš buvusio direktoriaus naujam direktoriui. O jį paskyrė formaliai. Direktorių skiria akcininkas. Tą sprendimą dėl jo paskyrimo direktoriumi pasirašė buvęs direktorius M. L.. Tą sprendimą jis tikrai matė, nes jo pagrindu buvo įsidarbinęs, jo pagrindu buvo parašytas pranešimas Sodrai ir jo pagrindu jis ėjo į banką. Negali pasakyti kas priėmė sprendimą, bet sprendimas buvo pasirašytas M. L.. Tas M. L. pasirašytas sprendimas tiko, kitos įstaigos jį priėmė. Jis nesako, kad M. L. priiminėjo sprendimus, jis sako, kad jis juos pasirašė. Jis nežino kas priėmė sprendimą.

Liudytojas A. Z. parodė, kad yra matęs tik M. L.. Kitų kaltinamųjų nepažįsta. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis sužinojo, kadangi jam pasiūlė pirkti jos akcijas, ir jis susigundė tas akcijas pirkti, kadangi jįsugundė tos bendrovės technikos kiekis. Kai nupirko, tada pamatė, kad ten nebuvo vedama jokia buhalterija, technika buvo nudėvėta, ir pradėjo ieškoti kas perperka. Įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam pasiūlė R. P., kadangi šita UAB R. P. buvo skolinga. R. P. buvo ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Kadangi jis yra pastovus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ klientas, todėl jis ir pasiūlė. Nupirko 100 procentų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Tai buvo 2014 metų rugpjūčio mėnesį. Nuo 2014 rugpjūčio mėnesio iki 2015 metų vasaros buvo tos bendrovės ir direktorius, ir akcininkas.

Buvo traktoriai Zetor, krautuvas, priekabos. Manė, kad juos bus galima panaudoti darbui. Priekabos buvo tvarkingos, o visi traktoriai reikalavo remonto. Ta technika stovėjo, iki jos įsigijimo jam neleido apžiūrėti tos technikos. Kai įsigijo akcijas, tada, kaip savininkas, pradėjo daugiau domėtis, tada ir pamatė, kad ten nieko gero. Akcijas jam pardavė M. L., jis buvo atvažiavęs pas jį į namus. Nežino kokias pareigas tuo metu jis ėjo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, gal direktorius jis buvo. Jis perdavė įmonės registracijos dokumentus ir dar gavo 3 ar 4 dėžes dokumentų kratinio. Dokumentai buvo absoliučiai netvarkingi. Kiek žinojo, įmonė turėjo skolų įmonei „(duomenys neskelbtini)“, o po to, kai jis prisiregistravo direktoriumi, tada jam pasipylė skambučiai iš visokių įmonių, kad labai jiems skolingas. Bet kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė, jis jiems pasakė, kad kol kas neturi galimybės skolų grąžinti. Už įmonės akcijas faktiškai nemokėjo nei kiek, kaina buvo nurodyta 1 (vienas) litas. Įmonės turto įvertinimo nebuvo. Jis įmonę pirko neišanalizavęs situacijos, nežinojo įmonės finansinės situacijos. Po to kai pamatė, kad viskas toje įmonėje netvarkinga, ir technika netvarkinga, jis iš karto pradėjo ieškoti kas tą įmonę nuperka. 2015 metais R. P. jam padėjo surasti latvius, kurie įmonę nupirko. Jie buvo atvažiavę į Panevėžį, jie pasirašė perdavimą ir viskas. Teoriškai finansinis susitarimas buvo, o praktiškai nieko nemokėjo, jis džiaugėsi visko atsikratęs. Kokius dokumentus turėjo, tą atidavė. Jie žinojo, kad įmonės dokumentai yra netvarkingi, nes jiems iš anksto buvo pasakęs, kad dokumentai yra netvarkingi. Turėjo įmonės antspaudą, elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Viską perdavęs naujiems savininkams, patenkintas, kad atsikratė bėdos. Su R. V. bendravo tik raštu, per R. P. jam perduodavo ką reikia padaryti, pasakyti ataskaitas, o K. Š. nėra matęs, nėra apie jį girdėjęs. 2019-10-08 d. apklausiamas kaip liudytojas, dėl įmonės pardavimo aplinkybių, nurodė, kad pas jį į namus atvyko asmuo, kuris prisistatė M. L. ir pasiūlė įsigyti šios įmonės akcijas. Jis nuo 2019 metų turėjo insultą, turėjo infarktą, todėl šiai dienai negali tiksliai atsiminti ką tada sakė. Dabar sako tai, ką atsimena šiai dienai, tada prieš keturis metus turėjo atsiminti geriau. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta pas jį ant kiemo, M. L. buvo atvykęs pas jį. Būtent taip ir buvo, kad jis atvežė kratinį dokumentų, kurie buvo suversti į dėžę, gal penki segtuvai, padrikai susegti, tarp jų kelios sąskaitos, kelios sutartys, ir viskas buvo be jokios tvarkos. Šiai dienai neatsimena kiek tų dėžių buvo, ar viena, ar kelios, nes tai buvo 2014 metais. Vėliau kiek turėjo laiko, tiek dokumentų peržiūrėjo, bet jie neturėjo jokios tvarkos, jokios sistemos. Praktiškai nebuvo jokių buhalterinės apskaitos dokumentų. Buvo keli pirkimo dokumentai, kelios pirkimo sąskaitos, kelios darbuotojų sutartys, kam produkciją parduos, daugiausia buvo dėl detalių, priemonių pirkimo. Nebuvo jokių apskaitos registrų, nei ataskaitų, nei pagrindinių buhalterinės apskaitos žurnalų. Jis labiausiai pasigedo buhalterinės apskaitos žurnalo. Tada jis prašė R. V., kad jis pristatytų tuos dokumentus, bet jis nieko nepristatė. Po to, kai pamatė, kad čia betvarkė, iš karto pradėjo ieškoti kaip atsikratyti. Prašė R. V. pateikti dokumentus, nes jis buvo paliktas kaip įmonės darbuotojas. Kad jis yra paliktas kaip įmonės darbuotojas, jis sužinojo iš to, kadangi dokumentuose buvo parašyta, kad jis buvo direktoriaus pavaduotojas. Kad dokumentai yra netvarkingi, jis sužinojo tik po įmonės nupirkimo. Perkant, jo pagrindinis tikslias buvo didelis technikos kiekis, kurią tikėjosi panaudoti. Pirkdamas įmonę žinojo, kad ji kelis šimtus tūkstančių yra skolinga įmonei „(duomenys neskelbtini)“. O kai latviams pardavė įmonę, jiems perdavė ir visą techniką, nes visa ta technika buvo suvaryta įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kieme. Jokių perdavimo-perėmimo aktų nebuvo, viskas buvo padaryta žodžiu, kadangi jis pats nebuvo perėmęs, nebuvo jokio perdavimo-perėmimo akto, todėl jis ir iš savo pusės negalėjo nieko perduoti. Technika buvo „(duomenys neskelbtini)“ kieme ir kai įmonę pirko, ir kai ją pardavė. Dokumentų jokių nebuvo, todėl nebuvo ko tikrinti, kam ta technika priklauso. Jam buvo paaiškinta, kad ta technika yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Taip sakė R. P.. Nebuvo perduotos jokios kasos knygos, avansų apyskaitos knygos, nebuvo jokių buhalterinių dokumentų. Jam perdavė tik įmonės spaudą bei banko generatorių. Tuos dokumentus, kurie buvo jam perduoti, jis grąžino. Dokumentus grąžino ne M. L., o per R. P. juos grąžino R. V.. M. L. matė tik vieną kartą gyvenime. R. V. grąžino sąskaitas, buvo kelios sutartys, kelios pirkimo-pardavimo sąskaitos, keli algalapiai. Dokumentų apyrašas nebuvo sudarytas, jo nebuvo įmanoma sudaryti, nes nebuvo jokios sistemos. Pirkimo iš M. L. momentu nesudarė jokio dokumentų, įmonės turto apyrašo. Su buhalterine apskaita yra susipažinęs kaip ūkininkas, bet jokiai bendrovei nėra vadovavęs. Pirkdamas akcijas turėjo viziją, kad techniką įdarbinti žemės ūkyje, o specialią techniką, skirtą durpynams, išnuomoti. Bet nupirkęs jokios veiklos nevykdė, nes pasirodė, kad tai technikai reikalingas remontas, o jos remontui jis neturėjo lėšų. Kai priėmė dokumentus iš M. L., priimtų dokumentų nesurašė, nes viskas vyko javapjūtės metu, jis tuo metu neturėjo laiko, praktiškai pirkimo sutartį pasirašė išlipęs iš kombaino ir po to vėl atgal lipo į kombainą. Bendrovės akcijas pirko už vieną litą. Kaina buvo tokia, nes turbūt nebuvo kas kitas perka, ir niekas nepasiūlė didesnės kainos. Tokia kaina jam buvo pasiūlyta iš „(duomenys neskelbtini)“ pusės. Kainą derino su M. L., jis klausė, ar sutinka priimti už vieną litą. Pardavimą derino per R. P., R. P. ieškojo kas nuperka tą įmonę, nežino ko jis tikėjosi, ar jis tikėjosi atgauti kažkiek dalį skolos, ar tikėjosi užsidirbti iš tos technikos remonto. Nežino kas vedė įmonės buhalterinę apskaitą iki tol, kol jis įsigijo, pagal tai, kiek buvo tų dokumentų, matė, kad buvo įmonės buhalterė ir dar buvo samdoma papildoma įmonė buhalterijai vesti. Asmeniškai į jas nesikreipė, kad pateiktų visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos sutvarkytų. Buhalterinės apskaitos dokumentų absoliučiai nebuvo. Jis per R. P. prašė, kad jis iš R. V. surastų visus dokumentus ir jam pristatytų. Kiek žino, R. V. buvo tos įmonės pavaduotojas. Prašė pavaduotojo, nes tuo metu direktorius jau buvo jis pats. Ankstesnio direktoriaus neprašė, nes, kiek suprato, ankstesnis direktorius jam perdavė tai ką turėjo, nežino kas buvo ankstesniu direktoriumi. Nebuvo parašyta ar sukonkretinta kokiems reikalams pavaduotoju buvo R. V.. Dėl įmonės dokumentų suradimo ir pristatymo rašė laiškus R. P., o R. P. kalbėjosi su R. V., nežino. Jis pats su R. V. dėl dokumentų nėra kalbėjęs, jo nepažįsta. Nerašė R. V. jokių laiškų. Kai negavo dokumentų, klausinėjo, ar kas nors gali atstatyti buhalterinius dokumentus, bet gavo atsakymą, kad iš tokio kratinio nieko negalima padaryti. Jo išsilavinimas – spec. vidurinis, technikos mechanikas. 2014 metais buvo ūkininkas. Iki to laiko nebuvo jokių bendrovių akcininku ar vadovu. Jam tai buvo pirma tokia patirtis. 2014 metais jo sveikatos būklė dar nebuvo tokia prasta, bėdos su sveikata prasidėjo nuo 2017 metų. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmą kartą jis sužinojo iš R. P.. Jis pasakė, kad yra tokia UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ji nebevykdo veiklos, kad bendrovė yra jiems skolinga, kad yra daug ne senos technikos, sako, gal tu sugalvotum kaip tą techniką įdarbinti. Jis turėjo planų kaip ją įdarbinti, jeigu ji būtų buvusi visa tvarkinga. Jis jam nenurodė apie technikos stovį, nieko nepaaiškino, nežino, ar jis pats žinojo apie technikos stovį. Tik po to, kai ją perėmė, paklausė jų serviso darbuotojų, tada jie jam paaiškino kas netvarkoje su technika.

Pirminis pasiūlymas įsigyti tą įmonę su visa ta technika atėjo iš R. P.. Jis ilgai nesutiko jos įsigyti, pokalbis su R. P. buvo ne vienas, jis tęsėsi kelis mėnesius. R. P. praktiškai jam siūlė, bet ne vien tik jam, dar kažkam. Jis sutiko tik tada, kai bus pasiūlyta minimali kaina, konkrečios sumos nenurodė. Todėl, mano, ir buvo nuspęsta dėl to vieno lito. Iki akcijų pirkimo-pardavimo momento dienos per R. P. buvo sutarta, kad bandys sutartį pasirašyti. Iki akcijų pirkimo-pardavimo stovinčios technikos būklės nepasitikrino, nes neturėjo teisės jos tikrinti. Dar iki akcijų pirkimo tą techniką jis apžiūrėjo iš šalies, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kieme. Buvo 4-5 traktoriai Zetor, Faresin krautuvas, 4 priekabos, jos buvo geriausio stovio, dar buvo specialiai durpynams skirta technika, kurios jis nelabai pažįsta, su ja nesusidūręs, galbūt tai buvo frezos. Jo vertinimu, kadangi jis buvo pirkęs 2013 metais traktorių Zetor iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai, jeigu jis būtų buvęs tvarkingas, tai jo kaina buvo didelė, dabar jos nesukonkretins. Jo vertinimu, visa technika galėjo būti verta 400 000 litų. Technikos būklę galima įvertinti tik ja pavažinėjęs, pabandęs dirbti su ta technika. „(duomenys neskelbtini)“ kieme, kur buvo laikoma technika, yra serviso kiemas. Gal ir buvo galimybė užsakyti tų daiktų patikrą, bet tuo momentu jį patenkino tai, kad tos technikos amžius yra mažas. Jis žinojo, kad yra panašios sumos skola „(duomenys neskelbtini)“, todėl tas turtas, kurį pirko už vieną litą, faktiškai buvo bevertis. Su R. P. kalbėjo, jeigu bus vykdoma „(duomenys neskelbtini) “ veikla, tai iš veiklos pelno būtų grąžinama ta skola „(duomenys neskelbtini)“. Planuose buvo pirmiausiai teikti transporto paslaugas su ta technika, ūkio žemės dirbimo ir sėjimo, kaip ūkininkas būtų įdarbinęs žmones dirbti su ta technika.

Jam buvo perduoti prisijungimai prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos. Jis nebuvo prisijungęs, nes nenorėjo lįsti. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną pas jį atvažiavo M. L. ir R. P., neatsimena kieno automobiliu jie atvažiavo. Tą dieną M. L. pamatė pirmą kartą. R. P. jam jį pristatė. Kadangi R. P. pažinojo ir jį ir M. L., tai jis pristatė M. L. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas įvyko pas jį ant kiemo, į namo vidų nebuvo užėję. Dėžę su dokumentais jam paliko, jis ją įsinešė į vidų ir viskas tuo pasibaigė. Tuos dokumentus jis pradėjo žiūrinėti ne tą pačią dieną, nes buvo darbymetis, turėjo svarbesnių reikalų. Neatsimena, kuris iš jų ir iš kur tas dėžes atnešė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2014 metų iki 2015 metų liepos mėnesio, kol pardavė. Technikos „(duomenys neskelbtini)“ neperdavinėjo. Nieko nežino dėl 2015-05-27 d. antstolės I. B. turto perdavimo išieškojimo akto. Žino, kad jie buvo nuvažiavę pas antstolę, bet tas buvo kažkur tai anksti pavasarį, nepamena. Tiksliai neatsimena koks buvo įsiskolinimas, niekur to neužsirašė. Jo kiti kreditoriai ieškojo ne už techniką, o už suteiktas paslaugas, kiek žino buvo ir kitų kreditorių, ne tik „(duomenys neskelbtini)“. Jie atsirado, kai jis tapo direktoriumi, tada jie pradėjo jam skambinti. Išsamiai su įmonės veikla nebuvo susipažinęs, jis tik žinojo, kad ta technika dirbo durpyne. Žinojo, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolų, tai suprato, kad dirbo nuostolingai. Jam buvo reikalinga ne pati įmonė, o jai priklausanti technika. Nežinojo, kad tie įsiskolinimai buvo didesni nei technika. Po „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo su R. P. bendrauja, nes yra „(duomenys neskelbtini)“ klientas. Kai pamatė, kad jo įsigytoje įmonėje tokia betvrakė, tai dėl „(duomenys neskelbtini)“ reikalų jam pasakė, kad, jeigu jis jam įtaisė tokią bėdą, tai dabar turi padėti surasti pirkėjus, kad parduotų „(duomenys neskelbtini)“. Akcijų pirkėjų ieškojo abudu, bet pirkėją surado R. P.. J. V. nėra jam girdėtas asmuo.

Liudytojas R. P. parodė, kad kaltinamuosius M. L., R. V., K. Š. pažįsta prie darbinių aplinkybių. Daugiausia reikalų yra turėjęs su R. V. ir K. Š., o su M. L. reikalų neturėjo. Dirbo ir dirba UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pardavinėja techniką. Yra pardavęs techniką įmonei, kuri užsiima durpių gavyba. Yra pardavęs techniką UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasikreipė, kad reikia technikos. Galėjo būti 2012-2014 metais. Atvažiavo R. V. su J. V. ir pasakė, kad reikalinga tokia technika. Buvo sukomplektuota technika specialiai durpynui ir parduoda keliais etapais. Pas juos buvo parašytas projektas ir buvo įvardinta ko reikia gavybai. Tokią techniką jis jiems sukomplektavo. Pagrindinis dalykas buvo traktoriai, nes tuo laiku jo traktoriai buvo ekonomiškai naudingi ir su specialiais papildymais galėjo dirbti durpynuose. Tą jis galėjo jiems pateikti ir pateikė. Konkrečiai sumų neatsimena, bet tuo laiku dar buvo litais, bendras projektas galėjo būti apie milijoną. Sudarė visas sutartis, viską įformino dėl technikos pardavimo. Su apmokėjimais buvo įvairiai, buvo ir problemų, apmokėjimas buvo ir aptartas, ir atkeltas, visaip, visų tų detalių dabar neatsimena. Sudarant sutartį buvo įvairiausių skolų, reikėjo laukti, patvirtinti, buvo atsiskaitymo etapai. Vienu metu kažkuris bankas nebefinansavo, buvo didelė makalynė. Finišas buvo toks – kad nebuvo atsiskaityta ir nepamena kuo tai pasibaigė. Jie, kaip įmonė, tą techniką, kuri dar buvo likusi, išsipirko iš antstolio. Ko gero techniką už skolas buvo perėmę antstoliai. Buhalteriškai liko skola įmonei „(duomenys neskelbtini)“, įmonė šioje vietoje patyrė tik nuostolį. Dalį tų įrengimų perėmė iš antstolio. Kadangi reikėjo grąžinti pinigus, ir bankams taip pat, tai dalį įrengimų pardavė, dalį jų naudojo, kai kas ir dabar yra, dalies nebuvo galima parduoti, nes niekam tokių dalykų nereikia. Dalis stovi nepanaudota, galbūt reikės nuvežti į metalo laužą. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigime ir jos veikloje nedalyvavo, ir įmonės finansinėje veikloje nedalyvavo. Jokių šios įmonės sprendimų nepriiminėjo. Dėl paskolų šiai įmonei teikimo buvo kažkokių susitarimų, neatsimena dėl palūkanų procentų. R. V. ir J. V. buvo pagrindiniai užsakovai. R. V. buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o J. V. pareigų nežino, jis neprisistatinėdavo. K. Š. pažįsta. Su K. bendraudavo, nes technika dirbdavo durpyne ir kildavo klausimų dėl technikos serviso. Negali atsakyti kokios pareigos toje įmonėje buvo K. Š.. (prokuroras cituoja 2018-02-23 d. liudytojo apklausos protokolą) K. Š. žinojo kaip vieną iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų, jis organizuodavo darbus, dėl to turėjo kontaktų, buvo sprendžiami klausimai dėl technikos. A. Z. žino, kad jis yra ūkininkas. Buvo susitikę tik pas antstolį, kai pirko iš antstolio techniką, t.y. traktorius, ką buvo areštavę antstoliai. Tuo metu traktoriai buvo areštuoti ir jie priklausė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kodėl A. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, koks jų ryšys. A. Z. pasirašinėjo ant dokumento pas antstolį. Negali atsakyti kodėl jis, kaip ūkininkas, pasirašinėjo pas antstolį. Jis techniką pirko pas antstolį, antstolis ją tikriausiai išvaržė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sunku dabar pasakyti, ar A. Z. pas antstolį pasirašinėjo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, ar kaip ūkininkas. Tik žino, kad jie buvo susitikę pas antstolį. Pas antstolį jie buvo susitikę dėl technikos, o dėl technikos priklausomybės, kam ji priklausė, ar ji priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, negali pasakyti. Pas antstolį jis nuvažiavo pirkti technikos iš varžytinių. Tą techniką jis buvo pardavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tada tą techniką perėmė iš varžytinių, sumokėjo pinigus. Nežino, kaip A. Z. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jis A. Z. nesiūlė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tik sakė, kad yra galimybė. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jis nebuvo. A. Z. jis galėjo pasakyti, kad yra galimybė įsigyti techniką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš kalbų žinojo tokią informaciją ir ta informacija pasidalino su A. Z., kad yra tokia įmonė, kad yra technika. Nieko jam nesiūlė, o tik dalinosi informacija. Jokiose derybose jis nedalyvavo. Negali atsakyti kaip buvo nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo kaina, negali atsakyti, ar jis dalyvavo pirkimo-pardavimo procese, derybose. Negali atsakyti už kokią sumą A. Z. įsigijo tą įmonę. Neatsimena ar su M. L. buvo nuvažiavę pas A. Z.. Su M. L. jokių reikalų nėra turėjęs, neatsimena.Nežino kokiose pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo M. L.. Nežino kas buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jis visus reikalus tvarkė su R. V. ir J. V.. Tvarkant dokumentus, ant dokumentų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės pradžioje turėjo pasirašinėti M. L., bet visus dokumentus tvarkė J. V.. Pasirašant jis jokio kontakto neturėdavo, viskas būdavo pas J. V.. Jis nematydavo, kas pasirašinėja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės, jis tikėjo parašais, pavardė buvo nurodyta M. L.. M. L. yra matęs vieną ar du kartus. R. V. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet jo pareigų nežino, jis dažnai būdavo. Darbiniais klausimais, pardavė techniką, visą laiką bendravo su R. V. ir K. Š.. Pačioje pradžioje, tvarkant dokumentus, bendravo su R. V. ir J. V.. Kadangi praėjo labai ilgas tarpas, negali pasakyti kas už įmonę darydavo bazinius pavedimus, kas apmokėdavo, ir kuriuo momentu. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ finansus, kaip jis supranto, viską tvarkydavo R. V. su J. V., abu jie tvarkydavo visus pradinius dokumentus. Iš techninės pusės tvarkydavo K. Š. ir R. V., iš juridinės ir finansinės – R. V. su J. V.. Pirmą kartą derėtis dėl technikos pas jį atvyko R. V. ir J. V.. Jie abu derėjosi dėl pirkimo sąlygų ir abu išsakė poreikius. Pristatė savo veiklos planą. Labiau tą situaciją valdė J. V.. Tuo metu nelabai gilinosi kas yra įmonės vadovas ir akcininkas, nebuvo tokių kalbų, kad yra formalus akcininkas, vadovas, bet jo su jais nėra. Jie tiesiog atėjo pirkti technikos, pasakė, kad yra tokia įmonė, kad perka techniką, išsakė poreikį. Jie pateikė jam informaciją, kad jie dėl technikos domėjosi ir kitur. Jį jie pasirinko dėl to, nes jo traktoriai buvo pigesni, nei kito gamintojo, ir jis jiems pasiūlė daugiau daiktų už tą pačią kainą, daugiau darbų galėjo padaryti su ta technika, nei nupirkti vieną brangų traktorių, prie kurio neprikabinsi padargo. Kuomet jie pasakojo apie planuojamą veiklą, tada jis dar nesuprato kam priklauso durpynas, kas jį valdo, jam nebuvo įdomios tos detalės. Eigoje, jau pasirašius sutartį, tiekiant techniką, atsiskaitymas nevyko sklandžiai, visą laiką buvo vėlavimai. Dėl tų finansinių vėlavimų jis bendravo su J. V.. Jis paaiškindavo, sakydavo, kad finansavimas vyksta etapais, kad įvykdžius pirmą etapą jie gaus finansavimą jeigu įvykdys antrą etapą. Ir viename etape bankas atsisakė finansuoti ir pradėjo kauptis skolos. Jo įmonė skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Detalių dėl paskolos, kas išreiškė poreikį skolintis, ir kodėl reikėjo skolintis, neatsimena, dalyvavo R. V. su J. V.. Jų susitikimai vykdavo ir pas jį įmonėje, ir Vilniuje, ne kartą buvo nuvažiavęs pas J. V. į kontorą, yra nuvažiavęs ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontorą, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jo įmonės kontora įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini), J. V. kontoros adreso Vilniuje nežino, (duomenys neskelbtini). Ten susitikimuose dalyvaudavo jis, J. V. ir R. V., dažniausiai visi trys. (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso neatsimena, Vilniuje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuras, ten būdavo R. V. ir K. Š.. K. dalyvavo ne nuo pat pradžių, jis dalyvavo jau vėliau, kai prasidėjo gavyba.

Buvo toks atvejis, kad, jo įmonės patalpose Panevėžyje, jo akivaizdoje buvo jungiamasi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko. Sunku pasakyti kokiu tikslu jungdavosi, tam, kad padaryti pavedimus pagal sutartį. Jo prašymu pajungdavo buhalterė, kada padaryti įmokas tas, kurias reikia, kad neprapultų pinigai. Dabar neprisimena, pas ką būdavo prisijungimo prie banko priemonės, visaip būdavo – jos būdavo ir paliktos, būdavo ir atsiveždavo. Neatsimena kas palikdavo banko prisijungimo generatorių. Tikslas buvo, kad neiššvaistytų pinigų, kad su juo tikrai atsiskaitytų ir nepridarytų nuostolių. Kitą kartą sakydavo, kad paliktų generatorių čia, kad ramiai žinotų arba jis pasiima techniką. Tikslas buvo išsaugoti saugumą. Mano, kad kai kurie pavedimai galėjo būti daromi ir pas jį biure, atvažiuodavo ir J. V., galėdavo atsivežti ir R. V.. Vienu momentu jis buvo paliktas pas jį kaip užtikrinimo priemonė, kad neišeitų pinigai. Neatsimena kas palikdavo generatorių, tikėtina, kad kažkuris iš tų dviejų. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo A. Z.. Apie patį pardavimo sandorį aplinkybių nežino. Jis visą laiką buvo šalia tos įmonės, todėl visą laiką žinojo tą informaciją apie tai, kad yra tokia įmonė, kad ji turi turtą – technikos. Mintis buvo tiesiog pasidalinti ta informacija. Mano, A. Z. ta informacija susidomėjo, kad jis galėtų naudotis ta technika ir prie ūkio, ir žemės ūkyje. Neatsimena kaip ši įmonė buvo įgyta. Apie tų akcijų vėlesnį pardavimą, kad A. Z. jas vėliau pardavė, nieko nežino. Iš gamybinės-techninės pusės su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo su R. V. ir K. Š., gamybiniais, serviso klausimais, dėl detalių, remonto klausimų. Serviso klausimais dėl technikos, kurią jis pardavė, garantinio aptarnavimo bendraudavo telefoniniais skambučiais. Jam teko nuvažiuoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ durpyną, kur įmonė vykdė veiklą, ir tikrai matė, kad durpynas buvo paruoštas, jame technika pilnai dirbo. Jam atvažiavus buvo įdomu, todėl jis filmavo pilnai dirbančią techniką, kad parodyti, jog jie gali pateikti tokią techniką kitiems durpynams. Matė, kaip ten vyko durpių rinkimo veikla. Gali papasakoti, kaip supranta tą durpių gavybą. Būdavo pravalomi kanalai, būdavo nuvalomas viršutinis sluoksnis, nuleidžiama drėgmė, po to nuvaloma augmenija, t.y. berželiai, krūmokšniai, ji sumalama, išvežama, išraunami kelmai, kad būtų galima rinkimo mašinai rinkti durpę. Kiek supranta vienos rinkimo mašinos buvo pneumatinės, kitos – mechaninės. Surinktą durpę veždavo ir laukuose supildavo į didelius karavanus, t.y. dideles krūvas, kalnus. Jam teko matyti tą pylimo procesą, nes jo ten nuvažiavimas buvo kaip užtikrinimo priemonė, kad žmonės tikrai turės iš ko atsiskaityti. Jo nuvažiavimo tikslas buvo nuvažiuot į laukus pažiūrėti kaip dirba jo technika ir ar tikrai vyksta darbas, ar bus iš ko atsiskaityti. Durpyne matydavo R. V. ir K. Š.. Su technika dirbdavo įmonės darbuotojai, jų nepažįsta. Su K. Š. yra bendravęs ne tik techniniais klausimais. Jau po visų tų istorijų K. Š. kreipėsi į jį dėl technikos įsigijimo, kaip privatus fizinis asmuo, yra įsigijęs iš jo traktorių pagal paramą. Jis nežino, kas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ priiminėjo sprendimus, bet pradžioje visais klausimais su juo bendravo R. V. ir J. V.. Žino, kad J. V. yra advokatas. Matė, kad šitoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje J. V. žiūri kaip į verslą. Negali pasakyti koks buvo jo interesas šitame versle. Negali atsakyti ar jis buvo paskolinęs šitai įmonei pinigų, bet pagal viską, turėjo taip būti, nes jam tikrai teko pervesti pinigų J. V., nežino už ką. Tuo metu, kai iš antstolio pirko techniką, dalį pinigų jam teko pervesti ir J. V.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga jo įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Jie iš antstolio išpirko tą techniką, nes žinojo tą techniką, buvo paskelbtas jos aukcionas, ir jų sprendimas buvo ją nupirkti ir toliau eksploatuoti. Jiems nenurašė jokios skolos, jie sumokėjo pinigus ir dalį pinigų turėjo sumokėti J. V.. Jis antstoliui už tą techniką turėjo sumokėti iš naujo. Gali būti, kad J. V. buvo vienas iš kreditorių. Ne tik dėl durpių realizacijos, jis stengdavosi ten padėti visais klausimais, kad tik susigrąžintų skolą, bet realizavimu daugiausiai užsiimdavo galbūt R., nes jis visą laiką atnešdavo idėjų. Jam pačiam neteko ieškoti kam būtų reikalingos durpės. Idėjos eidavo iš jų pačių. Tas idėjas, kur yra koks pirkėjas, kur jos bus vežamos parduoti, jis girdėdavo aplinkoje, labiau iš UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ darbuotojų. 2014 metais kreipėsi su ieškiniu į teismą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam neatiduoda skolos. Neatsimena ar tuo metu dar vyko durpių gavyba. Jau matė, kad jeigu delsia atsiskaityti, tai tikrai turės nuostolių, todėl reikia veikti greitai. Vėliau tas jo bendravimas su tais asmenimis buvo tik kitais klausimais. Jo bendravimo dažnumas pasikeitė ryšium su tuo, kad jis padavė į teismą dėl savo pinigų atsiėmimo. Jis atsiima savo pinigus ir nemato tikslo toliau bendrauti. Ta skola ir po šiai dienai yra, ji nebuvo jam atlyginta. Gali būti, kad šiai dienai įmonėje buhalterinėje apskaitoje ji yra nurašyta kaip į beviltišką. Gali būti, kad tą skolą sudaro virš 200 000 litų. Mano, jeigu darbai tame durpyne būtų vykę planingai, tai ir būtų buvę atsiskaityta. Akivaizdžiai matėsi, kad lopinėlis po lopinėlio gerėjo, darbai vyko tikrai, o dėl ko atsirado skolos, mano, prasidėjo kažkokie areštai ir buvo uždrausta kasti durpes, gali būti kad turėjo daugiau skolų. Nuo to laiko jau tikėjosi tik teisminiu keliu atsiimti pinigus. Ką reiškia betarpiškai dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veikloje? Jis dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir gynė „(duomenys neskelbtini)“ interesus. Nežino ar tai galima vadinti dalyvavimu, jeigu žmonės jam siūlė įvairius variantus, kad jie atsiskaitys. Jis tikrai nesprendė UAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimų. Nedalyvavo tame procese, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama skolinga ir turėdama įsiskolinimų, suteikė R. V. didelės vertės paskolą, nematė tokių dalykų. Su juo nebuvo derinta, jis dalyvavo tik iš šalies. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė jam yra girdėta. Santykis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galvoja toks, kad buvo bendri savininkai – R. V. ir J. V.. Kai K. Š. kreditorinis reikalavimas buvo parduotas BUAB „(duomenys neskelbtini)“, jis tame nedalyvavo. Sandoryje dėl paviršinio durpių sluoksnio pirkimo, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė įmonei „(duomenys neskelbtini)“, jis nedalyvavo, tai ne „(duomenys neskelbtini)“ reikalas, buvau šalia, bet jokių sprendimų nepriiminėjo. Durpių pirkime nedalyvavo. Vieną ar du kartus buvo susitikęs su M. L.. Buvo susitikęs su juo pasišnekėti dėl situacijos kas vyksta, kad yra bloga situacija, dabar neatsimena apie ką tiksliai. Jie buvo susitikę degalinėje, kalbėjo apie bendrą situaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis pasakė savo poziciją, kad jis norės atsiimti savo pinigus. Tada gyvai jį matė. Neatsimena kokius klausimus sutarė. Susitiko su juo, nes jis jam paskambino, mano, jis domėjosi tais reikalais. Neprisimena ar su M. L. kartu buvo pas A. Z.. Su M. L. buvo susitikę degalinėje gyvai, sukontaktavo, jis turėjo išsakyti savo poziciją, kad duos į teismą. Jis pirmas išėjo į kontaktą, pirmas jam paskambino. M. L. bandė pasakyti, kad jis nei prie ko, kad jis nieko toje įmonėje netvarkė, buvo tik parašo dėjėjas, faktiškai įmonės veikloje nedalyvavo. Jis pasakė, kad jam jokio skirtumo, kad jis vis tiek nori atgauti savo pinigus. Tai buvo pirmas kartas, kada su juo bendravo apie įmonę. Tas buvo apie tą laiką, 2014 metais, kada kreipėsi į teismą. Buvo daug kalbų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi daug įvairių sklypų, kad asmenys nori juos parduoti. Kalba apie sklypus buvo tokia, kad tie sklypai kaip garantija, kad skola bus atiduota, kad jo pinigai yra saugūs. Daug visokių kalbų buvo dėl ketinimo įsigyti turtą, kad kažkokia bendrovė nori įsigyti tuos įkeistus sklypus. Nepamena kokia bendrovė, bet kalbų apie sklypus buvo daug. Tikrai neatsimena apie ką tiksliai kalbėjo, gali būti, kad kažkokie sandoriai įvyko, bet jis nežino. Negali apibūdinti konkrečios tų sklypų paskirties, suprato, kad kažkurie sklypai gali vykdyti veiklą, kažkurie buvo išeksploatuoti, kažkuriuos atidaryti apsimoka, kitus – neapsimoka. Dažniausiai apie sklypus šnekėdavo su R. V.. Dėl susitikimo su R. L.. Jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų, civilinių ieškinių, M. L. neturėjo būti pareiškusi. Kai jam paskambino M. L., mano, jis norėjo jam išsakyti, kad jis nedalyvauja ir už nieką neatsakingas. Negali atsakyti koks jo tikslas buvo skambinti jam ir iš ko jis gavo jo kontaktus. To susitikimo metu jis pasakė, kad niekas jam nepriklauso. Jis pasakė, kad jis čia nei prie ko, kad nieko jis nesprendė. Tarp jo ir M. L. nebuvo kilę jokio ginčo dėl sutarčių galiojimo. Jis nematydavo kas pasirašydavo, pas jį jau ateidavo su parašais, sutartyse pasirašyta pavardė buvo L..

Liudytojas J. V. parodė, kad jis kaltinamuosius pažįsta. Su R. V. susipažino dirbdami Vilniuje, ilgą laiką buvo draugais, jis buvo ilgalaikis klientas. K., kartu su R., taip pat buvo pažįstami tomis pačiomis aplinkybėmis. O M. pažįsta nuo vaikystės, buvo kaimynai. Jis, kaip advokatas, teikė paslaugas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. V. ir M. L. – jie visi buvo jo klientai. Jiems teikė teisines paslaugas pagal sutartis. Ikiteisminiame tyrime iškilo savotiškas „konfliktas“, nes jis, kaip advokatas, pagal Advokatūros įstatymą, negali atskleisti ko jo klausia žmonės ir ką jis jiems pataria. Bet tam, kad būtų aiškumas, jis stengėsi tą aiškumą įnešti ikiteisminiame tyrimui ir tyrėjams, stengėsi pasakoti arčiausiai tos ribos. Šitame procese jis norėtų paaiškinti, kad viską matė iš šalies ir kaip viskas atrodė. Durpynų karjerų eksploatavimo verslo pagrindinė idėja buvo R. V., nes jis buvo durpynų savininkas, turėjo (duomenys neskelbtini) durpynus, bet neturėjo jokios įrangos, technikos, durpynų eksploatavimui. Buvo pastebėta, kad yra teikiamos paramos išvystymui, tačiau paramos išvystymui R. V. neatitiko kriterijų, todėl suvedė jį su M. L.. Kadangi jis pažinojo M. L. kaip drausmingą, besikabinantį į įvairius verslus, buvo anksčiau jam prirodęs ne vieną verslą, todėl supažindino R. V. su M., kad reikėtų tokio, galinčio užtikrinti karjero eksploatavimą, ir tuo pačiu turinčio inžinierių žinių ir atitinkančio kriterijus. M. iš karto pasakė, kad jis tam negali skirti labai daug laiko, ir negalės, kad kažkas turės rūpintis papildomai. Todėl buvo pavaduotojas K., kuris išmanė verslą, ir R. dirbo toje pačioje srityje, ir gavosi taip, kad sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar tai R. V., turi leidimą durpyno eksploatacijai, turi patį durpyną ir gali kasti durpes, bet fiziškai neturi technikos. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, gavusi paramą, gali kasti durpes, nes turi įrangą, techniką. Tokiu bendradarbiavimo pagrindu jie tas durpes kasa, pardavinėja. Pardavinėja „(duomenys neskelbtini)“, kaip licenzijuotas gamtos išteklių gavimo subjektas, o bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ teikė kaip paslaugą, bendrovėje turėjo būti įdarbinti darbuotojai. Jo funkcijos buvo – kad jis turėjo pabandyti prižiūrėti ataskaitų pateikimą NMA (Nacionalinei mokėjimų agentūrai), atsakinėti į iškilusius klausimus. Per tą laiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V. dar turėjo atstatyti bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ į veikiančią būseną. Buvo suteikta avansinių paskolų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V. galėtų paruošti patį durpyną eksploatacijai, ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų teikti paslaugas, atvažiavęs su savo technika. Toks veiksmas vyko, ir, jo požiūriu, tai atrodė perspektyvu. Ir jis pats buvo kaip investuotojas, R. V. ne kartą buvo skolinęs pinigų, matė tame didžiulį potencialą, nes yra trys veiklos rūšys, kurios visada kyla, t.y. energetika, maistas ir vaistai. Tai buvo energetinis projektas, kuris atrodė ypatingai perspektyviai, ir jį labai domino, ir gilinosi į tai. Viskas sustojo labai netikėtai, nes tas durpynas buvo įkeistas už R. V. prievoles DnB bankui, kuris kreipėsi į teismą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo uždrausti eksploatuoti durpyną, su tokiu motyvu, kad, išgaudami durpes, mažina įkeisto turto vertę. Dar buvo kreiptasi į teismą, kad panaikintų laikinas apsaugos priemones, kad leistų durpyną eksploatuoti, kad eksploatuojamas durpynas turi didesnę vertę, kai jame kažkas vyksta, nei jis yra apleidžiamas ir jis praranda vertę kaip daiktas. Pirmas teismas buvo sėkmingas, antras paliko apribojimą. Ir gavosi taip, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavusios paramą, nusipirkusios techniką, dar būnančios skolingos R. P., nebegalėjo dirbti, t. y. eksploatuoti durpyno. Teismo sprendimu veiklą sustabdė tame konkrečiame objekte. Dar buvo bandyta ieškoti alternatyvų su durpyno eksploatavimu, bet nepasisakė, ir tada iš pagrindinio kreditoriaus R. P. buvo reikalavimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ arba grąžinti skolą, arba jis paduoda į teismą, arba parduoti akcijas. Viskas pasibaigė tuo, kad buvo perleistos akcijos. Perleidus akcijas jis nebelabai ką žinojo, nes pasibaigė jo santykis su bendrove „(duomenys neskelbtini)“. Šioje vietoje buvo realus bankrotas. Toje įmonėje jis dirbo kaip advokatas, teikiantis konsultacijas, pagal teisinių paslaugų sutartį. Sutartis buvo, ir ne viena, vėliau buvo įgaliojimas teikti dokumentus NMA. Buvo teisinių paslaugų sutartis ir su R. V., nes jis buvo amžinai derybose su pirkėjais, pardavėjais. Kai vyko teismas, ir sprendė UAB „(duomenys neskelbtini)“, arba R. V. veiklos apribojimą, tam, kad išsaugoti veiklą, buvo sudaryta sutartis su durpyno savininku tam, kad atstovėti galimybę eksploatuoti durpyną. Su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, iš kur buvo perkama technika, dalį dokumentų rengė pati „(duomenys neskelbtini)“, jeigu kažkokių papildomų susitarimų reikėjo, tai galėjo rengti ir jie. Peržiūrėtos jų buvo tai tikrai, nes jos paskui turėjo būti teikiamos NMA, turėjo būti numatyta atsiskaitymo tvarka etapais. Projektą NMA ruošė pasamdyta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji teikė konsultacijas, o iš jų pusės, kaip kontoros, buvo darbas sužiūrėti ką jie paruošė kaip projektą, kas turi būti nupirkta, nes jie turėdavo suruošti paketą priduoti periodinei ataskaitai. Jų darbas buvo pateikti paraišką, o jie eigoje pažiūrėdavo, kad atitiktų darbuotojų skaičius, kad atitiktų kriterijus, kad nereikėtų grąžinti paramos. Reikėjo prižiūrėti skrupulingai.

Įmonės finansinius reikalus tvarkė buhalterė A. L., o sąskaitas teikdavo ir K.. Į buhalteriją jis labai nesigilino. Tiek, kiek susiję su pačios paramos administravimu, jam buvo svarbu, nes jie turėjo pateikti sąskaitas NMA, kad jos yra apmokėtos. Visi apmokėjimai, pavedimai buvo teikiami, jam svarbu buvo tai sužiūrėti, o visa kita jam nebuvo aktualu.

Pas jį galėjo būti banko prisijungimo duomenys, generatorius, kiek buvo poreikis atlikti paslaugą, suadministruoti, sugeneruoti apmokėjimus. Jeigu buvo pavesta tas operacijas atlikti jam, tai ir jis galėjo jas atlikti, nes santykių tarp kliento ir advokato būna visokių. Investavo savus pinigus. Prieš tai buvo skolinęs tiesiogiai pinigus ir asmeniškai R. V., nes R. V. sugebėdavo charizmatiškai pateikti veiklos planą, ir įtikinti, kad jis yra tikrai efektyvus. Jam kaip advokatui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atrodė patraukli investicija, įspūdinga įmonė, kuri gauna ES paramą, perka naują techniką, eksploatuoja. Matė sutartį, kad pajamos garantuotos. Tačiau iš kažkokių pinigų jiems reikėjo pradėti tą veiklą. Tuo metu pas jį laisvų pinigų buvo, atrodė logiška investuoti ir dirbti su juo. Ir dabar tą daro, kai mato kokios yra galimybės versle. Jeigu prafinansuoji verslo subjektą, paskolini pinigų, atsiranda lojalumas. Daug kas iš advokatų taip daro. Žino, kad liko negrąžintos pinigų sumos, buvo bankroto byloje pateikę reikalavimą. Sumų dabar mintinai neatsimena, jos buvo litais, paskui vertėsi į eurus, dalis buvo grąžinta, kai iš varžytinių per antstolius turtą perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie turėjo kažkiek proporcingai grąžinti. Kažkiek grąžino, bet grąžino ne bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, ne „(duomenys neskelbtini)“, ir ne R. V., o „(duomenys neskelbtini)“, kuri varžytinių pasekoje perėminėjo turtą. Apie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ steigimą, kieno iniciatyva ir kur ji buvo įsteigta, galima matyti iš VĮ Registrų centro duomenų. R. V. buvo idėjos autorius, o paskui, eksploatuojant durpyną, kad organizuoti operatorių, buvo pasitarta su M. L.. M. L. sutarė dėl savo sąlygų bendradarbiavimo šitame versle ir buvo priimtas toks sprendimas, įgyvendinant tą idėją. Tai buvo realus planas ir M. L. buvo realus planuotojas. Tai buvo susitarimas, reikalingas verslo projektui, buvo įsteigta operuojanti įmonė. M. L. vaidmuo buvo toks, koks buvo susitarta įmonės veikloje. Jis pasakė, kad turi keletą savo atskirų verslų, todėl jis negalės viso savo laiko skirti, kad jam turėtų būti skirta pagalba ir technologų, ir samdomų darbuotojų. Tokia ir buvo. Dar buvo M. L. įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Į jų advokatų kontorą kartais kreipdavosi asmenys, pvz. vyresnio amžiaus vokietis, kuris sakė, jog išeina iš verslo, neturi šeimos, nori kaip sūnui kažkam perduoti įmonę. Matydamas M. L. geras savybes, nes jis buvo jam pažįstamas, pakvietė jį, gal jam bus įdomu. M. kažkiek mokėjo ir vokiečių kalbą, tai jie bendravo, dirbo. Jis truputi pakonsultuodavo teisiniais klausimais. Jie vykdė veiklą. Žino, kad po kažkurio laiko vokietis visiškai pasitraukė, bet jis nežino kas vyko toliau. Tai nebuvo ta viena įmonė, žino, kad jis buvo verslus žmogus, turėjo galbūt kaimo turizmo verslą. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ girdėta. Jeigu tai yra susiję su teisinėmis konsultacijomis, kurias jie teikia, susijusiomis su NMA parama, tai buvo jų parekomendavimas, nes verslo planas yra paruoštas „(duomenys neskelbtini)“, o kaip jį įgyvendinti, jie galėjo pasiūlyti, parekomenduoti. Žino, kad pradžioje buvo pasirinkta viena technika, bet ji buvo brangoka, tada žiūrėdami į paramos lentelę, kiek tos paramos ateina, kad geriau imti pigesnę techniką, daugiau jos nupirkti už tą pačią paramos sumą. Dar buvo technologas, kuris konsultavo, kokios įrangos reikia. Jis, kaip teisininkas, tam pritarė, kad racionaliau yra pirkti pigesnę įrangą, negu vieną brangų ir neužtikrinti veiklos. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-28 PVM sąskaitos-faktūros, serija AGR Nr. 024 (T. 9, b. l. 162), dėl 2012-12-07 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų Nr. 01, Nr. 02, Nr. 03 (T. 7, b. l. 138-140) dėl nesurinkto paviršinio sluoksnio pirkimo už 403 260 litų. Jo darbas buvo visų reikalų dokumentinis paruošimas, kas susiję su NMA. Kokios konkrečiai čia paslaugos buvo suteiktos, tai galėtų daugiau pasakyti kažkas iš durpyno, nes jis durpyne yra buvęs tik vieną kartą, kai buvo NMA patikra. Jis žino, kad buvo atliekami durpyno paruošimo darbai, nežino kas fiziškai juos atlikinėjo, nežino kokia įmonė atlikinėjo. R. V. tą tikrai darė, ar jis per UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar per UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino.

(Prokuroro prašymu, liudytojui parodomi byloje esantys dokumentai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-28 PVM sąskaita-faktūra, serija AGR Nr. 024 (T. 9, b. l. 162), 2012-12-07 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai Nr. 01, Nr. 02, Nr. 03 (T. 7, b. l. 138-140) dėl nesurinkto paviršinio sluoksnio pirkimo už 403 260 litų).

Pirkėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, Pardavėjas – „(duomenys neskelbtini)“. Kaip supranta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė tą paslaugą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Tikrai neatsimena, kad būtų kažką panašaus ruošęs. Tokių sandorių jis tikrai neatsimena. Tačiau, pažiūrėjęs į dokumentus, gali bandyti logiškai paaiškinti, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo įrangą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrangos neturėjo. Bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalas buvo paruošti visą tą durpyną eksploatavimui. Pvz. apvadinių kanalų gilinimas, baralinių kanalų gilinimas, Midifrost augmenijos smulkintuvų valymas, tai yra įranga, kurią turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir galėjo teikti paslaugą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Dėl 85 500 kubinių metrų nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio pirkimo-pardavimo sandorio, šitas dalykas yra galimas, nes tas paviršinis sluoksnis nėra labai kokybiška durpė, netinkamas pardavimui kaip substratas, anksčiau jis buvo vežamas ir parduodamas deginimui. Konkretaus sandorio, kaip ir kur išvežtas, neatsimena, bet taip tikrai galėjo būti. Jis asmeniškai šito sandorio neiniciavo ir jame nedalyvavo, ir nieko nematė. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų teikimo už 2012-12-01 – 2012-12-31 laikotarpį, PVM deklaracijos 2013-01-21, 2013-03-06, 2013-07-15 ir 2013-08-02. Jis konkrečiai neatsimena, ar klientas jo ko nors klausė. Jeigu yra ūkinių operacijų neatitikimai, taisymai yra galimi. Penkis metus VMI leidžia taisyti. Bet jis tikrai neatsimena, kad būtų buvę kažkokių taisymų. O teikti deklaracijas buvo ne jo darbas. Paprastai tokius dalykus daro buhalterė. Buhalterei tuos duomenis teikia tas, kas turi ūkines operacijas atspindinčius dokumentus. Šiuo konkrečiu atveju neatsimena ar buvo kažkam teikę PVM sąskaitą-faktūrą. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos R. V.. Apie tai, ką jis atsimena iš bendro, tai R. V. ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ poreikis buvo sutvarkyti durpyną, kad jis atitiktų ir jame galėtų būti vykdoma eksploatacija, nes jis buvo apleistas. R. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kažkuriuo laikotarpiu jie keitėsi, jiems reikėjo tai padaryti ir, kiek jis atsimena, paskolos ir buvo tam skiriamos, kad paruoštų veiklos vietą, tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų eksploatuoti tas durpes. Jeigu R. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutvarkys, tai veiklos negalėsi vykdyti. Interesų priešpriešos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V. nebuvo, buvo vienas interesas – kad veiktų visas tas mechanizmas per dvi įmones, vienas kitam padėdavo. Tas paskolos sutarčių užtikrinimas ir buvo, kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi pinigų, bet dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų neturi, nevyksta veikla, tada yra nelogiška. Tada tos paskolos galėjo būti suteiktos, kad būtų įrengtas tas durpynas. Žinojo, kad R. V. visada turėdavo skolų. Dėl tų jo skolų tas visas projektas ir sužlugo, nes bankas nebesulaukė ir užblokavo veiklos vykdymą. Šitos paskolos sutarties su R. V. iniciatoriumi nebuvo, paskolos sutarties neturi kaip inicijuoti, jis teisininkas, teikia konsultacijas. Tai yra įmonių interesas, o ne jo, kaip advokato, kad įmonė skolintų vienam ar kitam. Jis, kaip teisininkas, gali tik pasiūlyti problemos sprendimo būdą, o ne kažką inicijuoti.

Apie K. Š. kreditorinio reikalavimo perleidimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, net jeigu ir kreipėsi kažkas patarti kokiu klausimu, tai tiek metų praėjus tikrai neatsimena. Tikrai neatsimins kokiame sandoryje dalyvavo. Jeigu į jį kreipėsi klientai, tai galėjo patarti dėl sprendimo, o inicijuoti neturi jokio intereso. Tikrai neatsimena, ar buvo kažkoks patarimas. Dėl verslo planų, sudarytų K. Š., yra girdėjęs, gal net ir matęs yra sutartis dėl verslo planų. Kadangi K. demonstravo gerus vadybinius sugebėjimus, jis, būdamas gyvai, atlikinėdavo nuskaičiavimus, jam yra tekę matyti K. parengtus paskaičiavimus, kiek eksploatuojant galima gauti pajamų, kad mažėtų skola, paskola. Ir tai buvo paremta ne mąstymu, o realiai durpyne vykstančiais procesais. Tikrai atsimena, kad jie rėmėsi tokiais skaičiavimais, ir kad buvo rengti verslo planai, o detales atsimena tik bendrais bruožais. Atitinkamai tas pats buvo ir bankams. Su banku įtampa ruseno, nes buvo įvedimas į eksploataciją, pajamų gavimas prasidėjo, o bankui visą laiką įkeistas daiktas. Ir bankas kažkiek paklausinėdavo, ir R. V. nuolat ieškodavo investuotojų, kad kažkas ateitų ir išpirktų iš banko, bet ne visai sėkmingai. Tikrai visada buvo verslo plano realių skaičių klausimas ir tą K. darydavo. Kiek planai buvo realizuoti gyvenime jis nežino, tai fakto klausimas, o jam buvo svarbi jo popierinė versija. Gali būti, kad jie buvo pateikti Citadelės bankui, Swedbankui, daugiau žino R. V.. Buvo kreipiamasi ne tik į bankus, bet ir į verslo subjektus, fizinius asmenis, kad iš esmės jau veikiantį projektą kažkas refinansuotų. (duomenys neskelbtini)s buvo gana drastiškai nuteikęs – viską stabdyti ir uždrausti veiklą, todėl buvo ieškoma alternatyvų. Kaip tik ten veikė K. ruošiami planai. Atsimena tai, kad buvo R. V. nusipirktos durpės, matė dokumentus. Toks sandoris buvo ir buvo R. V. išpirktos iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kadangi tai buvo didelis pirkimas. R. V. priklausiusią durpyno (karavano) dalį įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad turėtų savo galimybę išsivežti, eksploatuoti, parduoti. Buvo priimtas toks sprendimas, visų detalių neatsimena. Jis nedalyvavo, kai jis išpirko iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, jis matė tik dokumentuose. Dėl paskolos sutarties R. V.. Pinigus R. V. pervedė neatsimena kas, jeigu buvo tokia kliento valia, tai galėjo pavedimą padaryti ir per jų kontorą. Jeigu sudaromas sandoris, jų iniciatyvos čia būti negali. Tikrai neatsimena, ar sutartį tarp paskolos gavėjo R. V. ir paskolos teikėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ peržiūrėjo, bet jeigu konsultavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai gali būti kad žiūrėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai matydavo, žiūrėjo, nes jos buvo teikiamos NMA. Gali būti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirinkta kaip konkurso laimėtoja, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai savo lėšų projekto išvystymui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė tokį veiklos modelį. Taip daro visi, kas gauna paramą, kad technikos tiekėjas, matydamas, kad tu gausi ES paramą, tave prafinansuoja, suteikia paskolą, tada tu nusiperki įrangą ir iš grįžusios ES paramos grąžini tiekėjui. Tas buvo pasiūlyta paties R. P., nes kitu atveju tas projektas nebūtų išvažiavęs. Tas buvo daroma viešai priimtu metodu. Negali pasakyti skaičiais, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinusi. Neatsimena kiek procentų buvo metinės palūkanos, bet tikrai žino, kad labai rinktis ten negalėjai, nes tas sąlygas nustatė pati UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai arba iš viso nedarai, arba priimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąlygas, tos derybos nelabai galimos. Dabar neatsimena už kiek jis skolino, bet ir jis turėjo turėti finansinį interesą, nes skolini tam, kad kažką uždirbti. Šitas projektas jam atrodė pakankamai įspūdingas ir perspektyvus, galbūt R. sugebėjo jį gerai pristatyti.

Kai įmonė veikia, dažnai taip būna, kad įmonė būna skolinga vienam, bet įmonė, veiklos užtikrinimui, paskolina kitam. R. V. buvo pagrindinis subjektas, dėl kurio tas verslas galėjo judėti, nes jis turėjo durpyną. Jeigu jam buvo būtina įrengti tą durpyną, paruošti jį eksploatavimui, tai tu žiūrėsi savo interesą ir stengsiesi, kad durpynas būtų geriau parengtas, nei grąžinti paskolas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir neturi ką veikti, nes tavo technika stovi, nes neįrengtas durpynas. Dėl to buvo ieškomas tas balansas. Tas balansas buvo toks, kad apsimoka mokėti palūkanas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir per tą laiką įrengti durpyną, jį eksploatuoti, iškasti durpes, jas parduoti ir gauti pajamas. Šitoje vietoje veikia tokia verslo logika – kad naudingiau yra stengtis užtikrinti veiklą. Iš sąskaitų matosi, kad įranga buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kiek žino ten dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o atsakingas asmuo buvo R. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios savininkas buvo R. V.. R. V. turėjo krūvą skolų, ir jeigu jį spaudė bankas, ar grasino dėl skolos nesumokėjimo, ar spaudė kreditorius ir grasino areštu, tai R. V. buvo būtina grąžinti skolą kažkokiam kreditoriui, kad neužblokuotų jo veiklos. Taip ir įvyko šioje byloje, kad bankui nepamokėjus įmokų, bankas užblokavo veiklą. Matyt jis pervedė ne bankui, o kažkokiam kreditoriui, kuris irgi grasino apriboti veiklą, uždėti areštą. Sunku būtų pavadinti verslo planu tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2012-12-10 d. gavusi ES paramą, po kelių dienų pervedė skolą R. V. kreditoriui, kad atidavinėsi pinigus savininko kreditoriams. Bet, įgyvendinant verslo planą, kad būtų eksploatuojamos durpės ir tas objektas veiktų, gal būt nebuvo kitos išeities. R. V. turėjo daug skolų, o dėl paskolos užtikrinimo R. V. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, vertinimus jis ir pats matė, pats durpynas, tokio dydžio, jis buvo vertas kelių milijonų, septynių ar kažkiek, įkeistas buvo už du milijonus, tai ta vertė buvo daugiau nei pakankama, kad esant „avarinei“ situacijai iš jo bus galima išsiieškoti. Be to, R. V. buvo ta asmenybė, kuris užtikrino tos veiklos tęstinumą, pasirašydamas sutartį, kad galėtų eksploatuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskolos užtikrinimas atrodė pakankamai saugus. Tai dar nereiškia, kad jis negrąžino paskolos, nes tas durpynas ir šiai dienai pardavinėjamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri gavo milijoninę paramą, likimas toks, kad buvo išreikalauta iš kreditoriaus parduoti akcijas. Jis tokio fakto, kad 220 000 buvo pervesta R. V. kreditoriams, negali atsiminti. O jeigu sandoris yra su tikrais parašais, ir jo niekas neginčijo, tai nėra jokio skirtumo, vadinasi tokia buvo kliento valia. Jeigu pinigai yra dviejų klientų, tai tada būtų tokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ valia. Yra direktorius, yra atstovai, įgalioti asmenys. Tas, kas pasirašė, tas ir priėmė tokį sprendimą. Šitoje dalyje bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo tas, kas pasirašė sandorį. Nežino kas vadovavo kasdienei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai. Jo darbas buvo teikti konsultacijas ir atstovauti tą dalį, kas susiję su NMA. M. nuo pat pradžios veiklos buvo nurodęs, kad jis neskirs tam laiko, o ten vietoje buvo direktoriaus pavaduotojai K. Š., R. V., kurie tvarkėsi, nežino kaip konkrečiai jie buvo pasiskirstę darbais. Gaudavo pavedimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdyti sandorius, kiek tai buvo susiję. Dabar negali atsiminti iš ko konkrečiai gaudavo nurodymus. Tas, kas su juo buvo susiję, buvo visas bendravimas, dalyvavo M., R., kai reikėjo dalyvavo ir K.. Tikrai negali pasakyti, kad nurodymus duodavo tik vienas iš jų, ir dabar nebeatsimena. Tvirtina savo parodymus, duotus 2022-11-15 d., kur buvo apklaustas kaip liudytojas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas buvo M. L., jis ir vadovavo šios įmonės veiklai, ir atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus funkcijas. Tą žodį „fiktyvus“ jis išgirdo iš M. kolegų, t. y. kad jis buvo direktorius, dėjo parašus, kad jis yra fiktyvus. Koks jis gali būti fiktyvus? Gal nebuvo daug jo funkcijų, jis nedirbo 40 valandų per savaitę šitoje įmonėje, nes turėjo kitų verslų, bet buvo funkcijų pasiskirstymas ir jis dalyvavo tiek, kiek spėjo. Steigiant įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jo pusės galėjo būtų konsultacijos teikimas. Negirdėjo iš R. V. tokio prašymo, kad jis pageidautų būti šitos įmonės steigėju. Neturi tokių duomenų, ar R. V. pageidavo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku. Nežino kokios teisinės sutarties pagrindu R. V. dalyvavo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis dėl bendradarbiavimo ir durpių kasimo, o bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jis galėjo būti įdarbintas pagal darbo sutartį, bet fiziškai jos neatsimena. Mano, jo interesas toje bendrovėje buvo toks, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbtų gerai, nes šita bendrovė eksploatavo jo durpyną, išgautas durpes UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodavo. Tai jo interesas buvo toks, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbtų gerai, o jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, galėtų pardavinėti durpes pagal sutartį. Taip supranta, kad jo interesas buvo daugiau dėl bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gauti naudą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. V. buvo idėjos autorius. Kadangi R. V. buvo to durpyno savininkas, todėl tas durpių verslas buvo jo pagrindinė idėja, kad durpyną galima eksploatuoti. Jis įrengia durpyną ir jo eksploatacijai samdo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kuri turi jau įrangą. Kadangi jis buvo to durpyno savininkas, tai tik jo dalyvavimas leido tam verslui judėti. Negali pasakyti kokios R. V. pareigos buvo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Žino, kad jis važiuodavo į durpyną, kad durpynas veiktų, t. y. iš vienos pusės jo, kaip durpyno savininko, interesas buvo pardavinėti durpes, iš kitos – įrenginėti, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai atliktų funkcijas, išvalytų durpyną, atliktų tą paslaugą. Negali atsiminti ar R. V. buvo sudaręs sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Nežino ar jis buvo atsakingas už finansus bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu bet kuriam teisininkui klientas duotų žodžiu nurodymą atlikti pavedimus bendrovės vardu, tai nėra nurodymas. Jeigu yra sandoris, sutartis, kaip šiuo atveju su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra tokia kliento valia. Jis, kaip teisininkas, žodiniais pavedimais nesivadovauja, taip pat ir R. V., ir negali būti žodinių nurodymų nei iš R. V., nei iš M. L., nei iš K. Š.. Gali veikti tik sandorio, sutarties pagrindu. Jeigu turėjo tokį pavedimą, ir pas jį buvo palikta mokėjimo priemonė, tai galėjo būti, jog atliko pavedimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo priemonę duoti jam galėjo bet koks asmuo, kas ją turėjo, kam ji buvo išduota. Vieną mokėjimo priemonę gali turėti direktorius, bet gali turėti ir kitas įmonės žmogus. Šiuo konkrečiu atveju neatsimena kas ją davė, mano, kad ją turėjo direktorius. Nežino kaip buvo iškelta bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla ir kaip šios bendrovės dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Jo žinojimas pasibaigė ties tuo, kada akcijos buvo išreikalautos iš M. L., kadangi įmonė turėjo skolų ir negalėjo atsiskaityti, įmonės veikla buvo užstrigusi, kada pagrindinis įmonės kreditorius nustatė tokį ultimatumą, ties tuo pasibaigė ir jo žinios. Šiuo konkrečiu atveju jis neatsimena, ar jis asmeniškai yra perdavęs bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, bet jeigu būna kažkas perduodama, tai būna daromi sąrašai, pateikiamas bylų aprašas, sandoriai. Nežino kur buvo laikomi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, pas jį kontoroje buvo laikomi tie dokumentai, kas susiję su NMA parama. Kiek reikėjo, tiek jų turėjo. Mano, įmonė antspaudą tikrai turėjo. Žino, kad kartais, kai reikėdavo antspauduoti dokumentus ruošiant pridavimui, tai antspaudas yra buvęs ir pas juos kontoroje, bet kur jis buvo pastoviai laikomas, saugomas, jis nežino. Įmonės kontora buvo registruota (duomenys neskelbtini) rajone. Jis dirba kontoroje ir pats nevažiuodavo paimti antspaudo. Nežino kas jam atveždavo antspaudą, galėjo arba M., nors jis pas juos užsukdavo labai retai, arba pavaduotojas, bet neprisimena. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) metais, šie duomenys yra byloje. Adresas (duomenys neskelbtini), jam yra žinomas, nes jis su M. kilę iš to kaimo. Žino, kad (duomenys neskelbtini) yra pastatas, kuris kažkada priklausė ŽŪB, kuri davė sutikimą bendrovės registracijai, kad ten būtų įregistruota buveinė. Sutikimas buvo duotas raštu. Jis pasirūpino, kad buveinė būtų registruota toje kaimo vietovėje ir kad būtų duotas sutikimas. Šitą adresą surado jis. Kadangi tai buvo vienas iš variantų, kad greičiau būtų, žino, kad juridinis asmuo sutikimą gali duoti raštu, buvo greitesnė procedūra. Pastatas priklauso (duomenys neskelbtini) ŽŪB, kurios pirmininke buvo jo mama. Gerbiamo M. advokatai pateikė jam ieškinį, kad jis padarė žalą tuo, kad jis konsultavo įmonę, ir visa žala, kuri bus priteista iš M. šioje byloje, jeigu bus priteista, jie regreso tvarka reikalaus iš jo. Jis negali duoti parodymų prieš save ir galėtų iš viso atsisakyti juos duoti. Dėl paties sandorio su „(duomenys neskelbtini)“ dėl technikos pirkimo. Jeigu buvo poreikis, tai dalyvaudavo derybose dėl įrangos pirkimo. Sandorio dėl įrangos pirkimo derybose yra dalyvavęs kaip teisininkas, kad suderinti sandorį, kuris tiktų ir pagal pateiktą projektą, ir būtų finansuojamas. Šitos bendrovės buhalterinę apskaitą vedė A. L., t.y M. L. sesuo. Galėjo būti, kad jam yra tekę išimti šitos bendrovės banko operacijų išrašus, nes tai reikalinga priduodant paraiškas dėl paramos, kad atsiskaityti, jog pinigai už tą techniką tikrai buvo sumokėti ir už ją atsiskaityta. Galėjo būti, kad ištraukdavo banko operacijų sąskaitas, tik negali atsiminti ar tai darydavo pats asmeniškai.

Įmonės direktoriumi buvo M. L., buvo pavaduotojai, todėl tikrai nežino kas šitoje bendrovėje spręsdavo klausimus dėl atlyginimų mokėjimo, dėl atlyginimų dydžio, jis tokių sprendimų negalėjo priiminėti. Jo žinioje duomenys apie technikos kiekį, jos registracijos dokumentus, buvo nuo jų nupirkimo, nuo 2012 metų, kai buvo įgyjama ir buvo pateikiama ataskaita NMA. Jie turėjo būti nufotografuoti, nukopijuoti ir nusiųsti NMA. Elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) kažkada naudojosi. Norėtų pamatyti 2012-06-11 d. buhalterės A. L. laišką, rašytą šituo elektroniniu adresu. (liudytojas apžiūri dokumentą prokuroro kompiuteryje). Kodėl jo buhalterė klausia „ar jau nusprendei, kokius atlyginimus „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams mokėsi? Iki penktadienio reikia perduoti pranešimus, sumokėti Sodrai...“ reikia klausti jos pačios. Iš NMA buvo toks reikalavimas, kad būtų priimtas atitinkamas skaičius darbuotojų, ir jiems mokamos algos, ne mažiau kažkiek. Tai jam, kaip teikiančiam ataskaitas NMA, buvo būtina pateikti lentelę. NMA projekte buvo reikalavimas įdarbinti kažkiek darbuotojų ir nustatyti galimą atlyginimą. Gali būti, kad ji to nematė darbo sutartyse, o jie tuos dokumentus turėjo, buvo reikalinga juos turėti, nes NMA pateikinėjo ir darbo sutartis, ir įdarbinimą. Kaip matyti, pranešimus ji pateikinės per M. banką. Nežino kodėl ji taip parašė, bet jis atlyginimų nei galėjo mokėti, nei mokėjo, nes jie teikė konsultaciją, o ne pinigų išmokėjimą. Dėl 2012-08-03 d. laiško į tą patį adresą, kuriame A. L. rašo, kad tiek reikia pervesti Sodrai, tiek pervesti VMI, prisegė darbo užmokesčio žiniaraštį, ir prašo atsiųsti banko išrašus nuo liepos mėnesio, ir sako, jog kitą savaitę nebetrukdys (liudytojas apžiūri dokumentą advokato kompiuteryje). Negali atsiminti ar jai siuntė banko išrašus pagal jos prašymą, jeigu turėjo, tai galėjo nusiųsti, nes jų bendravimas su buhaltere buvo pakankamai intensyvus, nes ji turėjo paruošti ir finansines, ir mėnesines ataskaitas tam, kad būtų pateikti. Tai, kad teisines paslaugas teikiantis advokatas turi prisijungimus prie kliento banko sąskaitos ir siunčia jam išrašus, tai yra teisinės paslaugos, jis ir dabar tą daro savo dideliems klientams, kurie pasitiki advokato paslaugomis, priežiūra. Teisinės paslaugos gali būti bet kas, jeigu tai yra kliento užsakymas ir jam to reikia, ir sutinka už tai mokėti pinigus. Verslo sprendimus priima vadovas. Operavimas banko sąskaita yra teisinė paslauga, jeigu klientas pasirenka kaip vieną iš paslaugos būdą. Elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) jis nesinaudojo, bet žinojo, kad jis toks buvo, buvo atidarytas įmonės susirašinėjimui ir įmonė juo naudojosi. Jam šis pašto adresas nebuvo reikalingas, nežino kas juo naudojosi. Be M. L., jam tekdavo bendrauti su K., su R. ir su technologu, kuris konsultuodavo pasirenkant įrangą, patardavo, kokia įranga turėjo būti perkama pagal verslo planą. (duomenys neskelbtini) yra jo elektroninio pašto adresas. Juo naudojasi. Dėl 2014-02-25 d. A. L. elektroninio laiško dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotų traktorių (liudytojas apžiūri dokumentą advokato kompiuteryje). A. L. klausia apie tai, kiek yra registruotų traktorių įmonėje, nes jie žinojo tą informaciją. Tokią tikslią informaciją jie teikė ir NMA, darė kopijas su visais registracijos dokumentais. Mano, kad M. žinojo kiek yra traktorių, kaip jis galėjo nežinoti.

Dėl Advokato etikos kodekso 11 str. 4 d., kuri tiesiogiai advokatui draudžia skolinti, turėti finansinių sąsajų, sudarinėti sandorių su savo klientais. Šitoje vietoje jam neteko susidurti su problemomis. Tokių paskolinimų tikrai papuola ir skolina. Tai vienas iš metodų santykio su klientu užtikrinimui. Tai yra paskola, civiliniai santykiai ir nieko tame blogo nematė. Jo paslaugos, kurias teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo atlygintinos, jos buvo atlygintos, vieną kartą išrašė sąskaitą, nes buvo tokia mintis, kad įmonė turi įsivažiuoti, gauti pajamas, kad tai projektas į ateitį. Sąskaita buvo išrašyta, nežino ar ji buvo apmokėta, ar įvyko išieškojimas. Byloje turi būti duomenys, kada sąskaita buvo išrašyta, bet, mano, tada, kai situacija prastėjo ir buvo aišku, kad gali būti problemų su atsiskaitymu. Tam momentui, kuomet įmonei jis skolino pinigus, jokio apmokėjimo už savo paslaugas iš įmonės nebuvo gavęs. Reikia žiūrėti datas, kada tos sąskaitos buvo išrašytos. Ta sąskaita, kuri buvo išrašyta, buvo apmokėta, sumos tikrai neatsimena Dėl banko sąskaitos. Net iš A. laiško matosi, kad prieigą prie banko turėjo M. ir, jeigu jiems buvo pavesta atlikti kažkokias konkrečias paslaugas, tai galėjo būti jiems pavesta. Jis nieko blogo nematė tame, kad kliento pavedimu atlikti kokią funkciją. Jog fiziškai buvo jungiamasi iš jo kontoros IP adreso, jis negali dėl to ginčytis. M. jo kontoroje yra buvęs keletą kartų. Nežino kiek kartų jam reikėjo jungtis, jis turėjo prisijungimo prie banko, per jo banką tvarkėsi ir A. L., galėjo daryti pavedimus, M. atvažiuodavo į kontorą, arba galėdavo duoti pavedimą atlikti kokią funkciją. Pati asmeniškai A. prieigos neturėjo, ji jungėsi per M. prieigą. Jam asmeniškai šitos įmonės mokėjimo instrumentai galėjo būti palikti. Jeigu klientą tenkina ir jis duoda leidimą atlikti tokį pavedimą, tai nemato tame nieko blogo. Apie tos įmonės pardavimą žino tiek, kai šitos įmonės veikla sustojo, kai buvo uždrausta vykdyti veiklą R. V. durpynuose, darbuotojai buvo, technika buvo, o veiklą vykdyti nebuvo galima, tada pagrindinis kreditorius R. P. nurodė, kad arba grąžina skolą jo įmonei, arba parduoda akcijas jo nurodytam žmogui. Įmonei nebuvo iš ko rinktis, todėl buvo priimtas toks sprendimas. Nežino nei vardo, nei pavardės to žmogaus, kam buvo parduotos akcijos, R. P. surado ir nurodė tą asmenį. Šitame pokalbyje jis asmeniškai nedalyvavo, jam buvo pranešta, kad turi būti priimtas toks sprendimas, jis kaip įmonės teisininkas, atstovas, ieškojo sprendimų. Jau po sandorio sudarymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuomet buvo įgyta technika, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jam yra tekę lankytis, kada buvo derinamos sutarčių sąlygos, pas R. P. kabinete. O po sandorio suderinimo neatsimena ar lankėsi. Neatsimena kiek kartų esu ten buvęs. Galėjo būti tik kokie du kartai. Faktas, kad nevyko sklandžiai atsiskaitymai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pradelsimai. Atsiskaityta turėjo būti pilnai, nes kai perkama technika pagal NMA reikalavimus, už ją finansavimas ateina tik tada, kai yra atsiskaityta pilnai. Už bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ techniką buvo pilnai atsiskaityta, bet liko paskolos sutartys pagal paskolas. Datų nežino, bet pabaigoje pagal jas atsiskaityti buvo pradelsta, liko skolos. Neatsimena tokių dalykų, kad bendrovės mokėjimo instrumentus asmeniškai būtų perdavęs R. P.. Tai nesąmoningas reikalas būtų toks R. P. reikalavimas mokėjimo instrumentą palikti pas jį, kad tai būtų kaip garantas, kad su juo bus atsiskaityta. Yra direktorius, disponuojantis tais dokumentais. Jis nežino tokio atvejo.

M. L. sutiko dalyvauti šitame projekte, būti vadovu, akcininku, nurodė, kad negalės skirti daug laiko kaip vadovas. R. L. buvo vadovas, turėjo visus įgalinimus pasirašyti sutartis, priiminėti sprendimus, o kiek jis fiziškai laiko tam skyrė jis nematė ir neskaičiavo. Įmonėje buvo pavaduotojai, kurie užtikrino veiklą, ir ta veikla vyko. Jis, spręsdamas teisinių paslaugų teikimo klausimus, bendravo su visais, su M. L. buvo sprendimų priėmimas, sandorių sudarymas. Kas liesdavo paramos visa tą, buvo tokia „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikė konsultacija. Buvo K. Š., kuris pranešdavo dėl darbuotojų atrankų. Visada dalyvaudavo R. V., bet jo interesas buvo abipusis, jis per visur dalyvaudavo. Tokiame lygmenyje, kad įmonė veiktų, savo funkcijas visi buvo pasiskirstę. Kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paskolą R. V.. Apie tai, kad yra tokia situacija, kad yra toks R. V., kuris turi kreditorių, kurie gali užblokuoti durpyno veiklą ir visas gali sustoti, jis sužinojo iš R. V., nes jį pažinojo ir anksčiau, nes buvo ne vienas toks atvejis, kada tekdavo bandyti derintis, nes banko buvo nuolatos bandymas išpirkti kreditorinį reikalavimą, ir pirkėjų yra buvę, atsimena su R. V. teko bendrauti, tai jam visos tos aplinkybės buvo žinomos iš R. V.. Buvo žinoma, kad pas jį buvo tų finansinių įsipareigojimų ir jo tai nestebino. Ir kaip vienas iš veiklos būdų nusimatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaudamas pajamas, galės tas skolas grąžinti. Tokį sprendimą, kad tokiu būdu tęsti įmonės veiklą ir užtikrinti veiklos tęstinumą, galėjo būti R. V. iniciatyva. Matomai R. V. pristatė problemą, kad potencialiai gresia areštai iš jo kreditorių. Tas sprendimas buvo naudingas įmonei, R. V., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų paskutinis subjektas, kuris užsitikrina, kad tikrai tas projektas veiks, galės vykdyti veiklą. Naudingiausia galimai buvo R. V., įmonei, kad neužblokuotų gavybos. Šioje byloje negalima spręsti ir nėra reikalo spręsti, kas būtų, jeigu R. V. nebūtų suteikta paskola, ir jis nebūtų pamokėjęs kreditoriams, ar tai buvo reali grėsmė, kad kreditoriai galėtų užblokuoti. Įmonė sustojo, nes kreditoriai užblokavo. Mano, būtų užblokuota dar anksčiau, jeigu nebūtų buvę tų paskolų. Atsakymas guli pačios bylos medžiagoje. Ar tas sandoris bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ yra žalingas ar naudingas? – ekonominės logikos jis mato tame, kad įmonė tuo sandoriu užsitikrino veiklą, aišku blogai, kad įmonė neatgavo pajamų, bet tas durpynas dar likęs neparduotas, tik viskas išsitempę laike. Dėl bankinių instrumentų, kuriais jis jungdavosi prie „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų. Jeigu jie buvo palikti pas jį, tai galėjo būti taip. M. L. galėjo duoti jam tokius pavedimus, jeigu sandoriai sudaryti, pateikti, ir nurodyta atlikti kokį veiksmą. Neatsimena konkrečių faktų, ar buvo kitų asmenų, kurie jam duodavo nurodymus, prašymus atlikti pavedimą. Jo veikimas buvo labai siauras, jis koncentravosi ties sutartimis su NMA. Jis gilinosi į tai, kas jam buvo įdomu, ir pačios technikos specifikacija, kadangi jie buvo kilę iš kaimo, jiems tai buvo įdomu. Ataskaitas NMA teikdavo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, buvo atskiras įgaliojimas ir teisinių paslaugų sutartis, bet jiems nelabai ji tiko, tai į Panevėžį veždavo su įgaliojimu. Kadangi veikė tik įmonės vardu, todėl apie tai, kad jis su generatoriumi jungsis per banką, žinojo direktorius M. L., kuris buvo pagrindinis jo paslaugų užsakovas, R. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo srityje, kiek susiję bendroje veikloje. Direktorius buvo M. L., o pavaduotojai buvo K. Š. ir R. V.. Atsimena, kad vartojo sąvoką „pavaduotojai“, bet nežino, ar buvo konkrečiai parašyta darbo sutartyje, M. buvo pakankamai užsiėmęs savo versluose ir jis mažiau dėmesio skyrė tiesioginei durpyno veiklai. Todėl buvo pavaduotojai, kurie prižiūrėjo durpyno veiklą, buvo atsakingi už išvežimą, atvežimą, darbuotojų priežiūrą. Tokie pavaduotojai buvo K. ir R... Kai teikdavo deklaracijas NMA, prie banko jungtis jam nereikėdavo, jis važiuodavo fiziškai į NMA, į Panevėžį. Jo niekas nelydėdavo, atvažiuodavo, pagal įgaliojimą pateikdavo sutartis, jie tikrindavo. Įgaliojimą pasirašė direktorius M. L.. Yra girdėjęs, kad yra kuro čekiai, kurie fiziškai atsiranda veikloje, ir darbo užmokesčio žiniaraščiuose, kuriuos surinkdavo K., kas vietoje bendraudavo, komunikuodavo su tais darbuotojais, nes būdavo visokių, kurie norėdavo gauti grynų pinigų. Kiek žino, NMA jiems teikdavo ataskaitas, reikėdavo parodyti, kad jie gavo algas, reikėdavo nešti žiniaraščius, visokius išrašus. O K., galbūt padaręs tos veiklos išrašus, matyt teikdavo buhalterijai. Negali pasakyti kokiu būdu K. Š. gaudavo pinigus, kuriuos išleisdavo darbuotojų algoms, mano, jeigu įmonė turėdavo sąskaitoje, tai grynų pinigų nevartodavo, neturėjo, gal pas K. pinigai ateidavo pavedimais.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas ir K. Š. teikė konsultacines paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ta įmonė, kuri parengė projektą NMA paramai gauti. Kai ta parama buvo teikiama, jie vaikštinėjo, atstovavo, su M. kartu važiavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nusamdyta tam, kad pakonsultuotų, paruoštų projektą NMA, apskaičiuotų, jiems turėjo būti pateikiami kažkokie pradiniai duomenys iš durpyno, kad pateiktų projektą NMA vertinimui. NMA vertinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat atstovavo ir paskui konsultavo priduodant. Jis buvo atsakingas už tai, ką jie pasako kokius dokumentus vežti, jis tuos dokumentus susirenka iš įmonės, traktorių registracijas, sudeda, sukopijuoja, nustatytai patvirtinus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultuodavo visą šitą eigą. K. Š. paskui, kai jau buvo realūs gavybos skaičiai, kai jau matėsi kiek perki, parduodi, kokios sąnaudos, tada jis pagal tą jau, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ sakė „mes pateikiame projektą, kuris yra popierinis“, nes jie nekasė durpių, nežinojo. O K. jau kasė, jau žinojo. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėjo pateikti projektą NMA, parama buvo gauta. Eiliškumas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakonsultavo, gavo pradinius duomenis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo būti pateikiamos licenzijos, tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ su M. pateikė projektą, tada buvo gautas finansavimas. Buvo trys etapai, išsimėtę laikuose. Kai jau buvo įgyvendinti etapai, tada prasidėjo darbas, kur dalyvavo ir K.. Jis, kaip ekonomistas-specialistas matė realius skaičius, išlaidas, pajamas, kaštus, ir tada jis pagal savo veiklą ruošdavo verslo planus, kurie buvo reikalingi ir naudojami tiek bankuose, tiek ir teisme, kur reikėjo apsiginti, kodėl tas eksploatavimas yra naudingas ir vertingas. Kiek atsimena, trimis etapais buvo perkama įranga. Per tris etapus buvo gauta įranga, kuri bus naudojama durpyne, po kiekvieno etapo palaipsniui jau buvo galima pradėti kažką daryti ir ruošti durpyną. Po trečio etapo, suvažiavus likusiai technikai, teoriškai jau galėjai pardavinėti durpes ir gauti pajamas iš durpių gavybos. Bet galėjo būti kliūtys – gamtinės oro sąlygos, kad gavęs įrangą dar negalėjai įvažiuoti. K. veikla prasidėjo daugiau po UAB „(duomenys neskelbtini)“. Manau, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruošto verslo plano turinys ir K. veiklos verslo plano turinys negalėjo būti vienodas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ darė projektą įrangos pirkimui, su paaiškinimu kas bus daroma su ta nupirkta įranga, o K. – kiek uždirbs jau veikiančioje „(duomenys neskelbtini)“, kiek gali surinkti durpės, iš kokio ploto, kiek pardavęs gauni pajamų, t.y. ekonominio skaičiavimo modelis, realaus verslo vykdymo modelis. Idėja buvo R. V., nes jis turėjo durpyną. Jis (liudytojas) investavo savo pinigų. Tą informaciją, kad R. V. nuolat turi kreditorių, žinojo, bet buvo ir DnB obligacijų byla, kur DnB, neturėdami licenzijos konsultavo investuotojus, R. V. buvo įkeitęs savo durpyną, gavęs papildomą paskolą, vyko ginčai, ar bankas turi atsakyti, ar ne, už neigiamas konsultacijas, ir kai kas prisiteisinėjo atgal. Tie procesai vyko, ir nors R. turėjo įsipareigojimų, buvo ir smulkesnių fizinių asmenų, ir juridinių, ir ta didelė skola, tai veiksmas virė. Kad toks veiksmas virė jis žinojo, pasišnekėdavo su R., bet jokiuose teismuose nedalyvavo. Šitas projektas jam atrodė įspūdingas tuo, kad praktiškai turi visą infrastruktūrą, ją tik reikia atnaujinti, nusipirkti naują įrangą ir ji gali būti greitai pelninga, ir padėti ne tik pačiam R. grąžinti skolas iš pajamų, bet, pakėlus paties durpyno vertę, gali jį parduoti daug brangiau. Tai atrodė kaip geriausias sprendimas dėl R. V. bėdų ir didžiulė verslo išvystymo galimybė. Jis tai vertino kaip perspektyvų projektą, nes energetiniai projektai yra perspektyviausi ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tų durpių buvo galbūt penki milijonai m³ ir jų pelningumas šiai dienai skaičiuojant verslo planus susidaro didelės sumos. Tas verslas užlūžo dėl to, kad sustojo gamyba. Gamyba sustojo dėl to, kad bankas uždraudė eksploatuoti durpyną. Bankas Luminor ar (duomenys neskelbtini)s. Durpynas buvo įkeistas už R. V. prievoles bankui. Kad sutarties sudarymo metu R. V. turėjo kreditorinių įsipareigojimų, jam buvo žinoma, nežinojo tikslaus skaičiaus, kad sumai 5 813 273,68 litus. Tas jo įsipareigojimų buvimas ne labai gąsdino, nes buvo matęs to durpyno vertinimą, kuris tikrai buvo didesnis. Tą durpyną sutvarkius ir pradėjus eksploatuoti jo vertė dar didėjo. Nežino kokiems jo kreditoriams buvo pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai. R. M. buvo eilinė R. V. kreditorė. Dėl R. V. mamos O. V., galėtų pasakyti pats R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“, matomai, taip pat buvo vienas iš R. V. kreditorių. Matomai šie kreditoriai buvo iškėlę grėsmę, kad areštuos visą R. V. turtą, arba paleisti išieškojimą, turto pardavimą. Pervedus pinigus kreditoriams, sumažinus kreditorinius reikalavimus, tikrai sumažėja rizika tokios veiklos. Žino, kad iš tų paskolų dar buvo dedama į durpyno renovaciją, atstatymą ir kūrimą. Nežino kodėl pinigai buvo pervesti per mamos asmeninę sąskaitą. Dėl sutarties, sudarytos 2012-12-19 d. metams laiko. Iki 2016 metų nieko nedarė, kad išsiieškoti, nes nebuvo kažkokio tokio valinio sprendimo. Matomai buvo tikima tolesne įmonės veikla. R. V. skolingas įmonei, išieškojimas tikrai nebuvo pradėtas, nežino kodėl susiklostė toks sprendimas. Negali dabar pasakyti kam priklauso tas turtas, bet jis yra dar neparduotas. Asmeniškai, vienašališkai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu jokių sprendimų nėra priėmęs, tokios kompetencijos neturėjo. Jis turėjo įgaliojimą pateikti dokumentaciją NMA. Tai buvo jo kompetencijos ribos.

Liudytojas V. G. parodė, kad iš kaltinamųjų yra matęs tik R. V., kai buvo aprodomas durpynas. 2016-09-15 d. Panevėžio apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, nemokumo administratoriumi buvo paskirta juridinis asmuo UAB „Ad. LT“, kurios vadovas jis yra. Pradžioje įgaliotu asmeniu buvo paskirtas K. U., bet jis, kaip administracijos vadovas, prižiūrėjo tą bylą. Pati esmė buvo tokia, kad pagal paskutinius išrašus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo G. C., gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, prieš tai dar buvo kažkoks Latvijos pilietis J. A.. Paskutinis iš lietuvių, kuris buvo įmonės vadovu, buvo A. Z.. Pagal įstatymą jie viską siunčia paskutiniam vadovui, buvo išsiųstos registruotos siuntos, bet jokių atsakymų nebuvo gauta. Tada kreipėsi į apygardos teismą dėl vykdomojo rašto. Išduotas vykdomasis raštas dėl dokumentų ir turto perdavimo buvo perduotas vykdyti antstoliui. Lygtai visiems buvusiems direktoriams buvo išsiuntinėti tie raštai. Pačiame administravime pagal banko išrašus buvo pateikę penkis ieškinius civiline tvarka, kam buvo pervestos lėšos. Dėl tų ieškinių atstovavo jų viena advokatė, kuri tuo klausimu galėtų daugiau pasakyti. Ieškiniai buvo pareikšti K. Š., R. V., O. V., R. R. ir M. L.. Su K. Š. buvo sudaryta taikos sutartis; iš R. V. visiškai patenkintas ieškinys; iš O. V. taip pat visiškai patenkintas ieškinys; su M. L. buvo sudaryta taikos sutartis; su R. R. ieškinys buvo netenkintas. Nebuvo perduoda jokių įmonės dokumentų. Jų įgaliotas asmuo buvo nuvykęs į vietą, bet nieko nerado. Toliau gavo informaciją iš tyrėjo, kad yra nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso supilti durpių karavanai. Vyko į vietą apžiūrėti tų durpių. Tie karavanai buvo ganėtinai seni. Kreipėsi į instituciją Kaune, į ekspertą, kuris nustatė tų durpių kokybę, kad jos yra niekam tikę. Po to buvo vykdomas tų durpių pardavimo procesas. Jos buvo parduotos už ganėtinai žemą kainą, nes jos buvo niekam tinkamos. Tuo procedūra buvo baigta, pati įmonė buvo išregistruota, pabaigus bankroto procedūrą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo nutartimi buvo pripažinta kreditoriumi. Per visą bankroto procedūrą, pateikus ieškinius ir pardavus durpes, buvo išieškota tik administravimo išlaidos, ganėtinai nedidelė suma – 15 050,00 eurų.

Kreditoriniai reikalavimai nebuvo patenkinti. Antros eilės kreditoriais liko septyni juridiniai asmenys: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM (NMA), kurios finansinis reikalavimas – 381 280,88 eurai, VĮ Turto bankas – 141 553,35 eurai, VSDFV Panevėžio skyrius – 148,96 eurai. Trečios eilės kreditoriai: AB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 263,81 eurai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 274 040,23 eurai, J. V. – 22 620, 09 eurų, IF Pk C Insurance AS filialas – 178,60 eurai. Kadangi bankroto procedūros metu nebuvo gauta pakankamai pajamų, todėl liko nepatenkinti antros ir trečios eilės kreditorių reikalavimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių likutis, sumai 769 354 litai (arba 222 820, 32 eurų) nebuvo jiems perduotas, jie ieškojo įstatymo numatytose ribose. Su R. V. susipažino tik apžiūrinėjant durpes. Jis nebuvo nurodęs kur yra tas turtas. Su buvusiu įmonės direktoriumi M. L. neteko bendrauti, nes buvo išsiėmę vykdomąjį raštą, kur nurodytas paskutinis direktorius G. C., gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, o prieš tai buvo Latvijos pilietis. Raštus išsiuntė ir M. L., ir A. Z., bet jokios informacijos iš jų tiesiogiai negavo. Apžiūrinėjant durpyną, gal R. V. nurodė, kad ten yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirkto 85 800 m ³ nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio ir iš R. V. nupirkto 50 000 tonų įvairių specifikacijų durpių galėjo būti tokia įspūdinga suma, jeigu būtų buvę adekvačios durpės. Durpių kiekį nustatė geologijos tarnyba, jos atitiko tiek, kiek nurodė R. V., bet šiai dienai kiekio neprisimena. Atsakymą tyrėjai buvo pateikęs pagal užklausą. Kai buvo atvykęs apžiūrėti durpių, berods tas durpes parodė R. V., nes jis buvo ne vienas. Kartu atvykę buvo FNTT tyrėjas, pora geologijos tarnybos atstovų. Durpės buvo ne vienoje vietoje, keliose vietose, miško masyvo teritorijos viduje. Kam priklauso tie žemės sklypai jie domėjosi, nes jeigu būtų reikėję tas durpes transportuoti, tai būtų reikėję jas vežti per svetimus sklypus. Domėjosi kam priklauso tie kaimyniniai žemės sklypai, dabar tiksliai nepamena, gal R. V.. Neprisimena ar apžiūroje dalyvavo vieno iš žemės sklypų savininkas S.. Dabar neatsimena ar dalyvavo NMA atstovas. Žino, kad jų dalyvaujančių buvo ne mažai. Dėl durpių kokybės nustatymo buvo paimti durpių mėginiai ir išsiųsti į Kauno instituciją, kuri atlieka tokius tyrimus. Buvo gauta išvada, kad tos durpės, kaip prekė, buvo visiškai niekam tinkamos. Jos buvo sukrautos apie 1990 metus, tie kaupai jau buvo apaugę medžiais. Nebuvo taip, kad jos būtų iškastos kaip veikiančiame durpyne. Buvo pateikta išvada, kad durpė, kaip prekė, negalėjo būti panaudota pardavimui. Durpes nupirko pasikreipęs kažkoks juridinis asmuo, nes daugiau pasiūlymų nebuvo. Raštiškai buvo parašę visiems Lietuvoje egzistuojantiems durpynams. Jų darbuotojai buvo nuvykę su vieno iš durpynų atstovu, kuris taip pat sakė, kad jau vizualiai matyti, jog tos durpės nebus galima panaudoti. Ir patys ėmėsi priemonių nustatyti, ir buvo ekspertizės išvada, kad durpės nėra tinkamos. Ir pasiūlymus siuntė visiems egzistuojantiems durpynams, kad turi tokį kiekį durpių, ir prašo išpirkti tokia kaina. Buvo padarytos tokios išvados, kad durpės stovėjo iškastos nuo 1990 metų. Jis ne ekspertas, nepasakys ar nuo 1990 metų jos buvo kažkiek nukastos. Buvo kaupai, apaugę medžiais. Faktiškai kaupų kiekį matavo geologijos tarnyba. Jis tos kaupų matavimo technologijos neišmano, matė, kad matavimai buvo atliekami. Yra ekspertizės išvada, kad tos durpės netinkamos parduoti kaip prekė. Nagrinėjo tų durpių pardavimo klausimą. Jie išsiuntė raštus visiems buvusiems direktoriams, taip pat ir M. L.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai tiesiogiai administratoriui nebuvo perduoti. Advokatas J. V. jam žinoma pavardė. Neatsimena ar V. galėjo perduoti kokius nors įmonės dokumentus. Viskas buvo perduota advokatų kontorai, visose bylose juos atstovavo advokatė A. G.. Ieškiniu iš R. V. buvo prisiteista 45 759,96 euro. Nepasakys tiksliai dėl ko jie buvo priteisti. Jeigu bankroto administravimo metu nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, tai fakto dėl tyčinio bankroto nebuvo iš ko nustatyti, nes nebuvo pateikta jokių įmonės dokumentų. Nuvykus į durpyną, jo teritorijoje užtruko ganėtinai ilgai, apie 5 valandas. Kaupai buvo apaugę medžiais. Tas, kas jiems buvo rodoma, buvo matyti, kad durpyne nevykdoma jokia veikla. Kiek pamena, jiems rodė R. V., jis nurodinėjo tuos kaupus. Durpyne kaupai buvo sustumti iš šonų ir apaugę augmenija. Nebuvo taip, kad ten buvo pravažiavęs traktorius ir ką nors išvartęs. Per tas penkias valandas buvo ne viename lauke, keliuose laukuose. Susidarė tokį įspūdį, kad tai neveikiantis durpynas, o tie kaupai suvežti labai seniai. Jokios veiklos pėdsakų nesimatė. Jis išvyko anksčiau, nes turėjo kitų reikalų, bet geologijos tarnybos atstovai toliau atlikinėjo matavimus. Toliau dalyvavo tyrėjas ir geologijos tarnybos atstovai. Jie vėliau pateikė tų matavimų rezultatus, kuriame lauke yra tie kaupai, viskas buvo užfiksuota. Dėl dalyvavimo toje apžiūroje neatsimena kada ir kur pasirašė, nes tai buvo prieš keturis metus. Tuose laukuose jis buvo tą vienintelį kartą, vėliau buvo nusiuntę savo įmonės darbuotoją paimti mėginius. Tų detalių, ar įmonės darbuotojas važiavo vienas, jis neprisimena. Važiavo įmonės įgaliotas asmuo T. K.. Jis paėmė durpių mėginius ir nuvežė juos į tarnybą, kuri tiria. Daugiau su M. L. nebendravo. Kaltinamąjį T. Š. mato šiandien pirmą sykį. Jam neteko matyti 2012-12-28 d. PVM sąskaitos-faktūros GR 024 dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyto 85 800 m ³ nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio, kurio vertė yra 487 944 litai. Jam tokios sąskaitos niekas neperdavė ir niekas nerodė, jis pirmą kartą išgirdo apie tokį faktą. Jeigu neturi dokumentų, tai negali nustatyti sandorių. Kreditorių pirmame susirinkime buvo nutarta pirma pareikšti ieškinius, o nustačius pareikšti dėl tyčinio bankroto. Kai nėra dokumentų kuom pasiremti, tai ginčai teisme dažniausiai baigiasi ne administratoriaus naudai. Tokių duomenų apie tokius kiekius tuo momentu neturėjo. Realizavo 9 000 tonų po 0,111 euro už toną, nes tai buvo gautas geriausias pasiūlymas, daugiau nebuvo gauta jokių kitokių pasiūlymų. Kreipėsi į kiekvieną durpyną atskirai. Atsakymą dėl to prokurorui yra rašę. T. K. šiuo metu dirba kitoje įmonėje. Jis prižiūri ūkio dalį, nežino ką jis galėtų paliudyti, jis ėmė mėginius ir juos vežė. Jis atliko funkciją paimti mėginius ir nuvežti juos ištirti.

Liudytojas A. A. parodė, kad yra bendravęs tik su kaltinamuoju K. gal prieš 10 metų. Kitų kaltinamųjų pavardės girdėtos gal iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar iš „(duomenys neskelbtini)“. Rado skelbimą, kad parduodamos durpės. Jis turi įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Reikėjo jam durpių. Pagal skelbimą rado, kad artimiausia įmonė, kuri parduoda durpes, yra (duomenys neskelbtini). Tai buvo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Telefonu paskambino ir sutarė dėl pirkimo. Pirko iš ten durpes gal metus ar du. Tas durpynas vadinosi „(duomenys neskelbtini)“ durpynu. Visą laiką pirkdavo pagal sąskaitą-faktūrą. Sutartis dėl pirkimo gal buvo sudaryta, nepamena. Jie gamina žemės mišinius ir jiems reikalingos durpės. Durpes maišo su kompostu ir gaunasi žemės mišiniai. Tos durpės jiems labai tiko pagal savo struktūrą. Po to jiems nepardavė ir pirkdavo iš kitur. Jis nežino, kodėl jie vėliau nebepardavė. Neatsimena tiksliai kuriais metais pirkdavo iš ten durpes, jam atrodo 2013-2015 metais. Tiksliau datas galima nustatyti pagal sąskaitas. Kaina buvo maždaug iki 12 litų už kubą, bet tiksliau pagal sąskaitas galima būtu pažiūrėti. Kaina pradžioje buvo mažesnė, gal 6 ar 8 litai, po to pabrango. Dėl durpių pirkimo tarėsi su K.. Iš pradžių prašė sąskaitą rašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet imdavo durpę iš tos pačios vietos. Bendravo ir pirko maždaug du metus nuo 2013 metų. Kiek reikėdavo durpių gamybai, tiek pirkdavo. Skambindavo ir telefonu susitardavo dėl pirkimo. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė, tikslesni parodymai. Po to jie nepardavė durpių, gal nebekasė ir pirkdavo iš kitur. Buvo kažkiek kalbėta apie durpyno įsigijimą, bet jų įmonė nedidelė, dirba 5 žmonės, neturėjo pajėgumų. Jie patys neketino durpyną įsigyti, jiems buvo per brangu. Buvo kalba, kad kartu kažką daryt, bet paskaičiavo ir jiems neapsimokėjo investuoti. Dar išgirdo apie bankrotą ir visai atsiribojo. Jiems reikėjo nedaug durpių. Kad eksploatuoti durpyną reikia įdiegimų nemažų. Lėšų neturėjo, tiek ir bankas nebūtų niekuo padėjęs. Jie nesidomėjo tos įmonės pelningumu. Svarbu jiems buvo rasti tinkamos kokybės durpių. Jiems tiko ta durpė ir atstumas buvo nedidelis vežti. Jiems apsimokėjo iš ten pirkti. Gal per metus sunaudodavo apie tūkstantį kubinių metrų durpių. Paskui vyko pirkimas su pertraukom, gaudavo ir negaudavo. Nebepirko iš ten durpių, nes jie nebedirbo, užsidarė. Jis dar domėjosi, skambino bankroto administratoriui ar dar galima gauti durpių. Ta durpyno vieta yra nuo pagrindinio kelio keli kilometrai ir jei kelio niekas pastoviai netvarkė, tai neįmanoma buvo privažiuoti. Jau paskutinės mašinos kai važiuodavo, būdavo sunku rasti vežėją kas apsiimtų ten važiuoti. Buvo tik transporto priemonės laužymas. Jis pats vėliau su visureigiu bandė važiuoti, vos privažiavo. Tuo laiku kai jie kasdavo durpę, jie prižiūrėdavo kelią. Durpėm vežti transportą samdydavo. Ikiteisminio tyrimo metu teisingus parodymus davė. Parodymuose teisingai sakė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo bendrauti 2012 metais rudenį. Iki kurio laiko bendravo neatsimena, reikia žiūrėti pagal paskutinį važtaraštį. Prasidėjo durpių tiekimo problemos 2013 metais, durpynas ir dirbdavo, ir nedirbdavo. Pradėjo imti ir iš kitų durpynų. Pirko durpes ir maišė su kompostu. Tame durpyne buvo sukrauti karavanai, kai durpė iškasta labai seniai. Jie kartais imdavo durpę seniai iškastą, kartais šviežiai iškastą. Matydavosi pagal durpės struktūrą kuri šviežiai iškasta, kuri seniai. Tą įmonę surado internete, kad parduoda durpę. Įmonė buvo (duomenys neskelbtini), netoli nuo (duomenys neskelbtini). Šviesi durpė yra lengvesnė. Jiems daugiau reikalinga tamsi, juoda durpė. Šviesesnė durpė yra naujesnė. Pokalbiai vyko, kad daryti bendrą įmonę – iš jų pusės R. ar K. ir iš jų pusės - jis ir jo brolis. Jis su broliu nuvažiavo, apžiūrėjo. Pamatė, kad reikia daug investuoti. Akcijų kiekį būtų pasiskirstę pagal kiekvieno indėlių kiekius. Verslo planų dar nebuvo, buvo tik pokalbiai. Apmokėjimai vyko pagal sąskaitas-faktūras. Ir jei pagal sąskaitas matosi, kad pirko apie 1000 m³ durpių per metus tai yra tiesa. Viską galima sutikrinti pagal transporto dokumentus, pagal sąskaitas. Jis neatsimena kiek tiksliai buvo tamsios durpės pirkta, kiek šviesios. Pradžioje buvo tik tamsi durpė. Vėliau jie nelabai turėjo galimybių privažiuoti prie tamsios durpės, tai parduodavo šviesesnę. Mano, kad iš apie 1000 m³ durpių kiekio apie pusė buvo tamsi, pusė šviesi durpė. Jie maišydavo tamsią durpę su šviesia, kad gautųsi tinkamas stovis pagal lengvumą, pagal susiskaidymą. Jie atlikdavo šių durpių laboratorinius tyrimus. Tamsi durpė buvo labai gera, o šviesi, ruda durpė daugiau kaip terpė buvo. Tamsi labai tinkama durpė, ir jų šviesi buvo tinkamesnė, nei jie vėliau pirkdavo iš kitų durpynų. Dabar durpės kainuoja apie 15 – 20 eurų. Jis nežino ar bankroto administratorius pardavinėjo durpes. Gal konkursai buvo skelbiami dėl pardavimo, jis to nežino. Jis tik žinojo, kad įmonės bankrotas buvo paskelbtas. Kaip jau minėjo, kai buvo nuvažiavęs pažiūrėti, viskas buvo apžėlę, vos neužklimpo su mašina. Bankroto metu skelbimo dėl durpių pardavimo nematė, jei būtų matęs gal būtų kreipęsis. Jis negali prisiminti šiandieną ar prieš 10 metų yra bendravęs su M. L., žino, kad bendraudavo su R. ir su K.. Prie durpyno buvo nuvažiavęs kai jau veikla jų buvo sustabdyta ir privažiavimas buvo labai blogas, neprivažiavo iki pačio durpyno. O kai vyko pirkimai tada nuvažiuodavo, matė, kad vyko veikla. Sutarties dėl pirkimo nerašė, buvo rašomos tik sąskaitos-faktūros. Dėl kainos tardavosi su K.. Sąskaitas elektroniniu paštu atsiųsdavo gal K. arba gal vairuotojas paduodavo, neatsimena. J. V. jam negirdėtas.

Bendravimas vyko daugiausia telefonu. Samdydavo savo transportą vežti durpes, o pakraudavo jie, tada atveždavo į įmonę. Yra buvę atvejų kai jie patys pasiūlydavo transportą. Prieš perkant durpes buvo nuvažiavęs apžiūrėti, paėmė pavyzdžius, tyrė laboratorijoje. Kai buvo nuvykęs, ten veikla vyko - buvo durpių speciali technika, matėsi briketų džiovinimas. Jei ten būtų veikla nevykdoma, būtų negalima durpės eksploatuoti, nes kelias iki durpyno labai prastas, ten per mėnesį kelis kartus reikėdavo remontuoti. Tik vėliau matė, kad technika tai būdavo, tai nebūdavo. Pasiūlymas pirkti durpyną buvo vertas dėmesio, jei būtų su broliu turėję pinigų. To durpyno pati žaliava jiems buvo labai tinkama - sunki, gera durpė. Jų įmonės tokia kryptis - iš sunkios durpės gaminti kompostą. Konkurentų nebūtų buvę visame regione. Jiems būtų tikusi tamsi durpė. Jei pirkti tą įmonę, tai pagrindas buvo durpė. Jiems buvo sunku gauti sunkesnės durpės. Reikėdavo daugiau važinėti Lietuvoje susirankioti tamsią durpę. Sąskaitos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie pristatė, kad durpynas yra arba „(duomenys neskelbtini)“, ar „(duomenys neskelbtini)“, tai įmonei, kuri registruota (duomenys neskelbtini). Jis galvojo, kad jei jie parduoda durpes tai jiems ir priklauso. Yra registruota įmonė, kad ne jiems gali priklausyti nepagalvojo. Jie išrašydavo sąskaitas, tai ir galvojo kad jiems priklauso.

Liudytojas T. P. parodė, kad kaltinamąjį R. V. prisimena, kitų neprisimena. Kiti kaltinamieji gal ir buvo atvykę, kai vyko derybos dėl durpyno savininkų akcijų pirkimo, bet dabar neprisimena. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Derybos vyko gal 2012 mietų žiemą ar 2013 metų pavasarį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė prekyba akmens anglimi, biokuru, trąšomis. Svarstė dėl durpyno įsigijimo. Ieškojo alternatyvų, kadangi anglies pardavimai mažėjo. Vienas jų prekiautojas anglimi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris prekiaudavo jų anglimi supažindino su R. V., po to jis dar atsivedė du partnerius. Kalbėjo apie durpyno pirkimą. Bet sutartis nebuvo pasirašyta. Buvo 4 – 5 susitikimai, buvo pasirašytas ketinimų protokolas. Ketinimų protokolas jiems buvo reikalingas. Ketinimų protokole buvo punktas apie konfidencialumą, kad jie galėtų toliau šnekėtis. Buvo susitikimas su DNB banko atstovu. Dar buvo susitikimai, kurie turėjo konfidencialios informacijos. Išanalizavus situaciją, patį pasiūlymą, pirkimo pardavimo sutarties su ta UAB 50 procentų pirkimo nusprendė nevykdyti, kadangi jie viską pasitikrino. Vienas iš kreditorių buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir skola apie 1,5 mln litų ar 1,8 mln. Tikrino ir jų parduodamus mechanizmus. Tai po jų analizės pasirodė, kad tokius mechanizmus galima nusipirkti du kartus pigiau. Jiems nebuvo prasmės dirbti ir kompensuoti tą skolą. Kitas svarbus klausimas jiems buvo, kad dalys sklypų, kuriuos valdė tos įmonės, buvo miškų ūkio paskirties. Tai nebuvo durpynas. Todėl jie juos išmetė iš bendro vertinimo. Ir dar buvo dalykas, kai važiavo tikrinti durpyno, jiems pasirodė, kad jis eksploatuojamas. Geologų ataskaita buvo pateikta pakankamai sena, gal 2005 ar 2006 metų. Ir tų išteklių, kurie buvo nurodyti ataskaitoje, jų nuomone nelabai buvo. Sutarties akcijų pirkimo suma buvo apie 10 000, jų pirkimas apie 5 000. O jei visas skolas sudėti, ir kiek reikia dar investuoti, tai buvo šneka apie 8 milijonus litų tai dienai. Jie įvertino kiek yra žemės ir kokia gaunasi vieno hektaro vertė. Tai dienai, jei 500 hektarų padalinus iš 8 milijonų, tai gavosi vertė apie 14 000, o kompensavus visas skolas vertė gavosi apie 25 000 litų už hektarą. Tai nelabai reali kosminė kaina. Paskutinis dalykas buvo verslas. Jie priėmė sprendimą, kad lengviau paleisti tą įmonę į bankrotą, o po to, jei bus dar interesas, pirkti produktą be apsunkinimų iš bankroto administratoriaus. Ten buvo kreditorius „(duomenys neskelbtini)“, buvo bankrutuojantis UAB, dar buvo skolininkai. Jiems buvo žiauri rizika investuoti į tokį produktą kai nevaldai 100 procentų, o valdai tik 50 procentų, kai nevaldai kreditorių ir buvo pervertinti mechanizmai ir pervertintas nekilnojamas turtas. Dėl žemės buvo įkeitimai, vienas iš didesnių kreditorių buvo (duomenys neskelbtini)s. Su banku buvo galima susitarti, jie buvo geranoriškai nusiteikę. Jei būtų vienas bankas kreditorius, tai būtų buvę galima susitarti. Bet buvo dar eilė kitų kreditorių. Jiems neapsimokėjo. Kurį laiką stebėjo situaciją. Bet gal po metų iš Šiaulių banko nupirko žymųjį (duomenys neskelbtini) Vilniuje už 40 milijonų ir jie pasitraukė iš to verslo – iš prekybos anglimis, biokuru. Toje srityje nutraukė verslą. Liko tik su nekilnojamo turto vystymu. Ir dabar „(duomenys neskelbtini) ‘ vysto nekilnojamą turtą. Prasidėjo tas reikalas susitikimo metu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku. Buvo šneka, kad reikia pereiti nuo prekybos anglimi prie prekybos biokuru. Jis pasiūlė vystyti prekybą su briketais. Turėjo rimtus santykius su visomis Lietuvos katilinėmis, su „(duomenys neskelbtini) energija“, su „(duomenys neskelbtini) cementu“. Jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 22 d. ir nurodė, kad į jų įmonę kreipėsi R. V.. Jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gavęs kontaktus ir kreipėsi su pasiūlymu. Jo minimas „geologų segtuvas“, jis nežino, kaip vadinasi brėžinys, kuris nurodo durpyno tyrimą. Tame „segtuve“ buvo du brėžiniai, geologų išvados. Šiandieną jau neprisimena ar ten buvo turto vertinimas. Jei ir buvo daugiau kokių dokumentų, tai jie daugiau nieko neėmė, nes jiems nebuvo poreikio. Pagrindinis dokumentas buvo schema ir geologų išvada. Geologai atsako už savo išvadą. Bet šiuo atveju geologų išvada buvo nešviežia, 2005 ar 2006 metų. Įtaria, kad šis durpynas po to dar buvo eksploatuotas. Verslo planai buvo, bet tai buvo vieno ar dviejų lapų formatas. Jei gerai pamena, jie verslo plano dalį buvo įsitraukę į ketinimų protokolą. Ten buvo apskaičiuota ir numatyta kiek dar reikia įsigyti įrangos, kad gaminti durpių briketus. Tokio kaip verslo plano nebuvo, tik jo dalį įsitraukė į ketinimų protokolą. Verslo planas yra rimtas dokumentas, kuriame turi būti skaičiavimai dėl finansavimo, grąžinimo schemos, būsimi tiekėjai, būsimi pirkėjai, investicijų atsiperkamumas ir kitos dalys. O kas ten buvo tai nelaiko, kad tai buvo verslo planas. Ketinimų protokolas buvo 5 puslapių ir planelis vieno puslapio. Jie niekada nepasitiki žmonėmis, atėjusiais ir pasiūliusiais ką nors pirkti. Jie bet kokiu atveju viską tikrina patys. Verslo planus daro jų finansų direktorius atskirai pagal save. Jis (liudytojas) surenka skaičius ir pagal tuos skaičius skaičiuoja verslo planą. Nes yra taip, kad visą laiką tas kas nori parduoti teikia optimistinius variantus. Jie iki verslo plano nepriėjo, jiems užteko lentelės. Jie net pyktelėjo, ir tada akcininkai rimtai nusprendė atsitraukti dėl „(duomenys neskelbtini)“ paskolos ir tikrosios vertės tų mechanizmų. Kadangi jei „Autopliuse“ tuos mechanizmus gali paprastuoju būdu susirinkti už 700 000, o jie bando parduoti už 1,7 milijono, tai jiems pasirodė, kad juos bando apgauti. Kilo jiems įtarimų ir dėl išteklių kiekio. Ir įtarė, kad durpynas buvo eksploatuojamas. Jų nuomone, jei ateini parduoti tokį kiekį prekių, tai prekės turi likti vietoje nuo tada kada pardavinėji. Nes praktiškai yra nerealu kontroliuoti kiek tiksliai bus iškasenų žvyro karjeruose ir durpynuose. Buvo pasiūlymas neįgyti įmonės akcijas, o perpirkti jų skolas, nes kai įsivertino visus niuansus, visas vertes, tai išėjo, kad įmonė be vertės, tik parduoda skolas ir dar tik 50 procentų akcijų, dar neįgyji ir valdymo teisės. Tame „Geologų segtuve“ turto įvertinimas buvo už 6 milijonus. Turto vertinimas buvo darytas durpyno, ne sklypų. Jie planavo patys tą turtą vertinti, bet pradžioje padarė paprastą mechanizmų patikrinimą. Jei būtų skirtumas tik 10 procentų, jie būtų toliau paleidę turto vertinimus ir visą kitą. Bet nuo pat pradžių gavosi, kad viskas užkelta 100 procentų, tai akcininkų sprendimas buvo labai griežtas – nutraukti derybas. Jie vertino ne pačias durpes, o produktą, kurį galima gauti iš durpių. Durpių kiekio jie nematavo. Ketinimų protokole buvo nurodyta lentelė su skolomis. Toje lentelėje buvo skola DNB bankui apie 2,5 milijono, „(duomenys neskelbtini)“ skola buvo nuo 1,5 milijono iki 1,8 ir dar buvo keturi ar penki skaičiai. Jis prisimena „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jų atstovas buvo atvykęs su R. V., o į DNB banką jis pats buvo nuvykęs. Kitų kreditorių neprisimena, bet jie buvo. Ketinimų protokolą buvo pristatęs vienam iš akcininkų. Ketinimo protokolo pasirašymui akcininkų pritarimo nereikia. Ketinimo protokole buvo parašyta, kad tai yra derybų dalis. Pagal įstatus ir pagal direktoriaus pareigybes, sprendimui priimti, akcininkams jis turi pateikti jau sutartį, o ne ketinimų protokolą. Į ketinimų protokolą jie įkėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą skaičių lentelę. Tai buvo lentelė pagal kurią buvo numatyta įranga, reikalinga pagaminti durpes. Dar metus stebėjo ar neatsiras pardavime sklypai. Jie pačios įmonės nestebėjo. Tokiais atvejais natūralu, kad bankroto administratorius kažkuriuo metu paleidžia turtą realizuoti, jie galbūt būtų sudalyvavę aukcione. Jie nutraukė tą veiklą ir džiaugėsi, kad nepirko to durpyno. Technikos kaina buvo užkelta dvigubai. Jie tuos mechanizmus galėjo įsigyti už pusės tos sumos. Tie mechanizmai buvo reikalingi durpių gavybai. Jis neprisimena kas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, ar teko bendrauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, gal ir buvo atvykęs su R.. M. jam lyg ir girdėtas, bet jis gal tik skambino jam. Bet iš tiesų negali prisiminti ar teko bendrauti su M.. Dabar pažiūrėjęs į kaltinamąjį M. L., jo neatpažįsta.

Liudytojas R. R. parodė, kad gerai pažįsta K. Š.. M. L. yra matęs tik vieną kartą, jis buvo direktorius. Žino ir R. V., jį žinojo nuo daug anksčiau. Jo pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užrašyta „technikos direktorius“, t. y. dirbti durpyne, vadovauti, vežti dalis, nupirkti ko trūksta, kuro, paskirstyti darbus, prižiūrėti techniką kaip mechanikui. Įformintas buvo kaip technikos direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas 2013 metais, dirbo tik vieną sezoną. Paskui ilgą laiką jo neatleido, įmonė jau buvo uždaryta, Sodra sutarties nenutraukė, tada važiavo į Darbo inspekciją, kad jį atleistų, niekam negalėjo parašyti jokio pareiškimo dėl atleidimo, nes nerado jokio direktoriaus. Dirbo nuo 2013 vasario mėnesio iki 2013 rugpjūčio mėnesio, o atleistas buvo tik 2015 metais (T.6, b. l. 21-22). Kai jis dirbo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo M. L.. Matė jį tik vieną kartą, su juo nėra turėjęs jokių reikalų. Jis atvažiavo vieną kartą tik tuomet, kai atvažiavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsivežti techniką. Visa technika jau buvo beveik išvežta tralu, nieko nebeliko, buvo likę tik smulkmenos, tada jis atlėkė ir klausė kur ta technika. Jis jam pasakė, kad techniką išvežė. M. L., jis matė vieną kartą. Darbiniais reikalais jis bendraudavo su R. V. ir K. Š.. Jie abu duodavo nurodymus, gal daugiau atvažiuodavo K., kartą per savaitę. Jis pasakydavo ką reikia padaryti, jam duodavo užduotis, ką sutvarkyti, ką išvalyti, griovius išvalyti, iškirsti krūmus, rinkimą. Jis buvo kaip konsultantas, atvažiuodavo iš Vilniaus ir juos konsultuodavo ką jie turi dirbti tame durpyne, kaip jį ruošti.Tas durpynas vadinasi (duomenys neskelbtini) durpynas, yra (duomenys neskelbtini) rajone. Žino, kad R. V. tėvas buvo tą visą durpyną nupirkęs (duomenys neskelbtini) metais. Anksčiau tas durpynas priklausė (duomenys neskelbtini) durpynui, paskui jį nupirko R. tėvas. Iš pradžių durpyne dirbo kažkoks R., tas durpes kasdavo su kastuvu, o kai jis pradėjo dirbti 2013 metais, tai durpynas jau buvo pradėjęs dirbti, buvo atvežta technika. Darbai vyko, tvarkė laukus, ruošė, nes iki tol daug metų buvo viskas apleista, niekas nebuvo judinta. Reikėjo valyti griovius, atlikti nusausinimo darbus, išsivalyti laukus nuo krūmų. Daugiausia nurodymus duodavo K. Š., bet būdavo atvažiuodavo ir R. V., bet K. Š. atvažiuodavo tankiau, nes jis buvo kaip konsultantas, žiūrėjo kaip ką galima padaryti geriau, nurodinėdavo kokius darbus turi padaryti savaitės bėgyje. Jis buvo atsakingas už techniką. Buvo nauji traktoriai Zeter iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 5-6 traktoriai, buvo du vakuuminiai durpių rinktuvai, frezas, lygintuvai, valymo griovių ekskavatorius su kaušu, kasetė kasti durpes, pakrovėjas teleskopinis iš „(duomenys neskelbtini)“, buldozeris. Aikštelėje dar buvo neveikiantis vikšrinis traktorius, 6 m durpių profiliavimo sraigtai, vienas mechaninis durpių surinkimo siurblys, vartytuvas, trys traktorinės priekabos ir kita. Visa ta technika, kurią nurodė apklausimas ikiteisminio tyrimo metu, buvo (T.6, b.l. 21-22). Beveik visi įrenginiai buvo nauji. Senas buvo tik traktorius, rinktuvas, ekskavatorius Samsung. Visa ta technika buvo naudojama, gal tik frezas nebuvo panaudotas smulkinti šakoms, nes jis buvo sunkus, lįsdavo, todėl jis prastovėjo aikštelėje. Kasant durpes su ekskavatoriumi buvo įleidžiama kasetė, ištraukiama ir ištrauktas kalades pastato džiovinti. Tada padžiūvusias jas išveždavo į aukšteles, dėdavo į krūvas. Vasarą kai būdavo sausa, viršus sudžiūdavo, tada viršutinis sluoksnis buvo nuimamas į surinktuvą ir nuvežamas išpilti į krūvas lauko galuose. Valydavo lauko griovius, aplinkui išpjaudavo šakas, krūmus. Buvo naudojama vieno lauko puse, kitas laukas ir nedidelis trečias laukas, o ketvirtą lauką dar tik tvarkė, ruošė, buvo išvalę. Kažkiek šviežių sudžiovintų durpių kaladžių buvo išvežę, vežė gal į R. Vežė senas durpes į „(duomenys neskelbtini) biohumusas“. Tos durpės buvo senos, buvo karavanai, rinkti gal 1987-1988 metais. Juos vežė į Rokiškį. O tas, kurias iškasė, jos yra paliktos ant lauko. Tą vasarą kai kasė, jie buvo parinkę labai nedidelį kiekį. Galbūt antrame sezone jau buvo parinkę. Visos tos naujai surinktos durpės dabar stovi ant lauko, nes uždarė įmonę. Durpės į krūvas yra renkamos vasarą, kol yra sausa, o žiemą jas išveža. Jie rinko ant lauko, atvažiavo bankroto administratorius ir pasakė, kad nebegalima vykdyti jokios veiklos, viską uždarė ir jiems liepė nešdintis. Paliko surinktos krūvos. Bankroto administratorius galėjo prisistatyti 2013 metų vasaros pabaigoje, galėjo būti rugpjūtis. Kai uždarė, techniką pasiėmė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Visa technika, traktoriai, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji ir aptarnaudavo tuos traktorius, atvažiuodavo keisti tepalus. Jis taip pat darydavo aptarnavimą, pirkdavo dalis, nes viskas lūždavo. Jis pirkdavo dalis, nes prieš tai buvo firma „(duomenys neskelbtini), jie buvo prisiskolinę ir taip pat bankrutavo. Ji iš parduotuvių buvo prisiėmusi dalių ir neapmokėjusi už jas. Atėjęs dirbti jis sakė, kad tokių dalykų nedarys, nes jis pats ūkininkavo ir važiuodavo sau tų dalių pirkti. Dalis, kurių reikėdavo, jis pirkdavo iš savo pinigų, tada pasakydavo sumą, visas sąskaitas atiduodavo atvažiavusiam K. arba R., su čekiais, tada jie jam arba į kortelę, arba į sąskaitą, pravesdavo arba kartais atveždavo grynais. Pirkdamas detales jis atsiskaitydavo grynaisiais, iš savų pinigų arba pinigus į jo kortelės sąskaitą pravesdavo K. arba R., kad turėtų pinigų pirkimui. Pagrinde atvažiavusiam K. jis atiduodavo sąskaitas, pirkimo čekius, ir jam pinigus grąžindavo. Arba pravedus avansą į jo sąskaitą pasakydavo, kad tiek ir tiek bus dalių pirkimui. Pirkdamas detales parduotuvėse atsiskaitydavo grynais, o sąskaitas atiduodavo jiems, o jie tas sąskaitas išveždavo į Vilnių į buhalteriją. Pinigus jam pervesdavo kaip įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam reikėjo vesti visą šitų gautų pinigų ataskaitą, centas į centą. Jeigu duoto limito neužtekdavo, jis nupirkdavo iš savų, o tas sąskaitas priduodavo ir jam dar pinigų pravesdavo. Jie buvo Vilniuje, o jis Biržuose. Visus dokumentus, algalapius, atiduodavo K. Š., su buhaltere nebendravo ir nežino kas ja buvo. Būdavo, kad K. atveždavo grynuosius pinigus algoms išmokėti. Tais metais dirbantys žmonės kortelių dar neturėdavo, atlyginimas buvo išmokamas grynais pinigais. K. atveždavo algalapius, jis rašydavo valandas kas kiek dirbo, buvo nustatytas valandinis darbas. Paskambinęs jam pasakydavo dirbusių žmonių skaičių, darbo valandų skaičių, o jie suskaičiuodavo, atveždavo algalapį, apskaičiuotą pinigų sumą, žmonės padėdavo parašus ir jiems išmokėdavo grynais pinigais. Kartą kitą išmokėdavo ir K., jeigu sulaukdavo darbo pabaigos. O paprastai jam palikdavo pinigų sumą, palikdavo algalapį, jis vakare po darbo visiems išmokėdavo algas. Algos buvo mokamos tik grynais, jokių pavedimų nebuvo daroma. Vėliau K. atvažiuodavo, pasiimdavo tuos algalapius ir išsiveždavo į Vilnų, priduoti į buhalteriją. Dėl visų tų apmokėjimų vėliau pretenzijų turėjo iš Bankroto administratoriaus, jį buvo padavę į teismą, dėl to važinėjo per visas firmas, surinko sąskaitų dublikatus, kad jis už viską apmokėjo, įrodinėjo, kad jam pinigus pravedinėjo į sąskaitą, jis juos išsigrynindavo ir iš jų pirkdavo dalis. Jam buvo teismas, bankroto administratorius norėjo įrodyti, kad ir jis grobstė pinigus. Surinkęs visus sąskaitų dublikatus pateikė teismui ir jį išteisino. Visas sąskaitas ir kvitus atiduodavo, juos išveždavo, bet kiek žino buhalterijos dokumentų po bankroto nerado. Jis viską surinko pakartotinai, kad galėtų pagrįsti savo sumokėtus pinigus už detales. Tas pats buvo ir K. Š.. Jam pinigus taip pat pravesdavo į jo kortelę, jis pinigus išsigrynindavo ir jam atveždavo grynais pinigais mokėti algoms. Iš jo atvežtų grynų pinigų jis išmokėdavo algas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė realią veiklą. Vyko durpių ruošimas, laukų tvarkymas, o paskutinę vasarą vyko durpių rinkimas. Ruošimas prasidėjo anksčiau, reikėjo viską valyti, tvarkyti, nes 20 su viršum metų niekas nebuvo daroma, reikėjo sutvarkyti viršutinį sluoksnį, nukasti beržus, išvalyti, sufrezuoti, kad galėtum rinkti durpes nuo paviršiaus sausas. O paskutiniais metais, kai jis buvo, rinko vasarą, tos surinktos krūvos paliko. Kiek tų durpių iškasė, kai jis dirbo, reikia paklausti (duomenys neskelbtini) gamtos apsaugos, jie buvo atvažiavę, ėjo per karavanus, jie matavo ir turi žinoti tiksliai. Jis juos vedžiojo, rodė, kuriose vietose. Gali būti apie 8 000 kubinių metrų. Jis pats nematavo karavanų, rinkdavo, pildavo į krūvas, tos krūvos stovėjo, jas išmatavo atvažiavę gamtos apsaugos atstovai. Jeigu tas procesas būtų vykęs toliau, tai vasarą jie baigia sezoną ir rudenį viską išmatuoja. Šiuo atveju rudeniop būtų sumatavę kiek jie turi, kasdien iškastų durpių kiekio nematavo. Paruošiamųjų darbų buvo daug, reikėjo išpjauti krūmynus, atlikti griovelių valymus, nusausinti pelkę, drenažas turėjo išeiti į pagrindinius griovius, dėdavome drenažo vamzdžius, turėdavo supurenti viršų, nurinkti (duomenys neskelbtini), kad galėtų rinkti durpes. Daug buvo to darbo, kol paruoši, kol iš miško padarai tinkamą durpių gavimui. Durpės buvo paviršiuje. Šlapios durpės iš karto neiškasi, iš karto jos neparduosi, durpė turi būti sausa. Kadangi durpyno apačioje stovi vanduo, pirma reikia nusausinti, nurinkdavo tik sausą viršutinį sluoksnį. Direktorių matė tik vieną kartą. Jis atvažiavo kai beveik visa technika jau buvo išvežta. Pasakė, kad techniką išsivežė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Inventorizacija nebuvo atlikinėjama. Viskas, kad buvo atvežta, viską „(duomenys neskelbtini)“ išsivežė. Jis atvažiavo ieškoti technikos. Pasakė, kad važiuotų į „(duomenys neskelbtini)“ pas R. ir klaustų. Darbo sutartį jis buvo sudaręs. Atrodo, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės darbo sutartį buvo pasirašęs R. V., o gal direktorius, dabar tiksliai neatsimena. R. V. skaitėsi kaip direktoriaus pavaduotojas, o K. Š. buvo kaip konsultantas, konsultuodavo dėl durpių paruošimo, kokius darbus reikia padaryti, nes jis yra ūkininkas, nebaigęs specialių mokslų kaip kasti durpes. K. Š. atvažiuodavo kartą du į savaitę, pasakydavo kokius darbus turi atlikti, jis užsirašydavo ir darydavo. Oficialiai bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo iki 2015 metų, kol pats surado, kad jį kas atleistų iš darbo, girdėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotos kažkokiam anglui. Faktiškai dirbo nuo 2013 vasario mėnesio iki 2013 rugpjūčio-rugsėjo mėnesio. K. Š. jau ten buvo, kai jis atėjo dirbti, jis atvažiuodavo su R.. K. Š. jau buvo nuo jo darbo pradžios. Sename durpyne buvo gal 5-6 karavanai, laukų galuose. Paruošė tris naujus karavanus, visi iš trijų laukų. Iš pradžių atliko paruošiamuosius darbus tam, kad atidaryti lauką, kad būtų galima rinkti durpes. Žino, kad durpyną pirko R. tėvas V. (duomenys neskelbtini) metais, nupirkęs dar kažkokią veiklą vykdė, augino rožes, pomidorus, dirbo žmonės. Galvojo, kad tas durpynas priklauso R. V., nes jo tėvas jau buvo miręs. Su R. V. tėvu jam yra tekę bendrauti, telefonu yra kalbėję, norėjo nusipirkti durpių savo reikmėms, daržui. Kalbėjosi su durpyno sargu A., sakė kreiptis į durpyno savininką V.. Tada R. V. tėvas jam pasakė, kad visos durpės yra perduotos R., ir kad viską derintų su R., davė R. telefono numerį. Tada pirmą kartą pradėjo bendrauti su R.. Galėjo būti 2004-2005 metai. Bendravo su A. P..

Durpyne dirbti pradėjo dirbti 2013 metų vasario mėnesį. Kad jį priims į darbą konkrečiai kalbėjosi su atvažiavusiais R. ir K.. Jis gyvena 4 km nuo durpyno aikštelės. Atvažiavo į aikštelę, pradėjo šnekėti, paklausė, ar nenorėtų ateiti dirbti. Dėl darbo sąlygų, dėl darbo užmokesčio, pagrinde tarėsi su R., ne su K.. Kai pasirašinėjo darbo sutartį, nepamena ar darbo sutartis jau buvo pasirašyta iš kitos pusės. Nežino ar pas jį liko darbo sutarties kopija, reikėtų bandyti ieškoti, bet daug metų praėjo. Jam pradėjus dirbti durpyne, be R. ir K. buvo ir daugiau darbuotojų, žiemą jų būdavo mažiau, o per sezoną dirbo 10-12 darbuotojų. Buvo 3-4 pjūklininkai, kurie valydavo, pjaudavo krūmus, visus nurodymus jiems duodavo jis. Jam prieš tai pasakydavo kokius visus darbus durpyne reikia padaryti. Vieniems darbuotojams reikėdavo nurikti (duomenys neskelbtini), būdavo traktorininkai. Jis buvo vadovas vietoje, visiems vadovavo pačioje gamybos vietoje, dirbo puse etato, nes jis turėjo ūkį, pats yra ūkininkas, turėjo atlikti darbus ir pas save ūkyje. Į durpyną atvažiuodavo nuo ryto, paskirstydavo darbus, dar papildomai atvažiuodavo, jeigu nutinka kas, jeigu reikia detalės, ar kas sulūžo. J. V. matytas vieną kartą. Kadangi buvo gauta ES parama, taip suprato, atvažiavo NMA tikrinti, tada buvo atvykęs ir J. V. lakstė, klijavo lipdukus ant technikos, kuri buvo gauta už paramą, gal atvežė kažkokius popierius. Tada jį matė vieną kartą, bet asmeniškai jo nepažinojo. Jam bendraujant su K. Š. ir R. V., jie yra minėję tokį J. V., kad tai jis tą košę užvirė, gal ir tuos projektus rašė, bet jo parašų niekur nėra ir jis niekur nekaltas, kad jis yra juristas, tvarko visus popierius, žino kaip ką padaryti. Atpažįsta K. Š.. Neatpažįsta ar posėdyje dalyvauja M. L., nes jį matė tik kartą. M. L. atvažiavo, kai technika jau buvo išvežta, gal buvo likę tik smulkmenos, bet pagrinde visi traktoriai, visa technika, buvo išvežta. Atvažiavo su emocijomis, klausinėjo kaip čia buvo, kas čia leido, kodėl čia išvežė. Jis sakė, tai „(duomenys neskelbtini)“, patys atvežė, patys išvežė, kad bankrotas, durpyną uždarė. Galvoja, kad M. L. buvo naujiena, kad tos technikos nebėra, kad ją išvežė. Jis prisistatė, kad jis yra direktorius. Bet nežino kokias funkcijas jis atliko, ar jis buvo tikras direktorius, ar buvo tik pastatytas dėl vaizdo, nes, mano, tikras direktorius turėtų atvažiuoti bent kartą į mėnesį kartą, pažiūrėti kaip žmonės dirba, kaip sekasi. Jis jam atrodė, kaip ne direktorius. Jam pasirodė, kad K. Š. supranta apie durpių gavybą. Atvažiuodavo 1-2 kartus į savaitę, pavasarį, kai prasideda sezonas, sušyla oras, o žiemą atvažiuodavo rečiau, kartą į dvi savaites. Vieną kartą buvo likęs nakvoti pas jį, nes kaime turi kitą sodybą, į kurią jo vaikai retsykiais atvažiuoja pasibūti. Jis pasiprašė leisti permiegoti vienai nakčiai. Jis jį nuvedė į tuos namus, padavė raktą, o pats išvažiavo dirbti savo darbų, nebendravo. Kasant durpes, kraunant į karavanus, jam nebuvo pasakyta, kad tos durpės nebus realizuojamos. Nebūtų logiška durpes kasti, įdėti šitiek pinigų, pirkti kurą, vargti, ir jų neparduoti, mano, buvo ruošiama pardavimui.

Per jo darbo laikotarpį pagrinde buvo ruošiamasi durpių iškasimui, bet vyko pardavimas senų durpių. Iš tų naujų iškastų durpių pats yra nupirkęs iš bankroto administratoriaus, neatsimena už kokią sumą. Draugas norėjo auginti šilauoges, su bankroto administratoriumi buvo elektroninis susirašinėjimas, tada kažkiek buvo nupirkęs naujai iškastų durpių. Nupirko gal 50-60 kubų, pardavimo kainos neatsimena. Senas durpes išpardavinėjo pagrinde į biohumusą ir kažkiek iškąstų gabalinių durpių pirko R. ūkis, išsivežė kelias mašinas. Apie atsiskaitymus už parduotas durpes nieko nežino. Jis išrašydavo tik važtaraštį, o kas išrašydavo buhalterijoje sąskaitas, ir kaip jas apsimokėdavo, jis nežino. Tos firmos turėtų turėti išlikusią buhalteriją. Jis neprisimena iš ko pirko durpes, ar tai iš bankroto administratoriaus, arba jis jau buvo kažkam pardavęs. Tos durpės jau buvo išvežtos iš lauko ir sukrautos aikštelėje. Jis durpes pirko kaip fizinis asmuo. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, davė teisingus parodymus, ką atsiminė tą nurodė, nieko nemelavo. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu 2018-10-17 duotus parodymus dalyje dėl M. L. (T. 6, b. l. 21-22), parodė, kad kai M. L. atvažiavo, traktoriai jau buvo išvežti, gal buvo likę kokios technikos, bet labai nedaug. Galbūt tyrėja ne taip jį suprato ir ne taip užrašė, jam nebuvo jokio tikslo ko slėpti. Buvo likę ne traktoriai, o keli padargai, ežiukai, smulkūs, vartytuvo peiliai, frezas. Jis M. L. parodžiau aikštelėje likusius tuos padargus. Traktorių nebuvo likę nei vieno, gal dar buvo likęs ekskavatorius. Prieš teismo posėdį su kaltinamaisiais susitikęs nebuvo. Anksčiau jokių ryšių su durpėmis neturėjo, durpių gavybą niekada neužsiiminėjo, tik šalia durpyno buvo užaugęs, buvo ten vietinis, jis daugiau supratimo turėjo tik apie techniką. Apie durpių gavybą ir jų ruošimą neturėjo jokio supratimo. Durpės nebuvo reikalingos, durpės jo niekada nedomino. Gal savo daržo žemę kažkada norėjo atnaujinti, dar durpynas nedirbo, tai susiskambino su R. tėvu ir su R., bet buvo šlapia, nebuvo įmanoma privažiuoti, ir tada durpių nenupirko. A. V. skambino dėl durpių savo reikmėms. Jam iki durpyno buvo 4-5 km, durpių reikėjo savo daržui, nes ūkininkauja, juk neveš durpių iš kitų rajonų. Tai buvo gal 2005-2006 metais. Tada durpyne dar niekas nieko nedirbo ir nieko nedarė, stovėjo senos supiltos krūvos. Jokių durpių pirkimo-pardavimo sutarčių nematė. Jis tik išrašydavo važtaraščius dėl senų durpių išvežimo į (duomenys neskelbtini) biohumusą. Išrašydavo kelionės lapą, krovinio važtaraščius, kad vežamos durpės, kiek kubų. Išrašydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. K. atveždavo tuos blankus, jis užpildydavo važtaraštį, kiek kubų bus vežama, pamatuodavo su metru.

Liudytojas A. P. parodė, kad M. L. nepažinojo, nėra matęs, o su K. Š. ir R. V. kartu dirbo. Jis pradėjo dirbti 2002 ar 2003 metais, jį dirbti pasamdė dabar jau miręs A. V., paskui prisijungė R. V. ir K. Š.. Jis dirbo apsauginiu, prižiūrėjo, kad nekiltų gaisrai, o paskui, kai pradėjo rinkti durpes, prieš tai durpyną ruošti, išsivalyti durpyną, galėjo būti 2009-2010 metai. 2013 metais dirbo traktorininku, o jeigu paprašydavo, atlikdavo ir kitus darbus, kaip ir vyresnis. Pirkdavo daiktus, reikalingus dėl durpyno technikos, kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo tokia parduotuvė, tai važiuodamas į darbą, ar iš darbo, paimdavo darbinių pirštinių, ar kokią žarną, jeigu nutrūko. Jis tik paimdavo daiktus, jam išrašydavo sąskaitas, o pinigus sumokėdavo jie – vilniečiai. Jis tik pasirašydavo už tai, ką paėmė. Būdavo, kad pinigų pirkimui duodavo ir K. Š. arba R. V., bet tai buvo retesni atvejai, pabaigoje, kai pagal sąskaitą nebeduodavo. Iš pradžių viskas būdavo pagal sąskaitą, jis pasirašydavo ant sąskaitos, o jie apmokėdavo. Už grynus pinigus yra pirkęs tik keliais atvejais. Tose sąskaitose, kurias išrašydavo parduotuvė, pasirašydavo jis, buvo nurodyti jo duomenys, kad šitas prekes gavo. Pagrinde pirkdavo (duomenys neskelbtini), parduotuvė R. įmonėje UAB „Ž.“. Visas sąskaitas, kvitus, atiduodavo, apskaita būdavo, jam parduotuvėje duodavo čekį. Su R. R. būdavo atvejų, kad jis jam duodavo pinigų tų prekių, detalių nupirkimui. Jis nežino iš kur jis gaudavo pinigų, kad nupirkti detalių, reikalingų durpynui. Yra buvę kelis kartus, kad ir jam buvo pavedę išmokėti atlyginimus darbuotojams. Pinigus atveždavo K. Š. arba R. V., R. sakydavo, kad jie nelauks, kol susirinks žmonės, tada palikdavo jam visą sąrašą, apskaitą, žmonės jame pasirašydavo. Yra buvę, kelis kartus yra mokėjęs atlyginimą. Kaupus jam parodė amžinatilsį A. V., tai buvo senieji kaupai, jų galėjo būti 17-18 arba 27-28, dabar sunku prisiminti. Jie abu su A. V. juos apeidavo. Jis paaiškino kaupų prižiūrėjimo pagrindus, nes jie buvo linkę užsidegti savaime, iš niekur nieko. Jis dirbo ir traktorininku, jam yra tekę kasti ir naujas durpes. Naujos durpės kažkiek prikasė. Buvo prikasti du kaupai, viename kaupe telpa apie 80 kubų, gal truputi daugiau. Naujų durpių prikasė labai nedaug, nes tą vasarą buvo labai nepalankus oras, vasara buvo šlapia. Naujos durpės prikasė du kaupus ir trečias nedidelis kaupas. Į durpyną buvo atvykęs antstolis, jis jį palydėjo, aprodė kur kas yra. Jis apžiūrėjo. Dabar neatsimena, ar jis matavo, ar nematavo. Jis jam aprodė kaupus, atrodo, kad jis su rulete matavo jų ilgį, plotį. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki įmonės uždarymo, buvo 2013 metų rugpjūčio mėnesio pabaiga. Jam pasakė, kad antstoliai areštuoja turtą, uždarė užtvaru, uždarė aikštelę. Kai pasakė, kad nebedirba, jis į aikštelę daugiau nebevažiavo, nežino kas buvo padaryta su technika. Jam prieš išeinant visa technika, traktoriai, dar buvo, nežino kada techniką išvežė. Jis dirbo oficialiai, algą jam mokėjo. Oficialiai atleido ir dokumentus įteikė jau rudeniop, galėjo būti spalis, lapkritis. Atleidimo dokumentus jam įteikė ar tai K. Š., ar R. R., kažkas iš jų, tiksliai nebeatsimena, ar rašė pareiškimus, kažkokius dėl atleidimo iš darbo dokumentus tvarkė. Durpynui vadovavo ir direktoriumi buvo kažkoks L., o atvažiuodavo, vadovaudavo ir viską apžiūrėdavo R. V. ir K. Š.. Jo su M. L. niekas nėra supažindinę, jis jo asmeniškai nepažino. Ant dokumentų matydavo, kad būdavo nurodyta generalinis direktorius M. L., bet jam su juo bendrauti neteko. Dėl 2006-11-09 d. faktinių aplinkybių konstatavimo akto surašymo, kurį surašė antstolis. Atvykęs jis jam jokių aiškinimų nepateikė, jis jį tik palydėjo ir aprodė karavanus. Atrodo, kad jis juos išmatavo, gal paskaičiavo kūbus, bet jam nepateikė jokios ataskaitos, nežino ar davė jam pasirašyti. Jis su antstoliu jokiu kitu klausimu nebendravo. Jis pasimatavo ir išvažiavo. Antstolis buvo vieną kartą, neprisimena, kuriais tiksliai metais tai buvo, galėjo būti 2006-2007 metai. Dalyvavo kažkieno iš valdžios nurodymu, atrodo, kad R. V. jam prašė aprodyti kur kas yra. R. V. ir buvo jų pagrindinė valdžia, su kuria bendraudavo. A. V. pažinojo, jis jį ir į darbą priėmė. Pradžioje buvo A. V., o apie 2005 metus vaikščiojo po durpyną, jis jam pasakė, kad pavargo, užteks jam vaikščioti po durpyną, perduoda durpyną sūnui R.. Jis užrašė R. telefono numerį, sako, jeigu kokie gaisrai, ar kas, kad dabar skambintų R.. Galėjo būti 2005-2006 metai. Paskui į durpyną jau atvažiuodavo R., o A. nebesirodė. Gal dar su žmona A. yra užvažiavę kokį kartą, važiuodamas į K., paklausė kaip jam sekasi. Toliau viskuo rūpinosi R., jis atvažiuodavo, apžiūrėdavo kiek ko išdegę, kiek užgesinta. Su R. V. asmeniškai artimai nebendravo, bendravo kol dirbo. Kartais jis paskambina, pasveikina su šv. Velykom, su šv. Kalėdom. Prieš teismą su R. V. bendravo, klausė, ar gavo pakvietimą į teismą. Pasakė, kad gavo, kad reiks važiuoti. Pasakė, kad pasiderintų su R. R., kad atvažiuoti būtų pigiau. Daugiau apie nieką nebendravo, paklausė kaip sveikata, kaip gyvena. Nieko nesakė apie tai, kokius reikės duoti parodymus teisme. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu 2021-10-22 duotus parodymus. (T. 6, b. l. 30-32), parodė, kad gali būti, kad kai liudijo iš pradžių jis suabejojo ar ten tikrai buvo antstolis, nes ir miškininkai atvažiuodavo apžiūrėti tų karavanų, o, kaip paskui išaiškėjo, kad viską aprodė antstoliui. Ne vieną kartą yra atvažiavę žmonės apžiūrėti karavanus. O gal jis nebuvo įsitikinęs, kad ten antstolis, ir dėl to tyrėjai nepaminėjo antstolio. Patvirtina, kad rodė žmogui karavanus. Gal antstolis pradžioje neprisistatė, o R. jo paprašė parodyti, sakė, kad atvažiuos žmogus, kad jis parodytų, dėl to ir nepasakė, kad parodė tikrai antstoliui, gal jis miškininkui rodė, tuo metu nebuvo įsitikinęs, kad tai antstolis. Paskui išaiškėjo, kad ten buvo antstolis. Mėginius iš kaupų paėmė A. V. nurodymu, nes jis pats išvežė tuos mėginius į Panevėžį. Jis jam paskambino ir paprašė. Iš pradžių durpynus prižiūrėjo A. V. nurodymu, paskui – R. V.. R. V. nurodymu galėjo prižiūrėti nuo 2005-2006 metų. Vienas durpių karavanas yra sudegęs pilnumoje, o tų gaisrų būdavo kas metai, po kelis, bet atvažiuodavo, užgesindavo. Kai pradėjo dirbti, atvažiavo į durpyną, tai A. V. parodė, kad rudenį karavanas užsidegė, jį gesino, gesino, bet per žiemą jis susmilko. Suprato, kad tie karavanai iš pradžių priklausė A. V., nes jis viską jam aprodė ir jo prašė prižiūrėti tuos karavanus, kad jie neužsidegtų savaime. Jis nežino kokiu tikslu antstoliui reikėjo konstatuoti faktines aplinkybes, jo tik buvo paprašyta tą žmogų palydėti, aprodyti kas kur yra, kur yra karavanai. Dabar neatsimena ar jis matavo. Kad jam aprodė – tai šimtą procentų garantuoja. Atvažiuodavo ir kitų žmonių apžiūrėti karavanų, kokios ten durpės. Sakydavo, kad tų durpių kokybė labai prasta. 2010 metais pradėjo ruoštis durpių rinkimui, durpių rinkimas pradėjo vykti gal po metų ar daugiau nei po metų. Pradžioje dirbo jis ir A. V.. Jis buvo įgriuvęs į išdegusį karavaną, vos nesudegė, tada jam skyrė antrą žmogų, kad būtų saugiau vaikščioti po durpyną. Pradžioje su A. V. durpyne budėjo, o kai ruošėsi pradėti dirbti, tada išnuomojo jiems rusišką traktorių (duomenys neskelbtini). Tuo traktoriumi važinėdavo abu, bet traktorius buvo priskirtas A. V.. Jau daug vėliau gavo naujus traktorius Zetor, rinktuvus, po truputį atsivežė technikos. Buvo vartytuvai durpėms vartyti, kad jos išdžiūtų, paskui įsigijo ekskavatorių valyti kanalams, kad išbėgtų vanduo, paskui įsigijo pakrovėjų, nupirko priekabas. Gal apie 2011-2012 metus pradėjo durpes rinkti, jau dirbo 6-8 žmonės, paskui skyrė bedarbių kelmų rinkimui, tada jau buvo gal 20. Naujai durpes pradėjo rinkti trijuose laukuose. Skirtinguose laukuose tie karavanai buvo skirtingo dydžio. Yra buvę, kad durpes vežė sliekams į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) durpes veždavosi iš senų prastų durpių kaupų. Su K. Š. bendraudavo. Jis atvažiuodavo į durpyną, paklausdavo kaip sekasi, pažvejodavo. K. buvo įdomu žinoti apie tą durpyną, kas ten vyksta, jis paklausdavo ką jie vyrai dirba, kaip sekasi. Asmeniškais klausimais nebendravo tik darbiniais. K. Š. į durpyną atvažiuodavo šeštadieniais, kas antrą šeštadienį, per mėnesį kartą, įvairiai. Pastoviai savaitgaliais neatvažiuodavo. Jis atvažiuodavo kada jam išeidavo, bet durpyne pastoviai jo nebūdavo. Dėl pokalbio su R. V. prieš pora dienų. To pokalbio metu apie antstolį kalbos su juo nebuvo. Pokalbis truko gal 1-2 minutes. Jo telefono numeris (duomenys neskelbtini), jam R. V. skambino iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), jis įvardintas „R.“.

Liudytojas A. B. parodė, kad jis kaltinamuosius pažįsta. Su R. V. buvo susitikę, kartu su advokatu J. V., ir buvo aptariama apie patį projektą, durpyną. Vėliau kažkiek komunikuodavo dėl paraiškos projektui rengimo. Jų įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo ir yra jos direktorius, rengia dokumentus ES finansavimui gauti. Į juos kreipėsi J. V. ir R. V.. Su R. V. susitiko pas J. V.. Projektas buvo ruošiamas tikslu įvairios įrangos įsigijimui, kuri reikalinga durpynams tvarkyti. Projektą ruošė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paruošė paraišką, verslo planą, tada su M. L. pačią paraišką nuvežė į Panevėžio teritorinį skyrių ir paraišką pridavė. Tada pirmą kartą ir susitiko su M. L.. Toliau vyko vertinimas ir po kurio laiko buvo patvirtintas finansavimas. Ir toliau jis nebedalyvavo, viskas buvo daroma savarankiškai. Negali pasakyti kas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jis pagrinde bendravo su M. ir J. V.. J. V. buvo kaip bendrovės atstovas. Jis gavo jau pasirašytą sutartį, joje buvo M. parašas. Prie šitų aplinkybių su K. Š. jis nebuvo bendravęs, bet, kiek pamena, jis kreipėsi 2015 metais, kai jo žmona norėjo teikti paraišką projekto „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ finansavimui gauti. Pagal tą projektą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai nebendravo. Jų kaip įmonės praktika – jie į pačius pasiūlymus niekada nesikiša, klientas pats nusprendžia ko jam labiausiai reikia, jie pagrinde daro visus skaičiavimus ir informuoja klientą kokių dokumentų reikia teikiant paraišką. Paraišką pasirašo direktorius, šiuo atveju pasirašė M. L.. Jis su juo važiavo automobiliu į Panevėžio skyrių ir jis važiuodamas pasirašinėjo dokumentus. Jo paties parašo niekur nereikėjo. L. Z. buvo jų darbuotoja, ji rengė paraišką, o kadangi reikėjo nurodyti kontaktinį asmenį, todėl buvo nurodyta I. D.. NMA reikalauja, kad paraiška turi būti pasirašyta konsultanto, bet pati L. Z. tada negalėjo pasirašyti. Kai buvo pateikta paraiška, paskui buvo paklausimas, projektas buvo teigiamai įvertintas ir buvo pasirašyta paramos sutartis. M. L. dalyvavimas buvo reikalingas todėl, kad jis buvo įmonės direktorius. Dokumentai buvo pasirašomi kelionės metu, automobilį vairavo jis, M. sėdėjo šalia ir pasirašinėjo. Patikslina, kad dalį dokumentų M. pasirašė kontoroje, likusią dokumentų dalį pasirašė važiuojant automobiliu, kad spėti paraišką patekti, nes terminas jau ėjo į pabaigą. Kontoroje dėl dokumentų dalies pasirašymo tikrai buvo susitikę. Paramą pavyko gauti. Jis tikrai nematė jokių signalų, kad veiklą planuojama daryti ne realiai. Jie nebūtų realiai dirbę tokiu atveju, jeigu dokumentai būtų ruošiami kitokiu tikslu. Į Panevėžį automobiliu abu važiavo tik pirmyn, atgal kelionės kartu nebuvo, nes jis liko Panevėžyje. Ar jis pastebėjo, kad jis buvo fiktyvus direktorius, negali pasakyti, bet jam buvo panašu, kad jis nėra labai įsigilinęs į tą sritį, bet jie važiuodami ne tiek daug ir kalbėjo apie patį projektą. Jis suprato, kad jie važiuoja į Nacionalinę mokėjimų agentūrą pateikti paraiškos. Jis suprato, kad yra prašoma paramos, kad bus gaunamos ES lėšos. Buvo sudarytas verslo planas. Įmonė realiai galėjo vykdyti veiklą pagal šį planą, planas nebuvo fiktyvus. Jie visada daro pagrįstą verslo planą, nes visi rodikliai yra įsipareigojimai, tie skaičiavimai turi būti tokie, kad įmonė galėtų juos įgyvendinti. Grindžiamas ekonominiais, finansiniais rodikliais. Su R. V. bendravo dėl techninių klausimų ir dėl durpyno. Prieš rengiant verslo planą, veiklos modelį paaiškino R. V. su J. V., daugiau galbūt R. V., nes bendraujant tiek su J. V., tiek su R. V., daugiau apie durpes suprasdavo R. V.. Su M. L. apie verslo planą jie nekalbėjo. Kad gauti paramą buvo keliamas reikalavimas, kad įmonė būtų savarankiška, tai reiškia, kad savininkas negali turėti dviejų įmonių. Buvo reikalavimas dėl vietos veiklos. Buvo keliamas reikalavimas pačiam direktoriui ir akcininkui. Šitos bendrovės akcininku buvo M. L.. Bendraujant su asmenimis dėl projekto, visada informuoja apie formalius reikalavimus akcininkui ir direktoriui. Šiuo atveju jis informavo kokie reikalavimai yra direktoriui. Iš pradžių į jį kreipėsi J. V., buvo informuotas, kad norima gauti finansavimą tokiam verslui, tokiai įrangai įsigyti, tada jis informavo apie visus formalius reikalavimus kokių reikia. Po tokios kalbos tie asmenys su duomenimis, kad gali dalyvauti tame projekte, pas jį grįžo po 1-2 mėnesių. Kai į Panevėžį važiavo su M. L., kelionės metu jis neuždavė jokių klausimų, dėl planuojamos veiklos, kuriuos paprastai dažnai užduoda klientai. Jie važiavo, bet nebuvo jokių klausimų iš verslo plano. Nepamena, kad jis jam būtų pasakojęs kokiomis aplinkybėmis jis tapo bendrovės akcininku ir direktoriumi, ir kaip jis atsirado prie to projekto. Jis jam tokių klausimų taip pat neuždavė. Paruošė verslo planą ir paraišką. Kai į jį kreipėsi R. V. ir J. V., jam pasirodė, jog jie tikrai žinojo kokį verslą vykdys. Verslo planas dažniausiai būna rengiamas tokiam didesniam projektui. Klientas (įmonė), kuris kreipiasi, jis jau turi turėti tam tikrų specialiųjų žinių, nes jie paraiškas ir verslo planus rengia daugeliui įvairių sričių, ir negali būti visų sričių žinovai. Kad visi skaičiavimai būtų pakankamai racionalūs, kad nebūtų nei per dideli, nei per maži, kad atitiktų agentūros reikalavimus, ir tuo pačiu būtų be didesnių įsipareigojimų, tai jie visą laiką tą daro, kad atitiktų ekonominiai rodikliai. Ta informacija, reikalaujanti specialių žinių, šiuo atveju tikrai atėjo iš kliento. Paraiškos teikimo ir verslo plano pagrindinis tikslas buvo įsigyti durpynui eksploatuoti tinkamą įrangą, kad galima būtų sėkmingai plėtoti durpininkystės veiklą. Dabar jis neprisimena, ką reikėjo daryti su ta įsigyta įranga, kad ta veikla būtų sėkmingai plėtojama, verslo plane buvo įrašyta technika, visi įrengimai, kurių paskirtis buvo realiai eksploatuoti durpyną, kad būtų galima nuimti durpes ir jas realiai paskui parduoti, t. y. durpyno aptarnavimo įranga, surinkti durpes. Nebuvo kitokios įrangos tolimesnei durpyno veiklai vykdyti, ką daryti su nuimtomis durpėmis. Jam nebuvo pateikta užduotis paskaičiuoti, pamatuoti, kokios ateityje reikėtų technikos, ką jie darys su nuimta durpe. Technika buvo reikalinga tik durpių nuėmimui, surinkimui. Verslo planas buvo durpių surinkimas ir pardavimas. Šio verslo plano pakako šitam uždaviniui pasiekti. Su M. L. turėjo ir daugiau verslo reikalų. Po to jų įmonė rengė paraišką jam asmeniškai, pagal kitas programas, kaip ūkininkui. Tai turtinių stovyklų programa ir ūkio modernizavimo programa. Jis veikė kaip ūkininkas, kaip fizinis asmuo. Kaip ūkininkui verslo plano nereikėjo, verslo planas buvo teikiamas supaprastinta tvarka. Paramas gauti pavyko. Buvo gauta 50 000 eurų parama ūkio modernizavimui, o turistinėms stovykloms irgi buvo gauta panaši suma. Tai buvo paramos verslui vykdyti. Tuo pačiu metu jis buvo ir ūkininkas. Šitas paraiškas teikė 2012 ar 2013 metais, su juo tada bendraudavo ištisai. Modernizavimas buvo įgyvendintas neseniai. Turizmo stovyklų projektas jau seniai pasibaigęs ir paramos gavimo kontrolės terminas pasibaigęs. Gauta agentūros parama „Durpių pardavimui“ omenyje turi tai, kad pajamų gavimui, kad tokia technika, su kuria eksploatuojant durpes, galima gauti pajamas. Ta technika buvo reikalinga durpių surinkimui ir pajamų iš to gavimui. Pardavimui reikalingos specialios technikos verslo plane nebuvo aprašyta. Durpių pardavimui būtų reikalinga kita technika. Su tais traktoriais transportuoti durpes galima, jeigu atvažiuoja įmonės mašina, į kurią galima su tais traktoriais durpes sėkmingai pakrauti.

Liudytojas V. C. parodė, kad šiuo metu nėra antstolis. Iš kaltinamųjų jam girdėta tik pavardė V., kažkas su durpėmis iš Vabalninko. Nėra jo nei susitikęs, nei matęs, arba neprisimena, nes buvo labai seni laikai. Nebedirba nei antstoliu, nei teisiniuose darbuose, neturi jokio ryšio su tokiomis bylomis. Dėl jo surašyto 2006-11-09 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Kas jame yra surašyta, kokios faktinės aplinkybės, tas jau yra faktai. Dabar neprisimena, nes seniai tvarkė tokius dokumentus. Tuo metu, t. y. 2006 metais, dar dirbo antstoliu ir atlikdavo tokius procesinius veiksmus. Čia buvo jau privatūs antstoliai. Nebeprisimena visų aplinkybių, kas užsakė faktinių aplinkybių konstatavimo aktą, kokiu tikslu, ir kam to reikėjo, jam yra likęs tik vienas kitas epizodas. Apie kaupus šiek tiek prisimena, yra pasirašytas tas protokolas, kad buvo kaupai – iškastų durpių kalnai. Kaip teismas paminėjo iš protokolo, tai taip ir yra. Tas aplinkybes, kaip nuvyko į vietą, kaip žiūrėjo, kaip matavo, kas atstovavo durpyną, nelabai prisimena, bet greičiausiai jis pats važiavo, o durpyną greičiausiai atstovavo pats užsakovas R. V.. Jeigu užsakovas pateikia prašymą, tai dalyvauja arba pats užsakovas, arba jo atstovas. Šiuo atveju dalyvavo R. V. arba jo atstovas. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad taip ir buvo, kad apžiūroje R. V. nedalyvavo, nes šiai dienai tų faktinių aplinkybių nebeprisimena, todėl galėjo taip ir būti, kas yra surašyta. Apklausos protokolas paaiškina, kad šiuo atveju apžiūrint durpyną dalyvavo ne R. V., o minėtas asmuo A. P.. Protokolo turinio tikrai neprisimena, pagal tai ko prašė, tas ir buvo konstatuota, greičiausiai kalba eina apie sukastų durpių kaupus. Taip ir buvo, kad protokole skaičiai įrašyti buvo remiantis A. P. paaiškinimais, jo nurodytais skaičiai. Durpyno plotas labai didelis, jo viso tikrai neapvažiuosi. Kadangi A. P. buvo R. V. atstovas, todėl fiksavo remiantis jo pasakymais. Neprisimena ar tikrino kam priklauso durpynas, to sklypo koordinates, nes tikrai neprisimena. Greičiausiai vykdė užsakymą, kaip priklauso, kad sužiūrėti visus duomenis, bet patvirtinti šiai dienai tikrai negali. Prašo remtis jo parodymais, užfiksuotais apklausos protokole. Taip ir buvo, nes nebuvo tais metais fizinių galimybių sutikrinti sklypo koordinates. Kadangi fiziškai negalėjo apvažiuoti viso durpyno, todėl kokius skaičius pateikė R. V. atstovas, pasitikėjo ką minėjo jo atstovas. Be protokolo kitų duomenų nefiksavo, neprisimena. Jeigu yra kokie įrašai, fotonuotraukos, prašo jais remtis.

Durpyno plotą sudaro 800 ha. Šiuo atveju nepasakys apie kurį durpyną eina kalba, reikėtų žiūrėti dokumentuose, galbūt apie (duomenys neskelbtini) durpyną. Užbaigė antstolio karjerą, jo visas bylas perėmė kita antstolė. Dėl kokių priežasčių baigė antstolio karjerą nieko bendro su šita byla neturi. Negali pasakyti apie kokį durpyną kalba prisiminti labai sunku, prieš du metus turėjo galvos operaciją, likę pasekmės, todėl negali greitai prisiminti kas buvo 2006 metais, dėl to dabar dirba visai kitoje srityje. Visas savo, kaip antstolio bylas, jis atidavė antstolei B. Į tą 800 ha durpyną galėjo įeiti žemės sklypai, priklausantys valstybės nuosavybei, jie neidentifikavo kam jie priklauso, kadangi fiziškai tai neįmanoma aprėpti, todėl buvo pasikliauta R. V. atstovu, kuris nurodė koks durpyno plotas. Tikriausiai galima būtų įvardinti, kad tai yra R. V. atstovo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kad bendras durpių kiekis karavanuose turėtų būti 45 000 tonų, taipogi vėl buvo pasikliauta, pasitikėta R. V. atstovu. Nieko jis neskaičiavo, nes neįmanoma suskaičiuoti. Kadangi R. V. atstovavo tas žmogus, jis konstatavo pagal jo pasakymus. Kad per vykusius gaisrus yra sudegę 4 000 tonų, o 1 000 tonų išvežta galimiems užsakovams, šiuo atveju tas faktines aplinkybes nurodė R. V. atstovas, jis pats tų skaičių neišgalvojo. Negali pasakyti ar būtų galėjęs identifikuoti kokiems savininkams priklauso, neprisimena ar buvo sutvarkyti dokumentai, kiek prisimena kaupai buvo apaugę medžiais. Kas buvo pasakyta R. V. atstovo, tas ir buvo surašyta. Šiuo atveju neprisimena kokius dokumentus rodė R. V., ir ar rodė dokumentus. Šiuo atveju, jeigu rašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tai darė viską pagal įstatymus. Negali pasakyti, neprisimena pagal kokį ryšį. Negali pasakyti, bet mano buvo (duomenys neskelbtini) durpyne, esančiame Biržų ir Pasvalio rajone. Šiuo atveju mano galima vadovautis šiuo dokumentu, t. y. 2006 metų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes tuo laiku viskas buvo daroma pagal įstatymą. Dabar tiksliai nepasakys ką konstatavo konstatuodamas faktines aplinkybes – ar tų kaupų egzistavimo faktą, ar nuosavybės priklausomybę, kam ji priklauso, bet buvo konstatuota tai, kas buvo nurodyta prašyme ką padaryti. Kas buvo prašyme, tą ir nustatinėjo. Kaip antstolis galėjo konstatuoti daikto priklausomumą, nuosavybės teisę, faktines aplinkybes galėjo konstatuoti, dabar neatsimena.

Liudytojas T. U. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Jam žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus prašymu konstatavo tos įmonės faktus, galėjo būti 2019 metų rudenį. Konstatavimą vykdė kaip antstolis. Buvo įpareigotas bankroto administratoriaus. Jis pakvietė atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą.

Su bankroto administratoriumi vyko prie durpyno, ten buvo ir FNTT pareigūnai, buvo geologijos tarnybos specialistas ir buvo tos įmonės vadovas. Visi nuėjome į durpyną. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas, jo pavardės neatsimena, parodė tame durpyne sukrautus durpių kaupus, kurie buvo užfiksuoti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Durpyno adreso dabar tiksliai nepasakys, lygtai Biržų rajone, galėjo būti (duomenys neskelbtini) durpyne. Tyrėja parodė tą protokolą, tada atsiminė. Fiksavimas galėjo būti daromas 2019-10-16. Kiek atsimena, vaikščiojant po durpyną, tame durpyne buvo užfiksuoti 6 kaupai, kuriuos parodė tos įmonės vadovas. Tuos šešis kaupus matė realiai, buvo darytos jų foto nuotraukos, jie buvo užfiksuoti protokole. Durpyno priklausomybės netikrino, nuosavybės dokumentų nematė, nes tokios užduoties nebuvo. Juos pakvietė konstatuoti tame durpyne esančius sukrautus durpių kaupus. Jį pakvietė tos bankrutuojančios įmonės administratorius, tuos kaupus rodė buvęs vadovas, todėl jam nekilo abejonių, kad tie kaupai gali priklausyti kažkam kitam. Prie protokolo fotografavo, po to buvo pridėta geodezijos tarnybos specialisto ataskaita, kurie fiksavo tikslias koordinates. Daugiau aplinkybių, kam tie kaupai priklauso, kieno nuosavybėje, žemės ribų, nesiaiškino. Jie vaikščiojo po durpyną, kur parodydavo vadovas. Vadovo pavardės neatsimena, gali būti R. V.. Administratorių pažinojo ir pažįsta. Jokio kito UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto netikrino ir nekonstatavo, tik tą, kuris yra užfiksuotas tame protokole. Kiek atsimena, priede yra geodezijos tarnybos specialisto, kuris darė preliminarius matavimus, ten gali būti nurodyti kiekiai. Kaupų rado 6 vienetus. Jis nefiksavo sklypo koordinačių, tik geodezijos tarnybos specialistas turėjo matavimo prietaisą, kuris tiksliai fiksavo koordinates. Jis pats nuosavybės, sklypų ribų nenustatinėjo. Nenustatinėjo kam priklausė tos durpės, neturėjo jokios galimybės nustatyti nuosavybę. Jokių dokumentų, faktinių aplinkybių konstatavimo metu, dėl nuosavybės ar priklausymo, jam niekas nepateikė. Nežinojo, kad dalis tų sklypų, kuriuose yra kaupai Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4, yra visai ne Biržų rajone, nes tame durpyne buvo pirmą kartą, miške, ir tikrai nežinojo kur baigiasi rajono ribos, jis tik pažymėjo vietą, kurioje jie susitiko. Jie buvo nuvažiavę į Biržų rajoną. Jis fiksavo tik tuos kaupus, kuriuos parodė, kurie nurodyti protokole. Nežino ar apėjo viso durpyno teritoriją, jis to durpyno teritorijos nežinojo. Kiek apėjo, kiek rado, tiek užfiksavo. Tyrėja minėjo, kad buvo dar kitas durpynas, bet jie ten nėjo. Galėjo būti ir tokių kaupų, kurių jam neparodė. Kol apėjo tuos kaupus užėmė apie 3 valandas laiko, iki pietų. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius yra R. V., jis žino iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kaip paminėjo tyrėja. Dabar neprisimena kaip jis prisistatė, bet jis suprato, kad tai buvo vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole jis pažymėjo kas dalyvavo. Jį pakvietė tos įmonės bankroto administratorius, jie vaikščiojo po tos įmonės eksploatuojamą durpyną ir durpes parodė tos įmonės atstovas ar vadovas, todėl jam susidarė tokia nuomonė, kad tos durpės priklauso tai įmonei. Kai fiksavo tuos kaupus, kai apžiūrinėjo durpyną, jam pasirodė, kad tas durpynas seniai neeksploatuojamas, visas apžėlęs, apaugęs mišku, daugiau panašus į mišką, ne į durpyną. Priėjimas prie to durpyno buvo sudėtingas, reikėjo perlipti per kanalą, reikėjo eiti kaip per mišką, kažkoks trumpos atkarpos kelias buvo, bet vaikščiojo ne keliais. Tie 6 kaupai buvo išsidėstę plačioje teritorijoje. Nuo vieno iki kito kaupo ėjome pėsčiomis, vaikščiojo kaip mišku, jokiais keliais nevaikščiojo.

Liudytoja A. U. parodė, kad kiti kaltinamieji – R. V., K. Š. – jai yra girdėti. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės buhaltere, dirba su apskaita susijusius darbus. Tuo metu jos brolis M. L. buvo tos įmonės direktorius, bet visą atskaitomybę, kaip direktoriui, ji duodavo J. V.. Su R. V. jai teko bendrauti keletą kartų, tikrai nedaug, o su K. Š. bendraudavo dažniau. Dabar tiksliai nepasakys, kuriuo laikotarpiu dirbo, jos apklausose yra nurodyta tiksli darbo laikotarpio data, bet pradėjo dirbti 2012 vasarą, o išėjo 2014 kovo mėnesį. Tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Toje įmonėje dirbo pagal darbo sutartį. Darbo sutartyje parašai buvo M. L., bet visas detales, atlyginimą, derino su J. V.. Jokio ofiso neturėjo, jos darbo vieta nebuvo niekur priskirta, dirbo iš namų, su savo priemonėmis, su savo kompiuteriu. Iš darbuotojų susitikdavo su J. V., su K. Š., ir kartą kitą yra susitikusi su R. V., o kitų darbuotojų ji nėra mačiusi. Su J. V. yra susitikusi jo ofise, bet su juo daugiau bendraudavo telefonu. Su K. Š. susitikdavo įvairiai, nes jis jai pateikdavo popierines sąskaitas, kurias turėdavo, tikrai ne kiekvieną mėnesį, bet susitikdavo, kad jis jai perduotų tuos dokumentus, kurių turi popierinius variantus. Yra buvusi Ž. gatvėje ofise, jis atvykdavo ir prie jos darbo, kur tuo metu ji dirbdavo, ir perduodavo dokumentus. Ji dirbo Vilniuje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo Biržų rajone, bet ten nėra buvusi. Dokumentus jai atveždavo į namus arba siųsdavo el. paštu. Pagrinde dokumentus jai pateikdavo du žmonės – J. V. ir K. Š.. Keletą dokumentų elektroniniu paštu yra pateikęs ir R. V., galėjo būti vienas ar du laiškai. Generatoriaus prisijungimo prie banko duomenys buvo pas J. V.. Daro tokią prielaidą, nes, jeigu jai reikėdavo banko išrašų, kaip buhalterei, tai ji kreipdavosi į J. V. ir jis jai juos persiųsdavo. Kartą yra buvusi jo ofise, atsiimti dokumentų, tai prie jos akių jis jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko dėl banko išrašų, tikslių aplinkybių nepamena. Su ja atsiskaitymo grynais pinigais nebuvo, darbo užmokestis buvo pervedamas per banko sąskaitą. Kitiems darbuotojams atlyginimai buvo mokami per atskaitingą asmenį K. Š.. Negali atsakyti kaip tas vykdavo. K. Š. ji pateikdavo darbo užmokesčio žiniaraščius, ir, kadangi atlyginimus turi sudenginėti apskaitoje, nes per banko sąskaitas ji nemato, kad yra sumokėta, tai klausė kaip bus atsiskaitoma. Būdavo atsiskaitoma per atskaitingą asmenį K. Š.. Jis sumokėdavo atlyginimus. Nepamena kas buvo daroma pirmiau, ar atlyginimų sumokėjimas, bet buvo daromi pavedimai iš įmonės į K. Š. sąskaitą. Reikia jo klausti, ar jis pinigus išgrynindavo mokant algas, tų detalių ji nežino. Buhalteriškai tie pinigai, kurie įplaukdavo į jo sąskaitą, buvo sudengiami su darbuotojų atlyginimais. Jeigu įmonėje vykdavo paskolos, pirkimai, pardavimai, tai, kokius ji gaudavo dokumentus, ką ji matydavo, kas jai buvo žinoma, tą ji įtraukdavo. Ji nežino kaip vyko pirkimai, kas buvo atsakingas, kas derindavo, tokių žinių ji neturėdavo, jai nebūdavo aktualu. Ji gaudavo dokumentą kaip buhalterė, traukė jį į apskaitą, o jeigu jai kažkokių duomenų trūko, tuomet pasitikslindavo pas tą žmogų, kuris jai tuos duomenis perdavė arba persiuntė. Įmonė tikrai turėjo ilgalaikio turto, bet tokių detalių, kiek mechanizmų turėjo, neatsimena. Duomenis apie ilgalaikį turtą į buhalterinę apskaitą įtraukdavo pagal pirkimo sąskaitas, apskaitoje įvedimai, eksploatacija, yra užpildomas aktas, tada atitinkamai kiekvieną mėnesį yra skaičiuojamas nusidėvėjimas ilgalaikio turto. Dėl to atvejo, kad ne visi traktoriai buvo užregistruoti, nelabai žino, tik girdėjo, jog vyko patikrinimas, ar tai VMI, ar tai NMA, tiesiog reikėjo duomenų, ir J. V. jos prašė patikslinti kiek jie apskaitoje turime traktorių. Tuo metu žinojo tik tiek. O vėliau, kad trūko traktorių, kad buvo kažkokia situacija su technika, ji sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. VMI teikdavo deklaracijas. Pagal gautus dokumentus, ką ji turėdavo gavusi, susivesdavo į apskaitą duomenis ir pagal tuos duomenis teikdavo deklaracijas VMI ir Sodrai. Paskolos apskaitoje tikrai buvo traukiamos, bet dabar nepamena nei konkrečių asmenų, nei įmonių, nei sumų. Dėl paskolų. Nepamena tikrai iš ko skolinosi įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Ji gali tik paminėti, kokius atsimena įtrauktus asmenis ar įmones. Buvo „(duomenys neskelbtini)“, R. V., J. V., susiję su paskolomis, bet nepasakys kas kam kiek skolingi. Nepamena koks buvo įsiskolinimas 2012 metų gruodžio mėnesį. Dokumentus į apskaitą įtraukdavo juos gavusi. J. V. nebuvo įmonės darbuotojas, dokumentus pagrinde gaudavo iš K. Š. ir J. V., o iš R. V. yra gavusi tik keletą kartų. R. V. buvo darbuotojas, K. Š. nebuvo darbuotojas, bet turėjo dirbti pagal kažkokią sutartį, o J. V. nebuvo darbuotojas, bet jam jis buvo kaip direktorius ir tas žmogus, su kuriuo derindavo pagrindinius reikalus, ir kuriam ji buvo atskaitinga. Nors gaudavo dokumentus iš K. Š. ir J. V., kurie nėra įmonės darbuotojai, ji žinodavo, kad tai yra įmonės dokumentai, ir jie yra susiję su įmonės veikla, pagal tai, kam arba kas išrašė sąskaitą. Jeigu matydavo, kad dokumentai yra susiję su įmone „(duomenys neskelbtini)“, tai jie buvo susiję su ta įmone. Ji bendravo su tais žmonėmis, žinojo, kad jie ta veikla rūpinasi. Dėl 2012-12-19 d. paskolos sutarties, dėl paskolos suteikimo R. V.. Tiksliai aplinkybių, kas jai pateikė tą sutartį ir kad būtent ją įtraukė į apskaitą, negali pasakyti. Paskolos sutartis dažniausiai jai atsiųsdavo J. V.. Dabar negali pasakyti, ar turi pagrindžiančius dokumentus, kad ją atsiuntė J. V., reikėtų žiūrėti į dokumentus, į elektroninius laiškus, kurie buvo perduoti į tyrimo medžiagą. Jeigu elektroniniuose laiškuose nėra, tada gali būti kitas variantas, kad perdavė gyvai su dokumentais. Dabar nepamena, ar pagal tą paskolos sutartį buvo išmokėtos piniginės lėšos. Tų detalių, kas jas išmokėjo, ir kokiu būdu, nepamena, reikėtų žiūrėti į apskaitos duomenis. Ar, pasibaigus paskolos sutarčiai, buvo imtasi priemonių dėl paskolos išieškojimo? – net neįsivaizduoja, kada ta paskolos sutartis turėjo baigtis, bet tai ne jos galioje, tai nebuvo jos atsakomybėje imtis veiksmų dėl paskolos išieškojimo. Nepamena kas pasirašė tą paskolos sutartį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės. Jeigu dokumentas buvo gautas, tai paskola tikrai buvo fiksuota kaip įsiskolinimas buhalterinėje apskaitoje. Neturi tokių žinių ar buvo imtasi priemonių dėl tos paskolos išieškojimo, su ja tokiomis detalėmis niekas nesidalino. Dėl PVM deklaracijų. Mokesčių inspekcijai deklaracijas teikdavo ji, ir deklaruodavo ji. Dėl deklaravimo už 2012 m. gruodžio mėnesį. Dabar būtent apie tą deklaraciją, kada teikė, kodėl teikė daugiau negu vieną deklaraciją, konkrečiai negali nieko pasakyti. Gali tik pasakyti bendrai apie procesą. Deklaracijas gan dažnai tikslindavo dėl to, kad dažniausiai sąskaitas gaudavo pavėluotai, t. y. jau už praėjusius laikotarpius, dėl to tikslinimų buvo dažnai. Dėl deklaracijų, susijusių su dviem PVM sąskaitom-faktūrom, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita-faktūra, išrašyta 2012-12-28 serija AGR Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita-faktūra, išrašyta 2012-12-10 serija AGD Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, šitos sąskaitos taip pat buvo įtrauktos į VMI patikrinimą. Vieną kartą deklaracija buvo tikslinta dėl to, kad buvo atsiųsta koreguota sąskaita. Tai buvo prieš tai anuliuota, ir tikriausiai nauja išrašyta. Tada tikrai buvo darytas tikslinimas dėl VMI pastabų, kad sąskaita buvo išrašyta už darbus, atliktus per keletą mėnesių. Tada jai buvo pateikti darbų atlikimo aktai ir ji pagal tai dar tikslino deklaracijas. Liudytojai parodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, užpildymo data – 2013-01-21, mokestinis laikotarpis – nuo 2012-12-01 iki 2012-12-31. (T. 7, b. l. 102). Šią deklaraciją teikė, sistemoje galima matyti. Šioje deklaracijoje nėra fiksuoti minėtų PVM sąskaitų-faktūrų duomenys todėl, kad tikriausiai dar nebuvo gavusi tų sąskaitų, tikriausiai tos sąskaitos jai dar nebuvo pateiktos. Jie dažnai vėluodavo jai pateikti sąskaitas ir pateikti galėjo bet kada. Pagal įstatymą už 2012 m. gruodžio mėnesį Pridėtinės vertės duomenis privaloma buvo deklaruoti iki 2013 metų sausio 25 dienos.

Liudytojai parodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, užpildymo data – 2013-03-06, mokestinis laikotarpis – nuo 2012-12-01 iki 2012-12-31. (T. 7, b. l. 103), paaiškino, kad jeigu reikėdavo daryti kokį tikslinimą, tai pasiklausdavo J. V., jis pateikdavo pataisytus dokumentus, koreguotas sąskaitas. Tikslinant ji visada atsiklausdavo ar tikrai taip turi būti. Jeigu buvo deklaruoti sandoriai už gruodžio, kovo mėnesį, tai tikriausiai jai buvo pateiktos tos PVM sąskaitos-faktūros AGR Nr. (duomenys neskelbtini) ir AGD Nr. (duomenys neskelbtini). Dabar nepamena kas pateikė jai tas PVM sąskaitas-faktūras. Tikslių aplinkybių nepamena, kodėl dar kartą, t. y. 2013-07-15 buvo teikta Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (T.7, b. l. 104). Tikslių aplinkybių nepamena, kodėl tikslino deklaraciją, bet tikslindavo arba pagal naujai gautus duomenis, arba pagal J. V. nurodymus. Dažnu atveju būdavo tik J. V. skambučiai telefonu, dabar mato tendenciją, kad nurodymai dažniausiai būdavo duodami telefonu, o, jeigu būdavo reikalingi dokumentai, tai laiškai ateidavo be teksto. Įrodymu galėtų būti tik telefono skambutis.

Liudytojai parodžius 2012-12-10 d. PVM sąskaita-faktūrą serija AGD Nr. (duomenys neskelbtini), Pardavėjas: UAB „(duomenys neskelbtini)“, Pirkėjas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T. b. l. 132), paaiškino, kad turbūt ją yra mačiusi apklausų metu. jai jos nepateikė toje PVM sąskaitoje-faktūroje pasirašę asmenys (M. L., K. Š.), ją jai pateikė J. V.. Ji pasitikėjo tuo žmogumi, tas žmogus – J. V. – buvo jos vadovas, jos direktorius. Nei jokių PVM sąskaitų-faktūrų išrašyme ji niekada nedalyvavo, nematė kaip jos buvo išrašomos, ir kas ar kiek buvo parduota. J. V. teikdavo dokumentus.

Prokuroro prašymu, liudytojai parodoma 2012-12-28 d. PVM sąskaita-faktūra serija AGR Nr. (duomenys neskelbtini), Pardavėjas: UAB „(duomenys neskelbtini)“, Pirkėjas: UAB „(duomenys neskelbtini)“. (T. 7, b. l. 133). Paaiškino, kad apie šitos sąskaitos-faktūros išrašymą duomenų neturi, nežino kas atsakingas už jos išrašymą.

Prokuroro prašymu, liudytojai parodoma 2012-12-07 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 01, Paslaugos davėjas: UAB „(duomenys neskelbtini)“, Paslaugos gavėjas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T. 7, b. l. 138); 2012-12-07 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 02 (T. 7, b. l. 139); 2012-12-07 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 03 (T. 7, b. l. 140).

Liudytoja paaiškino, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad būtent šie Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai man buvo pateikti, bet kažkokie darbų atlikimo aktai jai buvo pateikti. Atsimena, kad tikslinimus darė. Negali prisiminti kada man jie buvo pateikti.

Prokuroro prašymu, liudytojai parodoma patikslinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija, užpildymo data – 2013-08-02, mokestinis laikotarpis – nuo 2012-12-01 iki 2012-12-31. (T. 7, b. l. 126) . Liudytoja parodo, kad kodėl teikė ir šitą deklaraciją aplinkybių tikrai neatsimena, bet visi patikslinimai buvo daromi J. V. nurodymu.

Dėl įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto. Nepamena kokio ilgalaikio turto įmonė turėjo, kokie ten traktoriai buvo, o trumpalaikis – turėjo durpių. Nepamena, iš kur tas durpes įgijo ir kas išrašė sąskaitas. Kad įmonė turi turto, ji sužinodavo pagal gautą dokumentą. Natūroje niekada nėra buvusi ir tikrinusi, nei įsigijimo, nei pardavimo operacijos turinio.

Jeigu įmonėje ir buvo atliekamos turto inventorizacijos, tai jos buvo atliekamos be jos. Nepamena ar jai buvo pateikiami inventorizacijos aktai dėl ilgalaikio, trumpalaikio įmonės turto. Mano, tokią galimybę dėl inventorizacijos atlikimo, turto patikrinimo, įmonės vadovas žinojo, bet niekada nenurodė J. V., kad reikia atlikti inventorizaciją. Statytinis įmonės direktorius, kuris dėjo parašus, buvo jos brolis M. L., ji tą žinojo, bet atskaitinga ji buvo J. V., kuris, jos manymu, ir buvo tas direktorius, kuris viskam vadovavo, ir bet kokius reikalus derindavo tik su juo. Pačiame sandorio sudaryme, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. Š. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą AGR Nr. (duomenys neskelbtini), o priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. L., ji nedalyvavo ir sąskaitų-faktūrų išrašyme nedalyvaudavo. Valstybinė mokesčių inspekcija darė patikrinimą. Patikrinimo išvadas, sprendimą, gavo 2014 metais kovo mėnesį. Tose išvadose buvo kalbama apie tuos pačius PVM, apie tas pačias sąskaitas, ir daugiau naujų aplinkybių, apie kurias nežinojo. Ir kadangi jai tada kilo daug klausimų, kaip čia viską reikia sutvarkyti, ji klausė J. V.. Atsakymų iš jo negavo, jos klausimai buvo praignoruoti, ir tada suprato, kad čia kažkas darosi neaišku, nebenorėjo veltis ir pranešė, kad išeina iš darbo. Mano, kad apie savo išėjimą iš darbo pranešė paskambinusi jam telefonu. Pirmiausia pranešė J. V. ir taip pat pasakė savo broliui, kad išeina iš darbo.

Nepasakys kokį el. paštą naudojo K. Š.. El. pašto adresas (duomenys neskelbtini) galbūt yra girdėtas. Tikriausiai tai buvo vienas iš tų paštų, kuriuo bendravo. Mano, kad juo naudojosi K. Š.. Dėl laiško, siųsto iš šio el. pašto 2013-01-04 d. 15:08 val. (T. 28), pridėta naudingų išteklių eksploatavimo sutartis, pridėtos PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (prokuroras cituoja laiško turinį). Matyt, kad tie duomenys iš K. Š. buvo gauti. Šie duomenys nebuvo įtraukti į PVM deklaraciją, nes pirma – traukdavo tai, ką gaudavo, antra – gaudavo nurodymus iš J. V.. Ir jeigu tos sąskaitos buvo neįtrauktos, tai tikėtina, jog buvo gavusi nurodymus dar tų sąskaitų netraukti. Visus nurodymus J. V. duodavo telefonu, ne elektroniniu paštu, tuo metu to nesureikšmino.

Dėl 2013-02-01 d. A. L. laiško K. Š. (T. 28, b. l. 84, parodomas liudytojai). Vadinasi buvo informuota, kad tokia sąskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta.

Dėl 2012-02-27 d. K. Š. siųsto laiško (duomenys neskelbtini) (T. 28, b. l. 89) su priedu mokesčių inspekcijai – Raštas dėl 2013 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų (duomenys neskelbtini) durpyne (T. 28, b.l. 90). (parodoma liudytojai), negali paaiškinti apie ką čia eina kalba, gali būti, jog klausimas buvo užduotas jai, kaip buhalterei iš apskaitos pusės, ar viskas gerai, ar turi visus duomenis, dokumentus. Visų tų aplinkybių nepamena. Nežino, kokiu tikslu K. Š. jai siuntė tokį dokumentą, mano, kad paklausti, ar buhalteriškai viskas yra sutvarkyta. Gali būti, kad jis irgi nežinojo kam adresuoti tą klausimą teisingai, ar jai, ar J.

Mokesčių inspekcijai paaiškinimą dėl pačios veiklos, apie 2012-12-28 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymą, ji pati asmeniškai neteikė, nepamena. Nepamena ar ruošė deklaracijas K. Š., R. V., kaip fiziniams. Deklaracijas teikė iš įmonės pusės. Dėl 2014-01-31 d. K. Š. elektroninio laiško A. L. (T. 28, b. l. 93, parodomas liudytojai) Tokiais klausimais, apie K. Š. ir R. V. pajamų deklaravimą, tapimą PVM mokėtoju, jiems tikrai nepatarinėjo. Tik iš įmonės pusės, jeigu buvo prievolė teikti deklaraciją, bet jų, kaip fizinių asmenų, ji nekonsultavo. Tai buvo susiję ne su PVM, o su paskolomis.

Dėl jos parodymų, kad iš direktoriaus M. L. jokių dokumentų negaudavo. Galbūt kažką ir yra gavusi, bet tikrai nebuvo taip, kad kiekvieną mėnesį siųstų išrašytas ar gautas sąskaitas, galbūt jis yra persiuntęs kažkokį dokumentą, bet jokių nurodymų iš jo pusės nėra gavusi.

Dėl 2012-05-22 M. L. persiųsto laiško iš (duomenys neskelbtini)į (duomenys neskelbtini) (T. 28, b. l. 105, parodomas liudytojai) su 2012-05-22 d. prašymu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi grąžinti mokesčio permoką 168 809,77 litus (T. 28, b.l. 106-107). M. L. naudojosi šiuo elektroniniu paštu. Kaip matyti, laiškas pradžioje buvo adresuotas J. V. ir M. L.. Tada M. L. persiuntė šį laiką jai. Nepamena ar toks prašymas grąžinti mokesčio permoką buvo pildytas. Jos parašų nėra, o jeigu ir pildė, tai su J. V. nurodymu, jo patvirtinimu, tikrai ne M. patvirtinimu. Nurodymų iš M. L. ji negavo, bet jis galėjo su ja pasidalinti informacija, ją persiųsdamas. Su J. V. kalbėdavo ir bendraudavo telefonu.

Dėl 2013-05-02 d. el. laiško nuo M. L. siųsto A. L. (T. 29, b. l. 9, parodomas liudytojai), ir pridėto 2013-01-03 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, kuriame fiksuotas įsiskolinimas 903 786,24 litai (T. 29, b. l. 10, parodomas liudytojai). M. L. tiesiog jai persiųsdavo dokumentus ką gaudavo, pasidalindavo informacija kurią pats gaudavo, bet jai jis nieko nereguliuodavo ką su tais dokumentais daryti. Gali būti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterija turėjo M. L. duomenis ir dėl to jam siuntė dokumentą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio skolos suderinimo. Mano, kad M. L. realioje veikloje nedalyvavo, bet komunikacija, dokumentų pasirašymui, buvo normalu, kad buvo nurodomi jo kontaktai. Ji dalyvavo realioje veikloje buhalterijoje, bet su sąskaitų išrašymu neturėjo nieko bendro. Jos darbo vieta buvo Vilniuje, dirbo iš namų. Nemano, kad M. L. jai siųsdavo esminius duomenis, jis atsiųsdavo tai, ką gaudavo. Jos žiniomis realiai veikloje jis nedalyvavo. L. B. jai žinoma, tai moteris, kuri atliko VMI patikrinimą. Jai atrodo, kad L. B. turėjo jų trijų kontaktus – jos, J. V. ir M. L.. Kadangi institucijos turėjo jo duomenis kaip įmonės direktoriaus, todėl institucijos jam ir siuntė informaciją. Matosi, kad jis gavo tą informaciją iš VMI, nes jis tą informaciją vėliau persiuntė jai. Galvoja, kad adresu (duomenys neskelbtini) naudojosi K. Š.. Dėl 2014-02-10 d. el. laiško nuo (duomenys neskelbtini) A. L. (T. 29, b. l. 31) Klausimą dėl biomasės uždavė K. Š., nes matyt ji nežinojo atsakymo, nes jai VMI skambindavo, daug klausdavo telefonu. Net neįsivaizduoja ką reiškia pati sąvoka „biomasė“ ir kuo ji skiriasi nuo pačių durpių. Nežino ar tai susiję su PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), nepamena.

Dėl 2014-02-11 el. laiško su priedais nuo (duomenys neskelbtini) siųsto J. V. (T. 29, b. l. 35, parodomas liudytojai). Nepamena tų aplinkybių, ar jos atsakymai mokesčių inspekcijai susiję su K. Š. laišku. (liudytojai parodomas priedas T. 29, b. l. 36) nepamena tų aplinkybių, kuo remiantis paruošė tą atsakymą, tikriausiai K. Š. pateiktais duomenimis remiantis.

Dėl 2014-02-26 el. laiško nuo (duomenys neskelbtini) siųsto (duomenys neskelbtini) (T. 29, b. l. 53, parodomas liudytojai). Šitas laiškas su šita informacija, apie mokesčių patikrinimą ir kylančius klausimus, buvo siųstas M. L., nes ji tiesiog pasidalino informacija, kurią gavo, mano, kad patikrinimo metu ir M. L. bendravo su VMI atstove, tai gali būti, kad ta informacija ir jam buvo reikalinga. Priedas (T. 29, b. l. 54-55). Tikrai nežino ar su mokesčių inspekcija bendravo direktorius, bet ji daug bendravo, o jeigu kildavo klausimai, tai kreipdavosi į J. V., jie bendraudavo tarpusavyje, ir dar kažkiek K. Š., kas susiję su techniniais durpyno klausimais, biomase. O M. persiųsdavo, kad jis žinotų kokios problemos kyla, matė, kad kyla klausimų, todėl manė, kad ir jis turėjo tai žinoti. Jos išėjimą iš darbo lėmė ne tik gautas atsakymas, bet ir kitos asmeninės priežastys, tai, kad paskutiniais mėnesiais jai vėluodavo sumokėti atlyginimą mėnesį, du mėnesius, turėdavo J. priminti, kad pamiršo jai sumokėti atlyginimą. Tai buvo viena iš tų priežasčių. Buvo ir kita priežastis – ji dirbo kitą darbą, nuo 8 val. iki 17 val., tai buvo jos pagrindinis darbas. Ir kai vyko visi tie patikrinimai, turėjo įdėti labai daug pastangų, kas irgi kliudė jos pagrindiniam darbui. Paskutinis taškas buvo tas, kai gavo išvadą iš VMI, jai atrodė, kad visko buvo per daug ir iškilo daug neaiškių klausimų. Tada pirmiausiai kreipėsi į J. ką toliau daryti, jeigu tvarkyti, nes buvo ir terminas duotas. J. neatsakė į jos klausimus. Tada po kelių dienų J. pranešė, kad išeina iš darbo, ir dar pranešė broliui, kad ir jis žinotų jog išeina, nes jis buvo formalus direktorius.

Dėl 2014-03-14 d. el. laiško nuo (duomenys neskelbtini) siųsto (duomenys neskelbtini) (T. 29, b. l. 58). Prašymą teikė M., nes formaliai prašymas turi būti adresuotas direktoriui. „Formaliai“ reiškia, kad būtų patvirtinimas, jis turi uždėti parašą. Mano, tie tūkstantis dokumentų, esančių byloje, ir pasirašytų direktoriaus, tai yra atlikta formaliai. Tikrai neatsimena sumų kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo ES paramos. Parama buvo reali, ne formali. Mano, įmonė veiklą vykdė realiai, nors pati gyvai to nematė. Mano VMI teikė teisingus deklaruotus duomenis. Ji iš darbo išėjo, kai jai kilo daugiau klausimų ir niekas neatsakė. Prisijungimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos ji neturėjo, ji turėjo įgaliojimus prisijungti prie VMI deklaravimo sistemos. Ji jungėsi per savo asmeninius prisijungimo duomenis, o turėdama įgaliojimą galėjo toliau eiti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravimo sistemą. Nepamena ar jungėsi per M. L. prisijungimo duomenis, galbūt pačioje pradžioje, kol nebuvo suteikę įgaliojimus, ir nebuvo kam teikti deklaracijas. Įmonės direktorius automatiškai turi prisijungimą prie įmonės deklaravimo sistemos. J. V. nurodymus, ką iš ko paimti, kokius dokumentus, ji neduodavo, bet jeigu tai susiję su buhalterija, tai jį informuodavo, bet ne nurodydavo. Tokių pasisakymų, kad jis nuvažiuotų pas direktorių paimti dokumentų, ji nepamena.

El. laiškas J. V. 2012-06-13 d. (T. 31, b. l. 48, parodomas liudytojai). Tuo metu, kai darbinosi, turbūt dar neturėjo elektroninių prisijungimų. Tada Sodrai buvo galima perduoti mėnesinį pranešimą tik popieriniu variantu, todėl tiesiog J. V. informavo, kaip tą reikia padaryti, kad jis turi paimti M. parašą ir dokumentą nuvežti į Sodrą. Dėl durpių įsigijimo iš R. V. aplinkybių tikrai nepasakys, kaip buvo įforminta buhalterinėje apskaitoje. Turbūt kalbama apie kvitą. Gavo dokumentus ir juos įtraukė, o kas įvyko faktiškai ji tų operacijų niekada netikrindavo. 64 000 litų, kaip įsiskolinimą M. L., ji įtraukė nepamena kokiu pagrindu. Turėjo būti kažkoks pinigų priėmimo-perdavimo aktas. (prokuroras pagarsina 150 000 sumai Pinigų išmokėjimo kvitą, Serija 40) Kodėl ji nurodė 64 000 įsiskolinimą, reikia žiūrėti į dokumentus, konkrečiau kokiu pagrindu. Mano, tai datai buvo įrauktas dokumentas, kokį gavo. 64 000 litų įmonės įsiskolinimas M. L. gali atsirasti tada, kai M. L. savo asmeniniais pinigais sumoka už įmonę, kaip atskaitingas asmuo. Kad jis sumokėjo savo asmeniniais pinigais, turėjo būti pinigų priėmimo-perdavimo kvitas. Galbūt toks dokumentas su parašu buvo atsiųstas vėliau. Jeigu ji kažko nežinojo, kreipdavosi į J. V.. Galbūt J. V. ją tada informavo, kad tai yra atskaitingo asmens M. L., ir galbūt vėliau siuntė ar perdavė jai dokumentą su parašu, kur matosi konkrečiai. Nuslėpti nieko nenuslėpė, ką gavo, tą įtraukė. Nebuvo gavusi tokių nurodymų, kad dokumentus nuslėpti. Nepamena, ar pas M. L. konkrečiai klausė dėl kvito, kurį išrašė M. L., kaip pinigus gavęs – R. V.. Gavusi dokumentą ji juo pasitiki, operacijos turinio ji tikrai nebesitikslina, ar tikrai taip buvo, ar tikrai taip įvyko. Jeigu tokią operaciją traukė į apskaitą, tai tikrai dokumentai buvo, pati savo nuožiūra, savo iniciatyva niekada nieko nedarė. Dokumentai buvo pas ją tie, kuriuos ji gaudavau fiziškai, o kita dalis dokumentų buvo saugoma asmeniniuose diskuose, skaitmeniniame formate. Perduodama įmonės buhalteriją, perdavė buvusius segtuvus, jų galėjo būti 2-3, buvo perduoti visi išsaugoti skaitmeniniai dokumentai. Buhalterinius dokumentus perdavė R. V., išeidama iš darbo. J. V. jai nurodė, kad pas ją į darbą atvažiuos R. V. ir kad jam perduotų visus dokumentus. Nežino ar įmonėje buvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka, nepamena ar teko susipažinti pasirašytinai. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su K. Š., dėl verslo planų ir konsultacijų. Nieko negali tuo klausimu pasakyti, nieko nepamena. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, perimtas K. Š. kreditorinis reikalavimas į bankrutuojančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo nurašytas įsiskolinimas K. Š., tų aplinkybių nepamena. Nežino kokiu tikslu UAB „D“ reikėjo įgyti iš K. Š. kreditorinį reikalavimą į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tų aplinkybių nežinojo. Jos kvalifikacija neleido vertinti, ar šitas sandorius buvo naudingas, nežinojo, ar buvo dalyvaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūroje, ar buvo perimtas turtas.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, metalo pardavimo. Tas klausimas buvo iškeltas jos apklausos metu, kad buvo neįtrauktas dokumentas. Po apklausos pati ieškojo elektroniniuose laiškuose ir buvo radusi išrašą, kad tas dokumentas tikrai buvo įtrauktas, tik neteisingai buvo išrašytas kasos pajamų orderis, pasirašytas R. V.. Tai tie pinigai ėjo ne per kasą, nes kasos įmonė neturtėjo, ir kasos knygos neturėjo. Jie turėjo pataisyti patį dokumentą ir ta suma buvo parodyta per R. V., kaip atskaitingą asmenį. Tas dokumentas tikrai buvo įtrauktas. Jeigu elektroninis laiškas su persiųstais duomenimis yra įrodymas, tai ji turi įrodymus, kad 4 441,68 lito pajamos buvo įtrauktos. Laiške buvo prisegtas išrašas iš jos apskaitos programos, su dengimais, skolomis, įsiskolinimais. Ta suma yra įtraukta. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19, 21 str. reikalavimai, kas yra atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, jai nėra žinomi. Dokumentus perdavė ne direktoriui, o R. V., todėl kad gavo tokį nurodymą iš J. V., t.y. žmogaus, kurį laikė direktoriumi, savo vadovu ir kuriuo pilnai pasitikėjo. Nepamena, ar apie dokumentų perdavimą informavo direktorių M. L.. Nežino, kur dabar yra tie dokumentai. Apie tolesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir akcijų pardavimą nieko nežino. Yra mačiusi bent jau vieną kartą tikrai, kad J. V. jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, ofise, esančiame L. gatvėje, numerio nežino, priešais E. centrą. Ten yra J. V. kontora. Dėl mokėjimų, kuriuos atliko K. Š., kaip atskaitingas asmuo. Jam, sumokėjus kaip fiziniam asmeniui savo lėšomis, įmonė jam tas lėšas kompensuodavo. Toks buvo atskaitingo asmens principas.

Visoje įmonės veikloje jos brolis M. L. buvo tas formalus vadovas, kuris jokių nurodymų neduodavo ir jokių sprendimų nepriimdavo. Nėra tikra dėl aplinkybių, kaip jis atsidūrė direktoriaus ir akcininko pareigose, bet kiek jai yra žinoma, J. V. jam pasiūlė laikinai eiti direktoriaus pareigas. Nežino kodėl pasirinko M/, mano, gal kad pažįstami buvo. Jie buvo pažįstami nuo vaikystės, jie buvo draugai nuo vaikystės.

Nežino ar buvo kokie reikalavimai pačiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos akcininkui ar vadovui, dėl ES paramos gavimo. K. Š. bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo darbuotojas, kuris buvo atsakingas už darbuotojus, jis jai pranešdavo kokie darbuotojai priimami, atleidžiami, per jį eidavo darbo užmokesčio žiniaraščiai, atlyginimai, ir jis buvo tas žmogus, kuris techniškai daugiausiai buvo durpyne. Sąskaitos už detales ateidavo tikrai iš jo, ne iš J. V.. Nežino R. V. vietos toje įmonėje ir už ką jis buvo atsakingas. J. V. buvo įmonės direktorius, vadovas, kuris pateikdavo nurodymus tiek jai, tiek ir kitiems. Kalbant su K. Š., iš jo pusės buvo tokios frazės „pasitarsiu su J. ir pranešiu“. Niekada nėra buvę, kad J. V. sakytų „pasitarsiu su kuriuo nors iš žmonių“. Mano, J. V. buvo tas žmogus, kuris priiminėdavo sprendimus įmonėje. Darbo laikotarpiu yra prašiusi jai pakelti atlyginimą. Padidėjo darbo krūvis, nes prasidėjo sezoninė veikla, atsirado daugiau sąskaitų, daugiau darbo, klausimą dėl atlyginimo pakėlimo derino su J. V.. J. V. priėmė sprendimą, nes kreipėsi tiesiogiai į jį. Dėl tų 64 000 litų, kurie neva neįtraukti į apskaitą. Buvo surašytas pinigų išmokėjimo kvitas 150 000 litų sumai, pagal kurį R. V. buvo išmokėti tie pinigai. Tie 64 000 litų yra skirtumas tarp kasos išmokėjimo kvite nurodytų 150 000 litų ir pas M. L., kaip atskaitingą asmenį, buvusių 86 000 litų. Tokiu atveju, dėl tų 64 000 litų įforminimo, mano, jokio papildomo dokumento nereikėjo. Tie 64 000 – tai dienai likusi įmonės skola M. L., t. y. liko skola atskaitingam asmeniui.

Elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi J. V.. Dėl 2012-05-30 d. el. laiško, iš el. p. (duomenys neskelbtini), adresuotas (duomenys neskelbtini), mano, jog pateikinėjo kažkokius duomenis Nacionalinei mokėjimų agentūrai.

Dėl 2012-05-31 d. el. laiško iš (duomenys neskelbtini) į el.p. (duomenys neskelbtini), tokios informacijos jo klausė, nes jis buvo įmonės direktorius, ne advokatas, žino, kad jis priiminėjo visus sprendimus, ir jos įdarbinimo atveju, jos atlyginimo klausimas, su juo buvo derintos jos įdarbinimo sąlygos. Nepamena tų aplinkybių ar tuo metu dar nebuvo nuspręsta kokiu etatu ji bus įdarbinta.

Dėl 2012-06-11 d. el. laiško iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tai buvo pirmas mėnuo kada ji dirbo, jai buvo reikalingi duomenys apie praeito mėnesio darbuotojų atlyginimus, kad ji galėtų deklaruoti tuos duomenis Sodrai, jis turėjo jai pateikti tuos duomenis, kad galėtų daryti paskaičiavimus. Matomai ji dar neturėjo įgaliojimų ir pati negalėjo pateikti. Apie darbuotojų atlyginimus neklausė pas direktorių, savo brolį M. L., nes žinojo, kad jis tokios informacijos neturi ir niekam nevadovauja, mano, jis net nežinojo kokie darbuotojai dirba. Tai, kad M. L. bus tik formalus vadovas, buvo savaime suprantamas dalykas, nes viską derino su J. V., ir žinojo, kad M. tik laikinai eis direktoriaus pareigas, o vėliau jį kažkas turėtų pakeisti.

Nepamena kokio banko asmenine savo sąskaita tuo metu naudojosi, galbūt DnB banko. Dėl 2012-07-03 d. el. laiško iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), gali būti, kad laiške nurodyta DnB banko sąskaita, kurios numeris baigiasi skaičiais „..55“, yra jos asmeninė sąskaita, ją siuntė tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų jai atlyginimą, nes žinojo, kad tik J. V. valdo banko generatorių ir prisijungimai prie banko yra tik pas jį.

Dėl naudojimosi el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2013 metais. Tą el. pašto adresą naudojo J. V.. Ne kartą būdavo, jeigu ji susiskambindavo, ir jo paprašydavo atsiųsti banko išrašus ar kitokį dokumentą, duomenys ateidavo iš šito el. pašto.

Dėl 2013-05-08 d. el. laiško iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), t. y. atsakymas į jos 2013-05-06 d. siųstą laišką. J. V. siuntė balansą ir pelno-nuostolių ataskaitą, finansinę atskaitomybę siuntė jam, nes turėjo išgirsti jo patvirtinimą, jog viskas yra gerai, kad jokių klausimų jam daugiau nekyla ir jokių patikslinimų jam daugiau nereikia. Savo atsakymu, be jokio teksto, jis prisega UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį su R. V. ir kvitą 150 000, PDF failas. Jeigu šis dokumentas buvo gautas iš (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad dokumentą gavo iš J. V., su nurodymu įtraukti tą dokumentą. Šiai dienai ji jau mato tą tendenciją, kad raštu jokių nurodymų jis nerašydavo, jis skambindavo telefonu.

Dėl 2013-07-12 d. el. laiško iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) su tekstu „už birželį skaičiuok sau jau 1 000 litų“. Su J. buvo suderinta, ji jau buvau paprašiusi didesnio atlyginimo, ir pagal datą matosi, kad jau prasidėjo vasara, prasidėjo sezonas, daugiau darbuotojų, daugiau sąskaitų, todėl sutarė, kad jis jai padidina atlyginimą. Tą jis parašė ir el. laišku. Prieš tai jo atlyginimas buvo 500 litų, tai pinigai ant popieriaus.

Dėl 2013-10-11 d. el. laiško iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Buvo situacija, kai K. Š. pasakė, kad per didelį atlyginimą sau paskaičiavo, ar reikia jį pamažinti, nes mažiau darbų, mažiau veiklos. Bet ji dėl visų atlyginimų tarėsi su J., todėl tą patį parašė ir J., J. V. turėjo jai patvirtinti dėl atlyginimo sumažinimo ne sezono metu.

Dėl 2013-10-22 d. el. laiško iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini), kuriame banko sąskaitos išrašas ir prisegtas vienas failas. To išrašo tikrai neatsimena. Mano, kad tą išrašą jai atsiuntė J. V., nes ji turėjo prisijungimus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos.

Dėl 2013-10-30 d. el. laiško iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), po to duoto atsakymo atgal į (duomenys neskelbtini). Dokumentus mokesčių inspekcijai paruošti nurodė tikrai J. V., su juo tikrai buvo derinta, kalbėta. Dokumentai buvo reikalingi VMI patikrinimui. Ten, kur klausia „ar galėsi paruošti VMI nurodytuose punktuose“, tai čia kalba eina apie patikrinimą.

El. pašto adresu (duomenys neskelbtini) naudojosi J. V..

Dėl 2014-02-10 d. VMI el. laiško persiuntimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir 2014-02-11 d. atsakymo iš (duomenys neskelbtini). Turbūt kalba eina apie tą paskolą, kurią J. V. suteikė įmonei. Gali būti, kad tos sutarties ji dar nebuvo gavusi. Nepamenu ar vėliau tą sutartį gavo, bet jeigu ji buvo įtraukta į apskaitą, ji buvo gauta. „Bus galima įmesti M. parašą“ tai reiškia paduoti M. L., kad jis pasirašytų. Tai nėra išskirtinis šis epizodas „dėl parašo įmetimo“, buvo ir daugiau tokių išsireiškimų, kad reikia paimti M. parašą. Mano, M. L. pasitikėjo J. V.. Nežino ar kiti – R. V., K. Š. – pasitikėjo J. V., nėra jų mačiusi kartu, niekada nepasakojo kokie jų santykiai, bet mano, jeigu sprendimus priimdavo J. V., tai jie juo pasitikėdavo. Pas J. V. buvo prisijungimas prie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos. Nežino ar kas nors daugiau turėjo prisijungimo duomenis prie įmonės banko sąskaitos. R. V. dar kartą gyvai yra mačiusi kai buvo atvykusi pas K. Š. į Ž. gatvę. Kai R. V. perdavė buhalterinius dokumentus, jie buvo į segtuvą susegti dokumentai ir CD su skaitmeniniais dokumentas. Galėjo būti 1-3 segtuvai. El. paštu R. V. yra pateikęs dokumentus vieną ar du kartus, jis galėjo pateikti einamąsias sąskaitas, kurias turėjo apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, arba kurias jis galėjo apmokėti kaip atskaitingas asmuo. Iš R. V. jokių nurodymų nėra gavusi, nepamena. Dėl 2012-10-12 d. el. laiško iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) dėl visų algalapių persiuntimo, ką siuntė K.. Šitą laišką jai rašė J. V., jie apie tai kalbėjosi telefonu, tai tos pačios situacijos tęsinys, kur jis buvo rašęs ir apie jos atlyginimą, paminėjęs, kad jai buvo padidintas atlyginimas. Dėl kitų darbuotojų atlyginimo nieko nežino. „Kad jį į vietą pasodinti“ reiškia, kad J. V. yra viršesnis, kad jis priima sprendimą, kad vadovauja įmonei ir vadovauja K. Š.. K. Š. jai teikdavo daugiausia dokumentus, kas susiję su darbuotojais, t. y. įdarbinimas, atleidimas, einamosios sąskaitos. Einamosiose sąskaitose buvo įsigyjamos technikos detalės. Dabar nepamena kokios dar sąskaitos galėjo būti pateikiamos K. Š.. Dėl darbuotojų atlyginimo K. Š. jai pateikdavo informaciją, jeigu darbuotojas būdavo prastovoje, jeigu būdavo atleidžiamas, atitinkamai ji skaičiuodavo atlyginimus už praėjusį mėnesį. Pateikdavo jam darbo užmokesčio žiniaraščius su paskaičiavimu. Po to nei tie žiniaraščiai, nei kiti dokumentai, pas ją negrįždavo, ne jos atsakomybėje buvo susirikti parašus ir saugoti juos pas save. Įmonė neturėjo kasos knygos. Nežino ar jie kėlė tą klausimą, ar jiems riekia kasos. Dėl paskolos, suteiktos J. V.. Nėra tikra, ar ta paskola buvo realiai suteikta, atrodo, kad buvo padaryti bankiniai pavedimai, bet reikia žiūrėti į apskaitos duomenis. Jai nebuvo jokio skirtumo ar įtraukti realią paskolą ar dokumentalią. Jeigu ji gauna dokumentą, tai jį įtraukia, o jeigu ji gauna nurodymą, tai jį ir vykdo. Neatsimena R. V. elektroninio pašto adreso. Dėl M. L. kaip atskaitingo asmens. Jis buvo formalus direktorius, o kaip atskaitingas asmuo, jeigu buvo pateikiamas dokumentas su jo parašu. Tokiu atveju ji traukė jo pateiktą dokumentą į apskaitą ir apskaitė kaip atskaitingą asmenį. Mano, M. L. jokių kitų pareigų bendrovėje, be direktoriaus, neužėmė. Nebuvo atsakingo asmens už grynuosius pinigus, nes įmonėje kasos nebuvo, todėl grynų pinigų įmonėje nebuvo. 86 000 litų M. L. galėjo būti išmokėti tik pavedimu. Atsiskaitymas su R. V., kai M. L. sumokėjo pagal kvitą, buvo grynaisiais pinigais. Kad M. L. grynais pinigais sumokėjo R. V. įmonės vardu, tai gali būti, kad jis sumokėjo iš savų, tuos, kuriuos turėjo, galbūt išsigrynino ir tais pinigais sumokėjo R. V.. Žiūrint įmonės atžvilgiu, mano, jis atliko ūkinę finansinę operaciją. Mano, tai buvo reali operacija, jeigu gavo dokumentą. Turbūt tą dieną atliko operaciją, nepamena ar daugiau operacijų atliko. Bet dėl sprendimų priėmimo žino, kad jis buvo formalus direktorius, nes dokumentus pasirašinėdavo. Negali žinoti, šalia jų nestovėjo, nematė, ar tuos pinigus jis padavė fiziškai, dokumentai su parašais yra, juos įtraukė į apskaitą. Nei vienoje ūkinėje finansinėje operacijoje, kurias atliko M. L.. R. V., fiziškai nedalyvavo, nematė. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji turi duomenis, kad tie pinigai buvo apskaityti. Galės juos teismui pateikti. Tai buvo el. laiškas. Tie pinigai buvo apskaityti įmonės apskaitoje. Jos niekas neklausė, kaip reikia apskaityti, kaip tą metalą reikia parduoti. Jie jai pateikė dokumentą su sąskaita-faktūra, ir kasos pajamų orderį. Kadangi įmonė kasos neturi, tai ji informavo, kad jie tokio dokumento per kasą parodyti negali. Gavo nurodymą, kad sutvarkyti buhalteriškai. Turėjo du pasirinkimus – arba netraukti dokumento, ko ji niekada nedaro, arba jį parodyti per atskaitingą asmenį ir sutvarkyti, kad tai ne kasos išmokėjimo kvitas, o grynųjų pinigų gavimo kvitas. Tada ta suma buhalteriškai eina ne per kasą, o per atskaitingą asmenį. Įformino per atskaitingą asmenį R. V., jo parašas buvo padėtas. Tuos pinigus jis gavo grynais, tai tie pinigai ir liko ant R. V.. Liko įsiskolinimas kaip atskaitingo asmens. Galės tuos dokumentus pateikti ir šiandien, persiųs el. paštu posėdžių sekretorei, pasistengs aprašyti detaliau. Dėl darbo užmokesčio žiniaraščių. Supildo juos, surašo, atiduoda K. Š., ir jie pas ją nebegrįžta. Jai žodžiu būdavo pasakyta, kad vykta atsiskaitymas su darbuotojais, o tie dokumentai buvo tiesiog formalumas, ar tie dokumentai grįš pas ją, ar ne. Jai buvo pasakyta, kad atsiskaitymas su darbuotojais vyks grynais, ir K. Š. jiems išmokės grynais pinigais. Jai patvirtindavo, kad visi darbuotojai, kurie ten įrašyti, atlyginimus tą mėnesį gavo. Kiekvieną mėnesį jai to nepatvirtindavo, tiesiog buvo toks susitarimas, dabar nepamena ar jai tą patvirtindavo K. Š., ar J. V., bet tas klausimas buvo derintas su jais abiem. Ji laikydavo, kad visi pinigai, kurie aprašyti žiniaraštyje, pasiekė kiekvieną iš darbuotojų.

Liudytoja Z. M. parodė, kad iš kaltinamųjų, jai yra žinoma tik V. pavardė. Ji dirbo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM Pasvalio skyriuje vyr. specialiste.

Užpernai iš NMA prie ŽŪM jie gavo pavedimą patikrinti Daujėnų kadastrų vietovėje (duomenys neskelbtini) kaime esantį durpyną valstybinėje žemėje. Iš Vilniaus buvo gavę koordinates kas yra toje vietoje pagal koordinates. Kartu su dviem specialistėmis, vairuotoju, važiavo ir ji, kadangi jai buvo priskirta Daujėnų kadastrų vietovė, ji ten koregavo reformos darbus. Rado durpyne sustumtus durpių kalnus, juos fotografavo, nuėmė koordinates ir viršaus, ir apačios. O po to važiavo į Vilnių, į FNTT ar į STT, nes ją kvietė, vežėsi bylas. Ta vieta, kurią jie tikrino, yra valstybinėje žemėje. Tėvas V. buvo rašęs prašymą privatizuoti tą valstybinę žemę apie 1990 metus. Visi dokumentai, susiję su tuo, buvo atšviesti, sudėti į bylą. Gali būti, jog prašymas buvo rašytas A. V. vardu. Žino, kad žemėtvarkoje lankėsi R. V., bet ji pati jo sutikusi nebuvo. Jis prašė leisti pirkti durpyną, bet teisės aktai neleido tokio dalyko daryti, po to leido žemę pirkti tik ūkininkams, žemės ūkio veiklai, ir tas A. V. prašymas liko neįvykdytas, ir tos vietos valstybinėje žemėje jis nenupirko. Tos žemės savininkas – Lietuvos Respublika, patikėtinis – NŽT. Jai išeinant iš darbo, tos žemės buvo laisva valstybinė žemė.

Pagal pavedimą jie vyko žiūrėti ar ten yra kalnai durpių, ar ten vyksta veikla. Nuvykę matė, kad ant tų sustumdytų durpių kalnų vietomis augo dideli beržai, suaugę medžiai. Jų akimis žiūrint, tai buvo sustumdyta apie 1990 metus. Nerado, kad toje vietoje kas būtų vykdyta. Sankaupų patikrinimą darė arba 2021 arba 2022 metais. Ir vizualiai matėsi, ir taip jie traktavo, kad jokia veikla ten nėra vykdoma, kad toje vietoje yra tik sustumtų durpių. Ar į tą žemę daugiau kas pretendavo tais ankstesniais laikais, ji nežino. Buvo nukreipimas su V. pavarde ir jie žiūrėjo kokių metų buvo prašymas, ir kas buvo daryta. Pavardė „S.“ jai girdėta, yra to žmogaus nuosavybė. Jie rinko informaciją, žiūrėjo, kur baigiasi vienas sklypas, kur kitas sklypas, tai šio žmogaus sklypas yra jo nuosavybė, privati žemė, esanti šalia tos valstybinės žemės su joje esančiu durpynu. Šitie sklypai yra šalia vienas kito. Ji nežiūrėjo kokia to žmogaus sklypo paskirtis, jo sklypas yra įregistruotas, sumatuotas. Nežino ar S. pretendavo į tą valstybinę žemę. Jokių tyrimų su durpėmis jie neatlikinėjo. 2021-10-27 d. buvo apklausta kaip liudytoja. Nieko kito daugiau negalėjo pasakyti apart to, ką pasakė ir dabar. Į STT jie vežėsi nuosavybės atkūrimo bylas, jie viską švietė – ir eigą, ir prašymą. Tą patį ji ir liudijo, nebent šiai dienai ko nors neatsimena. Išvardinti sklypų kadastriniai ar unikalūs numeriai, koordinatės, jai nieko nepasako, ji jų nežino, todėl nieko negali pasakyti apie kaupus, kur jie yra, kam jie priklauso, kam priklauso žemės sklypai tokiomis koordinatėmis. Nebegali atrinkti kam dabar priklauso kaupai, kokiuose sklypuose. Jeigu prieš du metus būtų to paklausę, tai ji būtų darbe pasiruošusi, pasižiūrėjusi, reikėtų eiti į portalą ir žiūrėti kam priklauso tie sklypai. Tuomet į laukus jie važiavo turėdami aparatūrą, kuri skirta ieškoti tos vietos, yra programos, su kuriomis jie dirbo, joje matyti ar sklypas įregistruotas, ar neįregistruotas, ir žiūrėjo, kieno žemėje jie stovi. Perskaičius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2021-10-27 d. (T. 7, b. l. 25-27), parodė, kad buvo valstybinės žemės patikėtiniai. Vežėsi visus protokolus, visas knygas, ir su tyrėja viską vartė ir aiškinosi. Tvirtina visus parodymus, kuriuos perskaitė teismas. Viskas buvo surašyta iš dokumentų, kuriuos nusivežė į Vilnių. R. V. paaiškino, kad jie neturi teisės pardavinėti (duomenys neskelbtini) durpyno, nes jis viską seniai privatizavo. Jai atrodė, kad prašymas buvo tėvo, bet viską tvarką R. V. pagal įgaliojimą. Jis rodė dokumentus, ką pirkęs iš durpyno įmonės, ir sakė, kad jam priklauso sustumdyti durpių kaupai. Žemė jam nebuvo parduodama. Įmonė jam pardavė galbūt pastatą, bėgius. Žemė buvo valstybinė, o durpyną valdė VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Jų rajone randasi tik dalis durpyno, kita dalis to durpyno yra jau Biržų rajone. Durpynas yra didelis. Jau tada jie neberado geležinkelio bėgių. Jis sakė, kad viską nusipirko – ir tuos pastatus, ir sandėlius. Bet žemės jis nenusipirko, nes žemė buvo valstybinė. Nurodytos koordinatės durpių kaupų, kurių du iš jų yra valstybinėje žemėje, kuri nėra privatizuota, kiti du – V. S. žemės sklype. Jeigu yra kadastriniai ir unikalūs numeriai, tai yra privatus žemės sklypas, o valstybinė žemė yra nesumatuota ir šitų numerių. Nors 2003-03-24 d. paženklinimo-parodymo akte yra nurodyta iki 2004-12-31 kooperatinei firmai „(duomenys neskelbtini)“ išsivežti iš privatizuojamo ploto esančias durpių krūvas, bet durpių krūvos ten tebėra. Jos manymu, jos priklauso valstybei. Jeigu jos yra valstybinėje žemėje, tai tie kauburai yra valstybės turtas, kaip naudingos iškasenos. O kurie randasi privatizuotame žemės sklype, tai yra žmogaus. Dėl 2021-10-07 d. NŽT prie ŽŪM Pasvalio skyriaus rašto (T.12, b. l. 92-103). Turbūt ruošė šį raštą, ir ji, kaip vyr. specialistė, yra pavaduotojai, yra vedėja, tai visi ruošė raštą. O į laukus buvo nuvykusi ji, kartu su kita specialiste, kuri turėjo specialų koordinačių nustatymo aparatą. Privatizacijos procesas galėjo vykti kokiais 2003 metais, V. S. privatizavimas. O 2005-02-23 d., kur dalyvavo A. V., galėjo tas procesas vykti nuo 2003 iki 2005 metų. Tie dokumentai turėtų būti atšviesti ir sudėti į bylą, ten turėtų būti paaiškinimas. Pagal pagarsintus dokumentus, 2003 metais V. S. prašo pirkti, o R. V. irgi prašo pirkti 2003 metais. Tada vyksta susirinkimas. Pirmiausia surenkami prašymai, išleidžiama eilė prašančių, tada vyksta žemės reformos žemėtvarkos projektas, kviečiami registruotais laiškais, susirinkimas vyksta skyriuje, atsiranda norinčiųjų sąrašas, ir jeigu neatvažiuoja, ar atvažiuoja be įgaliojimo, kaip šiuo atveju buvo, tai nesiskaito, kad sklypas buvo nesuprojektuotas. Piliečių, papildomai pateikusių prašymus įgyti nuosavybėn žemės, miško sklypus laisvame fonde ir pirkti žemės sklypus iš valstybės Pasvalio rajono Daujėnų seniūnijos Daujėnų kadastrinėje vietovėje sąraše Nr. 1 (T. 7, b. l. 34-35) V. S. ir R. V. yra įrašyti numeriu atitinkamai Nr. 41 ir 42. Nors abu buvo įtraukti į sąrašą, bet vienas atvažiavo, bet neturėjo įgaliojimo. 2005 metais vyko surinkimas, ji į skyrių atėjo dirbti 2006 metais. Bet kadangi ji yra reformininkė, tai viską suprato: kad vyksta 2005 metų projektas, ketvirtas etapas, „18 eilėje buvo svarstyti pretendentų V. S. ir R. V. prašymai pirkti iš laisvo valstybinio fondo (duomenys neskelbtini) durpyną, bet išnagrinėjus galimybes tai padaryti nebuvo projektuojami sklypai, nes abu pretendentai neatitiko visų pirkimo durpynui reikalavimų ir neturėjo reikalingų dokumentų“ (T.7, b. l. 43). Jie liko neįtraukti į projektą, liko ta valstybinė žemė, apie kurią sakoma, kad joje yra dvi sankaupos. Toje pačioje vietoje V. S. dar turi nuosavybę tame pačiame lauke, tik piečiau. Jis su R. V. dar pretendavo į tą žemės sklypą, kur liko laisvas. Jai atrodo, kad ir R. V. turi nuosavybę, tiktai Biržų pusėje, bet negali garantuoti, nes tai nebe jų rajonas. Tie dokumentai, nuotraukos, paimti iš jos atvežtų bylų, atšviesti ir pridėti byloje. Viską patvirtina. Nuotraukose matyti kaip atrodo šitos sankaupos. 2005-12-19 d. buvo piliečių, dalyvavusių viešo Daujėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo rezultatų aptarime sąrašas (T.7. b. l. 47). Rajoniniame laikraštyje viešai būna paskelbta, kad vyksta projekto svarstymai, kviečiami žmonės, jeigu kam gali kliūti gretimybė ir pan.. Bet jie neatvyko, sklypai jiems buvo nesuprojektuoti, nes jie neatitiko reikalavimų, todėl į patvirtintą sąrašą, kam sklypai buvo suprojektuoti, jie nepakliuvo. Procesas vyko nuo 2003-10-01 iki 2006-12-14 d., kada buvo patvirtintas projektas, tame pačiame įsakyme būna vienas sąrašas kam tvirtina sklypus, kitas sąrašas – kam netvirtina. Yra sąrašas Nr. 2 (T.7, b. l. 54), kam nepatvirtinta. Jame yra atitinkamai įrašyti Nr. 11 ir Nr. 12, V. S. ir R. V.. Dabar susirinkimai, projektai, vyksta kas metai, o anksčiau vykdavo kas tris metus. Kaip matyti iš dokumentų, prašymai pradėti rinkti 2003 metais, o tik 2006 metais patvirtinti. Jai atrodo, kad jų rajone R. V. neturi nuosavybės. Jis norėjo ir jis traktavo, kad tai yra jo nuosavybė, kadangi jis nusipirko įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pastatus, tai jis traktavo, kad nusipirko ir žemę su durpėmis. Nesakė, kad R. V. įsigijo durpes. Jie matė, kad jis iš „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo pastatus. Yra raštas, kuriame buvo parašyta, jog „(duomenys neskelbtini)“ turi daug kubų durpių. Jiems buvo pateiktas dokumentas, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ valdė ir, matyt, tais metais buvo susistumdžiusi durpes. Jis motyvavo tuo, kad jis nusipirko pastatus ir tas durpes. Ribų paženklinimo aktas turi būti pateiktas byloje, nes į Vilnių jis buvo nuvežtas. Ji negali pasakyti iš kur skyriuje atsirado tas dokumentas, kad kooperatinei firmai „(duomenys neskelbtini)“ priklauso, nes jis atsirado apie 2003 metus, jie negalėjo nustatyti kas pateikė, nes jis nebuvo registruotas, bet buvo pridėtas prie R. V. dokumentų. Negali pasakyti kada tas dokumentas buvo išrašytas, dokumentas galėjo būti išrašytas ankstesne data, kaip pateiktas 2003 metais. Gali būti, kad jis anksčiau pirko tuos pastatus, nes 2003 metais jau buvo nepriklausomybė. Pas juos skyriuje yra nuosavybės atkūrimo bylų archyvas ir pakėlę bylas visada galima pasižiūrėti, kada ir kam buvo atkurtas sklypas. Yra nuosavybės atkūrimo byla V. S. vardu. Negali pasakyti, ar šituose nuosavybės atkūrimo dokumentuose buvo atkurta nuosavybė į žemę, ar buvo papildomai paminėta apie durpes, esančias tame sklype, kur buvo atkurta nuosavybė V. S.. Jai atrodo, kad atkūrimo byla vadinosi „Nuosavybės teisės atkūrimo byla į žemę kaimo vietovėse“. Nežino ar V. S. įsigijo nuosavybės teisę į durpes, kurios yra jo žemės sklype. Sprendimas yra toks – nuosavybė atkurta į žemę kaimo vietovėse. Gali pakomentuoti tik taip – jeigu tą žemę sudaro durpės. Ir 2021 metų spalio mėnesį ne vieną kartą aiškinosi, kam priklauso valstybinėje žemėje esantys durpių kaupai. Ir moteris iš Vilniaus, ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovai, nutarė: jeigu žemė yra valstybės, tai ir durpė ant tos žemės yra valstybės. Tada jie traktavo, kad durpės, esančios valstybinėje žemėje, yra valstybinės. Jos nėra įtrauktos į valstybinį turtą, nes tai yra iškasenos, bet iškasenų fonde jų nebuvo. Buvo žiūrėta, kad (duomenys neskelbtini) durpyno durpės nėra įtrauktos kaip valstybinis turtas. Rašte buvo nurodyta, jog kooperatinė firma „(duomenys neskelbtini)“ turi išsivežti durpes iki 2004-12-31 d. todėl, kad jis durpių nenupirko. Durpė yra žemės dalis, o jis nupirko pastatus, ir kitą materialų turtą, bet ne žemę. Akivaizdžiai matėsi, kad tos durpės kaupuose buvo žemė, sustumta buldozeriu. Kai įmonė dirbo, žemę ji susistumdavo į kaupus, o po to išvežinėdavo. Durpė atsirado iš tos žemės. Buvo nustumdyta aukštutinė durpė. Jai nėra žinoma, ar durpė buvo kažkada iškasta. Akivaizdžiai matėsi, jog buvo darytas ne kasimas, bet stumdymas.

Neatsimena net kokiame dokumente parašyta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iki 2004 metų turi išsivežti durpę, tik žino, kad tikrai buvo parašyta. Negali nieko pasakyti, ar NŽT turėjo reikalauti dokumento, ar durpę išsivežė, ar neišsivežė. Tikrai žino, kad yra dokumentas, kuriame parašyta „kad išsivežti“. Jis skyriuje atsirado, bet niekas nežino kas jį prisegė prie R. V. dokumento. Kai tyrimo metu iš jų buvo paprašyta R. V. bylos, jie viską sudėjo, prisegė ir šį dokumentą. Tas sklypas nėra suprojektuotas, nepamatuotas kadastriškai, jis yra kaip valstybinė žemė. Geologijos tarnyboje jie nerado nieko, kad būtų aprašyta (duomenys neskelbtini). „Augalinis sluoksnis“. Durpės yra kaip viršutinis augalinis sluoksnis. Durpė yra ant žemės. Ją sustumia, o jeigu ją išskleisti – vėl bus žemė. Ir nustumta durpė yra vadinama kaip sustumtas viršutinis, augalinis sluoksnis. Durpės būna sustumiamos paviršiuje, jos nėra atvežamos iškastos iš kitos vietos. Jos sustumiamos tame pačiame sklype. Tame sklype rado ir beržus augančius, nes buvo praėję daug metų, kaip durpė buvo sustumta. Skyriuje ji pradėjo dirbti nuo 2006 metų lapkričio mėnesio. Jai nei su vienu V. bendrauti neteko. Prie V. prašymo yra pridėti dokumentai, kad jis yra nupirkęs „(duomenys neskelbtini)“ pastatus. Nėra pridėta jokio dokumento, kad jis būtų nupirkęs durpes. Paties R. V., kaip fizinio asmens, jokių dokumentų nematė. Neatsimena, kokių metų buvo prašymas privatizuoti. Nežino kada viskas prasidėjo dėl privatizavimo. Specialių žinių apie durpių kasimą, jų gavimą, neturi. Procesas vyko beveik tris metus, ir jeigu R. V. būtų turėjęs nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus dėl durpių įsigijimo, mano, jis būtų turėjęs galimybę juos pateikti. Jis buvo įtrauktas į eilę kaip asmuo, padavęs prašymą, bet iki svarstymo jis nepateikė visų dokumentų, ir todėl sklypas jam nebuvo suprojektuotas. Nežino ką keistų tai, jeigu R. V. būtų pateikęs dokumentus. Tai buvo 2003-2005 metai, ji tame protokole nedalyvavo. Ten parašyta, kad nepateikę dokumentų, todėl nesvarstoma. Kai nebuvo įgaliojimo, tai visai nebuvo svarstyta.

Liudytojas V. S. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, žino tik R. V., nuo žemės kaimynysčių. Kalba eina apie durpyną. Kiek žino, jo žemės sklypas Pasvalio rajone ribojasi su jo žeme Biržų rajone. (duomenys neskelbtini) durpynas tarybiniais laikais yra buvęs bendras, o dabar, kai buvo atkurta nuosavybė, gavosi taip, kad iš Pasvalio rajone esančių 100 hektarų jam priklauso beveik 45 hektarai, o R. V. – gal virš 700 hektarų. Kiek žino, jam priklauso žemė, esanti Biržų rajone. Biržai su Pasvaliu ribojasi. Jis durpių nekasė, durpės ir dabar yra, su durpėmis nieko nedarė. Nuo tarybinių laikų yra likę tie durpių pylimai. Viskas palikę nuo nepriklausomybės laikų pradžios. Ką įsigijo nuosavybės teise žemę, viskas joje buvo likę nuo tų laikų. Jis toje žemėje nieko nėra daręs. 2003-2005 metais neturėjo jokių ketinimų įsigyti gretimus sklypus, nes niekas jų nepardavinėjo. Pas tyrėją buvo apklausinėjamas, ar R. V. sklype buvo kas nors vežama, ar kasama. Po tos apklausos buvo nuvažiavęs, apžiūrėjo, bet niekas ten nebuvo daroma, kaip viskas buvo, taip ir yra. Nežino kas vyksta pas R. V. sklypuose. Prieš dešimt metų atgal, kai buvo užvažiavęs, jo sklype buvo palikę tie pylimai, matė kaip R. V. kasė jo sklype. Tada nuvažiavęs jam pasakė, kad kastų savo žemę. R. V. tėvas jau yra miręs. Matyt tėvas buvo atgavęs nuosavybę, o po tėvo mirties viską paveldėjo jo sūnus. R. V. tėvas buvo viską privatizavęs Biržų rajone. Dalis to durpyno žemės kraštų yra kaip miškas, tai jis buvo iškirtęs medžius ir jo sklype, jam kirto kažkokia kauniečių firma. Atsiskaitė ir nebuvo jokių problemų. Galėjo būti 2010-2012 metais. Buvo matęs dokumentus, kad jo vardu buvo 700 hektarų. Kažkokia „S. E.“ kauniečių įmonė kirto tuos medžius. Dar po dvejų metų pamatė, kad kitoje pusėje durpyno likę tik kelmai, puse hektaro ar hektaras galėjo būti iškirsta jam priklausančioje 45 ha žemėje, bet jau nebekreipė dėmesio. Kai privatizavo tą sklypą, jam priklausančiame sklype buvo 4 kaupai, ir dabar jie ten yra. Tie kaupai buvo sustumti iš tos pačios vietos. Kai įsigijo tą sklypą, nebuvo jokių servitutų, jokių įpareigojimų dėl durpių. Sklypai nuosavybės teise jam priklauso nuo 2003-2004 metų. Iki šiol tie durpių kaupai yra, jie apaugę storais medžiais. Atvažiavę vietiniai žmonės, gal kažkiek pasikasa durpių šilauogėms. Dar prie lito, kažkada, kai netikėtai atvažiavo į savo sklypą, pamatė, kad stovi traktorius, nežino ar buvo pats R. V., paklausė, ką jie daro. Pasakė, kad jam priklauso tos durpės. Nors jis žinojo, kad jam priklauso didžioji dalis to durpyno, bet tuo atveju jis buvo jam priklausančioje žemėje. Žino, kad į pietinę pusę nuo jo žemės irgi buvo kalnai, bet ten jau Biržų rajonas. Jis dalyvavo, kai buvo matuojamos tos žemės. Tada pasakė, kad važiuotų į savo žemes ir kastų, tai jie išvažiavo į tą pusę. Dabar sunku pasakyti ar ten buvo R. V.. Kai jį išvarė, jis nieko nesakęs išvažiavo. Nei R. V., nei jo tėvas, nesikreipė dėl tų kaupų išvežimo, tėvas jau seniai miręs. Dar buvo kažkokie vyriokai, bet jis jų nežino nei vardų, nei pavardžių. Į jį nesikreipė jokios įmonės, nei „(duomenys neskelbtini)“, nei „(duomenys neskelbtini)“, bet jam buvo labai keista, lygtai yra girdėjęs, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra nupirkęs R. V. durpyną. Dėl jo sklype esančių durpių į jį niekas niekada nėra kreipęsi. Nežino kiek tonų durpių yra tuose kaupuose, per tiek metų dalis jų yra vėjo išpūsta. Nebandė revizuoti, ar tos durpės yra naudingos. Durpės, stovinčios tuose kaupuose, per daug metų genda, nėra joms gerai. Kai privatizavo, nuo to laiko jos ir stovi. Jis pats nebandė tų durpių parduoti. Ten turėtų būti keli tūkstančiai kubų durpių. Kažkada buvo norėjęs tą durpyną parduoti, ten – ne maži pinigai.

Buvo užsakęs tyrimus pačioje pradžioje, jie matavo žemės rūgštingumą, darė kažkokius gręžinius, matavo gylius. Kaupuose esančių durpių tyrimų nedarė. Kai privatizavo tą žemės sklypą, turi žemės nuosavybės dokumentus, todėl, mano, kas yra ant tos žemės, tas yra jo. Tais laikais hektaras jam kainavo apie 3 500. O, kiek yra girdėjęs, kai privatizavo V., tai buvo visai juokinti pinigai už hektarą. Ant žemės sklypo įsigijimo nuosavybės dokumento rašo, kad paskirtis „naudingos iškasenos“. Žemės ribų paženklinimo akte jokio įpareigojimo, iš jo sklypo išsivežti durpes, nebuvo. Kai susitiko su R. V., tik buvo tokia šneka, kad jam tos durpės priklauso. Iš jo žemės jis išvažiavo geranoriškai, jie nesipyko. Tas pokalbis galėjo vykti 15 metų atgal, valiuta dar buvo litais. Lygtai yra girdėjęs nuogirdas, kad R. V. yra lošęs, prasilošęs, kad jis yra pardavęs savo sklypą, einantį nuo jo sklypo į pietinę pusę, lygtai kažkokia įmonė yra tą sklypą nupirkusi, ar jis tą sklypą yra užstatęs. Jis tik žino, kad sklypų savininkas buvo V.. Tik kalbas buvo girdėjęs, kad sklypą jis buvo pardavęs. Kalba eina apie žemės sklypus, ne apie durpes. Apie durpių kaupus jokios kalbos nebuvo. Kaip suprato, sklypo dalį R. V. yra pardavęs tam UAB. Senais laikais, kai matė dokumentus, tas sklypas buvo V. vardu, viskas Biržų rajone, apie 700 ha.

Liudytojas Š. P. parodė, kad R. V. prieš daug metų buvo jo buvusio klasioko R. bičiulis, per kurį su juo susipažino, o antrą kartą jie pasimatė per jų dukrų stovyklą, nes jo kartu mokėsi. Tas buvo prieš 15 metų. Tokio M. L. sutikti neteko, o su K. Š. susipažino per R. V.. Tuomet, dukrų klasės išleistuvėse, su R. V. jie pasikalbėjo kas ką veikia, ir, ar iš karto, ar po kurio laiko, dabar nepamena, R. V. jį informavo, kad jis turi karjerą ir siūlė jam įsigyti tą karjerą. Važiavo apžiūrėti to karjero. Tai tokia kalba ir buvo apie verslą. Tai buvo durpyno karjeras. R. V. aprodė tą durpyną. Nepamena kelintais metais, bet tas buvo seniai, aprodė durpyną, matė darbuotojus, parodė ką jie ten veikia, po to įvardijo kainą, kokią norėtų gauti. Bet dabar nepamena tos nurodytos kainos. Šiai dienai vadovauja, ir tuomet vadovavo, įmonei, kuri tuomet prekiavo akmens anglimi, didmena ir mažmena. Jis papasakojo, kad prieškaryje tame durpyne buvo kasamos durpės ir iš jų buvo gaminami briketai. Visa kalba ir buvo apie tai, kad ten yra labai gera juoda durpė, iš kurios gali būti gaminami briketai, nes jis apie kitą durpyno produkciją nelabai išmano. Įmonė vadinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, joje dirbo direktoriumi. Kadangi jo įmonė užsiėmė akmens anglies prekyba, todėl jį ir domino durpės, kad iš jų gali būti gaminami briketai. Tas durpynas, iš kurio kasamų durpių anksčiau buvo gaminami briketai, daugiau buvo miškas, jie ten nieko nematė, bet jie matė durpyną, kurio durpės buvo naudojamos kitai produkcijai, jis buvo daugiau atidarytas, atvertas. Durpynas yra po kaire puse važiuojant iš Kupiškio link Pasvalio. Nuvykus buvo matyti, kad buvo vykdomi krūmų valymo darbai, buvo nupjaunami medeliai, valomas durpynas, o durpių gavybos darbų nematė. Atsimena, kad matė žmones, dirbančius su benzopjūklais, o kas liečia techniką – dabar jos neįvardins, negali pasakyti, ar matė ten techniką, neatsimena. Pamena, kad pakeliui važiuodami į automobilį prisipylė benzino vietoje dyzelio, todėl tą benziną atidavė darbuotojams, kurie sakė jį panaudos benzopjūklams. Darbuotojai turėjo savo kuro, bet jie suklystant užsipylė apie 60 l benzino, kurio neturėjo kur dėti, bet jį nuramino, kad tas kuras gali būti panaudotas benzopjūklams. Jie vaikščiojo po durpyną tiek, kiek galėjo apeiti, nes to durpyno plotai buvo didžiuliai. Buvo šviesios durpės plotai, kuri buvo įvardinta kaip labai gera durpė. Po to matė kitokios durpės. Tų plotų skaičiais dabar neatsimena, nors tuo momentu buvo įdomu, bet praėjo labai daug laiko. Vaikštant po durpyną buvo R. V., neatsimena ar buvo K.. Atsimena, kad dar buvo atsakingas žmogus už tuos darbus, kurie buvo vykdomi durpyne, jam atrodo, kas jis buvo ne vietinis, bet atvažiuodavo dirbti, nes išmanė durpynų veiklą. Dabar tiksliai neprisimena, kokia kaina buvo įvardinta, galbūt apie 2 000 000 litų arba eurų. Galėjo būti 2013 metai. Sąžiningai neatsimena, kad pasakant durpyno kainą dalyvavo K. Š., bet tikrai atsimena, kad dalyvavo R., nes pagrinde jie kalbėjosi su R.. Tuo momentu pasakė, kad pagalvos, o po to pagalvoję pasakė, kad jiems netinka. Buvo tik pamąstymai apie bendros veiklos galimybę, bet jau gerokai vėliau, kai atsisakė pirkti durpyną, nes nelabai išmanė tos veiklos, ir kainavo ne mažus pinigus. Ne vieną kartą jie buvo susitikinę ir kalbėjosi apie galimybę galbūt pabandyti bendrai gaminti briketus. Jo mintis buvo gaminti briketus, maišant durpes su akmens anglies dulkėmis, nes pas jį buvo gamybinis produktas, liekantis gaminant granules automatiniams katilams. Jiems likdavo smulki frakcija, kurią būdavo labai sunku realizuoti. Todėl jo pagrindinė idėja buvo maišyti tas akmens anglies dulkes su durpėmis ir gaminti granules automatiniams katilams. Tas durpes, kartu sumaišytas su akmens anglies dulkėmis, vežė į gamyklą Ukmergėje, kuri gamina medžio pjuvenų briketus ir gamina presus, tiems briketams spausti. Vežėsi pas juos daryti bandymui, bet jiems nelabai kas gavosi, nes buvo per didelė drėgmė ir tie suspausti briketai vėl išsprogdavo. Rezultatas – jiems nepavyko normaliai suspausti į briketą, nes dėl per didelio durpių drėgmės kiekio jis subyrėdavo į smulkią frakciją. Jokių laboratorinių tyrimų su durpėmis neatlikinėjo. Gali būti, kad kažkokį dokumentą dėl atliktų tyrimų gali būti matęs, kurį jie patys atliko, bet dabar bijo supainioti. Po to, daugiau su R. V. bendrauti jam neteko. K. daugiau nėra matęs ir tikriausiai jo nepažintų. Apie durpyne esančią techniką nieko nekalbėjo. Neprisimena, bet galbūt buvo kalba apie įmonės paslaugas, iš kurios pirko techniką. Gali būti, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra girdėtos. Pirma kalba buvo apie durpyno pirkimą, ne apie įmonės pirkimą, o po 1-2 mėnesių, ar po pusės metų, tiksliai nepamena, jie kalbėjo apie briketų gamybą. Gali būti, kad tuo metu jam prikrovė durpės mėginių, kuriuos pats vežėsi į Vilnių, pats džiovinosi, o po to vežėsi bandymams į Ukmergę. Labai tiksliai visų aplinkybių neatsimena. Nei raštiškų, nei žodinių jokių susitarimų nebuvo. Tai buvo tik garsūs pasvarstymai apie galimybę. Gali būti, kad kažkoks verslo planas galėjo būti pristatytas, nes buvo įvardinta durpyno kaina, o kas liečia durpyno galimybę gaminti briketus, tai buvo pokalbiai tik apie galimą potencialą, bet jokių susitarimų nebuvo. Buvo kalba apie durpyno pirkimą, durpyno plotas buvo įvardintas hektarais. Buvo atlikti to durpyno matavimai ir buvo tos tarnybos dokumentas, kurį jam rodė. Jau po to Ukrainoje buvo pirkęs mažą briketavimo liniją ir spaudė briketus gal pusmetį laiko, bet produktas nepasiteisino, jis nebuvo kokybiškas, klientų atsiliepimai apie bandomąją partiją buvo prasti. Tai buvo jo individualus atskiras verslas. Su R. V. kalbėjosi apie galimybę iš tų durpių daryti briketus, jo mintis buvo panaudoti jo antrinį produktą, kuris likdavo sijojant anglį. Tam jam buvo reikalingos ir durpės. Jo mintis buvo – gauti produktą, kurį būtų galima pelningai parduoti, kad panaudoti jo akmens anglies atsijas. Buvo tik kalbos apie galimybę plėtoti verslą, todėl į bendras įmones gilintis nereikėtų. Buvo tik žodinis pasvarstymas, bet nebuvo daroma jokių sutarčių. Be susitikimo durpyne, dar buvo pas juos ofise Ž. gatvėje. Susitikimuose pagrinde dalyvaudavo K., R. irgi dalyvaudavo, bet K. buvo labiau įsigilinęs į visus techninius dalykus. Vardas, pavardė „J. V.“ jam nieko nesako. Buvo kalbėję apie pirkimą senų dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini) durpyne. Važiavo, jam tos dirbtuvės buvo parodytos. Parodė arba R., arba K., tiksliai neatsimena, bet mano, daugiau buvo R.. Jos yra netoli to durpyno, gali būti, kad sovietiniais laikais jos priklausė pačiam durpynui. Tas patalpas apžiūrėjo, jose buvo prikrauta šieno, jos priklausė kažkokiam ūkininkui, svarstė apie galimybę ten daryti cechą, kur stovėtų briketų džiovinimo įranga ir briketavimo įranga – presai. Veiksmas, iš jų pusės, buvo pradėtas labai greitai sukti, pamačius jo susidomėjimą tomis patalpomis: iš karto buvo paruošta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis toms patalpoms pirkti, tik kainos tiksliai neatsimena, buvo litais, bet jis jos nepasirašė. Tada pagal žodinį susitarimą paskolino K. Š. 8-9 tūkstančius litų, kuriuos jis jam pažadėjo grąžinti, ir jis tas patalpas nupirko pats. Pinigus jam paskolino pas notarą, Vilniuje, senamiestyje, netoli Operos ir baleto teatro. Į notaro biurą jį pakvietė arba K., arba R., jie ten buvo nuvykę visi trys, ir jis atsisakė pasirašyti tą pirkimo-pardavimo sutartį, nebenorėjo tęsti tų pokalbių, ir K., kad nenutrūktų jų sandoris, paskolino pinigus. Lygtai skolino R., bet R. atsisakė pats pasirašyti, tada K. ėmėsi tos pirkimo sutarties sudarymo. K. buvo pirkėjas, o pinigus K. skolino tuo pačiu tikslu, kad jis nupirktų tas dirbtuves. Buvo preliminari sutartis apie pirkimą, kad perka išsimokėtinai, po mėnesio laiko turėjo būti įnešta kita suma. Kiek žino, jie išsimokėjimo terminą atidėjo, bet tuo metu pasibaigė jų bendravimas. Apie pradėtą tyrimą jis sužinojo iš R. jau po kurio laiko. Mano, kad po susitikimo pas notarą daugiau jų susitikimų nebuvo. Į jį nei R. V., nei K. Š., daugiau nebesikreipė. Negali pasakyti, ar tos dirbtuvės buvo nupirktos. Kai paskutinį kartą kažkada buvo sutikęs R., paklausė vienas kito kaip sekasi, jis priminė dėl skolos, R. pažadėjo atsiskaityti. Kadangi niekur nepasirašė, kad skolino, tai negali kitaip išreikalauti skolos. Skola taip ir liko. Durpyne galėjo lankytis dar iki 2015 metų, galėjo būti 2012-2014 metai. Žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kreipęsi ne į banką, bet į Kredito uniją, dėl paskolos gavimo durpyno veiklai vykdyti. Dėl paraiškos paramai gauti aplinkybės jam nebuvo žinomos. Kai lankėsi durpyne, galėjo būti koks traktorius Belorus, matė technikos išvažinėtas vėžes, bet pačių traktorių neatsimena, buvo kažkokios supiltos krūvos. Kaltinamieji nesiūlė jam dalyvauti įgyvendinant projektą paramai gauti dėl dalinio finansavimo. Dėl patalpų pirkimo iš jų pusės Pirkėjas buvo privatūs asmenys, o iš jų pusės Pardavėjas taip pat buvo privatus asmuo. Su juo nebuvo jokių kalbų apie finansinius dokumentus. Jokių finansinių dokumentų nėra matęs.

Liudytoja E. L. parodė, kad su K. Š. bendraudavo, su R. V. teko bendrauti pora kartų, labai mažai. Nelabai pamena, ar bendravo su M. L.. Pagrinde ji bendravo su K.. Kažkokį laikotarpį vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta apskaitos vedimo sutartis ir pagal tą sutartį buvo vedama apskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kažkurį laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dabar per tiek metų tikrai neprisimena su kuo pasirašė sutartį, kas buvo jų vadovai. Dėl visko tardavosi ir bendraudavo su K. Š.. Buhalterinę apskaitą tvarkė labai seniai, neatsimena kuriais metais, kuriuo periodu. Galėjo būti laikotarpiu, nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31. Įmonės dokumentus jai pateikdavo K. Š.. Tuos pradinius įmonės dokumentus, kas iki jos juos vedė, turėjo jai juos kažkas pateikti, nes kitaip apskaita nesueitų. Nėra taip, kad įmonė kiekvienais metais pradeda naują apskaitą, ji yra tęsiama pastoviai. Dėl to kažkokie duomenys tikrai buvo jai pateikti. Tikrai nebeatsimena ar tie duomenys jai buvo pateikti tvarkingai. Tuo metu viskas buvo pateikiama popieriniu būdu, tik dabar viskas teikiama elektroniniu būdu. Pradiniai duomenys galėjo būti įrašyti į CD, bet daugiau nieko, nes jos programa neleidžia rašyti į CD. Eigoje, buhalterinės apskaitos tvarkymui, jai galėjo būti pateikiami dokumentai, kaip visada, t. y. pirkimo-pardavimo sąskaitos faktūros, banko išrašai. Dabar nepasakys ar buvo sutartys, ar jų nebuvo. Apskaita vedama pagal banko išrašus ir pirkimo-pardavimo sąskaitas. Jeigu jai trūkdavo dokumentų, kad sutvarkyti buhalterinę apskaitą, visada sakydavo K.. Nepamena, ar buvo grynųjų pinigų judėjimai, įnešimai, išėmimai, ar buvo kasos pajamų, ar išlaidų, orderiai. Nebeatsimena ir dėl atlyginimų mokėjimų. Atlyginimus turėjo paskaičiuoti ir suvesti juos į sistemą, tik nebeatsimena ar atlyginimas buvo fiksuotas, ar pagal suminę darbo apskaitą. Nepamena kokia forma buvo mokami atlyginimai. Nebeatsimena ar įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo kasa. (posėdžio pirmininkė cituoja liudytojos parodymus, T. 7, b. l. 74-75) Jeigu taip nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos neturėjo, tai taip ir yra, nes šiai dienai nebeatsimena, net įmonės darbuotojų neatsimena, todėl negali atsakyti dėl J. V.. Tuomet viską nurodė teisingai.

Nebežino kaip pasibaigė jos darbas toje įmonė, galimai buvo nutraukta sutartis, arba dėl kitokių priežasčių, šiai dienai nieko nebeatsimena. Tos įmonės nebuvo vienintelės ir kažkuo išsikirtinės, kad galėtų viską įsiminti, vienos įmonės ateina, kitos išeina. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Nebeatsimena ar jai buvo pateikti pirminiai apskaitos dokumentai už pareitus laikotarpius, t. y. iki 2014. Ji stengiasi už visus praeitus laikotarpius nesaugoti pas save dokumentų, nes jai tada reikėtų turėti sandėlį, stengiasi praeitų laikotarpių dokumentus grąžinti vadovams. Jai turėjo būti perduoti kažkokie pradiniai likučiai (likutis 2013 metų pabaigai), tai ji susiveda ir tai yra jos apskaitos taškas, pagal kurį ji toliau veda. Jeigu jai kyla klausimų, tai ji gali dėl jų perklausti. O jeigu jai viską perduoda tvarkingai, jai viskas sutampa, tai jai ir patys dokumentai nėra toliau reikalingi. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu taip nurodė, kad jai jokie pirminiai apskaitos dokumentai už praeitus laikotarpius nebuvo perduoti, ir jų nematė, vadinasi jai buvo pradiniai likučiai perduoti tvarkingi ir jai nereikėjo pirminių apskaitos dokumentų. Tvarkė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Visus dokumentus, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji gaudavo per K. Š.. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio mėn., 2013 m. sausio ir kovo mėnesiais teikiamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų, viena deklaracija pateikta 2013-01-25 d., kita – 2013-03-15, už tą patį 2012 metų gruodžio mėnesį. Pagal PVM įstatymą, jeigu yra pardavimai, tai būtina patikslinti deklaracijas, vadinasi ji pavėluotai gavo pardavimų sąskaitas, todėl privalėjo tikslinti deklaraciją. Jeigu pirkimų sąskaitas ji gali įvesti į vėlesnius laikotarpius, tai pardavimus ji būtinai turi tikslinti. Visus dokumentus ji gaudavo iš K.

Jokiose įmonės inventorizacijose ji nedalyvaudavo, nieko nežino apie nesurinktą paviršinį durpių sluoksnį. Sėdėdavo tik ofise ir gaudavo dokumentus. Šitos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkyti jai nei pasiūlė, nei nepasiūlė. Kadangi ji su K. būdavo tame pačiame pastate, tai nepamena tų aplinkybių, ar jis pas ją užėjo, ar įmonės savininkas pasiūlė tvarkyti. Nepamena kas buvo įmonės savininkas, sakydama „įmonės savininkas“ turi omenyje patalpų (ofisų) nuomotojas. Nežino kas K. ją pasiūlė kaip apskaitą vedančią, kokia įmonė, ir nebepamena, kokiomis aplinkybėmis jie susipažino ir kokiomis aplinkybėmis susitarė dėl apskaitos vedimo. Nepamena ar vyko bendravimas el. paštu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, ar su K. Kažkaip turėjo bendrauti, bet dabar nepamena, ar jie paštu bendraudavo, ar susiskambindavo, būdavo arba jis pas ją ateina, arba ji pas jį pakildavo į viršų. Tuometinio savo el. pašto šiuo metu nebenaudoja, jame nebus likusių laiškų. El. pašto adresai (duomenys neskelbtini) jai nieko nesako. Kai baigėsi sutartiniai santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebepamena kam buvo perduoti buhalteriniai dokumentai, ir kas juos perėmė. Nebeatsimena, prie kokių aplinkybių žino R. V., pagrinde bendraudavo su K., o kitų asmenų neatsimena nei vardų, nei pavardžių, nei veidų. Visas paslaugų sutarties sąlygas aptardavo su K., bet nežino kas pasirašė ant paslaugų teikimo sutarties, neatsimena, kas buvo įmonės vadovai. Pradiniai apskaitos likučiai – iš ko susideda balansas, iš ko susideda pelno nuotolis, kas yra debete, kas yra kredite; jeigu yra skolos, tai iš kokių įmonių yra tos skolos; jeigu neišmokėti atlyginimai, tai kam jie neišmokėti; jeigu yra avansinės apyskaitos, kokiems asmenims yra neišmokėta ar permokėta. Tai yra apskaitos likučiai. Jeigu yra ilgalaikis turtas, tai koks jis yra ir kokia jo likutinė vertė tai dienai, jeigu tai yra atsargos, tai kokios tos atsargos, kokia likutinė vertė tos atsargos tai dienai, kiek yra vienetų. Tai yra apskaitos likučiai. Nežino kaip įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokami atlyginimai, nebeatsimena. Ji, kaip buhalterė, atlyginimus privalėjo suskaičiuoti, nes jie įtakoja įmonės rezultatą, t. y. pelno, nuostolio rezultatą, kad atsirastų skaičiai balanse. Nežino, nebeatsimena ar atlyginimai buvo mokami, ar ne, ar jie buvo mokami grynais, ar pavedimu. Perskaičius liudytojos E. L. 2019-08-22 d. apklausos protokolą pas ikiteisminio tyrimo tyrėją. (T. 7, b. l. 74-75), patvirtina savo duotus parodymus, nieko daugiau negalėtų pridėti. Perskaičius liudytojos E. L. 2021-02-12 d. papildomos apklausos protokolą pas ikiteisminio tyrimo tyrėją. (T. 7, b. l. 77-78), tvirtina savo papildomai duotus parodymus. Perskaičius liudytojos E. L. 2022-06-27 d. papildomos apklausos protokolą pas ikiteisminio tyrimo tyrėją. (T. 7, b. l. 82-83), tvirtina savo parodymus. Ką paaiškino, tas yra užrašyta. Ką atsiminė tuo metu, taip ir sakė. Nebeatsimena kokia apimtimi jai buvo žinomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinamas projektas, neatsimena nei koks adresas buvo, nei kokios apimtys buvo, nei kokios sumos. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandė įgyvendinti projektą, bet neprisimena ar jis buvo baigtas įgyvendinti, ir kokioje stadijoje jis buvo. Matydavo finansinius dokumentus, susijusius su įgyvendinamu projektu, kad per banką buvo kažkokios įplaukos, bet sutarčių ji negaudavo. Neprisimena, kokius gaudavo finansinius dokumentus, susijusius su įgyvendinamu projektu. Jeigu praėjo per banką, tai matė 2014-01-20 d. išmokėtą 119 958,06 Eur paramos sumą ir 2014-04-11 d. išmokėtą 10 589,23 Eur paramos sumą. Dabar neprisimina, kur buvo panaudoti šie pinigai. Neprisimena, ar 2014 metais, kai vedė buhalterinę apskaitą, įmonė patyrė finansinių sunkumų; neprisimena koks buvo rezultatas – teigiamas ar neigiamas. Nepamena, ar įmonei 2014 metais buvo uždėti areštai. Kai vedė finansinius dokumentus, turėjo ilgalaikio turto korteles, už paramą įsigytos investicijos turbūt buvo jai pateiktos, nepamena ar ten buvo ilgalaikio turto. Ji galėjo tyrėjai pateikti iš apskaitos dokumentų, tai tik apskaitos sistemų turimus duomenis, o apskaitos sistema neturi tokių dokumentų, kaip buhalterinių apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo aktų. Dokumentus perdavė mažiausiai per du kartus, vieną kartą K. Š., kitą kartą – atvykusiam R. G.. Galėjo būti, kad buvo dvi skirtingos įmonės, vienos įmonės dokumentus perdavė vienam asmeniui, kitos įmonės – kitam asmeniui. Nepamena, ar R. G. dokumentus perdavė pagal apyrašą. Nepamena dokumentų perdavimo proceso R. V..

Liudytojas R. G. parodė, kad iš kaltinamųjų nepažįsta nei vieno, viskas buvo seniai. Dėl UAB „D“, kiek pamena, šita įmonė kreipėsi dėl buhalterinių paslaugų, norėjo, kad padėtų sutvarkyti apskaitą, bet tas kreipimasis tuo pasibaigė, jokios papildomos informacijos negavo, tai jokių paslaugų, darbų neatlikinėjo. Jis yra buhalterinių paslaugų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Dabar tikrai neatsimena nei vardo, nei pavardės, kas kreipėsi. Tiesiog įvyko pokalbis, kad reikalinga pagalba sutvarkyti apskaitą, kažkokius balansinius duomenis, lygtai ta apskaita buvo apleista. Sunku viską atgaminti, kuriais metais kreipėsi, tikslių datų, tik pamena, kad buvo S. gatvės biure. Galėjo būti, kad vienas iš besikreipusių asmenų buvo R. V.. Galėjo būti 2015 metų vasara, tikriausiai tas direktorius buvo teismo paminėtas R. V., nes viskas vyko prieš aštuonis metus. Mano, kad buhalterinius dokumentus galėjo pristatyti tie patys asmenys, kurie buvo atvykę tuo metu kalbėtis dėl apskaitos sutvarkymo. Dabar tikrai nepamena nei tų dokumentų likimo, ar jie buvo pristatyti fiziškai, ar dalinai pristatyti ir po to jiems grąžinti. Buvo tas pirminis susirašinėjimas, buvo gauti dokumentai ir atiduoti FNTT. Tvirtina tuos parodymus, kurie buvo tuo metu surašyti. Atrodo, kad jam buvo atvežta dokumentų dėžė, numesta, nepasirašinėjo jokio dokumentų priėmimo-perdavimo akto. Dalį buhalterinių dokumentų gavo iš E. K., bet tikrai nepamena ar jis vyko pas ją, ar ji suvestines jam siuntė elektroniniu būdu. Jam atrodo, kad jis buvo nuvykęs pas kažkurį klientą pasiimti suvestinių, kalbėjosi apie tą įmonę, bet detales dabar sunku prisiminti. Gali būti, kad nebuvo jokio tų suvestinių apyrašo dokumento, o jeigu ir buvo pasirašytas koks dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, tai jis turėjo būti paliktas prie dokumentų, kuriuos perdavė FNTT. Pas save nieko neišsisaugojo. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma, nėra apie ją girdėjęs. Kokiu statusu bendravo su K. Š. dabar tikrai nepaskys, kodėl jam rašė, galbūt toks buvo R. V. prašymas rašyti būtent tam žmogui. Nežino kas atvyko kartu su R. V., nepanašu, kad tai būtų buvęs K. Š.. Nėra matęs K. Š.. Jiems buvo duotas kažkoks dokumentų kiekis, kažkokios tai suvestinės, bet kai pradėjo žiūrėti, pamatė ko trūksta. Tame laiške jie surašė pastabas ko trūkta iš priminės peržiūros. Mano, kad ne viskas buvo pateikta, kažkokių dokumentų trūko, pastabose surašė, ko trūko. Kadangi nebuvo labai stipriai gilinamasi į visas detales, nes niekas pinigų nemokėjo, tai buvo peržiūrėta paviršutiniškai ir buvo surašytos paviršutiniškos pastabos, kurios labai buvo akivaizdžios, labai nesigilinant į detales. Laiške surašė pastabas, jog reikalinga tokia informaciją, kad būtų galima atlikti jų suformuluotą užduotį. Jokio atsakymo negavo. Ką turėjo, visus dokumentus perdavė FNTT. Tai buvo viena dėžutė, su joje gulėjusiu kažkokiu dokumentų kiekiu. Gali būti, kad su ta dėžute ir buvo gavęs tuos dokumentus. Tai buvo vienas dokumentų kiekis, ryšulėlis. Gavo tokį dokumentų kiekį, tokį atidavė, gali būti, kad perdėjo juos į nesuplyšusią dėžę.

Liudytoja R. M. parodė, kad kaltinamųjų K. Š., R. V., M. L. nepažįsta, nėra jų mačiusi. Apie paskolos sutartį su R. V., jos vyras minėjo, kad prieš 9-10 metų jis skolino pinigus, o kadangi jo nebuvo Lietuvoje, tai ji pasirašė tą sutartį. Bet šiai dienai viskas yra grąžinta, dabar sumos neatsimena, ir jie jokių pretenzijų neturi. Dabar neatsimena, ar dėl tos paskolos sutartis buvo sudaryta, pasirašyta, čia reikėtų vyro klausti. jai atrodo buvo, ji pasirašinėjo, bet negali pasakyti tiksliai, nes tas buvo prieš devynis metus ir tai yra vyro reikalai. Gali būti, kad vyras buvo išvykęs, todėl pasirašinėjo ji. Dėl paskolos su R. V. tarėsi jos vyras, ji su R. V. neturėjo jokių pokalbių. Neatsimena kaip pinigai buvo perduoti, galėjo būti darytas pavedimas. Jeigu perdavė, tai tikrai ne ji, o jeigu pavedimu, tai gal iš jos sąskaitos arba vyro, neatsimena. Net neatsimena apie kokią sumą eina kalba. Neatsimena kas darė pavedimą, jeigu toks buvo, nes tai buvo 9-10 metų atgal. Sumos taip pat neatsimena. Vakar vyro klausė, kas tie žmonės, nes yra kviečiama kaip liudytoja, tai vyras sakė, kad lygtai susipažino žvejyboje, sutarė, kad paskolins pinigus. Pasakė, kad jie jokių pretenzijų neturi, nes viskas yra grąžinta. O dėl grąžintos sumos pas vyrą neklausė, nepasakė. Apie grąžinimo aplinkybes ji nieko negali pasakyti, reikia klausti vyro. Skolinta buvo iš vyro santaupų, bet tai buvo šeimos pinigai. Kadangi vyras buvo profesionalus krepšininkas, tai pinigus bus jis uždirbęs, iš kontraktų. Vyras susipažino žvejyboje. Nežino kokiu tikslu buvo skolinami pinigai, reikia vyro klausti, ji tame susitarime nedalyvavo. Jeigu jos parašas yra, tai sutartį galėjo pasirašinėti ji, nes vyro nebuvo Lietuvoje. Neatsimena, ar tai buvo tikslinė paskola. Nieko nežino kas grąžino pinigines lėšas, kaip grąžino. Vakar su vyru kalbėjo, sakė teismui pasakyti, kad viskas grąžinta ir pretenzijų neturi. O dabar susiskambinti jam neturi galimybės, nes jis lėktuve. Šiandien jo skrydžiai su persėdimais, iš Graikijos į Londoną, iš Londono į Varšuvą, todėl ir po pietų jis neturės galimybės prisijungti nuotoliu. Dėl 2012-08-29 d. sudarytos sutarties. Jos vyras krepšininko karjerą baigė 2011 metais, tada grįžo į Lietuvą, 2012 metais jis buvo pradėjęs verslą nekilnojamo turto srityje. Jo kita veikla buvo susijusi ir su durpėmis, durpių briketų gamyba. Jos vyras ir dabar turi durpyną Širvintų rajone, bet šiai dienai briketų negamina. Nežino ar tie pinigai buvo skolinti ir susiję su durpių reikalais.

Liudytojas K. M. parodė, kad iš kaltinamųjų yra bendravęs tik su R. V., bet nuo to praėjo daug metų. Kitų kaltinamųjų iš pavardžių nepažįsta, gal ir nėra matęs, neatsimena. Praėjo daug metų nuo tada, kada buvo paskolinęs pinigų R. V.. Kodėl tai prisimena – nes kada buvo įvykdyta ta paskola, jis pirmą kartą važiavo į Norvegiją žvejoti, ir tuo momentu negalėjo dalyvauti, o dalyvavo jo žmona. Visą tai rengė jo teisininkai, jie buvo atsakingi, o žmona buvo įgaliota tik atvažiuoti pasirašyti. Jis tuo laiku turėjo atliekamų pinigų, nes žaidė profesionalų krepšinį. Lygtai buvo įkeistas kažkoks turtas, buvo paskolinti pinigai, tada buvo kažkokie mokėjimo vėlavimai. Iš jo pusės teisininkų buvo parašyti raginimai. Žmogus su juo atsiskaitė ir jis pretenzijų jokių neturi. Neatsimena, kokia buvo paskolos suma. Buvo sudaryta sutartis, praėjo gal dešimt metų ir jis tos sutarties net neturi. Teisininkai ruošė tą sutartį, jie jį atstovavo, o jis atvykdavo tik pas notarą. Tuo momentu jis net nebuvo pas notarą, ten buvo jo žmona. Atsimena, kad buvo minimalūs vėlavimai, teisininkai parašė raginimus ir buvo atsiskaityta. Datų tikrai neatsimena. Žino, kad buvo vasara. Galėjo būti 2012 metų rugpjūčio 29 diena. Tą vasarą važiavo į Norvegiją žvejoti. Mano, kad paskolinant pinigus buvo padaryti pavedimai. Galėjo būti, kad maža suma buvo paduota notaro kontoroje. Ir pavedimu buvo grąžinta. Atsimena, kad buvo įkeistas turtas, lygtai durpynas. Jie įvertino riziką ir ji buvo prieinama, dėl to buvo paskolinti pinigai. Buvo minimalūs vėlavimai, teisininkai išsiuntė priminimus ir buvo pilnai atsiskaityta. Dėl to jokių pretenzijų neturi. Negali pasakyti kas grąžino pinigus, nes į tuos teisinius dalykus nelįsdavo, nes tam samdė teisininką, kuris jį visur atstovavo, ne tik tame sandoryje. Kiek pamena, buvo uždėta hipoteka įkeistam turtui. Negali pasakyti kas grąžino pinigus, bet turėjo nuimti hipoteką pas notarą. Žino, kad suma jam buvo grąžinta pilnai. Jis buvo durpyne, kuris yra aplink Panevėžį. Negali pasakyti tiksliai, ar tas durpynas priklausė UAB „D“. Dėl tos paskolos jis bendravo su R., ne su UAB. Jis net neatsimena kam tas turtas priklausė – ar jis priklausė UAB, ar fiziniam asmeniui. Tuo metu, kai R. reikėjo paskolos, jis nežino ar paskolą jis ėmė asmeniškai, ar įmonės vardu, negali atsakyti, nes neturi tų dokumentų. Įsikeisdavo turtą, kurio vertė padengtų jo nuostolius. Dabar nepamena, ar jie pinigus pervedė įmonei, ar pervedė R., ar pervedė R. ir ta įmonė laidavo už R. Negali pasakyti pas kokį notarą sudarinėjo sutartį, nes notarą užsakinėdavo jo teisininkai. Jie jam pasakydavo adresą, jis nuvažiuodavo. Ir tos paskolos sutarties sudarymo metu jis nebuvo Lietuvoje, o tos paskolos reikėjo, jis buvo įsipareigojęs, tai padarė taip, kad jo žmona nuvažiavo pas notarą. Jis pats asmeniškai nebuvo pas notarą. Kažkas buvo įkeista dėl tos paskolos suteikimo, neatsimena koks turtas. R. jis nepažinojo, jis neatsimena kaip jie susipažino, galbūt per kokį tai žmogų reikėjo paskolos ir jis kreipėsi. Jie susitiko pas jo teisininkus ir kažkoks užtikrinimo garantas buvo. Neatsimena ar tai buvo durpynas, ar įmonės akcijos. Neatsimena kokią sumą paskolino. Užstatas buvo tokios vertės, kad perėmus tą turtą, pardavus jį, lengvai ir pilnai jis atsiimtų savo paskolintus pinigus. Negali pasakyti kam tas turtas priklausė, jis buvo įkeistas. Nežino kur buvo įregistruotas tas turtas, mano, jis turėjo būti kažkur registruotas. Atsimena, kad buvo eita dėl hipotekos atsisakymo. Apie UAB „D“ nieko negali pasakyti. Šios bendrovės pavadinimas jam nieko nesako. Jis pats yra savininkas kelių durpynų, ta durpių rinka nėra didelė Lietuvoje, bet jie niekada nedirbo su šita įmone. Tai, kad paskolą grąžino ne R. V., o UAB „D“, su kuria nieko neturėjo, jis negali pasakyti kodėl, gal ta įmonė laidavo. Žino tiek, kad ta paskola buvo grąžinta po to, kai kreipėsi į R. keletą kartų. Nežino tų teisinių dalykų kas ką grąžino, bet žino, kad jo pinigai buvo grąžinti. Jeigu paskola nebūtų grąžinta geruoju, jis turėjo teisininkus, būtų keli raginimai ir po to būtų bandymas uždėti areštus ir išieškoti, pardavinėjant įkeistą turtą. Bendraudamas su R., jam keletą kartų skambino, mano, teisininkai jam išsiuntė raginimus, jis jam skambino keletą kartų ir minėjo to pasekmes. Jo tikslas nebuvo užvaldyti ar perimti tą turtą, jo tikslas buvo atsiimti pinigus su palūkanomis. Jis tai jam minėjo telefonu. Turto vertė buvo didesnė, nei skolinta pinigų suma. Tada pinigai greitai atsirado, nereikėjo raginti dešimt kartų, užteko pora kartų. Nežino priežasties, kodėl R. V. reikėjo skolintis pinigų. Jo tikslas buvo užtikrinti tų pinigų grąžinimą, kad būtų įkeistas kažkoks turtas, kurį pardavus, ar realizavus, greitu būdu atsiimti paskolintus pinigus. Tikrai neatsimena kokiu tikslu jis skolinosi pinigus, gal ir buvo šnekos, bet nenori spėlioti, nes praėjo nemažai laiko. Žinojo, kad R. V. užsiima durpių pardavimas-pirkimas-iškasimas. Jie kalbėjo apie durpynus. Jis ir pats turėjo durpynus. Nepamena, ar tuo metu jis jau buvo įsigijęs durpynus ar ne, bet R. V. verslas buvo surištas su durpėmis ir spėja, kad ta paskola buvo surišta su jo verslu, kuriuo tuo metu užsiiminėjo. Įkeisto turto vertė buvo didesnė negu paskola. Negali pasakyti kas paskaičiavo turto vertę. Tuo metu bendravo ir vienasmeniškai pažinojo įmonių arba žmonių, kurie užsiiminėja turto vertinimu. Nepamena dabar tiksliai, ar turto vertę pasakė vertintojas ar žmogus, kuris išmano apie tokį turtą. Visą laiką, kai paskolini pinigus, norisi, kad turto vertė būtų didesnė, kad skolos negrąžinimo atveju žmogus, kuris skolinosi pinigus, būtų daugiau suinteresuotas nei kreditorius. Jo tikslai niekada nebuvo perleidinėti, išvaržyti ar parduoti turtą, jo tikslas buvo paskolinus gauti palūkanas ir susigrąžinti pinigus. Iki sutarties pasirašymo, sandorio sudarymo pas notarą, jis neturėjo jokio įsipareigojimo, tiesiog jie sutarė dėl šitos sandorio, dėl šitos paskolos. Ir mano, kaip kreditoriaus, įsipareigojimas buvo užtikrinti tą sumą iki tam tikros datos. Todėl ir buvo paskola suteikta jo žmonos vardu, nes jo tuo metu nebuvo Lietuvoje. Tai buvo tik įsipareigojimas įvykdyti tą sandorį iki tam tikros datos, nes R. V. reikėjo finansų iki tam tikros datos. Jis, kaip kreditorius, pats negalėjo dalyvauti notarinėje, todėl paprašė savo žmonos, kad dalyvautų ji. Nieko nežino apie UAB „D“ įgyvendinamo projektą, jis su ta įmone nesusijęs. Jis pats turėjo veiklą, susijusią su durpynais, bet su šita įmone nieko bendro niekada neturėjo.

Liudytoja A. K. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, jų susitikusi nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atvykusi FNTT tyrėja, tada ji dirbo mokesčiuose, ji uždavė man keletą klausimų, susijusių su jos sutuoktiniu. Jos vyras kažkuriais metais dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Tyrėja turėjo kažkurių metų durpių Pirkimo-pardavimo sąskaitą faktūrą, klausė, ar tuo metu jos vyras dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Neprisimena nuo kada iki kada vyras dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Jos vyras yra miręs prieš 8 metus. Nuo 1995 metų vyras buvo sunkus ligonis, buvo diagnozuota metastazės galvos smegenyse. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jis galėjo dirbti 1992 metais, kada išėjo iš durpių įmonės. Iki tol jis dirbo Kupiškio durpyne, nuo paskyrimo, t. y. nuo 1979 metų, kai abu gavo paskyrimus, ji atvyko dirbti į vieną įmonę, jis – į Kupiškio durpyną. Durpių įmonėje jis dirbo apie 12 metų. Po to jį pakvietė dirbti „(duomenys neskelbtini)“, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ nupirko durpyną iš Kupiškio. Jie pakvietė jį dirbti su durpių eksportu, ir kaip specialistą, kadangi jis buvo durpininkas. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo lygtai komercijos skyriuje, faktiškai jis turėjo paruošti eksportą, derėjosi su vokiečiais. O paskui jis išsiaiškino, kad tos durpės nėra tinkamos eksportui ir, pamatęs, kad ten nieko gero nėra, jis išėjo į dujų pilstymo stotį, galbūt 1993 metais. Ji dabar tiksliai visko nepamena, bet visi duomenys apie jo darbo laikotarpį įmonėse yra Sodros duomenų bazėje. Žino, kad 1994 metais jis jau dirbo dujų pilstymo stotyje, o 1995 metais jis susirgo. Pradžioje buvo Kupiškio durpių įmonė, o paskui vyras dirbo „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo Vilniaus komercinė firma, kuri nupirko (duomenys neskelbtini) durpyną Biržų-Pasvalio rajone. „(duomenys neskelbtini)“ savininkas buvo pagyvenęs žmogus, pavarde V., jis ir pakvietė jos vyrą dirbti. Vyras įmonėje „(duomenys neskelbtini) ‘ galėjo pradirbti apie metus laiko, tiksliai negali pasakyti. Išėjimo iš „(duomenys neskelbtini)“ priežastis – nebuvo jokios perspektyvos, matėsi, kad tas savininkas svaičiojasi žodžiais, bet nėra jokios perspektyvos. Įsivaizduoja, kad jų buvo suplanuota padaryti tokią durpių eksporto įmonę, kaip Šepetoje – eksploatuoti durpes, jas fasuoti ir siųsti į užsienį. Buvo derybos su vokiečiais, bet vokiečiai atsisakė. Ji visų aplinkybių nežino, vyro veikla labai nesidomėjo, bet vyras jai buvo sakęs, kad savininkas nieko nesupranta apie durpių gamybą, kad su juo sunku susišnekėti ir matė, kad toliau jokių perspektyvų tame nėra. Jos vyras buvo baigęs mokslus, kas liečia durpes, todėl viską apie durpes suprato. Faktiškai jis nežinojo, kad tos durpės netinkamos, bet vokiečiai padarė tyrimus ir pasakė, kad šitokios durpės neatitiko kažkokių cheminių parametrų. Tik tiek ji žino, kaip sakė vyras, kad jokios normalios veiklos durpynas negalėjo vystyti. Vyras pamatė, kad savininkas planuoja tai tą daryti, tai tą, bet realiai ten nebuvo jokios perspektyvos, todėl vyras ir išėjo iš tos įmonės. O dujų pilstymo stotis, į kurią jis buvo pakviestas dirbti toliau, buvo darbas vietoje. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo parodyta kažkokia Pirkimo-pardavimo sutarties kopija, sutarties datos neatsimena. Ji įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, tai ką ji gali spręsti apie kažkokias sutartis. Parodžius 1994-02-11 d. Pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, T.6, b.l. 199), parodė, kad parašas joje šiek tiek panašus į jos vyro parašą, bet ji ne ekspertas. Apie tą sutartį ji nieko negali pasakyti, ji toje įmonėje nedirbo. Pagal datas jai atrodo tuo metu jis jau dirbo dujų pilstymo stotyje. Sodroje yra duomenys, kada kur dirbo, kada išėjo. Pagal Sodros duomenis nuo 1993-08-11 iki 1997-04-01 d. jos sutuoktinis A. K. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, dujų pilstymo stotyje. Tuo metu, kada jis dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jis jau nebedirbo, nes tuo laiku nebuvo nei darbo kompiuteriu, nei nuotolinio darbo. Jis dirbo pačiame Kupiškyje. Jis buvo Kupiškio dujų pilstymo stoties viršininko pavaduotojas, jis buvo atsakingas už techninį ūkį, t.y. už pilstymą, už saugą. Jis turėjo fizinių galimybių tuo pačiu metu dirbti ir įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nes kiekvieną dieną būdavo Kupiškyje. Gali būti, kad pagal Sodros duomenis vyras įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 1993-06-01 iki 1993-08-11, bet, mano, „(duomenys neskelbtini)“ jis pradėjo dirbti truputi nuo anksčiau, ten dirbo ne kelis mėnesius. Bet kada išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“, tada įsidarbino dujų pilstymo stotyje. Jos vyras, dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“, negalėjo paraleliai dirbti kitoje įmonėje. Nežino, ar galėjo konsultuoti, nes tuo metu nuotolinio darbo nebuvo, o jis kiekvieną dieną eidavo į darbą. Jeigu jos vyras nebūtų buvęs sąžiningas, tai nebūtų visko metęs ir nebūtų išėjęs iš „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu jis būtų tuo laiku dirbęs įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tai jis turėjo būti įformintas ten.

Liudytoja O. Š. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik R. V.. Dirbo jo tėvų firmoje buhaltere, maždaug iš karto po nepriklausomybė atkūrimo. Dirbo apie šešis metus. Įsidarbino 1989 metų pabaigoje ir darbą baigė 1995 metais. Tvarkė buhalterinę apskaitą. Apie R. V. skolas, apie paskolas, ar apie grąžinamas skolas, nieko nežino. Prisimena tik vieną faktą, kad kartą direktorius jai uždavė klausimą ar fiziniam asmeniui galima parduoti durpes?, nes jie Biržų rajone turėjo durpyną. Pradžioje įmonė buvo kooperatinė firma, paskui buvo firma – prekybos namai „(duomenys neskelbtini)“, paskui persijungė į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhaltere. R. V. buvo įmonės darbuotojas, paskirtas dirbti prie durpių. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo jo tėvas A. V.. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo šiltnamiai ir augino gvazdikų daigelius. Jai buvo užduotas toks klausimas, ar gali įmonė parduoti fiziniams asmenims pačias durpes, nes jie buvo nusipirkę tą vadinamą durpyną. Ji vieną kartą ten yra buvusi, kaip buhalterė. Buvo didžiulės krūvos durpių. Tuo momentu tai skaitėsi ar kaip medžiagos, ar kaip nekilnojamas turtas toje įmonėje. Tos durpės nebuvo susiję su gvazdikų daigeliais, nes gvazdikų daigelius jie augino baltame perlite, be durpių. Mano, tas durpynas turbūt buvo kokie tai užmojai, ieškojimas kuom užsiimti. Kadangi ji sėdėjo viename kabinete kartu su direktoriaus pavaduotoja O. V., tai atsimena, kad ji atnešė tam tikrą sumą pinigų už tas durpes. Kadangi ji buvo buhalterė, tai ji piniginių reikalų netvarkė. Ji pati matė, kad O. V. priėmė tam tikrą sumą pinigų, bet nežino kokią. Tame jų kabinete buvo metalinis seifas, ji tuos pinigus padėjo į tą seifą ir paskui, aišku, tuos pinigus ji naudojo įmonės veiklai. Buvo išrašytas važtaraštis, mano, jį išrašė direktorius. Jeigu direktorius jos klausė apie tas durpės, tai supranta, kad direktorius ir išrašė tą dokumentą. Jai atrodo, kad buvo direktoriaus išrašytas važtaraštis, kuriame buvo nurodytas tam tikras kiekis durpių, ir tie pinigai buvo už tas durpes. ji taip suprato. Pinigus atnešė R. V.. Tie dokumentai aišku buvo įsegti kaip kasos dokumentai. Ji daug dokumentų turėjo vesdama buhalteriją. Praėjus mėnesiui tie dokumentai patekdavo kaip kasos dokumentai. Tiksliai negali pasakyti, bet galėjo būti 1992-1993 metai. O. V. buvo jos kabinete, kai atėjo R. V. mokėti tuos pinigus. Pinigus jis sumokėjo O. V., kadangi ji buvo direktoriaus pavaduotoja, ji priimdavo pinigus ir už gvazdikėlius, ir tuo momentu reikėjo ir šitą klausimą spręsti. O. V. tuo pačiu buvo ir kasininkė, ji tvarkė piniginius reikalus, nebuvo tokio kasininko etato. Jų kabinete buvo metalinis seifas. Ji tvarkė pinigus ir matė, kad ji tuos pinigus padėjo į seifą. Bendrovėje, kai būdavo paimami pinigai, buvo išrašomas kasos pajamų orderis, kiek atsimena buvo griežtos atskaitomybės blankai, rožinės spalvos. Juos išrašydavo O. V., nes ji priimdavo pinigus, ir už gvazdikėlius, ir už tą atvejį. Pajamų arba išlaidų orderiai skaitydavosi kaip griežtos atskaitomybės blankai. Įmonė juos nusipirkdavo, buvo vedama apskaita, suregistruoti numeriai. Buvo knygutė rožiniais lapeliais, panaudojus ir nuplėšus vieną lapelį jis jau atsidurdavo kasos dokumentų blanke. Tuose kasos pajamų orderių lapeliai buvo sunumeruoti, orderio numeriai eidavo vienas po kito. Tų orderių kvitų knygutėje buvo ne mažai, galėjo būti apie šimtą. Buvo orderio šaknelę atiduodavo žmogui, o ta didesnė dalis likdavo kasos dokumentų blanke. Jai buvo nuostabu, kad tais laikais tai buvo dideli pinigai, buvo apie 10 000 tūkstančių pinigų, tiksliai sumos neatsimena. Gerai nežino ar tuo laiku buvo litai ar talonai. Ji nustebo, kad tai buvo dideli pigiai, nes už gvazdikų daigelius rinkdavo nedideles sumas. O šiuo atveju buvo didelė vienkartinė suma. Nežino kiek durpių buvo parduota. Ji vieną kartą kai buvo nuvažiavusi ir matė, kad durpės buvo didelėmis krūvomis, ir visa eilė. Tai jeigu jas visas pardavus, tai nežino kiek pinigų galima gauti, nes ji kaip buhalterė nesupranta to jų matavimo. Ne ji rašė tą važtaraštį, tai negali pasakyti kiek durpių buvo parduota. Jai daugiau įstrigo pinigų suma. Jai dirbant tai buvo vienkartinis toks pardavimas. 1995 metais ji išėjo iš darbo. Nežino ar buvo surašyta kokia sutartis. Ji atsimena tik tokį faktą, kad buvo važtaraštis. K. jai buvo žinomas, jis skaitėsi kaip direktorius darbui su durpėmis. A. V. buvo įmonės direktorius. Nežino iki kada dirbo K., neatsimena, ar tada, kai ji išėjo iš įmonės, ar K. dar dirbo, ar jau buvo padavęs pareiškimą, nes vėliau ten dirbančius žmones vienu metu visus atleido. Tai buvo nepriklausomybės laikai ir steigėsi tokios įmonės, tokie kooperatyvai. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo panašiai iki 1995 metų. Negali tvirtinti, bet jai atrodo, kad jai išeinant iš darbo K. dar dirbo. Gali būti, kad jis dirbo iki 1993-08-11 dienos, neatsimena. Atsimena tik jo pavardę, kadangi durpės buvo Biržų rajone, buvo ne koks susisiekimas, ir jis buvo paskirtas prižiūrėti tas durpes. R. V. pažįsta nuo tų laikų, bet su juo neturi per daug ryšių. Paskutinį kartą su R. V. bendravo telefonu, kai jis pasakė, kad yra toks reikalas, kad jai reikės liudyti. Prašė, kad ji būtų liudininke, ir paklausė ar ji atsimena kažką iš tų laikų. Pasakė, kad pasakys teismui tiek, kiek atsimena. Tą ružavos spalvos orderį ji yra mačiusi, kad buvo didelė knygutė, lapai sunumeruoti valstybiškai, ne ranka rašyti. Konkretaus orderio, apie ką dabar pasakoja, nematė, ji tik galvoja apie tai, kas buvo tuo momentu, kas buvo naudojama buhalterijoje. Važtaraštį kažkiek matė, kai vyko tas procesas, kad ji remiantis tuo važtaraščiu išrašė tą pajamų orderį. Ji paties to važtaraščio nematė, nežiūrėjo. Žino, kad ji apiformino dokumentus pagal tą važtaraštį, todėl žino, kad buvo važtaraštis. O kas daugiau galėjo ten būti, jei ne važtaraštis? Nes tokius pačius važtaraščius rašydavo ir už gėlių daigelius. Kabinete buvo kalba tiesiog apie 10 000 sumą. Kasos pajamos orderį tai tikrai išrašė O. V., nes ji tvarkydavo visus piniginius reikalus, ir už daigelius, ir tą atvejį. O kas išrašė važtaraštį ji nežino, gal važtaraštį išrašė direktorius, bet paties fakto nematė. Kai atnešė pinigus, tada kasos pajamų orderį ir išrašė. Prekių gabenimo važtaraštis ir kasos pajamų orderis paskui buvo segami į atskiras papkes, tvarkyti buhalteriškai. Dėl šito sandorio į ją niekas nesikreipė, ji neišrašinėjo jokių kasos pajamos orderių dėl šito sandorio. Gal ir liko tuščių blankų, nes jų būdavo gal šimtą numerių. O kur visi tušti dokumentai pasiliko likvidavus įmonę, ji nežino. Knygutėje eilės numeriai ėjo vienas paskui kitą. Nežino, kas atsitiko su minėtais dokumentais kai nustojo ten dirbti. Duomenys iš kasos pajamų orderio nebuvo įrašomi į prekių gabenimo važtaraštį, ar atvirkščiai. Kasa buvo vedama atskirai ir dokumentai buvo vedami atskirai. Kaip pavyzdys – ji surenka pinigus ir už gėles, ir už šitą atvejį, įsega juos į vieną papkę, pavadintą „kasos dokumentai“, o važtaraščiai būdavo segami kitur, kitos išlaidos ar pajamos. Paskui ji juos tvarkydavo buhalteriškai pajamos-išlaidos. Nematė kaip buvo išrašomas prekių gabenimo važtaraštis. Ji tik matė tą faktą, kaip buvo įnešami pinigai, nes sėdėjo viename kabinete. Ji mano, kad matė, kaip buvo išrašytas kasos pajamų orderio kvitas, nes kasos pajamų orderio kvitą ji rašė priiminėdama pinigus. Tikriausiai kasos pajamų orderyje buvo nurodyta data, pinigų suma ir iš ko pinigus priima. Negali tvirtinti, ar buvo nurodomas važtaraščio numeris, mano, kad turėjo būti nurodomas. Kasoje yra svarbu pinigų suma, data ir kas įneša. Tikrai matė, kad pinigus atnešė. Kad kasos pajamų orderį rašė O. V. tai tikrai žino. Matė tuos pinigus ir kad pinigus ji padėjo į seifą. Paskui tuos pinigus ji naudojo tos firmos reikalams. Matė tą kasos pajamų orderį, nes jį susegė į kasos dokumentus. Ji nežino kada ji juos tvarkė, nebūtinai tą pačią dieną. Kai susikaupia daugiau dokumentų per mėnesį, tada ji susega juos į papkę. Tame orderyje buvo parašyta suma, data ir iš ko priėmė. Priėmė iš R. V.. Pinigus sumokėjo R. V.. Važtaraštį segė kitoje vietoje. Važtaraštis buvo išrašytas R. V. ir jisai įnešė pinigus, nes, kaip jau sakė, kad pačioje pradžioje jos klausė ar galima padaryti tokį veiksmą, ji pasikonsultavo ir pasakė, kad galima.

Specialistas M. S. paaiškino, kad kaltinamųjų M. L., R. V., K. Š. nepažįsta nei vieno. Negali pasakyti, ar yra su jais susidūręs, nes jis net negalėjo prisiminti, kad davė kažkokius parodymus. Pavadinimas „D“ jam pažįstamas, jis buvo su kolega iš Panevėžio susitikęs su kažkokiais potencialiais klientais ir jie aptarinėjo investicinį projektą, susijusį su durpėmis. Kažkokius epizodus prisimena, bet neprisimena, kada tiksliai tas buvo. Apsikeitė informacija, nerado sąlyčio taškų, kurie būtų bankui įdomu, o klientui tas projektas įveikiamas, tuo viskas ir pasibaigė. Atstovavo AB Swedbankas. Tas susitikimas buvo įprastas rutininis dalykas, kai verslininkai mato kažkokią verslo galimybę, tai galimybei realizuoti neužtenka savų pinigų, jų reikia pasiskolinti, tada jie tariasi su vienu, kitu, trečiu banku, aiškindamiesi kiek ir kokiomis sąlygomis bankas galėtų paskolinti, jeigu galėtų paskolinti. Jie savo kasdieniame darbe dažnai turi susitikimus su klientu, kur aptarinėja tokius projektus. Kažkokia jų dalis realizuojasi, kita dalis nusitempia į ilgesnį laiką, kai kurie jau po pirmo susitikimo „numiršta“, nes neranda bendrų interesų taškų ir bankas pasako, kad tokie projektai nedomina, tiek pinigų suteikti negali ir pan. Prisimena, kad to susitikimo proga buvo atvažiavęs vienas klientas, kuris atvažiavo kartu su jo kolegai, kuris dirba Panevėžyje, nepažįstamais žmonėmis, kurie išmanė durpių projektą, kur buvo kažkoks neišvystytas durpynas, kurį nupirkus buvo kažkoks verslo potencialas eksploatuoti jį, uždirbti pinigus, grąžinti paimtas paskolas. Jie aptarinėjo tuos dalykus. Suprato, kad tas projektas jiems nėra labai įdomus ir įveikiamas, todėl antro susitikimo nebuvo, jie nedarė tam komercinio pasiūlymo, tas pašnekesys tuo ir baigėsi. Dėl to jis nelabai ir prisimena, nes pas juos niekas nebuvo uždokumentuota, buvo tiesiog pokalbis. Prisimena, kad ikiteisminio tyrimo metu jį pakvietė ir jis vartė kažkokį verslo projektą, ir tą, ką ten matė, tiesiog interpretavo, kaip žmogus, kuris dažnai susiduria su verslo dokumentų analize ir jų interpretavimu. Prisimena, kad tą darė, bet dabar nepasakys, ką jis ten tiksliai žiūrėjo, nes pas jį per savaitę būna keliolika tokių situacijų, ir jis nelaiko galvoje tų, kurios nėra perspektyvios. Bankas Swedbank jau dešimt metų, kaip iš klientų nereikalauja verslo planų, labai retai sutinka verslo planus. Dažniausiai verslo planai būna ten, kur išorinis sponsorius nustato reikalavimą, kad kažkokiu formatu turi būti pateikta ta informacija. Swedbankas privalomai nereikalauja, jie turi paraišką. Jeigu klientas atneša verslo planą, jie jį analizuoja, jeigu neatneša – neprašo. Šį dokumentą jis matė realiai tik tada, kada jam jį rodė tyrėja. Su klientais to dokumento jie neaptarinėjo, buvo tiesiog pokalbis. Jie turėjo potencialių kitų klientų, kur analizavo galimybę finansuoti durpynus, buvo kažką finansuodavo, bet ten verslo planų nebūdavo. Verslo planas paprastai rašomas pradedančiam verslui, kada nėra veiklos istorijos ir bankininkas, pažiūrėdamas tris metus atgal, negali susigaudyti kas iš kur ateis. Tada ta dokumento forma turi kažkokią vertę jiems, kaip kreditoriams. Buvo susitikęs su kolega iš Swedbank Panevėžio padalinio. Turi Panevėžyje pora darbuotojų, kurie tiesiogiai dirba su regiono klientais, ir, kada būna įdomesnis, sudėtingesnis, nuo standartų nukrypstantis dalykas, tada paprastai daugiau kompetencijos pasitelkia, arba aukštesnius įgaliojimus turinčius darbuotojus. Tuo atveju jis buvo kaip tik tas darbuotojas, kuris turėjo nuspręsti, ar tinkamos išimtys standartinėmis sąlygomis. Davė išvadą, kad susipažinęs su tais verslo planais, tai yra sąlyginės įmonės verslo planas. Gali būti taip, kad kai jie kalbėjo apie tą durpyną, kiek pamena, jis buvo nepavykęs projektas. Įmonė bandė kažką daryti, bet jis buvo nepavykęs dėl to, kad buvo žemės plotai, kurie buvo įžvalgyti ir buvo kažkiek eksploatuoti, to durpyno resursų kažkiek buvo matoma, kažkiek nematoma. Gerai prisimena, kad dar buvo traktorių ir mechanizmų parkas, kuris buvo mažai dėvėtas, ne naujas. Ten buvo situacija, kad reikėjo išpirkti iš nemokių, bankrutuojančių įmonių, kurios turi finansinių sunkumų, tą turtą į naują subjektą ir tada jį eksploatuoti, uždirbinėti pelną, pakeisti kreditorių, nes ten buvo senas kreditorius, kuris atsidūrė problemoje kartu su ta įmone ir pan.. Tada, kai pas tyrėją pirmą kartą vartė tą verslo planą, jis jį suinterpretavo, rišdamas su ta situacija, kad ten yra kažkokia verslo idėja, kuri irgi susijusi su tuo objektu, ir su tuo durpynu, bet ji jam nesusišaukė su ta informacija, kurią jis prisiminė fragmentais apie jų pokalbį su tuo klientu. Specialistui parodžius T. 16, b. l. 6 esantį 2020-07-10 d. apžiūros protokolo priedą Nr. 1.2, lentelė apie projekto išlaidas, kad atsakyti, ar tai yra išlaidos steigti naują įmonę, ar tai yra durpyno įsigijimas, tai reikėtų pavartyti visą tą dokumentą, kad prisiminti. Pamena, kad tada į jį pažiūrėjo fragmentiškai ir tai buvo kvalifikuotas spėjimas į ką jis čia žiūri, nes, kiek prisimena, pavadinimai nelabai ką sakė, jų jis nebuvo girdėjęs, skaičiai buvo ne visai tokie, kuriuos kažkiek prisiminė, tarsi jie buvo didesni ir jie nekalbėjo apie tokias dideles paskolas. Specialistui parodžius T. 16, b. l. 15 esantį T. B. ir (duomenys neskelbtini) durpynų eksploatavimo ir priežiūros planą 2013 metai, Vilnius, UAB „XXX“), nežino ką galėtų reikšti tas UAB „XXX“, ar tai būtų steigiama nauja bendrovė. (Specialistui parodomas T. 16, b. l. 17, 1 punktu nurodyta Esmė, 2 – Prielaidos). Iš tų septynių punktų jis supranta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi infrastruktūrą ir siūlo kažkam tą infrastruktūrą ir tą durpyną paimti ir sėkmingai eksploatuoti. Šito, kad UAB „D“ niekada neturėjo jokio durpyno, jis nežino. Sprendžiant iš viršelio, iš septinto punkto, šito plano esmė galimai yra naujos bendrovės kūrimas. Jie, susitikę su tais suinteresuotais asmenimis, kalbėjo apie galimybę naujam verslo subjektui įsigyti kažkokius aktyvus, kurie paskui galėtų būti sėkmingai eksploatuojami, uždirbant pinigus iš durpių gavybos, perdirbimo ir pardavimo. Duodamas išvadą taip pat nurodė, kad tai yra sąlyginės verslo įmonės planas, kurį ta įmonė, kuri turėtų būti įsteigta, ateityje galėtų dirbti pagal pateikiamą modelį, kartu su UAB „D“. To UAB „XXX“ kontekstas toksai, kad tai yra naujos įmonės steigimas. Specialistui parodžius (T. 16, b. l. 19, kur nurodytas Veiklos modelis), iš to matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktų paslaugą. Taip išeitų, kad tie bylos lapai, t. y. 17 ir 19 puslapis, sako, jog tai yra pasiūlymas, kad tam subjektui, kuris įsigytų durpyną, sąlyginai jį vadinant „XXX“, UAB „D“ galėtų teikti durpyno eksploatavimo paslaugas, ką paprastai gavyba užsiimančios įmonės pačios daro. Tos gavybos įmonės, kurias jis žino, jos viename juridiniame asmenyje turi teises eksploatuoti durpyną, techniką, perdirbimo gamyklas, kuriose durpes su kažkuo maišo, pakuoja, ir visos pajamos, ir visos išlaidos, paprastai būna viename. Tai čia toks įdomesnis verslo modelis. Specialistui parodžius (T. 16, b. l. 22 esantis priedas, 2 lentelė), joje parašyta pareigos ir atlyginimai. Pažiūrėjęs vieną kita puslapį negali pasakyti tiksliai, ar tai naujai steigiama ta įmonė. Mano, tai – verslo planas, kuris, tikriausiai, potencialiam suinteresuotam investuotojui paaiškina, kaip jis tariamai galėtų uždirbti pakankamą pelną, kad susidomėtų pirkimu. Iš ko jisai susideda, tai reikėtų visą perskaityti. Pažiūrėjęs konkrečiai į tą lentelę, bet nepažiūrėjęs visko, jis negali teigti, kad tai tos naujos įmonės darbuotojų sąrašas. Kiek mato, tas „Verslo planas“ yra surašytas ant 192 puslapių, todėl negali kažko teigti, matydamas vieną kitą lentelę. Jis nežino šito, kad tai yra dalis to verslo plano, kuris kalba apie UAB „XXX“ įkūrimą, nes jis neskaitė viso šito verslo plano, gal tai galėtų būti UAB „D“ direktorių lentelė. Reikėtų visą planą paskaityti, nes tada jis jo viso irgi neskaitė. Teoriškai turėtų būti, kad: jeigu, kaip mato 17 psl., UAB „D“ siūlo teikti paslaugas, tai šitas verslo planas turėtų būti parašytas potencialiam investuotojui, kuris turėtų slėptis už šio „XXX“ pavadinimo. Tame kontekste jis taip suprastų. Čia tikriausiai sudėliota taip, kad tas potencialus investuotojas žiūrėdamas galėtų suprasti, jog jis išeis į tokią pelno masę, tiek uždirbs darydamas tą verslą, matydamas durpyno įsigijimo kainą, projekto išlaidas, kad jam tai apsimoka. Tačiau dėl jų banko tokių verslo planų, kaip taisyklė, niekas nerašo. Šiuo atveju jis buvo rašytas kažkam kitam. Specialistui parodžius (T. 16, b. l. 27), negali pasakyti, ar tai matė, neprisimena, net jeigu ir matė. Kaip supranta, tai jau trečias pavadinimas, buvo UAB „XXX“, UAB „D“, dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš to jis supranta, kad durpės turėtų būti prastos kokybės, jeigu jos bus naudojamos kurui, nes geros kokybės durpių į pečių niekas nededa. Tikslas, idėja – tai čia kažkas su durpių kūrenimo gamyba. Tikriausiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jau egzistuojanti įmonė, nes jos steigėjas yra parašytas UAB (duomenys neskelbtini)„“. 3 punkte parašyta „Informacija apie pagrindinį partnerį“, kad tiekimo sutartis sudaryta su UAB „D“, tai jeigu tarp UAB „D“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiranda įmonė su trimis X, tai tikriausiai keistųsi tiekimo schema. Tai yra painu, nes, jeigu galvoti, kad kažkam siūlo užsiimti durpyno eksploatavimu, ir toliau tame „verslo plane“ sako, kad bus dar viena įmonė, kuri gamins durpinį kurą, tai labai sunku suprasti, kur čia mintis toliau eina. Jis negali surišti pirmuose puslapiuose jo skaitytos ir komentuotos informacijos su šita, nes verslo planas tarsi yra eksploatuoti durpyną naujai įmonei, ir tada yra informacija, kad jau yra kažkokia įmonė, kuri gauna, ar ketina gauti, tas durpes iš UAB „D“ su konkrečiu panaudojimo tikslu, t. y. daryti ne žemdirbystei reikalingą substratą, o gaminti biokurą. Ar šituose reikaluose bankas yra reikalingas ar nereikalingas, paprastai priklauso nuo įmonės balanso ir savininkų finansinių galimybių, t. y. kažkas nesiskolina vienoje situacijoje, bet toje pačioje situacijoje kitas verslo subjektas banko paskolomis naudojasi. Negali pasakyti kokiai įmonei čia būtų reikalingos banko paslaugos. Jis mato kažkokį verslo planą, bet nepasakys ar tai konkrečiai šitas planas, prieš metus laiko pirmą kartą jį pavartė apie valandą laiko. Pavartęs dokumentus, kurie nelabai jam ką sako, jis negali atsiminti ar jis matė konkrečiai šitą dokumentą, ar kitą. Pagal dokumentus jis supranta, kad yra UAB „D“, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įsteigė bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, ir dar yra interesas, kad durpyną, su paslaugos pirkimu, perimtų trečia šalis. Jis taip interpretuotų didėjančią informaciją. Jeigu atsiranda papildomi subjektai, keičiasi pasiūlymas. Tarkime jis, kaip banko atstovas, gavęs perskaito visą planą ir lieka nesupratęs, kam reikalingos tos 4 įmonės, kad eksploatuoti vieną durpyną. Jų keturių tam nereikia. Yra kažkokia UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra UAB „D“, dar UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsteigusi kažkokią įmonę, dar siūlo steigti kitą įmonę, kad kažką bendrai darytų. Jie paprastai žiūri kokie istoriniai rezultatai to durpyno eksploatavimo, jeigu jis buvo eksploatuotas. Jeigu durpynas nebuvo eksploatuotas, tai jie žiūri kokios kompetencijos ir kokios galimybės pritraukti kapitalą potencialaus investuotojo. Tai tokia paini keturių įmonių struktūra paprastai yra trūkumas, nusprendžiant, kad jiems projektas patinka. Jie norėtų turėti aiškiai vieną paskolos gavėją, kurio balanse yra visas durpyno eksploatavimui reikalingas turtas, kuris gauna visas pajamas, patiria visus kaštus, kur savininkai, kurie sutinka rizikuoti savais pinigais, įneša savo kapitalo dalį, ir bankas įneša kitą dalį. Kam reikalinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompetencija, jeigu ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasa durpyną. Kam reikia UAB „D“ kasimo paslaugų, jeigu ji neturi durpyno. Jų noras – daryti paprasčiau, įdėti į vieną balansą visą turtą, kad būtų skaidrumas, kad būtų galima vertinti ir suprasti kodėl pasisekė ar nepasisekė.

Tokio plano „D“, kurios yra sudariusios sutartis, einant į Swedbanką nereikia. Klientai jų nesineša, jie jų neprašo. Dažniausiai verslo planus įmonėms daro žmonės ne tie, kurie daro tą verslą, apie kurį rašo. Pagrindinis jų trūkumas, kad verslo planų nerašo verslininkai, kurie daro tą verslą, bet rašo kokie nors konsultantai, dėl to tų verslo planų yra labai maža vertė jų, kaip kreditorių, akyse. Juos rašo mažai kompetentingi žmonės. Verslo planuose jie paprastai ieško istorinės informacijos, padetalizavimų, kurie jiems reikalingi kredito info analizei. Jeigu pas jį ateitų verslo klientas, jis padėtų tą verslo planą į šalį ir jo klausinėtų dėl paprastų dalykų, kad suprastų, kaip atrodys būsimas balansas, t. y. kiek kapitalo ateina, kokios kokybės yra durpė, ką leidžia iškasti gamtosaugininkai, ar jie žino, ar nežino, ką su ta durpe darys. Tada lygintų su kitais klientais prielaidas dėl savikainos, dėl pardavimo kainos, dėl rinkos, ir taip bandytų susigaudyti ar tas projektas įdomus ar ne. Dėl ryšio su UAB „D“, ar šitas planas yra skirtas „D“, ar „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“? Kad tai suprasti, jis kliento klaustų, kam priklauso žemė, kurioje yra durpynas. Jeigu tuo metu durpynas priklausė trečiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir eksploatavimo licenziją arba leidimą turėjo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai reiškia, kad du subjektai buvo susitarę, kad jie eksploatuos tą durpyną, nes vienas turi techniką, o kitas turi teisę eksploatuoti tą durpyną. Tai labai neįprastas dalykas, gal toks ir yra, bet jis su tuo nebuvo susidūręs. Spėtų kad, jeigu iš šių abiejų subjektų „verslo sąjungos“ nesigauna rezultatas, nes jeigu tu prisipirkęs technikos ir negali uždirbti pakankamų pajamų, pvz. paskolai grąžinti, tai tau reikia parduoti gražią idėją, kad štai – mums nepasisekė, bet Jums, gerbiami interesantai, gali pasisekti. Tada jie užsako, kad būtų parašytas verslo planas, kuris atrodys kaip „graži nuotakos suknelė“, ir kažkas juo susigundys. Ir tų pinigų, kurių nepavyko uždirbti eksploatuojant durpyną, tikisi uždirbti parduodant kažkokius verslo aktyvus, teises. Gaunasi taip, kad UAB „D“ lieka toje verslo schemoje, kurioje buvo dvi įmonės, jie ieško kas pakeis tą įmonę, kuri turi durpyną, jeigu durpyną turi kita įmonė. Galima taip interpretuoti. Negali konkrečiai teigi, kokiai būtent įmonei ir kam skirtas šitas verslo planas. Jis ne iš plano bando tą suprasti, nes paprastai savo darbe bando suprasti kas turi iš to naudos, jeigu vyktų sandoris kurį siūlo, kas gautų trumpalaikę ar ilgalaikę naudą. Skaitydamas šio plano epizodus jis nelabai supranta, kokį sandorį kas kam siūlo, ir dėl to nelabai gali suprasti, kas gautų naudą. Bet jeigu teisinga yra, kad turtas su durpyno eksploatavimu buvo pas UAB „D“, o durpynas buvo kažkur kitur kitoje įmonėje, ir jiems abiem nesisekė verslą daryti, kiekvienam atskirai ir abiem kartu, tai atsikratę to turto kito investuotojo naudai, sėkmingo ar nesėkmingo, jie turėtų naudos. Tai tokiu atveju „Verslo planas“ ar verslo pietūs, ar kitokie burtai – visos priemonės tinka pasiekti tikslą. Gavus tokią santrauką, nebūtų galimybės jos finansuoti. Durpyno eksploatavimas, kaip jų organizacija supranta, yra kvalifikacijos ir kapitalo reikalaujantis verslas. Tame susitikime jis suprato, kad viena iš pagrindinių nesėkmių yra tai, kad žmonės atėjo oportunistiškai žiūrėdami ką jie tame durpyne nuveiks ir dėl to jiems nepasisekė. Dėl to tas jų pokalbis baigėsi jų pusei neišreiškus daug žadančių sąlygų, kad jie ateis ir prafinansuos. Durpių gamybos rinka gana konkurencinga: norint turėti geresnius pelnus, reikia turėti substrato ruošimą-perdirbimą, tada yra sudėtinga už geras kainas eiti iki pačių pirkėjų, kas paprastai būna šiltnamiai Olandijoje, ar gazonai S. A., ir dar mažmeniniai tinklai, kur parduoda sodininkams, ir pan.. „Iš dangaus iškritęs“ nelabai gali nueiti iki tokių rinkų. Tai matyti iš investicinių projektų, kuriuos padarė senai dirbančios bendrovės, ir tos būdavo, kad ne pirmais ir ne trečiais metais pradėdavo uždirbti pakankamai pelno. Dėl to jie yra atsargūs. Plius – reikia suprasti, kiek durpės yra, kokios ji kokybės, ne visa durpė yra tinkama žemdirbystei, dalis durpių, kaip šiuo atveju, yra tinkama tik į pečių, o į pečių mažai kas ją deda. Paprastai durpių kokybę žino tie verslininkai, su kuriais jie kalba, nes ją nesudėtinga pamatyti nuvažiavus bet kokiam specialistui: gabalinė ar ne gabalinė, ruda ar ne ruda. Tuo atveju jie stipriai jos kokybe nesidomėjo. Specialistui parodžius( T. 16, b. l. 57), jame esančios sąvokos, sklypai). Čia prirašyta dar kažkokių įmonių. Nesupranta, kaip jos siejasi su prieš tai buvusia informacija. Kaip supranta, kad žemės sklypai, kuriuose yra durpynas, turi kelis savininkus, ir du iš jų yra fiziniai asmenys, kas paprastai banko akyse yra trūkumas, kad nuosavybė priklauso ne tam pačiam, kuris eksploatuoja. Antroje puslapio dalyje yra aprašoma schema, kaip apsikeičia nauda tie, kurie turi nuosavybę, ir tie, kurie nori eksploatuoti. 2012-2013 metais tokio dokumento jis nematė, nebent galėjo jį matyti kai kalbėjosi su tyrėja, bet tokio dokumento neprisimena. Tai būrimas iš kavos tirščių, kad atsakyti, jeigu pavyktų tas projektas, kokios įmonės čia dalyvautų. Visko neperskaitęs negali pasakyti, kad viską čia supranti. Kažkas jame atrodo ne kaip verslo plano dalis, o kaip dokumentų dalis, dalis jų atrodo kaip verslo planas, kita dalis – intarpai, kurie kreipia į kažkokią kitą liniją. Negali pasakyti, ar čia matosi sąsajos su UAB „D“. Čia „D“ pavadinimo nėra, tik kažkokie durpynai, bet negali pasakyti, ar čia tie patys, ar ne tie patys, kuriuos turėjo eksploatuoti kitos bendrovės naudai. Toks planas tai tik dalis tos informacijos, pagal kurią reikėtų, kad nuspręstum, ar galima, ar negalima, gauti finansavimą, reikėtų vartoti platesniame kontekste. Čia mato sudėtingą schemą. Jie paprastai nori, kokie ten bebūtų bendrasavininkai, ar naudos gavėjai, kad jie sutvarkytų tarpusavio nuosavybės ryšius iki turtas reikalingas gamybai, eksploatavimui, ateina į vieną balansą, kurį bankas mato kaip klientą. Jie nenori, kad kažkur už balanso „užkulisiuose“ būtų mainų, skolų, primokėjimų, apsikeitimų, pažadų ir pan., nes tada sunkiau prognozuoti veiklos rezultatus ir kas gali juos įtakoti. Čia dar matosi laike yra kažkokie etapai, jie gali vykti, gali nevykti, šitie yra trūkumas banko akyse. Specialistui parodžius (T. 16, b. l. 79 esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Verslo projekto santrauka), jos neteko matyti. Tai atrodo kaip aprašymas kažkokių esamų ir potencialių durpynų. Susitikimo su klientu metu jie nežiūrėjo jokių dokumentų, neprisimena, kad šitas planas su Verslo projekto santrauka būtų pateiktas jam, kaip banko darbuotojui vertinti. O kokį verslo planą jis vartė pas tyrėją, nebeprisimena. Jeigu žiūrėti į verslo planą durpyno, tai ta informacija jiems kaip ir reikalinga – kokie čia plotai ir kokie išžvalgyti resursai. Negali pasakyti kokiu konkrečiai tikslu padaryta ši Verslo projekto santrauka, teoriškai gali būti du tikslai: arba tam, kuris kredituos, arba tam, kuris investuos. Jeigu jis turi pinigų – jį domina tokie projektai, jam kažkas paruošia tokį dokumentą, kad jis susipažintų su verslo galimybe, rizikomis ir pan.. Tas variantas būna rečiau, nes paprastai investuotojas samdo ekspertus, kurie žino kaip tą daryti, ir iš jų gauna nepriklausomą nuomonę. Kitas variantas – kad tie dokumentai gali būti ruošti potencialiam kreditoriui. Dar būna, kad ruošia verslo planus paramai gauti. Jis nežino kaip šitas verslo projektas siejasi su UAB „D“. Rinkoje yra skirtingų finansinių organizacijų, kurios turi skirtingą supratimą ir skirtingą „rizikos apetitą“. Toksai bankas, kaip AB „Swedbankas“, kuriame jis dirba, paprastai į tokius projektus neina. Teorinė galimybė yra, jeigu jų partneris būtų su didelėmis finansinėmis galimybėmis, kuris „uždengtų“ daug rizikų, kurių čia tariamai matosi, dėl to, kad neeskploatuota, kažką atidengti reikia, kažkokius turtus reikia nupirkti, yra bloga istorija, nes yra įmonės, kurioms nesisekė tą daryti. Teoriškai tas gali būti, todėl jie darė tą susitikimą su vienu iš klientų. Tada yra mažiau kvalifikuotų organizacijų, kurios neturi tiek patirties ir klientų, ir negali palyginti durpyno su durpynu, ir kartais jis mato jos skolina pinigus, mano, nepagrįstai rizikingai. Teorinė galimybė yra, kad tu gali kažką sudominti, kad tau paskolintų. Klausimas – kiek ir kokiomis sąlygomis, kaip jie vertins užstatą, kaip jie vertins partnerį ir verslo galimybes. Todėl jis nesako, kad čia visiškai neįmanoma šiandien data žiūrint. Laike tas stipriai keičiasi visą laiką ir sumos stipriai keičiasi, kuo didesnė suma, tuo kvalifikuotesnis kreditorius būna. Jis nežino kokios sumos čia prašo. Jis mato, kad 21 psl. yra parašyta „viso projekto išlaidos – 4 500 000“. Tai tokia suma, kuri įkandama ne kiekvienam kreditoriui. Yra mažų kreditorių, kurie skolina iki milijono, o 4 500 000 yra didokas dalykas. Paprastai tie, kurie duoda rizikingesnes paskolas, jie nori turėti geresnį užstatą, jie mažiau žiūri į verslo finansus ir verslo perspektyvą, sunkiau pamatuojamus dalykus, bet labai atidžiai tikrina, ar pakanka užstato. Gali būti tokia situacija, kad ateina investuotojas, ir jo kita įmonė, jeigu čia būtų dar kita įmonė, kuri turi kitą verslą, laiduoja, kad nesėkmės atveju jie apmokės paskolą. Nežino ar šiuo atveju tame verslo plane yra tokių duomenų, viso plano neperskaitęs, negali pasakyti iš fragmentų. Jo subjektyvia nuomone, kiek prisimena, vartydamas, tai jie tokiu projektu nesusidomėtų. Mano, jų pagrindiniai konkurentai didesni bankai irgi nesusidomėtų. Bet šiuo atveju kalbama apie tai, kas buvo praeityje. Dabar bankai iš viso nebenori iš viso finansuoti durpyno dėl CO2 dujomis, kaip žalingą gamtai, tai papildomai riboja finansavimo galimybes. Bet prieš 3-5 metus galbūt tai nebuvo taip aktualu. Jis žino, yra buvę projektų įmonių, kurios investavo į žemės sklypus, kurie nebuvo durpynai, pakeitė jų paskirtį, gavo licenzijas, pradėjo eksploatuoti. Tas yra įmanoma. Ir tos didžiosios durpių gavybos įmonės atidarinėja naujus durpynus, perka juos apleistus, jeigu išžvalgo juos, bet tokiu atveju jos turi klientūrą, turi NauHau, turi kapitalo, darbo priemones ir pan. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu tikriausiai jis pervertė daugiau, nei šiandien ir davė kategorišką išvadą, kad pateikti dokumentai nėra pakankami, kad iš banko gauti pasiūlymą, tuo labiau – paskolą, kalbant apie jo organizaciją. Patvirtina savo duotą išvadą. Buvo vienas susitikimas, kuriame buvo UAB „D“ atstovas ir dalyvavo įmonės, iš kurios pirko traktorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Be jų ten buvo 2-3 žmonės. Jis nesižymėjo kas dalyvavo, nors paprastai jis konspektuoja vertingesnius susitikimus. Ten buvo toks pokalbis, kurio jis nekonspektavo. Tas buvo labai seniai, jeigu tas susitikimas buvo 2014 metų pradžioje. Tą laikotarpį jie žiūrėjo daugiau įmonių, kurios eksploatavo durpynus, ir dėl to jis prisiminė, susiedamas su kitais faktais. Tame susitikime jiems nupasakojo kokia yra situacija ir koks interesas yra tų žmonių, kurie atėjo, kaip tą situaciją iš blogos (kažkas ten neveikė, buvo paimtos paskolos) ištempti į pinigus uždirbantį, kažką gaminantį, verslą. Jie nupasakojo taip, kaip jie suprato ko reikia, ir jie pareflektavo ko nori, ką jie gali, ką jie supranta ir ko nesupranta. Tikriausiai tarp to, ko jiems reikėjo, ir tarp to, kas buvo bankui įdomu, buvo per toli ir dėl to tęstinio reikalo nebuvo. Jis kategoriškai pasakyti negali, bet, kiek prisimena, jie sakė, jeigu „ (duomenys neskelbtini) ‘ nelaiduoja už tų paskolų refinansavimą naujame subjekte, tai jie tuo projektu nesidomėtų. Jeigu buvo taip, kad ten buvo dvi įmonės, ir jeigu turėjo atsirasti kita įmonė, kuri turėjo kažką išpirkti, padengti, galbūt turėjo pirkti iš UAB „D“ paslaugą, bet reikėjo pinigų padengti senas skolas ir dar į kažką investuoti, tai jie sakė „gerai, istoriniai skaičiai yra prasti, pinigų suma didelė, patirties nemato, ar tu, mielas „(duomenys neskelbtini)“ atstove esi pasiruošęs rizikuoti kitu savo verslu, įtraukdamas jį į šį reikalą“. Jam atrodo, kad to susitikimo metu jis pasakė, kad tas nelabai įmanoma, ir dėl to jie nematė realios galimybės. To susitikimo metu dokumentų nevartė ir jokių popierių nežiūrėjo. Galėjo būti siųsti dokumentai jam ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui R. P. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) (vieno iš kaltinamųjų) buvo atsiųsta XX formato rinkmena pavadinimu „Modelis su PN 2014“ ir DOK (dokumentų) rinkmena pavadinimu „Veiklos planas“, kurių pavadinimai „Inv“, „Turtas“, „Kreditai“, „Gamyba“ ir kt., t. y. apie 20 lapų dokumentų. Bet neatsimena. Gali būti, kad jis to verslo plano labai ir nevartė. Ir tyrėjas jo klausė, vartant šį verslo planą, ar tie dokumentai, kurie buvo jam pateikti, turi verslo plano struktūrines dalis, ar neturi. Kas yra verslo planas? Tai aprašomoji dalis, balansai, pelno, nuostolių ataskaitos, pinigų srautai, biudžetai ir prielaidų dalis. Tai, kokia forma jie pateikti, jiems ne taip svarbu, nes jie neima verslo plano, jie tokią informaciją bando iš klientų gauti atskirų klausimų pagalba. Tokiu atveju, kai jam atsiunčia kratinį dokumentų, iš kurių jis mato, kad praeityje nieko nebuvo, jam jie nėra svarbūs, nes jis labiausiai vertina praeities rezultatus. Durpių gavyba nėra 2000 metais išrastas verslas, jis buvo ir anksčiau, yra labai daug rinkos žaidėjų, kurie eksploatuoja tuos durpynus. Šiuo atveju jie taip suprato, kad pas juos ateina nesėkmingas projektas, ir tas nesėkmingas projektas jiems siunčia verslo planą. Todėl su jais reikia pakalbėti ne apie jų atsiųstą verslo planą, o reikia pakalbėti apie tai, kodėl jiems nepasisekė, nes, mano, verslo plane tas nebus parašyta, todėl didelės vertės tame nemato.

Negali pasakyti, ar visi kredituotojai skeptiškai žiūri į verslo planus. Tai priklauso nuo organizacijos, nuo jos patirties, nuo jos žmonių. Jie nereikalauja verslo planų. Jeigu klientas tokį atneša, jie jį varto, bando žiūrėti kas jame yra. Jo patirtis yra tokia, kad verslo plano vertė paprastai būna labai maža, maža dėl to, kad jį rašo ne verslininkas, ne versle dirbantis asmuo, o tas, kuris dirba su tik su verslo planų rašymu. Gali būti, kad mažesnės organizacijos turi verslo planą, taisykles. Mano, pažiūrėję internete prie verslo paskolų, ir kokių dokumentų reikia, rastumėte kas prašo tų verslo planų ar ne. Jis abejoja tuo, kad yra tokių, kurie sako, jog be verslo plano negali gauti paskolos. Pas juos 20 metų atgal buvo viešai skelbiama struktūra, kada turėtų būti pateikiamas verslo planas, tuo metu bankas vadinosi Hansabankas. Nepasakys kada tas reikalavimas išnyko. Tokio reikalavimo, kad visiems reikalinga atsinešti verslo planus, nebuvo, tik tam tikromis situacijomis. Verslo planas reikalingas kaip priemonė, kuri paaiškina ilgalaikių projektų kažkokias verslo aplinkybes. Jeigu skolinasi lizingo produktui, skolinasi apyvartiniam kapitalui, tai jie verslo plano niekada nereikalaudavo. Jeigu stato naują gamyklą, perka naujus įrengimus, tada buvo tas verslo planas, ir kažkas jį darydavo. Labai daug bankų finansuotų projektų buvo finansuoti iš ES, institucijų, kurios prižiūri ir priima sprendimus teikti ar neteikti paramą, subsidijas, buvo reikalavimas pateikti jiems savo viziją, kaip po šitos investicijos atrodys Jūsų verslas ir kiek gerovės bus sukurta. Jie imdavo verslo planus ir žiūrėdavo, ar jie neprieštarauja tam, ką jie supranta, žinodami verslą to kliento, kurį jie seniai pažįsta, arba naujai, ir žiūri ar ten nėra ko „pripiešta“, ar iš to jiems nekyla kokių rizikų. Kartais verslo planai būdavo ruošiami tam, kad gauti paramą. Organizacijos tarptautiniu mastu, kurios gauna finansavimą iš ES fondų, tikėtina, jog jos reikalaudavo verslo planų, nes kiekviena organizacija nustato savo standartus, todėl neatmeta, kad kažkas ir dabar gali prašyti kokio nors dokumento.

Jeigu įmonės „D“ interesas buvo išlipti iš problemų, ir ji buvo toje problemoje, ir raktas į tos problemos sprendimą kažkam yra to gražaus vaizdo sukūrimas, tai gali užsakyti verslo planą, kad sukurti gražų vaizdą. Taip būna rečiau, kad problemų turinti įmonė užsakinėtų verslo planą tam, kad matytųsi gražus vaizdas. Jis nėra matęs probleminės įmonės, kuri darytų verslo planą. Kaip supranta, viena ar dvi verslo įmonės turėjo interesą išeiti iš problemų. Jie turėjo skolų, kurių negalėjo grąžinti, ir ieškojo būdų, kaip tas skolas grąžinti, arba investavo pinigus ir negalėjo jų susigrąžinti ar uždirbti. Dėl to galėjo parašyti tą „įdomesnį verslo modelį“, galėjo apgauti. Jis mato, kad įmonės, kurios susiduria su sunkesne padėtimi, eidamos pas kreditorius jos pasakoja pagražintą istoriją, tokią, pagal kurią kreditoriaus sprendimas bus atitinkantis jų interesus. Pvz.: reikalai prasti ir viskas eina į bankrotą, ir jeigu bankui pasakys šiandieną, kad nėra jokių galimybių išsigelbėti, tai bankas neduos paskolos mokėjimo atidėjimo. Todėl jis kaip klientas, sako, kad jiems reikia šešių mėnesių, kad mes turime labai rimtą užsakovą, padarys versle pertvarkymus ir taip išsigelbės. Papasakoji bankui ir bankas nuperka tą mintį. Verslas padaro pertvarkymus, tada šešiems mėnesiams palengvėja pinigų srautas, gali kitus prioritetus apmokėti iš tų laisvų pinigų srautų. Taip yra, kad verslo partneriai ne visada yra nuoširdūs vienas su kitu, ne visą laiką pateikia teisingą informaciją ir manipuliuoja vienas kitu. Informaciją, apie tai kas buvo tame versle, galima pasiimti pas buhalterius, o tai kas bus yra vaizduotės vaisius. Žodį „apgauti“ jis paminėjo kalbėdamas apie interesus įmonės, kuri susiduria su sunkumais ir jai tuos sunkumus reikia išspręsti. Tai sprendimo radimo kaina yra labai didelė ir priemonės visos prieinamos. Tai tą jis turėjo omenyje, sakydamas „apgauti“. Jų banke norint gauti verslui paskolą, jie žiūri įmonės finansines ataskaitas, kalbasi ir siunčia klausimyną. Klausimyne yra prašoma pateikti informaciją, kuri reikalinga speciali. Galutiniam banko sprendimui, kad gauti finansavimą, toks verslo planas jų banke nereikalingas. Neprisimena, kad po to anksčiau paminėto el. laiško, kuris buvo išsiųstas į jo el. paštą, su verslo planais, būtų juos išsikvietęs į banką kalbėtis apie tuos verslo planus. Prisimena, kad buvo susitikimas, kad prieš jį inicijuodami jis kalbėjo su savo kolega Panevėžyje. Neprisimena, kad būtų gavęs ir skaitęs verslo planą, bet tai nereiškia, kad taip negalėjo būti. Galėjo ir taip būti, kad atėjo ta informacija, o jis neturėjo laiko arba atsidaręs pamatė, kad ten vertės didelės nėra ir dėl to jo neskaitė. Galėjo taip būti, kad susitiko Vilniuje, Konstitucijos prospekte, AB Swedbank būstinėje 2014 metais, jie apsikeitė kažkokia pradine informacija, susidomėjo kažkuo tai ir susitiko tam susidomėjimui geriau pasiaiškinti. Taip galėjo būti, bet jis nepamena. Dėl verslo plane minimos bendrovės „XXX“, ar UAB „D“, kurios turėjo durpių eksploatavimo techniką, tai bankams labiau patinka turėti visą verslą viename juridiniame subjekte, viename balanse ir t.t.. Tai universali nuostata. Gali būti toks teorinis variantas, ir praktinis gali būti, bet gali ir nebūti, kad jeigu UAB „D“ pačios turėtų durpyną, ir turėdamos techniką, jos galėtų užsitikrinti nenutrūkstamą durpių gavybą ir tuo pačiu pajamas bei pelno siekimą. Jeigu įmonė, ar įmonių grupė, jau pateko į problemas, ir jų veiklos tęstinumas yra sustojęs, arba yra grėsmė, kad įmonė tęsti veiklos nebegali, nes negali sumokėti algų, mokesčių, užpilti kuro ir pan., tai jau yra probleminis atvejis. Jis prisimena, jog jie susitikinėjo galvodami, kad tai yra sudėtingas atvejis, bet tą sudėtingą atvejį jiems nori atnešti jų pažįstamas klientas, kuris gali spręsti kažkokius sudėtingus atvejus. Jis kalba apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes kitų nežinojo. Jie susitiko išsiaiškinti, ar tai yra (duomenys neskelbtini) bankui, ar gali rasti šalims tinkančias sąlygas, ar tos sąlygos yra jiems įveikiamos. Jam atrodo, kad jie pasakė, jog domėtųsi toliau, gilintųsi į projektą, jeigu matytų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiryžusi garantuoti už paskolą. Tai reiškia, kad jie nedarė paskolos ofertus, jie tik sako, kad gali toliau kalbėtis, jeigu investuotojos „(duomenys neskelbtini)“ rizikos apetitas yra didelis, t. y. ji daug nori rizikuoti. Jie savo riziką apibrėžia, jie nenori eiti į „pliką“ įmonę, kaip nuėjo prieš tai buvę kreditoriai. Formalus verslo finansavimo svarstymo procesas jų banke bendrai buvo numatytas. Jų atsakingas darbuotojas kalbasi su esamu arba su potencialiu klientu, jie keičiasi informacija. Tada, jeigu paskolos suma didesnė kaip X, tai šalia to darbuotojo pradeda dirbti specializuotas žmogus, kuris vadinasi kredito analitikas. Jis daro analizę, rašo išvadą, daro pinigų srautų modelį, ir jie kartu padaro teikimą paskolų komitetui, kuris, visiškai formaliai, priklausomai nuo sumos, gali būti ir ne paskolų komitetas, gali būti ir individuali kompetencija, kaip jis su kažkokiu darbuotoju, svarsto ir formalizuoja sprendimą protokolu. Šiuo atveju viskas baigėsi pirmu susitikimu.

Specialistė V. Ž. paaiškino, kad šioje byloje yra pateikusi dėl UAB „D“ ūkinės-finansinės veiklos specialisto išvadą, atsakant į devynis jai pateiktus klausimus. Buvo tiriamas laikotarpis nuo 2010-11-05 iki 2015-12-31 d.. Tyrimo metu yra nustatyta, kad tame laikotarpyje UAB „D“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 dalį, 13 str. 1 dalį ir 3 dalies reikalavimus. Į apskaitą buvo įtrauktos neįvykusios ūkinės operacijos pagal pinigų išmokėjimo kvitą dėl 150 000 litų išmokėjimo R. V. ir apskaitoje parodyta, kad M. L. išmokėjo jam pervestus 86 000 ir savo lėšomis dar išmokėjo 64 000 litų. Taip užfiksuota apskaitoje 2013 metais, kad įmonė yra skolinga M. L. 64 000 litų. Tyrimui nebuvo pateikti 2011, 2012, 2015 metų suvestinės ir detalūs apskaitos registrai. Už 2013 metus nebuvo parteikti detalūs apskaitos registrai. Taip pat į apskaitą buvo įtraukta PVM sąskaita-faktūra išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 85 800 m² durpių įsigijimo, kurios apskaitytos įmonės atsargose. Mokesčių patikrinimo akte nustatyta, kad šių durpių įmonė „D“ negalėjo įsigyti pagal šią sąskaitą-faktūrą. Taip pat nepateikta dalis apskaitos dokumentų, todėl nustatyti Buhalterinės apskaitos 19 str. 1 dalies, 2 dalies pažeidimai. Taip pat nustatyta, kad į apskaitą į kasos knygą nebuvo įtrauktas išrašytas UAB „D“ kasos pajamų orderis dėl 4 441,68 euro. Dėl UAB „D“ vardu išrašyto kasos pajamų orderio AGD Nr. 001 2013-08-28 d., kuriuo įforminta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už metalo laužą pagal PVM sąskaitą-faktūrą gauta minėta suma 4 441,68 euro yra neįtraukta į apskaitą. Jai buvo pateiktas susipažinimui detalus registras, kuris teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas į bylą. Tai 4434 skola R. V., Sąskaitos apyvartos žiniaraštis, kuriame yra užfiksuota būtent ta data – 2013-08-28 d. pajamos 4 441,68 litas ir nurodyta, kad tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumos. Data atitinka pagal išrašytą UAB „D“ kasos pajamų orderį. Todėl šie pinigai turbūt buvo įtraukti į atskaitingo asmens sąskaitą, o ne į kasą. Nors pagal kasos taisyklių 3 punktą yra nurodyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Jeigu UAB „D“ 2013-08-28 dieną išrašė kasos pajamų orderį AGD Nr. 001, tai jį turėjo įtraukti į kasos knygą ir apskaityti 2013 metų apskaitoje. Tai kasos taisyklių pažeidimas išlieka, tačiau šis dokumentas buvo įtrauktas į atskaitingo asmens R. V., sumažinant skolą. Galima skaityti, kad apskaitoje apskaityta, tik apskaityta netinkamai. Tyrimo metu jai nebuvo pateikti detalūs registrai. Ji ir išvadoje akcentavo, kad už 2013 metus pateiktas tik suvestinis registras. Atskaitingo asmens toje ataskaitoje yra nurodyta 150 000 litų sumokėjimas 2013-08-03 dieną ir skolos užskaitymo aktas 61 000 litų, kuriuo skola sumažinta 61 000 litu. Iš viso nurodyta, kad R. V. sumažinta skola yra 215 441,68 litas, ir kad įmonė pagal šitą Sąskaitos apyvartos žiniaraštį yra skolinga R. V. 185 037,52 eurus. Šitie atskaitingo asmens duomenys sutampa su kitais buhalterinės apskaitos dokumentais, su kasos knyga. 4 441,68 lito kasos knygoje nėra įtraukta, būtent nėra įtraukta UAB „D“ išrašyto kasos pajamų orderio. Ji turėjo 2013 metų suvestinį registrą ir jame, kasos suvestiniame registre, kur yra įrašas „Kasa“, nėra apyvartos nei gautų pajamų, nei išlaidų, grynaisiais pinigais. Šitie dokumentai ir tas pažeidimas – tai tik kasos pažeidimas, nes jis įtrauktas į apskaitą, gavus detalų sąskaitos apyvartos žiniaraštį. Pinigai įtraukti, sumažinta R. V. skola už durpes. Tai yra kasos pažeidimas ir jis neįtakoja galimybės nustatyti UAB „D“ turtą. Kitoje dalyje išvados niekur nesikeičia. Dėl inventorizacijos. Jos išvadoje yra paminėta, kad inventorizacijos aktai tyrimui nebuvo pateikti ir dėl to negalima nustatyti metų gale kokį faktiškai turtą, atsargas turėjo UAB „D“, kokios skolos buvo. Dėl to negalima buvo nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio, struktūros už tiriamą laikotarpį. Kad UAB „D“ nebuvo įsigytos durpės ji nustatė pagal VMI patikrinimo aktą, kuriame nustatyta, kad būtent UAB „D“ nebuvo įsigytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo laikotarpiu pagal apskaitos dokumentą 2012-12-28 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). Įmonės turtas – durpių likutis – buvo nustatytas pagal pateiktus žiniaraščius ir buhalterinius dokumentus, kiek įsigyta, kas apskaityta apskaitoje ir kas pagal PVM sąskaitas faktūras buvo parduota. Tie duomenys nebuvo patikrinti inventorizacija. Inventorizacija turi būti atliekama kiekvienais metais, metų gale, kad įvertinti finansinę atskaitomybę, registrų duomenis sutikrinti su faktiškai esančiais tiek turto, tiek įsipareigojimo, likučiais. Pagal inventorizacijos tvarką už inventorizacijos organizavimą yra atsakingas įmonės vadovas, kuris numato, kada turi būti atliekama inventorizacija. Ir dėl inventorizacijos komisijos sudarymo sprendžia įmonės vadovas. Dėl kasos pajamų orderio Nr. 001, dėl metalo supirkimo. Tiriant dokumentus, registrus, 2011 ir 2012 metų registrai nebuvo pateikti. 2013 metų pateiktas suvestinis registras, kuriame ties įrašu „Kasa“ nėra nurodyta nei likučio pradžiai, nei apyvartų, t.y. tuščia, dėl to, gavus dokumentą – 2013-08-28 d. kasos pajamų orderį dėl gautų 4 441,68 Lt bendrovės „D“, ji akcentavo, kad jis nėra įtrauktas į kasą. Jeigu vertinti tai, kad buhalterei kaip faktas buvo atneštas tas orderis, ir ji nežinojo ką su juo daryti, nes nebuvo kasos, dėl to ji formino tą pinigų gavimą į R. V. buhalterinę sąskaitą, tai šiuo atveju, jeigu pinigai patenka pas atskaitingą asmenį, reikalinga buvo, kad atskaitingas asmuo turėjo išrašyti pinigų gavimo kvitą. O jeigu suklydo ir atnešė kasos pajamų orderį, tai yra laikoma kaip kasos taisyklių pažeidimas. Dėl K. Š. paskolintų pinigų jos buvo atsakyta išvadoje 5 klausimu. Jam buvo pervestos piniginės lėšos 234 867 litai, pervesta per 33 kartus, iš jų – 17 atvejų už 132 740 litų, nurodant mokėjimo paskirtį „Paskola“, 16 atvejų buvo pervesta už 102 027 litus, nenurodant mokėjimo paskirties. Ji įvertino duomenis apskaitoje, suvestiniame registre, o kadangi tyrimui nebuvo pateikti 2011 ir 2012 metų suvestinės ir detalūs apskaitos registrai, tai nustatė pagal apskaitos dokumentus ir banko išrašus. O 2014 metais buvo registrai, kur parodyta K. Š. skolos ir 2013 metais pinigų panaudojimas. Tačiau tas pinigų panaudojimas nebuvo pagrįstas apskaitos dokumentais, nes K. Š. vardu yra išrašytos dvi sąskaitos: 2013-11-08 d. sąskaita KSI Nr. 0099, kuria įforminta „Konsultavimas“ už 27 000 litų, 2014-04-16 d. sąskaita KSI Nr. 0102, kuria už 13 000 litų įforminta „(duomenys neskelbtini) durpyno vystymo verslo planai“. Tačiau nebuvo pateikti paslaugų atlikimo aktai, pažymos ir kvitai dėl šių pinigų sumokėjimo ir todėl neaišku, ar šios paslaugos buvo atliktos. Išvadą, kad neaišku ar šios paslaugos buvo atliktos, padarė dėl to, kad ne visi dokumentai buvo UAB „D“ apskaitoje. Tyrimui tokie dokumentai nebuvo pateikti. Neaišku ar K. Š. nepateikė dokumentų bendrovei „D“, ar „D“ vadovas nepateikė jų buhalterijai. Ji konstatavo tai, ko nėra pateikta atiduodant dokumentus tyrimui. Iš to, kad nėra pateikta šių dokumentų, ji daro išvadą, jog dėl to negali nustatyti ar šios lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje, ar K. Š. jas panaudojo, ar jis suteikė paslaugas. Kadangi apskaitos dokumentai nepateikti, tai be jų ji negali įvertinti, ar K. Š. suteikė tas paslaugas ar ne. Dėl apskaitos dokumentų nepateikimo buvo nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. ir 19 str. pažeidimai, tvarkant UAB „D“ apskaitą. Tvarkant UAB „D“ apskaitą, už apskaitos organizavimą, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 ir 2 d., yra atsakingas vadovas, jis atsakingas ir už dokumentų išsaugojimą. Buvo ištirta, kad buvo atlikti 33 pavedimai K. Š. įvairiomis sumomis. Kadangi nebuvo registrų, todėl ji negali pasakyti, ar būtent šitie K. Š. pinigai buvo panaudoti darbuotojų atlyginimams. Ji gali pasakyti, kad jam buvo šitos lėšos pervestos. Nežino kas atliko tas ūkines operacijas dėl jų panaudojimo, nes nėra nurodyta ir nėra detalių registrų, kokias išlaidas K. Š. patyrė. Į klausimą „Ar K. Š., gavęs pinigus į savo sąskaitą, padarė bendrovei „D“ nuostolį, ar nepadarė?“ – Jos išvadoje yra nurodyta kokių dokumentų trūksta. Išvadoje pasisakė dėl bendroje sumoje 40 000 litų, būtent dėl šių dviejų sąskaitų už konsultacijas, kurių sumos 27 000 litų ir 13 000 litų. Kitus vertino pagal pateiktus dokumentus: įvairius kasos kvitus, darbo užmokesčio žiniaraščius, ir jos išvadoje yra nurodyta „jeigu K. Š. mokėjo būtent šiomis lėšomis darbuotojams“, nes detalių registrų nebuvo pateikta. Jeigu K. Š. mokėjo, tai būtų buvę vienaip, jeigu ne pilnai mokėjo, tai būtų buvę kitaip. Už registrų, žiniaraščių pateikimą buhalterijai, t. y. už buhalterinės apskaitos organizavimą, kad apskaita būtų tvarkoma tinkamai, aiškiai ir suprantamai, kad visiems būtų aišku kas atsakingas už pinigines lėšas, kur panaudoti pinigai, ar jie panaudoti įmonės reikmėms, yra atsakingas įmonės vadovas. Įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas priklauso įmonės vadovui. Jeigu buvo taip, kad K. Š. buvo skolinga bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir vėliau šitą skolą kreditorinio įsipareigojimo skolos perdavimo sutartimi reikalavimą į tą skolą K. Š. perdavė bendrovei „D“, ir buvo surašyta tarp jų atitinkama sutartis, ir jeigu buvo tokia situacija, kad UAB „D“ nepateikė informacijos bankrutuojančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui, ir jeigu K. Š. pasirašė sutartį su UAB „D“ vadovu, ir yra abiejų atsakingų žmonių parašai, vienas, kuris perduoda reikalavimą į skolą, kita įmonė – kuri priima, tai po to, kai K. Š., kuris nėra UAB „D“ vadovas, pasirašo sutartį ir tą sutartį perduoda UAB „D“ vadovui, visa tai turėjo būti apskaityta UAB „D“ įmonėje. Už UAB „D“ apskaitą ir jos organizavimą yra atskaitingas įmonės vadovas, kuris turėjo tinkamai tai įforminti ir apskaityti. Sunku pasakyti, ar buhalterinėje apskaitoje iš viso buvo neįformintas kreditorinio reikalavimo perdavimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo pateiktas tik suvestinis registras 2013 metais, ir į suvestinį registrą įtraukta suma, kuri pagrindžia pinigų sumokėjimą, užskaitymą tos skolos, pagal tuos aktus. Skola buvo sumažinta 81 944,97 litais pagal 2013-10-08 d. skolos užskaitymo aktą ir kreditorinių įsipareigojimų skolos perleidimo sutartį tarp K. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „D“ 61 000 litų. Šiuos duomenis ji vertino kaip panaudojimą, bet nežino ar jie buvo įtraukti į apskaitą, kadangi buvo pateiktas suvestinis registras ir bendra suma, keturių registrų nebuvo. Jeigu ji buvo realizuota, tai UAB „D“, perimdamos kreditorinį reikalavimą į bankrutuojančią įmonę, nepatyrė jokios naudos, buvo tik nuostolis. Patyrė nuostolį toje sumoje, jeigu perėmė skolas. Jeigu K. Š. buvo trečios eilės kreditorius, o bankroto byloje buvo nepatenkinti net antros eilės kreditoriniai reikalavimai, tai tokio sandorio sudarymas iš UAB „D“, kurios užsiiminėjo durpių gamyba, ir kurios įstatai ir nuostatai įpareigoja siekti pelno, turint finansinių kreditorinių įsipareigojimų, yra neįprasta praktika. Juridinių asmenų registre veikla neužregistruota. Užregistruota durpių gamyba. Tokia praktika, kad įmonės, užsiiminėjančios gamyba, perimtų bankrutuojančių įmonių kreditorinius reikalavimus, kurie negali būti patenkinti, vertinat ekonomiškai, tai nebuvo naudingas sandoris. Dėl to įmonei buvo padarytas nuostolis būtent tai sumai, nes pinigai buvo panaudoti kaip užskaitymas. Tą sumą sudaro 81 944,97+ 40 000 litų, išvados 35 lapas. Šitoje dalyje išvados nekeičia, ją patvirtina. Apie kasą ir operacijas grynaisiais pinigais. Apart tų 4 441,68 litų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra nustatyta, kad buvo grynais pinigais atsiskaitinėjama, pagal orderį su 150 000, bet realiai 86 000. Pagal išrašytą kvitą, ne pagal kasos pajamų orderį, 150 000 buvo sumokėta atskaitingam asmeniui R. V.. Šie pinigai buvo įtraukti į apskaitą, kaip M. L. atskaitingam asmeniui sumokėjo R. V. pagal kvitą. Pagal kvitą juos sumokėjo grynaisiais, tik ne per kasą, o atskaitingam asmeniui. Jeigu jis būtų išrašęs kasos pajamų orderį, tada turėjo atsiskaityti per kasą. Daugiau atsiskaitymų grynaisiais pinigais nebuvo. Dabar tiksliai nepasakys, bet darbo užmokestis buvo mokamas į banko sąskaitas, ten yra jos apžiūros kur nurodyta kas kam mokėjo. Grynaisiais pagal žiniaraščius nebuvo mokama.

Civilinio ieškovo VĮ Turto bankas atstovas D. V. paaiškino, kad yra nurodę civiliniame ieškinyje, kad reikalavimo teisė perimta iš VMI. Tuo laikotarpiu Turto bankas kaip vieną iš funkcijų vykdė skolų administravimą bankroto bylose ir nemokiose įmonėse pradinis kreditorius Mokesčių inspekcija perduodavo reikalavimą Turto bankui. Ta perduota reikalavimo teisė buvo patvirtinta UAB „D“ bankroto byloje. Oficialiai kreditoriumi tapo Turto bankas ir, gavus pranešimą apie vykdomą ikiteisminį tyrimą, dėl „D“ atsakingų asmenų, vadovų, kitų fizinių asmenų, buvo pateiktas civilinis ieškinys. Buvo pateiktas ieškinys tai sumai, kuriai buvo patvirtintas reikalavimas bankroto byloje. Galimybių išieškoti tą sumą bankroto byloje nėra jokių, ieškinio pateikimo metu buvo pateiktas patikslintas ieškinys, 2022 spalio mėnesį „D“ buvo išregistruota, baigtos likvidavimo procedūros. Akivaizdu, kad neegzistuojančio juridinio asmens skolos negali niekaip būti išieškomos. Ir šiuo atveju dalinai yra tokia galimybė tenkinti tą reikalavimą, jeigu būtų tenkintas ieškinys šitoje baudžiamojoje byloje, išieškota iš fizinių asmenų. Dėl teisinio pagrindo, mano, kad nėra tikslinga pasisakyti, viskas yra surašyta ieškinyje, šalys yra susipažinę, skaitę jų pateiktą civilinį ieškinį. Ieškinio suma – 141 553,35 eurai. Nuo pradinės stadijos niekas nepasikeitė, suma nėra dengta. Ji yra tokia pati, kokia nurodyta civiliniame ieškinyje. Ieškinio suma – 141 553,35 eurai – iš esmės yra bendrovės mokestinė nepriemoka VMI. Civilinio ieškinio teisinėje dalyje yra pasisakę kaip skolą VMI, t. y. mokestinę nepriemoką, sieja su žala, padaryta nusikalstamais veiksmais. Tai yra bendrininkaujant padaryta žala, mokestinė nepriemoka, nesumokėta prievolė valstybei. Jeigu ji būtų tinkamai įvykdyta, tai nebūtų nei bankroto bylos, nei šios baudžiamosios bylos. Kiek civiliniam ieškovui reikalinga, tiek su baudžiamosios bylos medžiaga yra susipažinę detaliai, bet visos baudžiamosios bylos tikrai nėra analizavę. Susipažinę su pateiktais dokumentais, parengė civilinį ieškinį. Dėl kaltinamajam M. L. pateikto kaltinimo, kad jis, būdamas įmonės vadovu, iššvaistė įmonei priklausančius 63 716,40 eurų, ir kito kaltinimo, kad valstybei buvo padaryta 24 526, 40 eurų žala. Civilinio ieškovo vertinimu, ši situacija būtų kaip objektyvus bendrininkavimas. Nėra taip, kad būtų galima atskirti vieno kaltinamojo veiksmus ir sakyti, kad vienas kaltinamasis padarė žalą vienoje dalyje, o kitas – kitoje dalyje. Visi tie asmenys veikė grupėje ir žinojo kokius veiksmus atlieka, ir tų atliktų veiksmų visuma lėmė tos žalos atsiradimą. Mano, visus tuos argumentus, kieno iš kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta mažesnė žala, teismas įvertins priimdamas nuosprendį ir po to spręs kokia apimtimi ieškinys bus tenkintas. Susipažinę su tais argumentais, kurie bus išdėstyti nuosprendyje, spęs ką daryti toliau. Šiuo atveju pagal tą informaciją, kurią jie turi, jų vertinimu tai yra objektyvus bendrininkavimas, ta žala buvo padaryta bendrais visų kaltinamųjų veiksmais. Civilinio ieškovo nuomone, tas ieškinys yra parengtas tinkamai. Būtų keista, jeigu kaltinamasis ar jo advokatas sutiktų su civiliniu ieškiniu, todėl nieko keisto yra tokie pasisakymai, kad civilinis ieškinys yra abstraktus ar deklaratyvus. Teismas įvertins visus byloje surinktus įrodymus, argumentus ir spręs dėl civilinio ieškinio pagrįstumo. Mano, kad jis tinkamai argumentuotas tiek iš teisinės, tiek iš faktinės pusės, ir neturi pagrindo jį tikslinti. Kuo grindžia padarytos žalos dydį, viskas yra nurodyta civiliniame ieškinyje. Papildomai nieko neturi ką pasakyti. Savo poziciją yra išdėstę ir ją palaiko, tolesniame procese dalyvauti nepageidauja, nenorės dalyvauti kaltinamųjų apklausose. Baigiamosiose kalbose taip pat nepageidauja dalyvauti. Ieškinio reikalavimų nekeičia, viskas lieka tas pats.

Civilinio ieškovo NMA prie ŽŪM atstovas A. I. paaiškino, kad palaiko civilinį ieškinį, kurio suma – 381 280, 88 eurai. Palaiko viską, kas išdėstyta civiliniame ieškinyje, tiek išdėstytą teisinį reglamentavimą, tiek pagrindus, taip pat yra išdėstytas priežastinis ryšys ir iš ko susidarė ta suma. Dėl visos situacijos paminės tai, kad būtų aiškiau. 2011-05-27 d. su UAB „D“ buvo pasirašyta paramos sutartis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles. Paramos gavėjai pagal tris mokėjimo prašymus buvo išmokėta paramos suma, t. y. iš viso 381 280,88 eurai. Agentūrai administruojant projektą, buvo nustatyti pažeidimai. Pirmas pažeidimas – kad paramos gavėja neteikė metinių ataskaitų. Antras pažeidimas – kad paramos gavėja nustojo vykdyti projektą ir neįvykdė paraiškoje verslo plane numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais, pasiekimais; negalėjo pasiekti nustatytų projekto uždavinių ir tikslų, t. y. be raštiško agentūros sutikimo perleido už paramos lėšas įgytą turtą tretiesiems asmenims. Nustačius pažeidimus, ir atlikus tyrimą, 2016-10-06 d. buvo priimtas NMA sprendimas paramos gavėjai UAB „D“ taikyti išmokėtos paramos sumos 381 280,88 eurų grąžinimo sankciją, nutraukiant paramos sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad agentūra buvo informuota apie bankroto bylą. NMA, atsižvelgdama į tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2015-09-15 d. nutartimi civilinėje byloje UAB „D“ iškeltoje bankroto byloje NMA pareiškė kreditorinį reikalavimą dėl 381 280,88 eurų. Bankroto proceso metu NMA nebuvo pervesta jokia kreditorinio reikalavimo dalis. Tai reiškia, kad visa šita suma, kuri numatyta civiliniame ieškinyje, agentūrai nebuvo sumokėta. Susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir su inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis bei faktinėmis aplinkybėm, NMA pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Civilinis ieškinys atitinka jam keliamus reikalavimus. Dėl teisinio reglamentavimo taip pat yra išdėstyta. Tik iš administravimo klausimų norėtų paminėti tai, kad NMA yra atsakinga už valstybės ir ES paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę. NMA atsako ne tik Žemės ūkio ministerijai, bet ir ES komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas bei kitą su paramos administravimu susijusią informaciją. NMA privalo užtikrinti tinkamą LR biudžeto bei ES lėšų panaudojimą. Sutarties dėl ES veikimo 325 str. įpareigoja kovoti su neteisėta veikla, kuri kelia grėsmes sąjungos finansiniams interesams, ar atgrasančiomis bei veiksmingomis priemonėmis. Reglamento Nr. 2988/1995 1 str. 1 dalyje numatyta, kad, siekiant apsaugoti Europos bendrijų finansinius interesus, šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus, administracines priemones bei nuobaudas už bendrijos teisės aktų pažeidimus. Taip pat minėto reglamento 4 str. 3 dalyje yra numatyta, kad jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, tai toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, yra panaikinama arba sutrukdoma ją gauti.

LR BPK 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kas ir buvo padaryta.

Paminėtina, kad ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįsti, įtarti, kad M. L., R. V. bei K. Š., bendrai veikdami pasidalinę vaidmenis tyčia iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, padarė UAB „D“ didelę žalą, kurią NMA pagal 2011-05-27 d. paramos sutartį Nr. 3VK-KP-10-2003762-PR001 projektui „UAB „D“ durpių gavybos verslo plėtra“ išmokėjo 381 280, 88 eurų paramos sumą.

Dėl teisinių nuostatų, teisinio reglamentavimo, civiliniame ieškinyje yra išsamiai aprašyta. Kadangi advokatai kėlė klausimą, tai paminėtina, kad LR CK 6.6 str. 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad deliktinės civilinės atsakomybės atveju solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuoja CK 6.279 str..

Nagrinėjamu atveju įtarimai dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių UAB „D“, tame tarpe ir ES bendrajam biudžetui, ir LR valstybės biudžetui, padaryta ikiteisminiu tyrimu nustatyta žala, pareikšti minėtiems asmenim, t. y. M. L., R. V., K. Š..

Palaiko civilinį ieškinį. Teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, prašo priteisti ieškovės NMA naudai turtinę žalą iš kaltinamųjų M. L., R. V. ir K. Š., kaip bendrininkų už savo bendrus veiksmus atitinkančius solidariai NMA naudai 381 280,88 eurų.

Paramos sutartis buvo sudaryta tikslu – paramos gavėjas pateikė paraišką paramai gauti projekto UAB „D“ durpių gavybos verslo plėtrai. Pagal tą projektą paramos gavėjas numatė įsigyti investicijas. Investicijos buvo įsigytos pagal tris mokėjimų prašymus. Galėtų įvardinti tas investicijas. Pagal pirmą mokėjimo prašymą buvo investicija verslo planui, traktoriui Zetor, dar vienam traktoriui Zetor, augmenijos smulkintuvui, gabalinių durpių kasimo kasetei, kanalų raustuvui, sraigtiniam paviršiaus lygintuvui, traktorinės puspriekabės 4 vienetai. Pagal kitą mokėjimo prašymą – durpyno paruošimui įrenginys, vartytuvas, šaknų-kelmų surinkiklis. Pagal dar vieną mokėjimo prašymą – pneumatinis surinkiklis 2 vienetai.

Iš NMA gauta piniginė parama yra tikslinė, parama yra skirta konkrečiai projekto įgyvendinimui, todėl tie pinigai, kurie skirti projektui, ir turėjo būti skirti investicijoms įsigyti, ir perskolinimas fiziniam asmeniui nenumatomas. Jeigu paramos gavėjas paraiškoje numatė, kad prisidės paraminėmis lėšomis, pvz. pateikė pirmą mokėjimą, jie (NMA) kompensavo dalį išlaidų su pirmu mokėjimo prašymu patirtomis išlaidomis, tai antrame mokėjime turėtų prisidėti paraminėmis lėšomis. Bet šioje vietoje – jeigu yra numatyta paraiškoje.

Dėl įsigijimo kreditorinių reikalavimų bankrutuojančios įmonės – tai su projektu niekaip negali būti susiję. Kas susiję konkrečiai su projektu – pateikiama paraiška, parašomas verslo planas, numatomos investicijos, kurios reikalingos tam verslo planui pasiekti. Šiuo atveju paramos gavėjas numatė įgyvendinti projektą trimis dalimis, tai reiškia pateikiant tris mokėjimo prašymus. Kiekvienu konkrečiai mokėjimo prašymu nurodomas terminas, iki kada planuoja kiekvieną etapą įgyvendinti, ir kokias investicijas įsigyti, kad galėtų vykdyti projekte numatytą veiklą, kad įmonė veiktų gyvybingai, gautų pajamas ir įdarbintų darbuotojus.

Iš NMA buvo apmokėtas verslo planas. Verslo planas yra pateikiamas kartu su paraiška. Paraiška buvo pateikta 2010-11-11. Verslo planas yra privaloma sudėtinė paraiškos dalis, ir, kaip yra numatyta taisyklėse, yra užpildoma speciali forma. Už verslo planą pagal pirmą pateiktą paraišką buvo iš dalies kompensuojama, nes pagal šitą projektą ne šimtu procentų yra investuojama, o iš dalies yra kompensuojamos patirtos išlaidos. Tam, kad galėtų įvardinti kokia suma buvo sumokėta už verslo planą, ir kas buvo paruošęs tą verslo planą, ar pati įmonė, ar kreipėsi į specialistus, tai turėtų prisijungti prie sistemos. Ieškinyje nurodė bendrą sumą, todėl jeigu įvardinti konkrečiai, reikėtų jungtis prie sistemos ir pasižiūrėti. Kitam teismo posėdžiui jis pasižiūrės dėl sumos verslo planui ir jo parengimo. Buvo trys etapai. Visi trys etapai buvo įgyvendinti ir parama buvo išmokėta. Reikėtų pasitikslinti, ar visi numatyti paraminiai daiktai buvo įgyti. Bet kurie deklaruoti mokėjimų prašymuose, tie buvo įsigyti, nes už juos išmokėta parama. Šiuo atveju parama yra kompensacinio pobūdžio. Iš pradžių pareiškėjas pats įsigyja daiktus, paskui jam ta dalis yra kompensuojama. Ar tokiu atveju iš paramos gauti, kompensaciniu principu išmokėti pinigai, gali būti įmonės naudojami pagal savo nuožiūrą, vykdant įmonės veiklą, priklauso nuo to, kaip numato paraiškoje dėl finansavimo šaltinio. Jeigu pareiškėjas numatė, kad gautas paramines lėšas už pirmą mokėjimo prašymą vėliau naudos antram mokėjimo prašymui padengti, t. y. įsigyti investicijas, tada ir turi taip naudoti. Jeigu nėra numatyta, t. y. jis ar skolinasi pinigus, ar savomis lėšomis įsigyja, tada, kai mes kompensuojame, jis gali tas lėšas naudoti įmonės veiklai. Šioje vietoje jam taip pat reikėtų pasitikslinti tą momentą, pasižiūrėti dėl finansavimo šaltinio, ką pareiškėjas numatė. Paskutinis mokėjimo šaltinis neturi įtakos. Įtakos turi tarpiniai mokėjimo prašymai iki paskutinio mokėjimo prašymo. Pvz. per pirmą mokėjimo prašymą yra numatyta, kad „X“ skaičių naudos antrame mokėjimo prašyme, tada, gavus antrą mokėjimo prašymą, naudos „X“ skaičių tračiame mokėjimo prašyme. Pagal paskutinį prašymą gautas lėšas įmonė gali naudoti pagal savo poreikius – ar grąžinti paskolą, ar kitoje situacijoje, bet kad būtų vykdomas verslo planas. Šioje vietoje yra svarbus momentas – parama yra duodama ne tik investicijoms įsigyti, bet ir veiklai vykdyti, darbuotojų įdarbinimui, kad įmonė būtų konkurencinga.

Projekto priežiūros laikotarpiu įmonės veikla buvo tikrinama ir jau tik prasidėjus kontrolės laikotarpiui, paramos gavėjas neteikė ataskaitų. Buvo nepateiktos metinės ataskaitos už 2014, 2015 metus, ir patikros metu buvo nustatyta dėl turto perleidimo ir dėl veiklos nevykdymo. Projekto paraiška buvo pateikta 2010-11-11 d., tada buvo pasirašyta paramos sutartis 2011-05-27 dieną. 2012-05-30 d. buvo pateiktas pirmas mokėjimo prašymas, 2012-08-29 d. antras mokėjimo prašymas, 2013-04-30 d. trečias mokėjimo prašymas. Tai reiškia, kad 2013-04-30 d. buvo pateiktas galutinis mokėjimo prašymas ir su juo pateikiama projekto galutinė įgyvendinimo ataskaita. Reiškia, kad nuo tos dienos įmonė turi pradėti vykdyti visą veiklą. Tai reiškia, kad visos projekte numatytos investicijos yra įsigytos ir įmonė turi pilnai funkcionuoti bei vykdyti veiklą.

Už 2013 metus ataskaita nebuvo pateikta. Nori atkreipti dėmesį, kadangi trečias ir galutinis mokėjimo prašymas buvo pateiktas 2013-04-30 dieną, t. y. ne pilni metai, tai ataskaitoje nustačius neatitikimų, šitoje vietoje sankcijos nėra taikomos, nes nėra pilnų metų.

Su galutine metine ataskaita yra tikrinama, ar įmonė faktiškai vykdo veiklą, ar dirba technika, ar įdarbinti žmonės, ir konstatuojamas faktas tiek dėl investicijų įsigijimo, tiek dėl veiklos. Galutinė projekto ataskaita yra teikiama kartu su galutiniu mokėjimo prašymu, o metinė ataskaita turi būti pateikta iki kitų metų gegužės 1 dienos. Tai gali būti tas pateikimo laikotarpis ir sausį, ir vasarį, pareiga – pateikti iki gegužės 1 dienos.

Buvo važiuojama tikrinti ir į vietą. Pagal reglamentą yra numatyta tikrinti, optimaliai vieną kartą privalomai projektas turi būti patikrintas, turi būti patikrintos įsigytos investicijos.

Tai, jog įmonė nutraukė veiklą ir nebuvo pasiekti projekto tikslai, priežastys galėtų būti tas technikos perleidimas, nes pagal nustatytus duomenis, t. y. savaeigių traktorių, žemės ūkio mašinų bei priekabų registro išrašą matyti, kad technika buvo perleista; išsamiai ji buvo aprašyta priimtuose sprendimuose dėl sankcijų taikymo, konkrečiai nurodant kokia konkreti investicija kam ir kada buvo perleista, išregistruota. O neturint technikos, kuriai buvo skirta parama, suprantama, jog veikla negali būti vykdoma. Dėl technikos perleidimo būdų, tai mato tik įrašus iš traktorių registro ir iš jų mato tą perleidimo faktą. Įėję į registrus ir sutikrinus duomenis matė informaciją, kad technika buvo areštuota antstolio dėl skolų UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš patirties ši situacija yra kitokia. Yra buvęs ne vienas atvejis, kada skolinamasi pinigų investicijoms įsigyti, nes ne visos įmonės turi tą pinigų sumą, kuri reikalinga projektui įgyvendinti, ir įmonės sėkmingai vykdo veiklą. Šiuo atveju yra matyti, kad didelio noro vykdyti veiklą iš vadovų pusės nebuvo, ir tie veiksmai sąlygojo tokią padėtį, kad įmonei teko bankrutuoti. Tai matyti iš visumos aplinkybių, tai – tų ataskaitų neteikimas, nebendradarbiavimas su agentūra. Vadovai neteikė 2014 metų ataskaitos, neteikė 2015 metų ataskaitos. Kaip yra numatyta taisyklėse, kad paramos gavėjas apie bet kokius pasikeitimus turi informuoti Nacionalinę mokėjimų agentūrą. Apie tokius pasikeitimus agentūra nebuvo informuojama. Jų įstaigai kilusią žalą yra aprašę civiliniame ieškinyje, gavę informaciją iš surinktos ikiteisminio tyrimo medžiagos. CK 6.6 str. 3 dalis įtvirtina taisyklę, kad deliktinės civilinės atsakomybės atveju solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Aiškiai yra pasakyta ir turi teisminę praktiką analogiškais atvejais, kada civiliniai ieškiniai šitokia apimtimi buvo tenkinti ir išduoti vykdomieji raštai. Iš ko kildina padarytą žalą, civiliniame ieškinyje yra pacitavęs Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 1999-06-18 d. nutarimą Nr. 19 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 175 str.). Norma yra paminėta civiliniame ieškinyje. Civiliniame ieškinyje yra konkrečiai surašyti nusikalstamų veikų požymiai iš ko kildina padarytą žalą. Iššvaistė, padarant žalą UAB „D“, kuri nebuvo moki toliau tęsti ir vykdyti veiklą, ir negalėjo grąžinti paraminės sumos. Veikė kaip bendrininkai ir automatiškai yra solidarioji skolininkų pareiga. Paliks teismui vertinti ar kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje. Bet jis pagal ikiteisminio tyrimo byloje surinktus duomenis mano, ir kas leidžia pagrįstai įtarti, kad bendrai veikdami, pasidalinę vaidmenis, tyčia iššvaistė didelės vertės svetimą turtą ir padarė UAB „D“ didelę žalą, kuriai NMA pagal 2011-05-27 d. paramos sutartį buvo išmokėjusi paramos 381 280,88 eurų, ir vėliau buvo priimti sprendimai dėl veiklos nevykdymo atitinkamai sumai, ką išsamiai citavo pristatydamas klausimą už padarytus pažeidimus. Vienas iš pažeidimų – kad turtas buvo perleistas. Buvo padaryti ir kiti pažeidimai, kurie jau buvo pagarsinti. Suma nėra ginčo suma, nes tokia suma – 381 280,88 eurų – yra konkreti tiksli paramos suma, kuri buvo išmokėta. Tai yra žalos suma, padaryta agentūrai. Išskyrus paramą kitam paramos gavėjui, kuris būtų įgyvendinęs verslo planą, vykdęs projekte numatytą veiklą, sukūręs darbo vietas, kūręs konkurencingumą, būtų paramą panaudojęs tinkamai. Šiuo atveju parama nebuvo panaudota tinkamai ir pagal reglamentus tokią paramą jie turi susigrąžinti. Neturi kitokių duomenų, ar galėjo UAB „D“ veikla nutrūkti dėl objektyvių priežasčių, ne dėl nusikalstamų veikų, kaip tik ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis.

Pirmas mokėjimo prašymas buvo 192 641,11 eurų sumai, kuris paramos gavėjui buvo išmokėtas 2012-07-17 dieną; pagal antrą mokėjimo prašymą 2012-12-07 dieną paramos gavėjui buvo išmokėta 76 092,47 eurų; pagal trečią mokėjimo prašymą 2014-01-29 dieną išmokėtą 101 958,06 euro. Papildomai 2014-04-11 dieną buvo išmokėta 10 589,23 eurai. Tai yra bendra išmokėta paramos suma, kuri yra įvardinta ir įsiteisėjusiame sprendime, ir kreditoriniame reikalavime, kuri pareikšta ir civiliniame ieškinyje. 2014, 2015 metais su ieškiniu į teismą tam, kad parama būtų sugrąžinta, nesikreipė, nes turi kitą procedūrą. Įtarus pažeidimą yra pažeidimo administravimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-80, kur numatyta, kad įtarus pažeidimą yra atliekamas pažeidimo tyrimas. Įtarus pažeidimą buvo atliekamas pažeidimo tyrimas, atstovai turbūt yra matę NMA sprendimą, kadangi suma yra didesnė nei 50 000 eurų, tada turi gauti pritarimą iš Žemės ūkio ministerijos. Atlikus tyrimą, nustačius pažeidimą, kuriuos pagarsino jau ne vieną kartą, buvo pateikta medžiaga Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). ŽŪM pritarus, buvo priimtas sprendimas dėl paramos susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo. Vėliau buvo paskelbta bankroto procedūra ir atitinkamai sumai buvo pateiktas kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei bankroto procese. Su tais nutarimais, kurie yra byloje, nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl to, kad prokuroras neįžvelgė nusikalstamos veikos, kad parama buvo gauta sukčiavimo būdu, kad neteisėtai buvo pirkti miško ruošos darbų traktoriai ir t.t., yra susipažinę. NMA civiliniame ieškinyje yra aiškiai pasisakyta dėl pinigų iššvaistymo. Mano, jog ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad M. L., R. V. ir K. Š., bendrai veikdami, pasidalinę vaidmenimis, tyčia iššvaistė didelės vertės svetimą turtą ir bendrovei „D“ padarė didelę žalą, kuriai pagal NMA paramos sutartį išmokėjo 381 280, 88 eurų. Šioje vietoje projektas nebuvo įgyvendintas: nutraukta veikla, perleista technika. Tai laikytina sunkiu pažeidimu ir toje vietoje jų administracinis sprendimas, kuris buvo priimtas, yra visai tai sumai. Šiuo atveju sprendimas buvo priimtas susigrąžinti visą paramą ir nutraukti paramos sutartį. Pagal jų administracinį procesą, jeigu nėra jokio ikiteisminio tyrimo, parengiamas individualus teisės aktas, sprendimas, kartu išsiunčiamas skolos raštas, nustatant terminą per kiek turi grąžinti jiems paramą. Jeigu neįvyksta administracinis ginčas, tai reiškia jų administracinis sprendimas nebūna apskųstas. Tada, negrąžinus paramos per nustatytą terminą, jie kreipiasi į teismą dėl sumos priteisimo ir teismo sprendimą teikia antstoliui dėl išieškojimo. Jeigu vyksta ikiteisminis tyrimas, tai reiškiamas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje, atstovauja teismuose, ir yra teisminės praktikos, kai sumos yra priteisiamos, tiek ir solidariai, ir tada išduodamas vykdomasis raštas, kurį pateikia antstoliui. Šiuo atveju yra kitaip, nes jau išieškoti iš UAB „D“ nėra galimybės, nes įmonė yra išregistruota. Taip pat yra buvę atvejai, kuomet bankroto procese jiems nepavyko išieškoti, o vyko baudžiamoji byla, pateikiant civilinį ieškinį, ir buvo priteista, ir labai panašiu atveju jau yra pateikę antstoliui vykdomąjį raštą. NMA neturi tokios galimybės imtis veiksmų areštuoti žemės ūkio techniką, įsigytą už NMA skirtos paramos pinigus. Yra teismo išaiškinimas, CPK yra numatyti tam tikri atvejai ir galimybė areštuoti tik pinigines lėšas, o vėliau, kai priimamas sprendimas, jie gali taikyti laikinas apsaugos priemones po sprendimo priėmimo. Šiuo atveju iš karto atsirado bankrotas, o kai vyksta bankrotas – atsiranda kitos procedūros.

NMA Panevėžio skyriui 2010 m. lapkričio 11 d. pareiškėjos UAB „D“ direktorius M. L. pateikė paraišką Nr. 3VK-KP-10-2-003762-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklės (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) patvirtinimo“. Pateikta fizinė paraiškos byla.

2011 m. gegužės 27 d. su UAB „D“, atstovaujamos direktoriaus M. L. buvo pasirašyta Paramos sutartis projektui „UAB „D“ durpių gavybos verslo plėtra“ įgyvendinti. Paramos sutartį pasirašė UAB D direktorius M. L., patvirtinta įmonės antspaudu. Paramos sutarties 1.1 papunkčiu Paramos gavėja įsipareigojo įgyvendinti projektą „UAB „D“ durpių gavybos verslo plėtra“ Nr. 3VK-KP-10-2-003762-PR001 (toliau – Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.

2012 m. gegužės 30 d. UAB „D“ pateikė NMA Panevėžio skyriui mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KP-10-2-003762-MP001, pagal kurį NMA 2012 m. liepos 17 d. Paramos gavėjai išmokėjo 192 641,11 Eur paramos sumą už investicijas (verslo planas, traktorius „Z. F.“ 135, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktorius „Z. F.“ 135, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), augmenijos smulkintuvas MIDIFORST dt, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabalinių durpių kasimo kasetė JSM01, kanalų raustuvas, sraigtinis paviršiaus lygintuvas RT-6,0 TT, gamyklinis Nr. 28368, traktorinės puspriekabės VF11T (4 vnt.) (gamyklinis Nr. V6212, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)., gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gamyklinis Nr. V6012, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Mokėjimo prašymas Nr. 3VK-KP-10-2-003762-MP001 pasirašytas UAB „D“ direktoriaus M. L., patvirtintas UAB „D“ antspaudu. Pastaba, minėtame mokėjimo prašyme yra įrašas ranka t. y. „įrašyta lapų skaičius įgaliotas atstovas J. V. 143 lapai“, parašas.

2012 m. rugpjūčio 29 d. UAB „D“ pateikė NMA Panevėžio skyriui mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KP-10-2-003762-MP002, pagal kurį NMA 2012 m. gruodžio 7 d. Paramos gavėjai išmokėjo 76 092,48 Eur Eur paramos sumą už investicijas (durpynų paruošimo įrenginys MIDIFORST DT200 „Drago“, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), frezos KPF 9.2C8 (2 vnt.), vartytuvas KRL-9.5, šaknų ir kelmų surinkiklis KPK-3, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Mokėjimo prašymas Nr. 3VK-KP-10-2-003762-MP002 pasirašytas UAB „D“ direktoriaus M. L., patvirtintas UAB „D“ antspaudu. Pastaba, minėtame mokėjimo prašyme yra įrašas ranka t. y. „83 lapai įgaliotas atstovas J. V.“, parašas.

2013 m. balandžio 30 d. UAB „D“ pateikė NMA Panevėžio skyriui mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KP-10-2-003762-MP003, pagal kurį NMA 2014 m. sausio 29 d. Paramos gavėjai išmokėjo 101 958,06 Eur ir 2014 m. balandžio 11 d. 10 589,23 Eur paramos sumą už investicijas (pneumatinis surinkiklis SA-200-MIC, traktorius (2 vnt.)). Mokėjimo prašymas Nr. 3VK-KP-10-2-003762-MP003 pasirašytas UAB „D“ direktoriaus M. L., patvirtintas UAB „D“ antspaudu.

Už verslo plano parengimo išlaidas išmokėta 1882,53 Eur paramos suma, o bendra suma už verslo plano parengimą su PVM t. y. 3504,40 Eur. Kai išmokama parama, PVM nekompensuojamas ir pritaikomas intensyvumas, todėl yra išmokėta paramos suma yra 1882,53 Eur. Verslo planą parengė konsultavimo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria buvo pasirašyta sutartis, ir kuri išrašė PVM sąskaitas – faktūras už suteiktas paslaugas. Buvo pateikta metinė ataskaita už 2012 metus. Matyti, kad planuota buvo 175 000 Eur pardavimų, pasiekta – 119 602,06 Eur, rodiklis nepasiektas, pasiektas darbuotojų skaičius, tačiau sankcija nebuvo taikoma, nes dirbo ne pilnus metus ir dar nebuvo baigtas projektas. Įgyvendinus projektą, pateikus galutines ataskaitas, daugiau jokių kitų projekto metinių ataskaitų, nors privalėjo jas teikti, pvz. už 2014, 2015 metus, iš paramos gavėjo nebuvo pateikta. Agentūra yra konstatavusi pažeidimą už ataskaitų neteikimą, ir tai yra vienas iš pažeidimų, kuris yra aprašytas sprendime.

Buvo atliktos dvi patikros, atliktos dėl antro mokėjimo prašymo ir dėl trečio mokėjimo prašymo. Buvo patikrintos investicijos. Kitokių klausimų, susijusių su veiklos vykdymu, nebuvo, nes nebuvo galutinai įgyvendintas projektas. Paraiškos VIII skyriuje „Projekto finansavimo šaltiniai“ numatyta, kad I etapas bus įgyvendinamas iš skolintų lėšų, II etapas – paramos lėšomis, gautomis iš pirmo etapo, III etapas – paramos lėšomis, gautomis iš ankstesnių etapų. Įgyvendinant projektą buvo kreiptasi į paramos gavėją. Paramos gavėjas raštiškai patvirtino, kad antrasis paramos etapas bus finansuojamas iš nuosavų lėšų, t. y. kurios buvo gautos peržiūrėjus NMA paramą už pirmą etapą.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. sausio 26 d. Agentūra gavo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą „Dėl informacijos pateikimo“ (registro Nr. BR5.2-1320), kuriame nurodyta, kad Paramos gavėja 2012–2013 metais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už iš šios įmonės pasiskolintas pinigines lėšas įsigijo techniką, skirtą durpių gavybos paslaugai teikti. Pažymėtina, kad šiai technikai įsigyti Paramos gavėjai buvo skirtos lėšos pagal Paramos sutartį. Pranešime nurodoma, kad 2015 m. Paramos gavėjos turima technika buvo areštuota antstolio dėl skolų UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pagal antstolio sprendimą technikos savininku 2015 m. birželio mėn. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš tų agentūrai pateiktų mokėjimo dokumentų, kuriuos apžvelgė, negali pasakyti kas jas teikė fiziškai agentūrai, tik pagal tai, ką mato dokumentuose. Dokumentuose mato, kad mokėjimo prašymas yra pasirašytas direktoriaus M. L., ir kad jis turėjo galimybę pateikti ir galėjo tai padaryti. O dėl įgalioto atstovo, kuris nurodė „patikslintas pateikiamų dokumentų sąrašas“, tai vėliau tą įrašą galėjo atlikti įgaliotas asmuo, bet negali pasakyti kada atsirado tas įrašas. Sąrašą galėjo patikslinti jau po pateikimo. Šioje vietoje negali nei patvirtinti, nei paneigti, tik gali pasakyti, kad iš dokumento mato, kad dokumentas yra pasirašytas. O tai reiškia, kad dokumento sukūrimas ir atsakomybė jau tenka direktoriui, nes jis pasirašė ant kiekvieno lapo. Neturi tokių duomenų, kad NMA-ai būtų kilę tokių klausimų kas buvo UAB „D“ direktorius. Negali pasakyti, ar NMA tikrinosi per Registrų centrą, per kitus registrus, ar agentūra papildomai atliko sutikrinimą. Bet agentūros darbuotojas, priimdamas dokumentą, jis mato ir pasižiūri į viešai prieinamą informaciją, kas yra direktorius, pvz. juridinių asmenų registre, kad būtent tas asmuo yra direktorius, ir asmuo, kuris atvyko kaip direktorius, yra ant dokumento.

2022-11-14 akistatos tarp J. V. ir R. V. protokole nurodyta :Klausimas J. V.: ar patvirtinate savo parodymus, jog UAB „D" realiai veiklai vadovavo ir faktinis įmonės vadovas buvo direktorius M. L., o įmonės veikloje dalyvavo ir R. V.? Atsakymas: Taip savo parodymus patvirtina.Klausimas J. V.: ar patvirtinate savo parodymus, jog Jūs UAB :D" ūkinėje komercinėje veikloje bei įmonės buhalterinės apskaitos organizavime ir tvarkyme nedalyvavote, jokių sprendimų dėl ūkinės komercinės veiklos (pvz. dėl neinicijavo bei nesprendė klausimų dėl UAB "D" sutarčių sudarymo, sutarčių esminių sąlygų nustatymo, neinicijavo bei nepriiminėjo sprendimų dėl PVM sąskaitų išrašymo ir kt.), o išimtinai teikėte tik teisines paslaugas pagal sutartį kaip advokatas? Atsakymas: Taip šiuos parodymus patvirtino, kitaip būti negalėjo.Klausimas R. V.: Ar girdėjote ir supratote J. V. parodymus, ar sutinkate su jais? Atsakymas: Parodymus girdėjo, suprato, su jais sutinka.Klausimas R. V.: Ar patvirtinate savo parodymus, kad J. V. žinojo, kad turite durpyną ir jis pasiūlė durpių kasimui steigti įmonę, kuri dar pretenduotų gauti Europos Sąjungos (ES) paramą? Atsakymas: Savo parodymus patvirtino, jei tokius davė, tai patvirtina.Klausimas R. V.: Ar patvirtinate savo parodymus, kad Jūs UAB „D“ steigime nedalyvavote, jos steigėjai, Jūsų žiniomis, yra M. L. ir J. V.?Atsakymas: Taip patvirtino parodymus, jis steigime tikrai nedalyvavo, bet kas buvo steigėjai nežino, jo manymu juo(steigėju) buvo M. L., o J. V. greičiausiai teikė teisines paslaugas steigiant, tiksliau pasakius nežino.Klausimas R. V.: ar tvirtinate savo parodymus, jog 2012-12-19 sutarties dėl 220 000 Lt paskolos Jums suteikimo sąlygas derinote su M. L. ir J. V.? Kokias konkrečiai sutarties sąlygas suderinote su J. V.?Atsakymas: Parodymus tvirtinu. Sutarties sąlygas derino su UAB „D“ atstovaujančiu J. V., kokias sąlygas derino negali prisiminti. Su M. L. sutarties sąlygas derino per J. V., nes žinojo, kad jis kaip advokatas atstovauja UAB „D“.Klausimas R. V.: Kas inicijavo bei priėmė sprendimą dėl 2012-12-19 sutarties dėl 220 000 Lt paskolos Jums suteikimo? Atsakymas: Sutartį inicijavo jis, nes jis paprašė paskolos, o kas priėmė sprendimą jis nežino, sutartį kiek pamena pasirašė J. V. advokatų kontoroje, M. L. sutarties pasirašyme nedalyvavo. Kiek pamena vėliau bendraujant su M. L. iš jo jokių pretenzijų dėl paskolos suteikimo ar grąžinimo, jis (M. L.) nesakė, tokių pretenzijų nebuvo.Klausimas R. V.: ar patvirtinate savo parodymus, jog 2013-04-04 Konsultacinių paslaugų teikimo sutartį Nr. KON2013-1, pagal kurią UAB „D“ įsipareigojo K. Š. sumokėti 27 000 Lt (7 819,74 Eur), o K. Š. – rengti ir teikti pasiūlymus dėl Bendrovės vykdomo verslo, sąlygas, ir su ja susijusių dokumentų - 2013-11-08 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą bei sąskaitą-faktūrą serija KSI Nr. 0099 pasirašėte, nes toks nurodymas buvo duotas iš J. V., kuris dėl to, kiek Jums žinoma, sutarė su M. L.? Kas inicijavo bei priėmė sprendimą dėl 2013-04-04 Konsultacinių paslaugų teikimo sutartį Nr. KON2013-1 pasirašymo? Atsakymas: Jei davė tokius parodymus, tai juos patvirtina. Jis dabar detalių negali prisiminti, kas inicijavo sutarties pasirašymą ir ruošimą nepamena.Klausimas R. V.: ar patvirtinate savo parodymus, jog derinote 2013-12-16 Konsultacinių paslaugų teikimo sutarties Nr. KON2013-2, pagal kurią UAB „D“ įsipareigojo K. Š. sumokėti 13 000 Lt (3 765,06 Eur), o K. Š. – parengti verslo planus dėl (duomenys neskelbtini) durpynų parengimo, priežiūros bei jų eksploatavimo, sąlygas ir su ja susijusių dokumentų 2014-04-16 sąskaitos-faktūros serija KSI Nr. 0102 parengimą su J. V.? Kas inicijavo bei priėmė sprendimą dėl 2013-12-16 Konsultacinių paslaugų teikimo sutartį Nr. KON2013-2 pasirašymo? Atsakymas: Parodymus patvirtino, tačiau mano, kad jis turbūt nederino sąlygų, greičiausiai tai darė K. Š., jis (R. V.) sutarčių parengimo ir derinimo aplinkybių nebeprisimena.Klausimas R. V.: Ar Jūs derinote 2013-08-22, kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties, kuria K. Š. savo kaip trečios eilės kreditoriaus 91 049,97 Lt (26 369,89 Eur) finansinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB-ei „D“, o R. V. sukūrė Bendrovei teisines pareigas - prievolę iki 2013-10-08 sumokėti kreditoriui 81 944,97 Lt (23 732,90 Eur), sąlygas, ir su ja susijusio dokumento - 2013-10-08 skolos užskaitymo akto sąlygas su J. V.? Atsakymas: Negali pasakyti, nebeprisimena. Jei su J. V. derino kokias nors sąlygas, tai galėjo būti teisiniai klausimai – t.y., ar tokia sutartis galima, ar niekam neprieštarauja. Klausimas R. V.: Ar J. V. išimtinai teikė UAB „D“ tik teisines paslaugas pagal sutartį kaip advokatas? Atsakymas: Kiek jam žinoma taip, J. V. išimtinai teikė UAB „D“ tik teisines paslaugas pagal sutartį kaip advokatas.Klausimas R. V.: Ar J. V. dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini) " ūkinėje komercinėje veikloje bei įmonės buhalterinės apskaitos organizavime ir tvarkyme, priiminėjo sprendimus dėl ūkinės komercinės veiklos (pvz. inicijavo bei sprendė klausimus dėl UAB "(duomenys neskelbtini) " sutarčių sudarymo, sutarčių esminių sąlygų nustatymo, inicijavo bei priiminėjo sprendimus dėl PVM sąskaitų išrašymo ir kt.)? Atsakymas: Kiek jam žinoma J. V. dalyvavo tik tvarkant teisinius dalykus. Jis nežino, ar J. V. dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini) " ūkinėje komercinėje veikloje bei įmonės buhalterinės apskaitos organizavime ir tvarkyme, priiminėjo sprendimus dėl ūkinės komercinės veiklos.Klausimas R. V.: Ar J. V. buvo vienas iš UAB "(duomenys neskelbtini) " faktinių vadovų, t. y. inicijavo bei priiminėjo esminius ir ūkinę komercinę veiklą ir jos kryptis nulemiančius sprendimus? Atsakymas: ar J. V. buvo faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jam nėra žinoma, jis teikė teisines paslaugas bendrovei. Kiek jam žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu buvo M. L..Klausimas J. V.: Ar supratote R. V. parodymus, ar sutinkate su jai, ar turite klausimų?Atsakymas J. V.: R. V. parodymus girdėjo, atsakymų turinį suprato, turi klausimą, susijusį su „nurodymų“ davimu, nori paklausti, kaip jis (J. V.) būtų galėjęs duoti R. V., ar kažkam kitam, privalomą nurodymą, ką nors daryti ir kokiu pagrindu tokį nurodymą galėjo duoti, iš kur būtų galėjusi būti tokia kompetencija? R. V. atsakymas: Pačių detalių dėl konsultacinių paslaugų derinimo neprisimena, gali būti, kad jas ruošė, derino K. Š., o jis buvo įgaliotas jas pasirašyti, iš ko gavo įgaliojimus neatsimena. Nurodymą jis supranta, kaip informacijos perdavimą. Informacija – tai žodinis pasakymas, prašymas pasirašyti sutartį. Būtent tą informaciją galėjo perduoti J. V., suderinęs su įmonės direktoriumi M. L.. J. V. klausimas R. V.: žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė ūkinė- komercinė veikla buvo durpių gavyba, išvežimas prekyba, o R. trumpą laiką buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavaduotoju, tai nori paklausti ar jis (M. L.) galėjo ir dalyvavo tokioje bendrovės “ (duomenys neskelbtini)“ veikloje?R. V. atsakymas: grynai ūkinėje veikloje, kas liečia buvo durpių gavybą, išvežimą ir prekybą J. V. nedalyvavo. Klausimas R. V.: Ar supratote J. V. parodymus, ar sutinkate su jai, ar turite klausimų? R. V. atsakymas: J. V. parodymus suprato, su jais sutinka, klausimų neturi. Klausimas R. V. gynėjui advokatui A. Jucevičiui: Ar Jūs turite klausimų akistatoje dalyvaujantiems asmenims? Advokato A. Jucevičiaus atsakymas: Akistatoje dalyvaujantiems asmenims klausimų neturi (b.t. 30, b. l. 157-160).

2022-10-26 akistatos tarp J. V. ir M. L. protokole nurodyta :

Klausimas M. L.: esate davęs parodymus, kad „visą realią UAB "(duomenys neskelbtini) " veiklą organizavo J. V., ir jis buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas?“ Ar patvirtinate šiuos savo parodymu: Atsakymas: Taip patvirtina, visą realią UAB "(duomenys neskelbtini) " veiklą organizavo J. V., ir jis buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Nuo pat pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo jis J. V. paprašė jo (M. L.) pabūti steigiamos įmonės savininku ir vadovu, kad ta įmonė būtų įsteigta tam, kad galėtų įsigyti durpių gavybos techniką su ES paramos lėšomis. Tokiam dalykui buvo tinkamas todėl, jog atitiko keliamus reikalavimus buvo registruotas kaime, tai buvo paramos reikalavimas. Jis pats įmonės veikloje faktiškai nedalyvavo, kadangi iš pat pradžių buvo pasakyta J., kad „man nieko realaus atsakyti ir daryti nereikės“, apart dokumentų pasirašinėjimo, gal kažkur nuvykimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis disponuoti neturėjo galimybės, tokią galimybę turėjo J. V., pas jį buvo banko kodų generatoriai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės antspaudai. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, derybose su tiekėjais nedalyvaudavo, derybose dalyvaudavo J. V..

Klausimas J. V.: ar girdėjote ir supratote M. L. parodymus? Ar sutinkate su jais? Atsakymas: M. L. parodymus girdėjo, juos suprato, su jais nesutinka. Jis pripažįsta, kad M. pažįsta, jo vienas klientas R. V. turėjo durpyną ir licencijas durpių gavybai, tačiau neturėjo įmonės, kuri tai galėtų daryti. Matydamas M. gerąsias savybes, inžinerinį išsilavinimą jis supažindino M. su R., kad būtų sinergija, vienas turi durpyną tačiau yra nedrausmingas, pameta verslą, o M. turi geras asmenines savybes ir galimybes. Todėl supažindinus juos, teikdamas teisines konsultacijas jis padėjo įsteigti įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikė teisines paslaugas. Taip pat buvo prisidėjęs finansiniu įnašu – paskola ar investicija, dabar nepamena, nes tikėjo šia įmone, manė, kad esant 5 mln. kubinių metrų durpių galima gauti finansinės naudos. Manė, kad įmonė gali būti sėkminga, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paruošusi verslo planą. Dėl elektroninės bankininkystės, kad jis darytų visus pavedimus tai iš fantastikos srities, jo veikla ne ta. Kiek pamina, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apie 10 darbuotojų, tai jis tokiu atveju turėtų dirbti finansininku, o ne advokatu, ir galų gale iš kur jis žinotų, kam kokius pavedimus daryti. Pradinėje stadijoje, kai įmonė buvo ką tik įsteigta, banko kodų generatoriai galėjo būti palikti jo kontoroje, jis nežino kiek tų generatorių iš vis buvo, nes čia ne jo kompetencijoje buvo žinoti. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas buvo jo advokato kontoroje jis nežino, nepamena, kliento pavedimu daug kas gali būti paliekama. Faktinių sprendimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje jis negalėtų niekaip priiminėti, nes jo veikla yra teisinių paslaugų teikimas, o įmonės veikla buvo durpių gavyba. Durpyne jis yra viena kartą buvęs, kai buvo NMA patikrinimas, reikėjo parodyti kokia technika įsigyta, kadangi jis buvo atsakingas už dokumentacijos pateikimą, tai jis dalyvavo patikrinime, kad teisiškai teisingai būtų aprašytas patikrinimas. Mano, kad M. negalėjo pasakyti, kad jis „faktiškai vadovavau“ bendrovei, tai tyrėjų žodžiai.

Klausimas J. V.: kokiu teisiniu pagrindu dalyvavote UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje? Atsakymas: teisinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu, klientas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su klausimo formuluote nesutiktų, jis veikoje nedalyvavo, o teikė teisines paslaugas.

Klausimas M. L.: ar girdėjote J. V. parodymus, ar juos supratote, ar sutinkate su jais?

M. L. atsakymas: J. V. parodymus supranta, su jai nesutinka. Jo supratimu, J. vadovavo įmonei, nes jis prašė pasirašyti dokumentus, jis (J. V.) jam (M. L.) pateikdavo pasirašymui dokumentus, todėl jį laikė vadovu, juo pasitikėjo ir vykdė ką jis prašė. J. V.jam atsiųsdavo parengtus dokumentus, užtikrindavo, kad viskas čia gerai, jis juo kaip draugu ir advokatu pasitikėjo, vykdė jo nurodymus. Banko generatorius ir antspaudus jis pats perdavė J. V., ir jie buvo saugomi jo advokatų kontoroje. Nuo įmonės įkūrimo visi dokumentai J. V. nurodymu būdavo perduodami jam, taip buvo ir su kodų generatoriais.

Bendras klausimas akistatoje dalyvaujantiems asmenims: ar turite vienas kitam klausimų?

M. L. atsakymas: turi klausimą J. V., ar jis turi būti atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklą ir ar jis ją vykdė?

J. V. atsakymas: klausimą suprato, kokie kaltinimai yra pareikšti M. L.jis nežino. Jo nuomone, M. L. buvo jo (J. V.) pakviestas ir supažindintas su R. V. bendros veiklos vykdymui. Jis netiki, kad M. L. padarė kažką blogo. Įmonės veikloje labai smarkiai dalyvavo R. V. ir K. Š.. Jo advokatų kontora rengė teisinius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Patikslinantis (tyrėjos) klausimas J. V.: kokie fiziniai asmenys atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiuose su Jumis ir Jūsų advokatų kontora? Atsakymas: UAB „(duomenys neskelbtini) " santykiuose su advokatų kontora atstovavo M. L.. Jis fizinio veiksmo neatsimena, tačiau mano, kad jo kontoros darbuotojai galėjo parengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo dokumentus. Tos įmonės steigėjas buvo M. L. ir jis paprašė tai padaryti. Jis neatsimena kaip, bet įvyko susitikimas ir jis supažindino M. L. su R. V.. Supažindinimas įvyko prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimą. Jo nuomone, bendrovės steigėjas buvo M. L..

M. L. klausimas J. V.: ar tikrai jis paprašė jo (J. V.) įsteigti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar jis jos norėjo, ar jis organizavo tos bendrovės veiklą, ar jis buvo atsakingas už visus pirkimus ir įmonės veiką?

J. V. atsakymas: jis gali pasakyti tik tai ką žino, jis pačio veiksmo neatsimena, bet paprašyti įsteigti įmonę galėjo tik M. L., jis negali pasakyti kiek ta įmonė vykdė veiklą, kaip ir kur, jo darbas buvo teisinių paslaugų teikimas.

J. V. klausimas M. L.: M. sakai, kad aš priiminėjau visus sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip tai fiziškai būtų galima padaryti, nes įmonėje buvo darbuotojai, buvo kita veikla, kaip jis apie ją galėjo žinoti?

M. L. atsakymas: Kaip tai fiziškai galima padaryti jis nežino, teigia tai, tuo pagrindu, kad jam (J. V.) nuo pat pradžių buvo pateiktos priemonės, turi mintyje įmonės valdymo priemonės (generatoriai ir antspaudai), ji (J. V.) per el. paštą atsiųsdavo popierius pasirašyti su nurodymais pasirašyti, jis (j. V.) jam pasakydavai ką padaryti, kai būdavo patikrinimai, ir jis (M. L.) prašė „nuimti“ jį (M. L.) nuo direktoriaus, tai tik jis (J. V.) galėjo tokius dalykus sutvarkyti, jis (J. V.) buvo atsakingas, tais faktais remiantis, jo nuomone, jis (J. V.) buvo vadovas, nes jis (M. L.) davė priemones, o jis (J. V.) jam (M. L.) duodavo nurodymus.

J. V. klausimas M. L.: tu teigi, kad buvo tik vienas UAB „D“ banko sąskaitos generatorius?

M. L. atsakymas: nežino, jis sako, tik tai, kad tą kurį turėjo atidavė J. V..

J. V. klausimas M. L.: ar atskiri, kad buvo klausimai, kuriais jis į tave kreipėsi kaip į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, dėl teisinių reikalų ir dokumentų rengimo, ir buvo atskiri klausimai dėl komercinės veiklos vykdymo? M. L. atsakymas: tokių klausimų formuluotę jis atskiria, bet jam tokių klausimų uždavinėti negali, nes jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos realiai nevykdė, todėl jis nesupranta, kodėl jam tokį klausimą užduoti.

Gynėjo adv. A. Alimo klausimas J. V.: Jūs minėjote, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " teikėte paskolą“, gal atsimenat kokia suma? Atsakymas: neatsimena tiksliai

Gynėjo adv. A. Alimo klausimas J. V.: Kokiu tikslu Jūs įmonei, kuria teikiate teisines paslaugas, suteikėte paskolą?

Atsakymas: jis dažnai tai daro, todėl kad pasidaro tampresni ryšiai su klientu, jo nauda yra ilgalaikiškesnis bendradarbiavimas ir tvirtesni ryšiai su klientu.

Gynėjo adv. A. Alimo klausimas J. V.: kodėl M. reikėjo padėti daryti pavedimus ir ar tam reikėjo generatoriaus? Atsakymas: konsultaciją dėl mokėjimo pavedimo suformavimui jis laiko teisine paslauga, ką paprašo klientas tą jis padaro. Santykiuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyti tokius pavedimus daryti galėjo M. L. ir R. V..

Klausimas J. V.: kokiu pagrindu R. V. galėjo prašyti atlikti bankinius pavedimus?

Atsakymas: jo žiniomis jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo bendrovės komercijos direktorius, todėl jo įsitikinimu jis galėjo prašyti pakonsultuoti dėl bankinių pavedimų.

Gynėjo adv. A. Alimo klausimas J. V.: ar Jūs disponavote el. pašto (duomenys neskelbtini) dėžute, gaudavote, siųsdavote laiškus?

Atsakymas: sakytų, kad neįtikėtina būtų, nes jis nesinaudoja „gmail“, atsimintų jei būtų naudojęsis.

Klausimas visiems akistatoje dalyvaujantiems asmenims: Ar turite papildymų ir klausimų?

Įtariamojo M. L. atsakymas: Papildymų ir klausimų neturi.

Gynėjo adv. A.Alimo atsakymas: Neturi klausimų.

Specialiojo liudytojo J. V. atsakymas: klausimų neturi, nori tik papildyti, kad jis kategoriškai nesutinka su teiginiu, kad jis vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir jokiai kitai, nes jis negali to daryti, jis teikė teisines paslaugas (b.t. 31, b.l. 149-153).

2021-10-27 liudytoja Z. M. savanoriškai LR BPK 98 str. tvarka pateikė (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumo (IV etapo) bylos dokumentų kopijas:

3. 2003-11-11 pranešimas Nr. 3291 – 1 lapas, (b.t. 7, b.l. 32)

4. 2004-06-28 Panevėžio apskrities viršininko įsakymas Nr. Ž-2302 – 5 lapai (b.t. 7, b.l. 33-37)

5. 2005-02-23 protokolas Nr. 10 – 1 lapas, (b.t. 7, b.l. 38)

6. 2005-02-23 žiniaraštis Nr. 10 – 1 lapas, (b.t. 7, b.l. 39)

7. 2005 m. lapkričio mėn. parengto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumo (IV etapo) projekto titulinis lapas ir aiškinamasis raštas – 5 lapai, (b.t. 7, b.l. 40)

8. 2005-12-19 Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Pasvalio rajono žemėtvarkos skyriaus protokolas Nr. P-163(1.13) – 2 lapai, (b.t. 7, b.l. 45-46)

9. 2005-12-19 piliečių dalyvavusių viešo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo rezultatų aptarime sąrašas – 1 lapas, (b.t. 7, b.l. 47)

10. 2006-04-14 PAV įsakymas Nr. Ž-1201 "Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo" ir jo priedai Asmenų, kuriems suprojektuoti žemės, miško sklypai, jų plotai ir ribos, sąrašas Nr. 1. ir Asmenų, kurie nedalyvavo projektuojant, arba atsisakė siūlomų žemės, miško sklypų sąrašas Nr. 2 – 7 lapai. (b.t. 7, b.l. 48-54)

Taip pat Z. M. pateikė 2021-10-19 faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktas su fotonuotraukomis – 6 lapai ir 1995 m. ir 2020 m. ortofoto nuotraukos – 4 lapai. (b.t. 7, b.l. 55-64).

2010-09-03 UAB "(duomenys neskelbtini) " akcininkų sąraše, kurį sudarė bendrovės steigėjas M. L. nurodyta, jog visos steigiamos UAB "(duomenys neskelbtini) " išleistos paprastosios vardinės akcijos, t.y. 100 vnt., kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt priklauso vieninteliam steigėjui M. L. (t. 2 b.l., 31).

UAB "(duomenys neskelbtini) " vienintelio akcininko M. L. 2014-06-18 ir 2014-08-06 sprendimai dėl direktoriaus paskyrimo (t. 2, b.l. 45-46).

M. L. 2016-10-12 pateikta informacija, kad jis nėra UAB "(duomenys neskelbtini) " akcininku ir direktoriumi (t. 2, b.l. 61).

2014-08-06 vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sutartis dėl UAB "(duomenys neskelbtini) " 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė 10 000 Lt, pardavimo A. Z. už 1 Lt (t. 2, b.l. 63).

2018-02-06 padaryta krata UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinėje buveinėje – pastatuose, adresu (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausančiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. 304151376), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)). Kratos metu:

- savanoriškai pateikti dokumentai viso 9 segtuvai 517 lapų ( Segtuvas Nr. 1 – 30 lapų, Segtuvas Nr. 2 – 71 lapas, Segtuvas Nr. 3 – 9 lapai, Segtuvas Nr. 4 – 14 lapų, Segtuvas Nr. 5 – 145 lapai, Segtuvas Nr. 6 – 56 lapai, Segtuvas Nr. 7 – 87 lapai, Segtuvas Nr. 8 – 84 lapai, Segtuvas Nr. 9 – 21 lapas);

- rasta ir paimta: dokumentai viso 5 segtuvai 210 lapų (Segtuvas Nr. 10 – 19 lapų, Segtuvas Nr. 11 – 88 lapai, Segtuvas Nr. 12 – 18 lapų, Segtuvas Nr. 13 – 79 lapai, Sutartis Nr. NS.12.08.14/1 – 6 lapai) ir kompiuterinė įranga (kompiuterinė laikmena TITANUM, nešiojamas kompiuteris ASUS UX305C (Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)) su įkrovimo laidu ir nešiojamas kompiuteris ASUS K52J (Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI)) su įkrovimo laidu. (b.t. 8, b.l. 35-43).

2018-05-10 apžiūros metu padarytos nešiojamų kompiuterių ASUS UX305C (Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)) ir ASUS K52J (Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI)) vidinių diskinių kaupiklių duomenų kopijos į diskinius kaupiklius. (b.t. 8, b.l. 45-49).

2018-07-10 kompiuterio Asus UX305C, FCC ID: (DUOMENYS NESKELBTINI) diskiniame kaupiklyje esančios informacijos apžiūros metu kompiuteryje buvo rasti el. pašto paskyros (duomenys neskelbtini) laiškai ir su jais susijęs turinys. Nustatyta ši, tyrimui galinti turėti reikšmės, informacija:

- 2014-02-04, 11:19 vai., iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gautame elektroniniame laiške tema (subject) „Durpynas“ nurodoma: „vakar kalbėjome apie (duomenys neskelbtini) durpynų projektą. Siunčiu papildomą informaciją. Kad neužimti vietos, nuotraukas iškirpau. Dėl kito klausimo - techniką turinčios įmonės dalyvavimas ir vieta projekte - R. P. turėtų pateikti detalius paaiškinimus atskirai“. Kartu kaip el.laiško priedai (attachments) .xlx formato rinkmena pavadinimu „Modelis su PN 2014“ ir .doc rinkmena pavadinimu „Veiklos planas“.

Rinkmenoje pavadinimu „Modelis su PN 2014“ yra devyni lapai (sheet) pavadinimais „inv“, „turtas“, „kreditai“, „gamyba“, „sales“, „cogs“, „savikaina“, „veiklos“, „pn“. Šioje rinkmenoje yra atlikti įvairūs finansiniai paskaičiavimai, kurie galimai susiję su durpių gavyba. nes pvz, lape „Sales" apskaičiuotos pardavimo pajamos iš gabalinių durpių šviesiųjų durpių ir t.t.

Rinkmena pavadinimu „Veiklos planas“ yra 10 lapų dokumentas, pavadinimu „T. B. ir (duomenys neskelbtini) durpynų eksploatavimo ir priežiūros planas“. Nurodoma, kad plano esmė „Į. B. ir (duomenys neskelbtini) durpynus, pasinaudojant UAB “ (duomenys neskelbtini) ” turima pilnai sukomplektuota durpynų eksploatavimo ir priežiūros technika, vykdyti durpių gavybą ir realizaciją, durpynų priežiūros ir remonto darbus“.

Šis el. laiškas siunčiamas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), o R. P. atsiųsta jo kopija (Cc). Šio el. laiško išklotinė su priedais atspausdinama ir pridedama prie apžiūros protokolo (priedai Nr.1.1 - 1.3);

- 2014-02-24, 14:49 vai., iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) (K. S. gautame laiške, tema (subject) „padėtis“ be kita ko rašoma „Ar tu ištraukinėji Agd iš susidariusios padėties? Planą, kaip tai galima padaryti ir neparankiausiu scenarijumi (be durpyno R. - asmeninis bankrotas) siunčiau. Ten pinigai irgi daugiau ar mažiau susidėlioja, atsižvelgus į durpių pardavimą;“ Pasirašo K. Šio el. laiško išklotinė atspausdinama ir pridedama prie apžiūros protokolo (priedas Nr.2); (b.t. 8, b.l. 56-78)

2018-07-30 kompiuterio Asus UX305C, FCC ID: (DUOMENYS NESKELBTINI) apžiūros metu buvo rasti el. pašto paskyros (duomenys neskelbtini)aiškai ir su jais susijęs turinys. Nustatyta ši, tyrimui galinti turėti reikšmės, informacija:

2012-09-25, 10:37 val., iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gautame elektroniniame laiške tema (subject) „D“ nurodoma: „mums verkiant reikia EB Sertifikatu irangai: 1 Durpynu paruosimo įrenginiui M. D. 200dt 2. Šaknų ir kelmų surinkėjui techninės specifikacijos įrangai; 1 Durpynu paruosimo įrenginiui M. D. 200dt 2. Šaknų ir kelmų surinkėjui Komercinio pasiūlymo dviem Pneumatiniams durpių surinkėjams“. Šis el.laiškas adresuotas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), o R. P. atsiųsta jo kopija (Cc) Šio ei. laiško išklotinė atspausdinama ir pridedama prie apžiūros protokolo (priedas Nr. 1);

2014-03-12. 11:54 val., iš R. P. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) siųstame laiške B. F. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), tema (subject) „RE: Pavedimas K. matomas ankstesnis susirašinėjimas tarp šių asmenų:

- 2014-03-12, 10:00 val. R. P. teiraujasi kiek dar pinigų yra UAB „ (duomenys neskelbtini) “ sąskaitoje, ir prašo padaryti 2000 Lt pavedimą K.

- 2014-03-12, 11:53 val., B. F. atsako į minėtą laišką, kad K. pavedimą padarė, o UAB „(duomenys neskelbtini) sąskaitoje yra 7884,89 Lt.

Šio el. laiško išklotinė atspausdinama ir pridedama prie apžiūros protokolo (priedas Nr.2); (b.t. 8, b.l. 52-55)

2019-10-22 ir 2020-10-09 apžiūros protokoluose nurodyta, kad apžiūrėti UAB “D” vykdytų pirkimų dokumentai, kurie buvo pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Agentūra) :

Bendrovės direktoriaus M. L. 2012-02-13 įsakymu pirkimų, vykdomų pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ organizatoriumi paskiriamas M. L.. (žr. 2019-10-22 apžiūros protokolo priedą Nr. 1.1)

1. Dėl sraigtinio paviršiaus lygintuvo pirkimo

1.1 Bendrovės direktoriaus M. L. pasirašytu 2012-02-16 prašymu dėl pasiūlymo pateikimo, Bendrovė kreipiasi į OU „(duomenys neskelbtini)“ (Estija), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikti pasiūlymą sraigtiniam paviršiaus lygintuvui įsigyti. (Apžiūros protokolo priedai Nr. A-l.1.1 - A- 1.1.3)

1.2 OU „(duomenys neskelbtini)“ 2012-03-26 komerciniu pasiūlymu siūlo Bendrovei įsigyti Suokone sraigtinį paviršiaus lygintuvą RT-6.0 TT. Kaina be PVM 45‘000 Eur. Pasiūlymą pasirašo direktorius A. K.. (Apžiūros protokolo priedas Nr. A-l.2.1)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-03-26 komerciniu pasiūlymu Nr. 12.03.26-1 R siūlo Bendrovei įsigyti „Sraigtinį paviršiaus lygintuvą RT-600 TT“. Kaina be (duomenys neskelbtini)000 Lt. Pasiūlymą pasirašo direktorius R. P.. (Apžiūros protokolo priedas Nr. A-1.2.2)

1.3 2012-04-10 Tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymoje Nr. 4, pasirašytoje M. L., pirkime pavadinimu „Sraigtinis paviršiaus lygintuvas“, tinkamiausiu tiekėju pripažinta OU „(duomenys neskelbtini)“, kurios pasiūlyta kaina 155‘376 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo nepateikė Pirkime tiekėjų apklausa vykdyta raštu. (Apžiūros protokolo priedas Nr. A-1.3)

1.4 2012-04-10 Bendrovė (atstovas M. L.) ir OU „(duomenys neskelbtini)“ (atstovas A. K.) sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. 12-04-10/1, pagal kurią OU „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei parduoda „sraigtinį paviršiaus lygintuvą RT-6.0 TT“. Jo kaina 45‘000 Eur (PVM netaikomas). (Apžiūros protokolo priedas Nr. A-1.4)

1.5 Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2012-06-15 Prekių, paslaugų ar darbų pirkimų tikrinimo klausimyne (apklausai) nurodoma, kad „įvertinus pateiktus pirkimo dokumentus, galima teigti, kad apklausa atlikta tinkamai“. Dokumentą pasirašo atsakingas TERPAS tarnautojas R. P. ir TERPAS vedėjas A. V.. (Apžiūros protokolo priedas Nr. A-1.5)

2. Dėl kanalu raustuvo pirkimo

2.1 OU „(duomenys neskelbtini)“ 2012-04-10 komerciniu pasiūlymu siūlo Bendrovei įsigyti naują ir nenaudotą kanalų raustuvą. Kaina be PVM 14‘480 Eur. Pasiūlymą pasirašo direktorius A. K.. (Apžiūros protokolo priedas Nr. A -2.1)

2.2 2012-04-10 Tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymoje Nr. 3, pasirašytoje M. L., pirkime pavadinimu „Kanalų raustuvas“, tinkamiausiu tiekėju pripažinta OU „(duomenys neskelbtini)“, kurios pasiūlyta kaina 49‘497,75 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodomos kaip apklausti, tačiau pasiūlymo nepateikę tiekėjai. Pirkime tiekėjų apklausa vykdyta žodžiu. (Apžiūros protokolo priedas Nr. A - 2.2)

2.3 2012-04-10 Bendrovė (atstovas M. L.) ir OU „(duomenys neskelbtini)“ (atstovas A. K.) sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. 12-04-10/1, pagal kurią OU „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei parduoda „kanalų raustuvą“. Jo kaina 14‘480 Eur su PVM (PVM netaikomas). (Apžiūros protokolo priedas Nr.A-2.3)

2.4 Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2012-06-15 Prekių, paslaugų ar darbų pirkimų tikrinimo klausimyne (apklausai) nurodoma, kad „įvertinus pateiktus pirkimo dokumentus, galima teigti, kad apklausa atlikta tinkamai“. Dokumentą pasirašo atsakingas TERPAS tarnautojas R. P. ir TERPAS vedėjas A. V.. (Apžiūros protokolo priedas Nr. A-2.4)

3. Dėl traktorių pirkimo

3.1 2012-03-14 Tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymoje Nr. 7, pasirašytoje M. L., pirkime pavadinimu „Traktorius“, tinkamiausiu tiekėju pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pasiūlyta kaina 371‘800 Lt be PVM už 2 vnt. Daugiau tiekėjų neapklausta. Pirkime tiekėjų apklausa vykdyta žodžiu. (Apžiūros protokolo priedas Nr. A-3.1)

3.2 2012-04-10 Bendrovė (atstovas M. L.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovas R. P.) sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. 12-03-15/3, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei parduoda „du naujus ir nenaudotus traktorius Z. F. 135. Abiejų kaina 449‘878 Lt su PVM (371‘800 + 78‘078 PVM). (Apžiūros protokolo priedas Nr. A-3.2)

Duomenų apie Agentūros atliktą šio pirkimo vertinimą neturima.

Bendrovės direktoriaus M. L. 2012-05-30 įsakymu pirkimų, vykdomų pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ organizatoriumi paskiriamas M. L.. (žr. 2019-10-22 apžiūros protokolo priedą Nr. 2.2)

1. Dėl šaknų ir kelmų surinkėjo pirkimo

1.1 2012-07-13 Tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymoje Nr. 13, pasirašytoje M. L., pirkime pavadinimu „Šaknų ir kelmų surinkėjas“, tinkamiausiu tiekėju pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pasiūlyta kaina 70‘800 Lt be PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodomos kaip apklausti, tačiau pasiūlymo nepateikę tiekėjai. Pirkime tiekėjų apklausa vykdyta žodžiu. (Apžiūros protokolo priedas Nr. B-l. 7)

1.2 2012-07-13 Bendrovė (atstovas M. L.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovas R. P.) sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. 12-07-13/R-2, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei parduoda „naują ir nenaudotą šaknų ir kelmų surinkėją KPK-3“. Jo kaina 85‘668 Lt su PVM (70‘800 + 14‘868 PVM). (Apžiūros protokolo priedas Nr. B-l. 2)

1.3 Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2012-09-05 Prekių, paslaugų ar darbų pirkimų tikrinimo klausimyne (apklausai) nurodoma, kad „įvertinus pateiktus pirkimo dokumentus, galima teigti, kad apklausa atlikta tinkamai“. Dokumentą pasirašo atsakingas darbuotojas R. P. ir skyriaus vedėjas K. U.. (Apžiūros protokolo priedas Nr. B-l.3)

Bendrovės direktoriaus M. L. 2013-02-15 įsakymu pirkimų, vykdomų pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ organizatoriumi paskiriamas M. L.. (Apžiūros protokolo priedas Nr. C. 3)

4. Dėl pneumatiniu surinkėjų durpių surinkimui pirkimo

4.1 Bendrovės direktoriaus M. L. pasirašytu 2013-02-15 prašymu dėl pasiūlymo pateikimo, Bendrovė kreipiasi į OU „(duomenys neskelbtini)“ (Estija), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikti pasiūlymą įsigyti du pneumatinius durpių surinkėjus durpių surinkimui. (Apžiūros protokolo priedai Nr. C-4.1.1 - C-4.1.3)

4.2 OU „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-10 komerciniu pasiūlymu siūlo Bendrovei įsigyti „du vakuuminius durpių surinkėjus SA-200-MIC“. Kaina 144‘000 Eur be PVM už abu. Pasiūlymą pasirašo direktorius A. K.. (Apžiūros protokolo priedas Nr. C-4.2)

4.3 2013-03-15 Tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymoje Nr. 14, pasirašytoje M. L., pirkime pavadinimu „Pneumatinis surinkėjas“, tinkamiausiu tiekėju pripažinta OU „(duomenys neskelbtini)“, kurios bendra pasiūlyta kaina 497‘203,2 Lt be PVM už 2 vnt. Kiti tiekėjai pasiūlymų nepateikė. Pirkime tiekėjų apklausa vykdyta raštu. (Apžiūros protokolo priedas Nr. C- 4.3)

4.4 2013-04-05 Bendrovė (atstovas M. L.) ir OU „(duomenys neskelbtini)“ (atstovas A. K.) sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. (nenurodomas), pagal kurią OU „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei parduoda „naujus ir nenaudotus du pneumatinius surinkėjus SA-200-MIC“. Jų kaina 144‘000 Eur (PVM netaikomas). (Apžiūros protokolo priedas Nr. C-4.4)

4.5 Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio skyriaus 2013- 05-10 Prekių, paslaugų ar darbų pirkimų tikrinimo klausimyne (apklausai) nurodoma, kad „įvertinus pateiktus pirkimo dokumentus, galima teigti, kad apklausa atlikta tinkamai“. Dokumentą pasirašo atsakingas darbuotojas R. P. ir Skyriaus vedėjas J. P.. (Apžiūros protokolo priedas Nr. C-4.5)

5. Dėl teleskopinio krautuvo pirkimo

5.1 Bendrovės direktoriaus M. L. pasirašytu 2013-02-15 prašymu dėl pasiūlymo pateikimo, Bendrovė kreipiasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikti pasiūlymą įsigyti teleskopinį krautuvą. (Apžiūros protokolo priedai Nr. C-5.1.1 - C-5.1.3)

5.2 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-12 komerciniu pasiūlymu siūlo Bendrovei įsigyti teleskopinį krautuvą Faresin FH 8.40. Kaina be (duomenys neskelbtini)000 Lt. Pasiūlymą pasirašo direktorius K. (Apžiūros protokolo priedas Nr. C-5.2.1)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-12 komerciniu pasiūlymu Nr. 20130312 siūlo Bendrovei įsigyti „teleskopinį krautuvą FARESIN“. Kaina be (duomenys neskelbtini)500 Lt. Pasiūlymą pasirašo direktorius R. (Apžiūros protokolo priedas Nr. C-5.2.2)

5.3 2013-03-15 Tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymoje Nr. 13, pasirašytoje M. L., pirkime pavadinimu „Teleskopinis krautuvas“, tinkamiausiu tiekėju pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pasiūlyta kaina 225‘000 Lt be PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo nepateikė. Pirkime tiekėjų apklausa vykdyta raštu. (Apžiūros protokolo priedas Nr. C-5.3)

5.4 2013-04-05 Bendrovė (atstovas M. L.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovas E. K.) sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. P13-062-1, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei įsipareigoja parduoti naują ir nenaudotą teleskopinį krautuvą Faresin FH 8.40. Jo kaina 272‘000 Lt su PVM (225‘000 + 47‘250 PVM). (Apžiūros protokolo priedas Nr. C-5.4)

5.5 Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio skyriaus 2013- 05-10 - 2013-05-14 Prekių, paslaugų ar darbų pirkimų tikrinimo klausimyne (apklausai) nurodoma, kad „įvertinus pateiktus pirkimo dokumentus, galima teigti, kad apklausa atlikta tinkamai“. Dokumentą pasirašo atsakingas darbuotojas R. P. ir Skyriaus vedėjas J. P.. (Apžiūros protokolo priedas Nr. C-5.5)

Europol'o Jungtinės Karalystės nacionalinis skyrius pranešimu Nr. 1453574-1-2, informavo, kad jungtinės Karalystės pasų duomenų bazėje nerasta duomenų apie pasą Nr. (duomenys neskelbtini). paieška šioje duomenų bazėje parodė, kad C. G., gim. duomenys neskelbtini nebuvo išduotas joks Jungtinės Karalystės dokumentas. Jungtinės Karalystės policijos duomenų bazėse bei Jungtinės karalystės gyventojų registre nenustatyti jokie duomenys apie C. G., gim. duomenys neskelbtini (t. 10, b.l. 117-121).

Europol'o Latvijos nacionalinis skyrius pranešimu Nr. 1453574-1-3, informavo, kad Latvijoje paskelbta duomenys neskelbtini, gim. duomenys neskelbtini paieška dėl administracinių pažeidimų padarymo. C. G., gim. duomenys neskelbtini, neregistruotas Latvijos Respublikoje. Policijos registruose duomenų apie C. G., gim. duomenys neskelbtini neturima (t. 10, b.l. 122).

2020-12-10 ir 2022-07-25 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2012-12-19 R. V. nepadengtų įsiskolinimų (tame tarpe ir įsiskolinimų mokėjimų) suma iš viso sudarė 1‘683‘640,43 Eur (t. 10, b.l. 132-139).

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022-04-06 rašte Nr. (7)-1.7-2275 (gavimo reg. Nr. 0-5456) nurodyta, kad Vadovaudamasi Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198, Tarnyba 2003-11-05 panaikino leidimo Nr. 12–00 galiojimą ir išdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimą Nr. 47–03 naudoti (duomenys neskelbtini) telkinių durpių išteklius. Durpių telkinių išteklių naudojimo sutartyse bendrovei buvo nurodyta skirtuose kasybos sklypų plotuose atlikti papildomą žvalgybą, o durpių išteklius pradėti naudoti tik parengus ir patvirtinus jų naudojimo projektus. Laiku neįvykdžius šių išteklių naudojimo sutarčių sąlygų ir nepateikus argumentuoto paaiškinimo dėl sutarčių sąlygų nevykdymo, Tarnybos direktoriaus 2005-04-27 įsakymu Nr. 1-56 leidimo Nr. 47–03 galiojimas buvo sustabdytas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirto naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio papildoma žvalgyba buvo atlikta 2005 metais. Detaliai išžvalgyti durpių, tinkamų gabalinėms kuro durpėms gaminti pagal standarto LST 1141:1998 (Gabalinės kuro durpės) reikalavimus, ištekliai 86,5 ha plote (išteklių kiekis – 262 tūkst. kub. m) aprobuoti Tarnybos Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijos 2005-06-10 posėdyje (protokolas Nr. 4-13 (220). Parengtas telkinio išteklių naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektas buvo patvirtintas Tarnyboje 2006-06-01. P. G. telkinio durpių išteklių naudojimo projektą, Tarnybos direktoriaus 2006-08-30 įsakymu Nr. 1-90 buvo panaikintas leidimo Nr. 47–03 galiojimo sustabdymas.

Nuo leidimo Nr. 47–03 išdavimo iki 2012 metų II ketvirčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pertraukomis teikė Tarnybai duomenis apie tai, jog durpių gavybos iš (duomenys neskelbtini) telkinio darbai nepradėti vykdyti. Po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2012-11-22 iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, bankrutuojanti bendrovė jokių duomenų apie telkinio išteklių naudojimą neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinusi tą aplinkybę, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo durpių gavybos ir nustatyta tvarka neteikia Tarnybai duomenų apie telkinio būklę, Tarnyba 2017-04-06 įsakymu Nr. 1-92 panaikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto leidimo Nr. 47–03 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes galiojimą. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) durpių telkinys nenaudojamas (naudojimo teisė nesuteikta jokiam naudotojui). VĮ Registro centro duomenimis, į detaliai išžvalgytą (duomenys neskelbtini) telkinio plotą patenka žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Tarnyba nėra gavusi duomenų nei iš leidimų turėtojų, nei iš kitų valstybės įstaigų ar institucijų apie faktinius juridinių ar fizinių asmenų veiksmus, siekiant teisėtai ar neteisėtai išgauti (duomenys neskelbtini) telkinio durpes. (b.t. 11, b.l. 4-20).

2022-04-14 dalyvaujant specialistui V. A. J. apžiūrėti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Geologijos fonde saugoma kietųjų naudingųjų išteklių tyrimo ir karjerų projektavimo duomenys, susiję su (duomenys neskelbtini) telkiniais. 2022-04-14 apžiūros protokole nurodyta, kad:

1. Apžiūrint su (duomenys neskelbtini) telkiniu susijusius duomenis, nustatyta, kad Geologijos fondo dokumente inventorinis Nr. 8038 - G. J. personalinės įmonės "duomenys neskelbtini" 2005 m. parengtoje Biržų rajono (duomenys neskelbtini) durpių telkinio papildomos geologinės žvalgybos ataskaitoje (ištekliai skaičiuoti 2004-08-10) bei Geologijos fondo dokumente inventorinis Nr. 8763 - G. J. personalinės įmonės "(duomenys neskelbtini)" 2005 m. parengtame Biržų rajono (duomenys neskelbtini) durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projekte, 5 psl. yra identiški 1.1 pav. (duomenys neskelbtini) durpių telkinio situaciniai planai, kuriuose raudona linija yra pažymėta detaliai išžvalgytų išteklių ribos, o pilka spalva pažymėta (duomenys neskelbtini) durpių telkinio kasybos sklypo riba. (Protokolo priedas Nr. 1)

2. Geologijos fondo dokumente inventorinis Nr. 8039 - G. J. personalinės įmonės " duomenys neskelbtini " 2005 m. parengtoje Biržų rajono (duomenys neskelbtini) durpių telkinio papildomos geologinės žvalgybos ataskaitoje (ištekliai skaičiuoti 2004-10-05) 5 puslapyje ir Geologijos fondo dokumente inventorinis Nr. 8762 - G. J. personalinės įmonės " duomenys neskelbtini " 2005 m. parengtame Biržų rajono (duomenys neskelbtini) durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projekte - 6 puslapyje yra 1.1 pav. (duomenys neskelbtini) durpių telkinio situaciniai planai, kuriuose tamsiai žalia spalva pažymėta (duomenys neskelbtini) durpių telkinio kasybos sklypo riba, o prie projekto esančiame plane papildomai laužtine linija yra pažymėta projektuojamo gavybos sklypo riba. (Protokolo priedas Nr. 2)

3. Geologijos fondo dokumente inventorinis Nr. 9744 - G. J. personalinės įmonės " duomenys neskelbtini " 2007 m. parengtoje Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) durpių telkinio papildomos geologinės žvalgybos ataskaitoje (ištekliai skaičiuoti 2006-09-14) 5 puslapyje yra 1.1 pav. (duomenys neskelbtini) durpių telkinio situacinis planas, kuriame raudona linija ir juodai užštrichuojant pažymėta išteklių apskaičiavimo ploto riba. (Protokolo priedas Nr. 3)

4. Geologijos fondo dokumente inventorinis Nr. 19127 - UAB " duomenys neskelbtini " 2014 m. parengtoje Biržų ir Pasvalio rajonų (duomenys neskelbtini)durpių telkinio dalies papildomos žvalgybos ataskaitoje, 6 puslapyje yra 1.1 pav. (duomenys neskelbtini) durpių telkinio situacinis planas, kuriame nėra išryškinta papildomos žvalgybos plotas, tačiau šis plotas pažymėtas 7 puslapyje esančiame kito mastelio plane: tyrimų plotas pažymėtas žalia linija, o raudonai jame užštrichuotas apskaičiuotų detaliai išžvalgytų išteklių plotas. (Protokolo priedas Nr. 4).

Specialistas V. A. J. pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Geologijos fondo dokumentuose yra saugomi visi apžiūrėti dokumentai. Tai yra baigtinis sąrašas Geologijos fonde saugomų dokumentų, kurie yra susiję su (duomenys neskelbtini) telkinių tyrimu ir naudojimu. Visi apžiūrėti dokumentai yra rengti to paties autoriaus, tačiau skirtingų ūkio subjektų užsakymu. Tyrimų užsakovai yra nurodyti dokumentų įvaduose ir techninėse užduotyse. Papildomai tyrimai buvo atlikti tik situaciniuose planuose pažymėtuose plotuose, ir nesutampa su detaliai išžvalgytų išteklių plotų ribomis, kadangi detaliai išžvalgytų išteklių ribos buvo nustatytos iki durpių tyrimo ir naudojimo kontrolės perdavimo Lietuvos geologijos tarnybai. Kiekvienu atveju norint gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius turi būti atliekama papildoma žvalgyba ir parengiami projektai, tik esant abiem dokumentams - detalios žvalgybos ataskaitai ir naudojimo projektui - galima realiai pradėti durpių gavybą. Geologijos fondo dokumentas inventorinis Nr. 8038, dokumentas inventorinis Nr. 8763, dokumentas inventorinis Nr. 8039, dokumentas inventorinis Nr. 8762 parengti pagal UAB "(duomenys neskelbtini)" užsakymą. Geologijos fondo dokumentas inventorinis Nr. 9744 parengtas pagal V. S. užsakymą. Geologijos fondo dokumentas inventorinis Nr. 19127 parengtas pagal R. V. užsakymą.

Lietuvos geologijos tarnyba ikiteisminiam tyrimui yra pateikusi išsamius duomenis apie leidimus naudoti žemės gelmių išteklius (duomenys neskelbtini) telkiniuose. Gavyba galima tik tuose plotuose, kurie yra pažymėti situaciniuose planuose kaip kasybai (gavybai) projektuojamo sklypo riba. Pagal V. S. užsakymą detaliai išžvalgytame plote, leidimas vykdyti gavybos darbus nebuvo išduotas. Analogiškai ir pagal R. V. užsakymą detaliai išžvalgytame plote, leidimas vykdyti gavybos darbus nebuvo išduotas. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis (duomenys neskelbtini) telkinyje 2021-01-27 UAB "(duomenys neskelbtini)" yra išduotas leidimas kasybos darbams, kurio plotas 2022-04-14 pateiktame telkinių plane yra pažymėtas geltona horizontalia štrichuose (Protokolo priedas Nr. 5). Tik šiame pažymėtame plote galimi kasybos darbai. (b.t. 11, b. l. 24-45).

2021-10-11 Aplinkos apsaugos departamento rašte Nr. (16.1)-AD5-17277 nurodyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos darbuotoja vykdydama 2014-04-01 pavedimą Nr. V5-269 atlikto patikrinimą dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaravimo ir apskaičiavimo teisingumą už 2009-2013 metus pagal mokesčio mokėtojo pateiktus dokumentus, matavimai nebuvo atliekami. Remiantis įmonių pateiktais dokumentais buvo konstatuota, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius (8 000 m3 už 2013 metų III ketvirtį). Surašytas 2014-06-27 patikrinimo aktas Nr. B9-163. Vyko teisminiai procesai (2015-05-22 Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-472-320-2015). (duomenys neskelbtini) telkinio sklypų toponuotraukų, ortofotografinių žemėlapių, markšeiderinių matavimų, iš kurių būtų galima nustatyti tikslias durpių kaupų koordinates, kaupų aukštį, kaupuose esančių durpių tūrį, AAD neturi. Vykdant 2014-03-10 pavedimą Nr. V5-217 atlikti patikrinimą dėl vykdomos veiklos (duomenys neskelbtini) durpių telkiniuose 2014-05-06 buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. B9-107. Patikrinimo metu su rulete buvo apytiksliai išmatuotas naujai surinktų durpių kiekis esantis šūsnyse (II, II, VIII laukų galuose) - 10 000 m3. (b.t. 12, b. l. 4-86).

2021-10-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pasvalio skyriaus rašte Nr. 24SD-3144-(14.24.137 E.) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). teritorijoje, valstybinės žemės plotas, esantis tarp sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) durpyno dalis, kuri nėra privatizuota, nei kam nors išnuomota. 2003 m. pietinėje durpyno dalyje Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 22-91125-17380 atkurta nuosavybės teisė į 44,37 ha plotą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) piliečiui V. S.. Nuosavybės teisės atkūrimo byloje esančio 2003-03-24 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto 9 punkte įrašyta pastaba: „Kooperatinei firmai „(duomenys neskelbtini)“ išvežti iki 2004-12-31 d. iš privatizuojamo ploto Nr. 91 esančias durpių krūvas“. Byloje saugoma ir (duomenys neskelbtini) durpyno pagrindinių priemonių, mažaverčio ir gatavos produkcijos perdavimo – priėmimo 1990-01-15 akto kopija, kurioje nurodoma kad durpių kalnų savininkė tuo metu tampa Vilniaus gamybos, prekybos ir turizmo kooperatinė firma „(duomenys neskelbtini)“. Tais pačiais metais į tuometinį Pasvalio rajono Žemėtvarkos skyrių kreipėsi pilietis R. V. dėl likusios durpyno dalies privatizavimo ar išnuomavimo. Tačiau vėliau, rengiant teritorijų planavimo dokumentus (žemės reformos žemėtvarkos projektus) šiame laisvame žemės plote jam nebuvo suprojektuoti sklypai ir žemė neprivatizuota. Kitų žinių apie tai kas vykdė ūkinę veiklą durpyne nuo 1989 m. skyriuje nėra. Kupiškio durpių įmonės (duomenys neskelbtini) durpyno pagrindinių priemonių, mažaverčio inventoriaus ir gatavos produkcijos perdavimo priėmimo akte nurodyta, kad kooperatinei firmai (duomenys neskelbtini)" perduota gatava produkcija : 20 269,5 t I-os kategorijos kraiko, 218 239,9 t II-os kategorijos kraiko, 1 550,5 t komposto ir 51 m3 kelmų (b.t. 12, b. l. 92-103).

2021-10-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM rašte Nr. 1SD-2287-(7.22 E) pateikiama informacija informacija ir dokumentai :

1. Koks kilnojamas ir nekilnojamas turtas yra valstybinės žemės plote (esančiame Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duomenys neįregistruoti VĮ "Registrų centras"), kam šis turtas priklauso?

Atsakydami į klausimą, informuojame, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje, valstybinės žemės plotas, esantis tarp sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) durpyno dalis, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nėra privatizuota, išnuomota ar kaip kitaip perduota naudotis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyrius (toliau – Pasvalio skyrius) jokių duomenų apie turtą, esantį šiame valstybinės žemės plote, neturi. Pažymėtina, jog remiantis Pasvalio rajono bendrojo plano, patvirtinto 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-141 “Dėl Pasvalio miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo”, sprendiniais, ši valstybinės žemės dalis pažymėta, kaip naudingųjų iškasenų teritorijos, todėl daugiau informacijos apie šią teritoriją galėtų suteikti Lietuvos Respublikos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

2. Ar minėtame žemės plote (esančiame Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duomenys nerįegistruoti VĮ "Registrų centras"), yra 300.000 tonų neišvežtų durpių? Jei taip, kam jos priklauso?

Atsakydami į klausimą, informuojame, kad minėtame valstybinės žemės plote yra neišvežtų durpių, matyti tik iš R. V. 2003-10-16 prašymo, kuriame jis mini 300 000 t durpių, esančių šiame 42 ha plote.

3. Kam priklauso valstybinėje žemėje esantys iškastų durpių kaupai, kurių koordinatės WGS koordinatės 55.98680, 24.61507 ir 55.98703, 24.61303?

Atsakydami į klausimą, informuojame, kad 2021-10-08 nuvykus į vietą Pasvalio skyriaus specialistai nepasiekė nurodytos valstybinės žemės sklypo vietos, kurios koordinatės (WGS koordinatės duomenys neskelbtini ) buvo nurodytos reikalavime. Žemė yra klampi ir eiti bei važiuoti buvo pavojinga.

4. Kokiuose valstybinės žemės plotuose/sklypuose buvo 1990-01-15 akte nurodytos Vilniaus gamybos, prekybos ir turizmo kooperatinei firmai „(duomenys neskelbtini)“ perduotos 50.059,9 tonų durpių?

Atsakydami į klausimą, informuojame, kad Pasvalio skyriuje yra Kupiškio durpyno 1990-01-15 perdavimo akto kooperatinei firmai „(duomenys neskelbtini)“ kopija, kurioje nėra nurodyti sklypai, kuriuose buvo apie 60 000 t durpių. Tai galimas durpių kiekis visame durpyne – Pasvalio rajono ribose yra maža durpyno dalis.

5. Prašote pateikti planus ir/ar žemėlapius, kuriuose pažymėtas privatizuojamas plotas Nr.91 (dabar unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Informuojame, kad 2003 m. pietinėje durpyno dalyje Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 22-91125-17380 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) V. S.“ atkurta nuosavybės teisė į 44,37 ha plotą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) piliečiui V. S.. Nuosavybės teisės atkūrimo byloje esančio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto 9 punkte įrašyta pastaba: „Kooperatinei firmai „(duomenys neskelbtini)“ išvežti iki 2004-12-31 d. iš privatizuojamo ploto Nr. 91 esančias durpių krūvas“. Nuosavybės teisės atkūrimo byloje saugoma ir (duomenys neskelbtini) durpyno pagrindinių priemonių, mažaverčio ir gatavos produkcijos perdavimo – priėmimo 1990-01-15 akto kopija, kurioje nurodoma, kad durpių kalnų savininkė visame sklype tuo metu tampa Vilniaus gamybos, prekybos ir turizmo kooperatinė firma „(duomenys neskelbtini)“. Teikiame žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) planą (pridedama).

6. Prašote pateikti planus ir/ar žemėlapius, teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose pažymėtas minėtas neprivatizuotu valstybinės žemės plotas (esančiame Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duomenys nerįegistruoti VĮ "Registrų centras").

Informuojame, kad (duomenys neskelbtini) durpyno dalis, esanti Pasvalio r. sav. ribose, apskaityta valstybine žeme LF-178, kurios plotas 86,20 ha. Nuo 2003 m., atkūrus nuosavybės teisę į 44,37 ha (pietinė sklypo dalis) LF liko 41,83 ha. R. D. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005-10-20 raštu Nr. 4B-7.3-1142 ,,Dėl žemės, esančios išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkinių teritorijoje“ bei Lietuvos Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006-04-04 raštu Nr. 1.7-474 ,,Dėl pateiktos informacijos“, nustatyta, kad nuo 2007 m. šis valstybinės žemės plotas apskaitytas kaip neprivatizuojama žemė. Teikiame ištrauką iš Pasvalio r. sav. Daujėnų sen. Daujėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Panevėžio apskrities viršininko 2007-08-10 įsakymu Nr. Ž-3414, plano (pridedama).

Atsakydami į reikalavimo 7 ir 8 punktuose pateiktus prašymus, informuojame, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad žemės sklypas ar sklypai, reikalingas (reikalingi) žemės gelmių ištekliams ir žemės gelmių ertmėms naudoti, įgyjami, naudojami arba valdomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Žemės gelmių įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai ir žemės gelmių ertmės pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams arba žemės gelmių ertmėms naudoti.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punkte reglamentuojama, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes.

Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirtie žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ (toliau – Taisyklės), 2.2 papunktyje nustatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Taisyklių 2.4 papunktyje nustatyta, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes išduoda Lietuvos geologijos tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Taigi, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, žemės sklypai, reikalingi naudingosioms iškasenoms eksploatuoti, suformuojami ir išnuomojami asmenims, turintiems leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų apie tai, ar nagrinėjamoje teritorijoje nustatyta tvarka yra išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, taip pat Nacionalinė žemės tarnyba nėra gavusi prašymų išnuomoti šį valstybinės žemės plotą.

Atsakydami į reikalavimo 9 punkte pateiktą prašymą, informuojame, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų apie tai kas nuo 1989 m. vykdė ūkinę veiklą šiame durpyne. Prie rašto pridėti dokumentai, susiję su prašomos informacijos pateikimu. (b.t. 12, b. l. 116-142).

2021-11-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM rašte Nr. 1SD-2394- (8.52 E) nurodyta, kad papildydama savo 2021-10-18 raštą Nr. 1SD-2287-(7.22 E.) „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“, teikia informaciją apie žemės gelmių – naudingųjų iškasenų – durpių savininkus.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnio 15 punktą naudingosios iškasenos apibūdinamos kaip žemės gelmėse esančios gamtinės medžiagos, kurias galima naudoti gamyboje ar kitoms reikmėms. Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnyje reglamentuojama, kad žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Žemės gelmių įstatymo 4 straipsnio 3 punkto 3, 6, 10, 13 ir 15 dalyse nustatyta, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba) pagal kompetenciją: vykdo žemės gelmių išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo kontrolę (3 punktas); vykdo žemės gelmių išteklių apskaitą (6 punktas); išduoda, sustabdo galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą ir tikslina leidimus tirti žemės gelmes, leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir žemės gelmių ertmes (10 punktas); kaupia, saugo ir tvarko informaciją ir duomenis apie žemės gelmes (13 punktas); vykdo valstybinį žemės gelmių monitoringą (15 punktas).

Iš Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS) esančios informacijos nustatyta, kad Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje nėra išduota leidimų naudoti žemės gelmių išteklius, esančius minėtame durpyne.

Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, taip pat į tai, kad neturi daugiau jokių kitų duomenų, pagrindžiančių durpių kaupų, esančių valstybinės žemės plote (koordinatės 55.98680, 24.61507 ir 55.98703, 24.61303), Pasvalio r. sav., priklausymą kokiai nors įmonei ar asmeniui, informuoja, jog durpės pagal Žemės gelmių įstatymą nuosavybės teise yra valdomos Lietuvos Respublikos. (b.t. 12, b.l. 182-186).

2021-11-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų skyriaus rašte Nr. 21SD-3056-(14.21.137 E.) nurodyta, kad duomenų apie vykdytą ūkinę veiklą Biržų rajone (iki 2001 metų), valstybinės žemės plote, kuriame 2001 metais buvo atkurtos nuosavybės teisė į du žemės sklypus, unikalus Nr. 3(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neturime. Tuo pačiu teikiame informaciją dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo į aukščiau minėtus sklypus.

Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą K. K. bei G. K. buvo atkurtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 456ž ,,Dėl žemės sklypų, suprojektuotų Biržų rajono Vabalninko seniūnijos Anciškių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtinimo“ patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu (toliau – Projektas), kuris Lietuvos Respublikos Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 811ž ,,Dėl Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 456ž ,,Dėl žemės sklypų, suprojektuotų Biržų rajono Vabalninko seniūnijos Anciškių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtinimo“ patikslinimo“ buvo patikslintas. Vadovaujantis Projektu, buvo atliekami suprojektuotų žemės sklypų matavimai, parengtos žemės sklypų tvarkymo bylos, bei atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą piliečiams K. K. bei pilietei G. K..

Piliečiui K. K. Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 4-75287-13078 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-ietei) K. K.“ buvo atkurtos nuosavybės teisė į 116,20 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 3(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pilietei G. K. Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 4-75286-13077 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-ietei) G. K.“ buvo atkurtos nuosavybės teisė į 134,39 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Panevėžio apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Ž-4416 ,,Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypų Biržų rajone patvirtinimo, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo“ buvo leista pakeisti 116,2000 ha ploto žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 134,3900 ha ploto, žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš miškų ūkio paskirties į kitą paskirtį. (b.t. 12, b. l. 143-181).

2021-12-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriaus rašte Nr. A101-3278/21(2.5.1.14E-AD19) nurodyta, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktų duomenų bazėje esančia informacija, Vilniaus miesto Karoliniškių gatvės dalis nuo Sietyno g. iki Laisvės pr. buvo pavadinta A. P. K. vardu, vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 1996 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 101 „Dėl laisvės gynėjų, žuvusių 1991 m. sausio 13 d., įamžinimo“. Nurodytoje duomenų bazėje esantys duomenys yra informacinio pobūdžio, o oficialus pasirašytas Vilniaus miesto tarybos sprendimas bei jo rengimo dokumentai, remiantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 15 straipsniu, yra perduoti saugojimui į Vilniaus regioninį valstybės archyvą (O. M. g. 23, 10102 Vilnius). (b.t. 13, b. l. 3-7).

2021-12-28 Vilniaus regioninio valstybės archyvas raštu Nr. SP-2517 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dokumentų fonde esančio Vilniaus miesto tarybos 1996 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 101 „Dėl laisvės gynėjų, žuvusių 1991 m. sausio 13 d., įamžinimo“ ir prie jo esančių visų rengimo dokumentų lapų kopijas (Šaltinis. F. 2246, ap. 1, b. 1060, l. 50-52, b. 1064, l. 93-95). (b.t. 13, b. l. 10-19).

2022-01-03 VĮ Registrų centras raštu Nr. SP-146(4.55MR) pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos filialo registravimo dokumentų nuorašus. Šiuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pagal 199011-22 steigimo sutartį įsteigė O. V., A. V., J. A. ir Č. A.,1997-03-26 įregistruoti nauji bendrovės įstatai (b.t. 13, b. l. 22 - 79).

2022-01-04 VĮ Registrų centras raštu Nr. SP-442(4.55MR) pateikė juridinių asmenų registro išplėstinius išrašus su istorija, kuriuose pateikti duomenys apie Gamybinę-komercinę uždarąją akcinę bendrovę prekybos namai „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) ir Gamybinės-komercinės uždarosios akcinės bendrovės-prekybos namų „(duomenys neskelbtini)“ filialą (kodas (duomenys neskelbtini)). Išrašuose užfiksuota, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 1990-11-30 buvo A. V.(b.t. 13, b. l. 80-88).

2021-12-30 VSDFV Vilniaus skyrius raštu Nr. (11.4E)DV-S-123104 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje turimus dokumentus, susijusius su senatvės pensijos skyrimu A. V. ir turimus Gamybinės komercinės uždarosios akcinės bendrovės – prekybos namų „(duomenys neskelbtini)", draudėjo kodas 54021, dokumentus už 1994-1995 metus. Taip pat rašte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus yra kaupiami nuo 1994-01-01, pateiktuose dokumentuose A. K. nėra įrašytas, kaip bendrovės "(duomenys neskelbtini)" darbuotojas. (b.t. 13, b. l. 90-123).

2022-01-03 AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštu Nr. 22KR-SD-8 pateikė LR Energetikos ministerijos V. P. dujų įmonės 1993-08-10 įsakymo Nr. 129-k, kuriuo A. K. nuo 199-08-11 priimtas į darbą - Kupiškio dujų pilstymo stoties viršininko pavaduotojo pareigose, kopiją, Valstybinės įmonės „Lietuvos dujos“ firmos „Panevėžio dujos“ 1994-04-01 įsakymo Nr. 51 K, kuriuo A. K. pervestas į Panevėžio suskystintų dujų centrą, A. K. 1993 m. asmens sąskaitos (darbo užmokesčio) kortelės kopiją, Firmos „Panevėžio dujos“ Kupiškio dujų pilstymo stoties (Kupiškio DPS) darbuotojų 1994 m. darbo užmokesčio priskaitymo-išskaitymo žiniaraščių, kuriuose minima A. K. pavardė ir yra A. K. parašas, kopijas. (b.t. 13, b. l. 156-171). 2021-12-29 AB „Suskystintos dujos“ rašte Nr. 21-165 nurodyta, kad pateikiami A. K. dokumentai, tame tarpe 1994-04-01 įsakymas dėl minėto asmens paskyrimo į Kupiškio dujų pilstymo stotyje viršininko pavaduotojo pareigas bei 1994-04-01 sudaryta darbo sutartis Nr. 56 (b.t. 13, b. l. 125-154).

2021-12-30 VMI atsakyme Nr. RD-5244 nurodyta, kad Gamybinė-komercinė uždaroji akcinė bendrovė prekybos namai „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ (k. (duomenys neskelbtini)) registruota Juridinių asmenų registre 1990-11-30. Bendrovės vadovas buvo A. V. (gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)). Informacijos apie vykdomas veiklas bendrovė nėra pateikusi. Bendrovės statusas „Inicijuojamas likvidavimas“, 2006-07-28 Juridinių asmenų registrui pateiktas siūlymas dėl išregistravimo pagal Civilinio kodekso 2.70 str. Gamybinės-komercinės uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „(DUOMENYS NESKELBTINI)" mokesčių mokėtojo bylos yra sunaikintos, pasibaigus saugojimo terminui 2020-03-03 Vilniaus AVMI raštu Nr. (1.12E) 46-68 ir 2021-08-02 Vilniaus AVMI raštu Nr. 552-103 persiųstu naikinimo aktu. Pagrindas — Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100, kurios 10.14 papunktyje nustatytas mokesčių dokumentų saugojimo terminas - 10 metų. Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemoje (toliau - EDS) nėra bendrovės pateiktų dokumentų. VMI prie FM informacinių sistemų duomenimis Gamybinės-komercinės uždarosios akcinės bendrovės-prekybos namų „(duomenys neskelbtini)“ filialas (k. (duomenys neskelbtini)) Juridinių asmenų registre registruotas 1993-05-10. EDS nėra filialo pateiktų dokumentų. Informacijos apie filialo veiklą ir su minimo mokesčių mokėtojo veikla susijusių dokumentų nėra. (b.t. 13, b. l. 173-182).

2022-01-10 VMI atsakyme Nr. RD-103 nurodyta, kad Mokesčių mokėtojų registro (toliau - MMR) duomenimis, Siūlymas inicijuoti juridinio asmens gamybinės-komercinės uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ (k. (duomenys neskelbtini)) likvidavimą parengtas „Atspausdintas (Išsiųstas)“ 2006-07-28. Kadangi Juridinių asmenų registre (toliau - JAR) nebuvo įregistruotas faktas apie VMI teiktą siūlymą, siūlymas likviduoti JAR buvo perduotas programinėmis priemonėmis 2019-03-20. (b.t. 13, b. l. 183-188).

2022-01-05 VSDFV Panevėžio skyriaus raštu Nr. (7.2E) DV-S-679 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje turimus duomenis apie A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), bei Gamybinės komercinės uždarosios akcinės bendrovės-prekybos namų "(duomenys neskelbtini)" filialą, juridinių asmenų registro kodas (duomenys neskelbtini)teiktų dokumentų nuorašus. (b.t. 14, b. l. 3-83). Prie pateiktų dokumentų nuorašų yra 1994-02-21 pranešimas apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo, kuriame nurodyta, kad A. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleistas 1993-08-11 (b.t. 14, b. l. 51).

2022-01-05 UAB „Durpeta“ pateikė dokumentus, tame tarpe 1990-01-04 Kupiškio durpių įmonės ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutarties kopiją ir su ja susijusius dokumentus (b.t. 14, b.l. 90-115) bei A. K. įsidarbinimo bendrovėje dokumentus, kuriuose nurodyta, kad nuo 1980-08-01 iki 1990-04-25 A. K. dirbo Kupiškio durpių įmonėje (b.t. 14, b. l. 116-172).

2022-10-24 antstolės B. P. padėjėjo rašte Nr. S-22-171-15919 nurodyta, kad dėl 1 152,63 Eur skolos patvarkymai kredito įstaigoms areštuoti lėšas R. V.sąskaitose išsiųsti 2012-11-27, tačiau skola nėra išieškota. (b.t. 14, b. l. 174-181).

2022-10-24 antstolio V. M. padėjėjo rašte Nr. S-22-13-15898 nurodyta, kad dėl 158 060,13 Eur skolos vykdomasis dokumentas išduotas 2012-11-28, o patvarkymai kredito įstaigoms areštuoti R. V. lėšas sąskaitose išsiųsti 2013-02-11. Skola išieškota nebuvo bei 2021-12-13 priimtas nurodymas Nr. S-21-13-16582 priverstinai nurašyti pinigines lėšas (161 342,53 Eur) iš R. V. sąskaitų (b.t. 14, b. l. 183-200).

Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2018-06-18 raštu Nr. dnk1803036 ir kompiuterinėje laikmenoje (voke Nr. 1) pateikė :

- UAB „D” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaita laikotarpiu nuo 2010-11-04 iki 2016-06-15 ir informacija apie prisijungimus prie Danske Bank A/S Lietuvos filialo internetinės bankininkystės sistemos laikotarpiu nuo 2010-11-04 iki 2016-06-15.

- UAB „ (duomenys neskelbtini)" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaita laikotarpiu nuo 2010-11-04 iki 2016-06-15 ir informacija apie UAB „D”, prisijungimus prie Danske Bank A/S Lietuvos filialo internetinės bankininkystės sistemos laikotarpiu nuo 2010-11-04 iki 2016-06-15.

- (duomenys neskelbtini) pranešė, kad UAB „D", Danske Bank A/S Lietuvos filialo, sąskaitas pagal Danske eBanko pasirašytas sutartis, turėjo teisę valdyti šie asmenys: pagal 2014-07-03 dienos eBanko sutartį teisę įvesti operacijas turėjo K. Š., pagal 2015-05-28 dienos eBanko sutartį teisę įvesti operacijas turėjo A. Z., pagal 2016-11-14 dienos eBanko sutartį teisę įvesti operacijas turėjo V. G.. R. V. laikotarpiu nuo 2014-09-17 iki 2015-05- 28, buvo įrašytas į parašų ir antspaudų pavyzdžių kortelę, galėjo atlikti grynųjų pinigų operacijas banko skyriuje.

- UAB „ (duomenys neskelbtini)“, Danske Bank A/S Lietuvos filialo sąskaitas, pagal Danske eBanko pasirašytas sutartis, turėjo teisę valdyti: pagal 2011-02-25 dienos eBanko sutartį teisę įvesti operacijas turėjo R. P., pagal 2014-11-13 dienos eBanko sutartį teisę įvesti operacijas turėjo L. V., pagal 2015-01-14 dienos eBanko sutartį teisę įvesti operacijas turėjo R. V., pagal 2015-10-06 dienos eBanko sutartį teisę įvesti operacijas turėjo L. D.. Asmenys įrašyti į parašų ir antspaudų pavyzdžių kortelę, galėjo atlikti grynųjų pinigų operacijas banko skyriuje laikotarpiu nuo 2011-03-22 iki 2015-01-14 R. P., N. G.. Laikotarpiu nuo 2015- 01-14 R. P., R. K.,

Pateikiame, UAB „D”, j.k 302544612, prisijungimus prie Danske Bank A/S Lietuvos filialo internetinės bankininkystės sistemos laikotarpiu nuo 2010-11-04 iki 2016-06-15. (b.t. 15, b. l. 11-12, 13).

Danske Bank 2022-08-02 raštu Nr. 13122, papildant 2018-06-18 d. raštą Nr. dnk1803036, pateikė informaciją dėl UAB „D“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo :

- laikotarpiu nuo 2010-11-04 iki 2014-07-03 teises valdyti sąskaitą Banko skyriuje ir naudotis internetinės bankininkystės paslauga turėjo M. L.;

- nuo 2014-07-03 iki 2015-05-28 dienos teises valdyti sąskaitą Banko skyriuje ir naudotis internetinės bankininkystės paslauga turėjo K. Š.;

- nuo 2014-09-17 iki 2015-05-28 teises valdyti sąskaitą Banko skyriuje turėjo R. V.;

- nuo 2015-05-28 iki 2016-11-14 teises valdyti sąskaitą Banko skyriuje ir naudotis internetinės bankininkystės paslauga turėjo A. Z.;

- nuo 2016-11-14 dienos teises valdyti sąskaitą Banko skyriuje ir naudotis internetinės bankininkystės paslauga turėjo V. G..

Taip pat pateikta informacija, kad 2018-06-18d. rašte Nr. dnk1803036 pateikta IP ataskaita yra nekorektiška. Pridėta pataisyta IP adresu ataskaita už laikotarpį nuo 2010-11-04 iki 2016-06-15 (XLS formatu), kurioje nurodyta, kad nuo 2010-11-10 iki 2014-05-02 prie elektroninės bankininkystės buvo prisijungiama M. L. duomenimis, nuo 2014-07-03, 2014-08-08 ir 2014-10-16 trys K. Š. prisijungimai ir 2015-07-15 vienas A. Z. prisijungimas. (b.t. 15, b. l. 16-20).

2018-09-25 raštu Nr. 2018-02467 Telia Lietuva AB pranešė, kad IP adresas 81.7.101.33 nuo 2011-07-19 yra priskirtas interneto paslaugai, kuri teikiama UAB "(DUOMENYS NESKELBTINI)", į. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Tačiau patvirtinti tikslų minėto IP adreso priskyrimą remiantis srauto duomenimis galima tik už praėjusių 6 mėnesių laikotarpį, kadangi remdamiesi Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių įstatymo 65 str. ir 66 str. 5 dalimi abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo srauto duomenis saugome ne ilgiau kaip 6 mėnesius. (b.t. 15, b. l. 22).

2018-10-24 raštu Nr. 2018-02690 Telia Lietuva AB pranešė, kad IP adresas 82.135.241.141 per praėjusių 6 mėnesių laikotarpį buvo naudojamas interneto paslaugai, kuri yra teikiama Advokato J. V. kontorai. Patvirtinti fakto apie minėto IP adreso naudojimą remiantis srauto duomenimis praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nėra galimybės, tačiau 2011-06-23 kliento pasirašytuose interneto paslaugos užsakymo dokumentuose yra nurodytas tas pats IP adresas 82.135.241.141. (b.t. 15, b. l. 24).

2018-10-31 raštu Nr. S.12758 UAB CSC Telecom pranešė, kad duomenis saugo 6 mėn., todėl bendrovės informacinėse sistemoje nėra duomenų kam priklauso IP adresas 193.138.191.41 bei ar bendrovė teikė paslaugas J. V. ar/ir advokato J. V. kontorai. (b.t. 15, b. l. 25-26).

2018-10-31 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti laikotarpiu nuo 2010-11-04 iki 2016-09-15 vykusių prisijungimų prie UAB „D“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Danske duomenys. Apžiūros metu duomenys susisteminti ir sugrupuoti pagal IP adresus ir pagal prisijungimų skaičių. Taip pat interneto tinklapio „ip21ocation.com“ pagalba nustatoma interneto paslaugą teikianti bendrovė (ISP) bei BPK 97 straipsnio tvarka konkretaus paslaugos tiekėjo nurodyta tikėtina priklausomybė.

Apžiūros metu nustatyta, kad iš visų 330 prisijungimų prie sąskaitos – 306 kartus jungtasi tikėtina iš UAB (duomenys neskelbtini)“ ir advokato J. V. kontoros: 200 kartų laikotarpiu nuo 2012-04-25 iki 2015-07-15 jungtasi iš IP adreso 81.7.101.33, tikėtina priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 106 kartus laikotarpiu nuo 2011-08-03 iki 2013-04-26 – iš IP adreso 82.135.241.141, tikėtina priklausančio advokato J. V. kontorai. Banko pateikti duomenys susisteminti lentelėje, kurioje atvaizduojamas tikslus prisijungimo laikas (nuo iki), vartotojo ID, konkretaus prisijungimo IP adresas ir BPK 97 straipsnio tvarka konkretaus paslaugos tiekėjo nurodyta tikėtina jo priklausomybė (apžiūros protokolo priedas Nr. 2). Pažymėtina, kad nebuvo galimybės nustatyti tikslaus paslauga besinaudojusio asmens, nes registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesiai nuo ryšio datos (b.t. 15, b. l. 27-34).

2019-01-24 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus UAB „D“ (toliau - Bendrovė) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), esančios AB Danske banke (toliau - Bendrovės banko sąskaita) nuo 2010-11-04 iki 2016-09-15 išrašus, sulyginus juos su Panevėžio apygardos teismo 2017-10-18 raštu Nr. SD-4189 pateiktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-01 ieškiniu atsakovui UAB „D“ (su priedais), Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM (toliau - Agentūra) 2018-02-13 BPK 97 str. tvarka pateiktais projekto „UAB „D“ durpių gavybos verslo plėtra“ Nr. 3VK-KP-10-2-003762 (toliau - Projektas) dokumentais, LITEKO informacinės sistemos informacija ir kitais duomenimis, nustatyta, kad:

1. UAB „D“ Projektui įgyvendinti reikalingas lėšas skolinosi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir paskolos davėjas): 2012-04-25 sutartimi Nr. PS12.04.25 paskolos davėjas įsipareigoja suteikti 320‘250 Lt paskolą. (Priedas Nr.1.1) Ši suma tą pačią dieną pervedama į Bendrovės banko sąskaitą; 2012-04-25 sutartimi Nr. PS12.04.25/1 paskolos davėjas įsipareigoja suteikti 205‘300 Lt paskolą. Ši suma tą pačią dieną pervedama į Bendrovės banko sąskaitą; 2012-05-07 sutartimi Nr. PS12.05.07/1 paskolos davėjas įsipareigoja suteikti 204‘000 Lt paskolą; Ši suma 2012-05-08 pervedama į Bendrovės banko sąskaitą, o 2012-07-27 visa suma grąžinama paskolos davėjui; 2013-04-29 sutartimi Nr. BS13.04.29/1 paskolos davėjas įsipareigoja suteikti 497‘500 Lt paskolą. Ši suma tą pačią dieną pervedama į Bendrovės banko sąskaitą; 2013-04-30 sutartimi Nr. BS13.04.30/1 paskolos davėjas įsipareigoja suteikti 272‘250 Lt paskolą. Ši suma tą pačią dieną pervedama į Bendrovės banko sąskaitą; (Priedas Nr. 1) Anksčiau minėtos paskolų sutartys buvo pateiktos Agentūrai. Bendrovės banko sąskaitos duomenimis iš viso Bendrovė paskolos davėjui nuo 2012-07-27 iki 2014-12-31 pervedė 629 200 Lt galimai kaip paskolos gražinimą, taip pat 2013-03-14 atliko 1295 Lt mokėjimą, paskirtis „Už UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2012-05-21 SF Nr. PSP0060659. Taip pat nuo 2012-04-13 iki 2012-07-23 Bendrovė pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 1 184 228,21 Lt pagal sąskaitas faktūras, išrašytas už įsigyjamą techniką Projekte.

Susipažinus su Panevėžio apygardos teismo 2017-10-18 raštu Nr. SD-4189 pateiktu Ieškiniu nustatyta, kad Bendrovė, be anksčiau aprašytų sutarčių, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė dar dvi paskolų sutartis: 2012-03-27 sutartimi Nr. PS12.03.27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti 450‘000 Lt paskolą Bendrovei. 2013-04-13 į Bendrovės banko sąskaitą pervedama 449‘878 Lt. Bendrovė, kaip Ieškinyje nurodo paskolos davėjas, už šią paskolą atsiskaitė trimis pervedimais iš savo sąskaitos banke (2013-11-04 - 3700 Lt, 2013-11-18 - 6500 Lt, 2014-01-30 - 308000 Lt). Dalį - 2513,20 Lt - skolos paskolos davėjui 2014-01-31 grąžino įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)). Mokėjimo paskirtis - „Už UAB „D“. Trišalis sudengimas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ BPK 97 str. tvarka pateiktais duomenimis, UAB „D“ šiai įmonei už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitas faktūras (2013-10-25 Nr. 034 ir 2013-11-07 Nr. 036), tačiau 2014-01-29 Bendrovės prašymu, dalinis apmokėjimas atliktas jos kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2013-03-14 sutartimi Nr. BS13.03.14/1 paskolos davėjas įsipareigojo suteikti 110 000 Lt paskolą. Paskola buvo suteikta dalimis laikotarpyje nuo 2013-03-14 iki 2014-02-19, viso 107‘400 Lt. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-10-29 bankiniu pavedimu pervedė 5‘400 Lt įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)). Mokėjimo paskirtis - „.Už UAB D įsiskolinimą“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ BPK 97 str. tvarka pateiktais duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas 5‘400 Lt mokėjimas įskaitytas už Bendrovės įsiskolinimą už įsigytą dyzeliną pagal 2013-08-05 PVM sąskaitą-faktūrą NAF Nr. 0065630.

Susipažinus su UAB „D“, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), esančios „Danske Bank AS“ Lietuvos filiale, išrašu, nustatyta, kad: 2012-07-27 Bendrovė bankiniu pavedimu pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 000 Lt, mokėjimo paskirtis - „dalinis lėšų gražinimas pagal 2012-04-25 papildomą susitarimą Nr. PS12.0425“; 2014-04-15 Bendrovė bankiniu pavedimu pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30‘000 Lt, mokėjimo paskirtis - „.mokėjimas“. Tyrimo metu negauta duomenų, kokiu pagrindu atlikti šie mokėjimai ir ar jie įskaityti sumažinat Bendrovės įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškinyje ir Teismo sprendime šie mokėjimai neaptarti.

2. Išanalizavus Bendrovės banko sąskaitos duomenis, nustatyta, kad Bendrovė 2011-04-04 suteikė J. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) 4500 Lt paskolą, kurią J. V.. grąžino dalimis 2011-03-07 (500 Lt) ir 2011-04-19 (4000 Lt); Taip pat laikotarpiu nuo 2011-05-26 iki 2013-04-15 J. V. į Bendrovės sąskaitą pervedė viso 121 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „Paskola“. Bendrovė J. V. pervedė viso 52500 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskolos grąžinimas“. Tyrimo metu paimta paskolos sutartis, sudaryta 2010-11-05 tarp Bendrovės ir J. V., pagal kurią J. V.. Projektui įgyvendinti suteikia 100000 Lt paskolą, paskola suteikiama dalimis, kurios derinamos su Bendrovės direktoriumi. Grąžinimo terminas iki 2014-01-10, mokamos 5 proc. metinės palūkanos. 2014-03-10 susitarime dėl paskolos grąžinimo nurodyta, kad paskolos gavėjas (Bendrovė) yra skolingas paskolos davėjui (R. V.) 65500 Lt ir 12100 Lt pagal 2014-02-03 PVM sąskaitą faktūrą. Paskolos grąžinimo terminas - 2014-04-10. Įsipareigojimų užtikrinimui paskolos gavėjas pasirašo paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį.

3. Taip pat nustatyta, kad iš Bendrovės banko sąskaitos 2012-12-19 ir 2012-12-20 K. M. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaita priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini)) pervesta po 50 000 Lt (viso 100 000 Lt), mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai paskolos, sudarytos 2012-08-29 tarp R. M. ir R. V., grąžinimas už R. V.. Iš Bendrovės banko sąskaitos 2012-12-19 į O. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 62‘000 Lt mokėjimo paskirtyje nurodant „Pagal 2012-12-19 Paskolos sutartį“. Iš Bendrovės banko sąskaitos 2012-12-19 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 108‘000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant, jog tai paskolos gražinimas už R. V. pagal 2012-08-01 Paskolos sutartį. 2012-12-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžina į Bendrovės banko sąskaitą 50‘000 Lt mokėjimo paskirtyje nurodant „pinigų grąžinimas“. Pastebėtina, kad visi aukščiau aprašyti mokėjimai daromi galimai iš paramos lėšų, nes 2012-12- 10 Agentūra į Bendrovės banko sąskaitą pervedė 262‘732,10 Lt paramą pagal Projektą. Prieš šį pavedimą Bendrovės banko sąskaitos likutis buvo 145,1 Lt. Taip pat 2012-12-13 dar gautas 15‘125 Lt mokėjimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)). Per laikotarpį nuo 2012-12-10 iki 2012-12-20 daugiau įeinančių mokėjimų Bendrovės banko sąskaitoje nebuvo.

4. Taip pat susipažinus su Bendrovės banko sąskaitos išrašu, nustatyta, kad iš šios sąskaitos į M. L. (gim.(duomenys neskelbtini)) (nuo 2010-09-10 iki 2014-06-25 ėjusio Bendrovės direktoriaus pareigas) asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, per laikotarpį nuo 2010-12-20 iki 2014-04-15 buvo pervesta viso 92‘652,95 Lt, daugeliu atvejų nenurodant mokėjimo paskirties arba nurodant „mokėjimas“. Taip pat dviejų mokėjimų (2010-12-20 - 152 Lt ir 2013-01-11 - 1500,95 Lt) paskirtis įvardinta kaip darbo užmokestis. Tyrimo metu nėra paimtos jokios paskolų ar kitokios sutartys, kurių pagrindu buvo atliekami šie mokėjimai. Pažymėtina, kad M. L. 2018-10-23 įtariamojo apklausos metu parodė, kad iš Bendrovės į savo sąskaitą banke gautus pinigus jis išgrynindavo ir perduodavo J. V.. Rokiškio r. apylinkės teismas 2017-07-05 nutartimi patvirtino 2017-07-03 taikos sutartį sudarytą tarp Bendrovės ir M. L., pagal kurią išsprendžiamas ginčas, kilęs tarp šalių dėl iš ieškovo banko sąskaitos per laikotarpį nuo 2011-09-07 iki 2014-04-15 atsakovui pervestų lėšų pagrįstumo. Susitariama, kad atsakovas (M. L.) sumoka ieškovui (Bendrovei) 8‘000 Eur; (

5. Nustatyta, kad iš Bendrovės banko sąskaitos į K. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) (nuo 2014-06-25 iki 2015-03-25 ėjusio Bendrovės direktoriaus pareigas) asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, per laikotarpį nuo 2012-07-30 iki 2014-09-17 pervesta iš viso 235‘819,49 Lt. Daugeliu atvejų nurodoma mokėjimo paskirtis „paskola“ arba „.mokėjimas“, o 2014-09-17 mokėjimas, kuriuo pervedama 952,49 Lt, yra įvardijamas kaip darbo užmokestis. Tyrimo metu nėra paimtos jokios paskolų ar kitokios sutartys, kurių pagrindu buvo atliekami šie mokėjimai. Panevėžio apygardos teismas 2017-06-02 nutartimi patvirtino 2017-07-03 taikos sutartį sudarytą tarp Bendrovės ir K. Š., pagal kurią atsakovas (K. Š.) sutinka ir įsipareigoja ieškovui (Bendrovei) sumokėti 4‘500 Eur. (b.t. 15, b. l. 35-77).

2021-02-18/23 apžiūros metu apibendrinus tyrimo duomenis nustatyta, kad UAB „D“ (toliau – Bendrovė) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir paskolos davėjas) sudarė šias paskolų sutartis:

- 2012-03-27 sutartimi Nr. PS12.03.27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti 450‘000 Lt paskolą Bendrovei. Pagal sutarties 3.1 p. paskolos grąžinimo terminas nustatomas iki 2012-09-01. Pagal 3.2 p. už kiekvieną mėn. iki visos paskolos gražinimo skaičiuojamos 8 proc. dydžio metinės palūkanos. Bendrovę atstovauja ir sutartį pasirašo direktorius M. L.. (Priedas Nr.1.1) 2012-04-13 į Bendrovės banko sąskaitą pervedama 449‘878 Lt.

- 2012-04-25 sutartimi Nr. PS12.04.25 paskolos davėjas įsipareigoja suteikti 320‘250 Lt paskolą. Pagal sutarties 3.1 p. paskolos grąžinimo terminas nustatomas iki 2012-09-01. Pagal 3.2 p. už kiekvieną mėn. iki visos paskolos gražinimo skaičiuojamos 8 proc. dydžio metinės palūkanos. Bendrovę atstovauja ir sutartį pasirašo direktorius M. L.. (Priedas Nr.1.2) 320‘250 Lt suma tą pačią dieną pervedama į Bendrovės banko sąskaitą;

- 2012-04-25 sutartimi Nr. PS12.04.25/1 paskolos davėjas įsipareigoja suteikti 205‘300 Lt paskolą. Pagal sutarties 3.1 p. paskolos grąžinimo terminas nustatomas iki 2012-09-01. Pagal 3.2 p. už kiekvieną mėn. iki visos paskolos gražinimo skaičiuojamos 8 proc. dydžio metinės palūkanos. Bendrovę atstovauja ir sutartį pasirašo direktorius M. L.. (Priedas Nr.1.3) 205‘300 suma tą pačią dieną pervedama į Bendrovės banko sąskaitą;

- 2012-05-07 sutartimi Nr. PS12.05.07/1 paskolos davėjas įsipareigoja suteikti 204‘000 Lt paskolą; Pagal sutarties 3.1 p. paskolos grąžinimo terminas nustatomas iki 2012-09-01. Pagal 3.2 p. už kiekvieną mėn. iki visos paskolos gražinimo skaičiuojamos 8 proc. dydžio metinės palūkanos. Bendrovę atstovauja ir sutartį pasirašo direktorius M. L..(Priedas Nr.1.4) 204‘000 suma 2012-05-08 pervedama į Bendrovės banko sąskaitą.

Bendrovės banko sąskaitos ir Specialisto išvados duomenimis iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei nuo 2012-04-13 iki 2012-12-19 pervedė 1‘179‘428 Lt, nenurodant mokėjimo paskirties. Bendrovės banko sąskaitos ir Specialisto išvados duomenimis iš viso Bendrovė paskolos davėjui nuo 2012-07-27 iki 2012-12-19 pervedė 279‘000 Lt kaip paskolos gražinimą.

Apibendrinus nustatyta, kad Bendrovės pagal sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-19 negrąžinta paskolų, kurių grąžinimo terminai buvo pradelsti bei už kurias direktorius M. L. Bendrovės vardu įsipareigojo iki paskolų gražinimo mokėti už kiekvieną mėnesį 8 proc. dydžio metines palūkanas, suma sudarė iš viso 900‘428 Lt (l‘179‘428-279‘000) kas atitinka 260‘781, 97 Eur.

Taip pat nustatyta, kad 2010-11-05 paskolos sutartimi tarp Bendrovės ir J. V. paskolos davėjas J. V. įsipareigojo „pagal poreikį projekto Europos sąjungos finansuojamo projekto vykdymui suteikti paskolą, kurios dydis yra 100‘000 litų“. Pagal sutarties 3 p. paskolos grąžinimo terminas nustatomas iki 2014-01-10. Pagal 5 p. paskolos gavėjas moka 5 procentus metinių palūkanų. Sutartyje nėra nurodyta, kas atstovauja Bendrovę, yra tik asmens parašas. Vizualiai šis parašas panašus į M. L. parašą. (Priedas Nr.2.1)

Bendrovės banko sąskaitos ir Specialisto išvados (priedas Nr. 8, lapas 1) duomenimis iš viso J. V. Bendrovei nuo 2011-06-09 iki 2012-12-19 pervedė 105‘000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola“.

Bendrovės banko sąskaitos ir Specialisto išvados duomenimis iš viso Bendrovė paskolos davėjui J. V. nuo 2011-12-29 iki 2012-12-19 pervedė 52‘500 Lt kaip paskolos gražinimą.

Apibendrinus nustatyta, kad Bendrovės pagal sutartį su J. V. 2012-12-19 negrąžinta paskolos dalis sudarė 52‘500 Lt (105‘000-52‘500 ) kas atitinka 15‘205,05 Eur.

2012-12-19 direktorius M. L., atstovaudamas UAB "D", su R. V. (tuo metu UAB „D“ direktoriaus pavaduotoju) sudarė paskolos sutartį dėl 220 000 Lt (63 716,40 Eur) paskolos suteikimo R. V.. R. V. tuo metu turėjo 1 683 640,43 Eur kreditorinių įsipareigojimų kitiems asmenims. Pagal sutarties 2 p. paskola pervedama tokia tvarka:

- 50‘000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų pervedama į K. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), vykdant R. V. įsipareigojimus pagal 2012-08-29 Paskolos sutartį tarp R. V. ir R. M.;

- 108‘000 (šimtą aštuonis tūkstančius) litų perveda į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), vykdant R. V. įsipareigojimus pagal 2012-08-01 Paskolos sutartį tarp R. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k.(duomenys neskelbtini));

- 62‘000 (šešiasdešimt du tūkstančius) litų perveda į O. V. sąskaitą esančią Danske banke, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini).

Pagal sutarties 3 p. paskolos grąžinimo terminas nustatomas iki 2013-12-20. Pagal 5 p. paskolos gavėjas moka 5 proc. dydžio metinės palūkanos. (Priedas Nr.3.1)

Bendrovės banko sąskaitos ir Specialisto išvados (priedas Nr. 8, lapas 1) duomenimis iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), esančios AB Danske Bank A/S Lietuvos filiale,

2012-12-19 buvo pervesta 62‘000 Lt (17 956,44 Eur) į O. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, pavedimo paskirtyje nurodant „pagal paskolos sutartį“;

2012-12-19 buvo pervesta 108 000 Lt (31 278,96 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, pavedimo paskirtyje nurodant „Paskolos grąžinimas už R. V. <...> pagal 2012-08-01 Paskolos sutartį“;

2012-12-20 buvo pervesta 50 000 Lt (14 481 Eur) į K. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, pavedimo paskirtyje nurodant „paskolos grąžinimas už R. V. <...> pagal 2012-08-29 R. M. <...> ir R. V. paskolos sutartį.

Bendrovės banko sąskaitos ir Specialisto išvados duomenimis R. V. jokių mokėjimų Bendrovei neatliko, t. y. paskolos negrąžino, palūkanų nemokėjo.

2013-03-14 bendradarbiavimo sutartimi Nr. BS13.03.14/1 paskolos davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja suteikti 110‘000 Lt paskolą Bendrovei. Pagal sutarties 3.1 p. paskolos grąžinimo terminas nustatomas iki 2014-03-01. Pagal 3.2 p. už kiekvieną mėn. iki visos paskolos gražinimo skaičiuojamos 10 proc. dydžio metinės palūkanos. Bendrovę atstovauja ir sutartį pasirašo direktorius M. L.. (Priedas Nr.4.1) Pagal Šią sutartį Bendrovei galimai buvo suteikta 107‘400 Lt paskola.3

2013-04-29 bendradarbiavimo sutartimi Nr. BS13.04.29/1 paskolos davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja suteikti 497‘500 Lt paskolą Bendrovei. Pagal sutarties 3.1 p. paskolos grąžinimo terminas nustatomas iki 2013-12-25. Pagal 3.2 p. už kiekvieną mėn. iki visos paskolos gražinimo skaičiuojamos 8 proc. dydžio metinės palūkanos. Sutartyje nėra nurodyta, kas atstovauja Bendrovę, yra tik asmens parašas. Vizualiai šis parašas panašus į M. L. parašą (Priedas Nr.4.2) 2013-04-29 į Bendrovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Danske banke pervedama 497‘500 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „pagal bendradarbiavimo sutartį 13.04.29/1“.

2013-04-30 bendradarbiavimo sutartimi Nr.BS13.04.30/1 paskolos davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja suteikti 272‘250 Lt paskolą Bendrovei. Pagal sutarties 3.1 p. paskolos grąžinimo terminas nustatomas iki 2013-12-25. Pagal 3.2 p. už kiekvieną mėn. iki visos paskolos gražinimo skaičiuojamos 8 proc. dydžio metinės palūkanos. Sutartyje nėra nurodyta, kas atstovauja Bendrovę, yra tik asmens parašas. Vizualiai šis parašas panašus į M. L. parašą. (Priedas Nr.4.3). 2013-04-29 į Bendrovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Danske banke pervedama 272‘250 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „pagal sutartį Nr.BS13.04.30/1.

2014-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė:

• Priteisti iš atsakovo UAB „D“ 1‘578‘428,71 Lt (vieną milijoną penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt aštuonis litus ir 71 centą) skolos sumą, 138‘613,48 Lt (šimtą trisdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus trylika litų ir 48 centus) palūkanų, t.y. viso priteisti 1‘717‘042,19 Lt (vieną milijoną septynis šimtus septyniolika tūkstančių keturiasdešimt du litus ir 19 centų), ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

• Priteisti iš atsakovo UAB „D“ 7‘939,00 Lt (septynis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt devynis litus) sumokėto žyminio mokesčio, ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

• Priteisti iš atsakovo UAB „D“ 3025,00 Lt (tris tūkstančius dvidešimt penkis litus) teisinės pagalbos išlaidų, ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

• Priteisti iš atsakovo UAB „D“ 870 (aštuonis procentus) metinių palūkanų (sutartinės palūkanos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Panevėžio apygardos teismas 2014-04-30 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-492-252-2014 nusprendė ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovo UAB „D“, į. k. 302544612, 1‘578‘428,71 Lt (vieną milijoną penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt aštuonis litus ir 71 centą) skolos, 138 613,48 Lt (šimtą trisdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus trylika litų ir 48 centus) palūkanų, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-04-16 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 7‘939,00 Lt (septynis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt devynis litus) žyminio mokesčio ir 3‘025,00 Lt (tris tūkstančius dvidešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai. (Priedas Nr.5.1) Teismo sprendimas įsiteisėjęs bei perduotas vykdymui (b.t. 15, b. l. 78-95).

M. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31 iš viso įplaukų - 448 748,70 Lt, iš viso išlaidų 400 574,11 Lt (t. 15, b. l. 109 - 132).

Swedbank 2021-02-11 rašte Nr. SR-TS-21-158 nurodoma, kad banke nėra išlikę duomenų apie 2013-12-01 iki 2014-12-31 UAB „D“ pateiktus prašymus dėl kredito suteikimo ar laidavimo už suteikiamą kreditą, skirtą įsigyti (duomenys neskelbtini), suteikimo. Bankas nesaugo duomenų apie juridiniam asmeniui suteiktą bendro pobūdžio konsultaciją paskolos verslui suteikimo klausimais. (b.t. 15, b. l. 187).

AS „Citadele Banka“ Lietuvos filialo 2021-02-10 rašte Nr. R3-4/257E nurodoma, kad laikotarpyje nuo 2013-12-01 iki 2014-12-31 UAB „D“ dėl paskolos ar kredito suteikimo į banką nesikreipė (b.t. 15, b. l. 189).

AS „Citadele Banka“ Lietuvos filialo 2022-03-25 rašte Nr. R2-9/(duomenys neskelbtini) nurodoma, kad AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas (toliau - Banko filialas), išnagrinėjęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus reikalavimą informuoja, kad Banko duomenų bazėje yra vienintelis įrašas, jog UAB „D“, kreipėsi į Banką 2011 m. balandžio 22 d. Pastabų laukelyje nurodytas įrašas „Dėl kredito“. Banke nėra informacijos apie tai, ar minėta bendrovė teikė Bankui verslo planus, paraiškas, prašymus, nes jokie dalykiniai santykiai su ja nebuvo užmegzti. Bet kokie dokumentai (pvz. paraiškos, prašymai), Banke yra saugomi ne ilgiau 1 (vienerių) metų, jei po tokių dokumentų pateikimo nebuvo sudarytos jokios sutartys. (b.t. 15, b. l. 195).

2022-03-18 apžiūros protokole nurodyta, jog, dalyvaujant specialistui – „Swedbank“ AB Verslo klientų departamento vadovui M. S., apžiūrėta :

2014-02-04, 11:19 val., iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), o R. P. kopija (Cc) išsiųstas elektroninis laiškas tema (Subject:) „Durpynas“, kuriame nurodoma: „Sveiki, vakar kalbėjome apie (duomenys neskelbtini) durpynų projektą. Siunčiu papildomą informaciją. Kad neužimti vietos, nuotraukas iškirpau. Dėl kito klausimo - techniką turinčios įmonės dalyvavimas ir vieta projekte - R. P. turėtų pateikti detalius paaiškinimus atskirai. Mielai atsakysiu į kilusius klausimus. Pagarbiai K. Š., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“. Kartu kaip el.laiško priedai (Attachments) .xlx formato rinkmena pavadinimu „Modelis su PN 2014“ ir .doc rinkmena pavadinimu „Veiklos planas“. Atidarę rinkmeną pavadinimu „Modelis su PN 2014“ joje matome devynis lapus (sheet) pavadinimais „inv“, „turtas“, „kreditai“, „gamyba“, „sales“, „cogs“, „savikaina“, „veiklos“, „pn“. Šioje rinkmenoje yra atlikti įvairūs finansiniai paskaičiavimai, kurie galimai susiję su durpių gavyba, nes pvz. lape „Sales“ apskaičiuotos pardavimo pajamos iš gabalinių durpių, šviesiųjų durpių ir t.t. Atidarę rinkmeną pavadinimu „Veiklos planas“ matome, kad tai yra 10 lapų dokumentas, pavadinimu „T. B. ir (duomenys neskelbtini) durpynų eksploatavimo ir priežiūros planas“. Nurodoma, kad plano esmė „Į. B. ir (duomenys neskelbtini) durpynus, pasinaudojant UAB “D" turima pilnai sukomplektuota durpynų eksploatavimo ir priežiūros technika, vykdyti durpių gavybą ir realizaciją, durpynų priežiūros ir remonto darbus“. Tituliniame lape nurodyta, kad planas sudarytas 2013 metais, Vilniuje. Kokios bendrovės veikos planas pateikiamas nenurodyta, įrašytas "UAB "XXX". Laiškas ir jo priedai pridedami prie apžiūros protokolo.

2021-04-21 įtariamasis K. Š. el. paštu keturiais elektroniniais laiškais pateikė duomenis (gavimo registracijos Nr. 0-6562), kurie pridedami prie apžiūros protokolo.

- 2021-04-21, 07:33 val. K. Š. (el. pašto adresas (duomenys neskelbtini)) elektroniniame laiške tema (Subject:) “dokumentai” nurodė: “Sveiki, siunčiu verslo planą, paskaičiavimus kas buvo vykdoma su UAB "(duomenys neskelbtini)" dėl durpių briketų gamybos K. Š.” ir pateikė šias rinkmenas (Attachments:): 1) Atsakas20130215.doc; 2) briketavimas bisonlll.xls; 3) briketavimas2013.xls; 4) Modelis su PN.xls; 5) VP.doc. Atidarius rinkmenas nustatyta, kad jose yra užfiksuoti šie duomenys „Šiuo verslo planu siekiama pristatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ planą įrengti durpių briketavimo cechą, užtikrinant žaliavos – durpių tiekimą“ , „UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Durpių tiekimo sutartis yra sudaryta su UAB „D“.

- 2021-04-21, 07:50 val. K. Š. (el. pašto adresas (duomenys neskelbtini)) elektroniniame laiške tema (Subject:) “dokumentai” nurodė: “Sveiki, toliau siunčiu ką radau dėl "Sėklų" Ten su jais ėjo kalba pradžioje apie visą durpyną, bet investicijai reikalinga suma buvo per didelė. Tada kalbėjome apie mažesnę durpyno dalį - kelis sklypus. K.” ir pateikė šias rinkmenas (Attachments:): 1) 2013 05 02 santrauka BH.doc; 2) 20130522.doc; 3) Srautai be.xls; 4) Srautai.xls; 5) VP santrauka.doc; 6) savikaina BH.xls. Atidarius rinkmenas nustatyta, kad jose yra užfiksuoti šie duomenys apie dviejų sklypų priklausančių fiziniam asmeniui ir vieno , priklausančio „bankrutuojančiam UAB‘ui“, pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini) ir naujo akcininko “KŠ“ atėjimą į šią bendrovę. Dėl UAB „D“ nurodyta, kad ši bendrovė atliktų „durpių gavybos ir atvežimo paslaugą iki gamybos bazės“. Taip pat įrašyta „Panaikinti panaudą su Agrpodurpe“. Taip pat prie rinkmenų pridėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo projekto santrauka.

- 2021-04-21, 07:53 val. K. Š. (el. pašto adresas (duomenys neskelbtini)) elektroniniame laiške tema (Subject:) “dokumentai” nurodė: “Sveiki, toliau - šilauogių paskaičiavimai K. Š.” ir pateikė vieną rinkmeną (Attachments:): Silauo_durp.xls. Rinkmenoje nėra duomenų, apie tai, kokiai įmonei atlikti 2016-2028 metų laikotarpį apimantys paskaičiavimai.

- 2021-04-21, 08:07 val. K. Š. (el. pašto adresas (duomenys neskelbtini)) elektroniniame laiške be temos nurodė: “Dar buvo klausimas dėl senos durpės pardavimo iš durpyno. Kol kas man nepavyko surasti sąrašo iš kokios durpės buvo daryti visi pardavimai (naujai ar senai iškasta). Tačiau UAB "(duomenys neskelbtini) " buvo kraunamas sena durpė. K. Š.”.

Apžiūros objektai buvo pateikti specialistui M. S., kuris pateikė išvadą apie jų vertinimą.

2022-03-18 specialisto M. S. išvadoje nurodyta, kad pateiktus dokumentus gali įvertinti, kaip bankui pateiktą pirminę informaciją apie projektą, kuri naudojama tolimesnei kredito analizei. "Swedbank" AB jau daugiau kaip dešimt metų nereikalauja iš klientų verslo planų pateikimo, kadangi banko patirtis rodo, kad verslo planų kokybė yra nepakankama. „Swedbank“ AB jokių specialių reikalavimų verslo planams neturi. Pateikti dokumentai turi tradicines verslo planų dalis - aprašomąją ir finansinę, tačiau, kaip jis supranta, tai yra sąlyginės įmonės verslo planas, kuri ateityje galėtų dirbti pagal pateikiamą modelį kartu su UAB „D“. Pateikti dokumentai nėra pakankami iš banko gauti pasiūlymą, o tuo labiau paskolą. K. Š. el. laišku atsiųsti dokumentai buvo aptarti susitikimo metu, tačiau išsakius banko poziciją apie galimus finansavimo variantus ir banko rizikos mažinimą, tolesnio bendradarbiavimo nebebuvo. Panašaus pobūdžio dokumentus galėtų parengti ir banko darbuotojai, su turima kompetencija. Jo nuomone su išsamiu rinkos tyrimu tokio dokumento parengimui užtektų iki 20 darbo dienų, jei informacija pradedama ruoši be verslo specifikos išmanymo. Turint įdirbį ir duomenis apie verslo specifiką užtruktų ženklai mažiau. (b.t. 16, b. l. 1-94).

1. Swedbank, AB banko vidinėse tvarkose, galiojusiose 2013-2014 metų laikotarpiu, verslo klientams (juridiniams asmenims), besikreipiantiems į banką dėl finansavimo, įpareigojančių specialių reikalavimų dėl jų verslo planų privalomo pateikimo ar verslo planų privalomų formų nebuvo nustatyta.

2. Kadangi, kaip minėta atsakant į klausimą Nr. 1, 2013-2014 metų laikotarpiu verslo klientams (juridiniams asmenims), besikreipiantiems į banką dėl finansavimo, įpareigojančių specialių reikalavimų dėl jų verslo planų privalomo pateikimo ar verslo planų privalomų formų banke Swedbank, AB vidinėse tvarkose nebuvo nustatyta, todėl informacija, kokie duomenys turi būti paminėti klientų verslo plane, nebuvo nurodyta.

3. Verslo klientų pateiktos paraiškos 2013-2014 metų atitinkamais laikotarpiais buvo vertinamos vadovaujantis banko vidinėmis „Verslo klientų kreditavimo proceso taisyklėmis“ (galiojo viso nurodyto laikotarpio metu) ir „SSE klientų aptarnavimo nuotoliniu būdu proceso aprašymu“ (pastarasis galioja nuo 2014-06-25). Šio rašto prieduose teikiame minėtų banko vidinių tvarkų redakcijų, galiojusių nurodytu laikotarpiu, kopijas elektroniniu formatu.

4. Nurodytuoju laikotarpiu 2013-2014 metais banko darbuotojai gavo du dokumentus, kuriuose teigiama, kad jie parengti įmonės, pavadinimu „D“. Pažymėtina, kad banko vidinėse sistemose nėra informacijos, kad „D“ (į. k. 302544612) būtų šiuo metu ar būtų buvę praeityje banko Swedbank, AB klientai. Taip pat bankas nėra ir nebuvo pradėjęs formalaus verslo finansavimo svarstymo proceso pagal šio rašto punkte Nr. 3 paminėtas vidines tvarkas su įmone tokiu pavadinimu. Šio rašto prieduose teikiame banko turimų dokumentų kopijas, kuriuose teigiama, kad tai yra įmonės, pavadinimu „D“, ataskaitos ir planai.

Prie rašto pridėti: 1. Swedbank, AB „Verslo klientų kreditavimo proceso taisyklių“ redakcijos, galiojusios 2013-2014 metais, 2. Swedbank, AB „SSE klientų aptarnavimo nuotoliniu būdu proceso aprašymų“ redakcijos, galiojusios 2014 metais ir 3. Swedbank, AB turimi „D“ vardu sudaryti dokumentai: „Veiklos planas“ ir „Modelis su pn“.(b.t. 16, b. l. 97-98).

2022-04-15 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus Swedbank, AB pateiktas dokumentų kopijas, kuriuose teigiama, kad jie yra parengti įmonės, pavadinimu „D“, nustatyta, jog "veiklos planai" ir "Modelis su PN 2014) yra identiški el. pašto paskyroje (duomenys neskelbtini)esantiems iš K. Š. (el. paštas (duomenys neskelbtini)) 2014-04-02-14, 11:19 val. kaip kopija (Cc) gauto laiško priedams. Šie dokumentai apžiūrėti 2021-02-17 ir 2022-03-18 apžiūrų metu. (b.t. 16, b. l. 99-200).

Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-5308-281/2015 pagal pareiškėjos UAB „D“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo. Pareiškėja UAB „D“ 2014-11-06 teismui padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio VMI) 2014-04-22 sprendimą Nr. FR0682-218; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2014-07-15 sprendimą Nr. 69-84; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Finansų ministerijos (toliau – MGK) 2014-10-13 sprendimą Nr. S-207(7-168/2014); 4) įpareigoti Panevėžio VMI priimti naują sprendimą dėl baudos ir delspinigių neskyrimo arba baudos ir delspinigių mažinimo pareiškėjai. UAB "D" nesutiko su mokesčių administratoriaus sprendimu papildomai apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį, kuriame nurodyta, kad įmonė realiai prekių – durpių – pagal 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą neįsigijo, todėl teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota. UAB „D“ skunde nurodė, kad 2010-10-15 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė naudingųjų išteklių eksploatavimo sutartis su visais vėlesniais jos pakeitimais, kuri yra galiojanti ir vykdoma, nes jos vykdymas leidžia generuoti pajamas bankrutuojančiai įmonei ir taip atsiskaityti su kreditoriais. Sandoris dėl durpių paviršinio sluoksnio pardavimo pareiškėjai, įvykęs 2012 m. pabaigoje, yra realiai įvykęs, atsiskaityta, todėl UAB „D“ neturi kliūčių pasiimti įsigytą prekę, numatytą pagal PVM sąskaitą faktūrą. UAB „D“ 2013 m. už paviršinio durpių sluoksnio pardavimą taip pat yra gavusi pajamų, t. y. būdama durpių savininke, jas pardavinėja. UAB „D“ 2012-12-28 išrašyta PVM sąskaita faktūra įformintas durpių perleidimas, tačiau niekur nenurodoma, per kiek laiko durpės gali būti iškastos, todėl kasybos darbai šiuo atveju neturi įtakos šalių sudarytam sandoriui. UAB „D“ mano, kad mokesčių administratorius neįrodė, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir neturi teisės į PVM atskaitą. Nesutinka su MGK išvada, kad UAB „D“ 2013 m. sausio-rugpjūčio mėn. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame durpyne atliko darbus neatlygintinai. Paaiškino, kad šie darbai įvertinti 134 070 Lt sumai, PVM sąskaita faktūra neišrašyta, PVM nepriskaičiuotas ir nedeklaruotas, be to, atlikti darbai buvo skirti ne BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, o UAB „D“ naudai, norint išsivežti paviršinį durpių sluoksnį. Taigi apskaičiuoti ir deklaruoti PVM dėl šių darbų atlikimo nebuvo pagrindo.

2015-11-09 teismas priėmė sprendimą UAB "D" skundą atmesti. Teismo sprendime nurodyta, kad Panevėžio VMI, atlikusi UAB „D“ PVM apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo teminį patikrinimą už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-08-31, surašė 2014-02-28 patikrinimo aktą Nr. PAR-FR0680-159 , kuriuo papildomai nustatė 112 840 Lt PVM dėl to, kad: 2012-12-28 PVM sąskaitoje faktūroje AGR Nr. 024 nurodyta 84 684,60 Lt PVM, nors įforminta ūkinė operacija realiai neįvyko, UAB „D“ 2013 m. atliko durpyno ruošimo ir durpių gavybos darbus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tačiau neišrašė PVM sąskaitos faktūros, nepriskaičiavo ir nedeklaravo PVM. Nustatyta, kad UAB „D“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-10-15 sudarė Naudingųjų išteklių eksploatavimo sutartį, o 2010-11-02 - Sutartį dėl durpių kasimo paslaugų teikimo, kuriose susitarta, kad durpių išgavimo darbams atlikti samdoma UAB D“. 2012-04-30 Susitarime dėl durpyno laukų paruošimo papildomai susitarta dėl durpyno įrengimo darbų ir jų apmokėjimo. 2012-12-28 Susitarime dėl durpyno laukų paruošimo nurodyta, kad UAB „D“ organizuos durpių gavybą savo technika ir sąskaita, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi technikos ir resursų. 2012-12-10 UAB „D“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą AGD Nr. 003, kurioje nurodė paslaugos pavadinimą – durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos rugsėjo-gruodžio mėn., 470 556,90 Lt, iš jų PVM – 81 666,90 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus pinigais neatsiskaitė, o atliko tarpusavio užskaitą pagal 2012-12-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą AGR Nr. 024, kurioje nurodyta prekė – nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis, 487 944,60 Lt sumai, iš jų PVM – 84 684,60 Lt . Ši sąskaita užregistruota UAB „D“ apskaitoje. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla ir Vilniaus apygardos teismo 2013-03-19 nutartimi įmonei uždrausta durpių ir kitų naudingų išteklių gavyba, be to, viešai paskelbta, kad visos sutartys, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2013-02-07, nutraukiamos. Remiantis Lietuvos geologijos tarnybos pateikta informacija, UAB „D“ neturėjo išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Leidimas naudoti (duomenys neskelbtini) durpių išteklius 2003-11-25 išduotas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2013-07-03 bei 2014-02-24 apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) durpyną, nustatyta, kad durpyne dirbo UAB „D“ priklausanti technika, vykdomi durpyno ruošimo ir durpių gavybos darbai. Iš UAB „D“ pateiktos darbų suvestinės 2013 m., bendrovė 2013 m. sausio-rugpjūčio mėn. atliko įvairius durpyno ruošimo ir durpių rinkimo darbus 134 070 Lt sumai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame durpyne. UAB „D“ direktoriaus 2013-07-16 rašte nurodoma, kad bendrovė ruošė ir teberuošia durpyną durpių surinkimui ir gavybai. Bendrovė PVM sąskaitos faktūros neišrašė, PVM neskaičiavo ir nedeklaravo. 2014-04-22 Panevėžio VMI sprendimu Nr. FR0682-218 patvirtino 2014-02-28 patikrinimo aktą Nr. PAR-FR0680-159, t. y. patvirtino papildomai apskaičiuotus 112 840 Lt PVM (32 680,72 Eur), 11 456,79 Lt PVM delspinigius ir skyrė 33 852 Lt PVM baudą. 2014-07-15 VMI sprendimu Nr. 69-84 patvirtino Panevėžio VMI sprendimą. 2014-10-13 MGK sprendimu Nr. S-207(7-168/2014), išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, patvirtino VMI sprendimą. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl PVM atskaitos realizavimo sąlygų egzistavimo, būtina atsakyti į du esminius klausimus: pirma, ar egzistuoja PVM objektas, t. y. ar ūkinė operacija, už kurią sumokėtą PVM mokesčių mokėtojas siekia susigrąžinti, realiai įvyko; antra, ar yra pagrindas teigti, kad mokesčių mokėtojas yra nesąžiningas, t. y. jis į atskaitą įtraukė PVM sumą, žinodamas (turėdamas žinoti), kad jo partneris PVM į biudžetą nesumokės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2009 m. spalio 19 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-1097/2009, ir kt.). Taigi prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra šių veiksmų atlikimas: pirma, PVM mokėtojas turi prekę įsigyti ir sumokėti už ją prekės pardavėjui atitinkamą PVM sumą (pirkimo PVM); antra, sukūręs su šia preke pridėtinę vertę, prekę turi realizuoti. Pabrėžtina, kad prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas turi būti realūs, t. y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tuo atveju, jeigu nustatoma, kad PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinamas principas, jog mokesčių administratorius, norėdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti tai, jog nebuvo realaus prekių ar paslaugų teikimo kaip PVM objekto, kitaip tariant, parduodant prekes ar teikiant paslaugas nebuvo sukurta pridėtinė vertė ir kartu nėra teisės į PVM atskaitą atsiradimo prielaidos (2008 m. spalio 17 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525 – 1747/2008). Nagrinėjamoje byloje mokesčių administratorius UAB „D“ teisę į 84 685 Lt PVM atskaitą pagal 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą AGR Nr. 024 ginčija motyvuodamas tuo, kad ūkinė operacija pagal šį dokumentą realiai neįvyko. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina ir ginčo nėra, kad iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą AGR Nr. 024 įsigyta prekė – nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis – nebuvo pareiškėjos (UAB "D") dispozicijoje, nes užtruko durpių surinkimo darbai. Teismas taip pat sutiko su VMI išvada, kad UAB "D" nurodytos prekės nerealizavo. Teisė atskaityti pirkimo PVM sumas yra betarpiškai susijusi su ekonominės veiklos procese sukurtu ir už atlygį realizuotu PVM objektu. Nustatyta, kad leidimą vykdyti durpių gavybą turėjo tik BUAB „(duomenys neskelbtini)“, šio leidimo perleisti kitam ūkio subjektui teisės aktai nenumato galimybės. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius viešai paskelbė, kad visos sutartys, sudarytos su bendrove iki 2013-02-07, nutraukiamos, taigi jokie veiksmai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame durpyne negalėjo būti vykdomi. Nustatyta, kad faktiškai šiame durpyne 2013 m. sausio-rugpjūčio mėn. buvo vykdyti ruošimo ir durpių gavybos darbai 134 070 Lt sumai. Pareiškėjos teiginį, kad šie darbai ir buvo būtent skirti jos pagal 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą įsigytai prekei – durpėms – išsivežti, paneigia jos pačios BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui pateiktas paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad bendrovė vykdo ir toliau vykdys įsipareigojimus pagal anksčiau sudarytas sutartis, t. y. pagal kurias pareiškėja teikia atitinkamas paslaugas BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, UAB "D" ginčo metu nebuvo įgijusi 2012-12-28 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių ir jų nerealizavo, dėl to neturėjo teisės į PVM atskaitą įtraukti 84 685 Lt pirkimo PVM. Nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja (UAB "D") už 2013 m. atliktus darbus PVM sąskaitos faktūros neišrašė, PVM nepriskaičiavo ir nedeklaravo. Taigi paslaugų teikimas taip pat yra PVM objektas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo prasme, todėl už jas apskaičiuojamas nustatyto dydžio pardavimo PVM, todėl mokesčių administratorius UAB „D“ papildomą pirkimo ir pardavimo PVM ir atitinkamai delspinigius apskaičiavo bei baudą skyrė pagrįstai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-11-09 sprendimu pareiškėjos UAB "D" skundą atmetė. (t. 17, b. l. 14-18).

Panevėžio apygardos administracinio teisme išnagrinėta administracinė byla Nr.eI-472-320-2015 pagal BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą, kuriuo prašoma panaikinti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2014-09-02 sprendimą Nr.(35-1)-V3-1796 dėl patikrinimo akto patvirtinimo (toliau - ir Sprendimas). Šioje byloje UAB "D" dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, tačiau teismo posėdžiuose nedalyvavo, atsiliepimo į skundą teismui nepateikė. BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad 2010-10-15 tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,D“ buvo sudaryta Naudingųjų išteklių eksploatavimo sutartis, pagal kurią UAB ,,D“ suteikta teisė išgauti naudingąsias iškasenas - durpes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose žemės sklypuose. Bankroto administratorius viešu skelbimu paskelbė, jog, remiantis Įmonių bankroto įstatymu, visos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sutartys, sudarytos iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, nutraukiamos. Teismų 2013-03-19 ir 2013-09-26 nutartimis buvo uždrausta vykdyti durpių kasimą. Pareiškėja ėmėsi priemonių durpynams apsaugoti, tačiau UAB "D“ be pareiškėjos žinios neteisėtai iškasė durpes bei jas pardavė. Dėl tos priežasties pareiškėjai skundžiamu Sprendimu buvo pritaikyta sankcija - mokestis už naudingųjų iškasenų išgavimą paskaičiuotas padidintu tarifu. Pareiškėja atsakovo nurodytu laikotarpiu jokių naudingųjų iškasenų neišgavo, ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad UAB ,,D“ jai priklausančiuose žemės sklypuose nevykdytų neteisėtos veiklos, todėl neturi pareigos mokėti mokesčio už gamtos išteklius, tokia pareiga tenka subjektui, faktiškai vykdžiusiam durpių išgavimo darbus, šiuo atveju - UAB ,,D“.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai su skundu nesutiko ir nurodė, kad 2014-04-01 buvo pradėtas BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas dėl valstybinių gamtos išteklių apskaičiavimo teisingumo už 2009-2013 metus ir surašytas 2014-06-27 patikrinimo aktas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turi Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą naudoti Panevėžio apskrities Biržų rajone (duomenys neskelbtini) telkinių durpių išteklių dalį (toliau- ir Leidimas), sudarytos šių telkinių naudojimo sutartys 25 metų laikotarpiui. Leidimas negali būti perduodamas kitam asmeniui, Leidimo turėtojas privalo vykdyti sutarčių sąlygas bei laikytis naudojimo projekto reikalavimų. Pareiškėja (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) 2010-12-02 sudarė sutartį su UAB ,,D“ (su 2012-04-30, 2014-10-15 pakeitimais) dėl durpynų paruošimo eksploatacijai ir durpių išgavimo. Pareiškėja realiai nesiėmė jokių priemonių užtikrinti įmonės turto apsaugą, priverstinių apsaugos priemonių buvo imtasi tik Agentūrai pradėjus patikrinimą 2014 metais. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2013 m. buvo išgautas 8 000 kub. m durpių kiekis. Buvęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. Š. 2014-02-21 pranešimu informavo bankroto administratorių apie šį kiekį ir prašė pateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu deklaraciją. Tačiau pareiškėja išgauto gamtos išteklių kiekio nedeklaravo ir mokesčio už juos nesumokėjo, todėl Sprendimu buvo paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu, kuris sudaro 219 520 Lt. Teismas 2015-05-22 priėmė sprendimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „D“ dėl 2014-09-02 sprendimo Nr.(35-1)-V3-1796 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Teismo sprendime konstatuota, kad yra nustatyta, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - ir Panevėžio RAAD) vadovas, gavęs Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją, 2014-04-01 pavedimu Nr.Vs-269 pavedė vyriausiajai valstybinei aplinkos apsaugos inspektorei E. P. patikrinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą (duomenys neskelbtini) durpių telkiniuose, nustatyti, ar teisingai apskaičiuotas ir deklaruotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius už 2009-2013 metų laikotarpį. 2014-06-27 patikrinimo aktu Nr.B9-163 (toliau - ir Patikrinimo aktas) buvo konstatuota, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (8 000 kub. m durpių) už 2013 m. III ketvirtį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalies, 4 dalies reikalavimus. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, nedeklaravus išgauto gamtos išteklių kiekio, taikytas didesnis mokesčio tarifas, apskaičiuotas šio Įstatymo 1 priede nustatytą tarifą padauginus iš koeficiento 10 ir taikant indeksavimo koeficientą (Įstatymo 6 str.3 d.). Apskaičiuotas mokestis už 2013 m. III ketvirtį išgautą ir nedeklaruotą valstybinių gamtos išteklių kiekį yra: 8000 kub. m x 2,0 (Lt) x 1,372 x 10 = 219520 Lt. Nesutikdama su Patikrinimo aktu BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio RAAD pateikė rašytines pastabas, kuriose nurodė, jog 2013-02-07 įsiteisėjus teismo nutarčiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą, buvo nutrauktos visos bendrovės anksčiau sudarytos sutartys, apie tai viešai paskelbiant spaudoje. Gavus duomenų apie tai, jog durpynuose vykdomi durpių išgavimo darbai, 2013-08-22 raštu nurodė UAB ,,D“ nutraukti neteisėtus darbus, ėmėsi visų priemonių bendrovės turtui apsaugot, tačiau UAB ,,D“ savavališkai, be pareiškėjos žinios ir toliau neteisėtai vykdė durpių išgavimo darbus. BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negalėjo nei eksploatuoti durpynų, nei realizuoti durpių, jokie mokestiniai priskaičiavimai BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negalimi, prašė visas aplinkybes dėl mokestinių prievolių aiškintis su UAB ,,D“. Panevėžio RAAD 2014-09-02 sprendimu Nr.(35-1)-V3-1796 nusprendė patvirtinti 2014-06-27 patikrinimo aktą Nr.B9-163, kuriuo apskaičiuota mokesčio didesniu tarifu suma 219 520 Lt (63 577,39 Eur). Minėtu sprendimu konstatuota, jog BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius (8000 kub. m durpių) už 2013 m. III ketvirtį, tuo pažeidė Įstatymo 7 str.2 d., 4 d. reikalavimus. Valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius (toliau - ir Mokestis) ir ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius išteklius įstatymas. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčio objektas, be kitų šiame straipsnyje išvardintų valstybinių gamtos išteklių, yra naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, mokesčio mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu patvirtintų Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių 52 punktas nustato, kad Leidimas negali būti perduodamas kitam juridiniam asmeniui ar šių asmenų grupei. Lietuvos geologijos tarnyba uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2003-11-05 išdavė leidimą Nr. 47-03 nuo 2003-11-11 naudoti Panevėžio apskrities Biržų rajono (duomenys neskelbtini) bei Biržų ir Pasvalio rajonų (duomenys neskelbtini) telkinių durpių išteklių dalį pagal pridedamų naudojimo sutarčių, kurias šalys pasirašė 25 metų laikotarpiui, sąlygas. Todėl aukščiau aptartų teisės aktų pagrindu laikytina, kad (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) telkinių durpių išteklių naudotojas gali būti tik BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriam įstatymo nustatyta tvarka išduotas Leidimas, ir jam kyla pareiga apskaičiuoti, deklaruoti bei sumokėti Įstatymo 6 straipsnyje nustatyto dydžio mokestį Įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB ,,D“ 2010-11-02 sudarė sutartį dėl durpių kasimo paslaugų teikimo, vėliau pasirašė šios sutarties priedus (2012-04-30 susitarimą dėl durpyno laukų paruošimo, 2012-10-15 Naudingų iškasenų eksploatavimo sutartį bei 2012-12-28 susitarimą dėl durpyno laukų paruošimo) 2012-12-28 pardavimo-pirkimo sandoriu pardavė nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnį (2012-12-28 PVM sąskaita-faktūra, serija AGR Nr.024). Bylos medžiaga nustatyta, kad, remdamasi minėtais sandoriais, UAB ,,D“ (duomenys neskelbtini) durpyne 2013 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais vykdė durpių iškasimo darbus, iškasė 8 000 kub. m durpių ir dalį jų pardavė. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentas, kad durpių kasimo darbus faktiškai atliko ne ji pati, o UAB ,,D“, be to, šie darbai atlikti neteisėtai, be pareiškėjos žinios, po bankroto bylos iškėlimo nutraukus visus pareiškėjos sudarytus sandorius, esant teismų nutartims taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl mokesčius mokėti pareiga tenka ne pareiškėjui, o UAB ,,D“, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Leidimas, išduotas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, panaikintas nebuvo, o analogiškas leidimas uždarajai akcinei bendrovei „D“ niekuomet išduotas nebuvo. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB ,,D“ sudaryta 2010-11-02 sutartimi dėl durpių kasimo paslaugų teikimo ir vėlesniais šios sutarties priedais bei 2012-12-28 pardavimo-pirkimo sandoriu dėl nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio (2012-12-28 PVM sąskaita-faktūra, serija AGR Nr.024) uždarajai akcinei bendrovei „D“ buvo tik suteikta teisė iškasti atitinkamą dalį durpių sutartyse nurodytomis sąlygomis, tačiau negalėjo būti ir nebuvo perleista teisė naudoti žemės gelmių išteklius (konkrečiai - (duomenys neskelbtini) telkinių durpių išteklius), tuo pačiu negalėjo būti ir nebuvo perleista pareiga sumokėti Mokestį. Teismas taip pat konstatuoja, kad yra nustatyta, ir šalys to neginčija, kad 2013 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais (duomenys neskelbtini) durpyne buvo iškasta 8 000 kub. m durpių. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1, 3 dalis, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose, kurie indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą mokestinio ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Įstatymo 1 priede (2011-12-20 įstatymo Nr.XI-1818 redakcija, galiojusi iki 2015-01-01) nustatyta, kad už 1 kub. m durpių mokama 2 Lt. Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus, dauginant iš koeficiento 10. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis, o pagal šio straipsnio 4 dalį mokesčio mokėtojai, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčio inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos. Todėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2013 m. rugsėjo pabaigos privalėjo pateikti deklaraciją ir sumokėti Mokestį. Aplinkybę, kad pareiškėjai buvo žinoma apie 2013 metais (duomenys neskelbtini) durpyne vykdytus durpių kasimo darbus, patvirtina jos pačios daugkartinis susirašinėjimas su UAB ,,D“, AB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjai 2013-08-27 pateikta pažyma Nr.188, buvusio BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo K. Š. bankroto administratoriui 2014-02-21 pateiktas pranešimas apie 2013 m. trečią ketvirtį išgautą durpių kiekį bei būtinybę pateikti deklaraciją ir sumokėti Mokestį, UAB ,,D“ 2014-02-25 raštas bankroto administratoriui, su kuriuo buvo pateiktos užpildytos ataskaitos (skirtos geologijos tarnybai), bei pasiūlyta UAB ,,D“ lėšomis sumokėti Mokestį. Tačiau BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nei 2013 metais, nei iki ginčijamo sprendimo priėmimo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos nepateikė ir Mokesčio nesumokėjo. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, Mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo kontrolė pavesta Aplinkos ministerijai ir jos įgaliotoms institucijoms. Todėl Patikrinimo aktu pagrįstai buvo apskaičiuotas mokestis už 2013 m. II ketvirtį išgautą ir nedeklaruotą valstybinių gamtos išteklių kiekį, taikant Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytą koeficientą 10. Dėl nurodytų argumentų laikytina, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokėtino Mokesčio suma (8000 x 2 x 1,375 x 10 = 219520 Lt.) apskaičiuota teisingai, patikrinimo procedūros pažeistos nebuvo. Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti nėra pagrindo (t. 17, b.l. 20-24).

Rokiškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2e-158-620/2017 2017-06-02 ir 2017-06-05 nutartimis, tenkindamas BUAB ,,D“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB "(duomenys neskelbtini)", ieškinį iš atsakovo M. L. priteisė 26 355,42 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2016 m. gruodžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės BUAB „D“ naudai (t. 17, b.l. 193-197, t. 18, b.l. 6). Tačiau Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-07-05 nutartimi civilinė byla nutraukta, patvirtinus taikos sutartį, t.y. panaikintas teismo sprendimą, priimtas 2017-06-02 ir patvirtinta 2017-07-03 BUAB "D" ir M. L. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią M. L. sumoka BUAB "D" 8 000 Eur (t. 18, b.l. 16-18).

Civilinėje byloje Nr. e2-304-227/2017 BUAB ,,D“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB "(duomenys neskelbtini)", 2016-12-01 su ieškiniu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydama iš atsakovo R. V. priteisti 45'759,96 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. T.y. prašoma priteisti dalį skolos, kuri susidarė pagal 2012-12-19 paskolos sutartį. Panevėžio apygardos teismas 2017-02-27 priėmė sprendimą BUAB „D“ ieškinį tenkinti visiškai priteisti iš atsakovo R. V. 45 759,96 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-05) nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo - BUAB „D“ naudai (t. 18, b.l. 128-29). Apeliacinių skundų dėl sprendimo nebuvo (t. 18, b.l. 43-141).

Civilinėje byloje Nr. e2-157-504/2017 (t. 18, b.l. 142-181, t. 34, b.l. 64-92) BUAB ,,D“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB "(duomenys neskelbtini)", 2016-12-01 su ieškiniu kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą, prašydama iš atsakovės O. V. priteisti 17'956,44 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. T.y. prašoma priteisti dalį skolos, kuri susidarė pagal 2012-12-19 paskolos sutartį. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017-03-28 sprendimu BUAB „D“ ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovės O. V. priteisė 17'956,44 Eur be skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 34, b.l. 85-87).

Civilinėje byloje Nr. e2-303-198/2017, BUAB ,,D“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB "(duomenys neskelbtini)", 2016-11-30 su ieškiniu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydama iš atsakovo K. Š. priteisti 39 564,41 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti 29 722,83 Eur K. Š. be pagrindo įgytų lėšų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš viso 69 287,24 Eur. Ieškovė BUAB „D“ 2017-01-17 pareiškimu dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo pareiškė, kad atsisako 1 265,06 Eur dydžio ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo iš atsakovo K. Š. ir sumažina ieškinio reikalavimus iki 68 022,18 Eur sumos (38 299,35 Eur skola + 29 722,83 Eur be pagrindo įgytos lėšos). Panevėžio apygardos teismo 2017-06-02 nutartimi civilinė byla nutraukta, patvirtinus 2017-05-15 BUAB "D" ir K. Š. sudarytą taikos sutartis, pagal kurią K. Š. įsipareigojo sumokėti BUAB "D" 4 500 Eur (t. 19, b.l. 165-167).

R. V. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014-04-10 pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo. 2014-04-10 pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo (R. V.) įsipareigojimai pareiškimo rengimo dieną sudaro apie 8 463 370 Lt, o pareiškėjui priklausantis turtas - apie 1 656 180 Lt (t. 21, b.l. 6-14).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-165-534/2016 atsisakė iškelti R. V. bankroto bylą. Nutartyje nurodyta, kad "Pareiškėjas R. V. yra nesąžiningas asmuo, galimai pasisavinęs pinigus, siekiantis nuslėpti turtą. Kreditoriams reikėtų kreiptis į teisėsaugos organus, siekiant kontroliuoti pareiškėjo vykdomas finansines operacijas, nustatant pinigų buvimą pas trečiuosius asmenis.<...> Iš pareiškėjo patikslinto kreditorių sąrašo (b.l.34,35,5t.) yra įvardinti konkretūs kreditoriai ir pinigų sumos, jų tarpe kreditoriumi nurodoma UAB „D“. UAB „D“ pagal banko išrašą vykdo R. V. naudingus mokėjimus: 2012-12-19 už pareiškėją grąžina skolas 50 000 litų, 62 000 litų sumoka sergančiai pareiškėjo (duomenys neskelbtini), 158 000 litų sumoka UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip pareiškėjo skolą (b.l.86,87,5t.), nors pareiškėjas įvardinamas kaip bendrovės skolininkas. Tai reiškia, kad UAB „D“ piniginius mokėjimus vykdo pagal pareiškėjo nurodymus didžiulėmis pinigų sumomis, siekiant padėti pareiškėjui išvengti pinigų sulaikymo jo sąskaitose pagal kitų kreditorių reikalavimus ir padėti vykdyti jam verslą, pasisavinus kitų kreditorių pinigines lėšas." (t.22, b.l. 170-174). Vilniaus apygardos teismas 2016-10-25 nutartimi R. V. atskirąjį skundą atmetė (t. 23, b.l. 30-37).

2021-07-23 tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-1690770-21 nurodyta, kad

- Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose UAB „D“, kaip atsakovas dalyvavo civilinėje byloje Nr. L2-536-233/2014, kurioje 2014-04-09 priimtas teismo įsakymas išieškoti iš skolininko UAB „D” 43 064,79 Lt skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. balandžio 9 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 242 Lt žyminio mokesčio, 484,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), naudai;

- Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose UAB „D“, kaip atsakovas dalyvavo civilinėje byloje Nr. L2-534-233/2014, kurioje 2014-04-09 priimtas teismo įsakymas išieškoti iš skolininko UAB „D“ 5 668,24 Lt skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. balandžio 9 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 32 Lt žyminio mokesčio, 484,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), naudai;

- Panevėžio apygardos teisme UAB „D“, kaip atsakovas dalyvavo civilinėje byloje Nr. e2-492-252/2014. Šioje byloje ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „D“ 1 578 428,71 Lt skolos, 138 613,48 Lt palūkanų, 8 procentus metinių palūkanų (sutartinių palūkanų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7 939 Lt žyminio mokesčio ir 3 025 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Nurodė, kad šalys 2012-03-27 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo paskolinti atsakovui 450 000 Lt. 2012-04-13 į atsakovo sąskaitą faktiškai pervesta 449 878 Lt, kuriuos atsakovas privalėjo grąžinti iki 2012-09-01 bei, remiantis paskolos sutarties 3.2 punktu, mokėti ieškovui 8 procentus metinių palūkanų nuo paskolos gavimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Atsakovas su ieškovu galutinai neatsiskaitė iki šios dienos – liko skolingas 193 990,30 Lt pagrindinės skolos dalies ir 2 508,59 Lt palūkanų. Be to, 2012-04-25 šalys sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo paskolinti atsakovui 205 300 Lt. 2012 m. balandžio 25 d. į atsakovo sąskaitą pervesta 205 300 Lt, kuriuos atsakovas privalėjo grąžinti iki 2012-09-01 bei, remiantis paskolos sutarties 3.2 punktu, mokėti ieškovui 8 procentus metinių palūkanų nuo paskolos gavimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Atsakovas su ieškovu neatsiskaitė iki šios dienos – liko skolingas 205 300 Lt pagrindinės skolos dalies ir 31 768,07 Lt palūkanų. Be to, 2012-04-25 šalys sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo paskolinti atsakovui 320 250 Lt. 2012-04-25 į atsakovo sąskaitą pervesta 320 250 Lt, kuriuos atsakovas privalėjo grąžinti iki 2012-09-01 bei mokėti ieškovui 8 procentus metinių palūkanų nuo paskolos gavimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Atsakovas su ieškovu galutinai neatsiskaitė iki šios dienos – liko skolingas 301 988,41 Lt pagrindinės skolos dalies ir 40 375,44 Lt palūkanų. Be to, 2013-04-29 šalys sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo paskolinti atsakovui 497 500 Lt. 2013-04-29 į atsakovo sąskaitą pervesta 497 500 Lt, kuriuos atsakovas privalėjo grąžinti iki 2013-12-25 bei mokėti ieškovui 8 procentus metinių palūkanų nuo paskolos gavimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Atsakovas su ieškovu neatsiskaitė iki šios dienos – liko skolingas 497 500 Lt pagrindinės skolos dalies ir 36 746,85 Lt palūkanų. Be to, 2013-04-30 šalys sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo paskolinti atsakovui 272 250 Lt. 2013-04-30 į atsakovo sąskaitą pervesta 272 250 Lt, kuriuos atsakovas privalėjo grąžinti iki 2013-12-25 bei mokėti ieškovui 8 procentus metinių palūkanų nuo paskolos gavimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Atsakovas su ieškovu neatsiskaitė iki šios dienos – liko skolingas ieškovui 272 250 Lt pagrindinės skolos dalies ir 20 049,53 Lt palūkanų. Be to, 2013-03-14 šalys sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo paskolinti atsakovui 110 000 Lt. Paskolą ieškovas įsipareigojo suteikti dalimis, o atsakovas visą paskolos sumą įsipareigojo grąžinti iki 2014-03-01. Iki šios dienos atsakovas paskolos negrąžino – liko skolingas 107 400 Lt pagrindinės skolos dalies ir 7 165 Lt palūkanų. Viso pagal sudarytas šešias paskolos sutartis atsakovas liko skolingas ieškovui 1 578 428,71 Lt pagrindinės skolos dalies ir 138 613,48 Lt palūkanų. Bylą prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, nes visos ieškinio aplinkybės yra grindžiamos dokumentais. 2014-04-30 byloje preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas, priimtas sprendimas priteisti iš atsakovo UAB „D“ 1 578 428,71 Lt skolos, 138 613,48 Lt (šimtą trisdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus trylika litų ir 48 centus) palūkanų, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2014-04-16 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 7 939,00 Lt (septynis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt devynis litus) žyminio mokesčio ir 3 025,00 Lt (tris tūkstančius dvidešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai;

-Panevėžio apygardos teisme 2016-08-10 priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas atsakovei UAB „D“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėja nurodė, kad yra atsakovės kreditorė, atsakovės skola sudaro 249 767,30 Eur ir 8 proc. metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo 2015-08-08. 2016-10-31 civilinėje byloje Nr. B2-587-212/2016 priimtas sprendimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą atsakovei UAB „D“ dėl bankroto bylos iškėlimo palikti nenagrinėtu, nes Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismo sprendime nurodyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2016-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-593-544/2016 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei UAB „D“ jau yra iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius - (duomenys neskelbtini), UAB. Bankroto bylos savalaikiai nesujungtos, nutartis iškelti bankroto bylą civilinėje byloje Nr. eB2-593-5442016 jau yra įsiteisėjusi. Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę pateikti paskirtam bankroto administratoriui (duomenys neskelbtini), UAB savo finansinius reikalavimus.

- Panevėžio apygardos teisme UAB “D” bankroto byloje sprendimas priimtas 2020-06-05 (civilinės bylos Nr. eB2-23-544/2020). Sprendime pripažinta, kad BUAB „D“ veikla pasibaigė dėl bankroto. Įmonės nemokumo administratorei (duomenys neskelbtini), UAB pavesta atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 101 straipsnyje ir raštu pranešti teismui apie įmonės išregistravimą iš Įmonių rejestro. Taip pat patvirtintas kreditorių, kurių reikalavimai liko nepatenkinti, sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai (viso 821 085,92 Eur). Antrosios eilės kreditoriai: 1. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 381 280,88 Eur, 2. VĮ Turto bankas 141 553,35 Eur, 3. VSDFV Panevėžio skyrius 148,96 Eur. Viso II-os eilės kreditorių reikalavimų: 522 983,19 Eur. Trečiosios eilės kreditoriai: 1. AB „(duomenys neskelbtini)“ 1263,81 Eur, 2. IF (duomenys neskelbtini) 178,60 Eur, 3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 274 040,23 Eur, 4. J. V. 22 620,09 Eur. Viso III eilės kreditorių reikalavimų: 298 102,73 Eur (b.t. 17, b.l. 25-36).

Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-593-544/2016 2016-09-15 nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei UAB „D“ iškėlė bankroto bylą ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė - (duomenys neskelbtini), UAB (t. 9, b.l. 7-8).

Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-593-544/2016 2016-11-03 nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai (iš viso 778 272,60 Eur). Antrosios eilės kreditoriai: 1. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 381 280,88 Eur, 2. VĮ Turto bankas 141 553,35 Eur, 3. VSDFV Panevėžio skyrius 148,96 Eur. Viso II-os eilės kreditorių reikalavimų: 522 983,19 Eur. Trečiosios eilės kreditoriai: 1. AB „(duomenys neskelbtini)“ 1263,81 Eur, 2. IF (duomenys neskelbtini) 178,60 Eur, 3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 253 847 Eur. Viso III eilės kreditorių reikalavimų: 255 289,41 Eur (b.t. 9, b.l. 10).

Civilinėje byloje Nr. 2-4329-910/2013, ieškovas AB (duomenys neskelbtini)s kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti R. V. ir O. V. iš vienos pusės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kitos pusės, 2011-08-17 sudarytą dvylikos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją natūra, priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu R. V. sudarė šias kreditavimo sutartis:

2005-08-18 kreditavimo sutartį Nr. 25-05 IV dėl 173 772 eurų paskolos suteikimo (2007-04-04 susitarimu suteikiamos paskolos suma padidinta iki 2 300 000 Lt);

2007-02-28 kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-50 dėl 289 620,02 eurų paskolos suteikimo;

2007-06-18 kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-243 dėl 1 000 000 Lt paskolos suteikimo;

2008-02-15 kreditavimo sutartį Nr. L-2411-2008-28 dėl 437 240 Lt paskolos suteikimo.

Užtikrindamas įsipareigojimų Bankui įvykdymą, R. V. 2005-08-18 sutartimi įkeitė Bankui šešiolika nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Užtikrindamas 2007-06-18 kreditavimo sutartį, R. V. paskesniu įkeitimu įkeitė tuos pačius šešiolika sklypų. Prievolių pagal kitas kreditavimo sutartis vykdymą užtikrino kito turto hipoteka. Pasak ieškovo, nuo 2010 metų trečiasis asmuo R. V. pradėjo vėluoti mokėti palūkanas arba jų apskritai nemokėjo, o nuo 2011 metų pavasario nustojo vykdyti visus įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartis, tarp jų – ir mokėti dalinio paskolų grąžinimo įmokas. R. V. prašymu, 2011-08-12 Bankas davė sutikimą parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienuolika įkeistų žemės sklypų su sąlyga, kad ne mažiau kaip 2 598 000 Lt, gautų pardavus žemės sklypus, bus tiesiogiai nukreipti R. V. įsipareigojimams Bankui dengti. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Bankui R. V. ir O. V. iš vienos pusės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kitos pusės 2011-08-18 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad R. V. pardavė vienuolika Banko naudai įkeistų žemės sklypų, be to, vieną žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, priklausantį jam ir O. V. bendrosios nuosavybės teise. Šios Sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, kad bendra parduodamų žemės sklypų kaina – 5 096 000 Lt, kurią pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per 90 dienų nuo sutarties sudarymo, tačiau sutarta kaina pardavėjams nesumokėta, R. V. įsipareigojimai Bankui, kaip tai numatyta Sutarties 4.1.1 punkte, neįvykdyti. Ieškovo teigimu, pirkėjui neįvykdžius sutarties sąlygų, ši turėtų būti nutraukta ir taikoma restitucija.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4329-910/2013 AB (duomenys neskelbtini)s ieškinys tenkintas. Byloje nustatyta, kad ieškovas AB (duomenys neskelbtini)s ir trečiasis asmuo R. V. yra sudarę kelias kreditavimo sutartis: 2005-08-18 kreditavimo sutartį Nr. 25-05 IV dėl 173 772 eurų paskolos (2007-04-04 susitarimu suteikiamos paskolos suma padidinta iki 2 300 000 Lt); 2007-02-28 kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-50 dėl 289 620,02 eurų paskolos; 2007-06-18 kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-243 dėl 1 000 000 Lt paskolos; 2008-02-15 kreditavimo sutartį Nr. L-2411-2008-28 dėl 437 240 Lt paskolos. Įsipareigojimų pagal 2005-08-18 kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti, 2005-08-24 hipotekos lakštu R. V. įkeitė Bankui šešiolika jam nuosavybės teise priklausančių, Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaimuose esančių žemės sklypų. Užtikrindamas įsipareigojimų pagal 2007-06-18 Kreditavimo sutartį įvykdymą, 2007-07-16 hipotekos lakštu R. V. įkeitė tuos pačius šešiolika žemės sklypų. Nuo 2010 m. R. V. ėmė vėluoti mokėti palūkanas pagal Kreditavimo sutartis, nuo 2011 m. pavasario nustojo vykdyti visus sutartinius įsipareigojimus. 2011 m. vasarą R. V. kreipėsi į Banką, prašydamas vienuolika iš šešiolikos Bankui įkeistų žemės sklypų leisti parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku tuo metu buvo, remdamasis tuo, kad įmonė pritrauks investuotojų, atsiskaitys su R. V., šis – su Banku, ir, Bankui išregistravus hipoteką, įsigytuose žemės sklypuose vykdys durpių gavybą. Bankas 2011-08-12 davė R. V. sutikimą parduoti nurodytus vienuolika žemės sklypų, nustatydamas sąlygą, kad ne mažiau kaip 2 598 000 Lt, iš gautos už parduotus žemės sklypus sumos, turi būti panaudoti tiesiogiai R. V. skoloms Bankui padengti, tiek pagal Kreditavimo sutartis, kurių įvykdymui užtikrinti yra įkeisti parduodami žemės sklypai, tiek pagal kitas Kreditavimo sutartis. 2011-08-18 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta R. V. ir O. V. (pardavėjų) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjo) (toliau – Sutartis), atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo vienuolika žemės sklypų, priklausiusių nuosavybės teise R. V., taip pat vieną žemės sklypą, priklausiusį R. V. ir O. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise. Sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, kad bendra parduodamų žemės sklypų kaina – 5 096 000 Lt, kurią pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokės ne vėliau kaip per 90 dienų nuo sutarties sudarymo Sutartyje nustatytomis dalimis ir tvarka. Žemės sklypų pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo nė dalies Sutartyje nustatytos kainos, o pardavėjai R. V. ir O. V., suėjus Sutartyje nustatytam atsiskaitymo terminui, nesinaudojo Sutarties 7.4 punkte įtvirtinta teise pareikalauti, kad atsakovas atvyktų pas notarą nutraukti Sutarties. R. V. kreditorius AB (duomenys neskelbtini)s 2012-11-09 kreipėsi su netiesioginiu ieškiniu į teismą, prašydamas nutraukti 2011-08-18 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją natūra. Byloje pateikta 2012-10-22 reikalavimo perleidimo sutartis, kuria trečiasis asmuo R. V. teisę reikalauti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų 5 096 000 Lt žemės sklypų kainą, perleido trečiajam asmeniui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Bylos duomenimis, ieškinio padavimo metu (2012-11-09) R. V. vykdytini Bankui įsipareigojimai buvo: pagal 2005-08-18 kreditavimo sutartį pradelsta visa 1 647 537,12 Lt dydžio įsipareigojimų suma; pagal 2007-02-28 kreditavimo sutartį iš 223 966,64 euro pradelsta įsipareigojimų suma – 17 178,49 euro; pagal 2007-06-18 kreditavimo sutartį pradelsta visa 833 062,92 Lt dydžio įsipareigojimų suma; pagal 2008-02-15 kreditavimo sutartį iš 383 227,30 Lt pradelsta įsipareigojimų suma – 24 586,15 Lt. Tokie bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad AB (duomenys neskelbtini)s, kaip skolininko R. V. kreditorius, turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į šį skolininką. Byloje taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo R. V. – Banko skolininkas, daugiau kaip dvejus metus neįgyvendina savo teisių į savo skolininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011-08-18 sudarytą žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, nors jam nesumokėta didesnė kaip penki milijonai Sutarties kaina. Šios Sutarties 7.4 punkte nustatyta, kad Pirkėjas, neįvykdęs prievolės sumokėti visą daiktų kainą per Sutarties 4.1.1, 4.1.2, 4.1.3, 4.1.4 papunkčiuose nustatytus terminus, įsipareigoja mokėti pardavėjams 0,02 proc. dydžio delspinigius, be to, tokiu atveju Pardavėjai turi teisę reikalauti, kad Pirkėjas per dvidešimt dienų sumokėtų laiku nesumokėtą kainą; Pirkėjui neįvykdžius prievolės sumokėti visą daiktų kainą per papildomą terminą, tai laikoma esminiu Sutarties pažeidimu; Pardavėjų reikalavimu, šalys privalo atvykti pas notarą ir nutraukti Sutartį, grąžindamos vienai kitai viską, ką buvo gavusios pagal šią Sutartį, o Pirkėjas privalo sumokėti pardavėjui Sutartyje nurodyto dydžio palūkanas bei 50 000 Lt, kurie bus laikomi minimaliais Pardavėjų nuostoliais dėl esminio Sutarties pažeidimo, jeigu jų nepadengs pirmiau nurodytos palūkanos. Iš Sutarties 7.4 punkto akivaizdu, kad šalys susitarė, jog Sutarties kainos nesumokėjimas per 90 dienų nuo Sutarties sudarymo, bus esminis Sutarties pažeidimas ir pagrindas Sutarčiai nutraukti. Teismas konstatavo, kad tokia situacija neabejotinai pažeidžia ieškovo AB (duomenys neskelbtini)s kaip kreditoriaus interesus. Pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitant pagal žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, o pardavėjui R. V. neįgyvendinant sutartinės teisės nutraukti Sutartį ir susigrąžinti parduotus žemės sklypus nuosavybėn, Bankas netenka galimybės patenkinti savo reikalavimus, neužtikrintus parduoto turto hipoteka, nors tokią teisę turi susitarimo, sudaryto prieš parduodant ginčo turtą su R. V., pagrindu. Tai reiškia Banko, kaip skolininko R. V. kreditoriaus, teisių pažeidimą, nes, skolininkui pardavus didelės vertės turtą, už kurį pirkėjas neatsiskaitė, ir nereikalaujant nutraukti sutartį bei grąžinti perleistą turtą, akivaizdžiai sumažėjo skolininko galimybės atsiskaityti su kreditoriumi (CK 6.68 straipsnio 2 dalis).

Teismas išnagrinėjęs ieškovo AB (duomenys neskelbtini)s ieškinį atsakovui bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarties nutraukimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – R. V., O. V., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „D“, 2013-10-07 priėmė sprendimą patenkinti ieškovo AB (duomenys neskelbtini)s (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) netiesioginį ieškinį: nutraukė R. V. ir O. V. iš vienos pusės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš kitos pusės 2011-08-17 sudarytą žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį bei taikė restituciją natūra, grąžino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn:

1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime;

2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime;

3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime;

4) žemės sklypą, unikalus Nr. 3(duomenys neskelbtini), esantį Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime;

5) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime;

6) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime;

7) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime;

8) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime;

9) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Biržų rajone(duomenys neskelbtini) kaime;

10) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime;

11) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime.

Taip pat grąžino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. V. ir O. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise (3/8 dalis – R. V., 5/8 dalis – O. V.) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (t. 9, b.l. 146-149).

2019-10-21 tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-2019672 nurodyta, kad susipažinus su civilinės bylos Nr.2FB-165-534/2016, dėl fizinio asmens bankroto bylos R. V. iškėlimo, duomenimis nustatyta, kad R. V. 2014-04-10 su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas jam kaip fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą. Pareiškime nurodė turintis 8‘463‘370 Lt dydžio įsipareigojimų ir 1‘656‘180 Lt vertės turto. Kaip vienu iš kreditorių jis nurodė UAB „D“, kuriai pagal 2012-12-19 paskolos sutartį yra skolingas 220‘000 Lt (63‘716,4 Eur). Pareiškime R. V. savo debitorių sąrašo nepateikia. R. V. pareiškime taip pat nenurodyta 2013-05-03 durpių pirkimo pardavimo sutartis su UAB „D“, pagal kurią su juo Bendrovė nėra visiškai atsiskaičiusi (neapmokėta 250‘479,2 Lt (72‘543,79 Eur)) ir kad ši suma sudengtų jo paties skolą Bendrovei ir netgi ją viršytų, t.y. kad UAB „D“ būtų jo debitorius. Bendrovės bankroto administratorius (duomenys neskelbtini), UAB 2019-10-21 raštu pranešė, kad R. V. neteikė kreditorinio reikalavimo BUAB „D“ bankroto byloj ir todėl nėra įtrauktas į BUAB „D“ kreditorių sąrašą (b.t. 23, b.l. 58).

BUAB „D“ bankroto byloje Nr. eB2-39-544/2019, M. L. su prašymu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą prašydamas atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, įtraukti M. L. į BUAB "D" kreditorių sąrašą bei patvirtinti 17‘087,58 Eur kreditorinį reikalavimą. Savo prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad jis iš asmeninių lėšų apmokėjo visą 150‘000 Lt avansą už 2013-05-03 sutartimi įsigytas durpes, o skolą jam Bendrovė mokėjo dalimis pagal avansines apyskaitas. Jam buvo grąžinta 91‘000 Lt (26‘355,42 Eur), 59‘000 Lt (17‘087’58 Eur) Bendrovė M. L. liko skolinga. Šioje byloje pareiškėjas kartu su prašymu pateikė 2013-05-03 sutarties dėl durpių pirkimo pardavimo ir 2013-05-03 UAB „D“ pinigų išmokėjimo kvito kopijas. Panevėžio apygardos teismas 2017-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-39-544/2017 M. L. prašymą atmetė, kadangi padarė išvadą, jog byloje nenustatytas nei teisinis, nei faktinis pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymus (b.t. 23, b.l. 61-69).

2020-01-14 tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-114099-20 nurodyta, kad remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus apygardos teismo (toliau – VAT) 2012-11-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6229-160/2012 iškelta bankroto byla. (Priedas Nr.1) VAT 2013-04-22 nutartimi patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų ir trečios eilės kreditoriaus K. Š. 91‘049,97 Lt finansinis reikalavimas. (Priedas Nr. 2) Analogiškas finansinis reikalavimas patvirtintas ir VAT 2013-07-02 nutartyje. (Priedas Nr.3) VAT 2014-03-04, 2014-04-18, 2017-09-11 nutartimis tvirtinami BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinių reikalavimų pasikeitimai, tačiau K. Š. finansiniai reikalavimai, atitinkamai 91‘049,97 Lt (26‘369,89 Eur), lieka nepakitę. (Priedai Nr.7-9) VAT 2018-10-05 sprendimu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažįstama pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruotina iš JAR. Patvirtinami K. Š. finansinis reikalavimas 26‘369,89 Eur (kas atitinka 91‘049,97 Lt). (Priedas Nr.10) Tyrimo metu nustatyta, kad 2013-08-22 Kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi K. Š. UAB "D" perleido 91‘049,97 Lt Vilniaus apygardos teismo 2013-04-22 patvirtintą kreditorinį reikalavimą į skolininką BUAB „(duomenys neskelbtini)". (Priedas Nr.11) 2013-10-08 Skolos užskaitymo aktu K. Š. 81‘944,97 Lt (23‘732,90 Eur) suma sumažino įsiskolinimą Bendrovei. (Priedas Nr.12) Iš turimų duomenų matyti, kad K. Š. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje savo 91‘049,97 Lt dydžio finansinio reikalavimo neatsisakė, ir kad UAB "D" šia apimtimi savojo reikalavimo nepadidino bei 2013-08-22 Kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikta nebuvo. Iš nustatytų aplinkybių galima teigti, kad minėtoji sutartis sudaryta galimai fiktyviai, tik siekiant sumažinti K. Š. įsiskolinimą Bendrovei. (b.t. 23, b.l. 72-97).

Vilniaus apygardos teismo 2018-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-2530-262/2018, bankrutavusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) pripažino pasibaigusia likvidavimu dėl nusprendė išregistruoti iš juridinių asmenų registro. Tuo pačiu sprendimu teismas patvirtino patikslintus bankrutavusios UAB "(duomenys neskelbtini)" kreditorių nepatenkintus finansinius reikalavimus : antros eilės - VĮ Turto bankas 60 125,58 Eur ir VSDFV Vilniaus skyriaus 1 797,25 Eur bei trečios eilės 21 kreditoriaus nepatenkinti iš viso 653 528,19 Eur kreditoriniai reikalavimai, tame tarpe ir kreditoriaus K. Š. - 26 369,89 Eur (t. 23, b.l. 94-95).

2020-06-09/2020-06-11 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos civilinėje byloje e2-159-504/2017 Teismo išreikalautos pirkėjui UAB “D” išrašytos PVM sąskaitos faktūros, viso 57 vnt., iš kurių 22 tikėtina, kaip gavęs asmuo pasirašė R. R., 13 – A. P., likusias faktūras gavęs asmuo nenustatytas. (b.t. 23, b.l. 98-167).

Vilniaus apygardos teismas 2021-02-22 raštu Nr. B2-2530-262/2018 pateikė prašomas dokumentų kopijas iš civilinės bylos Nr. B2-4680-580/2018 – tai 2012-10-15 VšĮ (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB “(duomenys neskelbtini)” bei 2012-10-24 UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus K. Š. atsiliepimas dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai bendrovei. UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius K. Š. atsiliepime nurodo, kad sutinka, jog UAB "(duomenys neskelbtini)" keltina bankroto byla. Taip pat nurodo, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" turi 5 573 570 Lt skolų, o reikalavimų teisių bendroje sumoje turi tik - 28 206,82 Lt, 2012 m. UAB "(duomenys neskelbtini)" dirba nuostolingai ir jau yra patyrusi 161 802 Lt nuostolių, 2011 m. patyrė 115 634 Lt nuostolių. Atsiliepime nurodoma, jog UAB "(duomenys neskelbtini)" neva tai turi turto už 10 313 564,16 Lt, tuo pačiu pripažįstama, jog UAB "(duomenys neskelbtini)" šiai dienai yra nemoki. Taip pat pateikti duomenys apie 12 žemės sklypų įkeitimą DNB Nord bankui (b.t. 23, b.l. 168-198).

2020-01-28 specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-6-907 dėl UAB "D" ūkinės finansinės veiklos (b.t. 24, b.l. 23-73) nurodyta:

1. Ar UAB „D“ iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie LR ŽŪM gautos paramos lėšos užregistruotos įmonės buhalterinėje apskaitoje? Kaip buhalterinėje apskaitoje užregistruotas įmonės įsigytas turtas (tame tarpe traktoriai Z. F. 125, ser. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Z. F. 115, ser. Nr. (duomenys neskelbtini))? Ar UAB „D“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie LR ŽŪM pateikė – teisingus duomenis apie įsigytą turtą, atitinkančius teisės aktų reikalavimus bei sutarčių nuostatas? Jei, ne ar dėl to padarytas nuostolis? Jei padarytas, kam ir kokio dydžio?

Išvada. Pagal UAB „D“ apskaitos dokumentus (banko išrašus) nustatyta, kad į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso gauta 4 185 215,27 Lt arba 1 212 122,12 Eur, iš kurių 2012 ir 2014 m. Agentūros lėšos sudaro 1 316 486,57 Lt arba 381 280,86 Eur (2 priedas), t. y.:

- 665 151,20 Lt arba 192 641,10 Eur (2012-07-18);

- 262 732,10 Lt arba 76 092,48 Eur (2012-12-10);

- 352 040,77 Lt arba 101 958,05 Eur (2014-01-30);

- 36 562,50 Lt arba 10 589,23 Eur (2014-04-11).

Tyrimui nepateikti 2012 m. detalūs arba suvestiniai apskaitos registrai, kurių buhalterinėse sąskaitose būtų užregistruoti duomenys apie vykusias piniginių lėšų gavimo ir pervedimo finansines operacijas, todėl nėra galimybės nustatyti ar 2012 m. UAB „D“ apskaitoje pagal banko išrašus buvo užregistruotos iš Agentūros į bendrovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) gautos 927 883,30 Lt arba 268 733,58 Eur paramos lėšos (665 151,20 Lt arba 192 641,10 Eur 2012-07-18 ir 262 732,10 Lt arba 76 092,48 Eur 2012-12-10).

Pagal 2014-01-01 – 2014-09-30 laikotarpio banko išrašus, UAB „D“ 2014 m. apskaitos registro „Didžioji knyga“ buhalterinėse sąskaitose („271-Sąskaitos bankuose“ debete ir „351- Gautinos dotacijos ir subsidijos“ kredite) užregistruota iš Agentūros į bendrovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) gautos 388 603,27 Lt arba 112 547,29 Eur (352 040,77 Lt arba 101 958,05 Eur 2014-01-30 ir 36 562,50 Lt arba 10 589,23 Eur 2014-04-11) paramos lėšos (4 priedas).

UAB „D“ 2012 – 2014 m. ilgalaikio turto apskaitos registruose (ilgalaikio turto apskaitos kortelėse Nr. 1 – Nr. 18 ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo žiniaraščiuose) nurodytas 18 vienetų technikos ir įrangos įsigijimas, kurios pagal pirkimo apskaitos dokumentus bendra vertė – 2 139 715,97 Lt arba 619 704,58 Eur (5 priedas): keturios puspriekabės WF11T, du ratiniai traktoriai Z. F. 135; augmenijos smulkintuvas MIDIFORST dt; sraigtinis paviršiaus lygintuvas RT-6.0TT, kanalų raustuvas; durpių pjovimo antgalis JSM01 (gabalinių durpių kasimo kasetė); šaknų ir kelmų surinkėjas KPK-3; durpių freza KPF-9, 2C8, durpių freza KV3-9,8; durpių vartytuvas KRL-9,5; durpyno paruošimo įrenginys MIDIFORST DT200 DRAGO; du pneumatiniai surinkėjai SA-200-MIC; teleskopinis krautuvas Faresin 8.40 (S.N.FM4008A3369).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija PSP Nr. 0059809 (2012-04-25), PSP Nr. 0062733 (2012-07-13), kuriomis įformintas augmenijos smulkintuvo MIDIFORST dt pagal sutartį Nr. 12-04-06/5 pirkimas 264 641 Lt (be PVM) ir durpyno paruošimo įrenginio MIDIFORST DT200 Drago pirkimas 271 460 Lt (be PVM), iš viso už 536 101 Lt (be PVM), neįvardintos prekės pavadinimu traktorius „Z. F. 125, id. Nr. (duomenys neskelbtini)“ (1 vnt.) ir traktorius „Z. F. 115, id Nr. (duomenys neskelbtini)“ (1 vnt.) ir jų kiekis šiuose dokumentuose neįrašytas. Traktoriai „Z. F. 125“, „Z. F. 115“ nėra apskaityti kaip atskiri vienetai ilgalaikio turto apskaitos kortelėse ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo žiniaraščiuose (6 priedas). Bet UAB „D“ 2012 m. apskaitoje jų įsigijimas ir nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas kartu nuo suminės vertės (264 641 Lt arba 76 645,33 Eur su augmenijos smulkintuvu MIDIFORST dt ir 271 460 Lt arba 78 620,25 Eur su durpyno paruošimo įrenginiu MIDIFORST DT200 Drago) pagal PVM sąskaitas faktūras serija PSP Nr. 0059809 (2012-04-25) ir Nr. 0062733 (2012-07-13).

Tyrimo metu nustatyta, kad 2012 – 2013 m. UAB „D“ pateikė Agentūrai duomenis apie 20 vnt. ilgalaikio turto – technikos ir įrangos įsigijimą, deklaravo bendras įsigijimo išlaidas – 2 139 715,97 Lt. Bendrovės apskaitoje ilgalaikio turto (18 vnt.) įsigijimas apskaitytas ta pačia bendra verte 2 139 715,97 Lt arba 619 704,58 Eur (1 417 512,77 Lt 2012 m. ir 722 203,20 Lt 2013 m.). Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad buvo įsigyta 22 vnt. ilgalaikio turto (5 priedas), kurio bendra vertė – 2 139 715,97 Lt arba 619 704,58 Eur (1 417 512,77 Lt 2012 m. ir 722 203,20 Lt 2013 m.) ir kurio išlaidas kompensavo Agentūra.

2011-05-27 paramos sutarties Nr. 3VK-KV-10-2-003762-PR001 4.3. punktas nurodo, kad „paramos dalis bus suteikta šioms Paramos gavėjo investicijoms (išlaidoms, sąnaudoms) kompensuoti – naujai technikai ir įrangai, kurios faktiškai patirtos, įtrauktos į Paramos gavėjo apskaitą ir kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtinamos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais“.

UAB „D“ pagal pirmą ir antrą mokėjimo prašymus, nepateikė Agentūrai duomenų, kad iš tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su augmenijos smulkintuvu MIDIFORST dt (1 vnt.) buvo įsigytas traktorius Z. F. 125, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 vnt.) ir kartu su durpyno paruošimo įrenginiu MIDIFORST DT200 Drago (1 vnt.) buvo įsigytas traktorius Z. F. 115, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 vnt.), kurių įsigijimo išlaidos 536 101 Lt arba 155 265,58 Eur (tame skaičiuje 353 804 Lt arba 102 468,72 Eur už traktorius) deklaruotos kaip išlaidos už augmenijos smulkintuvą MIDIFORST dt (1 vnt.) ir durpyno paruošimo įrenginį MIDIFORST DT200 Drago (1 vnt.) pagal PVM sąskaitas faktūras serija PSP Nr. 0059809 (2012-04-25), Nr. 0062733 (2012-07-13).

Pažymėtina, kad duomenys UAB „D“ 2012 m. apskaitoje nesutampa (ilgalaikio turto nusidėvėjimo žiniaraščiuose, suvestiniame 2013 m. apskaitos registre laikotarpio pradžioje 2013-01-01 d. nurodyta – 1 282 573,45 Lt ilgalaikio turto likutinė vertė) su 2012 m. Balanse įrašytais duomenimis – 1 224 932 Lt (2012-12-31), t. y. Balanse už 2012 metus įrašyta ilgalaikio turto likutinė vertė 57 641,45 Lt arba 16 694,12 Eur mažesnė, negu apskaitoje (4, 6, 7 priedai). Tuo UAB „D“ nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 17 str. reikalavimo, kad „finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis<...>“.

2. Ar UAB „D“ laikotarpiu nuo 2011-05-27 iki 2013-04-30 turėjo pakankamai lėšų projekto įgyvendinimui? Kokie UAB „D“ lėšų, skirtų projekto įgyvendinimui, šaltiniai? Kokio dydžio ir iš kokių asmenų (fizinių ar juridinių) įmonė gavo paskolų ir ar jos užregistruotos įmonės buhalterinėje apskaitoje? Kaip paramos gavėjas šias lėšas panaudojo bei ar atsiskaitė su visais kreditoriais? Koks įsiskolinimas už suteiktas paskolas liko?

Išvada. Pagal laikotarpio nuo 2011-05-27 iki 2013-04-30 banko išrašus (3, 8 priedai), UAB „D“ neturėjo pakankamai savų lėšų projekto vykdymui, nuosavos lėšos sudarė 3 % visų gautų 4 259 673,52 Lt arba 1 233 686,72 Eur įplaukų į banko sąskaitas, t. y. 101 698,44 Lt arba 29 453,90 Eur, kurios iš pirkėjų UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", AB „(duomenys neskelbtini)“ gautos už parduotas durpes, „nekirstą beržo medieną priešgaisrinėse zonose“ ir palūkanos.

UAB „D“ laikotarpiu nuo 2011-05-27 iki 2013-04-30 lėšų, skirtų projekto įgyvendinimui, šaltiniai – 2 087 178 Lt arba 604 488,53 Eur skolintos lėšos iš J. V. (118000 Lt arba 34 175,16 Eur) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 969 178 Lt arba 570 313,37 Eur); 927 883,30 Lt arba 268 733,58 Eur paramos lėšos iš Agentūros; 240 703,10 Lt arba 69 712,44 Eur lėšos, kurias pervedė VMI (grąžintas PVM) (8 priedas).

Bendrovės gautos lėšos iš J. V. įformintos 2010-11-05 Paskolos sutartimi ir pateiktas 2014-03-10 „Susitarimas dėl paskolos grąžinimo“ (8 priedas). Pagal 2011-05-27 – 2013-04-30 laikotarpio banko išrašus, iš J. V. į bendrovės banko sąskaitą gauta 118 000 Lt, J. V. grąžinta 52 500 Lt paskolos.

UAB „D“ apskaitos duomenimis (4 priedas), t. y. pagal 2013 m. suvestinį apskaitos registrą, bendrovės 2013-01-01 d. įsiskolinimas už paskolą J. V. – 55 500 Lt (16 073,91 Eur), laikotarpio pabaigoje 2013-12-31 d. – 68 629,47 Lt arba 19 876,47 Eur (kredite, buh. sąsk. „4422-finansinės skolos J. V.“). Apskaitos registro „Didžioji knyga“ už 2014 m. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas J. V. 2014-12-31 d. – 68 629,47 Lt arba 19 876,47 Eur (kredite, Skolos) (4 priedas).

Bendrovės gautos lėšos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintos Susitarimais Nr. PS 12.04.25 (2012-04-25), Nr. 12.04.25/1 (2012-04-25), Nr. PS 12.05.07/1 (2012-05-07) ir 2013-03-14 Bendradarbiavimo sutartimi Nr. BS13.03.14/1 (2013-03-14) (8 priedas). Pagal 2011-05-27 – 2013-04-30 laikotarpio banko išrašus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bendrovės banko sąskaitą gauta 1 969 178 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinta 279 000 Lt paskolos.

UAB „D“ 2013 m. suvestinio apskaitos registro duomenimis (4 priedas), laikotarpio pradžioje 2013-01-01 d. bendrovės įsiskolinimas už paskolas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra nurodytas, laikotarpio pabaigoje 2013-12-31 d. bendrovės skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 760 192,98 Lt arba 509 787,12 Eur (kredite, buh. sąsk. „4432- skola (duomenys neskelbtini)“). Pagal 2014 m. apskaitoje duomenis, laikotarpio pabaigoje 2014-12-31 d. bendrovės skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 440 792,05 Lt arba 417 282,22 Eur (kredite, Skolos).

Tyrimui nepateikti 2011, 2012 m. apskaitos registrai, o už 2013 m. pateiktas tik suvestinis apskaitos registras, todėl pagal 2011-05-27 – 2013-04-30 laikotarpio UAB „D“ apskaitą nustatyti tikslius duomenis apie skolas už gautas ir suteiktas paskolas bei visus kreditorinius atsiskaitymus nėra galimybės.

Pagal 2015-05-28 UAB „D“ banko išrašą, kuriame nurodyta „gavėjas, antstolės I. B. kontora, dalinis nurašymas pagal dokumentą Nr. AR3594, 2015-02-28 Vb Nr. 0115/15/00459, 2014-04-30“ iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) išieškota 3 462,92 Eur (2015-05-28) ir pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 149,12 Eur. Tyrimui nepateikti UAB „D“ jokie 2015 m. apskaitos registrai, todėl nėra galimybės nustatyti, koks bendrovės įsiskolinimas J. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paskolas atvaizduotas tiriamojo laikotarpio pabaigoje 2015-12-31 d.

Pagal banko išrašus, 2011-05-27 – 2013-04-30 laikotarpiu iš bendrovės sąskaitos (duomenys neskelbtini) (LTL) pervestos lėšos 3 427 824,94 Lt arba 992 766,72 Eur ir jų panaudojimas:

- 132 740 Lt K. Š., banko išrašuose „paskola“;

- 220 000 Lt R. V. suteikta paskola, pagal 2012-12-19 paskolos sutartį;

- 86 000 Lt M. L., banko išrašuose mokėjimo paskirtis nenurodyta;

- 40 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, banko išraše „paskola iki 2012-09-01“;

- 52 500 Lt J. V. grąžinta dalis paskolos;

- 279 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinta dalis paskolos;

1 360 404,21 Lt (1 184 228,21 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“; 176176 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“) tiekėjams;

- 362 046,87 Lt kitiems tiekėjams už kurą, transportą, nuomą ir kt. pirkimus;

- 812 500,60 Lt į bendrovės sąskaitą (eurais);

- 6 382,25 Lt darbo užmokesčiui (DU);

- 5 701,48 Lt (2013 m.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. „už UAB (duomenys neskelbtini)“;

- 3 336,25 Lt VMI mokesčiams (GPM ir GF įmokos);

- 15 335,11 Lt VSDFV soc. draudimo įmokoms;

- 583,17 Lt už banko paslaugas.

Pagal banko išrašus, 2011-05-27 – 2013-04-30 laikotarpiu iš bendrovės sąskaitos (duomenys neskelbtini) (EUR) pervestos lėšos 240 920 Eur ir jų panaudojimas:

- 7 500 Eur (2012 m.) kompanijai SIA „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ už techniką ir įrangą;

- 17 940 Eur (2012 m.) kompanijai SIA „(duomenys neskelbtini)“ už techniką ir įrangą;

- 203 480 Eur (2012 – 2013 m.) kompanijai OU „(duomenys neskelbtini)“ už techniką ir įrangą;

- 6 000 Eur (2012 m.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes;

- 5 900 Eur (2012 m.) į bendrovės sąskaitą (litais);

- 100 Eur (2012 m.) už paslaugas.

3. Kada, kokio dydžio ir kokiu pagrindu UAB „D“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą bei vykdė mokėjimus? Ar turto perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu UAB „D“ nebuvo sunkioje ekonominėje padėtyje ar nemoki bei akivaizdžiai negrėsė bankrotas? Ar atsiskaitydama su kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė laikėsi mokėjimų eiliškumo ir ar turėjo galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais? Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoto įmonės turto vertė atitiko jo likutinę buhalterinę vertę? Jei ne, koks nuostolis padarytas UAB „D“ ir (ar) jos kreditoriams?

Išvada. Pagal banko išrašus, tiriamuoju 2010-11-05 – 2015-12-31 laikotarpiu į bendrovės sąskaitą (duomenys neskelbtini) (LTL) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta 2 053 178 Lt arba 594 641,45 Eur (1 179 428 Lt 2012 m.; 848 750 Lt 2013 m.; 25 000 Lt 2014 m.) (2 priedas).

Pagal banko išrašus, 2010-11-05 – 2015-12-31 laikotarpiu iš bendrovės sąskaitos (duomenys neskelbtini) (LTL, Eur) įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 825 596,49 Lt arba 528 729,29 Eur (1 463 228,21 Lt 2012 m.; 13 495 Lt 2013 m.; 338 000 Lt 2014 m.; 3 149,12 Eur 2015 m.) (2, 3 priedai).

Pagal UAB „D“ (pardavėjas) vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGD Nr. 044 (2014-09-18) įformintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) už 3 887,73 Lt (t. sk. 674,73 Lt PVM) „darbo vietos suteikimo“ paslaugos (9 priedas).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (5 vnt.) serija PSP Nr. 0059307 (2012-04-13) už 224 939 Lt (t. sk. 39 039 Lt PVM), Nr. 0059308 (2012-04-13) už 224 939 Lt (t. sk. 39 039 Lt PVM), Nr. 0059809 (2012-04-25) už 320 215,61 Lt (t. sk. 55 574,61 Lt PVM), Nr. 0062733 (2012-07-13) už 328 466,60 Lt (t. sk. 57 006,60 Lt PVM), Nr. 0062737 (2012-07-13) už 85 68 Lt (t. sk. 14 868 Lt PVM), iš viso už 1 184 228,21 Lt (t. sk. 205 527,21 Lt PVM) arba 342 976,20 Eur įformintas UAB „D“ (pirkėjas) technikos ir įrangos pirkimas (5, 9 priedai).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas) vardu 2012 – 2013 m. išrašytas PVM sąskaitas faktūras (24 vnt.), iš viso už 43 187,33 Lt arba 12 507,92 Eur įformintas UAB „D“ (pirkėjas) prekių (alyvos, guolių, filtrų ir kt. atsargų) pirkimas (9 priedas, pirkimų suvestinė).

Tyrimui pateikti UAB „D“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomi susitarimai Nr. PS 12.04.25 (2012-04-25), Nr. 12.04.25/1 (2012-04-25), Nr. PS 12.05.07/1 (2012-05-07), kuriuose nurodyta, kad paskolos suma 729 550 Lt suteikiama iki 2012-09-01, metinės palūkanos 8 %. Tyrimui pateikta 2013-03-14 Bendradarbiavimo sutartis Nr. BS13.03.14/1 (2013-03-14) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, kad suteikiama paskolos suma 110 000 Lt iki 2014-03-01, metinės palūkanos 10 %.

Tačiau tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyti apskaitos dokumentai, kuriuose būtų apskaičiuotos UAB „D“ metinės palūkanos už suteiktas paskolas.

Tyrimui nepateikti 2012 – 2013 m. detalūs apskaitos registrai apie įmonės skolas ir atsiskaitymus, pateiktame 2013 m. suvestiniame apskaitos registre nustatyti laikotarpio pradžiai 2013-01-01 d. neatitikimai su įsipareigojimais balanse už 2012 m., todėl pagal 2012 – 2013 m. laikotarpio UAB „D“ apskaitą nustatyti tikslius duomenis apie bendrovės skolas ir įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra galimybės.

UAB „D“ 2013 m. suvestinio apskaitos registro duomenimis, laikotarpio pabaigoje 2013-12-31 d. bendrovės skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 760 192,98 Lt arba 509 787,12 Eur (kredite, buh. sąsk. „4432- skola (duomenys neskelbtini)“), pagal 2014 m. apskaitoje duomenis laikotarpio pabaigoje 2014-12-31 d. bendrovės skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 440 792,05 Lt arba 417 282,22 Eur (kredite, Skolos).

Pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio apygardos teismui 2014-04-01 ieškinyje „Dėl skolos išieškojimo“ nurodyta, kad „priteisti iš atsakovo UAB „D“ 1 578 428,71 Lt skolos sumą, 138 613,48 Lt palūkanų, t. y. iš viso priteisti 1 717 042,19 Lt arba 497 289,79 Eur, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai“. Pagal 2015-05-28 UAB „D“ banko išrašą, kuriame nurodyta „gavėjas, antstolės I. B. kontora, dalinis nurašymas pagal dokumentą Nr. AR3594, 2015-02-28 Vb Nr. 0115/15/00459, 2014-04-30“ iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) išieškota 3 462,92 Eur (2015-05-28) ir pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 149,12 Eur. Tačiau tyrimui nepateikti UAB „D“ jokie 2015 m. apskaitos registrai, kuriuose būtų užregistruoti duomenys apie atsiskaitymus, perleistą už skolas ilgalaikį turtą ar kiti duomenys. Nepateiktas 2015 m. UAB „D“ finansinių ataskaitų rinkinys (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita). Todėl įvertinti UAB „D“ ekonominę padėtį, jos mokumą, ilgalaikio turto perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu (2015 m. gegužės mėn.), nėra galimybės. Pagal 2013 – 2014 m. mokumo rodiklius, bendrovės ekonominė padėtis buvo „nepatenkinama“. Detaliau dėl bendrovės ekonominės padėties, mokumo žiūrėti 9 klausime.

Tyrimui pateikti 2015-03-09, 2015-03-12 technikos priklausančios UAB „D“ įkainavimo sąrašai, kuriuose nurodytas ilgalaikis turtas (22 vnt.), jų kiekvieno kaina ir bendra suma, iš viso už 401 360 Eur, t. y. technika ir įranga (22 vnt.), kuri 2012 – 2013 m. įsigyta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų tiekėjų už 701 769,34 Eur (t. sk. 82 064,76 Eur PVM), kurios įsigijimo vertė – 619 704,58 Eur, vykdant projektą, finansuojat ES lėšomis (5 priedas, 1 ir 2 lapai). Šiuose 2015-03-09, 2015-03-12 technikos priklausančios UAB „D“ įkainavimo sąrašuose ties įrašais „A. Z.“ yra asmens parašai (5 priedas, 20 lapas).

Pagal 2014 m. apskaitos duomenis, UAB „D“ laikotarpio pabaigoje 2014-12-31 d. ilgalaikio turto (18 vnt.) likutinė vertė – 1 381 250,29 Lt arba 400 038 Eur (debete, turto suvestinė) (4 priedas). Pagal UAB „D“ 2015-03-09, 2015-03-12 įkainavimo sąrašus, ilgalaikio turto vertė 401 360 Eur. Šis įmonės ilgalaikis turtas (22 vnt.) perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 1 322 Eur (401 360 Eur – 400 038 Eur) didesne verte, negu jo likutinė vertė. Todėl UAB „D“ perduodant ilgalaikį įmonės turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolio nepatyrė, nes jo vertė atitiko likutinę vertę.

Tyrimui pateikti dokumentai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 2015-05-27 įsakymas dėl turto perėmimo ir identifikavimo, 2015-05-27 turto perėmimo identifikavimo aktas ir 2015-05-27 įsakymas dėl prekių perkėlimo į ilgalaikį materialųjį turtą. Turto perėmimo identifikavimo akte 2015-05-27 nurodyta, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ remdamasi antstolės I. B. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. BR-408, neįvykus pirmosioms varžytinėms 2015-05-08 perimame ir identifikuojame skolininkui UAB „D“ priklausantį toliau nurodytą turtą (22 vnt.)“ (5 priedas).

Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus duomenis nustatyta, kad UAB „D“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį turtą (22 vnt.) remdamasi antstolės I. B. 2015-05-08 Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. BR-408. UAB „D“ 2015 m. gegužės mėn. PVM sąskaita faktūra dėl ilgalaikio turto perleidimo už skolas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikta.

Kadangi UAB „D“ ilgalaikis turtas 2015 m. gegužės mėn. už skolas perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio įsigijimą ir pirkimo PVM atskaitą, bendrovė deklaravo 2012 – 2013 m. PVM deklaracijose, kaip grąžintiną iš biudžeto PVM, todėl „D“ eksploatavusi trumpiau negu 5 metus šį kilnojamąjį ilgalaikį turtą, privalėjo tikslinti PVM atskaitą, apskaičiuoti ir sumokėti 36 604 Eur ((390 785 Eur turto vertė, kuris įsigytas su PVM - 216 481 Eur sukauptas nusidėvėjimas) x 0,21) PVM (10 priedas, apskaičiuotas PVM atskaitos tikslinimas).

Tuo UAB „D“ nesilaikė PVM įstatymo 67 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. nuostatų „kitoms ilgalaikio materialiojo turto rūšims, kurioms teisės aktuose, reglamentuojančiuose pelno (pajamų) apmokestinimą, nustatytas ne trumpesnis kaip 4 metų nusidėvėjimo normatyvas. PVM atskaita šiame straipsnyje nustatyta tvarka turi būti tikslinama: nekilnojamojo pagal prigimtį daikto – 10 metų, o šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto turto – 5 metus, skaičiuojant nuo to mokestinio laikotarpio, kurį atskaityta to turto pirkimo arba importo PVM ar jo dalis (pastato (statinio) esminio pagerinimo atveju – taip pasigaminto ilgalaikio materialiojo turto pirkimo PVM atskaita tikslinama 10 metų nuo to mokestinio laikotarpio, kurį buvo užbaigti pagerinimo darbai). Jeigu turtas buvo įsigytas arba importuotas iki įregistravimo PVM mokėtoju, PVM atskaita tikslinama tokį skaičių metų, kiek metų atitinkanti pirkimo arba importo PVM dalis buvo įtraukta į PVM atskaitą“.

4. Kokiu pagrindu ir kiek UAB „D“ piniginių lėšų laikotarpiu nuo 2010-12-20 iki 2014-04-15 buvo pervesta į M. L. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke? Iš kokių ūkio subjektų ar įstaigų gautų piniginių lėšų atlikti pavedimai į M. L. asmeninę sąskaitą? Ar pinigų pervedimas apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje? Ar pervestos piniginės lėšos panaudotos įmonės reikmėms ir ar panaudojimas įmonės reikmėms pagrįstas dokumentais? Jei ne, ar dėl to įmonei padarytas nuostolis?

Išvada. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „D“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), esančios AB Danske Bank A/S Lietuvos filiale, 2010-12-20 – 2014-04-15 laikotarpiu atliko 11 piniginių lėšų pervedimų į M. L. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banke, iš viso 91 000 Lt (20 000 Lt 2011 m., 48 000 Lt 2012 m., 18 000 Lt 2013 m. ir 5 000 Lt 2014 m.) arba 26 355,42 Eur, nenurodant mokėjimo paskirties.

Pagal banko išrašus, UAB „D“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų pervedimai M. L. 91 000 Lt (20 000 Lt 2011 m., 48 000 Lt 2012 m., 18 000 Lt 2013 m. ir 5 000 Lt 2014 m.) į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekami iš gautų J. V. (48 000 Lt), VMI (33 000 Lt), NMA (5 000 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 000 Lt) ir UAB „(duomenys neskelbtini)" (2 000 Lt) piniginių lėšų. Detalūs duomenys nurodyti 2 lentelėje.

Tyrimui nepateikti 2011, 2012 m. UAB „D“ apskaitos registrai, avanso apyskaitos, todėl nėra galimybės nustatyti ar pervestos M. L. 68 000 Lt (20 000 Lt 2011 m., 48 000 Lt 2012 m.) arba 19 694,16 Eur piniginės lėšos, jų gavimas buvo užregistruotas.

UAB „D“ 2013 m. suvestinio apskaitos registro „Sąskaitų likučių žiniaraštis nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31“ (4 priedas) buhalterinėje sąskaitoje „24352-atskaitingas asmuo M. L.“ užregistruota, kad 2013 m. atskaitingo asmens gautos lėšos 18 000 Lt (debetas), kurios sutampa pagal banko išrašus.

UAB „D“ 2014 m. apskaitos registre „Didžioji knyga“ (4 priedas) užregistruotos pervestos 5 000 Lt (2014-04-15) piniginės lėšos iš bendrovės banko sąskaitos į M. L. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banke, t. y. buh. sąskaitose „Nr. 271-sąskaitos bankuose“ (5 000 Lt) kredite ir „2425-paskolos“ (5 000 Lt) debete. Apskaitos registre 2014-04-16 užregistruota, kad šiomis lėšomis 5 000 Lt, kurios 2014-04-15 pervestos M. L. padengta K. Š. dalis skolos už verslo planą pagal jo vardu išrašytą sąskaitą KS10102 (13 000 Lt 2014-04-16) (4 priedas), t. y. užregistruota 5 000 Lt (2014-04-16) buh. sąsk. „2425-paskolos“ kredite ir „2425-paskolos, KŠIM-Š.“ debete. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, tyrimui nepateiktas apskaitos dokumentas (kvitas ar kt. dok.), kurio pagrindu bendrovės apskaitoje užfiksuotos 5 000 Lt (2014-04-15) arba 1 448,10 Eur ūkinės operacijos apie M. L. 2014-04-16 perduotas (padengtas) K. Š. pinigines lėšas ir jų panaudojimą.

UAB „D“ 2013 m. gegužės 3 d. pinigų išmokėjimo kvite serija 40 be Nr. įforminta, kad M. L. sumoka 150 000 Lt arba 43 443 Eur R. V.. Jame nurodyta už „UAB D, įm. k. 302544612, adresas A. S. a. 7, (duomenys neskelbtini)“ išmokėta suma „šimtas penkiasdešimt tūkstančių Lt“ ir ties įrašais „išmokėjau Direktorius M. L.“, „pinigus gavau R. V.“ yra asmenų parašai (11 priedas).

2018-10-23, 2019-06-28 apklausos protokoluose M. L. nurodė, kad „...J. į mano asmeninę SEB banko sąskaitą pervesdavo įvairias pinigų sumas, nei kiek kartų, nei kokios sumos nepamenu. Žinau, kad šiais pinigais buvo atsiskaitoma V. už durpes. Šiuos pinigus grynindavau ir perduodavau J. <.....> UAB „D“ pinigų asmeninėms reikmėms niekada nenaudojau. <...> šio kvito pasirašymo aplinkybės yra analogiškos sutarties pasirašymui, šiuos dokumentus pasirašiau kartu. Bet pasirašymo metu, bent jau aš, niekam nemokėjau jokių pinigų. Manau, kad už šias durpes, galėjo būti apmokėti tais pinigais, kurie man buvo pervedami ir kuriuos aš perduodavau J.. Savų pinigų šių durpių įsigijimui aš nedaviau, todėl iš kur galėjo būti gauta trūkstama suma sumokėti R. V. aš nežinau“.

Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ,,Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“.

Pagal tyrimui pateiktus UAB ,,D“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 07-6-00010-17 medžiagoje pateiktus M. L. apklausų protokolų duomenis, jeigu UAB ,,D“ (direktorius M. L.) 2013 m. gegužės 3 d. pinigų išmokėjimo kvitu serija 40 Nr. (11 priedas), kurio turinyje nurodyta, kad išmokėta 150 000 Lt arba 43 443 Eur R. V., pagrindė neįvykusias ūkines operacijas, tai bendrovė užregistruodama ir įtraukdama į apskaitą šias ūkines operacijas nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 str. 2 d., 13 str. 1 ir 3 dalies reikalavimų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, ,,privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, ,,įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, nes apskaitos registre „Sąskaitų likučių žiniaraštis 2013-01-01 – 2013-12-31“ užregistravo atskaitingo asmens M. L. pinigų sumokėjimą R. V., iš viso 150 000 Lt (43 443 Eur) pagal 2013-05-03 pinigų išmokėjimo kvitą serija 40 be Nr., lėšomis 86 000 Lt arba24 907,32 Eur (2011 – 2013 m.), kurias M. L. kaip atskaitingas asmuo gavo iš įmonės į savo asmeninę sąskaitą ir savomis lėšomis, kurios užfiksuotos bendrovės apskaitoje kaip įmonės skola M. L. – 64 000 Lt arba 18 535,68 Eur (2013-12-31, 2014-12-31 d.), todėl negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo.

Jeigu UAB ,,D“ atskaitingas asmuo, įmonės direktorius M. L., iš įmonės sąskaitos pervestas į jo asmeninę sąskaitą pinigines lėšas 86 000 Lt (2011 – 2013 m.) perdavė J. V., tačiau neįformino apskaitos dokumentais ir šių ūkinių operacijų dėl M. L. pinigų panaudojimo neįtraukė į bendrovės apskaitą. Tuo nesilaikyta 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., kuri nurodo, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” ir nesilaikyta to paties įstatymo Nr.IX-574 12 str. 1 d. reikalavimų, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, nes ūkinės operacijos dėl 86 000 Lt panaudojimo nepagrįstos apskaitos dokumentais ir neįtrauktos į bendrovės apskaitą.

Jeigu M. L. gautas iš įmonės pinigines lėšas 86 000 Lt (2011 – 2013 m.), kurios buvo pervestos į jo asmeninę sąskaitą panaudojo ne įmonės reikmėms, tai tuomet UAB „D“ patyrė 86 000 Lt (24 907,32 Eur) nuostolį.

5. Kokiu pagrindu ir kiek UAB „D“ piniginių lėšų laikotarpiu nuo 2012-07-30 iki 2014-09-17 buvo pervesta į K. Š. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke? Iš kokių ūkio subjektų ar įstaigų gautų piniginių lėšų atlikti pavedimai į K. Š. asmeninę sąskaitą? Ar pinigų pervedimas apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje? Ar pervestos piniginės lėšos panaudotos įmonės reikmėms ir ar panaudojimas įmonės reikmėms pagrįstas dokumentais? Jei ne, ar dėl to įmonei padarytas nuostolis?

Išvada. UAB „D“ 2012-07-30 – 2014-09-17 laikotarpiu iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Danske Bank A/S Lietuvos filiale, atliko 33 piniginių lėšų 234 867 Lt arba 68 022,19 Eur pervedimus į K. Š. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banke (2 priedas). Piniginės lėšos 234 867 Lt arba 68 022,19 Eur (78 340 Lt 2012 m., 140 200 Lt 2013 m. ir 16 327 Lt 2014 m.) pervestos 33 kartus, iš jų 17 atvejų už 132 740 Lt arba 38 444,17 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „paskola“ ir 16 atvejų už 102 127 Lt arba 29 578,02 Eur nenurodant mokėjimo paskirties.

Pagal banko išrašus, UAB „D“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų pervedimai K. Š. 234 867 Lt į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekami iš gautų VMI (65 100 Lt), Agentūros (47 140 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (31 800 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)" (28 300 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (11 800 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (39 400 Lt), UAB „Lietbro“ (9 327 Lt) ir UAB „Viacon statyba“ (2 000 Lt) piniginių lėšų. Duomenys 3 lentelėje.

Tyrimui nepateikti 2012 m. UAB „D“ suvestiniai arba detalūs apskaitos registrai, avanso apyskaitos, todėl nėra galimybės nustatyti ar pervestos lėšos 78 340 Lt (2012 m.) K. Š., jų gavimas ir panaudojimas buvo užregistruotos 2012 m. bendrovės apskaitoje.

UAB „D“ 2013 m. suvestinio apskaitos registro „Sąskaitų likučių žiniaraštis nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31“ (4 priedas) buhalterinėje sąskaitoje „2421 suteiktos paskolos, įgaliotas K. Š., debete“ nenurodytas laikotarpio pradžioje 2013-01-01 d. pas K. Š. paskolos likutis. Duomenys pagal 2012 m. banko išrašus, nurodant mokėjimo paskirtį „paskola“ apie K. Š. pervestus 78 340 Lt (2012 m.) nesutampa su pinigų likučiu 2013-01-01 d., todėl nustatytas 17 437,65 Lt arba 5 050,29 Eur neatitikimas.

Bendrovė apie 2012 – 2013 m. paskolos suteikimą K. Š. ir jos sugrąžinimą, nepateikė VMI formos „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ (forma FR0711) ir tuo nesilaikė 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 56 str. 1 d., 2004-10-29 VMI prie FM viršininko įsakymu VA-172 patvirtintų juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B pildymo bei teikimo taisyklių 4 p. nurodymo.

Pagal 2013 m. banko išrašus K. Š. pervestos piniginės lėšos (140 200 Lt 2013 m.) sutampa su apskaitos duomenimis, nes 2013 m. suvestiniame apskaitos registre užregistruotos apyvartos – 140 200 Lt (debetas, gauta), 215 000,23 Lt (kreditas, panaudota) ir likutis laikotarpio pabaigoje 2013-12-31 d. – 13 897,88 Lt (kredite), t. y. įmonė skolinga K. Š..

UAB „D“ 2014 m. apskaitos registre „Didžioji knyga“ (4 priedas) pagal banko išrašus užregistruotos pervestos 16 327 Lt (2014 m.) piniginės lėšos į K. Š. asmeninę banko sąskaitą, t. y. buhalterinėse sąskaitose „Nr. 271-sąskaitos bankuose“ (16 327 Lt) kredite ir „2425-paskolos“ (16 327 Lt) debete. Buhalterinės sąskaitos „2425-paskolos KŠIM-K. Š.“ duomenimis 2014-12-31 d. bendrovės skola Š. – 1 202,88 Lt (kredite), t. y. kad įmonė skolinga K. Š.. UAB „D“ jokie 2015 m. apskaitos registrai nepateikti.

K. Š. skola įmonei UAB „D“ buvo mažinama, atliekant įvairias užskaitas, kuriomis skola įmonei sumažinta iš viso 182 944,97 Lt arba 52 984,53 Eur (12 priedas), t. y.:

- 81 944,97 Lt (23 732,90 Eur) pagal 2013-10-08 Skolos užskaitymo aktą ir 2013-08-22 Kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį tarp K. Š., BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „D“;

- 61 000 Lt (17 666,82 Eur) pagal 2013-11-08 Skolos užskaitymo aktą tarp K. Š., R. V. ir UAB „D“;

- 40 000 Lt (11 584,80 Eur) pagal K. Š. vardu išrašytas dvi sąskaitas faktūras, t. y. 2013-11-08 sąskaita faktūra serija KSI Nr. 0099, kuria už 27 000 Lt įforminta „konsultavimas dėl (duomenys neskelbtini) durpynų eksploatavimo už 2013 m.“ ir 2014-04-16 sąskaita faktūra serija KSI Nr. 0102, kuria už 13 000 Lt įforminta „(duomenys neskelbtini) durpynų vystymo verslo planai (3 modeliai)“. Tačiau tyrimui nepateikti apskaitos dokumentai (priėmimo, perdavimo aktai, atliktų darbų ar patirtų išlaidų nurašymo aktai, panaudojimo ataskaitos, buhalterinės pažymos bei užskaitos, kvitai ar kt. dok.), pagrindžiantys pirkimo dokumentuose K. Š. nurodytus darbus (konsultavimą ir verslo planus), jų panaudojimą įmonės reikmėms, pajamoms uždirbti ir pagal kuriuos 40 000 Lt (11 584,80 Eur) buvo atsiskaityta, t. y. sumažinta K. Š. skola įmonei. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, tačiau tyrimui nepateikti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai ir atsiskaitymo dokumentai (kvitai, užskaitos ar kt. dok.). Jeigu K. Š. vardu išrašytomis sąskaitomis faktūromis serija KSI Nr. 0099 (2013-11-07) – 27 000 Lt (7 819,74 Eur) ir serija KSI Nr. 0102 (2014-04-16) – 13 000 Lt (3 765,06 Eur), iš viso už 40 000 Lt (11 584,80 Eur) paslaugos (konsultavimas, verslo planai) nebuvo atliktos, panaudotos įmonės reikmėms, tik jomis sumažinta K. Š. skola įmonei, tai tuomet UAB „D“ patyrė 40 000 Lt (11 584,80 Eur) nuostolį.

Pagal 2013-10-08 Skolos užskaitymo aktą, K. Š. skola įmonei UAB „D“ buvo sumažinta 81 944,97 Lt (23 732,90 Eur). Tačiau 2018-10-05 Vilniaus apygardos teismo sprendimu (12 priedas) nurodyta, kad K. Š. liko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąraše su tos sumos įrašytu 91 049,97 Lt (26 369,89 Eur) reikalavimu, nors 2013-08-22 Kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi nurodyta, kad ši skola buvo perleista UAB D“.

Įvertinus tai, kad K. Š. 2013-10-08 skola bendrovei sumažinta 81 944,97 Lt (23 732,90 Eur), kurie buvo pervesti į jo asmeninę sąskaitą ir jų panaudojimas pagrįstas 2013-10-08 Skolos užskaitymo aktu bei 2013-08-22 Kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad K. Š. turėtas 91 049,97 Lt (26 369,89 Eur) verte UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas perleidžia už 81 944,97 Lt bendrovei „D“, tačiau tame UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąraše su šiuo reikalavimu įrašytas K. Š., o ne UAB „D“. Pagal UAB „D“ apskaitos duomenis, nors bendrovėje užfiksuotos 2013-12-31 d. ir 2014-12-31 d. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skolos– 81 944,97 Lt arba 23 732,90 Eur (debete, buh. sąsk. „2424-Paskola (duomenys neskelbtini)“), t. y. kad bendrovei skolinga įmonė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau finansinis reikalavimas nėra atlygintas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta daroma išvada, kad UAB „D“ pagal 2013-10-08 skolos užskaitymo aktą už 81 944,97 Lt (23 732,90 Eur) ūkinėmis operacijomis su K. Š. patyrė nuostolį .

Tyrimui pateikti 2012 – 2013 m. UAB „D“ atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentai (EKA kvitais, pinigų išmokėjimo kvitai, DU žiniaraščiai ir kt. dok.), kuriuose nenurodyta, kas įmonės vardu atliko mokėjimus už 63 331,54 Lt arba 18 342,08 Eur, t. y.:

- 9 683,53 Lt arba 5 700,74 Eur pagal 2012 – 2013 m. pirkimo ir atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus (EKA kvitus, kasos pajamų orderių kvitus, pinigų priėmimo kvitus, pirkimo-pardavimo kvitus ir kt. dok.) (89,10 Lt 2012 m. ir 19 594,43 Lt 2013 m.);

- 43 648,01 Lt arba 12 641,34 Eur pagal 2012 – 2013 m. DU išmokėjimo žiniaraščius ir pinigų išmokėjimo kvitus, kuriuose yra darbuotojų parašai (6 051,75 Lt 2012 m. ir 37 596,26 Lt 2013 m.).

Jeigu 2012 – 2013 m. atsiskaitymus už įmonės vardu įsigytas prekes ir paslaugas, išmokėtą darbo užmokestį atliko K. Š., tai panaudojo 63 331,54 Lt (18 342,08 Eur), kurie pagal banko išrašus buvo pervesti į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tai tuomet nenustatytas, kad būtų padarytas nuostolis UAB „D“ šiomis ūkinėmis operacijomis su K. Š..

Pagal UAB „D“ 2012-07-30 – 2014-09-17 laikotarpio dokumentus (banko išrašus) nustatyta, kad iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti piniginių lėšų pervedimai 234 867 Lt (78 340 Lt 2012 m., 140 200 Lt 2013 m. ir 16 327 Lt 2014 m.) į K. Š. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikti 2012 m. apskaitos registrai, 2013 m. detalūs atsiskaitymo apskaitos registrai, avanso apyskaitos, apskaitos dokumentai, kuriuose būtų nurodyta, kad atsiskaitymus vykdė K. Š. ir apskaitoje 2013-01-01 d. užregistruoti duomenys nesutampa su apskaitos dokumentų duomenimis, todėl nėra galimybės nustatyti tikrų duomenų apie K. Š. pinigų panaudojimą.

6. Kada ir kokio dydžio paskolas UAB „D“ suteikė R. V.? Ar paskolos sutarties su R. V. sudarymo bei pinigų išmokėjimo metu UAB „D“ turėjo debitorinių ir kreditorinių įsipareigojimų? Jei turėjo, tai kiek ir kokių? Iš kokių ūkio subjektų ar įstaigų gautų piniginių lėšų bei kokiems asmenims UAB „D“ atliko paskolos išmokėjimą? Ar paskolos suteikimas bei piniginių lėšų išmokėjimas apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje? Ar dėl paskolos suteikimo R. V. UAB „D“ patyrė nuostolių? Jei taip, kokio dydžio?

Išvada. UAB „D“ 2012 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartimi įforminta 220 000 Lt suteikta paskola R. V. (14 priedas). Pagal 2012-12-19 Paskolos sutartį, R. V. gaudamas paskolą pasirašo vekselį, moka 5 % metines palūkanas, paskolą grąžina po vienerių metų iki 2013-12-20 d. Joje nurodyta, kad „paskola pervedama tokia tvarka: 50 000 Lt perveda į K. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), vykdant R. V. įsipareigojimus pagal 2012-08-29 Paskolos sutartį tarp R. V. ir R. M.; 108 000 Lt perveda į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), vykdant R. V. įsipareigojimus pagal 2012-08-01 paskolos sutartį tarp R. V. (a. k.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k.(duomenys neskelbtini)); 62 000 Lt perveda į O. V. sąskaitą (duomenys neskelbtini)“. Šioje 2012-12-19 paskolos sutartyje ties įrašais „paskolos davėjas UAB D M. L.“, „paskolos gavėjas R. V.“ yra asmenų parašai.

Pagal banko išrašus, iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), esančios AB Danske Bank A/S Lietuvos filiale, 2012-12-19 ir 2012-12-20 dienomis pervesta 270 000 Lt už R. V. 2012 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartyje nurodyta tvarka (2 priedas), t. y.:

- 62 000 Lt (2012-12-19) O. V. į sąskaitą (duomenys neskelbtini), banko išraše nurodyta „pagal 2012-12-19 paskolos sutartį“;

- 50 000 Lt (2012-12-19) K. M. į sąskaitą (duomenys neskelbtini), banko išraše nurodyta „už R. V. pagal 2012-08-29 R. M. ir R. V. paskolos sutartį“;

- 108 000 Lt (2019-12-19) į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini), banko išraše nurodyta „paskolos gražinimas už R. V. pagal 2012-08-01 paskolos sutartį“;

- 50 000 Lt (2012-12-20) K. M. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko išraše nurodyta „paskolos grąžinimas už R. V. pagal 2012-08-29 R. M. ir R. V. paskolos sutartį. Pinigai grąžinami į Paskolos sutarties 5.3 punkte nurodytą sąskaitą“.

Iš jų, pagal 2012-12-20 banko išrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino 50 000 Lt į bendrovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), nurodant paskirtį „pinigų grąžinimas“.

Pažymėtina, kad pagal 2012 m. banko išrašus ir 2012 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartyje nurodytą tvarką, Bendrovė R. V. suteikė 220 000 Lt (270 000 Lt – 50 000 Lt) paskolą.

Patikrinus 2012 m. UAB „D“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) pinigų judėjimą nustatyta, kad R. V. suteiktai paskolai 220 000 Lt buvo panaudotos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (262 732,10 Lt 2012-12-10 arba 76 092,48 Eur) gautos lėšos.

Pažymėtina, kad R. V. asmeninės kredito istorijos ataskaitos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, 2012 metais R. V. kreditoriniai įsipareigojimai kitiems ūkio subjektams, kuomet jam buvo suteikta paskola iš UAB „D“, sudarė 2 066 550,50 Eur (1215567 Eur nepadengti įsiskolinimai; 850 962,95 Eur įsiskolinimų mokėjimai). Tačiau UAB „D“ pagal 2012-12-19 paskolos sutartį 220 000 Lt arba 63 716,40 Eur (2012-12-19) suteikė jam paskolą.

Tyrimui nepateikti 2012 m. UAB „D“ suvestiniai arba detalūs apskaitos registrai, kurių buhalterinėse sąskaitose būtų užregistruoti duomenys apie 2012 m. bendrovės suteiktą paskolą R. V. ir pervestus pinigus pagal 2012-12-19 paskolos sutartį, todėl nėra galimybės nustatyti ar jie apskaityti 2012 m. įmonės apskaitoje. Daugiau paskolos sutarčių su R. V. tyrimui nepateikta.

Pagal 2013 – 2014 m. apskaitos registrų duomenis, R. V. paskolos per 2013 – 2014 m. negrąžino įmonei, nes buhalterinės sąskaitos „2422-R. V., debete“ 2013-12-31 d. užfiksuota 220 000 Lt ir buhalterinės sąskaitos „2425-Paskolos, RVIL-R. V., debete“ 2014-12-31 d. užfiksuota 220 000 Lt (4 priedas). Tyrimui nepateikti 2015 m. jokie apskaitos registrai, todėl nėra galimybės nustatyti kaip atvaizduotas R. V. įsiskolinimas įmonei už paskolą.

2017-02-27 Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-304-277/2017 iš R. V. Bendrovės naudai priteista 45 759,96 Eur skolos, pagal 2012-12-19 sutartį, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-05) nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2017-03-28 Rokiškio r. apylinkės teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr.e2-157-504/2017 iš atsakovės O. V. Bendrovės naudai priteisė 17 956,44 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šis sprendimas susijęs su 2012-12-19 sutartimi tarp Bendrovės ir R. V..

Įvertinus tai, kad R. V. pagal 2012-12-19 paskolos sutartį iš įmonės gautos 220 000 Lt paskolos negrąžino, už paskolą bendrovei liko skolingas 63 716,40 Eur (45 759,96 Eur + 17 956,44 Eur) arba 220 000 Lt ir bendrovei finansiniai reikalavimai 2017-02-27, 2017-03-28 nėra atlyginti, todėl daroma išvada, kad UAB „D“ pagal 2012-12-19 paskolos sutartį suteikdama 220 000 Lt (63 716,40 Eur) paskolą R. V. patyrė nuostolį.

Bendrovė apie 2012 m. paskolos suteikimą R. V. ir jos grąžinimą nepateikė VMI formos „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ (forma FR0711) ir tuo nesilaikė 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 56 str. 1 d., 2004-10-29 VMI prie FM viršininko įsakymu VA-172 patvirtintų juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A pildymo bei teikimo taisyklių 4 p. nurodymo.

Suvestinio 2013 m. apskaitos registro duomenimis (4 priedas), užregistruoti įmonės per vienerius metus mokėtini kreditoriniai įsipareigojimai 2013-01-01 d. – 927 426,31 Lt arba 268 601,23 Eur (buh. sąsk. likučių kredite „443-skolos tiekėjams“ 903 850 Lt; „4461-mokėtinas darbo užmokestis“ 5 769,98 Lt; „445-pelno mokesčio įsipareigojimai“ 15 301 Lt; „4462-mokėtinas GPM“ 1 037,40 Lt; „4463-mokėtinos socialinio draudimo įmokos“ 1 412,22 Lt; „4464-mokėtinos garantinio fondo įmokos“ 55,55 Lt), kurie 3,6 karto viršija duomenis apie debitorinius įsipareigojimus įmonei – 260 663,25 Lt arba 75 493,30 Eur (buh. sąsk. likučių debete „2411-pirkėjai“ 847 Lt; „2411-pirkėjai AGK“ 14 806,54 Lt; „2422-R. V.“ 220 000 Lt; „2423-Pakamanių skola“ 25 000 Lt; „2431-gautinas PVM“ 1,79 Lt; „24351-atskaitingi asmenys-G. K.“ 7,92 Lt).

UAB „D“ 2012 m. finansinės atskaitomybės – balanso duomenimis (7 priedas), nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai kreditoriniai įmonės įsipareigojimai – 917 933 Lt arba 265 851,77 Eur (2012-12-31, kredite), kurie 2,4 kartus viršija duomenis apie debitorinius įsipareigojimus įmonei, t. y. per vienerius metus gautinos sumos – 389 489 Lt arba 112 803,81 Eur (2012-12-31, debete).

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „D“ 2012 m. finansinės atskaitomybės – balanse 2012-12-31 d. nurodyti duomenys apie bendrovės trumpalaikius debitorinius ir kreditorinius įsipareigojimus nesutampa su suvestiniame 2013 m. apskaitos registre 2013-01-01 d. užregistruotais duomenimis, nustatyti neatitikimai 9 493,31 Lt arba 2 749,45 Eur (927 426,31 Lt – 917 933 Lt) kreditorinių įsipareigojimų, t. y. per vienerius metus mokėtinos sumos ir 128 825,75 Lt arba 37 310,52 Eur (260 663,25 Lt - 389 489 Lt) debitorinių įsipareigojimų, t. y. per vienerius metus gautinos sumos.

Kadangi UAB „D“ 2012 m. detalūs ir suvestiniai apskaitos registrai nepateikti, o pateiktame 2013 m. suvestiniame apskaitos registre duomenys 2013-01-01 d. apie atsiskaitymų likučius nesutampa su 2012 m. finansinės atskaitomybės – balanso 2012-12-31 d. duomenimis, nustatyti neatitikimai, todėl nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai įvertinti debitorinius ir kreditorinius įmonės įsipareigojimus (kiek ir kokiems tiekėjams įmonė buvo skolinga ir kas buvo skolingas įmonei), paskolos sutarties su R. V. sudarymo bei pinigų išmokėjimo metu.

2008-06-26 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. X-1633 15 str. 10 d. nurodo, kad „apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“. 2008-04-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 370 patvirtintos Inventorizacijos taisyklės“, kurių 3 punktas nurodo, kad įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas ir mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą. Įmonės vadovas gali pavesti atlikti inventorizaciją ir dėl kitų priežasčių, 9 punktas nurodo, kad įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą. UAB „D“ tyrimui nepateikė inventorizacijos duomenų apie 2011 – 2015 m. įmonės turtą, įsipareigojimus, jeigu bendrovėje jos buvo neatliekamos, tai nesilaikyta 2008-06-26 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. X-1633 15 str. 10 d. ir nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punktas, pagal kurį įmonės privalo inventorizuoti atsargas, grynuosius pinigus, gautinas ir mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą.

7. Kokį ir kokios vertės turtą UAB „D“ apskaitos duomenimis, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, įmonė turėjo 2016-09-15? Kada, iš ko šį turtą įgijo bei iš kokių lėšų (ar kitokiu būdu) atsiskaitė?

Išvada. Pagal apskaitos dokumentus, 2012-12-28 – 2014-12-31 laikotarpio UAB „D“ apskaitoje „Atsargų apskaitos kortelė, durpės“ užregistruotas durpių įsigijimas, kurių vertė – 803 739,20 Lt arba 232 778,96 Eur (15 priedas), tai yra:

- 403 260 Lt arba 116 792,17 Eur verte durpės (85 800 kub. m. po 4,70 Lt) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024 (2012-12-28);

- 400 479,20 Lt arba 115 986,79 Eur verte durpės (50 060 tonų po 8 Lt) iš R. V. pagal 2013-05-03 sutartį „Dėl durpių pirkimo pardavimo“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tiekėjas) vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra serija AGR Nr. 024 (2012-12-28), kuria UAB „D“ (pirkėjas) įformintas iš tiekėjo prekės „nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“ įsigijimas už 487 944,60 Lt (t. sk. 84 684,60 Lt PVM). Šioje PVM sąskaitoje faktūroje serija AGR Nr. 024 (2012-12-28) ties įrašais „sąskaitą išrašė UAB (duomenys neskelbtini) gen. direktorius K. Š.“, „sąskaitą gavo M. L.“ yra asmenų parašai (15 priedas). Duomenys apie durpių pirkimą ir PVM įtraukti į 2012 m. gruodžio mėn. UAB „D“ „gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą ir sutampa su duomenimis apie įmonės atsargas – 403 260 Lt (2013-01-01), kurios užfiksuotos 2013 m. sausio 1 d. apskaitos registro „Sąskaitų likučių žiniaraštis 2013-01-01 – 2013-12-31“ buhalterinėje sąskaitoje „2011-žaliavos ir komplektavimo gaminiai“ – 403 260 Lt (debete) ir Balanse už 2012 m. (7 priedas). UAB „D“ 2012 m. apskaitos registras, kuriame būtų užregistruoti duomenys apie atsiskaitymus su tiekėjais, tame tarpe UAB „(duomenys neskelbtini)“ už durpes, tyrimui nepateikti. Suvestinio 2013 m. apskaitos registro duomenimis, buhalterinėje sąskaitoje „skola (duomenys neskelbtini)“ nėra įrašų apie šiam tiekėjui įmonės skolas laikotarpio pradžioje 2013-01-01 ir pabaigoje 2013-12-31 d., todėl nenustatyta kaip (iš kokių lėšų ar kitokiu būdu) buvo 2012 m. atsiskaityta už durpes pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024 (2012-12-28).

Pažymėtina, kad Panevėžio apskrities VMI patikrinimo akte 2014-02-28 Nr. PAR-FR0680-159 apie UAB „D“ įsigytas durpes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad „mokestis už valstybinius gamtos išteklius dėl „nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio“ yra nedeklaruotas ir nesumokėtas. <...> Už paslaugas Bendrovei UAB “(duomenys neskelbtini)" pinigais neatsiskaitė, o atliko tarpusavio užskaitą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGR Nr. 024. Bendrovė į 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją nepagrįstai įtraukė 84685 Lt pirkimo PVM sumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024, kurioje nurodyta prekė „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“, mato vnt. - kub. m., kiekis 85800, kaina 4,70 Lt/kub. m, suma 403260 Lt, PVM 84684,60 Lt, viso su PVM suma 487 944,60 Lt. Nustatyta, kad Bendrovė pagal šią PVM sąskaitą faktūrą prekių, t. y. durpių faktiškai negalėjo įsigyti ir neįsigijo. Ši ūkinė operacija realiai neįvyko, buvo surašyti tik buhalterinės apskaitos dokumentai“.

Jeigu pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024 (2012-12-28) už 487 944,60 Lt (t. sk. 84 684,60 Lt PVM) prekės „nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“ (85 800 kub. m. po 4,70 Lt), kurios UAB „D“ apskaitoje užfiksuotos kaip durpės, įsigijimo verte 403 260 Lt arba 116 792,17 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo neįsigytos, tai UAB „D“ PVM sąskaita faktūra serija AGR Nr. 024 (2012-12-28) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė neįvykusias ūkines operacijas, kurias 403 260 Lt arba 116 792,17 Eur verte įtraukė į bendrovės 2012 m. apskaitą (atsargos), tuo UAB ,,D“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 str. 2 d., 13 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, ,,privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, ,,įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“.

Tyrimui pateikta 2013-05-03 Sutartis „dėl durpių pirkimo pardavimo“, kuri sudaryta tarp R. V. (pardavėjas) ir UAB „D“ (pirkėjas), atstovaujamos direktoriaus M. L., kurioje nurodyta, kad „pardavėjas nuosavybės teise valdo 50 059,90 tonų durpių. Durpės yra sandėliuojamos durpių karavanuose, kurie yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. 3(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) durpyno gamybos laukuose. Šalys sutaria, kad už vieną toną durpių pirkėjas moka pardavėjui 8 litus, bendra sutarties kaina yra 400 479,20 Lt. Šios sutarties pasirašymo dieną pardavėjui yra sumokamas avansas – 150 000 Lt. Pagal šią sutartį gautas avansas yra įskaitomas už pirmuosius išvežtos durpės kiekius ir tai patvirtinus tarpusavio suderinimo aktais“. Šioje sutartyje ties įrašais „Pardavėjas R. V., 150 000 Lt gavau“, „Pirkėjas UAB D, M. L., 150 000 Lt perdaviau“ yra asmenų parašai (15 priedas).

Tyrimui pateiktas UAB „D“ 2013 m. gegužės 3 d. pinigų išmokėjimo kvitas serija 40 be Nr. (11 priedas), kuriuo įforminta, kad M. L. sumoka 150 000 Lt arba 43 443 Eur R. V., kurio duomenys užregistruoti 2013 m. bendrovės apskaitoje (4 priedas).

UAB „D“ 2013-11-08 Skolos užskaitymo akte su K. Š. nurodyta, kad padengtas 61 000 Lt įsiskolinimas R. V. pagal sutartį 2013-05-03 už durpes (12 priedas).

UAB „D“ 2013 m. suvestinio apskaitos registro duomenimis, užregistruotas iš R. V. pirkimas už 400 479,20 Lt (apyvarta kredite), atsiskaitymas 215 441,68 Lt (apyvarta debete) ir bendrovės įsiskolinimas 2013-12-31 d. R. V. – 185 037,52 Lt arba 53 590,57 Eur (kredite, buh. sąsk. „skola V“). Pagal 2014 m. apskaitos registro duomenis nustatyta, kad per 2014 m. neatsiskaityta su R. V. pagal 2013-05-03 sutartį už durpes, nes bendrovės skola 2014-12-31 d. ta pati – 185 037,52 Lt arba 53 590,57 Eur (kredite, skolos R. V.). Tyrimui 2015 m. apskaitos registrai nepateikti ir remiantis ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktais duomenimis, kad M. L. 150 000 Lt už durpes R. V. nemokėjo, todėl nėra galimybės nustatyti kiek, iš kokių lėšų atsiskaityta už durpes su R. V..

Pagal UAB „D“ 2012-12-27 – 2014-06-25 laikotarpio pardavimo apskaitos dokumentus, t. y. PVM sąskaitas faktūras (35 vnt.) įforminta nefasuotų trupininių, šviesių ir kt. rūšies durpių (9314 kub. m. arba erdm.) pardavimai už 192 178,80 Lt be PVM ir 40 357,55 Lt PVM, iš viso už 232 536,35 Lt su PVM (15 priedas).

UAB „D“ 2013 m. suvestinio apskaitos registro duomenimis, užregistruotas durpių įsigijimas už 400 479,20 Lt (apyvarta kredite, 50059,90 t po 8 Lt) ir jų pardavimo savikaina už 34 385,20 Lt (apyvarta debete, 7 316 kub. m. po 4,7 Lt) bei neparduotų durpių 2013-12-31 d. likutis apskaitos duomenimis – 769 354 Lt arba 222 820,32 Eur, kuris užregistruotas 2013-12-31 d. ir 2014-12-31 d. buh. sąsk. „2011-žaliavos ir komplektavimo gaminiai“ debete (4 priedas).

Kadangi duomenys apie durpių pirkimus, atsiskaitymą už jas neatitinka duomenų užfiksuotų apskaitoje, todėl nėra galimybės įvertinti 2016-09-15 turėto trumpalaikio turto – durpių. Tyrimo metu negalima nustatyti kokį ir kokios vertės turtą UAB ,,D“ apskaitos duomenimis, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, bendrovė turėjo 2016-09-15.

Tyrimui 2020-01-15 pateikti duomenys apie durpes „Fitotoksiškumo tyrimų aptarimas Nr. K1158“. Kuriame pagal užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatytus 2019-11-26 durpių „iš Biržų r. ėminius“, nustatyta, kad „durpė neigiamai veikia augalus tiek pakalkinta, tiek nekalkinta, kitaip sakant pasireiškia fitotoksiškumas. Tačiau maišant su gera durpe, fitotoksiškumo lygis žymiai mažėja, nors patikimai žemesnis. Šios durpės kaip vertingo produkto augintojams rekomenduoti negalima, tikėtini augalų iškritimai. Tačiau šias durpes galima utilizuoti pakalkintas skleidžiant lauke plonu sluoksniu, galbūt 20-30 t/ha natūralios medžiagos. Šis kiekis neturėtų pakenkti augalams“ (15 priedas).

8. Nuo kada UAB „D“ tapo nemoki? Ar UAB „D“ laikotarpiu nuo 2010-11-05 iki 2015-12-31 turėjo nuostolingų, ekonomiškai nepagrįstų ir nenaudingų sandorių, pinigų pervedimų ar paėmimų iš įmonės kasos, kurie galėjo lemti įmonės bankrotą? Jei turėjo, tai kokių? Koks nuostolis buvo padarytas UAB „D“ bei kreditoriams? Ar UAB „D“ turto bei piniginių lėšų panaudojimui yra dokumentai, pagrindžiantys to turto bei piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms? Jei nėra, dėl kokių sandorių ir koks nuostolis buvo padarytas įmonei bei kreditoriams?

Išvada. Pagal UAB „D“ 2010, 2011, 2012, 2013 Metines pelno mokesčio deklaracijas, kurios pateiktos VMI, apskaičiuoti veiklos rezultatai 2010-11-05 – 2013-12-31 laikotarpiu sudaro 95 610 Lt (309 310 Lt – 213 700 Lt) apmokestinamojo pelno, iš jų: 1 064 Lt nuostoliai už 2010 m.; 16 602 Lt nuostoliai už 2011 m.; 309 310 Lt apmokestinamasis pelnas už 2012 m. (15 301 Lt pelno mokestis); 196 034 Lt nuostoliai už 2013 m. (7 priedas). UAB „D“ 2014 m. ir 2015 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateiktos.

Pagal UAB „D“ 2010 – 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinius – pelno (nuostolių) ataskaitas, bendrovės deklaruotos pardavimo pajamos – 699 034,75 Lt arba (202 454,46 Eur), iš jų 412 962 Lt 2012 metais; 238 397,75 Lt 2013 metais; 47 675 Lt 2014 metais.

Pagal UAB „D“ 2010 – 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitas, bendrovės 2010-11-05 – 2014-12-31 laikotarpio veiklos rezultatas – 269 703,57 Lt arba 78 111,55 Eur nuostoliai, iš jų: 2010 m. – 1 064 Lt nuostoliai; 2011 m. – 15 541 Lt nuostoliai; 2012 m. – 293 844 Lt pelnas; 2013 m. – 201 543,75 Lt nuostoliai; 2014 m. – 345 398,82 Lt nuostoliai.

UAB „D“ vardu išrašytas kasos pajamų orderis serija AGD Nr. 0001 (2013-08-28), kuriuo įforminta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už metalo laužą pagal PVM sąskaitą faktūrą AGD Nr. 026 gauta 4 441,68 Lt arba 1 286,40 Eur, ties įrašais „vyr. buhalteris R. V., gavo kasininkas R. V.“ yra asmens parašai (16 priedas). UAB „D“ apskaitos registre „Pardavimo operacijos“ už 2013 m. rugpjūčio mėn. užregistruota PVM sąskaita faktūra serija AGD Nr. 026 (2013-08-28) už metalo laužo pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas). Tyrimui pateikti duomenys iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad pirkėjas atsiskaitė ir iš kasos 2013-08-28 išmokėjo 1 286,40 Eur arba 4 441,68 Lt bendrovei „D“.

Pateiktame UAB „D“ 2013 m. suvestinio apskaitos registro „Sąskaitų likučių žiniaraštis 2013-01-01 – 2013-12-31“ (4 priedas, 2013 m. sąskaitų likučių žiniaraštis) buhalterinėje sąskaitoje „272-kasa“ neužregistruoti duomenys apie gautus į kasą pinigus ir jų panaudojimą. Jokie įrašai šioje buh. sąskaitoje „272-kasa“ nenurodyti ir UAB „D“ tiriamojo laikotarpio kasos knyga nepateikta. Į 2013 m. suvestinį apskaitos registrą neįtrauktos ūkinės operacijos pagal kasos pajamų orderį 2013-08-28 serija AGD Nr. 0001, kad „272-kasa“ gauta 4 441,68 Lt arba 1 286,40 Eur ir jų panaudojimas. Pagal UAB ,,D“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą 2013-01-01 – 2013-12-31 laikotarpiu nesilaikyta Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimo, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 16 str. 1 d. reikalavimo, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 3 p. nurodymo, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“.

UAB „D“ 2013 m. suvestinis apskaitos registras „Sąskaitų likučių žiniaraštis“ (4 priedas) nepatvirtintas dokumentus sudariusio asmens parašais, nenurodytas dokumentus sudaręs asmuo, tuo nesilaikyta BAĮ 16 str. 3 d. reikalavimų, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai“.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2012 m. balanse įrašyti duomenys nesutampa su apskaitos dokumentais ir apskaitos registrų duomenimis 2013-01-01 d. (2012 m. balansas – 2012-12-31 d.)

UAB „D“ 2012 m. sutrumpinto balanso apie pinigus eilutėje (IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai) įrašyta, kad – 30 460 Lt (2012-12-31), tačiau pagal apskaitos dokumentus (banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus) nustatyta, kad pinigų likutis – 30 501,93 Lt(2012-12-31). Nustatyti neatitikimai 2012 m. balanse apie trumpalaikį turtą (pinigus) 2012-12-31 d. – 41,93 Lt (30 460 Lt - 30501,93 Lt) arba 12,14 Eur, negu pagal apskaitos dokumentus (7 priedas).

UAB „D“ į 2012 metų finansinę atskaitomybę (7 priedas) įrašydama neteisingus duomenis apie įmonės trumpalaikį turtą (pinigus) ir skirtingus duomenis apie ilgalaikio turto likutines vertes, įmonės įsipareigojimus (skolas), negu nurodyta 2013 m. suvestinio apskaitos registro duomenimis, nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 str. 1 d., kad finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus“.

Tyrimui atlikti nebuvo pateikti duomenys apie UAB „D“ tiriamojo laikotarpio pradelstus įsipareigojimus. Kadangi pradelstų įsipareigojimų dydžio nėra galimybės nustatyti, todėl bendrovės mokumas vertinamas pagal finansinių rodiklių duomenis.

Pagal UAB „D“ duomenis apie turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus nurodytus 2010-12-31 d., 2011-12-31 d., 2012-12-31 d., 2013-12-31 d., 2014-12-31 d. balansuose, apskaičiuoti santykiniai finansinės būklės mokumo (likvidumo) rodikliai: bendrojo mokumo koeficientas; einamojo mokumo (padengimo) koeficientas; kritinio mokumo (skubaus padengimo) koeficientas.

Uždarosios akcinės bendrovės „D“ bendrojo mokumo koeficientas (4 lentelė), tiriamuoju laikotarpiu 2010-12-31, 2012-12-31 atitinka rodiklio skaitinės reikšmės „gera padėtis“ rodiklius, 2011-12-31 atitinka „nepatenkinama padėtis“ rodiklius ir 2013-12-31, 2014-12-31 atitinka „patenkinama padėtis“ rodiklius“. Einamojo mokumo (padengimo) koeficientas (5 lentelė) ir kritinio mokumo (skubaus padengimo) koeficientas (6 lentelė), tiriamuoju laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., atitinka rodiklio skaitinės reikšmės „nepatenkinama padėtis“ rodiklius – bendrovė nebuvo moki.

Užduotyje nurodyta, kad „2016-09-15 Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-593-544/2016, pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM pareiškimą, Bendrovei iškelta bankroto byla. Panevėžio apygardos teismo 2016-11-03 ir 2016-12-19 nutartimis patvirtintas Bendrovės kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai 821 085,92 Eur sumai, iš jų VMI – 141 553,35 Eur, Agentūra – 381 280,88 Eur“. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „D“ laikotarpiu nuo 2011-09-06 iki 2014-04-15 pagal banko išrašus vykdė piniginių lėšų pervedimus iš įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atskaitingo asmens M. L. (91 000 Lt 2011 – 2014 m.) asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į K. Š. (234 867 Lt 2012 – 2014 m.) asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarinėjo 2012 – 2013 m. sandorius, kurie buvo nenaudingi įmonei, t. y. suteikė paskolą – R. V. (220 000 Lt 2012 m.) pagal paskolos sutartį 2012-12-19; UAB „(duomenys neskelbtini)“ (40 000 Lt 2012 m.) pagal paskolos sutartį 2012-06-27, kuri 25 000 Lt (2012-12-03) pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį buvo perleista fiziniams asmenims Z. P., V. P. ir R. P.; K. Š. (234 867 Lt 2012 – 2014 m.), kuri 81 944,97 Lt (2013-08-23) pagal Kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį perleista UAB „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „D” ūkinėmis operacijomis su M. L., K. Š. ir R. V. patyrė iš viso 427 944,97 Lt (86 000 Lt + 40 000 Lt + 81 944,97 Lt + 220 000 Lt) arba 123 941,43 Eur nuostolį:

- jeigu M. L. gautas iš įmonės pinigines lėšas 86 000 (2011 – 2013 m.), kurios buvo pervestos į jo asmeninę sąskaitą panaudojo ne įmonės reikmėms, tai tuomet UAB „D“ patyrė 86 000 Lt (24 907,32 Eur) nuostolį;

- jeigu K. Š. vardu išrašytomis sąskaitomis faktūromis serija KSI Nr. 0099 (2013-11-07) – 27 000 Lt (7 819,74 Eur) ir serija KSI Nr. 0102 (2014-04-16) – 13 000 Lt (3 765,06 Eur), iš viso už 40 000 Lt (11 584,80 Eur) paslaugos (konsultavimas, verslo planai) nebuvo atliktos ar panaudotos įmonės reikmėms, pajamoms uždirbti, tik jomis sumažinta K. Š. skola įmonei, tai tuomet UAB „D“ patyrė 40 000 Lt (11 584,80 Eur) nuostolį;

- įvertinus tai, kad K. Š. 2013-10-08 skola bendrovei sumažinta 81 944,97 Lt (23 732,90 Eur), kurie buvo pervesti į jo asmeninę sąskaitą ir jų panaudojimas pagrįstas 2013-10-08 Skolos užskaitymo aktu bei 2013-08-22 Kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad K. Š. turėtas 91 049,97 Lt (26 369,89 Eur) verte UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas perleidžia už 81 944,97 Lt bendrovei „D“, tačiau tame UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąraše 2018-10-05 su šiuo reikalavimu įrašytas K. Š., o ne UAB „D“. Pagal UAB „D“ apskaitos duomenis, nors bendrovėje užfiksuotos 2013-12-31 d. ir 2014-12-31 d. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skolos– 81 944,97 Lt arba 23 732,90 Eur (debete, buh. sąsk. „2424-Paskola (duomenys neskelbtini)“), t. y. kad bendrovei skolinga įmonė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau finansinis reikalavimas nėra atlygintas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta daroma išvada, kad UAB „D“ pagal 2013-10-08 skolos užskaitymo aktą už 81 944,97 Lt (23 732,90 Eur) ūkinėmis operacijomis su K. Š. patyrė nuostolį;

- įvertinus tai, kad R. V. pagal 2012-12-19 paskolos sutartį iš įmonės gautos 220 000 Lt paskolos negrąžino, už paskolą bendrovei liko skolingas 63 716,40 Eur (220 000 Lt) ir bendrovei finansiniai reikalavimai 2017-02-27, 2017-03-28 nėra atlyginti, todėl daroma išvada, kad UAB „D“ pagal 2012-12-19 paskolos sutartį suteikdama 220 000 Lt (63 716,40 Eur) paskolą R. V. patyrė nuostolį.

UAB „D“ nepateikė VMI formos „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ (forma FR0711) apie 2012-12-03 paskolos suteikimą fiziniams asmenims Pakamaniams (Z. P., V. P. ir R. P.) pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir jos grąžinimą, tuo nesilaikė 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 56 str. 1 d., 2004-10-29 VMI prie FM viršininko įsakymu VA-172 patvirtintų juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B pildymo bei teikimo taisyklių 4 p. nurodymo.

9. Ar UAB „D“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2010-11-05 iki 2015-12-31 buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų? Jei ne, tai kokių teisės aktų nesilaikyta? Ar dėl nustatytų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „D“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą? Kas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus už tai atsakingas?

Išvada. UAB „D“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2010-11-05 iki 2015-12-31 buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

1. Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ,,Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“.

Pagal tyrimui pateiktus UAB ,,D“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 07-6-00010-17 medžiagoje pateiktus M. L. apklausų protokolų duomenis, jeigu UAB ,,D“ (direktorius M. L.) 2013 m. gegužės 3 d. pinigų išmokėjimo kvitu serija 40 Nr. (11 priedas), kurio turinyje nurodyta, kad išmokėta 150 000 Lt arba 43 443 Eur R. V., pagrindė neįvykusias ūkines operacijas, tai bendrovė užregistruodama ir įtraukdama į apskaitą šias ūkines operacijas nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 str. 2 d., 13 str. 1 ir 3 dalies reikalavimų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, ,,privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, ,,įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, nes apskaitos registre „Sąskaitų likučių žiniaraštis 2013-01-01 – 2013-12-31“ užregistravo atskaitingo asmens M. L. pinigų sumokėjimą R. V., iš viso 150 000 Lt (43 443 Eur) pagal 2013-05-03 pinigų išmokėjimo kvitą serija 40 be Nr., lėšomis 86 000 Lt arba 24 907,32 Eur (2011 – 2013 m.), kurias M. L. kaip atskaitingas asmuo gavo iš įmonės į savo asmeninę sąskaitą ir savomis lėšomis, kurios užfiksuotos bendrovės apskaitoje kaip įmonės skola M. L. – 64 000 Lt arba 18 535,68 Eur (2013-12-31, 2014-12-31 d.), todėl negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo.

Jeigu UAB ,,D“ atskaitingas asmuo, įmonės direktorius M. L., iš įmonės sąskaitos pervestas į jo asmeninę sąskaitą pinigines lėšas 86 000 Lt (2011 – 2013 m.) perdavė J. V., tačiau neįformino apskaitos dokumentais ir šių ūkinių operacijų dėl M. L. pinigų panaudojimo neįtraukė į bendrovės apskaitą. Tuo nesilaikyta 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., kuri nurodo, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” ir nesilaikyta to paties įstatymo Nr.IX-574 12 str. 1 d. reikalavimų, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, nes ūkinės operacijos dėl 86 000 Lt panaudojimo nepagrįstos apskaitos dokumentais ir neįtrauktos į bendrovės apskaitą.

Pagal UAB ,,D“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą, 2011-01-01 – 2014-12-31 laikotarpiu bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 13 str. 1 ir 3 dalies reikalavimų, nes apskaitoje fiksavo neįvykusias ūkines operacijas, kuriomis pagrindė lėšų 150 000 Lt panaudojimą, neįtraukė į apskaitą tikrų ūkinių operacijų dėl 2011 – 2013 m. iš įmonės sąskaitos gautų 86 000 Lt piniginių lėšų panaudojimo, jų nepagrindė apskaitos dokumentais, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB ,,D“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros 2011-01-01 – 2014-12-31 laikotarpio.

2. UAB „D“ vardu išrašytas kasos pajamų orderis serija AGD Nr. 0001 (2013-08-28), kuriuo įforminta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už metalo laužą pagal PVM sąskaitą faktūrą AGD Nr. 026 gauta 4 441,68 Lt arba 1 286,40 Eur, ties įrašais „vyr. buhalteris R. V., gavo kasininkas R. V.“ yra asmens parašai (16 priedas). UAB „D“ apskaitos registre „Pardavimo operacijos“ už 2013 m. rugpjūčio mėn. užregistruota PVM sąskaita faktūra serija AGD Nr. 026 (2013-08-28) už metalo laužo pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas). Tyrimui pateikti duomenys iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad pirkėjas atsiskaitė ir iš kasos 2013-08-28 išmokėjo 1 286,40 Eur arba 4 441,68 Lt bendrovei „D“.

Pateiktame UAB „D“ 2013 m. suvestinio apskaitos registro „Sąskaitų likučių žiniaraštis 2013-01-01 – 2013-12-31“ (4 priedas, 2013 m. sąskaitų likučių žiniaraštis) buhalterinėje sąskaitoje „272-kasa“ neužregistruoti duomenys apie gautus į kasą pinigus ir jų panaudojimą. Jokių įrašų šioje buh. sąskaitoje nėra ir UAB „D“ tiriamojo laikotarpio kasos knyga nepateikta. Į 2013 m. suvestinį apskaitos registrą neįtrauktos ūkinės operacijos pagal kasos pajamų orderį 2013-08-28 serija AGD Nr. 0001, kad „272-kasa“ gauta 4 441,68 Lt arba 1 286,40 Eur ir jų panaudojimas. Pagal UAB ,,D“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą 2013-01-01 – 2013-12-31 laikotarpiu nesilaikyta Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimo, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 16 str. 1 d. reikalavimo, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 3 p. nurodymo, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“.

UAB „D“ 2013 m. suvestinis apskaitos registras „Sąskaitų likučių žiniaraštis“ nepatvirtintas dokumentus sudariusio asmens parašais, nenurodytas dokumentus sudaręs asmuo, tuo nesilaikyta BAĮ 16 str. 3 d. reikalavimų, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai“.

Dėl 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 16 str. 1 d. ir 16 str. 3 d. reikalavimų nesilaikymo, iš dalies negalima nustatyti Bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už tiriamąjį laikotarpį nuo 2013?08-28 iki 2013?12?31.

3. Panevėžio apskrities VMI patikrinimo akte 2014-02-28 Nr. PAR-FR0680-159 apie UAB „D“ įsigytas durpes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad „mokestis už valstybinius gamtos išteklius dėl „nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio“ yra nedeklaruotas ir nesumokėtas. <...> Už paslaugas Bendrovei UAB “(duomenys neskelbtini)" pinigais neatsiskaitė, o atliko tarpusavio užskaitą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGR Nr. 024. Bendrovė į 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją nepagrįstai įtraukė 84685 Lt pirkimo PVM sumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024, kurioje nurodyta prekė „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“, mato vnt. - kub. m., kiekis 85800, kaina 4,70 Lt/kub. m, suma 403260 Lt, PVM 84684,60 Lt, viso su PVM suma 487 944,60 Lt. Nustatyta, kad Bendrovė pagal šią PVM sąskaitą faktūrą prekių, t. y. durpių faktiškai negalėjo įsigyti ir neįsigijo. Ši ūkinė operacija realiai neįvyko, buvo surašyti tik buhalterinės apskaitos dokumentai“.

Jeigu pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024 (2012-12-28) už 487 944,60 Lt (t. sk. 84 684,60 Lt PVM) prekės „nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“ (85 800 kub. m. po 4,70 Lt), kurios UAB „D“ apskaitoje užfiksuotos kaip durpės, įsigijimo verte 403 260 Lt arba 116 792,17 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo neįsigytos, tai UAB „D“ PVM sąskaita faktūra serija AGR Nr. 024 (2012-12-28) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė neįvykusias ūkines operacijas, kurias 403 260 Lt arba 116 792,17 Eur verte įtraukė į bendrovės 2012 m. apskaitą (atsargos), tuo UAB ,,D“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 str. 2 d., 13 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, ,,privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...>ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir ,,įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“.

Jeigu UAB ,,D“ 2012 m. apskaitoje fiksavo neįvykusias ūkines operacijas, kuriomis pagrindė atsargų – durpės (85 800 kub. m. po 4,70 Lt) 403 260 Lt arba 116 792,17 Eur verte įsigijimą, tai bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 13 str. 1 ir 3 dalies reikalavimų, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB ,,D“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros tiriamuoju 2012-12-28 – 2015-12-31 laikotarpiu.

4. Tyrimui nepateikti UAB „D“ 2011, 2012, 2015 m. detalūs ir suvestiniai apskaitos registrai, 2010-11-05 – 2010-12-31, 2013-01-01 – 2013-12-31 laikotarpių detalūs apskaitos registrai, tiriamojo laikotarpio kasos knyga, avanso apyskaitos, kuriuose būtų užregistruoti atsiskaitymai pagal 2010-11-05 – 2015-05-28 laikotarpio banko išrašus ir kitus tyrimui atlikti pateiktus dokumentus (atsiskaitymo grynaisiais pinigais kvitus, 2013-08-28 kasos pajamų orderį serija AGD Nr. 0001, DU žiniaraščius, skolų, turto sąrašus, aktus ir kt. dok.), todėl nėra galimybės nustatyti ar UAB „D“ apskaitoje buvo užregistruotos 2011 – 2012 m. pervestos M. L., K. Š., R. V. ir kitiems ūkio subjektams piniginės lėšos iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš Agentūros 2012 m. gautos 927 883,30 Lt arba 268 733,58 Eur (665 151,20 Lt arba 192 641,10 Eur 2012-07-18 ir 262 732,10 Lt arba 76 092,48 Eur 2012-12-10) paramos lėšos, 2011 – 2012 m. iš J. V. ir kitų ūkio subjektų paskolos bei jų panaudojimas 2011 – 2013 m., 2015 metais.

Tyrimui nepateikti apskaitos dokumentai (užskaitos, pinigų perdavimo aktai, kvitai), kurių pagrindu atsiskaityta su K. Š. pagal jo vardu išrašytą sąskaitą faktūrą KS10099 (2013-11-08) už 27 000 Lt arba 7 819,74 Eur, kurių pagrindu 2014 m. apskaitoje užregistruotos ūkinės operacijos, kad iš įmonės sąskaitos pervesti 5 000 Lt (2014-04-15) arba 1 448,10 Eur M. L. perduoti K. Š., atsiskaityta su K. Š. pagal jo vardu išrašytą sąskaitą faktūrą KS10102 (2014-04-16) 13 000 Lt arba 3 765,06 Eur; UAB „D“ 2015 m. gegužės mėn. apskaitos dokumentas, t. y. PVM sąskaita faktūra, kurios pagrindu perleistas (parduotas) ilgalaikis turtas už skolas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Jeigu UAB „D“ vadovai neišsaugojo teisės aktais nustatytą laiką buhalterinės apskaitos dokumentų, nesilaikyta Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. reikalavimų „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d. reikalavimų „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ ir nesilaikyta 2004-03-30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 str. 1 d. nurodymo, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“. 1997-08-15 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 38 „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“ (2010-10-18 įsakymo Nr. V-46 redakcija), kuriuose nustatytas buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo laikas, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų.

Tyrimui nepateikus UAB „D“ tiriamojo 2011-01-01 – 2013?12-31 laikotarpio detalių (analitinių) apskaitos registrų ir 2011, 2012, 2015 m. suvestinių arba detalių buhalterinės apskaitos registrų, tiriamojo laikotarpio avanso apyskaitų, kasos knygos, pagal kuriuos būtų galima nustatyti turimą turtą, patirtas išlaidas, apmokėjimus grynais pinigais, atsiskaitymus su J. V., K. Š., M. L., R. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų įsiskolinimo (skolų) likučius ir dėl 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. ir 2004-03-30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimų nesilaikymo, iš dalies negalima nustatyti Bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už tiriamąjį laikotarpį nuo 2011?01-01 iki 2015?12?31.

2020-02-21/2020-03-31 apžiūros protokole nurodyta, kad iš apžiūros metu nustatytų aplinkybių galima teigti, kad faktiškai Bedrovės darbuotojams 2012-2013 metais išmokėtas neto darbo užmokestis (44‘095,72 Lt) iš esmės atitinka apskaitos dokumentuose užfiksuotąją (43‘667,58 Lt), taip pat iš esmės visais atvejais Sodrai yra nurodyti teisingi duomenys apie priskaičiuotąjį bruto DU (Sodros duomenimis 49‘773,23 Lt, o Bendrovės apskaitos 50‘218,67 Lt). Apžiūros metu buvo laikomasi prezumpcijos, kad Bendrovės apskaitoje yra teisingai apskaičiuoti su darbo santykiais susiję mokesčiai. Visų Bendrovės Darbo užmokesčio žiniaraščių, kurių duomenimis remiantis atlikta apžiūra, kopijos pridedamos prie apžiūros protokolo (Priedas Nr. 2) Visų Bendrovės Pinigų išmokėjimo kvitų, kurių duomenimis remiantis atlikta apžiūra, kopijos pridedamos prie apžiūros protokolo (Priedas Nr. 3). Apžiūra buvo atlikta, siekiant nustatyti K. Š. nuo 2014-06-18 iki 2015-03-25 ėjusio UAB "D" direktoriaus pareigas atliktus darbo užmokesčio grynaisiais pinigais išmokėjimus bendrovės darbuotojams (b.t. 25, b.l. 49-106).

2020-07-09 apžiūros protokole, kuriuo patikslinami 2020-05-05/07 apžiūros metu nustatyti duomenys, nurodyta, kad prieš sudarant 2013-10-08 skolos užskaitymo aktą, K. Š. įsiskolinimas Bendrovei sudarė 148‘832,17 Lt. Prieš sudarant 2013-11-08 skolos užskaitymo aktą ir įtraukiant į apskaitą sąskaitą faktūrą serija KSI Nr. 0099 (27‘000 Lt sumai), K. Š. įsiskolinimas Bendrovei sudarė 68‘457,73 Lt, ir po šių sandorių tapo neigiamas, t.y. atsirado Bendrovės 19‘764,46 Lt skola K. Š.. Prieš įtraukiant į apskaitą sąskaitą faktūrą serija KSI Nr. 0102 (13‘000 Lt sumai), K. Š. įsiskolinimas Bendrovei sudarė 9‘832,88 Lt, todėl atsirado Bendrovės 3‘167,12 Lt skola K. Š..

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal EKA kv. nr.327/972 ir nr. 136/1575 (žr. eil.nr. 203 ir 204) įsigytas prekes, 2020-07-08 apžiūros duomenimis, yra apmokėta K. Š. priklausančia banko kortele. Tačiau tarp turimų Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų yra paimtas Pinigų išmokėjimo kvitas Nr. 41 (2013-07-31), kurio K. Š. išmoka R. V. 115,73 Lt, nurodant, kad „išmokėta už kuro kvitus 327/972, 136/1575 (žr. eil.nr. 209). Taigi galimai už tas pačias išlaidas yra apmokama du kartus.

EKA kvitų, nr. 327/972 ir nr. 136/1575 bei PIK Nr. 41 kopijos pridedamos prie apžiūros protokolo (Apžiūros protokolo priedai Nr. 2.1 ir 2.2);

Apžiūros protokolo priedas Nr.3.1 - 2014 m. UAB „D“ sąskaitos Nr. 2425 (paskolos) apyvartos žiniaraštis (Specialisto išvados priedas Nr. 4, lapas 21);

Apžiūros protokolo priedas Nr.3.2 - 2014 m. UAB „D“ sąskaitos Nr. 2435 (atskaitingi asmenys) apyvartos žiniaraštis (Specialisto išvados priedas Nr. 4, lapas 22). Apžiūra buvo atlikta siekiant nustatyti K. Š. nuo 2014-06-18 iki 2015-03-25 ėjusio UAB "D" direktoriaus pareigas, skolos bendrovei balansą, įvertinus jo atliktus mokėjimus bendrovės reikmėms (b.t. 25, b.l. 107-125, 133-148).

2020-05-25/2020-07-08 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūra atlikta, siekiant nustatyti kas faktiškai vykdė į UAB "D" apskaitą įtrauktas operacijas grynaisiais pinigais, apmokant už prekes ir paslaugas. Apžiūros metu naudoti sekantys duomenys ir dokumentai: specialisto išvados priede Nr. 13, lapas 1 nurodyti duomenys apie laikotarpiu nuo 2012- 01-01 iki 2014-12-31 Bendrovės apskaitoje užregistruotus pirkimus, kurie yra apmokėti grynaisiais pinigais (EKA ir kt. kvitai), taip pat ir kitais specialisto išvadoje esančiais duomenimis; 2017-09-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti UAB „D“ apskaitos dokumentai; SEB banko 2020-06-18 raštu nr. SEBLT/20/CR17106 pateikta informacija; I. Č. ind. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2020-06-04 el. paštu pateiktais dokumentais; S. P. 2020-05-30 el. paštu pateiktais duomenimis; 2020-06-11 apžiūros duomenimis (c/b Nr. e2-159-504/2017 dėl be pagrindo įgytų lėšų iš R. R. priteisimo dokumentų apžiūra, toliau - R. R. c/b); liudytojų A. P. ir R. R. parodymais;

Apžiūrimi duomenys yra chronologiškai susisteminami lentelėje (Apžiūros protokolo priedas Nr. 1), kuri parengta specialisto išvados priedas Nr. 4, lapas 1, pagrindu papildant šioje lentelėje esančią informaciją duomenimis apie atvejus, kai prekių ar paslaugų apmokėjimas atliktas naudojantis banko kortele (14 stulpelis), ar naudota nuolaidų kortelė (13 stulpelis), ar yra duomenys apie ant PVM sąskaitos faktūros pasirašiusį asmenį (15 stulpelis), atlikus papildomus tyrimo veiksmus nustatytas galimai (arba labiausiai tikėtinai) apmokėjęs asmuo (16 stulpelis) ir tokių duomenų šaltinis (17 stulpelis).

Specialisto išvados Priede Nr. 4, lapas 1, eilutėse Nr. 153, 193, 195 ir 205 yra nurodytos neteisingos EKA kvitų sumos, nes nenurodytas PVM dydis (įrašyta 0). Taip pat apžiūros metu papildomai įtraukiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-02-22, 2013-02-25 ir 2013-02-26 išduoti EKA kvitai, atitinkamai IND Nr. 4828876, IND Nr. 4828880, IND Nr. 4828883 (pirmam stulpelyje pažymėta P.Į.). Visi pakeitimai pažymėti raudona spalva. Taip pat yra nustatyti keletas smulkių neatitikimų kvitų numeriuose ir datose, šie atvejai taip pat pažymėti raudona spalva. Mėlynu langelio užpildu pažymėtos PVM sąskaitos faktūros, kurios sutampa su R. R. c/b esančiomis. Šviesiai raudonu langelio užpildu pažymėti atvejai, kai išlaidos nepriskirtinos K. Š.. Apžiūros protokolo priedas Vr. 2 - 2014 m. UAB „D“ sąskaitos Nr. 2435 (atskaitingi asmenys) apyvartos žiniaraštis (Specialisto išvados priedas Nr. 4, lapas 22) (b.t. 25, b.l. 136- 132).

2020-10-22/ 2020-10-29 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti sekantys dokumentai : 2013-05-03 sutartis dėl durpių pirkimo pardavimo tarp R. V. ir UAB „D“; 2013-05-03 UAB „D“ pinigų išmokėjimo kvitas Serija 40 Nr. (nenurodomas); BUAB „D“ 2020-05-06 sąskaita faktūra serija BAGR Nr. 001; BUAB „D“ 2020-05-07 sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB "Šiaulių banke" išrašas.

Specialistė V. Ž. pateikė išvadas pagal užduotus klausimus.

Atsakymas į pirmą klausimą. Pagal UAB „D“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registre „Atsargų apskaitos kortelė, durpės“ užregistruotas atsargų likutyje durpių kiekis 2013-05-03 d. – 83 201 kub. m. ir 50 059,9 tonos (žr. specialisto išvados Nr. 04/10-2-6-907 priedas Nr. 15, lapai 1-4). Iš jų: 83 201 kub. m., kurie atvaizduoti 2013-05-03 d. atsargų likutyje – durpės, jų įsigijimas įformintas pagal 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 403 260 Lt arba 116 792,17 Eur (įsigyta 85 800 kub. m. po 4,70 Lt arba 1,3612 Eur); 50 059,9 tonos durpių, kurių įsigijimas buvo įformintas pagal 2013-05-03 Sutartį „dėl durpių pirkimo-pardavimo“ iš R. V. už 400 479,20 Lt arba 115 986,79 Eur (50 059,9 tonos po 8 Lt arba 2,3170 Eur).

2. Kokį kiekį pagal 2013-05-03 sandorį iš R. V. pirktų 50 059,9 tonų durpių UAB „D“ realizavo? Kiek už tai gavo pajamų?

Atsakymas į antrą klausimą. Apžiūros metu, išanalizavus įrašytus duomenis UAB „D“ 2013 – 2014 m. apskaitoje apie durpių įsigijimą ir pardavimą nustatyta, kad pagal 2013-05-03 sutartį iš R. V. pirktų 50 059,9 tonų durpių UAB „D“ nerealizavo. Pagal UAB „D“ apskaitą nustatyta, kad 2013 – 2014 m. buvo parduotos (realizuotos) ir nurašytos į sąnaudas tik tos durpės 7 316 kub. m., kurios įsigytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 4,70 Lt. Pagal įrašus Bendrovės „D“ apskaitoje (žr. specialisto išvados Nr. 04/10-2-6-907 priedas Nr. 4, lapas 1 ir 4; priedas Nr. 15, lapai 1–4 ), t. y. „Atsargų apskaitos kortelėje, durpės“ ir apskaitos registro „Didžioji knyga“ buhalterinėje sąskaitoje „Nr. 2011- žaliavos ir komplektavimo gaminiai“ nustatyta, kad durpės užpajamuotos pagal įsigijimo kainą ir kiekius buvo nurašytos į sąnaudas tik tos, kurios įsigytos po 4,70 Lt, iš viso sudarė 34 385,20 Lt, tai yra išlaiduota 7 316 kub. m. durpių, kurių įsigijimo kaina 4,70 Lt už kubinį metrą, bendra savikaina 34 385,20 Lt ir apskaitoje užfiksuotas jų likutis, sumine išraiška 2014-12-31 d. – 769 354 Lt (368 874,80 Lt + 400 479,20 Lt) arba 222 823,22 Eur, iš jų: 368 874,80 Lt durpių suma, kurios įsigytos po 4,70 Lt (85 800 kub. m. įsigijimas – 7 316 kub. m. pardavimas, todėl jų bendra likutinė įsigijimo vertė 78 484 kiekis *4,70 Lt = 368 874,80 Lt); 400 479,20 Lt durpių suma, kurios įsigytos po 8 Lt iš R. V. (50 059,9 tonos įsigijimas, jos nebuvo nurašytos į savikainą, todėl jų likutinė vertė 50 059,9 tonos *8 Lt = 400 479,20 Lt, ta pati už kurią šios durpės pirktos). Įvertinus Bendrovės apskaitos duomenis, kad apskaitos registro „Didžioji knyga“ atsargose užfiksuotas durpių likutis, sumine išraiška 2014-12-31 d. – 769 354 Lt (50 059,9 t. * 8 Lt ir 78 484 kub. m. * 4,70 Lt) arba 222 823,22 Eur (50 059,9 t * 2,317 Eur ir 78 484 kub. m. * 1,3612 Eur), daroma išvada, kad durpės, kurių įsigijimas įformintas 2013-05-03 pagal sutartį iš R. V. už 400 479,20 Lt arba 115 986,79 Eur (t. y. 50 059,9 tonos įsigijimas po 8 Lt arba 2,317 Eur už toną) nebuvo nurašytos, ar realizuotos, nes jų kiekis ir likutinė vertė ta pati apskaitoje 2014-12-31 d. – 400 479,20 Lt (50 059,90 t. *8 Lt), už kurią šios durpės buvo pirktos. Įvertinus apžiūrai pateiktą BUAB „D“ vardu (pardavėjas) išrašytą 2020-05-06 sąskaitą faktūrą serija BAGR Nr. 001, kuria įformintas durpių už 1 000 Eur (9 000 t *0,111111 Eur) pardavimas pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), daroma išvada, kad šios durpės buvo parduotos (realizuotos) iš Bendrovės atsargose užpajamuotų durpių 50 059,9 tonos, kurios buvo įsigytos iš R. V. po 8 Lt arba 2,317 Eur už toną, tai Bendrovė už kiekvieną parduotą durpių toną gavo 2,21 Eur (2,317 Eur - 0,111111 Eur) mažiau, negu pirko iš R. V. (po 8 Lt arba 2,317 Eur). Iš viso 9 000 tonų durpių savikaina 20 853 Eur (9 000 t * 2,317 Eur), o pardavė tik po 0,111111 Eur už toną, t. y. už 1 000 Eur, vadinasi pardavė durpes už 19 853 Eur (1 000 Eur – 20853 Eur) mažesnę kainą, negu buvo pirkusi iš R. V..

3. Ar dėl 2013-05-03 sandorio sudaryto su R. V. dėl 50 059,9 tonų durpių pirkimo UAB „D“ patyrė nuostolį? Jei taip, kokio dydžio?

Atsakymas į trečią klausimą. Vertinant apžiūrai pateiktus UAB „D“ apskaitos dokumentus ir apskaitoje, t. y. „Atsargų apskaitos kortelėje, durpės“, apskaitos registro „Didžioji knyga“ buhalterinėje sąskaitoje „Nr. 2011- žaliavos ir komplektavimo gaminiai“, bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje duomenis nustatyta, kad Bendrovės apskaitoje 2013-05-03 – 2014-12-31 laikotarpiu atvaizduotos atsargų likutyje durpių 50 059,9 tonos, kurių įsigijimas įformintas pagal 2013-05-03 Sutartį iš R. V. už 400 479,20 Lt arba 115 986,79 Eur (50 059,9 tonos po 8 Lt arba 2,317 Eur), buvo parduotos pagal 2020-05-06 sąskaitą faktūrą serija BAGR Nr. 001 durpės už 1 000 Eur (9 000 t *0,111111 Eur), todėl Bendrovė įsigydama 2013-05-03 d. iš R. V. durpes, iš kurių realizuota tik 9 000 tonų ir po 0,111111 Eur už toną, patyrė 114 986,79 Eur (115 986,79 Eur – 1 000 Eur) nuostolį. (b.t. 25, b.l. 149-156).

2021-04-30/ 2021-06-30 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti UAB "(duomenys neskelbtini)" apskaitos ir kiti dokumentai 2021-04-26 paimti iš Vilniaus m. sav. administracijos Archyvo skyriaus; K. Š. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB SEB banke.

Specialistė V. Ž. pateikė išvadas pagal užduotus klausimus.

1. Kada, kokiu būdu ir kokio dydžio paskolą pagal 2011-12-01 paskolos sutartį Nr. Pask20111201-1 Bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė K. Š.? Ar ši paskola apskaityta ir kaip apskaityta Bendrovės buhalterinėje apskaitoje?

Dokumentų apžiūra atlikta pagal 2011 m. gruodžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartį Nr. Pask20111201-1 su K. Š. ir bendrovės apskaitos dokumentus: 2011-01-01 – 2012-09-30 laikotarpio banko sąskaitų išrašus (Nr. (duomenys neskelbtini) AB „DnB Nord“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banke); 2011-08-17 – 2013-02-28 laikotarpio kasos knygą ir kasos dokumentus (kasos pajamų ir išlaidų orderius); 2011-08-01 – 2013-02-28 laikotarpio atskaitingo asmens K. Š. avansines apyskaitas, prie kurių pateikti grynaisiais pinigais ir iš jo asmeninių sąskaitų sumokėjimo apskaitos dokumentai (EKA kvitai, kasos pajamų orderių kvitai, pinigų priėmimo kvitai, mokėjimo nurodymai ir kt. dok.). Taip pat, pagal K. Š. asmeninių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke išrašus.

Atsakymas į pirmą klausimą. 2011 m. gruodžio 1 d. Paskolos sutartimi Nr. Pask20111201-1 (1 priedas, 2011-12-01 paskolos sutartis), sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini) (paskolos gavėjas) ir K. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) (paskolos davėjas) nurodyta, kad „paskolos davėjas suteikia Paskolos gavėjui paskolą, kurios dydis yra iki 150 000 litų“. Sutarties punktas 2 numato, kad „paskola suteikiama: 2.1) Bankiniu pavedimu į paskolos gavėjo banko sąskaitą, esančią SEB banke, banko numeris (duomenys neskelbtini). Paskolą pagrindžiantis dokumentas – pavedimo kopija; 2.2) Įnešant grynais į įmonės kasą. Paskolą pagrindžiantis dokumentas – kasos pajamų orderio kvitas; 2.3) Paskolos davėjui apmokant paskolos gavėjo sąskaitas iš asmeninės sąskaitos; 2.4) Paskolos davėjui apmokant grynais pinigais už paskolos gavėjo gautas prekes ir paslaugas. Paskolą 2.3 ir 2.4 atveju pagrindžiantis dokumentas – avanso apyskaita paremta pavedimais ir apmokėjimo kvitais“. Sutarties 2011-12-01 punktai 3 – 7 nurodo, kad paskola grąžinama pavedimu į paskolos davėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), arba grynais pinigais, ne vėliau kaip iki 2013-03-01, už naudojimąsi pinigais paskolos gavėjas moka 2 proc. metinių palūkanų. Paskola gali būti grąžinama ir durpėmis, ir reikalavimo teisėmis, tačiau dėl to pasirašoma atskira sutartis (1 priedas).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-01 – 2013-02-28 laikotarpio duomenis kasos knygoje ir avanso apyskaitose, bendrovės kasos pajamų orderiais, banko išrašais, kuriuose nurodyta „paskola“, „dalinis skolos grąžinimas“, „akcininko paskola įmonei“ įformintos iš K. Š. pasiskolintos piniginės lėšos 235 419,97 Lt (100511,06 Lt + 45000 Lt + 89 908,91 Lt) ir jam grąžintos 144 370 Lt (49 370 Lt + 95000 Lt) lėšos, tai yra (2 - 5 priedai):

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-22 – 2012-12-03 laikotarpio kasos dokumentais, t. y. kasos pajamų orderiais (10 vnt.) įforminta 100511,06 Lt iš K. Š. „gauta paskola“ grynaisiais pinigais, kurie užregistruoti kasos knygoje pagal kasos pajamų orderius (toliau – KPO): 30000 Lt (2011-08-22) KPO be Nr.;10000 Lt (2012-01-13) KPO be Nr.; 4000 Lt (2012-03-01) KPO AGR Nr. 0001; 4400 Lt (2012-04-01) KPO AGR Nr. 0002; 3000 Lt (2012-05-04) KPO AGR Nr. 0003; 11500 Lt (2012-06-15) KPO AGR Nr. 0004; 3700 Lt (2012-07-03) KPO AGR Nr. 0005; 11900 Lt (2012-08-01) KPO AGR Nr. 0006; 7500 Lt (2012-09-10) KPO AGR Nr. 0008; 14511,06 Lt (2012-12-03) KPO AGR Nr. 00013 (2 priedas, kasos dokumentų suvestinė). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-22 kasos pajamų orderiu be Nr. įforminta bendrovės kasoje iš K. Š. pasiskolintos lėšos 30 000 Lt „gauta paskola“, iki sudarant 2011-12-01 paskolos sutartį Nr. Pask20111201-1. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje užregistruoti duomenys apie 100 511,06 Lt (30 000 Lt 2011 m. ir 70 511,06 Lt 2012 m.) pasiskolintas lėšas iš K. Š. pagal šiuos išrašytus kasos pajamų orderius (10 vnt.), kurių grafose „priimta iš“ nurodyta K. Š. ir padėti parašai, grafose „pagrindas“ nurodyta „gauta paskola“ arba „paskola“, grafose „gavo kasininkas“ nurodyta K. Š. ir padėti parašai. Įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-17 – 2013-02-28 laikotarpio kasos knygoje užregistruotus duomenis ir pagal kasos dokumentus nustatyta, kad iš bendrovės kasos nebuvo grynaisiais pinigais grąžinta (išmokėta) K. Š. paskola;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-03-26 – 2012-06-28 laikotarpio banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašais (10 vnt.): 10000 Lt (2012-03-26); 10000 Lt (2012-03-26); 10000 Lt (2012-03-26); 1500 Lt (2012-04-03); 2000 Lt (2012-04-04); 1600 Lt (2012-04-11); 1000 Lt (2012-05-02); 1000 Lt (2012-05-09); 1500 Lt (2012-05-25); 6400 Lt (2012-05-29), kuriuose nurodyta „akcininko paskola įmonei“ įforminta, kad iš K. Š. pasiskolintos lėšos 45 000 Lt (30 000 Lt 2012 m. kovo mėn.; 5 100 Lt 2012 m. balandžio mėn.; 9 900 Lt 2012 m. gegužės mėn.) (3 priedas, banko išrašų suvestinė). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-02-27 – 2012-06-28 laikotarpio banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad K. Š. mokėjimo pervedimais grąžintos (pervestos) piniginės lėšos 144 370 Lt (41 812,44 Eur), nurodant banko išrašuose „dalinis skolos grąžinimas“, iš kurių: 49 370 Lt (1670 Lt 2012-02-27; 1500 Lt 2012-03-13; 11200 Lt 2012-03-16; 2000 Lt 2012-03-19; 10 000 Lt 2012-04-27; 23000 Lt 2012-06-28) užregistruota avansinėse apyskaitose ir 95 000 Lt (50000 Lt 2012-03-23; 35000 Lt 2012-04-27; 10000 Lt 2012-06-28) banko registre;

- pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-01 – 2013-02-28 laikotarpio atskaitingo asmens K. Š. avansinių apyskaitų duomenis ir prie jų pateiktus apskaitos dokumentus (4 priedas, avanso apyskaitų suvestinė) nustatyta, kad grynaisiais pinigais ir iš savo asmeninių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) K. Š. už bendrovės vardu pirktas prekes ir paslaugas apmokėjo 89 908,91 Lt (26 039,42 Eur), t. y. K. Š. panaudotos (išleista) piniginės lėšos pagal avanso apyskaitas (19 vnt.): 39 671,17 Lt 2011 m.; 45 694,81 Lt 2012 m.; 4 542,93 Lt 2013 m., iš jų: 206,03 Lt 2011-08-01 – 2011-08-31 laikotarpiu; 3177,54 Lt 2011-09-01 – 2011-09-30 laikotarpiu; 699,93 Lt 2011-10-01 – 2011-10-31 laikotarpiu; 1283,95 Lt 2011-11-01 – 2011-11-30 laikotarpiu; 34303,72 Lt 2011-12-01 – 2011-12-31 laikotarpiu; 876,10 Lt 2012-01-01 – 2012-01-31 laikotarpiu; 1835,92 Lt 2012-02-01 – 2012-02-29 laikotarpiu; 2375,48 Lt 2012-03-01 – 2012-03-31 laikotarpiu; 1968,26 Lt 2012-04-01 – 2012-04-30 laikotarpiu; 3367,14 Lt 2012-05-01 – 2012-05-31 laikotarpiu; 953,45 Lt 2012-06-01 – 2012-06-30 laikotarpiu; 2555,53 Lt 2012-07-01 – 2012-07-31 laikotarpiu; 2705,71 Lt 2012-08-01 – 2012-08-31 laikotarpiu; 14997,18 Lt 2012-09-01 – 2012-09-30 laikotarpiu; 8665,72 Lt 2012-10-01 – 2012-10-31 laikotarpiu; 2447,51 Lt 2012-11-01 – 2012-11-30; 2946,81 Lt 2012-12-01 – 2012-12-31 laikotarpiu; 2573,93 Lt 2013-01-01 – 2013-01-31; 1969 Lt 2013-02-01 – 2013-02-28 laikotarpiu. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansinių apyskaitų duomenis nustatyta, kad 2012 m. iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atskaitingam asmeniui K. Š. pervestos (grąžintos) piniginės lėšos 49 370 Lt (1670 Lt 2012-02-27; 1500 Lt 2012-03-13; 11200 Lt 2012-03-16; 2000 Lt 2012-03-19; 10 000 Lt 2012-04-27; 23000 Lt 2012-06-28), todėl bendrovės skolos atskaitingam asmeniui K. Š. pagal avanso apyskaitas sudaro 2011-12-01 d. – 5367,45 Lt; 2011-12-31 d. – 39671,17 Lt; 2012-11-30 d. (22 d.) – 33049,17 Lt; 2012-12-31 d. – 35995,98 Lt; 2013-01-31 d. – 38569,91 Lt; laikotarpio pabaigoje 2013-02-28 d. – 40 538,91 Lt (4 priedas).

Apžiūros metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-01 – 2013-02-28 laikotarpio kasos dokumentais, banko išrašais, kasos knygos ir avansinių apyskaitų duomenimis įforminta, kad iš K. Š. pasiskolintos piniginės lėšos 235 419,97 Lt (69 671,17 Lt 2011 m.; 161205,87 Lt 2012 m.; 4542,93 Lt 2013 m.), o grąžintos lėšos 144 370 Lt (2012 m.), bendrovės įsiskolinimas K. Š. laikotarpio pabaigoje 2013-02-28 d. – 91 049,97 Lt (26 369,89 Eur) (5 priedas).

Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 2011 – 2013 m. paskolos gavimą iš K. Š., jos dalies grąžinimą, nepateikė VMI duomenų „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ (forma FR0711) ir tuo nesilaikė 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 56 str. 1 d., 2004-10-29 VMI prie FM viršininko įsakymu VA-172 patvirtintų juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B pildymo bei teikimo taisyklių 4 p. nurodymo.

Specialisto išvada į pirmą klausimą: Apžiūros metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-01 – 2013-02-28 laikotarpio kasos dokumentais, banko išrašais, kasos knygos ir avansinių apyskaitų duomenimis įforminta, kad iš K. Š. pasiskolintos piniginės lėšos 235 419,97 Lt (69 671,17 Lt 2011 m.; 161205,87 Lt 2012 m.; 4542,93 Lt 2013 m.), o jam grąžintos lėšos 144 370 Lt (2012 m.), tai yra:

- 100511,10 Lt (30000 Lt 2011 m.; 70511,06 Lt 2012 m.) gauta į kasą pagal kasos pajamų orderius (10 vnt.), kurie užregistruoti kasos knygoje;

- 45000 Lt (2012 m.) gauta į bendrovės banko sąskaitą Nr. LT93 <...> 3740 pagal banko išrašus (10 vnt.);

- 89908,91 Lt (39 671,17 Lt 2011 m.; 45694,81 Lt 2012 m.; 4542,93 Lt 2013 m.) apmokėta bendrovės vardu už pirktas prekes ir paslaugas pagal avansines apyskaitas (19 vnt.).

Iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. LT93 <...> 3740 mokėjimo pervedimais 2012-02-27 – 2012-06-28 laikotarpiu grąžintos (pervestos) K. Š. piniginės lėšos – 144 370 Lt (41 812,44 Eur) į jo asmeninę sąskaitą Nr. LT11 <...> 2508, nurodant „dalinis skolos grąžinimas“, iš kurių: 49 370 Lt (14 298,54 Eur) užfiksuota pagal avansines apyskaitas ir 95 000 Lt (27 513,90 Eur) banko išrašais.

Bendrovės laikotarpio pabaigoje 2013-02-28 d. įsipareigojimas K. Š. – 91 049,97 Lt (26 369,89 Eur). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-01 – 2013-02-28 laikotarpio apskaitos dokumentus, kasos knygą ir avanso apyskaitų duomenis nustatyta, kad bendrovės skola K. Š., bei didžiausia paskolintų lėšų suma bendrovei buvo laikotarpio pabaigoje 2013-02-28 d. – 91 049,97 Lt (235419,97 Lt – 144370 Lt), o kitais laikotarpiais: 2011-12-31 d. – 69 671,17 Lt; 2012-04-27 d. – 16 888,67 Lt; 2012-06-28 d. – 13 624,07 Lt; 2012-06-30 d. – 14 577,52 Lt; 2012-11-22 d. – 69 049,17 Lt; 2012-12-31 d. – 86 507,04 Lt. Detalūs duomenys apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-01 – 2013-02-28 laikotarpio skolas K. Š. pateikti 5 priede.

2. Kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ šias 2011-12-01 sutartimi paskolintas lėšas panaudojo? Kiek paskolos grąžinta iki 2012-11-22 (2013-02-28)? Koks įsiskolinimas K. Š. buvo 2012-11-22 (2013­-02-28)?

Specialisto išvada į antrą klausimą: Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus ir kasos knygą įforminta, kad iš K. Š. pasiskolintos (gautos) lėšos 100511,06 Lt kasoje pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėtos (panaudotos): 84375,87 Lt „darbo užmokesčiui išmokėti pagal žiniaraščius“; 3500 Lt R. P. „atsarginių dalių pirkimas“; 3000 Lt A. U. „surenkami garažai“; 9020,29 Lt A. P. „ūkio išlaidoms“; 507,53 Lt V. D. „ūkio išlaidoms“; 107,37 Lt R. V. „ūkio išlaidoms“ (2 priedas).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. LT93<...>3740 išrašus nustatyta, kad iš K. Š. pasiskolintos (gautos) lėšos 45 000 Lt banko sąskaitoje pagal išrašus buvo pervestos(panaudotos): 5570 Lt R. P. „už detales“; 3277 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes; 4940 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanizmų nuoma; 5000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ už mechanizmų paslaugas; 10000 Lt V. D. skolos grąžinimas; 5396,85 Lt K. V. įmonei „už eksk. nuomą“ ir 10 816,15 Lt kt. tiekėjams (3 priede).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansinių apyskaitų duomenis (19 vnt.) nustatyta, kad K. Š. apmokėjimai 89 908,91 Lt pagal atsiskaitymo apskaitos dokumentus (EKA kvitus, mokėjimo nurodymus) buvo (panaudoti) už bendrovės prekes ir paslaugas atsiskaityti, iš jų: degalams (benzinas); Z. P. „pagal 2011-08-25 vekselį už atsargines detales“; UAB „(duomenys neskelbtini)“; VSDFV įmokoms ir kitiems atsiskaitymams. Detalūs duomenys pagal avansines apyskaitas pateikti 4 priede.

Iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. LT93 <...> 3740 mokėjimo pervedimais 2012 m., t. y. 2012-02-27 – 2012-06-28 laikotarpiu, buvo grąžintos (pervestos) K. Š. piniginės lėšos – 144 370 Lt (1670 Lt 2012-02-27; 1500 Lt 2012-03-13; 11200 Lt 2012-03-16; 2000 Lt 2012-03-19; 10 000 Lt 2012-04-27; 23000 Lt 2012-06-28; 50000 Lt 2012-03-23; 35000 Lt 2012-04-27; 10000 Lt 2012-06-28), nurodant „dalinis skolos grąžinimas“ (3 ir 5 priedai).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, kasos knygą ir avansines apyskaitas nustatyta, kad įsiskolinimas K. Š. 2012-11-22 d. – 69 049,17 Lt, o laikotarpio pabaigoje 2013-02-28 d. – 91 049,97 Lt. Detalūs duomenys apie bendrovės įsiskolinimą K. Š. pateikti 5 priede.

Specialisto išvada į trečią klausimą. Apžiūros metu, įvertinus abiejų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „D“ apskaitos 2011-08-01 – 2013-02-28 laikotarpio duomenis nustatyta, kad K. Š. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteikta paskola yra nesusijusi su UAB "D" piniginėmis lėšomis ar kitu turtu. Kadangi 2011-08-01 – 2013-02-28 laikotarpio tarp šių abiejų įmonių dokumentai ar kt. duomenys, kuriais tai būtų įforminta ir pagrįsta nepateikti. Apžiūros protokole nurodyta, kad „K. Š. 2013-03-18 Kreditoriniu reikalavimu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje pateikė 91 049,97 Lt (26 369,89 Eur) finansinį reikalavimą“.

Pažymėtina, kad apžiūros metu įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų duomenis nustatyta, kad pati bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2012-02-27 – 2012-06-28 laikotarpiu grąžino K. Š. pinigines lėšas (paskolą), nes bendrovės įsiskolinimas K. Š. 2012-06-28 d. – tik 13 624,07 Lt (5 priedas). Taip pat, pagal UAB „D“ piniginių lėšų judėjimą nustatyta, kad pirmą kartą iš šios bendrovės „D“ banko sąskaitos į K. Š. asmeninę sąskaitą Nr. LT11 <...> 2508 buvo pervestos piniginės lėšos 2 340 Lt tik 2012-07-30 d. (žr. Specialisto išvadą 2020-01-28 Nr. 04/10-2-6-907 dėl UAB „D“ ūkinės finansinės veiklos, 33 lapas, 3 lentelė), todėl šiuo 2011-08-11 – 2012-07-29 laikotarpiu suteikti paskolos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš gautų UAB „D“ lėšų K. Š. negalėjo.

Jeigu vertinsime paties K. Š. 2011-08-01 – 2013-02-28 laikotarpio asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šioje banko sąskaitoje piniginių lėšų judėjimą, tai nustatyta, kad 2012-07-30 – 2013-02-15 laikotarpiu iš UAB „D“ pervestomis lėšomis į K. Š. asmeninę sąskaitą Nr. LT11<...>2508, daugiausia šiomis lėšomis galėjo būti apmokėta (panaudota) 11 743,09 Lt (3401,03 Eur) už bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirktas prekes ir paslaugas pagal avanso apyskaitas (8318,71 Lt iš sąskaitos LT11<...>2508 ir 3424,38 Lt iš kitos K. Š. sąskaitos Nr. LT33<...>2305, į kurią šios lėšos buvo pervestos) (4 ir 6 priedai). (b.t. 25, b.l. 158-184).

Dėl UAB "D" mokestinių prievolių

2022-03-31 atliekant apžiūra gautos Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisčių L. B. ir L. N. F. išvados, kad Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Panevėžio AVMI) 2014-02-28 Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto Nr. PAR-FR-0680-159 dalyje Nr. 1.2 yra nurodytos 2012-12-10 UAB „D“ PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) išrašymo, apskaitymo ir deklaravimo eiga. To paties akto dalyje Nr. 1.3 yra nurodytos 2012-12-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros AGR Nr. 024 išrašymo, apskaitymo ir deklaravimo eiga. Visos aplinkybės nurodytos išsamiai, jas papildo visi patikrinimo metu atlikti veiksmai. Visos išvados pateiktos patikrinimo akte, kuris patvirtintas 2014-04-22 sprendimu Nr. FR0682-218 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. 2015-11-09 Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr. I-5308-281/2015 konstatavo, kad mokesčių administratorius UAB „D“ papildomą pirkimo ir pardavimo PVM ir atitinkamai delspinigius apskaičiavo bei baudą skyrė pagrįstai.

Specialistės pateikė išvadą, kad tuo pagrindu (dėl sandorio su UAB "(duomenys neskelbtini)" pagal 2012-12-10 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGD Nr. 003, kurioje nurodytas paslaugų pavadinimas - "Durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos“ už 388 890 Lt, ir 81 666,90 Lt PVM) nuo kito mėnesio 25 dienos, šiuo atveju nuo 2013-01-25, UAB „D“ atsirado prievolė į valstybės biudžetą sumokėti 81 666 litų PVM, tačiau UAB „D“ to siekė išvengti, kadangi 2013-01-21 pateiktoje pirminėje PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn. ši prievolė nedeklaruota, pirkimo PVM deklaruota 16 633 Lt.

2013-03-06 teiktoje patikslintoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn. 29 eilutėje, Bendrovė deklaravo šį pardavimo PVM (pagal s/f (duomenys neskelbtini) ir 35 eilutėse deklaravo 85 789 Lt pirkimo PVM (pagal 2012-12-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą AGR Nr. 024).

2013-07-15 teiktoje patikslintoje UAB „D“ PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn. 29 eilutėje, Bendrovė deklaravo jau tik 2 772 litų pardavimo PVM, ir 35 eilutėse deklaravo tik 4 125 Lt pirkimo PVM.

2013-08-02 teiktoje dar vienoje patikslintoje UAB „D“ PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn. 29 eilutėje, Bendrovė deklaravo 2 772 litų pardavimo PVM, ir 35 eilutėse deklaravo vėl 85 789 Lt pirkimo PVM (pagal 2012-12-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą AGR Nr. 024).

Įvertinant patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuota, kad UAB "D“ į 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją nepagrįstai įtraukė 84 685 Lt pirkimo PVM sumą pagal UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024, kurioje nurodyta prekė „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“, mato vnt. - kub. m., kiekis 85800, kaina 4,70 Lt/kub. m, suma 403260 Lt, PVM 84684,60 Lt, viso su PVM suma 487944,60 Lt. Nustatyta, kad Bendrovė pagal šią PVM sąskaitą faktūrą prekių, t.y. durpių faktiškai negalėjo įsigyti ir neįsigijo. Ši ūkinė operacija realiai neįvyko, buvo surašyti tik buhalterinės apskaitos dokumentai, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius patvirtino, kad BUAB “(duomenys neskelbtini)“ bendrovei - UAB "D“ durpių nepardavė. Pagal geologijos tarnybos pateiktą informaciją sąvoka „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“ nėra žinoma, toks terminas nenaudojamas ir parengtuose minėtų telkinių durpių išteklių naudojimo projektuose. UAB "D“ teigimas, kad „nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“ yra teisė disponuoti neišgautomis durpėmis, yra nepagrįstas, kadangi UAB "D“ tokios paslaugos įsigyti faktiškai negalėjo ir neįsigijo, nes teisę disponuoti valstybei priklausančiais ištekliais suteikia nustatyta tvarka išduotas leidimas, kurio UAB "D“ neturėjo ir neturi. Vadinasi, PVM atskaita nepagrįsta, nes, kaip nustatyta LR PVM įstatymo 58 str. PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir paslaugas. Dėl šio pažeidimo patikrinimo metu Bendrovės 2012 m. gruodžio. mėn. - PVM atskaita mažinama 84 635 Lt sumai.

Pažymėtina, kad 2013-08-02 teiktoje patikslintoje (aktualioje) UAB "D“ PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn. 29 eilutėje, Bendrovė deklaravo tik 2 772 litų pardavimo PVM, t.y. nedeklaruotas pardavimo PVM pagal UAB "D“ 2012-12-10 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGD Nr. 003, kurioje nurodytas paslaugų pavadinimas - "Durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos“ už 388 890 Lt, ir 81 666,90 Lt PVM. Toje pačioje deklaracijoje 35 eilutėje deklaravus 85 789 Lt pirkimo PVM (pagal s/f (duomenys neskelbtini)), neteisingų duomenų – neįvykusios ūkinės operacijos pagrindu UAB "D" suformavo pirkimo PVM atskaitos likutį ir tokiu būdu teisę į didelės 83 017 Lt vertės gražintiną iš biudžeto PVM.

UAB „D“ 2013-08-02 teiktoje patikslintoje (aktualioje) UAB "D“ PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn. į nepagrįstai įrašė bei deklaravo 84 635 Lt pirkimo PVM dėl realiai neįvykusios ūkinės operacijos – tariamo durpių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024 bei nepagrįstai neįrašė bei nedeklaravo privalomo 81 666,90 Lt pardavimo PVM dėl suteiktų paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-12-10 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGD Nr. 003, tokiu būdu UAB „D“ siekė išvengti prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 81 667 Lt PVM.

Dėl UAB "D" po 2013-01-25 vykdytų mokėjimų

2020-01-28 Specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-6-907 pateikiant atsakymus į 4, 5, 7 ir 8 klausimus yra nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad UAB „D“ laikotarpiu nuo 2011-09-06 iki 2014-04-15 pagal banko išrašus vykdė piniginių lėšų pervedimus iš įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atskaitingo asmens M. L. (91 000 Lt 2011 – 2014 m.) asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į K. Š. (234 867 Lt 2012 – 2014 m.) asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal banko išrašus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-09-06 iki 2014-04-15?per 11 kartų M. L., nenurodant mokamų pinigų paskirties, pervesta 91 000 Lt (20 000 Lt 2011 m., 48 000 Lt 2012 m., 18 000 Lt 2013 m. ir 5 000 Lt 2014 m., detalūs duomenys nurodyti 2 lentelėje), o nuo 2012-07-30 iki 2014-04-15 UAB „D“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų pervedimai K. Š. 234 867 Lt (detalūs duomenys nurodyti 3 lentelėje). Atsižvelgiant mokestinės prievolės atsiradimo laiką, t.y. vien tik po 2013-01-25 M. L. pervesta 23 000 Lt (t.y. po 2013-01-25 M. L. turėjo 91 000 Lt UAB „D piniginių lėšų), K. Š. - 137 527 Lt.

Be to, tyrimui buvo pateikta 2013-05-03 Sutartis „Dėl durpių pirkimo pardavimo“, kuri sudaryta tarp R. V. (pardavėjas) ir UAB „D“ (pirkėjas), atstovaujamos direktoriaus M. L., kurioje nurodyta, kad „pardavėjas nuosavybės teise valdo 50 059,90 tonų durpių. Durpės yra sandėliuojamos durpių karavanuose, kurie yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) durpyno gamybos laukuose. Šalys sutaria, kad už vieną toną durpių pirkėjas moka pardavėjui 8 litus, bendra sutarties kaina yra 400 479,20 Lt. Šios sutarties pasirašymo dieną pardavėjui yra sumokamas avansas – 150 000 Lt. Pagal šią sutartį gautas avansas yra įskaitomas už pirmuosius išvežtos durpės kiekius ir tai patvirtinus tarpusavio suderinimo aktais“. Šioje sutartyje ties įrašais „Pardavėjas R. V., 150 000 Lt gavau“, „Pirkėjas UAB "D", M. L., 150 000 Lt perdaviau“ yra asmenų parašai. Tyrimui pateiktas UAB „D“ 2013-05-03 pinigų išmokėjimo kvitas serija 40 be Nr., kuriuo įforminta, kad M. L. sumoka 150 000 Lt arba 43 443 Eur R. V., kurio duomenys užregistruoti 2013 m. bendrovės apskaitoje.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „D” ūkinėmis operacijomis su M. L., K. Š. ir R. V. patyrė iš viso 427 944,97 Lt (86 000 Lt + 40 000 Lt + 81 944,97 Lt + 220 000 Lt) arba 123 941,43 Eur nuostolį:

- jeigu M. L. gautas iš įmonės pinigines lėšas 86 000 (2011 – 2013 m.), kurios buvo pervestos į jo asmeninę sąskaitą panaudojo ne įmonės reikmėms, tai tuomet UAB „D“ patyrė 86 000 Lt (24 907,32 Eur) nuostolį;

- jeigu K. Š. vardu išrašytomis sąskaitomis faktūromis serija KSI Nr. 0099 (2013-11-07) – 27 000 Lt (7 819,74 Eur) ir serija KSI Nr. 0102 (2014-04-16) – 13 000 Lt (3 765,06 Eur), iš viso už 40 000 Lt (11 584,80 Eur) paslaugos (konsultavimas, verslo planai) nebuvo atliktos ar panaudotos įmonės reikmėms, pajamoms uždirbti, tik jomis sumažinta K. Š. skola įmonei, tai tuomet UAB „D“ patyrė 40 000 Lt (11 584,80 Eur) nuostolį;

- įvertinus tai, kad K. Š. 2013-10-08 skola bendrovei sumažinta 81 944,97 Lt (23 732,90 Eur), kurie buvo pervesti į jo asmeninę sąskaitą ir jų panaudojimas pagrįstas 2013-10-08 Skolos užskaitymo aktu bei 2013-08-22 Kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad K. Š. turėtas 91 049,97 Lt (26 369,89 Eur) verte UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas perleidžia už 81 944,97 Lt bendrovei „D“, tačiau tame UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąraše 2018-10-05 su šiuo reikalavimu įrašytas K. Š., o ne UAB „D“. Pagal UAB „D“ apskaitos duomenis, nors bendrovėje užfiksuotos 2013-12-31 d. ir 2014-12-31 d. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skolos– 81 944,97 Lt arba 23 732,90 Eur (debete, buh. sąsk. „2424-Paskola (duomenys neskelbtini)“), t. y. kad bendrovei skolinga įmonė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau finansinis reikalavimas nėra atlygintas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta daroma išvada, kad UAB „D“ pagal 2013-10-08 skolos užskaitymo aktą už 81 944,97 Lt (23 732,90 Eur) ūkinėmis operacijomis su K. Š. patyrė nuostolį;

- įvertinus tai, kad R. V. pagal 2012-12-19 paskolos sutartį iš įmonės gautos 220 000 Lt paskolos negrąžino, už paskolą bendrovei liko skolingas 63 716,40 Eur (220 000 Lt) ir bendrovei finansiniai reikalavimai 2017-02-27, 2017-03-28 nėra atlyginti, todėl daroma išvada, kad UAB „D“ pagal 2012-12-19 paskolos sutartį suteikdama 220 000 Lt (63 716,40 Eur) paskolą R. V. patyrė nuostolį. Be to, UAB „D po 2013-01-25 po vykdė dar ir kitus mokėjimus.

Atsižvelgiant į tai, kad šios apžiūros metu remiamasi FNTT Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020-01-28 specialisto išvada Nr. 04/10-2-6-907 dėl UAB „D“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (toliau – ir Specialisto išvada) apžiūroje dalyvaujančiai FNTT Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistei V. Ž. pateikiamas klausimas:

Specialistė pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad UAB „D“ apskaitos dokumentų išrašytų 39 vnt. PVM sąskaitų faktūrų) duomenimis, laikotarpiu nuo 2013-01-10 iki 2014-06-25 bendrovės pardavimai sudarė iš viso 345 164,46 Lt arba 99 966,54 Eur (tame skaičiuje 59 133,71 Lt PVM), bei gautos pajamos 286 030,75 Lt (82 840,23 Eur) be PVM (žr. 16 priedą, specialisto išvados), iš jų:

- 238 355,75 Lt (69 032,60 Eur) pagal 2013-01-10 – 2013-12-31 laikotarpio PVM sąskaitas faktūras (31 vnt.) serija AGD Nr. 005 – Nr. 17, Nr. 19 – 036, kuriomis įforminti pardavimai, iš viso už 287 477,71 Eur (tame skaičiuje 49 121,96 Lt PVM);

- 47 675 Lt (13 807,63 Eur) pagal 2014-01-01 – 2014-06-25 laikotarpio PVM sąskaitas faktūras (7 vnt.) serija AGD Nr. 037 – Nr. 043, kuriomis įforminti pardavimai, iš viso už 57 686,75 Lt (tame skaičiuje 10 011,75 Lt PVM).

Pagal UAB „D“ apskaitą nustatyta, kad pirkėjų skola bendrovei 2013-12-31 d. – 51 099,98 Lt (14 799,58 Eur), kuri užfiksuota apskaitos registro „Sąskaitų likučių žiniaraštis už 2013-01-01 – 2013-12-31 laikotarpį“ buhalterinėje sąskaitoje („Nr.2411-pirkėjai“, debete). Šiame UAB „D“ atsiskaitymo su pirkėjais registre apskaityta, kad bendrovės 2013-01-01 – 2013-12-31 laikotarpiu pardavimai pirkėjams sudarė 287 477,71 Lt, o pirkėjų atsiskaitymai su bendrove, iš viso sudarė 237 224,73 Lt (68 705,03 Eur), pervedant pinigines lėšas į bendrovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR) AB Danske Bank. Tokiu būdu, pagal 2013 m. UAB „D“ apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, banko išrašus) ir duomenis, kurie įrašyti į buhalterinę sąskaitą Nr. 2411 nustatyta, kad UAB „D“ turėjo finansines galimybes pilnai atsiskaityti su VMI, sumokėti privalomus mokėti mokesčius valstybės biudžetui (81 666 Lt arba 23 652,11 Eur), nes 2013 m. pirkėjai sumokėjo 237 224,73 Lt už pirktas prekes bendrovei (žr. 4 priedą, 1 lapą, specialisto išvados 2020-01-28 Nr. 04/10-2-6-907).

Pagal UAB „D“ apskaitą nustatyta, kad pirkėjų skola bendrovei 2014-09-18 – 174 963,56 Lt arba 50 672,95 Eur, kurios likutis užfiksuotas paskutinio įrašo data, apskaitos registro „Didžioji knyga“ buhalterinėje sąskaitoje „Nr.2411-pirkėjai“ (debete) (žr. 4 priedą, 5-6 lapai, specialisto išvados 2020-01-28 Nr. 04/10-2-6-907), todėl daroma išvada, kad UAB „D“ turėjo finansines galimybes atsiskaityti su VMI, sumokėti privalomus mokėti mokesčius valstybės biudžetui (81 666 Lt arba 23 652,11 Eur), jeigu pirkėjai būtų sumokėję skolas bendrovei.

Apžiūros metu, UAB „D“ apskaitos duomenimis nustatyta, kad R. V. skola bendrovei 2014-12-31 d. – 220 000 Lt (63 716,40 Eur), kurios duomenys užfiksuoti apskaitos registro „Sąskaitos apyvartos žiniaraštis pagal darbuotojus, RVIL-R. V.“ turto buhalterinėje sąskaitoje (antra klasė, debete) (žr. 4 priedą, 21 lapas, specialisto išvados 2020-01-28 Nr. 04/10-2-6-907), todėl daroma išvada, kad UAB „D“ turėjo finansines galimybes pilnai atsiskaityti su VMI, sumokėti privalomus mokėti mokesčius valstybės biudžetui (81 666 Lt arba 23 652,11 Eur), jeigu R. V. būtų grąžinęs paskolą bendrovei, arba bendrovė „D“ pagal 2012-12-19 paskolos sutartį, jos būtų nesuteikusi R. V.. Pagal 2012 m. UAB „D“ banko išrašus ir 2012-12-19 paskolos sutartį nustatyta, kad iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), esančios AB Danske Bank A/S Lietuvos filiale, 2012-12-19 ir 2012-12-20 dienomis buvo pervesta 270 000 Lt už R. V. 2012 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartyje nurodyta tvarka, iš jų:

- 62 000 Lt (2012-12-19) O. V. į sąskaitą (duomenys neskelbtini), banko išraše nurodant „pagal 2012-12-19 paskolos sutartį“;

- 50 000 Lt (2012-12-19) K. M. į sąskaitą (duomenys neskelbtini), banko išraše nurodant „už R. V. pagal 2012-08-29 R. M. ir R. V. paskolos sutartį“;

- 108 000 Lt (2019-12-19) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), banko išraše nurodant „paskolos gražinimas už R. V. pagal 2012-08-01 paskolos sutartį“;

- 50 000 Lt (2012-12-20) K. M. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko išraše nurodant „paskolos grąžinimas už R. V. pagal 2012-08-29 R. M. ir R. V. paskolos sutartį. Pinigai grąžinami į Paskolos sutarties 5.3 punkte nurodytą sąskaitą“. Pažymėtina, kad pagal 2012-12-20 banko išrašą, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ grąžino 50 000 Lt į bendrovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), nurodant paskirtį „pinigų grąžinimas“. Tokiu būdu, bendrovė R. V. suteikė 220 000 Lt (270 000 Lt -50 000 Lt) paskolą.

Apžiūros metu, pagal banko išrašus nustatyta, kad UAB „D“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (LTL) AB Danske Bank A/S Lietuvos filiale pinigų likučiai: 2013-01-01 d. – 30 501,93 Lt (8 833,97 Eur); 2013-01-25 d. – 5 013,44 Lt (1 451,99 Eur); 2013-04-29 d. – 497 923,83 Lt (144 208,71 Eur); 2013-04-30 d. – 272 426,63 Lt (78 900,21 Eur); 2014-01-30 d. – 352 624,94 Lt (102 127,24 Eur); 2014-04-16 d. – 7 897,52 Lt (2 287,28 Eur); 2014-12-31 d. – 15 860,38 Lt (4 593,48 Eur); 2015-05-28 d. – 2,03 Eur (1 priedas, banko išrašų su likučiais suvestinė), todėl daroma išvada, kad bendrovė „D“ 2013-01-25 – 2014-01-30 laikotarpiu turėjo finansines galimybes pilnai atsiskaityti su VMI, sumokėti privalomus mokėti mokesčius valstybės biudžetui (81 666 Lt arba 23 652,11 Eur), nes turėjo banko sąskaitoje pinigines lėšas – 497 923,83 Lt arba 144 208,71 Eur (2013-04-29); 272 426,63 Lt arba 78 900,21 Eur (2013-04-30); 352 624,94 Lt arba 102 127,24 Eur (2014-01-30), kurias buvo gavusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant 2013-04-29 banko išraše „pagal bendradarbiavimo sutartį 13.04.29/1“ ir nurodant 2013-04-30 banko išraše „pagal sutartį Nr. BS13.04.30/1“, bei kurias buvo gavusi iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, nurodant 2014-01-30 banko išraše „paramos byla 3VK-KP-10-2-003762“.

Apžiūros metu nustatyta, kad UAB „D“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), esančios AB Danske Bank A/S Lietuvos filiale, tiriamuoju laikotarpiu atliko 11 pervedimų į M. L. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banke, iš viso pervedant pinigines lėšas 91 000 Lt arba 26 355,42 Eur, kuriomis bendrovė „D“ galėjo pilnai atsiskaityti su VMI, sumokėti privalomus mokėti mokesčius valstybės biudžetui (81 666 Lt arba 23 652,11 Eur).

Apžiūros metu nustatyta, kad UAB „D“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), esančios AB Danske Bank A/S Lietuvos filiale, tiriamuoju laikotarpiu atliko 33 pervedimus į K. Š. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banke, iš viso pervedant pinigines lėšas 234 867 Lt arba 68 022,19 Eur, kuriomis bendrovė „D“ galėjo pilnai atsiskaityti su VMI, sumokėti privalomus mokėti mokesčius valstybės biudžetui (81 666 Lt arba 23 652,11 Eur).

2004-04-13 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr.IX-2112 40 str. „Mokesčio mokėtojo pareigos“, nurodo, kad „mokesčių mokėtojas privalo 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę“, turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas ir sumokėti mokesčius.

Pagal 2013-01-25 – 2015-05-28 laikotarpio banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR), esančios AB Danske Bank A/S Lietuvos filiale, išrašus nustatyta (1 priedas), kad laikotarpiu 2013-01-25 – 2015-05-28 UAB „D“ banko sąskaitoje vykdė ūkines finansines operacijas, t. y. 2013-01-25 – 2013-12-31 laikotarpiu į banko sąskaitą buvo gauta 1 146 827,64 Lt arba 332 144,24 Eur ir iš banko sąskaitos išmokėta (pervesta) 1 151 761,55 Lt arba 333 573,20 Eur, pinigų likutis banko sąskaitoje 79,53 Lt arba 23,03 Eur (2014-01-01); laikotarpiu 2014-01-01 – 2014-06-13 į banko sąskaitą gauta 472 859,40 Lt arba 136 949,55 Eur ir iš banko sąskaitos išmokėta (pervesta) 457 078,55 Lt arba 132 379,10 Eur, pinigų likutis banko sąskaitoje 15 860,38 Lt arba 4 593,48 Eur (2015-01-01); laikotarpiu 2015-01-01 – 2015-05-28 iš banko sąskaitos išmokėta (pervesta) 4 591,45 Eur, likutis 2,03 Eur (2015-05-28) (1 priedas). Tokiu būdu, pagal banko sąskaitoje piniginių lėšų apyvartas, bei likučius nustatyta, kad UAB „D“ nuo 2013-01-25 iki 2014-04-17 turėjo banke piniginių lėšų, kuriomis galėjo sumokėti (81 666 Lt arba 23 652,11 Eur) mokesčius, nes vykdė mokėjimus tiekėjams, atskaitingiems asmenims (M. L., K. Š., kt.). Tuo UAB „D“ nesilaikė 2000-07-18 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ 1 dalies nurodymų, kad „skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka“ (galioja nuo 2013-10-01, papildyta 2013-04-18 LR įstat. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.t. 25, b.l. 189-205)

2019-09-12 apžiūros protokole nurodyta, kad atlikus durpių, sandėliuojamų (duomenys neskelbtini) durpių telkinyje apžiūrą, buvo rastos šešios durpių šūsnys, kurios apžiūroje dalyvavusio R. V. teigimu, yra tos pačios, kurios parduotos 2013-05-03. Šūsnių buvimo vietos (koordinatės pažymėtos apžiūros protokole ir jo prieduose). Pažymėtina, kad dėl teritorijos dydžio (apie 400 ha) ir gamtinių sąlygų nebuvo galimybės nuodugniai apžiūrėti visos teritorijos, todėl durpyne esančių šūsnių skaičius galimai yra didesnis (b.t. 26, b.l. 2-15). Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LGT) specialistų, dalyvavusių apžiūroje ir pateikusių 2019-09-18 išvadą vertinimu, ten gali būti sandėliuojama apie 9,7 tūkst. kub. m durpių. (b.t. 26, b.l.16- 18).

2020-11-05 specialisto išvadoje dėl UAB "D" ir R. V. pirkimo - pardavimo sandorio daikto (durpių) vertės nustatymo nurodyta, kad siekiant įvertinti tyrime minimų durpių kaip produkto faktinę vertę, svarbu nustatyti jų pagaminimo (dabartiniuose teisės aktuose naudojamas terminas - išgavimo) datą. Pateiktuose dokumentuose įrašų apie daikto (durpių) atsiradimo datą nėra, tačiau 2019-09-10 apklausos protokole užfiksuoti R. V. parodymai: „Durpės buvo (duomenys neskelbtini) durpyne, jos yra iškastos tame pat durpyne, bet labai seniai, gal 1989m.“ Be to, iš tyrimui pateiktų dokumentų matyti, kad R. V. I kategorijos durpių kraiką 20269,5 tonų, II kategorijos durpių kraiką 28239,9 tonų ir kompostines durpes 1550,5 tonų, iš viso 50059,9 tonų durpių įsigijo 1994 m. vasario 11 dieną.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos 2020-01-15 fitotoksiškumo tyrimo aptarime Nr. K1158 nurodyta, kad šių durpių kaip vertingo produkto augintojams rekomenduoti negalima, tačiau jas galima utilizuoti pakalkintas skleidžiant lauke plonu sluoksniu.

Vadovaujantis iki 2006 metų kovo mėn. galiojusio Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 1995-08-30 įsakymu Nr.141 patvirtinto Lietuvos standarto (duomenys neskelbtini)1995 Mažai susiskaldžiusios durpės. Techninės sąlygos. 7.2. punkto nurodymu, durpių laikymo garantijos trukmė yra 18 mėnesių nuo pagaminimo dienos. Taigi, R. V. 1994-02-11 už 9977,13 Lt (2889,58 eur) įsigytas durpių kraikas I kategorijos 20269,5 tonos, durpių kraikas II kategorijos28239,9 tonos ir kompostinės durpės 1550,5 tonų, iš viso 50059,9 tonos durpių (vienos durpių tonos kaina 0,0577 eur), kurias jis 2013-05-03 už 400479,2 Lt (115986,79 eur, vienos durpių tonos kaina 2,32 eur), t.y. daugiau kaip 40 kartų didesne kaina, jau kaip durpes, pardavė UAB “D”, negalėjo būti vertinamos kaip kokybiškas produktas, turint lūkesčių parduoti rinkos kaina ar panaudoti pagal paskirtį. Tą patvirtina Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos 2020-01-15 fitotoksiškumo tyrimų išvados. Todėl UAB “D” iš R. V. įsigytų durpių nepanaudojo įmonės reikmėms ir nepardavė. Be to, UAB “D” 2013-05-03, turint nerealizuotų durpių likutį 83201m³, gautą iš savo tiesioginės veiklos, įsigyti papildomai 50059,9 tonų durpių iš R. V. nebuvo jokio ekonominio pagrindo bei poreikio. Iš bendrovės bankroto administratoriaus pateiktų dokumentų matyti, kad aukščiau minėtos durpės buvo parduotos už 1000 eurų (vienos durpių tonos kaina 0,1111 eur).

Ilgą laiką durpes sandėliuojant lauke, dėl atmosferos poveikio ir savaiminių procesų jų savybės žymiai pakinta. Suyra higroskopiško organinio produkto porų ir kapiliarų sistema, vyksta negrįžtami mineralizacijos procesai, pakinta procentinė organinės medžiagos dalis, drėgmės bei rūgštingumo rodikliai, vandens įgeriamumas ir oro pralaidumas, kurie yra ypač svarbūs tikintis naudoti durpes augalininkystėje. Šie veiksniai sąlygoja produkto (durpių) neatitiktį Lietuvos standarto LST 1957:2006 (Durpės ir durpių produktai, skirti sodininkystei ir žemdirbystei. Tyrimo metodai, savybės, techninės tiekimo sąlygos. 1 lentelė) kokybiniams reikalavimams. Įvertinus ilgalaikių fizinių, cheminių ir mikrobiologinių procesų eigą aptariamose durpėse ir pateiktus 2019-09-12 Apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. 1 duomenis, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos 2020-01-15 fitotoksiškumo tyrimų duomenis, tikėtina, kad produktas užterštas įvairiais teršalais (mikologiniai, entomologiniai, nematodos, augalų sėklos ir vegetatyvinės dalys, gyvūninės kilmės kenkėjai, ir kt.), kurie gali būti kenksmingi augalams. Šių durpių, kaip vertingo produkto vartotojams rekomenduoti negalima. 2013-05-03, pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo dieną, sutarties objektas, t.y. virš 20 metų lauko sąlygomis sandėliuojamos durpės, negalėjo būti vertinamas kaip kokybiškas produktas, atitinkantis teisėtus ir pagrįstus vartotojų lūkesčius. Įvertinus durpių laikymo sąlygas bei vietą, durpių savybių pakitimą, tikėtiną užteršimą įvairiais teršalais, taip pat tai, kad UAB „D šioms durpėms įsigyti neturėjo poreikio ir ekonominio pagrindo bei faktą, kad iš R. V. įsigytos durpės buvo parduotos už 1000 Eur, t.y. 0,1111 Eur/t (pagal bendrovės bankroto administratoriaus pateiktą sąskaitą faktūrą 2020-05-06 BAGR Nr.0010), 2013-05-03, pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo dieną, pagal sutartį įsigytų durpių vertė buvo ne didesnė negu 0,1111 Eur/t, t. y. ne daugiau 5506,59 Eur už 50 059,9 t. (b.t. 26, b.l. 39-40).

2021-05-26 įtariamasis R. V.pateikė prašymą prie ikiteisminio tyrimo prijungti papildomus įrodymus – jo užsakymu atlikto durpių, esančių kaupynuose, sudėties ir kokybės vertinimą, bei atlikto tokių durpių rinkos kainos nustatymą. Įtariamojo teigimu „UAB „GJ (duomenys neskelbtini)“ mokslinis vadovas gamtos mokslų daktaras G. J., kurio darbo stažas geologijos mokslų srityje 53 metais ir kuris yra ištyręs visus durpynus, esančius Lietuvoje, įvertino kaupynuose esančias durpes (jos vadinamos „senomis šūsnimis“) ir pateikė 2021-04-28 pažymą Nr. 086, kurioje padaryta išvada, kad durpės yra tinkamos naudoti kurui, kraikui, substratų gamybai neprofesionaliems augintojams, apželdinimo darbams ir komposto bei biohumuso gamybai. 2021-05-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje pateikta konsultacija dėl galimos turto (tai yra durpių) pardavimo kainos rinkoje. Nurodyta kad tokių durpių rinkos vertė už vieną kub. metrą kaina rinkoje galėtų būti - nuo 5 Eur už 1 kub. m. iki 7 Eur už 1 kub. m., arba 15-21 Eur už toną, o ne 0,11 Eur už toną, kaip tai nurodyta pranešime apie įtarimą." (b.t. 30, b.l. 81- 86)

Aukščiau paminėti dokumentai buvo pateikti specialistei V. D., siekiant nustatyti ar pateikti dokumentai - t.y. UAB "GJ (duomenys neskelbtini)" 2021-04-28 raštas Nr. 086 ir 2021-05-26 UAB "(duomenys neskelbtini)" konsultacija gali įtakoti 2020-11-05 specialisto išvadą. 2021-10-14 specialistė V. D. pateikė paaiškinimą, kad pateikti dokumentai niekaip negali įtakoti jos pateiktų išvadų, kadangi, naujai pateiktuose dokumentuose nėra pateikta duomenų, kad yra kalbama apie tuos pačius 50 059,9 tonų durpių kokybinius rodiklius. Pateiktame rašte ir konsultacijoje nėra nurodyta, kad vertinamos konkrečios durpės išgautos iki 1990 metų ir kurios pirminiuose dokumentuose įvardijamos kaip I kategorijos durpių kraikas, II kategorijos durpių kraikas, ir kompostinės durpės. Pagal tuo metu galiojusius standartus taip buvo vadinamos durpės, kurių paskirtis - naudojimas žemės ūkiui, todėl jų panaudojimas kūrenimui mažai tikėtinas. Iš praktikos ir remdamasi durpių rūšis reglamentuojančiais standartais, specialistė paaiškino, kad durpės yra suskirstomos priklausomai nuo kokybinių charakteristikų. Durpės skirstomos į naudojamas žemės ūkyje ir energetines, arba naudojamas kūrenimui. Žemės ūkiui skirtas durpes panaudoti energetiniams tikslams būtų labai sudėtinga ir mažai tikėtina. O kaip nurodyta specialisto išvadoje, jau pagal pirminius produkto pajamavimo duomenis yra nurodyta, kad 50 059,9 tonų sudaro žemės ūkio paskirties durpės. (duomenys neskelbtini) 2006 metais darytų kuro durpių tyrimų ji nevertino, nes nėra atsekamumo iš kur paimti mėginiai, ir niekaip negalima jų susieti su konkrečiomis 50 059,9 tonų durpių. (b.t. 26, b.l. 68-73).

2021-10-04 apžiūros protokole nurodyta, kad 2019-09-12 apžiūros metu nustatytos šios durpių šūsnių koordinatės:

A - pirma šūsnis WGS koordinatės 55.98680, 24.61507 (nurodyta 2019-09-12 apžiūros protokolo priede Nr. 1 pirmame lape),

B - antra šūsnis WGS koordinatės 55.98703, 24.61303 (nurodyta 2019-09-12 apžiūros protokolo priede Nr. 1 pirmame lape),

C - trečia šūsnis WGS koordinatės 55.98204, 24.61390 (nurodyta 2019-09-12 apžiūros protokolo priede Nr. 1 pirmame lape),

D - ketvirta šūsnis WGS koordinatės 55.98216, 24.61270 (nurodyta 2019-09-12 apžiūros protokolo priede Nr. 1 pirmame lape),

A - penkta šūsnis WGS koordinatės 55.96194, 24.62232 (nurodyta 2019-09-12 apžiūros protokolo priede Nr. 1 antrame lape),

B - šešta šūsnis WGS koordinatės 55.962408, 24.62143 (nurodyta 2019-09-12 apžiūros protokolo priede Nr. 1 antrame lape).

Pagal koordinates atlikus paiešką VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiuose, bei viešai skelbiamuose Lietuvos Respublikos žemėlapiuose geoportal.lt nustatyta, kad:

A - pirma šūsnis WGS koordinatės 55.98680, 24.61507 (nurodyta 2019-09-12 apžiūros protokolo priede Nr. 1 pirmame lape) ir B - antra šūsnis WGS koordinatės 55.98703, 24.61303 (nurodyta 2019-09-12 apžiūros protokolo priede Nr. 1 pirmame lape) patenka į Nacionalinės žemės tarnybos valdomą valstybinės žemės plotą neįregistruotą Nekilnojamojo turto registre (Priedas Nr. 1).

C - trečia šūsnis WGS koordinatės 55.98204, 24.61390 (nurodyta 2019-09-12 apžiūros protokolo priede Nr. 1 pirmame lape) ir D - ketvirta šūsnis WGS koordinatės 55.98216, 24.61270 (nurodyta 2019-09-12 apžiūros protokolo priede Nr. 1 pirmame lape) patenka į Nekilnojamojo turto registre registruotą sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas V. S., gim (duomenys neskelbtini) m. (Priedas Nr. 2).

A - penkta šūsnis WGS koordinatės 55.96194, 24.62232 (nurodyta 2019-09-12 apžiūros protokolo priede Nr. 1 antrame lape) ir B - šešta šūsnis WGS koordinatės 55.962408, 24.62143 (nurodyta 2019-09-12 apžiūros protokolo priede Nr. 1 antrame lape), patenka į Nekilnojamojo turto registre registruotą sklypą, kurio unikalus Nr. 3(duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis priklauso UAB "(duomenys neskelbtini)", į.k. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-12-10 grąžintas R. V. nuosavybėn (Priedas Nr. 3). (b.t. 26, b.l. 74-86).

2021-10-11 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimos įtariamojo R. V. pateiktos skenuotos dokumentų kopijos (2020-08-13, registracijos Nr. 014259) : 1) 1994-02-11 pirkimo pardavimo sutartis - 1 lapas; 2) 1994-02-17 prekių gabenimo važtaraštis Nr. 626383 - 1 lapas; 3) 1994-02-17 kasos pajamų orderio Kvitas Nr. 087665 - 1 lapas; 4) 2006-11-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 6/06 ir nuotraukos - 19 lapų; 5) 2011-12-15 susitarimas dėl durpių grąžinimo - 2 lapai; 6) 2013-05-03 sutartis dėl durpių pirkimo pardavimo - 2 lapai.

1. 1994-02-11 pirkimo pardavimo sutarties tekstas atspausdintas spausdinimo mašinėle ant Akcinės bendrovė "(duomenys neskelbtini)" blanko. Sutartyje nurodoma, kad:

"1994 m. vasario 11 d. Gamybinė-komercinė uždaroji akcinė bendrovė prekybos namai "(duomenys neskelbtini)" toliau vadinama PARDAVĖJU ir pil. R. V. gyv. (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas PIRKĖJU, sudarė šią sutartį.

1. PARDAVĖJAS parduoda PIRKĖJUI gatavą produkciją (durpes), kurios randasi (duomenys neskelbtini) durpyno gamybos laukuose.

2.1. Durpių kraikas 1-os kat. 20269,5 t.

2.2. Durpių kraikas 2-os kat. 28239,9 t.

2.3. Kompostinės durpės 1550,5 t.

2.4. Kelmai 51 m3.

3. Parduodamos gatavos produkcijos kaina yra 9977,13 Lt. (devyni tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt septyni Lt. 13 ct.)

4. PIRKĖJAS už nurodytą produkciją privalo sumokėti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos.

5. Apmokėjus 3 punkte nurodytą kainą PARDAVĖJAS įsipareigoja perduoti turtą PIRKĖJO nuosavybėn' o PIRKĖJAS įsipareigoja jį priimti.

6. PARDAVĖJAS privalo iki perdavimo turtą saugoti ir neleisti jam pablogėti.

7. Prie šios sutarties pridedami kaip būtini dokumentai priėmimo-perdavimo aktas ir karavanų (durpių) išsidėstymo durpyne planas.

8. Nevykdant sutarties sąlygų šalys gali ją nutraukti įstatymų nustatyta tvarka.

9. Ginčai, kylantys vykdant šią sutartį nagrinėjami arbitraže.

10. Šalių adresai: PARDAVĖJAS Gamybinė-komercinė uždaroji akcinė bendrovė "(duomenys neskelbtini)" 232028 Vilnius, G. 1. PIRKĖJAS pil. R. V. (duomenys neskelbtini)."

Po sutarties tekstu yra šalių parašai ties atspausdintais tekstais:

"Komercijos direktorius A. K." ir "R. V.".

Sutarties 7 punkte nurodyti priedai - priėmimo-perdavimo aktas ir karavanų (durpių) išsidėstymo durpyne planas - nepateikti.

(PASTABA. Pagal viešai skelbiamą informaciją Karoliniškių gatvės daliai nuo Sietyno g. iki Laisvės pr. - A. P. K. vardas suteiktas 1996-02-07. Pagal SODROS duomenis A. K. (gimęs (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) Gamybinėje-komercinėje uždarojoje akcinėje bendrovėje prekybos namuose "(duomenys neskelbtini)" į.k. (duomenys neskelbtini) nedirbo, šios bendrovės filiale į.k. (duomenys neskelbtini) jis dirbo nuo 1993-06-01 iki 1993-08-11, nuo 1993-08-11 A. K. dirbo (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenis Gamybinės-komercinės uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų "(duomenys neskelbtini)" į.k. (duomenys neskelbtini) vadovu - direktoriumi nuo 1990-11-30 buvo A. V. gimęs (duomenys neskelbtini), R. V. tėvas.)

2. 1994-02-17 prekių gabenimo važtaraščio Nr. 626383 spausdintame blanke yra rankraštiniai įrašais: "94 m. vasario mėn. 17 d."

Automobilis "(duomenys neskelbtini) durpyno sandėlys".

Užsakovas (mokėtojas) "Firma A. G. N 1".

Krovinio siuntėjas "Vilnius firma A. G. N 1".

Krovinio gavėjas "(duomenys neskelbtini)".

Pakrovimo punktas "(duomenys neskelbtini) durpių sandėlys".

Adreso pakeitimas "R. V.".

Lentelės 1-oji eilutė "Durpės I kat. ton (mato vnt.) 20265,5 (kiekis) 0,20 (kaina) 4053,10 (kaina)".

Lentelės 2-oji eilutė "Durpės II kat. ton (mato vnt.) 28239,9 (kiekis) 0,2 (kaina) 5647,98 (kaina)".

Lentelės 3-oji eilutė "Kompostinės ton (mato vnt.) 1550,5 (kiekis) 0,10 (kaina) 155,05 (kaina)".

Iš viso atleista suma "Devyni tūkstančiai devyni šimtai septyni 13 ct" Atleisti leidžiu "A. V. (parašas)".

Masė, bruto, t "50,059,9 ton Penkios dešimtys tūkstančių penkios dešimt devyni ton." Perdavė "(parašas)", Priėmė vairuotojas-ekspedit. "R. V. (parašas) R. V. (parašas)". Pagal įgaliojimą 1994 m. vasario mėn. 17 d. Išduotą "Kasos kvitas Nr. 087665" krovinį gavau "R. V. (parašas)".

3. 1994-02-17 kasos pajamų orderio kvito serija 23M numeris 087665 blanke yra rankraštiniai įrašai "UAB "(duomenys neskelbtini)" (parašas)", Priimta iš "(duomenys neskelbtini)", Pagrindas "Važtaraštis N 626383 Devyni tūkstančiai devyni šimtai septyni 13 ct 9977 Lt 13 / 94 II 17 (parašas)".

(PASTABA. Pagal viešai skelbiamą informaciją Karoliniškių gatvės daliai nuo Sietyno g. iki Laisvės pr. - A. P. K. vardas suteiktas 1996-02-07.)

4. 2006-11-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 6-06 užfiksuota, kad protokolas pradėtas rašyti 10.00 val. baigtas rašyti 14.00 val.

Protokolo tekstas: "Aš, antstolis V. C., 2006 m. lapkričio mėn. 9 d. 10 val. 00 min. pradėjau vykdyti R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2006 m. lapkričio mėn. 7 d. prašymą konstatuoti faktines aplinkybes: kad (duomenys neskelbtini) durpyne, es. (duomenys neskelbtini) yra R. V. priklausantys iškastų durpių kaupai (penkiolika vienetų kaupų).

Konstatuoju: Aš, antstolis V. C., 2006-11-09 nuvykau į (duomenys neskelbtini) durpyną, esantį ant (duomenys neskelbtini) teritorijos ribos. Man padėjo minėtą durpyną apžiūrėti A. P.. Durpyno plotas sudaro 800 ha. Apėjome kiekvieną kaupą, kurių yra 15 vienetų. Juose supiltos iškastos durpės. Kiekvieną kaupą nufotografavau. Apžiūrėjęs nustačiau, kad minėtame durpyne yra penkiolika kaupų iškastų durpių. Kaupai nevienodo dydžio. Bendras durpių kiekis karavanuose turėtų būti 45 000 tonų. Per vykusius gaisrus yra sudegę apie 4 000 tonų, 1 000 tonų išvežta galimiems užsakovų bandymams.

Faktinių aplinkybių konstatavimas baigtas 2006 m. lapkričio 9 d. 14 vai. 00 min.

PRIDEDAMA. 17 foto nuotraukų".

Nei protokole, nei fotofiksacijoje duomenų apie kaupų koordinates, sklypų unikalius numerius nėra.

5. 2011-12-15 susitarimą dėl durpių grąžinimo sudarė šios šalys: R. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) ir UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)", kodas: (duomenys neskelbtini), įregistravimo data: 2001 m. birželio mėn. 13 d., buveinės adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), atstovaujamas UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)" direktoriaus K. Š., veikiančio pagal UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)" įstatus. Susitarimo tekste nurodyta kad: „1. Susitarimo dalykas

1.1. R. V. nuosavybės teise priklausančios durpės yra laikomos durpių karavanuose, žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie randasi (duomenys neskelbtini) durpyno gamybos laukuose ir nuosavybės teise priklauso UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)", a.k. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini),.

R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausančią produkciją sudaro:

1) Durpių kraikas 1-os kat. 20269,5 t.;

2) Durpių kraikas 2-os kat. 28239,9 t.;

3) Kompostinės durpės 1550,5 t.

Iš viso: 50059,9 t. gatavos produkcijos.

1.2. Aukščiau nurodyta produkcija yra R. V. įsigyta iš Gamybinės - komercinės Uždarosios akcinės bendrovės prekybos namai "(duomenys neskelbtini)" pagal 1994-02-11 Pirkimo - Pardavimo sutartį ir kvitą Serija 23M, numeris 087665.

1.3. Kadangi R. V. priklausančios durpės apskaitytos tonomis, o durpyne gulinčių durpių pasverti nėra realių galimybių, išvežant jos matuojamos kubiniais metrais, Šalys sutaria, kad pagal santykini drėgnumą, kuris durpių saugyklose (karavanuose) nėra didelis viena tona atitinka 3 kubinius metrus (333 kg viename kubiniame metre). Atitinkamai R. V. priklausantis metrais atitinka 150 179.7 kubinius metrus.

2.1. R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios gatavos produkcijos kaina yra 750 898.5 Lt. (septyni šimtai penkiasdešimt tūkstančių aštuoni šimtai devyniasdešimt aštuoni litai penkiasdešimt centų).

2.2. Vieno kubinio metro kaina yra 5 litai už kubinį metrą, o vienos tonos kaina 15 litų už toną.

3.1. Durpių karavanai yra žemės sklypuose, kurie nuosavybės teise priklauso UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)", a.k. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypų unikalus numeriai, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie randasi (duomenys neskelbtini) durpyno gamybos laukuose) karavanuose esančios durpės - 50059,9 tonų nuosavybės teise priklauso R. V..

4.1. R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bet kuriuo metu pasiimti jam nuosavybes teise priklausančias durpes, išviso 50059,9 t. gatavos produkcijos, esančias žemės sklypuose, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie randasi (duomenys neskelbtini) durpyno gamybos laukuose ir nuosavybės teise priklauso UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)", a.k. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Pilies g. 32- 13.

4.2. Jei UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)", a.k. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), negrąžina durpių jų savininkui, t.y. R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) tokiu atveju įsipareigoja jam mokėti kompensaciją - 15 Lt. už toną durpių.

4.3. Šalys taip pat sutaria, kad UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)" ieško R. V. priklausančių durpių pirkėjo ir be atskirto leidimo ar pavedimo, šios sutarties pagrindu turi teisę jas parduoti, tačiau iš gautų lėšų 15 litų už toną moka R. V..“

Po susitarimo tekstu yra šalių parašai, prie spausdinto teksto R. V. yra parašas, bei prie spausdinto teksto UAB "(duomenys neskelbtini)" yra rankraštinis įrašas "dir. K. Š." ir parašas bei apvalaus spaudo atspaudas.

6. 2013-05-03 sutartis dėl durpių pirkimo (dokumento tekste pirimo) pardavimo pasirašyta tarp šių šalių: R. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas: Vilniaus m sav., Vilniaus m.. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - Pardavėjas) ir UAB „D“ įmones kodas - 302544612, A. S. a.7 (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus M. L. (toliau tekste - Pirkėjas). Nurodyta sutarties sudarymo vieta - Kamajai. Sutarties tekste nustatyta, kad:

„1.1. Šia sutartimi Pardavėjas parduoda, o Pirkėjas perka durpes, kurias Pardavėjas nuosavybės teise valdo pagal R. V. ir Gamybinės - komercinės Uždarosios akcinės bendrovės prekybos namai “(duomenys neskelbtini)” 1994-02-11 Pirkimo - Pardavimo sutartį ir Pardavėjo (kopija pridedama) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2011-12-15 Susitarimą dėl durpių grąžinimo (kopija pridedama)

1.2 Pardavėjas nuosavybės teise valdo 50059,9 tonų durpių. Durpes yra sandėliuojamos durpių karavanuose, kurie yra UAB ..(DUOMENYS NESKELBTINI)“, a.k. (duomenys neskelbtini). Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Pilies g. 32-13 nuosavybes teise valdomuose žemes sklypuose, kurių unikalūs numeriai 3(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) durpyno gamybos laukuose.“

Sutarties 2 dalyje nustatyta sutarties kaina ir atsiskaitymo tvarka:

2.2. šios sutarties pasirašymo dieną pardavėjui yra sumokamas avansas - 150 000 (šimtas penkiasdešimt tūkstančių) litų.

2.3. pagal šią sutartį gautas avansas yra įskaitomas už pirmuosius išvežtos durpės kiekius ir tai patvirtinus tarpusaviu suderinimo aktais.“

Kitose sutarties dalyse yra nustatytos force majeure aplinkybės, šalių atsakomybė, sutarties galiojimas bei kitos sąlygos:

3.1. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės nustatomos ir fiksuojamos vadovaujantis LR Vyriausybės 1996 07 15 nutarimu Nr. 840 patvirtintomis „Atleidimo nuo atsakomybės, esant nenugalimos jėgos aplinkybėms taisyklės".

3.2. Jei pasikeičia aukščiau nurodytas teises aktas, laikomas kitas teisės aktas reglamentuojantis nenugalimos jėgos aplinkybes.

4.1. Šalys atsako už tinkamą šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.

4.2. Šalių civiline atsakomybė nėra apribojama kokia nors suma - esant kaltei, kaltoji Šalis privalo atlyginti ne tik tiesioginius, tačiau ir netiesioginius nuostolius (negautas pajamas).

5.1. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja 5 (penkis) metus.

5.2. Sutartis gali būti pakeista ar nutraukta Šalių rašytiniu susitarimu.

5.3. Vienašališkai ši sutartis gali būti nutraukta tik Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytais atvejais.

5.4. Nutraukus Šią Sutartį bet kokiu pagrindu (dėl Šalies kaltės ar Šalių sutarimu), Šalys privalo atlikti įskaitymą ir suderinti materialinių vertybių grąžinimo klausimą, jei durpių išvežta mažiau, nei yra duotas avansas, arba apmokėti papildomai, jei durpių išvežta daugiau nei duotas avansas.

6.1. Visi ginčai, kilę iš Sutarties, sprendžiami derybų tarp Šalių būdu, o nepavykus susitarti - teismine tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimus.

6.2. Visa informacija laikoma tinkamai perduota, jeigu ji perduota atitinkamais šioje sutartyje nurodytais rekvizitais.

6.3. Jeigu keičiasi vienos kurios nors Šalies rekvizitai, nurodyti šioje sutartyje, ta Šalis privalo raštiškai pranešti apie tai kitai Šaliai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Šalis, neįvykdžiusi šio reikalavimo, negali reikšti pretenzijų ar atsikirtimų, jog kitos Šalies veiksmai, atlikti pagal paskutinius jai žinomus rekvizitus, neatitinka šios sutarties sąlygų arba jog ji negavo pranešimų, siųstų pagal tuos rekvizitus.

6.4. Pretenzijas, susijusias su šios Sutarties vykdymų. Šalys pateikia viena kitai registruotu paštu.

6.5. Ši Sutartis sudaroma ir pasirašoma dviem, vienodos teisines galios egzemplioriais - po vieną egzempliorių kiekvienai sutarties Šaliai.“

1994-02-11 R. V. ir Gamybinės komercines Uždarosios akcines bendroves prekybos namai “(duomenys neskelbtini)" Pirkimo - Pardavimo sutartis ir

2011-12-15 R. V. ir UAB (duomenys neskelbtini) susitarimas dėl durpių grąžinimo.

Sutarties 7 dalyje yra atspausdinti šalių rekvizitai ir yra rankraštiniai parašai:

„PARDAVĖJAS R. V., Asmens kodas: (duomenys neskelbtini) Gyvenamosios vietos adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini).“ Prie šio įrašo yra parašas.

„PIRKĖJAS: UAB „D“ įmonės kodas – 302544612 Adresas - A. S. a.7 (duomenys neskelbtini), Sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Banko kodas: 74000.“ Prie šio įrašo yra Rankraštinis įrašas „M. L.“.

"150 000 (šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų gavau)" šalia kurio yra parašas bei rankraštinis įrašas "R. V." ir

"150 000 (šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų perdaviau)" šalia kurio yra parašas. (b.t. 26, b.l. 87-110).

2021-12-27 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi 2021-10-19 įtariamojo R. V. LR BPK 98 str. tvarka pateikti dokumentai (1.1994-02-17 prekių gabenimo važtaraštį Nr. 626383 - 1 lapas, 2.1994-02-17 kasos pajamų orderio kvitą serija 23M, Nr. 087665 - 1 lapas, 3.2006-11-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 6-06 - 2 lapai, 4.2012-10-20 Krovinio važtaraštį AGR Nr. 007 - 1 lapas, 5.2006-08-06 fotofiksaciją - 1 lapas.

1. 1994-02-17 prekių gabenimo važtaraščio Nr. 626383 (plomba Nr. 9K82409) spausdintame blanke yra duomenys, kad blankas atspausdintas RPGS "Sąjunginė blankų leidyba" Lietuvos sk. 90 m. IX mėn., Sp. "Olimpija" pagal Formą Nr. I-T, patvirtintą LTSR VSK 1989-05-19 Nr. 34 Kodas 03050062, serija 23B.

Važtaraščio blanko viršutiniame kairiajame kampe yra violetinės spalvos stačiakampio spaudo antspaudas "Lietuvos Respublika GAMYBINĖ-KOMERCINĖ UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ "(DUOMENYS NESKELBTINI)" 202 (neįskaitomas tekstas) Tel. (neįskaitomi), A/s 467913 Lietuvos banko Vilniaus skyriuje, Kodas (duomenys neskelbtini)". Datos eilutėje yra rankraštiniai įrašai juodos spalvos rašikliu "74 vasario 17". Važtaraštis aversinėje dokumento pusėje pagal grafas užpildytas juodos spalvos rankraštiniais įrašais:

94 m. vasario mėn. 17 d.

Automobilis "(duomenys neskelbtini) durpyno sandėlys".

Užsakovas (mokėtojas) "Firma A. G. N 1".

Krovinio siuntėjas "Vilnius firma A. G. N 1".

Krovinio gavėjas "(duomenys neskelbtini)".

Pakrovimo punktas "Biržų r. Vabalninko sen. (duomenys neskelbtini) durpių sandėlys".

Adreso pakeitimas "R. V.".

Lentelės 1-oji eilutė "Durpės I kat. ton (mato vnt.) 20265,5 (kiekis) 0,20 (kaina) 4053,10 (kaina)".

Lentelės 2-oji eilutė "Durpės II kat. ton (mato vnt.) 28239,9 (kiekis) 0,20 (kaina) 5647,98 (kaina)".

Lentelės 3-oji eilutė "Kompostinės ton (mato vnt.) 1550,5 (kiekis) 0,10 (kaina) 155,05 (kaina)".

Lentelės 4-oji eilutė "Kelmai m3 (mato vnt.) 51 (kiekis) 1,0 (kaina) 51,0 (kaina)".

Iš viso atleista suma "Devyni tūkstančiai devyni šimtai septyni 13 ct" Atleisti leidžiu "A. V. (parašas)".

Taip pat apatinėje važtaraščio blanko dalyje yra du spaudų antspaudai – trikampis ir apvalus, kurių tekstas sunkiai įskaitomas, dėl išblukimo ir esančių juodos spalvos rankraštinių įrašų:

Masė, bruto, t "50,059,9 ton Penkios dešimtys tūkstančių penkios dešimt devyni ton." Perdavė "(parašas)", Priėmė vairuotojas-ekspedit. "R. V. (parašas) R. V. (parašas)". Pagal įgaliojimą 1994 m. vasario mėn. 17 d. Išduotą "Kasos kvitas Nr. 087665" krovinį gavau "R. V. (parašas)".

Po naujai įrašytais juodos spalvos rankraštiniais įrašais, važtaraščio Nr. 626383 blanke matomi neryškūs, išblukę, neįskaitomi rankraštiniai įrašai. Išblukusio teksto fragmentai matosi šiose blanko eilutėse:

dešiniajame viršutiniame kampe 1-oje eilutėje po įrašyta data "94 vasario17", viršutinėje blanko dalyje eilutėse "Užsakovas (mokėtojas)", "Krovinio siuntėjas", "Krovinio gavėjas", Pakrovimo punktas", lentelės "ŽINIOS APIE KROVINĮ" 1-oje ir 2-oje eilutėje 3-iame, 4-ame, ir 5a stulpeliuose, ir eilutėje "Perdavė" - apatiniame kairiajame kampe.

Reversinėje važtaraščio pusėje rankraštinių įrašų nėra.

2. 1994-02-17 kasos pajamų orderio kvite serija 23M numeris 087665 (plomba Nr. 9K82410) taip pat yra juodos spalvos rankraštiniai įrašai "UAB "(duomenys neskelbtini)" (parašas)", Priimta iš "(duomenys neskelbtini)", Pagrindas "Važtaraštis N 626383 Devyni tūkstančiai devyni šimtai septyni 13 ct 9977 Lt 13 / 94 II 17 (parašas)".

Pagal viešai skelbiamą informaciją (http://vilnius21.lt/apkavoliuko-g4396670.html) Karoliniškių gatvės daliai nuo Sietyno g. iki Laisvės pr. - A. P. K. vardas suteiktas 1996-02-07.

3. 2006-11-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 6-06 (plomba Nr. 9K82411) užfiksuota, kad protokolas pradėtas rašyti 10.00 val. baigtas rašyti 14.00 val. Protokolo tekstas:

"Aš, antstolis V. C., 2006 m. lapkričio mėn. 9 d. 10 vai. 00 min. pradėjau vykdyti R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2006 m. lapkričio mėn. 7 d. prašymą konstatuoti faktines aplinkybes: kad (duomenys neskelbtini) yra R. V. priklausantys iškastų durpių kaupai (penkiolika vienetų kaupų).

Konstatuoju: Aš, antstolis V. C., 2006-11-09 nuvykau į (duomenys neskelbtini) durpyną, esantį ant Biržų ir Pasvalio rajonų teritorijos ribos. Man padėjo minėtą durpyną apžiūrėti A. P.. Durpyno plotas sudaro 800 ha. Apėjome kiekvieną kaupą, kurių yra 15 vienetų. Juose supiltos iškastos durpės. Kiekvieną kaupą nufotografavau. Apžiūrėjęs nustačiau, kad minėtame durpyne yra penkiolika kaupų iškastų durpių. Kaupai nevienodo dydžio. Bendras durpių kiekis karavanuose turėtų būti 45 000 tonų. Per vykusius gaisrus yra sudegę apie 4 000 tonų, 1 000 tonų išvežta galimiems užsakovų bandymams. Faktinių aplinkybių konstatavimas baigtas 2006 m. lapkričio 9 d. 14 vai. 00 min.

PRIDEDAMA. 17 foto nuotraukų". (b.t. 25, b.l. 111-134).

2022-02-28 specialisto išvadoje Nr. 11-15(22) nurodyta, kad 1994-02-17 važtaraštyje Nr. 626383 rankraštinį įrašą “R. V.”, esantį eilutėje “Priėmė” parašė R. V., kitus rankraštinius įrašus padarę asmenys nebuvo nustatyti dėl specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (b.t. 26, b.l. 167-174).

2022-01-26 specialisto išvadoje Nr. 11-16(22) nurodyta, kad:

1. 1994-02-17 Prekių gabenimo važtaraštyje Nr. 626383 (Dokumente 2) pirminiai įrašai buvo pakeisti.

2. 1994-02-17 Prekių gabenimo važtaraštyje Nr. 626383 (Dokumente 2) viršuje esančio datos įrašo, eilutėse „Krovinio siuntėjas“, „Krovinio gavėjas“*. „Pakrovimo punktas“, lentelės „ŽINIOS APIE KROVINI“ stulpeliuose Nr. 3, 4 ir 5a bei apačioje kairėje pusėje eilutėje „Perdavė“ dabar esantys įrašai yra parašyti ant pirmiau buvusių dalinai ištrintų pirminių įrašų. Tikėtina, kad 1994- 02-17 Prekių gabenimo važtaraštyje Nr. 626383 (Dokumente 2) kitose vietose pirminių įrašų nebuvo.

1994-02-17 Prekių gabenimo važtaraštyje Nr. 626383 (Dokumente 2) nustatyti pirminiai įrašai nurodyti tiriamojoje dalyje lentelės stulpelyje „Nustatyti pirminiai įrašai”. Visų pirminių įrašų nustatyti negalima, nes jų viršuje yra juodos spalvos Įrašai, o pašalintų pirminių įrašų pėdsakai aiškių ženklų ar raidžių kontūrų nesudaro.

Dokumento viršuje, dabar esančio datos įrašo „1994 vasario mėn. 17 d.“ srityje dabar esantys:

- skaitmuo „4“ parašytas ant pirmiau buvusio, tikėtina skaitmens „7“;

- žodis „vasario“ parašytas ant pirminio įrašo dalies „ usio“ (vertinant pagal galūnę -

„sausio“);

skaičiaus „17“ skaitmuo „1“ parašytas ant pirmiau buvusio skaitmens „2“.

Eilutėje „Krovinio siuntėjas“ dabar esančio rankraštinio įrašo „Vilnius firma (duomenys neskelbtini) greičiuno N1 “, - žodžių „Vilnius firma“ srityje yra neryškių štrichų fragmentai, kurie aiškių ženklų kontūrų nesudaro;

- žodžio „firma“ raidė „r“ parašyta ant pirmiau buvusios raidės „s“, raidė „a“ parašyta ant pirmiau buvusios, tikėtina raidės „U“ kairiojo fragmento;

- tarp žodžių „firma“ ir „(duomenys neskelbtini)“ yra pirmiau buvusios, tikėtina raidės „UA“; žodžio „(duomenys neskelbtini)“ raidė „A“ parašyta ant pirmiau buvusios, tikėtina raidės „B“, taigi, tikėtina, kad pirminis įrašas buvo „UAB“;

žodis „greičiuno“ parašytas ant pirmiau buvusio įrašo „ (duomenys neskelbtini)“ “ (pirmiau buvusi raidė „a“ yra dabar esančio žodžio kairėje).

Eilutėje „Krovinio gavėjas“ dabar esančio įrašo „R. V.“ srityje yra pirmiau buvusio įrašo raidės „ce“ ir „t“, bei įrašas „sandelys“, t. y. dabar esantis įrašas „R. V.“ parašytas ant pirmiau buvusio įrašo „ce..t... sandelys“.

Eilutėje „Pakrovimo punktas“ dabar esančio rankraštinio įrašo „Biržų r. Vabaliniko“

- žodžių „Biržų r.“ srityje yra neryškių Štrichų fragmentai, kurie aiškių ženklų kontūrų nesudaro, nustatytos atskiros pirminio įrašo raidės „d“, „o“ ir tikėtina „ž“.

Lentelės „ŽINIOS APIE KROVINĮ“ eilutėje su stulpelių numeriais 3, 4 ir 5a Stulpelyje Nr. 3 dabar esantis įrašas „Durpės I kat.“ Parašytas ant pirmiau buvusio įrašo, tikėtina pirminį įrašą sudaro skaičius „4“ ir įrašas, kurio nustatyti atskiri fragmentai t. y. pasvirieji brūkšneliai ir raidė „/...a/“;

Stulpelyje Nr. 4 dabar esantis įrašas „ton“ parašytas ant pirmiau buvusio įrašo „..t“;

Stulpelyje Nr. 5a yra pirmiau buvęs įrašas „2“.

Dokumento apačioje kairėje pusėje, eilutėje „Perdavė“ dabar esantis juodos spalvos parašas parašytas ant pirmiau buvusio kito parašo.

3. Tirti pateiktame 1994-02-17 Prekių gabenimo važtaraštyje Nr. 626383 (Dokumente 2). pirmoje pusėje kairiajame apatiniame kampe yra antspaudo atspaudas su tekstu „Vilniaus gamybinė uždaroji akcinė bendrovė „(DUOMENYS NESKELBTINI)” (duomenys neskelbtini)”.

Tirti pateiktame 1994-02-17 Prekių gabenimo važtaraštyje Nr. 626383 (Dokumente 2). pirmoje pusėje dešiniajame apatiniame kampe yra antspaudo atspaudas su tekstu „LIETUVOS RESPUBLIKA *VILNIAUS MIESTAS * GAMYBINĖ - KOMERCINĖ UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ (Įmonės ženklas) (DUOMENYS NESKELBTINI).....NAMAI*. Viso atspaudo teksto nustatyti negalima, nes centrinėje dalyje, žemiau žodžio „(DUOMENYS NESKELBTINI)” esantys dažomosios medžiagos štrichai konkrečių ženklų kontūrų nesudaro.

4. 1994-02-11 Pirkimo - pardavimo sutarties kopijoje (Dokumente 1) esančio atspaudo kopija padaryta nuo kito antspaudo atspaudo nei 1994-02-17 Prekių gabenimo važtaraštyje Nr. 626383 (Dokumente 2) atspaustas atspaudas.

5. Nustatyti, kas tirti pateiktame 1994-02-17 Prekių gabenimo važtaraštyje Nr. 626383 (Dokumente 2) atlikta pirmiau, ar atspausti antspaudų atspaudai, esantys dokumento apatinėje dalyje, ar parašyti įrašai negalima, nes nei vienas tyrimo metodas rezultatų, tinkančių išvadai, nedavė. (b.t. 26, b.l. 175-188).

2022-03-31 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi 2014-02-28 Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas Nr. PAR - FR0680-159 ir jo priedai (viso 46 lapai) ir 2014-04-22 sprendimas Nr. FR0682-218 dėl patikrinimo akto patvirtinimo (viso 11 lapų) - LR BPK 97 str. tvarka peikti pagal 2019-07-04 reikalavimą Nr. 25/9-1-9-11358, raštu 2019-07-15 Nr. (42.3.E) 6-1680 (b.t. 27, b.l. 1-63).

2. 2016-04-15 Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas Nr. (42.59) - FR0680-277 (viso 4 lapai) ir 2016-05-23 sprendimas Nr. FR0682-316 dėl patikrinimo akto patvirtinimo (viso 4 lapai) - LR BPK 97 str. tvarka peikti pagal 2019-07-04 reikalavimą Nr. 25/9-1-9-11358, 2019-07-25 protokolu ir 2019-07-17 dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. (42.59) 8-103 (b.t. 27, b.l. 64-68).

3. LITEKO duomenys - Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-11-09 teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-5308-281/2015 (t. 27, b.l. 175-179).

4. 2021-08-05 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos Mokesčių apskaitos departamento raštu Nr. RMA-4797 ir jo prieduose pateikti duomenys (viso 13 lapų) - pateikti pagal 2021-07-27 reikalavimą Nr. 25/9-1-2-11205 (b.t. 27, b.l. 97-147).

1. 2014-02-28 Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Panevėžio AVMI) patikrinimo akte Nr. PAR-FR0680-159 yra užfiksuota:

Vykdydama Panevėžio AVMI 2013-09-27 pavedimą tikrinti Nr. 32-33 (protokolo priedas Nr. 1.1 - 4 lapai), Panevėžio AVMI Kontrolės departamento Juridinių atmenu patikrinimų skyriaus I poskyrio vyriausioji specialistė L. B., atliko uždarosios akcinės bendrovės „D“ (toliau - Bendrovė), (duomenys neskelbtini)., teminį mokestinį patikrinimą.

Mokestinis patikrinimas pradėtas 2013-09-27, baigtas 2014-02-28. Mokestinis patikrinimas sustabdytas 2013-10-31, pratęstas 2014-02-04. Tikrinti mokesčiai: pridėtinės vertės mokestis. Tikrintas mokesčių laikotarpis: 2012-12-01 - 2013-08-31. Informacija apie tikrintą mokesčių mokėtoją: UAB „D" įsteigta (duomenys neskelbtini). Bendrovė PVM mokėtoja įregistruota 2010-12-15, PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) Bendrovės įstatinis kapitalas 10000 Lt. Įregistruota veikta - durpių gavyba (kodas 089200). Bendrovės direktorius - M. L., vyr. buhalterė A. L.. Bendrovės 100 proc. akcininkas - M. L..

Mokestinis patikrinimas inicijuotas, 2013-07-05 atlikus mokestini tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio AVMI 2013-06-26 užduoti atlikti mokestini Nr. MT-140.

Vadovaujantis 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX 2112 (toliau - MAĮ) 121 str., 2013-09-30 (rašto Nr. (36.3 JAPS)-6K-1743) Bendrovei išsiųstas pranešimas apie mokestini patikrinimą Nr. PMP-32 ir pavedimo tikrinti Nr. 32-33 kopija.

Mokestinis patikrinimas atliktas vadovaujantis VMI turima informacija, mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, bei mokesčių mokėtojo pateiktais dokumentais. Mokestinio tyrimo metu 2013-07-03 buvo atliktas Bendrovės vizitavimas, kurio metu atlikta Bendrovės technikos ir veiklos vietos apžiūra įmonės veiklos vykdymo vietoje - durpyne (duomenys neskelbtini) kaime.

Patikrinus UAB „D“ pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumą, nustatyta:

1. DĖL NEPAGRĮSTOS PVM ATSKAITOS

Bendrovė faktinę veiklą - durpyno paruošimo darbų paslaugų teikimą (duomenys neskelbtini) kaime pradėjo vykdyti nuo 2012 m. Bendrovė neturi nuosavų žemės sklypų naudingųjų iškasenų - durpių eksploatavimui, neturi leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Bendrovė 2012- 2013 m. įsigijo durpių gavybai reikalingą techniką (2012 m. gauta dotacijos suma technikai įsigyti 927883,30 Lt). Ilgalaikio turto vertė 2013-08-31 1,8 mln. Lt, iš jos - traktoriai, durpių surinkimo siurbliai, sraigtinis paviršiaus lygintuvas, durpyno paruošimo įrenginys, augmenijos smulkintuvas, kelmų surinkėjai, teleskopinis krautuvas ir kt. Bendrovėje 2013 m. rugpjūčio mėn. dirbo 13 darbuotojų.

Veiklos vykdymui - Bendrovė sudarė keletą sutarčių ir susitarimų su UAB "(duomenys neskelbtini)" (kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota adresu (duomenys neskelbtini); išregistruota iš PVM mokėtojų 2013-05-30; bankrutuojanti nuo 2013-02-07, bankrutavusi nuo 2014-02-07, bankroto administratorius - UAB “(duomenys neskelbtini)" (kodas (duomenys neskelbtini), adresas Vilnius, K. g.47/4)).

Pažymėtina, kad UAB "D“ nuo 2012-12-07 dirbo buvęs UAB "(duomenys neskelbtini)’’ 100 proc. akcininkas (iki 2011 m.) ir dalies (duomenys neskelbtini) buvęs ir esamas savininkas R. V. (gimimo data (duomenys neskelbtini)).

1.1 Dėl Bendrovės sutarčių ir susitarimų su UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir R. V.

Dėl 2010-10-15 Naudingųjų išteklių eksploatavimo sutarties

UAB „D" su UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2010-10-15 sudarė NAUDINGŲJŲ IŠTEKLIŲ EKSPLOATAVIMO sutartį. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ (Valdytojas) turi 2003-11-05 Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius Nr. 47-03 (galioja nuo 2003- 11-25). Šiuo leidimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikta teisė naudoti Panevėžio apskrities (duomenys neskelbtini) (123 ha) bei Biržų ir Pasvalio rajonų (duomenys neskelbtini) (431,5 ha) durpių telkinius. Šia sutartimi šalys susitarė (2.4 p.), kad Valdytojas, neturėdamas techninių galimybių išgauti naudingas iškasenas samdo Operatorių (UAB “D") durpių išgavimo darbams atlikti. Atsiskaitymą už išgaunamas ir parduodamas durpes tarp Valdytojo ir Operatoriaus reglamentuoja ši sutartis.

Dėl 2010-11-02 Sutarties dėl durpių kasimo paslaugų teikimo

2010-11-02 Sutartyje dėl durpių kasimo paslaugų teikimo, sudarytoje tarp UAB „D“ ir UAB “(duomenys neskelbtini)“, šalys sutarė (sutarties 2.4 p.), kad Valdytojas, neturėdamas techninių galimybių išgauti naudingąsias iškasenas samdo Operatorių durpių išgavimo darbams atlikti. Šios sutarties 4.1 p. nurodyta, kad Vykdytojas įsipareigoja:4.1.1 p. Sutvarkyti visą durpyno infrastruktūrą - nutiesti kelius atstatyti drenažų sistemą durpyne, įrengti ne mažesnę kaip 3 ha ploto aikštelę, skirtą transporto, technikos laikymui ir durpių karavanų formavimui; 4.1.2 p. Valdytojas įsipareigoja tinkamai vykdyti visus jam kaip Leidimo turėtojui numatytus įpareigojimus, teikti visas privalomas ataskaitas ir pranešimus, laiku atsiskaityti su valstybės biudžetu už eksploatuojamus gamtos išteklius; 4.1.3 p. Bendradarbiauti su Operatoriumi visais šios sutarties vykdyme atsirandančiais klausimais, kaip juridinis durpyno naudotojas, valdytojas įsipareigoja atstovauti Operatoriaus interesus visose valstybinėse institucijose tiek kiek tai susiję su šios sutarties vykdymu ir šioje sutartyje nurodyto durpyno eksploatacija; 4.1.4 p. ieškoti durpių realizacijos, betarpiškai pardavinėti durpes, atlikti visą marketinginį darbą realizuojant produkciją; 4.1.5 p. Šioje sutartyje numatyta tvarka .atsiskaityti su Operatoriumi už iškastas durpes ir parengtas transportuoti durpes. Šios sutarties 4.2 p. Operatorius įsipareigoja: 4.2.1 p. Pasirengti ir suteikti durpių kasimo paslaugas pagal egzistuojančias technologijas, kad tai nepakenktų nei Valdytojo, nei trečiųjų asmenų interesams. Durpių kasimo paslauga laikoma baigta ir suteikta tinkamai, kai Operatorius naudodamas savo techniką, durpes iškasa ir pateikia Valdytojui, tai yra eksploatuojamo durpyno teritorijoje savo pasirinktoje vietoje, kuo arčiau infrastruktūros (kelių, saugojimo aikštelių) supila juodąsias durpes į karavanus, o baltąsias durpes tiesiog iškasa ir palieka džiūti išgavimo vietoje.; 4.2.2 Pateikti Valdytojui reikalingus bei teisingus duomenis apie durpių kasimo eigą iškasamų durpių kiekį.

Dėl 2012-04-30 susitarimo dėl durpyno laukų paruošimo

Dėl 2012-12-28 Susitarimo dėl durpyno laukų paruošimo

2012-12-28 „Susitarime dėl durpyno laukų paruošimo“ prie NAUDINGŲJŲ IŠTEKLIŲ EKSPLOATAVIMO sutarties nustatyta; „Kadangi šalys yra pasirašiusios naudingųjų išteklių eksploatavimo sutartį, pagal kurią Operatorius vykdys durpių gavybos darbus ir išgaus durpes iš Biržų rajone esančių (duomenys neskelbtini) durpynų, taip pat šalys papildomai susitarė dėl durpyno įrengimo darbų apmokėjimo. Kadangi Durpynas buvo fiziškai neparuoštas normaliai eksploatacijai, todėl Operatorius negalėjo pradėti durpių gavybos pagal Naudingųjų išteklių eksploatavimo sutartį. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pats Valdytojas vis dar neturi techninių pajėgumų atidaryti durpyno laukų, o tai buvo padalyta ir daroma toliau išimtinai Operatoriaus resursais, be to atsižvelgiant į sudėtingą Valdytojo finansinę padėtį šalys sutaria pakeisti tarpusavio teisinius santykius išgaunant durpes ir apmokant už durpių išgavimą.“ Šio 2012-12-23 susitarimo 1.3 p. nurodyta, kad aukščiau paminėti durpyno sklypai yra įrenginėjami ir iš dalies įrengti bei pritaikyti durpių gavybai, tačiau Valdytojas neturi nei technikos, nei pakankamai resursų durpių gavybai.1.4 p. nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai kas pasakyta, Šalys sutaria, kad Operatorius organizuos durpių gavybą savo technika Ir sąskaita, o už vieną išgautą kubinį metrą durpių mokės Valdytojui šioje sutartyje aptartą kainą. 2.1 p. nurodyta, kad Šalys sutaria, kad už vieną kubinį metrą išgautų juodų/šviesių trupininių durpių Operatorius moka valdytojui 4,7 litus už kubinį metrą, 2.2 p. - už vieną kubinį metrą gabalinių durpių Operatorius moka Valdytojui 6 litus už kubinį metrą. 2.3 p. nurodyta, kadangi darbai vykdomi ištisus metus Šalys sutaria, kad atsiskaitymas vyks kartą per ketvirtį apskaičiuojant išgautų durpių kiekį.

Dėl Bendrovės durpių pirkimo- pardavimo sutarties su R. V.

Bendrovė 2013-05-03 sudarė Sutartį dėl durpių pirkimo-pardavimo su fiziniu asmeniu R. V. (gimimo data (duomenys neskelbtini), 2013-01-31 išregistruotas iš PVM mokėtojų; UAB “D" dirba nuo 2012-12-07 direktoriaus pavaduotojo pareigose). Pagal minėtą sutartį R. V. (Pardavėjas) parduoda, o UAB “D“ (Pirkėjas) perka durpes, kurias Pardavėjas nuosavybės teise valdo pagal R. V. ir Gamybinės-komercinės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1994-02-11 Pirkimo- pardavimo sutartį. Bendrovė pagal šią sutarti R. V. 2013-05-03 išmokėjo 150000 Lt avansą grynais pinigais.

Dėl 2012 m. atliktų darbų aktų

Vykdant aukščiau minėtas sutartis ir susitarimus, UAB "D“ (Paslaugos davėjas) paslaugos gavėjui - UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2012 metais atliktas paslaugas įformino 2012-12-07 trimis-atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais:

Nr.1 - Kelio remonto darbai: 1) Pakelės valymas augmenijos smulkintuvu MidiforstDt, 12 ha, kaina 2000 Lt/ha, suma 24000 Lt, 2) Statybinių atliekų apkrovimas, vežimas ir paskleidimas ant kelio, 2400 kub. m., kaina 4,7 Lt/kub. m., suma 11280 Lt, viso 35280 Lt, PVM 7408,80 Lt, bendra suma 42 688,80 Lt.;

Nr.2 - Drenavimo sistemos remontas: 1) Apvadinio kanalo gilinimas 3500 m., 12 Lt/m, suma 42000 Lt, 2) Surenkamojo kanalo gilinimas 2010 m, 11 Lt/m, suma 22110 Lt; 3) Barelinių kanalų gilinimas 20000 m, 2,3 Lt/m, suma 46000 Lt/m 4) Drenažo vamzdžių klojimas 360 m,35Lt/m, suma 12600 Lt, viso suma 122 710 Lt, PVM 25769,10 Lt, bendra suma 148 479,10 Lt;

Nr.3 - Durpyno laukų paruošimo darbai: 1) Smulkiosios augmenijos išvežimas iš durpyno 5100 erdm, 12 Lt/erdm, suma 61200 Lt; 2) Kelmų rovimas (II, III, VII laukai) 59 ha, 1500 Lt/ha, suma 88500 Lt; 3) Kelmų vežimas 51 ha, 51 Lt/ha, suma 40800 Lt; 4) Smulkiųjų šakų rinkimas šakų surinkėju KPK3, 40 ha, 150 Lt/ha, suma 6000 Lt; 5) Laukų paviršiaus profiliavimas sraigtiniu paviršiaus lygintuvu RT, 40 ha, 500 Lt/ha, suma 20000 Lt; 6) I lauko valymas augmenijos smulkintuvu Midiforst Dt, 12 ha, 1200 Lt/ha, suma 14400 Lt; suma iš viso 230 900 Lt, PVM 48489 Lt, bendra suma 279 389 Lt.

Bendra atliktų darbų suma pagal minėtus tris darbų atlikimo aktus 470556,90 Lt (42688,80+148479,10+279389).

Dėl 2012-12-10 PVM sąskaitos faktūros serija AGD Nr. 003

UAB "D“ pagal minėtus atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-10 išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija AGD Nr. 003, kurioje nurodė paslaugos pavadinimą - durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos 09-12 mėn., kiekis 4, kaina 97222,50 Lt, suma 388 890 Lt, PVM 81666,90 Lt, bendra suma 470556,90 Lt.

Pažymėtina, kad UAB "D“ atliktas paslaugas pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą 388890 Lt sumai, PVM 81667 Lt sumai deklaravo patikslintoje PVM deklaracijoje 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijoje, kuri mokesčių inspekcijai pateikta 2013-03-06.

Mokestinio tyrimo metu, atsižvelgiant į 2002-03-01 LR PVM įstatymo Nr. IX-751 79 str. 2 d., kur nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, Bendrovė patikslino 2012 m. rugsėjo - gruodžio mėn. PVM deklaracijas, kuriose deklaravo pardavimo PVM pagal faktiškai per atitinkamą mokestinį laikotarpį atliktas paslaugas (dėl šios klaidos Bendrovės mokėtina į biudžetą PVM suma nepakito).

Patikrinimo metu nustatyta, kad durpyno laukai, kuriame UAB “D“ 2012 m. atliko durpyno paruošimo darbus, buvo UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausančiame sklype, kurio VĮ Registrų centras duomenimis unikalus numeris yra 3(duomenys neskelbtini). Pasinaudojus internetine paieška adresu www.geoportal.lt/map, matomas (duomenys neskelbtini) durpynų ortografinis žemėlapis. Su geoportal.lt atstovais išsiaiškinta, kad ortofotografinio žemėlapio 2012-2013 metų sudarymui, lėktuvo skrydžiai (duomenys neskelbtini) kaimuose buvo vykdyti 2012-07-24. Minėtame ortografiniame žemėlapyje matyti, kad 2012-07-24 minėtuose durpyno laukuose, kurie yra sklype, kurio unikalus numeris 3(duomenys neskelbtini), yra dirbančios technikos, matyti akivaizdūs minėto durpyno laukų paruošimo darbai. Palyginus šiame sklype esančius kitus durpyno laukus 2012-07-24 datai, matyti, kad jų išvaizda ortografiniame žemėlapyje akivaizdžiai skiriasi nuo durpių kasybai paruoštų laukų (skiriasi sklypų spalva, auga krūmai, medžiai). Šis faktas taip pat patvirtina, kad Bendrovė 2012 m. vykdė durpyno paruošimo darbus, kuriuos įformino UAB “(duomenys neskelbtini)" 2012-12-10 išrašyta PVM sąskaita faktūra serija AGD Nr. 003.

Už paslaugas Bendrovei UAB “(duomenys neskelbtini)“ pinigais neatsiskaitė, o atliko tarpusavio užskaitą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGR Nr. 024.

1.3.Dėl Bendrovės PVM atskaitos pagal UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024

2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio Įstatymo Nr. IX-751 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau - PVM Įstatymas) 58 str. 1 d. nustatyta, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui naudoti.

UAB "D“ apskaitoje užregistravo iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-28 gautą PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024,kurioje nurodyta prekė „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis", mato vnt. - kub. m, kiekis 85800, kaina 4,70 Lt/kub. m, suma 403260 Lt, PVM 84614,60 Lt, viso su PVM suma 487944,60 Lt. Ši PVM sąskaita faktūra yra įtraukta į UAB "D“ gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą. UAB "D“ apskaitoje pagal šią PVM sąskaitą faktūrą įsigytas durpes užpajamavo atsargose.

UAB "D“ 2012 m. gruodžio mėn. pirminėje PVM deklaracijoje, 2013-01-21 pateiktoje mokesčių inspekcijai elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS), PVM atskaita pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą nebuvo deklaruota. PVM atskaita 84685 Lt sumai deklaruota 2013-03-06 patikslintoje PVM deklaracijoje.

Siekiant nustatyti faktines aplinkybes ir įvertinti, ar 2012-12-28 PVM sąskaitoje faktūroje serija AGR Nr. 024 įforminta ūkinė operacija realiai įvyko, mokestinio tyrimo metu buvo atlikti paklausimai Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; Lietuvos geologijos tarnybai prie LR Aplinkos ministerijos; LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūrai.

Dėl Vilniaus AVMI BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priešpriešinio patikrinimo

Mokestinio tyrimo metu 2013-07-05 išsiųstas paklausimas Vilniaus valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - Vilniaus AVMI) dėl informacijos pateikimo apie UAB "(duomenys neskelbtini) " ir UAB “(duomenys neskelbtini)“ sandorius rašto Nr. (36.3 JAPS)-6K-1116. Vilniaus AVMI 2013-08-07 atliko BUAB “(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-05-31 (operatyvaus patikrinimo ataskaitos Nr. 430-3049), kurio metu nustatyta: UAB “(duomenys neskelbtini)“ įregistruota (duomenys neskelbtini). Bendrovė nuo 2013-05-03 išregistruota iš PVM mokėtojų, nes nevykdė ekonominės veiklos, veikla - durpių gavyba, vadovas - K. Š.. 2012-11-22 Vilniaus apygardos teismas UAB “(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2013-02-07. Bankroto administravimą vykdo teismo paskirtas administratoriaus - UAB “(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) įgaliotas asmuo - M. P.. Nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir UAB "(duomenys neskelbtini)“ 2010-11-02 sudarė sutartį dėl durpių kasimo paslaugų teikimo. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ už atliktas paslaugas 2012-12-10 išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija AGD Nr. 003, kurioje nurodytas paslaugų pavadinimas - Durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos“ už 388890 Lt, ir 81666,90 Lt PVM. Už paslaugas UAB "(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė pinigais, o pagal 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024 perleido prekę, kurios pavadinimas „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“ už 403260 Lt, ir 84684,60 Lt PVM. Pažymėtina, kad abi minėtos bendrovės PVM deklaracijas už 2012 m. gruodžio mėn. dėl minėtų sandorių patikslino 2013 m. kovo mėn., t. y. pirminėse PVM deklaracijose minėti sandoriai nebuvo deklaruoti. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS_Klientai) duomenimis UAB “(duomenys neskelbtini)“ turi licenciją Nr. 43 žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimui, kuri galiojo nuo 2006-09-06. Nuo 2013-03-19 Apygardos teismo nutartimi yra uždrausta durpių ir kitų naudingų išteklių gavyba bendrovės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo M. P. informavo, kad pagal 2013-02-07 viešą paskelbimą spaudoje (Lietuvos žinios), 2012-11-22 Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, kuri įsigaliojo 2013-02 07, visos sutartys, kurios buvo sudarytos iki 2013-02-07, yra nutraukiamos. Faktinių aplinkybių konstatavimui, ar UAB “(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame durpyne (adresu (duomenys neskelbtini)) nėra vykdomi durpių (naudingųjų iškasenų) gavybos darbai, konstatuoti būklę ir kt., buvo surašytas 2013-06-11 antstolės V. M. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0015-13-C013. Protokolu nustatyta, kad durpyne buvo technikos (traktorius ir kt.), dirbo darbuotojai. Iš nekilnojamojo turto registrų duomenų nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)" durpynų žemė yra įkeista ir areštuota. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir UAB “ (duomenys neskelbtini)“ 2010-10-15 buvo sudarę naudingųjų išteklių eksploatavimo sutartį, taip pat 2010-11-02 sutartį dėl durpių kasimo paslaugų teikimo ir 2012-04-30 ir 2012-12-28 susitarimus dėl naudingųjų išteklių eksploatavimo. Pagal šias sutartis durpių gavybos darbus atlieka UAB “ (duomenys neskelbtini)“. Bankroto administratorius informavo, kad jokių pajamų iš durpių gavybos UAB „(duomenys neskelbtini)“ negauna ir iš durpyno eksploatacijos neuždirba. Duomenų apie sudarytas sutartis dėl durpių saugojimo neturi. Operatyvaus patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus, nenustatyta, kad durpių gavybos darbai būtų vykdomi.

Minėto Vilniaus AVMI operatyvaus patikrinimo metu BUAB “(duomenys neskelbtini)" Vilniaus AVMI paliktame atsakyme į paklausimą dėl informacijos suteikimo 2013-07-30 Nr. 3184 (Vilnius), bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo M. P. nurodė, kad 2013-07- 25 gautas iš Vilniaus AVMI paklausimas pateikti informaciją dėl sandoriu tarp UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) ir atsakyti į klausimus: 1) Ar UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-28 faktiškai pardavė UAB “ (duomenys neskelbtini)“ prekę pagal 2012-12-10 PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024, kurios pavadinimas „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis" 487944,60 Lt sumai ? 2) Ar šiuo metu jau iškastos ir UAB "(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančioje žemėje pylimuose sandėliuojamos iškastos durpės (duomenys neskelbtini) durpyne yra UAB “(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė ? 3) Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaręs sutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ durpių saugojimo ir, ar uždirba iš šio saugojimo pajamas ?

Bankroto administratorius atsakydamas iš šiuos klausimus, pateikė jam žinomą informaciją apie sandorius tarp UAB "(duomenys neskelbtini) ir UAB “ (duomenys neskelbtini)“:

1. 2012-12-28 PVM sąskaita faktūra buvo parduotas „nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis" 487944,60 Lt. Bankroto administratorius siekdamas nustatyti, ar faktiškai turtas pagal išrašytą sąskaitą faktūrą buvo perduotas UAB “ (duomenys neskelbtini)“, pateikė raštišką užklausimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydamas pateikti paaiškinimus dėl sudaryto sandorio. Gauti paaiškinimai, kuriuose teigiama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo sandoriu neva pardavė teisę išgauti durpių už faktūroje nurodytą sumą. Paaiškinimuose taip pat nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini) " šiai dienai dar nėra išgavusi ir išsivežusi šiuo sandoriu įgytų durpių, tačiau neišvengiamai tai padarys. Papildomai pridedama UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas į bankroto administratoriaus užklausimą. Pažymėtina, jog 2013-06-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, jog UAB “(duomenys neskelbtini)" durpyne buvo vykdoma veikla, t.y. darbuotojai tvarkė durpyną, nors BUAB „(duomenys neskelbtini)" jokio leidimo atlikti durpyno tvarkymo ar kitus darbus šiuo metu nėra suteikęs. Be to vykstant teisminiams ginčams dėl žemės sklypų pirkimo pradavimo sutarties nutraukimo ( c. B. Nr. 2-4329/910/2013), ieškovo prašymu teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė eksploatuoti durpyną, tame tarpe ir vykdyti durpių gavybos darbus. Antstolės surašytu protokolu konstatuota, jog darbai atliekami pagal sutartį sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat paminėtina, jog bankroto administratorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą, viešai spaudoje paskelbė, jog visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys, sudarytos iki 2013-02-07 yra nutraukiamos, vadinasi nevykdomos.

2. LR teisės aktais nustatyta, jog naudingosios iškasenos, nuosavybės teise priklauso valstybei. Teisėtai išgauti durpes galima, jei valstybės įgaliotos institucijos išduoda leidimą. Iškastos medžiagos laikomos teisėtai išgavusio subjekto nuosavybe. Pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)", remiantis geologijos tarnybos informacija, turi galiojantį ir nepanaikintą leidimą išgauti rūdingąsias iškasenas (naudoti žemės gelmių išteklius), tačiau kaip minėta, vykdant tesimo nutartį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų įmonei priklausančiuose žemės sklypuose nevykdo. Tačiau, remiantis aukščiau minėtu UAB „D" paaiškinimu, UAB „D“ iškastas durpes laiko savo nuosavybe, kadangi jos kasamos būtent vykdant 2012-12-28 pirkimo pardavimo sandorį.

3. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB"D“ buvo sudaręs naudingųjų išteklių eksploatavimo sutartį 2010-10-15, sutartį dėl durpių kasimo paslaugų teikimo 2010-11-02 bei 2012-04-30 ir 2012-12-23 susitarimus dėl naudingųjų išteklių eksploatavimo sutarties. Šių sutarčių pagrindu durpių gavybos darbus atlieka UAB „D". Tačiau viešai spaudoje buvo paskelbta apie visų sutarčių, sudarytų iki bankroto bylos iškėlimo, nutraukimą, todėl visos sutartys, kurias buvo sudariusi bankrutuojanti UAB "(duomenys neskelbtini)“ nevykdomos, dėl ko traktuojama, jog UAB „D“ vykdo veiklą neteisėtai. Bankroto administratoriaus žiniomis, jokių pajamų iš durpių gavybos UAB “(duomenys neskelbtini)“ negauna ir iš durpyno eksploatacijos neuždirba. Duomenų apie tai, jog buvo sudarytos atskiros sutartys dėl durpių saugojimo, bankroto administratorius neturi.

Minėtame bankroto administratoriaus atsakyme Vilniaus AVMI yra pridėtas UAB "D“ atsakymas į bankroto administratoriaus užklausimą kopija. Šiame UAB “D" atsakyme, pasirašytame UAB "D“ direktoriaus M. L., adresuotame bankroto administratoriui UAB “(duomenys neskelbtini)“ į pretenziją dėl turto grąžinimo ir žalos atlyginimo 2013-07-16 (Kamajai) nurodyta: ...“III. UAB “D" ir UAB “(duomenys neskelbtini)“ dar 2010-10-15 pasirašė Naudingųjų iškasenų eksploatavimo sutarti, 2010-11-02 - sutartį dėl durpių kasimo paslaugų teikimo, pagal kurias UAB „D“ turėjo ne tik išgavinėti durpes, bet ir jas pardavinėti. Kadangi durpynas buvo fiziškai neparuoštas ir durpių išgavimui visiškai netiko, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai pajėgumų durpyno įrengimui, neišvengiamai buvo poreikis pirkti durpyno tvarkymo darbus arba susitarti su UAB "D" dėl durpyno tvarkymo ir įrengimo darbų. Šalys susitarė, kad UAB "D“ įrenginėja durpyną, tai yra gilina apvadinius kanalus, šalina viršutinį augmenijos sluoksnį, rauna (duomenys neskelbtini), sraigtiniu paviršiaus lygintuvu lygina viršutinį durpyno sluoksnį, gilina barelius, nuo barelių iki apvadinio kanalo nutiestus drenažinius vamzdžius išvalo, o jei to neįmanoma padaryti, įrengia naujus. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo problemų su apyvartinėmis lėšomis, UAB „D“ sutiko investuoti savo turimas lėšas ir atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio durpyno gerinimo darbus tik su tokia sąlyga, kad mainais už atliekamus darbus UAB „D“ parduos atitinkamą kiekį durpyne esančių durpių įmonei UAB „D“. Beje, analogiško pobūdžio susitarimas buvo įtvirtintas ir Naudingųjų išteklių eksploatavimo sutartyje dar 2010 metais. Toks sandoris buvo naudingas tiek UAB "(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB "D“, tai yra UAB "(duomenys neskelbtini)“ priklausantis durpynas yra įrengiamas ir tampa veikiančiu, paruoštu eksploatacijai, kurio rinkos vertė ženkliai išauga, o tuo tarpu UAB „D“ įsigyja durpių ir jas realizavę kompensuoja savo patirtas išlaidas, o įrengtame durpyne gali vykdyti 2010-11-02 sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl durpių kasimo paslaugų teikimo. Kadangi 2012 metų pabaigoje UAB „D“ buvo suteikusi durpyno tvarkymo paslaugų už 483712,12 litų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartinių lėšų neturėjo, bet turėjo teisę eksploatuoti durpyną ir išgauti gamtos išteklius durpes, UAB “(duomenys neskelbtini)" pardavė UAB „D“ teisę išgauti durpių už 487944,60 litus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB “D" viršutinį durpyno sluoksnį, kuris yra žemiausios kokybės durpių rūšis, nes jame yra didelė koncentracija medienos atliekų. Šiuo sandoriu UAB (duomenys neskelbtini)“ įsigijo paslaugų ir praktiškai atgaivino durpyną, pavertė jį veikiančiu, todėl jo rinkos vertė smarkai padidėjo. Jei UAB “(duomenys neskelbtini)“ nebūtų pardavusi durpių UAB "D", šiai dienai UAB "D" turėtų papildomą kreditorinį reikalavimą 487944,6 litų sumai ir taip likusių kreditorių būklė dar pablogėtų, nes sumažėtų galimybė atgauti savo pinigus... Šiai dienai UAB „D" dar nėra išgavusi ir išsivežusi šiuo sandoriu įgytų durpių, tačiau neišvengiamai tai padarys, nes pagal teisėtai sudarytą ir galiojantį sandori tam nėra jokių juridinių kliūčių... Kadangi administratorius UAB „D“ neinformavo apie tai, kad minėtų sutarčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevykdys, UAB “D“ sąžiningai ir teisėtai vykdė savo įsipareigojimus toliau - tai yra toliau ruošė ir teberuošia durpyną durpių surinkimui ir gavybai. Jei bankroto administratorius mano, kad dėl kokių nors priežasčių UAB „(duomenys neskelbtini)" nebevykdys 2012-12-28 „Susitarimo dėl Naudingųjų išteklių eksploatavimo sutarties Susitarimas dėl durpyno laukų paruošimo“ arba durpių pirkimo pardavimo sutarties, prašome nedelsiant apie tai informuoti UAB „D“. Pastebėtina, kad tokios teisės pagal LR Bankroto įstatymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bankroto administratorius M. P. iš viso neturi, tačiau jei vis dėlto bus trukdoma pasiimti įsigytas durpes, už kurias yra atsiskaityta pagal 2012-12-28 sąskaitą faktūrą ir tarpusavio prievolių įskaitymo aktą bei bus trukdoma vykdyti 2012-12-28 „Susitarimą dėl naudingųjų išteklių eksploatavimo sutarties Susitarimas dėl durpyno laukų paruošimo", visi tiesiogiai ir netiesiogiai dėl to atsiradę nuostoliai bus išieškomi tiesiogiai iš kalto asmens, tai yra bankroto administratoriaus M. P., kuris savo neveikimu neinformavo UAB „D“, kad neterminuoto pobūdžio sandoriai dėl durpių pirkimo pradavimo ir durpyno laukų paruošimo bus nevykdomi Nuostoliai susidėtų iš durpių kainos - 487944,60 Lt bei pagal 2012-12-28 „Susitarimą dėl naudingųjų išteklių eksploatavimo sutarties Susitarimas dėl durpyno laukų paruošimo“ nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos UAB „(duomenys neskelbtini)" išleistos durpyno paruošimo darbams, kurios sudarytų taip pat ne mažiau 400 000 litų, be to būtų skaičiuojami ir netiesioginiai nuostoliai, tai yra negautos pajamos, kurias UAB „D“ turi teisę gauti vykdydamos šiuo metu vis dar galiojančias sutartis dėl naudingųjų išteklių eksploatavimo ir 2012-12-28 „Susitarimą dėl naudingųjų išteklių eksploatavimo sutarties susitarimas dėl durpyno laukų paruošimo“...

Dėl informacijos iš Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos

Patikrinimo metu 2013-10-28 buvo išsiųstas paklausimas Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (rašto Nr. (36.3JAPS)-6K-2049) dėl informacijos pateikimo sekančiais klausimais: kas Jūsų tarnybai žinoma apie UAB "D“ galimai vykdytą ir/ar vykdomą durpių kasybą (duomenys neskelbtini) durpyne; kokį durpių kiekį UAB “D" (duomenys neskelbtini) durpyne iškasė ir pardavė; ar Jūsų tarnybos duomenimis UAB “D“ turi teisėtą galimybę disponuoti turtu - „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“, įsigytu iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą; ar šis turtas „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“ yra durpės; jei - ne, tai kaip galima apibūdinti šį turtą; ar „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis" yra mokesčio už naudingąsias iškasenas objektas, jei -taip, ar šie ištekliai-jau yra išgauti ir koks juridinis asmuo del šių išteklių išgavimo pateikė ataskaitas Jūsų tarnybai ?

2013-11-04 gautame atsakyme iš geologijos tarnybos (rašto Nr. (7)-1.7-2895) informuodama, kad UAB „D“ neturėjo teisės vykdyti durpių gavybos, kadangi jai nėra išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, kuris išduodamas vadovaujantis Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198 (toliau - taisyklės). Šiuo metu galiojantį leidimą naudoti (duomenys neskelbtini) durpių išteklius turi BUAB “(duomenys neskelbtini)". Pagal taisyklių 48 punkto nuostatas, kol nėra panaikintas anksčiau išduoto leidimo galiojimas, kitam ūkio subjektui leidimas naudoti to paties objekto išteklius negali būti išduotas, tai UAB “D" faktiškai neturėjo galimybės ir neteikė prašymo Lietuvos geologijos tarnybai (toliau - Tarnyba) dėl leidimo naudoti šių telkinių durpių išteklius išdavimo. Nei taisyklės, nei jokie kiti galiojantys teisės aktai nenumato galimybės parduoti ar kitaip perleisti teisę naudoti ūkio subjektui skirtus žemės gelmių išteklius. Tuo atveju, jeigu UAB "D“ vykdo durpių gavybą (duomenys neskelbtini) telkiniuose, šios bendrovės veikla mokestine prasme gali būti traktuojama kaip Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pažeidimas ir bendrovei taikytinos sankcijos, numatytos minėto įstatymo 6 str. 2 dalyje. Pažymėtina, kad ir BUAB “(duomenys neskelbtini)“ tarnybai teikiamos durpių išteklių gavybos ataskaitose nurodo, jog nuo pat leidimo gavimo (2003-11-25) nepradėjo durpių gavybos iš jai skirtų naudoti (duomenys neskelbtini) telkinių. Faktinę naudojamų telkinių būklę ir jos atitikimą naudotojo teikiamoms deklaracijoms apie išteklių gavybos apimtis kontroliuoja Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros pareigūnai. Papildomai informuojame, kad Tarnybos specialistams nėra žinoma sąvoka "nesurinktas paviršinis durpių sluoksnis", toks terminas nenaudojamas ir parengtuose minėtų telkinių durpių išteklių naudojimo projektuose.

Dėl informacijos iš Panevėžio RAAD Biržų rajono agentūros

Mokestinio patikrinimo metu dėl informacijos pateikimo buvo išsiųstas paklausimas LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūrai (rašto Nr. (36.3 JAPS)-6K-2048), prašant suteikti informaciją: kas Jūsų agentūrai žinoma apie UAB "D“ 2013 m. vykdytą ir vykdomą durpių kasybą (duomenys neskelbtini) durpyne; ar 2012-2013 m. buvo atlikti patikrinimai šiame durpyne ir kokie faktai užfiksuoti apie UAB „D“ atliekamą durpių gavybą (duomenys neskelbtini) durpyne; prašoma patikrinti, kokį kiekį durpių UAB "D“ iškasė ir pardavė; ar UAB “D“ turi teisėtą galimybę disponuoti turtu - „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis", įsigytu pagal 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024 iš UAB "(duomenys neskelbtini)"; ar šis turtas yra mokesčio už naudingąsias iškasenas objektas, jei taip, ar šie ištekliai jau yra išgauti ir koks juridinis asmuo dėl šių išteklių pateikė mokesčių inspekcijai mokesčio už naudingąsias iškasenas deklaracijas?

Biržų rajono agentūros atsakyme 2014-01-10 (rašto Nr. (B2-26), informuojama, kad informacijos apie UAB „D" galimai vykdomą durpių kasybos veiklą (duomenys neskelbtini) durpyne Biržų rajone neturėjo ir (duomenys neskelbtini) durpynas nebuvo tikrintas. Biržų rajono agentūra neturėjo informacijos, kad yra atnaujinta durpių gavyba (duomenys neskelbtini) durpyne. Biržų rajono agentūra neturi galimybės nustatyti iškasto durpių kiekio, kadangi gavybos apimtys skaičiuojamos pagal markšeiderinius matavimus. Taip pat informuojama, kad teisės aktuose nėra tokios sąvokos „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“.

Dėl papildomos informacijos, gautos iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“

Bendrovė 2013-10-15 patikrinimui elektroniniu paštu atsiuntė BUAB “(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens M. P. „Patvirtinimą dėl sandorių su UAB „D“, 2013-10-09 (Vilnius) (Panevėžio AVMI reg. Nr. 5K-1342), kuriame nurodyta, kad „Išanalizavę bankrutuojančios įmonės sandorius ir sandorių sudarymo aplinkybes norime pažymėti, jog su UAB “D" sudaryta 2010-10-15 naudingųjų išteklių eksploatavimo sutartis su visais vėlesniais jos pakeitimais yra galiojanti ir vykdoma, nes jos vykdymas leidžia generuoti pajamas bankrutuojančiai įmonei ir taip atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat patvirtiname, kad išanalizavę 2012 metų pabaigoje įvykdytą sandorį dėl paviršinio durpių sluoksnio pardavimo įmonei UAB "D“ už 487944,60 litus galime konstatuoti, kad šis sandoris realiai įvykęs, už paviršinį sluoksnį yra atsiskaityta, ir UAB „D“ be jokių apribojimų gali pasiimti savo nuosavybę įsigytą paviršinį durpyno sluoksnį, kuris dėl savo sudėties nelaikytinas-durpe. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams tai neprieštarauja.“

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. nustatyta, kad žemės gelmės išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. 1995-07-05 LR Žemės gelmių įstatymo Nr. 1-1034 (redakcija Nr. IX-243 2001-04-25) 2 str. nustatyta, kad Žemės gelmių nuosavybė Žemės gelmės yra išimtinė valstybės nuosavybė. Šio įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes gali naudoti Lietuvos Respublikos bei užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, gavę leidimą, išduotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybinės institucijos, ir sudarę su ja naudojimo sutartį, Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia jį gavusiam asmeniui išimtinę naudojimosi teisę leidime nurodytoms žemės gelmių išteklių ar ertmių rūšims, nurodytame plote, nustatytam laikotarpiui, naudojimo sutartyje nustatytomis sąlygomis.

LR Žemės gelmių įstatymo (redakcija 2013-05-30 Nr. ) 3 str. 7 d. yra nustatyta, kad naudingosios iškasenos - žemės gelmėse esančios gamtinės medžiagos, kurias galima naudoti gamyboje ar lotoms reikmėms; 3 str. 9 d. nustatyta, kad žemės gelmės - žemės plutos (litosferos) dalis, pradedant podirvio uolienų paviršiumi sausumoje ir dugno nuosėdų paviršiumi vidaus vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Minėto įstatymo 12 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei šiluminę energiją, gali naudoti juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.

Dirvožemis - viršutinis, purus Žemės plutos sluoksnis, susidaręs paviršutinėse uolienose (nuogulose), veikiamas vandens, oro, organizmų. Paprastai gebantis duoti augalų derlių, pagrindinė žemės ir miškų ūkio gamybos priemonė (šaltinis - interneto prieiga: vikipedija.lt). Vadinasi, pagal LR Konstitucijos 47 str., minėtas žemės gelmių įstatymo nuostatas ir dirvožemio sąvoką, galima teigti, kad durpės yra podirvyje esanti naudingoji iškasena, nuosavybės teise priklausanti valstybei.

UAB "D“ „nesurinktą paviršinį durpyno sluoksnį“ vertina nevienareikšmiškai vienu atveju pripažino kaip durpes, nes užpajamavo atsargų sąskaitoje; kitu atveju (iš UAB "D“ atsakymo bankroto administratoriui) teigia, kad neva įsigijo teisę išgauti durpes; dar kitu atveju UAB "D“ 2013-10-15 pateikia BUAB „(duomenys neskelbtini)" informaciją, kurioje teigiama, kad „nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“ yra ne durpės.

Pažymėtina, kad mokestis už valstybinius gamtos išteklius dėl „nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio“ yra nedeklaruotas ir nesumokėtas.

Įvertinant patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, nustatyta, kad UAB "D“ į 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją nepagrįstai įtraukė 84 685 Lt pirkimo PVM sumą pagal UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024, kurioje nurodyta prekė „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“, mato vnt. - kub. m., kiekis 85800, kaina 4,70 Lt/kub. m, suma 403260 Lt, PVM 84684,60 Lt, viso su PVM suma 487944,60 Lt. Nustatyta, kad Bendrovė pagal šią PVM sąskaitą faktūrą prekių, t.y. durpių faktiškai negalėjo įsigyti ir neįsigijo. Ši ūkinė operacija realiai neįvyko, buvo surašyti tik buhalterinės apskaitos dokumentai, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius patvirtino, kad BUAB “(duomenys neskelbtini)“ bendrovei - UAB "D“ durpių nepardavė. Pagal geologijos tarnybos pateiktą informaciją sąvoka „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“ nėra žinoma, toks terminas nenaudojamas ir parengtuose minėtų telkinių durpių išteklių naudojimo projektuose. Jeigu UAB "D“ teigia, kad „nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“ yra teisė disponuoti neišgautomis durpėmis, tai UAB "D“ tokios paslaugos įsigyti faktiškai negalėjo ir neįsigijo, nes teisę disponuoti valstybei priklausančiais ištekliais suteikia nustatyta tvarka išduotas leidimas, kurio UAB "D“ neturėjo ir neturi. Vadinasi, PVM atskaita nepagrįsta, nes, kaip nustatyta LR PVM įstatymo 58 str. PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir paslaugas. Dėl šio pažeidimo patikrinimo metu Bendrovės 2012 m. gruodžio-mėn. — PVM atskaita mažinama 84 635 Lt sumai.

Bendrovės 2012 m. finansinėse ataskaitose užregistruota atsargų 403 260 Lt sumai. Aiškinamojo rašto 3 pastaboje „Atsargos“ nurodyta: „Kadangi įmonės pagrindinė veikla - durpių gavyba, tai įmonės atsargas sudaro durpės. Jų savikaina finansinių metų pabaigoje siekė 403 260 Lt“.

Bendrovės patikrinimui pateiktoje atsargų apskaitos kortelėje - „durpės“ už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-08-31 užregistruota durpių gavimas ir išdavimas, matavimo vienetas - erdm. Kortelės duomenys pateikti 1 lentelėje "UAB “D“ durpių atsargų kortelės duomenys".

Iš šios kortelės duomenų matyti, kad UAB "D“ užpajamavo 85 800 erdm. durpių 403 260 Lt sumai, įsigytų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-12-28 PVM-sąskaitą-faktūrą serija AGR Nr. 024 prekės pavadinimas - „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“ ir 50 059,9 erdm. durpių 400 479 Lt sumai, įsigytų pagal 2013-05-03 sutartį su R. V. dėl durpių pirkimo pardavimo (nors sutartyje durpių kiekis nurodytas 50 059,9 tonų). Atsargų kortelės duomenimis UAB "D“ per laikotarpį nuo 2013-01-15 iki 2013-04-26 pardavė 5 691 erdm. durpių. Pažymėtina, kad durpių atsargų kortelėje durpių kiekis ir suma nurašyta tik nuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų durpių kiekio. UAB "D“ didžiosios knygos buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2011 „Žaliavos ir komplektavimo gaminiai“ 2013-08-31 yra užregistruota atsargų, t. y. durpių, 776 991 Lt sumai ((įsigytos iš UAB “(duomenys neskelbtini)") 403260 Lt + (įsigytos iš R. V.) 400479 Lt = 803739 Lt; 803739 - (parduotų durpių savikaina) 26747 Lt =776992 Lt).

Patikrinimo metu UAB "D“ direktoriui 2014-02-18 duotame mokesčių administratoriaus nurodyme Nr.FR706-1441 buvo nurodyta pateikti dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti, kiek durpių, įsigytų iš UAB "(duomenys neskelbtini)", ir kiek įsigytų iš R. V., UAB „D“ pardavė 2013 m. sausio-rugpjūčio mėn. laikotarpiu. UAB "D“ 2014-02-28 pateiktame rašte "Dėl 2013 metais UAB “D" atliktų darbų (duomenys neskelbtini) durpyne“ 1.2 ir 2 d. teigiama, kad 2013 metais buvo prekiaujama ir iš R. V. įsigytomis durpėmis. Pažymėtina, kad Vilniaus AVMI pateiktame Bendrovės direktoriaus 2013-07-16 rašte bankroto administratoriui į pretenziją dėl turto grąžinimo ir žalos atlyginimo nurodyta, kad „Šiai dienai (pastaba 2013-07-16) UAB “D“ dar nėra išgavusi ir išsivežusi šiuo sandoriu įgytų durpių, tačiau neišvengiamai tai padarys...“. Taigi, minėta informacija prieštarauja apskaitos kortelės duomenims.

UAB "D“ tikrinamu laikotarpiu prekių pardavimą ir paslaugų teikimą įformino PVM sąskaitomis faktūromis, gautas pajamas užregistravo Bendrovės apskaitoje, o PVM sąskaitose faktūrose priskaičiuotą pardavimo PVM deklaravo atitinkamo mokestinio laikotarpio PVM deklaracijose. Duomenys apie Bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras pateikti 2 lentelėje "UAB “D“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenys 2012-12-01 - 2013-08-31 laikotarpiu".

UAB "D“, kai kuriais atvejais parduodama durpes, suteikė ir transporto paslaugas, kurias 2013-01 -01 - 2013-08-31 laikotarpiu įsigijo iš transporto paslaugas teikiančių įmonių UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir A. J. individualios įmonės.???

Patikrinimo metu buvo išsiųsti raštai UAB “(duomenys neskelbtini)" (kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. J. individualiai įmonei (kodas (duomenys neskelbtini)) su prašymu pateikti UAB „D“ atliktų transporto paslaugų krovinio gabenimo važtaraščius. Minėtos įmonės pateikė krovinio gabenimo važtaraščius, iš kurių matyti, kad durpės faktiškai buvo gabenamos pirkėjams. Palyginus durpių kiekius ir sumas nurodytas važtaraščiuose ir UAB "D“ pirkėjams išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, skirtumų nenustatyta. Bendrovės pirkėjai - UAB “(duomenys neskelbtini)", AB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. su UAB "D“ yra pilnai ar iš dalies atsiskaitę. Šie faktai apie durpių pardavimą pagal UAB "D“ pirkėjams išrašytas PVM sąskaitas faktūras, durpiųgabenimo dokumentai ir gautas apmokėjimas už durpes iš pirkėjų, patvirtina, kad UAB "D“ 2012-12-01 - 2013-08-31 laikotarpiu faktiškai prekiavo durpėmis. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB "D“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGR.024, kurioje buvo nurodyta prekės pavadinimas „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“, durpių neįsigijo. Be to Bendrovė nepateikė dokumentų, kad 2013 m. sausio-rugpjūčio mėn. prekiavo durpėmis, įsigytomis tik pagal UAB "D“ ir R. V. 2013-05-03 durpių pirkimo-pardavimo sutartį. UAB "D“ pateikti apskaitos dokumentai ir paaiškinimai dėl parduotų durpių įsigijimo yra prieštaringi. Vadinasi, UAB "D“ prekiavo durpėmis, kurių įsigijimas gali būti nepagrįstas dokumentais. UAB "D“ rekomenduojama atsižvelgti į durpių įsigijimo dokumentus, įvertinant durpių savikainą, pildant metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2013 metus. Ši informacija apie Bendrovės prekybą durpėmis perduota Panevėžio aplinkos apsaugos departamentui (toliau – Panevėžio AAD) tolimesniam vertinimui dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius kontrolės.

LR PVM įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad paslaugų teikimu už atlygį šiame Įstatyme laikomas ir paslaugų teikimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, kaip jis apibrėžtas šio straipsnio 2 dalyje. Minėto įstatymo 8 str. 2 dalies 2 punkte nustatyta, laikoma, kad buvo suteikta paslauga PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, kai PVM mokėtojo nuosavybės teisės objektas, kuris šiame Įstatyme nelaikomas preke, perduodamas arba sunaudojamas šio Įstatymo 5 teisės objekto (o jeigu jis pasigamintas, - jam pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo arba importo PVM ar jo dalis buvo PVM mokėtojo įtraukta į PVM atskaitą. Minėto įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, kad: jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, laikoma, kad prekė buvo PVM mokėtojo suvartota privatiems poreikiams tenkinti, jeigu PVM mokėtojo disponuojama prekė, kurios (o jeigu prekė pasigaminta, - jai pasigaminti sunaudotų kitų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo PVM mokėtojo įtraukta į PVM atskaitą: 1) perduodama neatlygintinai, o asmuo, kuriam prekė perduota, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ta preke kaip jos savininkas, arba 2) sunaudojama bet kokiu kitu būdu, jeigu PVM mokėtojas tokiam sunaudojimui skirtų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šį Įstatymą negalėtų atskaityti.

UAB "D“ pažeidė minėtas PVM įstatymo nuostatas, nes nuo neatlygintinai suteiktų paslaugų neapskaičiavo ir nedeklaravo pardavimo PVM privatiems poreikiams tenkinti. Mokestinio tyrimo metu 2013-07-03 buvo atliktas UAB "D“ vizitavimas. Mokestinį tyrimą atlikusi Panevėžio AVMI specialistė nuvyko į Bendrovės veiklos vykdymo vietą Biržų rajone (duomenys neskelbtini) durpyną. Apžiūroje dalyvavo Bendrovę pagal atstovavimo sutartį atstovaujantis advokatas J. V.. (duomenys neskelbtini) durpyne buvo atlikta UAB "D“ ilgalaikio turto ir atliekamų paslaugų vietos apžiūra. Nustatyta, kad durpyne dirbo UAB "D“ priklausanti technika, buvo šviežiai supiltas didelis durpių pylimas su augalinėmis priemaišomis, dalis durpyno buvo paruošta durpių gavybai. Patikrinimo metu 2014-02-24, dalyvaujant Panevėžio RAAD Biržų bei Pasvalio r. darbuotojams ir UAB „D“ darbuotojui R. R. buvo atliktas UAB “D“ operatyvus patikrinimas (operatyvaus patikrinimo ataskaita 2014-02-24 Nr. FR0760- 2458), kurio metu UAB “D“ veiklos vykdymo vietoje - Biržų raj. (duomenys neskelbtini) durpyne buvo atlikta durpyno paruošimo darbų ir durpių gavybos apžiūra. Atlikus apžiūrą ir su Panevėžio RAAD GPS aparatu apmatavus durpynų laukus, kuriuose atlikti durpyno paruošimo darbai ir vykdoma durpių gavyba, surašyta Panevėžio AVMI faktų fiksavimo pažyma Nr. FR1050- 394, kurią pasirašė Panevėžio AVMI specialistė, UAB „D“ darbuotojas ir Panevėžio RAAD darbuotojai Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) durpyno sklypuose, kurių VĮ Registrų centras duomenimis unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir 3(duomenys neskelbtini), atskiri durpyno laukai yra paruošti durpių gavybai ir yra vykdomi durpių kasybos darbai. Pagal UAB „D" darbuotojo R. R. paaiškinimą, laukus Bendrovė yra sunumeravusi eilės tvarka. Patikrinimo metu su Panevėžio RAAD specialistų GPS „MagelLan explorist 600“ aparatu išmatavus laukus, nustatyta, kad II lauke išmatuota apie 15 ha, II lauke apie 15 ha, VIII lauke apie 8,64 ha paruošto ir faktiškai eksploatuojamo durpyno ploto. Dalyje II lauko ir IV lauke iš dalies atlikti paruošimo darbai (durpės dar neišgaunamos), Minėtų II, III, VIII laukų galuose supilti dideli surinktų durpių karavanai. Be to nustatyta, kad betonuotoje aikštelėje (duomenys neskelbtini) kaime yra supilta apie 168 kub. m. durpių. Pagal R. R. paaiškinimą šios durpės suvežtos iš (duomenys neskelbtini) durpyno. Taip pat šis darbuotojas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) durpyne darbai nevykdomi. Įvertinus sudėtingas gamtines sąlygas, (duomenys neskelbtini) durpynas faktiškai nebuvo apžiūrėtas. Operatyvaus patikrinimo metu užfiksuoti faktai patvirtina, kad UAB “D" (duomenys neskelbtini) durpyno kai kuriuose laukuose yra faktiškai atlikusi durpyno paruošimo darbus ir durpių gavybos darbus. Dalį atliktų darbų durpyne, kaip jau minėta šiame mokestinio patikrinimo akte, Bendrovė įformino atliktų darbų aktais 2012 m. ir už šiuos darbus 2012-12-10 išrašė UAB “(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą serija AGD Nr. 003 suma 388890 Lt, PVM 81666,90 Lt, bendra suma 470556,90 Lt. Iš UAB "D“ patikrinimui pateiktų gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų, banko ir atsargų apskaitos dokumentų, darbo užmokesčio apskaitos, didžiosios knygos nustatyta, kad UAB "D“ 2013-01-01 - 2013-08-31 laikotarpiu vykdė veiklą. UAB "D“ vidutiniškai dirbo 14 darbuotojų, per minėtą laikotarpį UAB "D“ veiklai vykdyti įsigijo degalų bei atsarginių dalių technikai. Iš UAB "D“ gaunamų PVM sąskaitų faktūrų nustatyti degalų įsigijimo duomenys, kurie pateikti 3 lentelėje "UAB „D" PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias įsigyti degalai, duomenys". Kaip matyti iš lentelės duomenų, per tikrinamą laikotarpį degalų įsigyta 108526,30 Lt sumai (be PVM). Bendrovė dėl degalų įsigijimo per 2012-12-01 - 2013-08-31 laikotarpį atitinkamais mokestiniais laikotarpiais į PVM atskaitą įtraukė 22 790,54 Lt pirkimo PVM. Bendrovė patikrinimui pateikė degalų atsargų kortelę, kurioje matyti degalų užpajamavimas ir nurašymas, tačiau dokumentai apie degalų sunaudojimą nebuvo pateikti. Patikrinimo metu 2014-02-18 Bendrovės direktoriui buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr.FR0706-1441, kuriame be kita ko nurodyta patikrinimui pateikti degalų sunaudojimo dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti, kad degalai buvo panaudoti PVM apmokestinamai veiklai vykdyti bei pateikti Bendrovės 2013 m. atliktų darbų aktus. Bendrovė elektroniniu paštu 2014-02-28 pateikė raštą „Dėl 2013 metais UAB “D“ atliktų darbų (duomenys neskelbtini) durpyne“, kuriame paaiškinta, kad UAB "D“ 2013 m. įsigyti degalai buvo panaudoti durpyno ruošimo darbams, durpių, kelmų, šaknų transportavimui bei mechanizmų nuomai. Detalaus degalų sunaudojimo dokumentų Bendrovė patikrinimui nepateikė. Taip pat UAB "D“, vykdydama minėtą mokesčių administratoriaus nurodymą, elektroniniu paštu pateikė UAB “D“ 2013 metais sausio-rugpjūčio mėn. atliktų darbų suvestinę. Šios suvestinės duomenys pateikti 4 lentelėje "UAB “D“ atliktų darbų suvestinė už 2013 m. sausio-rugpjūčio mėn." Kaip matyti iš 4 lentelėje nurodyto atliktų darbų pavadinimo turinio, UAB "D“ 2013 m. sausio-rugpjūčio mėn. atliko įvairius durpyno ruošimo ir durpių rinkimo darbus 134070 Lt sumai. Durpynas nuosavybės teise priklausė BUAB “(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė už atliktus darbus BUAB “(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros neišrašė, nepriskaičiavo ir nedeklaravo PVM. Pažymėtina, kad iš Vilniaus AVMI gautame UAB "D“ atsakyme, pasirašytame UAB “D“ direktoriaus M. L., adresuotame bankroto administratoriui UAB "(duomenys neskelbtini)“ į pretenziją dėl turto grąžinimo ir žalos atlyginimo 2013-07-16 konstatuojama: „Kadangi administratorius UAB "D“ neinformavo apie tai, kad minėtų sutarčių UAB “(duomenys neskelbtini)“ nebevykdys, UAB “D" sąžiningai ir teisėtai vykdė savo įsipareigojimus toliau - tai yra toliau ruošė ir teberuošia durpyną durpių surinkimui ir gavybai.“ Šis raštas taip pat patvirtina, kad UAB “D“ BUAB “(duomenys neskelbtini)“ ir 2013 metais atliko durpyno ruošimo ir durpių gavybos darbus. Patikrinimo metu, įvertinant tai, kad tikrinamuoju laikotarpiu 2013-01-01 - 2013-08-31 UAB "D“ įsigijo ir nurašė technikai degalus; naudojo techniką; mokėjo darbuotojams darbo užmokestį; 2013-07-03 vizitavimo metu ir 2014-02-21 operatyvaus patikrinimo metu atliktos apžiūros faktus; Vilniaus AVMI pateiktą informaciją ir UAB "D“ pateiktą 2013 m. sausio- rugpjūčio mėn. atliktų darbų suvestinę, nustatyta, kad UAB "D“ 2013 m. sausio-rugpjūčio mėn. BUAB “(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame (duomenys neskelbtini) durpyne durpyno ruošimo ir durpių gavybos darbus atliko neatlygintinai. Patikrinimo metu dėl šio pažeidimo Bendrovei už 2013 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuojama 28155 Lt (134070 Lt x 21 proc. ) pardavimo PVM.

Patikrinimo metu, vadovaujantis 2002-03-05 LR PVM įstatymo IX-751 123 str. 2 d., papildomai nustatyta 112840 Lt pridėtinės vertės mokesčio (84 685 Lt (1.3 pažeidimas) + 28 155 Lt (3 pažeidimas)).

Vadovaujantis 2002-03-05 LR PVM įstatymo 123 str. 2 d., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63 - 2243, toliau - MAĮ) 96 - 98 ir 139 straipsniais ir atsižvelgiant į išdėstytą dėl neapskaičiuoto nedeklaruojamo, nedeklaruoto deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikyto mažesnio mokesčio tarifo, sumažinusio mokėtiną mokestį, mokesčių mokėtojui gali būti paskirta nuo 10 iki 50 procentų priskaičiuoto mokesčio sumos dydžio bauda, o už mokesčių nesumokėjimą, nesavalaikį sumokėjimą ar nepagrįstą mokesčių permokos grąžinimą (įskaitymą) apskaičiuoti delspinigiai. Vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo nustatytų baudą didinančių ar mažinančių aplinkybių, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymo pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

2014-04-22 sprendimu Nr. FR0682-218 dėl patikrinimo akto patvirtinimo buvo nuspręsta:

1. Patvirtinti papildomai UAB „D“ apskaičiuota 112 840 Lt pridėtinės vertės mokestį;

2. Skirti 33 852 Lt pridėtinės vertės mokesčio baudą;

3. Patvirtinti 11 456,79 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigius.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis UAB “D” (į.k. 302544612, (duomenys neskelbtini) A. S. a. 7), dalyvavo 2 administracinėse bylose pirmos instancijos teismuose:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-5308-281/2015 pagal pareiškėjos UAB „D“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo. Pareiškėja UAB „D“ 2014-11-06 teismui padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio VMI) 2014-04-22 sprendimą Nr. FR0682-218; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2014-07-15 sprendimą Nr. 69-84; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Finansų ministerijos (toliau – MGK) 2014-10-13 sprendimą Nr. S-207(7-168/2014); 4) įpareigoti Panevėžio VMI priimti naują sprendimą dėl baudos ir delspinigių neskyrimo arba baudos ir delspinigių mažinimo pareiškėjai. Vilniaus apygardos administraciniame teismas 2015-11-09 priėmė sprendimą UAB "D" skundą atmesti. Teismo vertinimu, UAB "D" ginčo metu nebuvo įgijusi 2012-12-28 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių ir jų nerealizavo, dėl to neturėjo teisės į PVM atskaitą įtraukti 84 685 Lt pirkimo PVM. Nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja už 2013 m. atliktus darbus PVM sąskaitos faktūros neišrašė, PVM nepriskaičiavo ir nedeklaravo. Taigi paslaugų teikimas taip pat yra PVM objektas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo prasme, todėl už jas apskaičiuojamas nustatyto dydžio pardavimo PVM, todėl mokesčių administratorius UAB „D“ papildomą pirkimo ir pardavimo PVM ir atitinkamai delspinigius apskaičiavo bei baudą skyrė pagrįstai.

Apžiūroje dalyvavusios Panevėžio AVMI specialistės L. B. ir L. N. (duomenys neskelbtini) 2022-03-31 pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad:

1. 2014-02-28 patikrinimo akto Nr.PAR-FR-0680-159 dalyje Nr. 1.2 yra nurodytos 2012-12-10 UAB „D“ PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) išrašymo, apskaitymo ir deklaravimo eiga. To paties akto dalyje Nr. 1.3 yra nurodytos 2012-12-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros AGR Nr. 024 išrašymo, apskaitymo ir deklaravimo eiga. Visos aplinkybės nurodytos išsamiai, jas papildo visi patikrinimo metu atlikti veiksmai, prie jų papildymų nėra. Visos išvados pateiktos patikrinimo akte, kuris patvirtintas 2014-04-22 sprendimu Nr. FR0682-218 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. 2015-11-09 Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr. I-5308-281/2015 konstatavo, kad mokesčių administratorius UAB „D“ papildomą pirkimo ir pardavimo PVM ir atitinkamai delspinigius apskaičiavo bei baudą skyrė pagrįstai.

Patikrinimo metu tikrinta bendrovė UAB „D“ . Tuo pagrindu nuo kito mėnesio 25 dienos , šiuo atveju nuo 2013-01-25, UAB „D“ atsirado prievolė į valstybės biudžetą sumokėti 81 666 litų PVM, tačiau manytina, kad UAB „D“ to siekė išvengti, kadangi 2013-01-21pateiktoje pirminėje PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn. ši prievolė nedeklaruota, pirkimo PVM deklaruota 16633 Lt.

2013-03-06 teiktoje patikslintoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn. 29 eilutėje, Bendrovė deklaravo šį pardavimo PVM (pagal s/f (duomenys neskelbtini) ir 35 eilutėse deklaravo 85789 Lt pirkimo PVM (pagal s/f (duomenys neskelbtini)).

2013-07-15 teiktoje patikslintoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn. 29 eilutėje, Bendrovė deklaravo jau tik 2772 litų pardavimo PVM, ir 35 eilutėse deklaravo tik 4125 Lt pirkimo PVM

2013-08-02 teiktoje dar vienoje patikslintoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn. 29 eilutėje, Bendrovė deklaravo 2772 litų pardavimo PVM, ir 35 eilutėse deklaravo vėl 85789 Lt pirkimo PVM (pagal s/f (duomenys neskelbtini)).

Įvertinant patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, nustatyta, kad UAB "D“ į 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją nepagrįstai įtraukė 84 685 Lt pirkimo PVM sumą pagal UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024, kurioje nurodyta prekė „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“, mato vnt. - kub. m., kiekis 85800, kaina 4,70 Lt/kub. m, suma 403260 Lt, PVM 84684,60 Lt, viso su PVM suma 487944,60 Lt. Nustatyta, kad Bendrovė pagal šią PVM sąskaitą faktūrą prekių, t.y. durpių faktiškai negalėjo įsigyti ir neįsigijo. Ši ūkinė operacija realiai neįvyko, buvo surašyti tik buhalterinės apskaitos dokumentai, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius patvirtino, kad BUAB “(duomenys neskelbtini)“ bendrovei - UAB "D“ durpių nepardavė. Pagal geologijos tarnybos pateiktą informaciją sąvoka „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“ nėra žinoma, toks terminas nenaudojamas ir parengtuose minėtų telkinių durpių išteklių naudojimo projektuose. UAB "D“ teigimas, kad „nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“ yra teisė disponuoti neišgautomis durpėmis, yra nepagrįstas, kadangi UAB "D“ tokios paslaugos įsigyti faktiškai negalėjo ir neįsigijo, nes teisę disponuoti valstybei priklausančiais ištekliais suteikia nustatyta tvarka išduotas leidimas, kurio UAB "D“ neturėjo ir neturi. Vadinasi, PVM atskaita nepagrįsta, nes, kaip nustatyta LR PVM įstatymo 58 str. PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir paslaugas. Dėl šio pažeidimo patikrinimo metu Bendrovės 2012 m. gruodžio. mėn. - PVM atskaita mažinama 84 635 Lt sumai. Jei UAB „D“ nebūtų įtraukę į PVM atskaitą (deklaravę) 84 635 Lt PVM dėl realiai neįvykusio durpių pirkimo iš UAB (duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024, bendrovei – UAB „D“ būtų atsiradusi prievolė į valstybės biudžetą sumokėti pagal 2012-12-10 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) paskaičiuotą ir deklaruotą 81 667 Lt PVM. Patikrinimo metu nebuvo vertinta, ar UAB "D" turėjo finansines galimybes susimokėti pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) paskaičiuotą PVM.

Kokios pasekmės valstybės biudžetui padarytos dėl UAB „D“ deklaruotos PVM atskaitos, negalima atsakyti, kadangi pagal mokesčių apskaitos kortelę be visų MAIS (Mokesčių apskaitos informacinės sistemos) funkcinių galimybių, nepakanka duomenų konstatuoti, ar PVM grąžintas Bendrovei, ar padaryta kitų mokestinių prievolių užskaita, negalima. Šiais duomenimis disponuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM Mokesčių apskaitos departamentas. Duomenis apie nepriemokų išieškojimą disponuoja VMI Nepriemokų administravimo departamentas.

2. 2016-04-15 patikrinimo akte Nr. (42.59) FR0680-277 yra nurodyta Bendrovė pažeidė minėtas PVMĮ nuostatas, nes, 2015-05-27 antstolei pagal turto perdavimo išieškotojui aktą perdavus Bendrovės turtą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)" už 321 088 Eur sumą, Bendrovė neišrašė PVM sąskaitos faktūros, neapskaičiavo pardavimo PVM 55 726 Eur sumai (321088 x 21/121) ir šio tiekimo nedeklaravo 2015 m. gegužės mėn. PVM deklaracijoje. Minėtas patikrinimo aktas patvirtintas 2016-05-23 Sprendimu Nr. (42.59) FR0682-316 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Nuo šio momento, patikrinimo akto patvirtinimo, UAB „D“ atsirado prievolė į valstybės biudžetą sumokėti 55 726 Eur PVM. Duomenų, ar šis sprendimas buvo apskųstas, mes neturime.

3. 2014-02-28 patikrinimo akte Nr. PAR-FR-0680-159 yra nurodyta, kad UAB „D“ 2013-05-03 sudarė Sutartį dėl durpių pirkimo-pardavimo su fiziniu asmeniu R. V. (gimimo data (duomenys neskelbtini), 2013-01-31 išregistruotas iš PVM mokėtojų; UAB “D" dirba nuo 2012-12-07 direktoriaus pavaduotojo pareigose). Pagal minėtą sutartį R. V. (Pardavėjas) parduoda, o UAB “D“ (Pirkėjas) perka durpes, kurias Pardavėjas nuosavybės teise valdo pagal R. V. ir Gamybinės-komercinės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1994-02-11 Pirkimo- pardavimo sutartį. Bendrovė pagal šią sutarti R. V. 2013-05-03 išmokėjo 150 000 Lt avansą grynais pinigais. Šio sandorio tikrumas patikrinimo metu nebuvo vertinamas, kadangi su PVM šis sandoris nesusijęs, kadangi R. V., kaip nurodyta akte nuo 2013-01-31 buvo išregistruotas iš PVM mokėtojų registro. Manytina, kad avanso mokėjimas parodo UAB „D“ mokumą ir finansines galimybes. (b.t. 27, b.l. 150-179).

2022-07-26/ 2022-07-27 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi 2021-08-05 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos Mokesčių apskaitos departamento raštu Nr. RMA-4797 ir jo prieduose pateikti duomenys (viso 13 lapų) - LR BPK 97 str. tvarka peikti pagal 2021-07-27 reikalavimą Nr. 25/9-1-2-11205 ir 2022-04-14 Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu Nr. (42.3 Mr) 6-1403 ir jo prieduose pateikti duomenys (viso 11 lapų) - LR BPK 97 str. tvarka peikti pagal 2022-04-05 reikalavimą Nr. 25/9-1-2-5438. (b.t. 27, b.l. 97-147, 181-182)

Apžiūra atliekama tikslu nustatyti kiek 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. UAB "D" (į.k. 302544612) sumokėjo pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM), kiek buvo registruota PVM permokos, įskaitymų iš permokos ir kiek permokos susigrąžinta, bei nustatyti, kada buvo užregistruota UAB "D" deklaruota 2012 metų gruodžio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) permoka, ar ji buvo grąžinta iš valstybės biudžeto, ar panaudota prievolių įskaitymui bei nustatyti, UAB "(duomenys neskelbtini)" (į.k. (duomenys neskelbtini)) 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaravimo aplinkybes.

Apžiūros metu pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) pateiktų UAB "D" apskaitos operacijų ataskaitų excel rinkmenų duomenis nustatyta, kad:

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių (toliau - Panevėžio AVMI) inspekcija 2022-04-14 rašte Nr. (42.3 Mr) 6-1403 nurodė, kad pagal VMI Mokesčių apskaitos departamento Prievolių apskaitos skyriaus Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatyta, kad UAB „D“ 2013-01-21 pateiktoje pirminėje Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2012 metų gruodžio mėnesio mokestinį laikotarpį buvo deklaravusi 1261 Lt grąžintino pridėtinės vertės mokesčio sumą. 2013-03-06 UAB „D“ patikslino 2012 metų gruodžio mėnesio mokestinio laikotarpio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, deklaruodama 1350 Lt grąžintino pridėtinės vertės mokesčio sumą, 2013-07-15 dar kartą patikslino 2012 metų gruodžio mėnesio mokestinio laikotarpio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, deklaruodama 1353 Lt grąžintino pridėtinės vertės mokesčio sumą ir 2013-08-02 vėl patikslino minėto laikotarpio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, deklaruodama 83017 Lt grąžintino pridėtinės vertės mokesčio sumą. Todėl, 2013-08-02, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-193 patvirtintomis Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių 3.14 - 3.20 punktuose nustatyta tvarka 2013-08-02 buvo užregistruota 81 644 Lt pridėtinės vertės mokesčio permoka/skirtumas (83017-1261-89-3= 81664). Ši UAB „D“ deklaruota 2012 metų gruodžio mėnesio grąžintina suma mokesčių mokėtojui nebuvo grąžinta, o pagal aukščiau minėtose taisyklėse 9 bei 31.2 punktuose nustatytą tvarką programinėmis priemonėmis buvo įskaityta deklaruotų ir nesumokėtų pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio prievolėms bei šių mokesčių delspinigių prievolėms padengti (detalizacija protokolo Priede Nr. 1).

Panevėžio AVMI pagal Elektroninio deklaravimo informacinės sistemos duomenis nustatė, kad:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-01-25 pateiktoje pirminėje Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2012 metų gruodžio mėnesio mokestinį laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 577,00 Lt (167,11 Eur) įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, o pardavimo PVM nedeklaravo,

2013-03-15 pateiktoje patikslintoje Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2012 metų gruodžio mėnesio mokestinį laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 82 341 Lt (23847,60 Eur) įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, 84 685 Lt (24526,47 Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM ir 82341 Lt (23847,60 Eur) atskaitomo PVM. Valstybinės mokesčių inspekcijos I.MAS (išmaniosios mokesčių administravimo sistemos) sąskaitų faktūrų posistemyje nėra jokios minėto laikotarpio informacijos.

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2013-01-25 pateiktoje pirminėje Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2012 metų gruodžio mėnesio mokestinį laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotas 577 Lt (167,11 Eur) pridėtinės vertės mokesčio skirtumas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 1 dalies bei Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-193, nustatyta tvarka, automatiškai įskaitytas mokesčio už valstybinius gamtos išteklius prievolei 2014-09-29 terminu už mokestinį laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2013-09-30 padengti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-15 pateiktoje patikslintoje Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2012 metų gruodžio mėnesio mokestinį laikotarpį deklaruota 2921,00 Lt (845,98 Eur) mokėtina PVM prievolė padengta iš PVM skirtumo už 2012 metų birželio mėnesį, t. y. minėta bendrovė iš viso už 2012 metų gruodžio mėnesį deklaravo mokėtiną 2344,00 Lt (678,87 Eur) PVM sumą (2344,00 Lt = - 577,00 Lt + 2921,00 Lt). (b.t. 27, b.l. 198-200).

2022-09-29/2022-10-13 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimos 2021-08-05 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu Nr. RMA-4797 pateiktos UAB "D" (į.k. 302544612) ir UAB "(duomenys neskelbtini)" (į.k. (duomenys neskelbtini)) su mokesčių mokėtoju susijusių apskaitos operacijų ataskaitos. Apžiūra atliekama tikslu nustatyti, ar UAB "D" ir UAB "(duomenys neskelbtini)" "Su mokesčių mokėtoju susijusių apskaitos operacijų ataskaitose" užfiksuoti 2013-07-15 ir 2013-08-02 daryti koregavimai buvo įvertinti 2014-02-28 Panevėžio AVMI patikrinimo akte Nr. PAR - FR0680-159 ir 2014-04-22 sprendime Nr. FR0682-218 dėl patikrinimo akto patvirtinimo, bei kaip jie įtakojo mokestines prievoles, susijusias su:

2012-12-10 UAB "D" įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta PVM sąskaita faktūra AGD Nr. 003 apmokestinamoji vertė 388890 Lt, PVM suma 81666,90 Lt, bendra suma 470556,90 Lt (paslaugos pavadinimas „Durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos 09-12 mėn.“) ir

Su mokesčių mokėtoju susijusių apskaitos operacijų ataskaita (toliau - Ataskaita) užsipildo automatizuotai, kai mokesčių mokėtojas pateikia deklaracijas. Ataskaita susideda iš 21 stulpelio, kurie excel formate pažymėti raidėmis ir tekstiniu pavadinimu(atspausdinus matomas tik tekstinis pavadinimas). Stulpeliai yra šie:

D - Deklaracijos formos Nr., MPS Nr.

K - Prievolės Nr.

1. UAB "D" su mokesčių mokėtoju susijusių laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 apskaitos operacijų ataskaitos eilutėje "Bendras balansas" stulpelyje "Nepriemokos/ permokos (-) laikotarpio pradžiai" įrašyta (-)2 272 litų (kas sudaro 658 Eur) permoka, o stulpelyje "Nepriemokos/ permokos (-) laikotarpio pabaigai" įrašyta 158 720,01 litų (kas sudaro 45 968,49 Eur) nepriemoka.

UAB "D" Ataskaitoje pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) duomenys yra nuo 228 iki 486 eilutės. Šioje Ataskaitoje yra 10 PVM koregavimo operacijų, stulpelyje "Q" operacijos tipas "Koregavimas" nurodytas eilutėse Nr. 420, 423, 426, 432, 434, 439, 443, 448, 449, 454, tame tarpe su tiriamuoju laikotarpiu susijęs koregavimas:

2013-07-15 - 7 409 Lt koreguotas 2012 m. spalio mėn. PVM (439 eilutė) ir 33 178 Lt koreguotas 2012 m. lapkričio mėn. PVM (443 eilutė).

2013-08-02 - 7 409 Lt koreguotas 2012 m. spalio mėn. PVM (448 eilutė), 33 178 Lt koreguotas 2012 m. lapkričio mėn. PVM (449 eilutė).

Bendra koregavimo operacijų suma 81 174 Lt (23 509,62 Eur).

Pagal deklaracijų pateikimo datas, nurodytas F stulpelyje, ir mokestinio laikotarpio intervalą, nurodytą G ir H stulpeliai stulpeliuose, nustatyta, kad Ataskaitoje įtraukti duomenys iš mokesčių mokėtojo - UAB "D" pateikiamų PVM deklaracijų (FR0600 formos) 36 langelio įrašant skirtumą tarp deklaracijų.

Sugrupavus pagal deklaravimo laikotarpį mėnesiais, nustatyta, kad:

2012-10-22 teikta pirminė 2012 m. rugsėjo mėn. deklaracija Ataskaitoje nėra įtraukta, kadangi deklaruotas nulinis PVM.

436 eilutėje L stulpelyje yra duomenys iš 2013-07-15 teiktos patikslintos 2012 m. rugsėjo mėn. deklaracijos - mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM 7409 Lt, operacijos tipas - permokos registravimas (Q stulpelis);

2012-11-14 teikta pirminė 2012 m. spalio mėn. deklaracija Ataskaitoje nėra įtraukta, kadangi deklaruotas nulinis PVM.

438 eilutėje L stulpelyje yra duomenys tie patys duomenys, kaip ir 2013-07-15 teiktos patikslintos 2012 m. spalio mėn. deklaracijos mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM 33178 Lt, operacijos tipas - įskaitymas iš permokos (Q stulpelis);

448 eilutėje L stulpelyje yra skirtumas tarp 2013-08-02 ir 2013-07-15 teiktų patikslintų 2012 m. spalio mėn. deklaracijų mokėtino į biudžetą arba grąžintino iš biudžeto (-) PVM (-) 7409 Lt (25769 Lt - 33178 Lt), operacijos tipas - koregavimas (Q stulpelis);

439 eilutėje (koregavimas) yra duomenys apie 2013-08-02 (P stulpelis) darytą 2012 m. spalio mėn. PVM deklaracijos koregavimą (-) 7409 Lt, operacijos tipas - koregavimas (Q stulpelis);

2012-12-21 teikta pirminė 2012 m. lapkričio mėn. deklaracija Ataskaitoje nėra įtraukta, kadangi deklaruotas nulinis PVM.

421 eilutėje L stulpelyje yra duomenys iš 2013-03-06 teiktos patikslintos 2012 m. lapkričio mėn. deklaracijos mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM (-) 3 Lt, operacijos tipas - permokos registravimas (Q stulpelis);

440 eilutėje L stulpelyje yra skirtumas tarp 2013-07-15 ir 2013-03-06 teiktų patikslintų 2012 m. lapkričio mėn. deklaracijų mokėtino į biudžetą arba grąžintino iš biudžeto (-) PVM 81667 Lt (81664 Lt - (-) 3 Lt), operacijos tipas - įskaitymas iš permokos (Q stulpelis);

449 eilutėje L stulpelyje yra skirtumas tarp 2013-08-02 ir 2013-07-15 teiktų patikslintų 2012 m lapkričio mėn. deklaracijų mokėtino į biudžetą arba grąžintino iš biudžeto (-) PVM (-) 33178 Lt (48486 Lt - 81664 Lt), operacijos tipas - koregavimas (Q stulpelis);

443 eilutėje (koregavimas) yra duomenys apie 2013-08-02 (P stulpelis) darytą 2012 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijos koregavimą (-) 33178 Lt, operacijos tipas - koregavimas (Q stulpelis);

418 eilutėje L stulpelyje yra duomenys iš 2013-01-21 teiktos pirminės 2012 m. gruodžio mėn. deklaracijos mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM (-) 1261 Lt, operacijos tipas - permokos registravimas (Q stulpelis);

422 eilutėje L stulpelyje yra skirtumas tarp 2013-03-06 ir 2013-01-21 teiktų patikslintos ir pirminės 2012 m. gruodžio mėn. deklaracijų mokėtino į biudžetą arba grąžintino iš biudžeto (-) PVM (-) 89 Lt ((-) 1350 Lt - (-) 1261 Lt), operacijos tipas - permokos registravimas (Q stulpelis);

445 eilutėje L stulpelyje yra skirtumas tarp 2013-07-15 ir 2013-03-06 teiktų patikslintų 2012 m. gruodžio mėn. deklaracijų mokėtino į biudžetą arba grąžintino iš biudžeto (-) PVM (-) 3 Lt ((-)1353 Lt - (-) 1350 Lt), operacijos tipas - permokos registravimas (Q stulpelis);

450 eilutėje L stulpelyje yra skirtumas tarp 2013-08-02 ir 2013-07-15 teiktų patikslintų 2012 m. gruodžio mėn. deklaracijų mokėtino į biudžetą arba grąžintino iš biudžeto (-) PVM 81664 Lt ((-) 83017 Lt - (-) 1353 Lt), operacijos tipas - permokos registravimas (Q stulpelis);

473 eilutėje - 2014-02-28 Panevėžio AVMI patikrinimo akte Nr. PAR - FR0680-159 dėl UAB "D" atskaitos sumažinimo 84 685 Lt (24 526 Eur).

2. UAB "D" laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2020-07-14 apskaitos operacijų ataskaitos eilutėje "Bendras balansas" stulpelyje "Nepriemokos/ permokos (-) laikotarpio pradžiai" įrašyta 45 974,48 Eur nepriemoka, o "Nepriemokos/ permokos (-) laikotarpio pabaigai" įrašyta 142 550,44 Eur nepriemoka. Šioje ataskaitoje nėra jokių PVM koregavimo operacijų.

3. UAB "(duomenys neskelbtini)" su mokesčių mokėtoju susijusių laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 apskaitos operacijų ataskaitos eilutėje "Bendras balansas" stulpelyje "Nepriemokos/ permokos (-) laikotarpio pradžiai" įrašyta (-)8429 litų (kas sudaro 2441 Eur) permoka, o stulpelyje "Nepriemokos/ permokos (-) laikotarpio pabaigai" įrašyta 203796,39 litų (kas sudaro 59023,51 Eur) nepriemoka. Šioje ataskaitoje nėra jokių PVM koregavimo operacijų.

4. UAB "(duomenys neskelbtini)" laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2020-07-14 apskaitos operacijų ataskaitos eilutėje "Bendras balansas" stulpelyje "Nepriemokos/ permokos (-) laikotarpio pradžiai" įrašyta 59023,5 Eur nepriemoka, o "Nepriemokos/ permokos (-) laikotarpio pabaigai" įrašyta 0,00 Eur nepriemoka. Šioje ataskaitoje nėra jokių PVM koregavimo operacijų.

Apžiūroje dalyvavusi Panevėžio AVMI specialistė L. B. pateikė išvadą, atsakydama į sekančius klausimus :

1. Kiek kartų tikslintos UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "D" PVM deklaracijos, susijusios su PVM deklaravimu pagal 2012-12-10 UAB „D“ PVM sąskaitą faktūrą AGD Nr. 003? Už kurį, ar kuriuos mokestinius laikotarpius daryti koregavimai/tikslinimai?

2. Kiek kartų tikslintos UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "D" PVM deklaracijos, susijusios su PVM deklaravimu pagal UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024? Už kurį, ar kuriuos mokestinius laikotarpius daryti koregavimai/tikslinimai?

UAB „D“ mokesčių inspekcijai PVM deklaraciją už 2012 m. gruodžio mėn. iš viso pateikė 4 kartus, iš jų: iki mokestinio tyrimo pateikė 2 kartus ir po mokestinio tyrimo dar 2 kartus:

1) 2013-01-21 pateikė pirminę PVM deklaraciją už 2012 m. gruodžio mėn., kurioje deklaravo PVM apmokestinamus sandorius 73200 Lt, pardavimo PVM 15372 Lt, atskaitomą PVM 16633 Lt ir (-)1261 Lt grąžintiną PVM sumą, t. y. šioje deklaracijoje:

-sandoris pagal 2012-12-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą AGR Nr. 024 nedeklaruotas.

2) 2013-03-06 pateikė patikslintą 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją, kurioje deklaravo PVM apmokestinamus sandorius 402090 Lt, pardavimo PVM 84439 Lt, atskaitomą PVM 85789 Lt ir (-) 1350 Lt grąžintiną PVM sumą, t. y. šioje deklaracijoje;

-sandoris pagal 2012-12-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą AGR Nr. 024 deklaruotas.

3) 2013-07-15 (po mokestinio tyrimo) pateikė patikslintą 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją, kurioje deklaravo PVM apmokestinamus sandorius 13200 Lt, pardavimo PVM 2772 Lt, atskaitomą PVM 4125 Lt ir (-) 1353 Lt grąžintiną PVM sumą, t. y. šioje deklaracijoje:

-sandoris pagal 2012-12-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą AGR Nr. 024 nedeklaruotas.

4) 2013-08-02 (po mokestinio tyrimo) pateikė patikslintą 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją, kuri yra aktuali, kurioje deklaravo PVM apmokestinamus sandorius 13 200 Lt , pardavimo PVM 2772 Lt, atskaitomą PVM 85789 Lt ir (-) 83017 Lt grąžintiną PVM sumą, t. y. šioje deklaracijoje:

- sandoris pagal 2012-12-10 UAB „D“ PVM sąskaitą faktūrą AGD Nr. 003 nedeklaruotas, nes buvo deklaruotas 2012 m. rusėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais, pateikiant patikslintas 2012 m. rusėjo, spalio ir lapkričio mėnesių PVM deklaracijas;

- sandoris pagal 2012-12-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą AGR Nr. 024 deklaruotas.

UAB „D“ PVM deklaraciją už 2012 m. gruodžio mėn. 2013-07-15 ir 2013-08-02 tikslino dėl UAB „D“ atlikto mokestinio tyrimo (pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą 2013-07-05 Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – Pranešimas (Priedas Nr. 1.1)).

Pranešime UAB „D“ buvo siūloma ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytus trūkumus ir prieštaravimus.

UAB „D“, iš dalies atsižvelgė į šio Pranešimo siūlymą, nes 2013-08-02 mokesčių inspekcijai pateikė patikslintas 2012 m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. PVM deklaracijas (kurių statusas iki šiol yra „PRIIMTAS, AKTUALUS“) ir dėl to :

1) 2012 m. rugsėjo mėn. PVM deklaracijoje mokėtina į biudžetą suma padidėjo 7409 Lt sumai (Priedas Nr. 1);

2) 2012 m. spalio mėn. PVM deklaracijoje mokėtina į biudžetą suma padidėjo 25769 Lt (Priedas Nr. 2);

3) 2012 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijoje mokėtina į biudžetą suma padidėjo 48489 Lt (Priedas Nr. 3);

4) 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijoje pardavimo PVM suma sumažėjo 81667 Lt (Priedas Nr. 4).

Iš viso po 2013-08-02 UAB „D“ 2012 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. PVM deklaracijų patikslinimo, mokėtina į biudžetą suma padidėjo 81 667 Lt (7409+25769+48489), o 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijoje 81 667 Lt sumai sumažėjo pardavimo PVM suma, t. y. 81667 Lt pardavimo PVM suma perkelta iš 2012 m. gruodžio mėn. į 2012 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn. Tačiau UAB „D“ 2013-08-02 patikslintoje 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijoje nesumažino PVM atskaitos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą AGR Nr. 024 84 685 Lt sumai ir dėl to liko 2013-03-06 pateiktoje PVM deklaracijoje deklaruota grąžintina iš biudžeto 83 017 Lt PVM suma, nes UAB „D“ neatsižvelgė į Pranešime nurodytą siūlymą sumažinti PVM atskaitą 84684,60 Lt sumai dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos PVM sąskaitos faktūros AGR Nr. 024. Todėl Panevėžio AVMI buvo inicijuotas UAB „D“ mokestinis patikrinimas (sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo 2014 m. balandžio 22 d. Nr.FR0682-218). Patikrinimo metu įmonei UAB „D“ dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos PVM sąskaitos faktūros AGR Nr.024 sumažinta PVM atskaita ir papildomai priskaičiuota 84 685 Lt PVM suma. Išvados dėl šio mokestinio patikrinimo pateiktos 2022-03-31 apžiūros metu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijoje deklaravo PVM apmokestinamų sandorių 403 260 Lt sumai, pardavimo PVM 84 685 Lt sumai, PVM atskaitą 82 341 Lt sumai ir 2 344 Lt mokėtiną į biudžetą PVM sumą, todėl darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo pardavimo PVM pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą AGR Nr.024 ir pirkimo PVM pagal iš UAB „D“ gautą PVM sąskaitą faktūrą AGD Nr. 003 (Priedas Nr. 5).

3. Kaip PVM koregavimai įtakojo UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "D" mokestines prievoles?

Po 2013-07-15 ir 2013-08-02 (po mokestinio tyrimo) atliktų 2012 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. UAB "D" PVM deklaracijų koregavimų, mokėtina į biudžetą pardavimo PVM suma padidėjo 81667 Lt (7409+25769+48489), o 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijoje 81667 Lt sumai sumažėjo pardavimo PVM suma. Dėl šių pardavimo PVM koregavimų (pagal 2012-12-10 PVM sąskaitą-faktūrą AGD Nr. 003) UAB „D“ PVM prievolės biudžetui nepakito (2012 m. gruodžio mėn. sumažėjo (-) 81667 Lt, o 2012 m. rugsėjo-lapkričio mėn. padidėjo 81667 Lt). UAB „D“ turėjo prievolę į biudžetą sumokėti 81 667 Lt pardavimo PVM, kuris pirmą kartą buvo deklaruotas 2013-03-06 UAB „D“ PVM deklaracijoje už 2012 m. gruodžio mėn.

Ši PVM prievolė valstybės biudžetui panaikinta tarpusavio užskaitų būdu: 2013-03-06 pirmą kartą deklaruota PVM atskaita, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą AGR Nr. 024, 84 685 Lt sumai. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB "D“ į 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją nepagrįstai įtraukė 84 685 Lt pirkimo PVM sumą pagal UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024, kurioje nurodyta prekė „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“, mato vnt. - kub. m., kiekis 85800, kaina 4,70 Lt/kub. m, suma 403260 Lt, PVM 84684,60 Lt, viso su PVM suma 487944,60 Lt. Nustatyta, kad Bendrovė pagal šią PVM sąskaitą faktūrą prekių, t.y. durpių faktiškai negalėjo įsigyti ir neįsigijo. Ši ūkinė operacija realiai neįvyko, buvo surašyti tik buhalterinės apskaitos dokumentai.

2013-08-02 teiktoje patikslintoje 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijoje atskaita taip pat nesumažinta, dėl to UAB „D“ PVM deklaracijoje liko deklaruota grąžintina iš biudžeto 83 017 Lt PVM suma, nes UAB „D“ neatsižvelgė į Pranešime nurodytą siūlymą sumažinti PVM atskaitą 84 684,60 Lt sumai dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos PVM sąskaitos faktūros AGR Nr. 024. Žala biudžetui nustatyta patikrinimo akte 84 685 Lt sumai, ji įtraukta UAB "D" 2018-12-31 Mokestinių ir/ar baudų už AN prievolių likučių suderinimo ataskaitoje (Priedas Nr. 6) . VMI apskaitos duomenimis - pagal Likučių derinimo ataskaitą (suminę) - 2012-12-31 UAB „D“ mokesčių permokos neturėjo (Priedas Nr. 7). (b.t. 28, b.l. 7-33)

2022-07-28 buvo atliktas poėmis liudytojos, apklausiamos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais (specialiosios liudytojos), A. U. elektroninio pašto paskyroje (duomenys neskelbtini) (b.t. 28, b.l. 34-46).

2022-09-13/ 2022-09-14 apžiūros protokole nurodyta, kad 2022-07-28 poėmio metu laiškai buvo sužymėti etikete "FNTT" ir suarchyvuoti, po ko į tarnybinį kompiuterį atsisiųstas Zip formato katalogas "(duomenys neskelbtini)", kuris buvo įkeltas į IBPS bei perkeltas į kompiuterinę optinę laikmeną. Kompiuterinės laikmenos duomenys panaudojus tarnybinį kompiuterį ir specialiąją adaptuojančią kompiuterinę programą "PSTViewerPro" buvo paruošti apžiūrai. Apžiūros metu nustatyta, kad išskleidus Zip formato katalogą adaptuojanti programa sugrupavo susirašinėjimą atskirais laiškais pagal jų siuntimo datą viso 554 laiškai, kurie sukelti į elektroninį katalogą pdf formatu su priedais. (b.t. 28, b.l. 47-64).

2022-10-05/2022-10-28 apžiūros protokole nurodyta, kad Specialiąja adaptuojančia kompiuterine programa "PSTViewerPro" paruošti apžiūrai laiškai (viso 554 laiškai), kurie 2022-09-13/14 apžiūros metu buvo sukelti į elektroninį katalogą pdf formatu su priedais apžiūrimi eilės tvarka atidarant kiekvieną laišką atskirai.

Tyrimui reikšmingų laiškų turinys atspausdinamas, atspausdinti laiškai pridedami kaip šio protokolo priedai (b.t. 28, b.l. 65-67):

Priedai Nr. 1.1 - Nr. 1.6 - elektroninis surašinėjimas, susijęs su 2012-12-10 UAB "D" įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta PVM sąskaita faktūra AGD Nr. 003 apmokestinamoji vertė 388 890 Lt, PVM suma 81 666,90 Lt, bendra suma 470 556,90 Lt (paslaugos pavadinimas „Durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos 09-12 mėn.“) ir 2012-12-28 UAB “(duomenys neskelbtini)” įmonei UAB "D" išrašyta PVM sąskaita faktūra AGR Nr. 024 apmokestinamoji vertė 403 260 Lt, PVM suma 84 684,60 Lt, bendra suma 48 7944,60 Lt (prekės pavadinimas – „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“). (b.t. 28, b.l. 68-90)

Priedai Nr. 2.1 - Nr. 2.6 - elektroninis susirašinėjimas, susijęs su UAB "D" mokėjimais R. V.. (b.t. 28, b.l. 91-100)

Priedai Nr. 3.1 - Nr. 3.68 - visi elektroniniai laiškai kuriuose fiksuotas elektroninis susirašinėjimas su adresatu (duomenys neskelbtini) (b.t. 28, b.l. 101-196, b.t. 29, b.l. 1-90).

Panevėžio apskrities VMI 202207-15 rašte Nr. (42.sMv)6-2456 nurodyta, kad UAB "D" įsiskolinimas :

- 2012-12-31 - 23 905,77 Eur (82 541,85 Lt), iš jų 81 667 Lt PVM, 481,62 Lt PVM delspinigių, 381 Lt GPM ir 12,23 Lt GPM delspinigių, pridedamas likučių derinimo ataskaitos - išsamios 2012-12-31 nuorašas;

- 2013-12-31 - 35 167,99 Eur (121 428,05 Lt), iš jų 112 840 Lt PVM, 8 893,11 Lt PVM delspinigių, 1,20 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 3,74 Lt GPM delspinigių, pridedamas likučių derinimo ataskaitos - išsamios 2013-12-31 nuorašas (t. 29, b.l. 100-121).

2022-06-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad VĮ Registrų centras svetainėje Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre atlikus paiešką pagal fizinį asmenį, nustatyta, kad M. L., gim. (duomenys neskelbtini):

laikotarpiu nuo 2008-02-04 iki 2010-09-15 UAB "(duomenys neskelbtini)" (į.k. (duomenys neskelbtini)) direktorius;

laikotarpiu nuo 2008-02-26 iki 2008-11-04 UAB "(duomenys neskelbtini)" (į.k.(duomenys neskelbtini)) direktorius;

laikotarpiu nuo 2008-03-15 iki 2010-03-01 UAB "(duomenys neskelbtini)" (į.k. (duomenys neskelbtini)) direktorius;

laikotarpiu nuo 2008-05-22 iki 2009-02-24 UAB (duomenys neskelbtini)" (į.k. (duomenys neskelbtini)) direktorius;

laikotarpiu nuo 2008-11-20 iki 2008-12-24 UAB "(duomenys neskelbtini)" (į.k. (duomenys neskelbtini)) direktorius;

laikotarpiu nuo 2010-04-14 iki dabar UAB "(duomenys neskelbtini)" (į.k. (duomenys neskelbtini)) direktorius;

laikotarpiu nuo 2010-09-10 iki 2014-06-25 buvo UAB "D (į.k. 302544612) direktorius;

laikotarpiu nuo 2011-12-05 iki dabar UAB "(duomenys neskelbtini)" (į.k. (duomenys neskelbtini)) direktorius;

laikotarpiu nuo 2018-02-23 iki dabar UAB "(duomenys neskelbtini)" (į.k. (duomenys neskelbtini)) direktorius;

laikotarpiu nuo 2018-07-24 iki dabar MB "(duomenys neskelbtini)" (į.k. (duomenys neskelbtini)) direktorius (t. 31, b.l. 131-134).

M. L. UAB "D" dirbo nuo 2010-11-02 iki 2014-06-20, visą darbo laikotarpį deklaruotas jam kas mėnesį mokamas atlyginimas bei mokamos SODRA įmokos, iš viso 3 145,99 Lt ir sumokėtos SODRA įmokos - 1 260,26 Lt;

R. V. UAB "(duomenys neskelbtini)" dirbo nuo 2001-06-14 iki 2011-08-08, deklaruotas sumokėtas atlyginimas, iš viso 51 356,94 Lt bei sumokėtos 18 086,89 Lt SODRA įmokos;

R. V. gamybinėje komercinėje UAB " prekybos namuose "(duomenys neskelbtini)" dirbo nuo 1994-01-01 iki 1996-06-01. Šioje įmonėje R. V. nuo 1994-01-01 iki 1995-09-30 gaudavo atlyginimą bei buvo mokamos SODRA įmokos, iš viso 4 200 Lt atlyginimas ir SODRA 1 302 Lt įmokų;

K. Š. UAB "D" dirbo nuo 2014-06-20 iki 2014-07-22, visą darbo laikotarpį deklaruotas jam išmokėtas, iš viso 1 081,57 Lt atlyginimas ir sumokėtos SODRA įmokos - 432,41 Lt;

K. Š.UAB "(duomenys neskelbtini) " dirbo nuo 2011-08-03 iki 2013-02-22, šioje bendrovėje deklaruotas jam sumokėtas, iš viso 18 258,77 Lt atlyginimas bei sumokėtos 7 395,53 Lt SODRA įmokos (t. 32, b.l. 182).

Kaltinamasis M. L. kaltės nepripažino ir parodė, jog J. V. paprašė jo pabūti laikinai įmonės vadovu, kol įregistruos prašymą ar paramą. Jis sutiko. Kai ruošė dokumentus, gal pora kartų buvo atvažiavęs, gal jam atvežė dokumentus pasirašyti, tą mokėjimo prašymą, buvo atvažiavęs į Panevėžį su rengėju „(duomenys neskelbtini)“, reikėjo sudėti parašus, ir toliau nieko nedarė, o visus skambučius nukreipė J.. Vėliau jo sesuo buvo buhalterė. Kai kažkas skambindavo dėl dokumentų, tai nukreipdavo, duodavo kontaktą ar persiųsdavo. Tą įmonę įkūrė ir jis buvo įvardinamas kaip steigėjas, kaip įmonės vadovas, jo vardu J. tą įmonę įkūrė. Pradžioje sakė, kad jis bus reikalingas tik įmonės įkūrimui, o paskui paprašė dar kurį laiką pabūti, kad negali atrasti kito vadovo, kuris atitiktų kriterijus, ir tas tęsėsi metus-du, o kai pradėjo lįsti negeri dalykai, jam ėmė skambinti Mokesčių inspekcija, tai ėmė trukdyti jo darbui, jam tas nepatiko ir jis pradėjo J. spausti, kad tą įmonę greičiau nuo jo nurašytų. Tada gal po 2-3 metų jis rado kitą žmogų iš Biržų rajono, K. Z., pas jį asmeniškai buvo nuvykęs, nes J. kažkokį akcijų pardavimo popierių buvo parašęs, todėl jis nuvažiavo, paėmė iš jo parašą ir viskas tuo baigėsi. Jis pripažįsta, jog pasirašinėjo įmonės dokumentus, apie įmonės veiklą žinojo tik abstrakčiai, kad UAB „D“ kasė ir pardavinėjo durpes. Dėl paskolų, skolinimosi, dėl sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – viską tvarkė J. V.. Jam atveždavo pasirašyti krūvas dokumentų, jis pasirašydavo kaip UAB „D“ direktorius ir į turinį nesigilino. Dėl paramos dokumentų dėl numatytų sankcijų nieko nesuprato, nes neturi teisinio išsilavinimo. Pasitikėjo J. V. kaip teisininku.

Kaltinamasis R. V. kaltės nepripažino ir parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta kuri gavo licenciją kasti durpes. Tėvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigijusi tas durpes. Tada jis kaip fizinis asmuo apie 1994 metus iš tos įmonės perpirko tas durpes, tuos karavanus. Jam išrašė sąskaitą faktūrą ir jis turėjo tas durpes įsigijęs. Tais laikais buvo rašomi prekių perdavimo važtaraščiai, sutartis ir kasos pajamų orderis. Tuos tris dokumentus turėjo, paskui jie kažkur pasimetė. Jis nuvyko į buhalteriją , galėjo būti 1997 metais ir jam išdavė papildomus dokumentus. Kadangi atsirado toms durpėms pirkėjas, tai jam reikėjo tų dokumentų, kad jis yra savininkas. Buvo sudaręs sutartį su pirkėju dėl tų durpių, bet pirkėjas nepajėgė išsivežti tų durpių, nes nebuvo privažiavimo kelių, po to atsisakė sutarties. Kadangi jis turėjo tą žemę-durpyną, bet vystyti jį be investicijų ir technikos nebuvo įmanoma, tai J. V. jam pasiūlė įkurti įmonę gauti paramą, ar jis sutiktų, kad ta papildoma įmonė dirbtų tame durpyne. Jis sutiko ir sutarė su J. V., kad jis organizuos tą įmonę, viską darys, gaus paramą ir ta įmonė rangos būdu nuomos tą žemę ir dirbs tame durpyne. Jis su J. V. sutarė, kad jis įkurs įmonę, gaus paramą, supirks visą techniką, jis turės įmonės direktorių. Iš jo R. V. priklausė pačios durpės, ir visa kasimo technologija. Jis sutiko prižiūrėti kasimo technologinį procesą, nes tai nėra toks paprastas dalykas. Jis kurį laiką buvo UAB „D“ direktoriaus pavaduotojas. Jis paskambino K. Š. ir pasiūlė dalyvauti tame projekte. Jo ir K. Š. užduotis buvo atlikti durpių kasimo darbus, juos organizuoti, o įmonės įkurimo, paramos gavimo buvo J. V. reikalas. Jis žinojo, kad įmonės direktorius yra M. L., yra matęs jį kelis kartus. Jis skolinosi iš įmonės tuos 220 000 litų. Gražino skolas 50 000 litų K. M., 50 000 litų įmonei „(duomenys neskelbtini)“, 50 000 litų savo mamai O. V.. Kadangi jis turėjo finansinių problemų, tai turimus durpių karavanus pardavė UAB „D“. Tuos 220 000 litų pasiskolino grynais savo reikmėms, o po kelių metų, kai įvyko durpių sandoris, jis gavo 150 000 litų avansu, o kita nesumokėta dalis turėjo dengti tą paskolą. Paramos pinigų panaudojimą tvarkė J. V.. Jis tik nurodė, kokia technika reikalinga įsigyti. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo įsteigimo iki gal 2011-08-08 ar 2014 metų. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo licenciją eksploatuoti durpyną. Jis turėjo bankui įsipareigojimų už 1,4 milijono. Ir dar papildomų kreditorių. Kreipėsi į teismą dėl bankroto fiziniam asmeniui iškėlimo, bet bankroto byla nebuvo iškelta. Jis nemano, jog buvo nemokus kreipdamasis į UAB „D“ dėl paskolos suteikimo. Yra turto įvertinimas, turto vertė- 2,5 milijono. Tikėjosi, jog parduos durpes, tų durpių vertė buvo didelė. Sutartį sudarė UAB „D“, atstovavo M. L.. Sutarties sąlygas derino su M. L. ir J. V.. Sandorio suma buvo 420 000 litų. UAB „D jam liko skolinga, buvo avansas 150 000 litų. Kreditorių sąraše jo nėra, nes suprato, kad nieko negaus. K. Š. įmonėje „D“ užsiėminėjo durpių kasimu, gamyba. Jis buvo įdarbintas, kurį laiką trumpai dirbo UAB „D“ direktoriumi, o paskui dirbo pagal individualios veiklos sutartį. Konsultacinių paslaugų teikimo sutarties asmeniškai jis su K. Š. nesudarinėjo. Bet jeigu jo parašai ant jų, reiškia sudarė tą sutartį. Kad sumokėtų įmonė už konsultacijas ar už darbą. Tos sutarties neruošė, nežino kas ją iniciavo. Nežino kokiu pagrindu išmokėti K. Š. pinigai, padarytos užskaitos. K. Š. algos įmonėje negaudavo, todėl dirbo pagal individualios veiklos sutartį. Jam atrodė, jog M. L. buvo faktinis UAB „D“ direktorius, o J. V. teikė teisines paslaugas bendrovei, t. y. jis ruošė visas sutartis, kontroliavo pinigus.

Kaltinamasis K. Š. kaltės nepripažino ir parodė, kad R. V. kreipėsi į jį kaip į NT tarpininką, kad paieškotų pirkėjo durpynui apie 500 ha sklypo. Vėliau nepavykus parduoti, R. V. jam paskambino ir jie susitiko, jam R. V. pranešė, kad jis su J. V. parašė projektą ES paramai gauti ir buvo gauta parama to durpyno vystymui. R. V. buvo suradęs pagal išsilavinimą durpininką V. D.. Su juo aiškinosi kiekvieną durpių išgavimo žingsnį. To reikėjo investuotojams , kad viską paverstų skaičiais. Durpių rinkimo technologijos yra skirtingos. Kiekvienas durpynas yra skirtingas savo durpėmis. Visą UAB „D“ veiklą vykdė R. V. ir J. V.. R. jam sakė, jog tai jų projektas, kad jie sugalvojo ir tą dalyką nori įgyvendinti. UAB „D „ įsigijo pirmą techniką, 2013 metais buvo pasiruošta pradėti durpių gavybą. Jis sudarė su UAB „D“ dvi konsultavimo sutartį, todėl perėmė visą darbų organizavimą, buvo įsigilinęs į durpių gavybos proceso ypatumus. Viena sutartis buvo sudaryta 2013 m., kita 2014 m., už metus 27 000 litų. Jis turėjo individualios veiklos pažymą, pagal kurią viena iš veiklų konsultacinė verslo ir valdymo veikla. Tas gautas pajamas -27 000 litų jis deklaravo ir sumokėjo priklausančius mokesčius. Pagal antrą konsultacinę sutartį jam sumokėjo tik 2 000 litų. UAB „D“ buvo užsakiusios veiklos planą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal tą veiklos planą NMA skyrė paramą durpyno eksploatavimo įrengimams įsigyti. Kadangi 2014 metais tokia veikla, kaip numatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ plane negalėjo UAB „D“ vykdyti, nes durpyne buvo uždrausta durpių gavyba. Tuomet jo paprašė surasti kitą kelią vykdyti veiklą, sudaryti veiklos planus, kad galėtų atlikti tai kas buvo numatyta paramos sutartyje su NMA. Jam UAB „D“ pervesdavo pinigus į jo sąskaitą. Kadangi jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir važiuodavo į durpyną, tai J. V. jo paprašė pagal žiniaraštį išmokėti darbuotojams atlyginimus Jis taip pat iš tų pinigų pirko technikos remontui reikalingas detales. Jis jokios paskolos iš įmonės neprašė, J. V. pervesdamas jam pinigus mokėjimo paskirtyje nurodydavo, jog tai paskola. Jo finansinė padėtis tuo metu buvo prasta ir jis neturėjo tokių pinigų, kad skolintis ir investuoti į įmonę. Bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo reikalinga bendrovei „D“, kad toliau vykdyti veiklą. Todėl jo vardu buvo suteikta paskola bendrovei „D“. Tai buvo R. V. ir J. V. sprendimas. Dėl kaltinimo , kad su ta PVM sąskaita-faktūra padarė žalą valstybei. Tai įvyko sandoris, pirkimas-pardavimas, jį užregistravo, atsirado pirkimo PVM, kitai šaliai pardavimo PVM. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir jo tikslas buvo padengti kuo daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų. UAB „D“ buvo atlikusios tam tikras paslaugas, jos skaičiavo kiek buvo padaryta, išrašė faktūrą. Buvo sutarę, kadangi lėšų nėra, tai atsilygins arba iškasta arba neiškasta durpe. Jis išrašydamas sąskaitą faktūrą tuo metu įsivaizdavo, jog turi teisę ir niekam nėra daroma žala. Paviršinis sluoksnis, tai ta durpė, kuri nesurinkta. UAB „D“ galėjo surinkti tas durpes. Jis buvo įsitikinęs, jog tas sandoris teisėtas. Jis nemanė, jog įmonės veikla prieštarauja įstatymams, NMA net skyrė paramą tam verslui.

Kaltinamųjų M. L., R. V. ir K. Š. parodymai, jog jų veiksmai bendrovės UAB „D“ veikloje buvo teisėti ir jie jokių nusikalstamų veikų nepadarė vertinami kritiškai ir atmetami, nes yra paneigti byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Kaltinamojo M. L. parodymai, jog jis tebuvo formalus UAB „D“ vadovas ir įmonės veikloje realiai nedalyvavo, pasirašinėjo dokumentus formaliai į juos nesigilindamas, tai darė paprašytas J. V., yra vertinami kaip kaltinamojo gynybinė pozicija ir atmetami kaip paneigti bylos įrodymais. Kaltinamasis M. L. įsteigė UAB „D“, jis buvo direktorius ir vienintelis įmonės akcininkas. Apie savo kaip UAB „D“ direktoriaus paskyrimą bei įgaliojimus M. L. pateikė duomenis VĮ RC,VMI,SODRAI,NMA. Kad M. L. buvo realus, faktinis vadovas, patvirtina jam mokamas darbo užmokestis bei bendrovės už jį mokami mokesčiai bei įmokos, naudojosi socialinėmis garantijomis. Nusikalstamos veikos padarymo metu M. L. buvo 30 metų amžiaus, buvo įgijęs aukštąjį išsilavinimą - karinį krašto apsaugos su transporto vadyba. Iki UAB „D“ įsteigimo M. L. buvo UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius, laikotarpiu nuo 2011-12-05 iki dabar M. L., kaip matyti iš byloje esančių ir ištirtų finansinių atskaitomybių bei balansų, sėkmingai vadovauja UAB "(duomenys neskelbtini)", taip pat sėkmingai vadovauja dar 2 juridiniams asmenims UAB "(duomenys neskelbtini)" (į.k. (duomenys neskelbtini)) bei MB "(duomenys neskelbtini)" (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktorius (t. 31, b.l. 131-134). Kaip parodė pats M. L., dar iki darbo UAB „D“, jis, vadovaudamas kitai įmonei, buvo susidūręs su bendrovės finansinėmis – buhalterinėmis situacijomis bei problemomis ir jas sprendė, t. y. M. L. turėjo ir verslo bei vadovavimo jam patirties. Kad M. L. domėjosi verslu, dėjo pastangas būti sėkmingu verslininku, patvirtina, kad būtent NV vykdymo metu dalyvavo mokymuose bei 2013-04-08 – 2013-04-12, t. y. skyrė 5 dienas bei sėkmingai baigė 40 val. mokymo programą „Verslumo ugdymas“, tai patvirtinantis pažymėjimas serija TAG Nr. 2013/VU012, yra rastas tarp M. L. elektroninio susirašinėjimo (38 t. b. l. 2). Kaip matyti iš M. L. asmeninės bankinės sąskaitos išklotinės, jis disponavo nemažomis pinigų sumomis, vykdė pagrįstas, logiškas bei ekonomiškas finansines operacijas, pvz. nors ir turėjo realias galimybes savo asmeninių pinigų neskolino didžiules neapmokėtas skolas bei pradelstus įsipareigojimus turėjusiam R. V.. Neabejotinai su tokia tiek gyvenimiška, tiek išsilavinimo, tiek darbine, tiek finansine ir verslo patirtimi, M. L. suvokė savo atliekamų veiksmų prasmę bei atsakomybę. M. L. kaip vadovas organizavo įmonės veiklą. Įmonėje dirbo buhalterės, taip pat M. L. į vyr. buhalterės pareigas priėmė savo seserį A. L., po to buvo sudaryta sutartis ir buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)s“. M. L. turėjo direktoriaus pavaduotoją durpininkystės specialistą R. V., kuriam išdavė ir generalinį įgaliojimą, kuriuo pavaduotojui suteikė teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą. R. V. pritraukė ir savo pažįstamą kaltinamąjį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. Š., kuris jokių pareigų bendrovėje „D“ neužėmė, turėjo sutartį su R. V.. Į K. Š. sąskaitą buvo pervedami dalis atlyginimų darbuotojams, nes jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, važinėjo į durpyną. M. L. taip pat samdė konsultantus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikė verslo konsultavimo paslaugas. Taip pat sudarė ir juridinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu J. V., išdavė jam įgaliojimą tvarkyti bendrovės teisinius klausimus, J. V. taip pat dalyvavo ir įmonės veikloje bei investavo asmenines lėšas į įmonės veiklą. Priėmė į darbą R. R., kuris organizavo darbą durpyne bei buvo atsakingas už darbų saugą. Direktorius M. L., kaip ir numatyta įstatyme, bendrovėje „D“ priiminėjo į darbą ir atleidinėjo darbuotojus, sudarė ir nutraukė su jais darbo sutartis. M. L. pasirašinėjo ne tik esminius dokumentus, tokius kaip prašymai skirti ES ir Lietuvos valstybės paramą, sutartis su NMA, prašymus išmokėti milijonines lėšas, paskolų sutartis, bet iš esmės ir visus kasdienius dokumentus, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos įsigijimo dokumentus. Tai patvirtina byloje esantys pasirašyti jo dokumentai. M. L. disponavo bendrovės grynaisiais pinigais, vykdė atsiskaitymus, vyko į NMA pateikti paraišką paramai gauti, pasirašė dokumentus susijusius su paramos gavimo ką patvirtina byloje pateikti paramai gauti dokumentai. Iš byloje ištirtų įrodymų, elektroninio susirašinėjimo ir kitų duomenų matyti, kad M. L. kaip įmonės vadovas – direktorius nuolat bendravo su įmonės atsakingais darbuotojais, kontaktavo bei bendradarbiavo su valstybės įgaliotomis institucijomis VMI, NMA ir kt. Iš valstybės įgaliotųjų institucijų gavęs informaciją bei duomenis, juos pagal kompetenciją nukreipdavo atitinkamai buhalterei, direktoriaus pavaduotojui ar advokatui. Vadovaujama ir atstovaujama būtent M. L., UAB „D“ iš NMA gavo daugiau nei milijono litų vertės ES ir Lietuvos biudžeto paramą. 2018-02-06 M. L. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad nuo pat UAB „D“ įkūrimo kelis metus, tiksliai nepamena kiek, buvo šios įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas. Jam pažįstamas advokatas J. V. pasiūlė steigti įmonę ir bandyti gauti ES paramą veiklai durpynų srityje. Jis, t. y. M. L., šita veikla susidomėjo, nes ir taip ketino pretenduoti į ES paramą kaimo turizmo sodybai. Kadangi jis yra kaimo gyventojas, todėl jo vardu ir buvo įsteigta įmonė UAB „D“, jei neklysta tai buvo 2011 metais. Įmonę įsteigė (dokumentus ruošė R. V.), įstatinį kapitalą apmokėjo jis. Visus dokumentus, reikalingus projektui, ruošdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis, t. y. M. L. bendraudavo su A. (t.31 b.l.5-7). Žino, kad augmenijos smulkintuvas įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, šitas įrenginys buvo projekto įgyvendinimo vietoje - durpyne Biržų r. Šis įrenginys yra prikabinamas prie traktoriaus ir buvo pirktas kartu su traktoriumi. Sutartį dėl augmenijos smulkintuvo ruošė ne jis, ją tik pasirašė, mano, kad prieš pasirašydamas perskaitė. M. L. mano, kad NMA žinojo, jog augmenijos smulkintuvas perkamas kartu su traktoriumi, nes kitaip būtų sunku pagrįsti tokią jo kainą, nieko nuo NMA neslėpė, smulkintuvą ir traktorių laikė kaip vieną vienetą (komplektą), todėl gal ne visuose dokumentuose tos dalys detalizuotos.

Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra R. P., su juo yra bendravęs gal du kartus, nesa nei giminės nei pažįstami, su juo daugiausiai bendravo J. Sutartis ir kitus dokumentus su R. P. pasirašydavo atskirai. Kai uždraudė kasti durpes, tapo akivaizdu, kad įmonė nebus pelninga, buvo daug skolų, todėl jis, N. L. nusprendė parduoti visas savo akcijas ir pasitraukti iš šitos veiklos. 2014-08-06 pardavė UAB „D“ už vieną litą A. Z., kurį kažkas jam rekomendavo. A. Z. jis perdavė visą projekto įgyvendinimo metu įsigytą įrangą bei visus su įmonės veikla susijusius dokumentus. Kai pardavė įmonę, visa įranga buvo durpyne ir priklausė UAB „D“. V. D. jam žinomas, jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ traktorininkas. 2018-10-23 d. M. L., papildomai apklaustas kaip įtariamasis, nurodė, jog pasirašyti dokumentus vykdavo arba į jo ofisą, kuris buvo iš pradžių K. g., o vėliau Konstitucijos pr., Vilniuje, arba juos jam atsiųsdavo į jo el. paštą (duomenys neskelbtini). Gautus el. paštu dokumentus arba pasirašytus nuskanuodavau ir persiųsdavo atgal siuntėjui, arba nuveždavo J. V. į ofisą, arba yra buvę, kad ir pats J. V. pas jį į namus atvykdavo jų atsiimti. Taigi daugiau nei akivaizdu – kad M. L. betarpiškai organizavo kasdienę bendrovės veiklą, susitikinėjo su verslo partneriais, vyko į įmonės veiklos vykdymo vietą, žinojo verslo situaciją, žinojo technikos subtilybes, žinojo ir bendravo su valstybinių institucijų darbuotojais (tai patvirtina objektyvūs ir nešališki rašytiniai įrodymai – M. L. elektroninio susirašinėjimo duomenys) su buhaltere A. L. bei verslo partneriais, gautą informaciją perduodavo pagal kompetenciją pavaldiems darbuotojams, M. L. paaiškinimas bei pirminiai jo parodymai, buhalterės A. L. nurodymas, kad kreipsis į M. L. dėl atleidimo, VMI dokumentacijos siuntimas būtent direktoriui M. L. bei direktoriaus duota iš VMI gautų duomenų įvertinimui eiga, duoda pagrįstą pagrindą daryti išvadai, jog M. L. buvo realus UAB „D“ vadovas bei inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektas.

Dėl nusikalstamos veikos padarytos M. L. ir R. V. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį

Kaltinamasis M. L. kaltės nepripažino ir parodė, jog jis buvo formalus vadovas, viską tvarkė, tuo pačiu ir paskolos sutartis J. V., juo pasitikėjo. Kaltinamasis R. V. kaltės nepripažino ir parodė, jog skolinosi iš įmonės 220 000 litų, gražino skolas 50 000 litų K. M., 50 000 litų įmonei „(duomenys neskelbtini)“, 50 000 litų savo mamai O. V., tačiau įvykus durpių sandoriui gavo 150 000 litų avansu, o likusi nesumokėta dalis turėjo dengti tą paskolą. Paramos pinigų panaudojimą tvarkė J. V. Kaltinamųjų parodymai, jog jie neiššvaistė bendrovės piniginių lėšų yra atmetami kaip paneigti byloje ištirtais įrodymais ir vertinami kaip gynybinė pozicija. Kaltinamasis M. L. eidamas UAB „D“ direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą įmonės turtą, laikotarpiu nuo 2012-12-19 iki 2012-12-20, veikdamas tyčia ir turėdamas nusikalstamą tikslą iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, bendrininkaudamas su padėjėju R. V., einančiu ir UAB „D“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, kuris, siekdamas turtinės naudos – savo kreditorinių įsipareigojimų sumažinimo, padėjo daryti nusikalstamą veiką, teikdamas priemones, reikalingas piniginių lėšų pervedimui bei įrašyti į paskolos sutartį, pasirašydamas joje, taip pat pridengdamas kitą bendrininką, sukuriant fiktyvų teisinį pagrindą dokumentais patvirtinti nepagrįstas ir neteisėtas ūkines operacijas, R. V. naudai, iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės – 63 716,40 Eur (220 000 Lt) svetimą, UAB „D“ priklausantį turtą (pinigines lėšas).

Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad UAB „D“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos 4 paskolos sutartys ir prisiimti įsipareigojimai mokėti 8 proc. palūkanų bei bendrovė turėjo beveik 1 mln litų įsiskolinimą vėl sudaroma sutartis jau dėl bendrovės lėšų, pagal kurią bendrovė jau gautų tik 5 proc. palūkanų paskolinimo bendrininkui R. V., kuris savo ruožtu prasiskolinęs bei turi 1 683 640,43 Eur (5 813 273,68 Lt) kreditorinių įsipareigojimų kitiems asmenims bei neturinčiam galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, negalinčiam įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, sudaroma sutartis bei pinigai pervedami R. V. kreditoriams bei jo mamai ir kaip R. V. paaiškina panaudojami jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. V. parodė, jog jam reikėjo pinigų asmeniniam vartojimui. Paskolos suteikimo aplinkybes derino su J. V.. Teisminio nagrinėjimo metu, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu R. V. duotus parodymus, jis juos patvirtino, taip pat R. V. parodė, kad Sutartį dėl paskolos sudarė su UAB „D“, atstovavo M. L., su juo aptarė sutarties sąlygas. Sutartis buvo paruošta, o sutartį pasirašė pas J. V. kontoroje. Duomenis, į kur reikia pervesti pinigus, kalbant apie paskolą, nurodė jis. Nurodė kelias sąskaitas, kad pinigus reikia pervesti M., O. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jo kreditoriai, ir dar savo mamai buvo skolingas. Į mamos sąskaitą buvo pervesta 50 000, nes buvo skolingas mamai. Dalį tų pinigų panaudojo asmeniniams poreikiams, kažkokią dalį pervestų pinigų mama išgrynino ir atidavė jam. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. 2021-04-19 d., apklaustas kaip įtariamasis, nurodė, kad sutarties sąlygas derino su M. L. ir J. V., nes M. L. ir J. V. yra kaip vienas asmuo, nes J. V. visada sakydavo, jog jam visus klausimus reikia susiderinti su M. L.. Liudytojas J. V. parodė, kad su UAB „D“ turėjo teisinių paslaugų sutartį, tačiau paskolos sutarties neinicijavo. Kad paskolos sutarties iniciatorius R. V. vienareikšmiškai buvo nemokus patvirtina tai, jog 2022-10-24 antstolės B. P. padėjėjo rašte Nr. S-22-171-15919 nurodyta, kad dėl 1 152,63 Eur skolos patvarkymai kredito įstaigoms areštuoti lėšas R. V.sąskaitose išsiųsti 2012-11-27, tačiau skola nėra išieškota, antstolė duomenis pateikė 2022-10-24, t. y. po 10 metų, kai R. V. gavo pinigus iš AGD (b.t. 14, b.l. 174-181). Be to, R. V. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014-04-10 pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo. 2014-04-10 pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo (R. V.) įsipareigojimai pareiškimo rengimo dieną sudaro apie 8 463 370 Lt, o pareiškėjui priklausantis turtas - apie 1 656 180 Lt (t. 21, b.l. 6-14). Pažymėtina, kad M. L. neatliko jokių veiksmų, siekdamas nustatyti R. V. mokumą, jo galėjimą grąžinti paskolas, kad užtikrinti Bendrovės interesus, taip pat nesiėmė ir jokių veiksmų, kad pasibaigus sutarčiai būtų išieškomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistui, patikrinus 2012 m. UAB „D“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) pinigų judėjimą nustatyta, kad R. V. suteiktai paskolai 220 000 Lt buvo panaudotos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (262 732,10 Lt 2012-12-10 arba 76 092,48 Eur) gautos lėšos. Pažymėtina, kad R. V. asmeninės kredito istorijos ataskaitos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, 2012 metais R. V. kreditoriniai įsipareigojimai kitiems ūkio subjektams, kuomet jam buvo suteikta paskola iš UAB „D“, sudarė 2 066 550,50 Eur (1215567 Eur nepadengti įsiskolinimai; 850 962,95 Eur įsiskolinimų mokėjimai). Tačiau UAB „D“ pagal 2012-12-19 paskolos sutartį 220 000 Lt arba 63 716,40 Eur (2012-12-19) suteikė jam paskolą. Pagal 2013 – 2014 m. apskaitos registrų duomenis, R. V. paskolos per 2013 – 2014 m. negrąžino įmonei, nes buhalterinės sąskaitos „2422-R. V., debete“ 2013-12-31 d. užfiksuota 220 000 Lt ir buhalterinės sąskaitos „2425-Paskolos, RVIL-R. V., debete“ 2014-12-31 d. užfiksuota 220 000 Lt (4 priedas). Specialisto išvadoje konstatuota įvertinus tai, kad R. V. pagal 2012-12-19 paskolos sutartį iš įmonės gautos 220 000 Lt paskolos negrąžino, už paskolą bendrovei liko skolingas 63 716,40 Eur (45 759,96 Eur + 17 956,44 Eur) arba 220 000 Lt ir bendrovei finansiniai reikalavimai 2017-02-27, 2017-03-28 nėra atlyginti, todėl daroma išvada, kad UAB „D“, pagal 2012-12-19 paskolos sutartį suteikdama 220 000 Lt (63 716,40 Eur) paskolą R. V., patyrė nuostolį.

M. L. būdamas įmonės vadovu, su svetimu – UAB „D“ priklausančiu – turtu, gautu iš NMA bei skirtu įmonės veiklai pagal finansuojamą projektą vykdyti, elgėsi neatsakingai ir juo disponavo priešingais juridinio asmens tikslais. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad pinigai bendrininkui R. V. buvo perleisti ne tik neteisėtai, tačiau ir neatlygintinai. Nors paskolos sutartyse buvo nurodytos – 5 procentų palūkanos, tačiau nei palūkanų, nei pačios paskolos negrąžino. Iš esmės ir negalėjo grąžinti, nes buvo nemokus, o paskola pervesta jo kreditoriams bei mamai. Mamai pervestus pinigus išleido asmeninėms reikmėms. Taigi M. L. ne tik nereikalavo nei paskolos grąžinimo, nei palūkanų, bet ir nesidomėjo, kodėl jos nėra mokamos ir paskola negrąžinama, o tai tik patvirtina, kad sutartiniai santykiai buvo imituojami, jie buvo tik priedanga kitiems nusikalstamiems veiksmams daryti, todėl jokių realių civilinių teisių ar pareigų nesukūrė. Iš byloje ištirtų įrodymų darytina išvada, kad M. L. suvokė, jog, skolindamas pinigus R. V., padarys žalą UAB „D“ ir jos kreditoriams, ir nors tokių pasekmių tiesiogiai nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, t. y. M. L. veikė netiesiogine tyčia.

Turto iššvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo. Esant tiesioginei tyčiai kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, kad jo savininkas ar teisėtas turto valdytojas neteks turto, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai, suvokdamas tokį veikos pavojingumą ir numatydamas turtinę žalą, kaltininkas, nors ir nenori žalos atsiradimo, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-303/2019).

Iš byloje ištirtų įrodymų darytina išvada, kad M. L. suvokė, jog, skolindamas pinigus R. V., padarys žalą UAB „D“ ir jos kreditoriams, ir nors tokių pasekmių tiesiogiai nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, t. y. M. L. veikė netiesiogine tyčia.

M. L., žinodamas apie bendrovės sunkią ekonominę būklę bei didelius įsiskolinimus, sąmoningai blogai ją valdė, t. y. suteikė ir išmokėjo paskolą trečiajam asmeniui – R. V., taip iš bendrovės atitraukdami ženklią lėšų sumą, kuri galėjo būti panaudota sumokėti į valstybės biudžetą 81 666,90 Lt (23 652,40 Eur) PVM, bei kitus mokesčius bei įmokas, kurios taip ir nebuvo sumokėtos, bei dengiant įsiskolinimus kreditoriams, taip pat ir įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuriai įsiskolinimas buvo iš viso 952 928 Lt (275 598,03 Eur), iš kurių 900 428 Lt (260 781,97 Eur) įsiskolinimas pradelstas daugiau nei 3 mėn. (grąžinimo terminas - 2012-09-01) + dar ir 8 procentai palūkanų, šis įsiskolinimas taip pat nebuvo padengtas. Paskolos suteikimas, atsižvelgiant į didelius įsiskolinimus, bendrovės nuostolingą veiklą ir sunkią ekonominę situaciją, nebuvo susijęs su bendrovės esminių ir būtiniausių veiklos tęstinumą užtikrinančių poreikių tenkinimu ir laikytinas priešingu bendrovės interesams bei nuostolingu. Toks sprendimas ir vėlesnis jokių aktyvių veiksmų nesiėmimas išsireikalaujant sumokėti apskaičiuotas palūkanas ir paskolos rodo sąmoningus bendrovės vadovo veiksmus, kuriais buvo apsunkinta bendrovės veikla ir pakenkta bendrovės kreditoriams.

Tokiu būdu byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, jų visetu neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis M. L. bendrininkaudamas su R. V. R. V. naudai iššvaistė didelės vertės 63 716,40 (220 000 Lt) svetimą UAB „D“ priklausantį turtą ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis R. V. padėjo daryti nusikalstamą veiką - teikdamas priemones – savo asmens anketinius duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, taip pat mamos O. V. bei savo kreditorių - K. M. vardus, pavardes, atsiskaitomųjų sąskaitų numerius, R. M. vardą, pavardę ir asmens kodą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą, įmonės kodą, atsiskaitomosios sąskaitos numerį, reikalingus įrašyti į paskolos sutartį bei Bendrovės piniginių lėšų – 220 000 Lt pervedimui, pasirašydamas paskolos, taip pat pridengdamas kitą bendrininką, sukuriant fiktyvų teisinį pagrindą dokumentais patvirtinti nepagrįstas ir neteisėtas ūkines operacijas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas nusikalstamai veikai padaryti ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą.

Būtent nustatyti R. V. veiksmai, kai jis teikė M. L. priemones, reikalingas padėti iššvaistyti didelės – 220 000 Lt – vertės svetimą UAB „D“ turtą bei pridengė kitą bendrininką, laikytini tokiais, kurie sudarė sąlygas kitiems bendrininkams iššvaistyti turtą, todėl pripažintini padėjimu daryti BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Tai, kad R. V. UAB „D“ turtas nebuvo patikėtas ir nebuvo jo žinioje savaime nešalina R. V. atsakomybės už padėjimą iššvaistyti turtą. Kaip minėta, specialaus subjekto (t. y. asmens, kuriam turtas yra patikėtas ar buvo jo žinioje) požymius turi turėti tik turto iššvaistymo vykdytojas; jei turto iššvaistymas yra padaromas kelių asmenų bendromis pastangomis (bendrininkaujant), iš kurių ne visiems turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jų žinioje, tokių asmenų veika kvalifikuojama taikant BK 24 straipsnio atitinkamas dalis, šiuo atveju 6 dalį ir BK 184 straipsnį. Kasacinės nutartys Nr. 2K-123-895/2017, Nr. 2K-151-697/2020.

Taigi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis R. V. bendrininkaudamas su UAB „D“ direktoriumi M. L. padėjo iššvaistyti didelės vertės 63 716,40 Eur (220 000 Lt) svetimą UAB „D“ priklausantį turtą pinigines lėšas ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje 184 straipsnio 2 dalyje.

Dėl UAB „D“ naudai apgaule, panaikintos didelės vertės turtinės prievolės- sumokėti PVM į valstybės biudžetą bei pagaminimo netikro dokumento ir suklastojimo tikrų dokumentų dėl ko buvo padaryta didelės žalos, tai yra nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje

Kaltinamieji M. L. ir K. Š. kaltės nepripažino, parodė, jog dokumentų neklastojo, juos pasirašydavo, pateikdavo, tačiau nemanė, jog tuo padarys žalą.

Kaltinamųjų tokie parodymai atmetami, kad juos paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, jog UAB „D“ darbuotojai, pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2012 m. vykdė veiklą bei teikė paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose durpynuose bei ruošė durpyną eksploatavimui ko pasėkoje 2012-12-10 UAB "D" išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija AGD Nr. 003, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos "Durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos“ už 388 890 Lt (112 630,30 Eur) ir 81 667 Lt (23 652,40 Eur) PVM, bendra suma 470 556,90 Lt (136 282,70 Eur), t.y. nuo 2013-01-25, UAB „Argodurpės“ atsirado prievolė į valstybės biudžetą sumokėti 81 667 Lt (23 652,40 Eur) PVM.

Siekiant, panaikinti UAB‘ei „D“, atsiradusią prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 81 667 Lt (23 652,40 Eur) PVM, K. Š.pagamino netikrą dokumentą - UAB "(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašė 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024, kurioje nurodyta, kad pirkėjas – UAB „D“ neva įsigijo prekę - 85 800 kub.m, „Nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio“ už 403 260 Lt (116 792,2 Eur) ir 84 684,60 Lt (24 526,4 Eur) tariamu pirkimo PVM, viso su PVM suma 487 944,60 Lt (141 318,5 Eur), bei pasirašė šioje PVM sąskaitoje faktūroje, M. L. netikroje PVM sąskaitoje faktūroje serija AGR Nr. 024 pasirašė, kaip sąskaitą gavęs UAB „D“ atstovas, taip bendrininkai savo parašais patvirtino žinomai neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, nes ūkinė operacija realiai neįvyko – UAB “(duomenys neskelbtini)“ prekės nepardavė, o UAB „D“ prekės faktiškai negalėjo įsigyti ir neįsigijo.

Kad K. Š. UAB "(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyta 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024 yra netikra, iš esmės patvirtino pats K. Š. duodamas parodymus teisme, jog jo tikslas buvo padengti kuo daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų. Jo interesas buvo labai aiškus. UAB „D“ buvo atlikusios tam tikras paslaugas, jos skaičiavo kiek buvo padaryta, išrašė faktūrą. Dėl jo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. 024, tai jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, pagrindinis tikslas buvo – kad būtų padengtas įsiskolinimas „D“ už atliktus darbus pagal tą sąskaitą-faktūrą. Jie buvo sutarę – kadangi lėšų nėra, tai atsilygins arba iškasta durpe, arba neiškasta durpe, kuri yra tenai, bet UAB „D“ turi visas galimybes tas durpes pasiimti. UAB „D“ veikla laukuose buvo pradėta vykdyti jau 2013 metais, negali prisiminti ar kas nors vyko 2012 metais. Technika, ir visas paruošimas, pagrindinė veikla vyko 2013 metais, nes iki tol nebuvo technikos.

Taigi UAB "(duomenys neskelbtini)“ vardu PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024, kurioje nurodytas – UAB „D“ neva įsigijo prekę - 85 800 kub.m, „Nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio“ už 403 260 Lt (116 792,2 Eur) ir 84 684,60 Lt (24 526,4 Eur) tariamu pirkimo PVM išrašyta neva tai 2012-12-28 data. Kaip matyti iš 2022-10-05/2022-10-28 apžiūros protokole apžiūrėti laiškai Priedai Nr. 1.1 - Nr. 1.6 - elektroninis surašinėjimas, susijęs su 2012-12-10 UAB "D" įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta PVM sąskaita faktūra AGD Nr. 003 apmokestinamoji vertė 388 890 Lt, PVM suma 81 666,90 Lt, bendra suma 470 556,90 Lt (paslaugos pavadinimas „Durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos 09-12 mėn.“) ir 2012-12-28 UAB “(duomenys neskelbtini)” įmonei UAB "D" išrašyta PVM sąskaita faktūra AGR Nr. 024 apmokestinamoji vertė 403 260 Lt, PVM suma 84 684,60 Lt, bendra suma 48 7944,60 Lt (prekės pavadinimas – „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“). (b.t. 28, b.l. 68-90). 2012-12-27 K. Š. siuntė el. laišką buhalterei, kuriame nurodė, jog paliko numeriuką 003 UAB „AG“. 2013-01-16 K. Š. siuntė el. laišką bei pridėjo 2012-12-28 PVM s/f (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta suma 74 000 bei 15 540, tai akivaizdžiai rodo, kad 2013-01-16 PVM s/f (duomenys neskelbtini) dar nėra išrašyta, bei ją reikia išrašyti gruodžio mėn., t. y. atbuline data, kad sudengti UAB „D“ pardavimo PVM. 2013-01-18 K. Š. siuntė el. laišką buhalterėms A. L. bei E. L. su nurodymu, traukiam šias sąskaitas faktūras pagal susitarimą, 2012-12-28 PVM s/f (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta suma 74 000 bei 15 540 litų PVM, tai akivaizdžiai rodo, kad PVM s/f dar nėra išrašyta, bei ją reikia išrašyti gruodžio mėn., t. y. atbuline data, kad sudengti UAB „D“ pardavimo PVM.

2014-02-27 K. Š. siuntė el. laišką buhalterei dėl pozicijos VMI klausimų atžvilgiu, iš pridedamo priedo matyti, kad kalba eina apie UAB „D“ 2012-12-28 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) bei joje nurodyto turinio detalizacija. 2022-07-28 A. U. (buvusi L.), apklausta kaip spec. liudytoja, parodė, kad 2013-03-04 14.59 gavo elektroninį laišką, iš elektroninio pašto adresato (duomenys neskelbtini). Šiame laiške jokio teksto nėra, tik prie jo pridėtos būtent 2012-12-10 UAB "D" AGD Nr. 003 ir UAB "(duomenys neskelbtini)" 2012-12-28 PVM sąskaita-faktūra AGR Nr. 024 skenuotu PDF formatu. Taip pat pridėta Excel formato suvestinė dėl sandorių sudengimo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „D“. Nori pažymėti, kad būtent tai patvirtina, jog ji tvarkydama UAB „D“ buhalterinę apskaitą niekada savo iniciatyva jokių sąskaitų neišrašinėdavo, tarpusavio užskaitų, sudengimų nedarydavo. UAB „D“ dokumentus jai pateikdavo advokatas J. V., R. V. arba K. Š.. Gavusi šias sąskaitas ji jas įtraukė į 2013 m. kovo mėn. UAB "D" buhalterinę apskaitą, ir į UAB "D" PVM patikslintą deklaraciją už 2012 m. gruodžio mėn., kurią teikė 2013 m. kovo mėnesį. UAB „D“ pirminė PVM deklaracija už 2012 m. gruodžio mėn. ji teikė 2013 m. sausio mėnesį, kaip ir yra nustatyta, tačiau minėtų sandorių niekaip negalėjo deklaruoti, kadangi apie juos nežinojo, sąskaitų neturėjo. Ji, kaip buhalterė, niekada netikrino, ar ūkinė operacija, sandoris, nurodytas sąskaitose-faktūrose yra realiai įvykęs, tai nebuvo jos pareiga, be to ir fiziškai neturėjo tokios galimybės, nes dirbdavo iš namų, durpynuose niekada nėra buvusi.

Taigi iš bylos duomenų matyti, kad buhalterei 2013-03-04 pateikti dokumentai buvo pasirašyti UAB „D“ direktoriaus M. L. ir UAB "(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. Š.. PVM s/f 003 buhalterei buvo atsiųsta iš el. pašto dėžutės adresu (duomenys neskelbtini), Šis el. pašto adresas buvo nurodytas būtent kaip M. L. el. pašto adresas paraiškoje bei prašymuose dėl pinigų išmokėjimo NMA. Akivaizdu, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" 2012-12-28 PVM sąskaita-faktūra AGR Nr. 024 buvo surašyta atbuline data, šį netikrą dokumentą pagamino K. Š., nes būtent jau anksčiau jis siuntė šią PVM s/f buhalterei, bet tik su įrašyta mažesne suma. M. L. taip pat pasirašė netikroje PVM sąskaitoje faktūroje serija AGR Nr. 024 kaip sąskaitą gavęs UAB „D“ atstovas, taip bendrininkai savo parašais patvirtino žinomai neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, nes ūkinė operacija realiai 2012-12-28 neįvyko – UAB “(duomenys neskelbtini)“ prekės nepardavė, o UAB „D“ prekės faktiškai negalėjo įsigyti ir neįsigijo. Tai akivaizdžiai žinomai netikra PVM s/f, pagal kurią pirkimo PVM įtraukta į apskaitą, yra nepagrįsta ir neteisėta.

Tai patvirtinta ir Mokesčių administratorius. Panevėžio apskrities VMI patikrinimo akte 2014-02-28 Nr. PAR-FR0680-159 apie UAB „D“ įsigytas durpes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad „mokestis už valstybinius gamtos išteklius dėl „nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio“ yra nedeklaruotas ir nesumokėtas. <...> Už paslaugas Bendrovei UAB “(duomenys neskelbtini)" pinigais neatsiskaitė, o atliko tarpusavio užskaitą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGR Nr. 024. Bendrovė į 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją nepagrįstai įtraukė 84685 Lt pirkimo PVM sumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024, kurioje nurodyta prekė „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“, mato vnt. - kub. m., kiekis 85800, kaina 4,70 Lt/kub. m, suma 403260 Lt, PVM 84684,60 Lt, viso su PVM suma 487 944,60 Lt. Nustatyta, kad Bendrovė pagal šią PVM sąskaitą faktūrą prekių, t. y. durpių faktiškai negalėjo įsigyti ir neįsigijo. Ši ūkinė operacija realiai neįvyko, buvo surašyti tik buhalterinės apskaitos dokumentai“.

Pažymėtina, kad net ir pačios UAB "D“ „nesurinktą paviršinį durpyno sluoksnį“ įformino skirtingai vienu atveju pripažino kaip durpes, nes užpajamavo atsargų sąskaitoje; kitu atveju (iš UAB "D“ atsakymo bankroto administratoriui) teigia, kad neva įsigijo teisę išgauti durpes; dar kitu atveju UAB "D“ 2013-10-15 pateikia BUAB „(duomenys neskelbtini)" informaciją, kurioje teigiama, kad „nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“ yra ne durpės. Pažymėtina, kad mokestis už valstybinius gamtos išteklius dėl „nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio“ yra nedeklaruotas ir nesumokėtas. Įvertinant patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, nustatyta, kad UAB "D“ į 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją nepagrįstai įtraukė 84 685 Lt pirkimo PVM sumą pagal UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024, kurioje nurodyta prekė „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“, mato vnt. - kub. m., kiekis 85800, kaina 4,70 Lt/kub. m, suma 403260 Lt, PVM 84684,60 Lt, viso su PVM suma 487944,60 Lt. Nustatyta, kad Bendrovė pagal šią PVM sąskaitą faktūrą prekių, t. y. durpių faktiškai negalėjo įsigyti ir neįsigijo. Ši ūkinė operacija realiai neįvyko, buvo surašyti tik buhalterinės apskaitos dokumentai, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius patvirtino, kad BUAB “(duomenys neskelbtini)“ bendrovei - UAB "D“ durpių nepardavė. Pagal geologijos tarnybos pateiktą informaciją sąvoka „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“ nėra žinoma, toks terminas nenaudojamas ir parengtuose minėtų telkinių durpių išteklių naudojimo projektuose. Jeigu UAB "D“ teigia, kad „nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“ yra teisė disponuoti neišgautomis durpėmis, tai UAB "D“ tokios paslaugos įsigyti faktiškai negalėjo ir neįsigijo, nes teisę disponuoti valstybei priklausančiais ištekliais suteikia nustatyta tvarka išduotas leidimas, kurio UAB "D“ neturėjo. Vadinasi, PVM atskaita nepagrįsta, nes, kaip nustatyta LR PVM įstatymo 58 str. PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir paslaugas. Dėl šio pažeidimo patikrinimo metu Bendrovės 2012 m. gruodžio-mėn. — PVM atskaita mažinama 84 635 Lt sumai.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-5308-281/2015 pagal pareiškėjos UAB „D“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo. Teismo vertinimu, UAB "D" ginčo metu nebuvo įgijusi 2012-12-28 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių ir jų nerealizavo, dėl to neturėjo teisės į PVM atskaitą įtraukti 84 685 Lt pirkimo PVM. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-11-09 sprendimu pareiškėjos UAB "D" skundą atmetė, šis teismo sprendimas, jog UAB "D" ginčo metu nebuvo įgijusi 2012-12-28 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių ir jų nerealizavo, dėl to neturėjo teisės į PVM atskaitą įtraukti 84 685 Lt pirkimo PVM įsiteisėjęs ir galiojantis. (t. 17, b. l. 14-18)

Iš Panevėžio apygardos administraciniame teisme išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eI-472-320-2015 pagal BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą, kuriuo prašoma panaikinti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2014-09-02 sprendimą Nr.(35-1)-V3-1796 dėl patikrinimo akto patvirtinimo Teisėjų kolegija pažymėjo, kad leidimas, išduotas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, panaikintas nebuvo, o analogiškas leidimas uždarajai akcinei bendrovei „D“ niekuomet išduotas nebuvo. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB ,,D“ sudaryta 2010-11-02 sutartimi dėl durpių kasimo paslaugų teikimo ir vėlesniais šios sutarties priedais bei 2012-12-28 pardavimo-pirkimo sandoriu dėl nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio (2012-12-28 PVM sąskaita-faktūra, serija AGR Nr.024) uždarajai akcinei bendrovei „D“ buvo tik suteikta teisė iškasti atitinkamą dalį durpių sutartyse nurodytomis sąlygomis, tačiau negalėjo būti ir nebuvo perleista teisė naudoti žemės gelmių išteklius (konkrečiai - (duomenys neskelbtini) telkinių durpių išteklius), tuo pačiu negalėjo būti ir nebuvo perleista pareiga sumokėti mokestį. Ir šis Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjęs ir galiojantis. Iš 2013-11-04 atsakymo iš geologijos tarnybos (rašto Nr. (7)-1.7-2895) matyti, kad nurodama, kad UAB „D“ neturėjo teisės vykdyti durpių gavybos, kadangi jai nėra išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Iš Biržų rajono agentūros 2014-01-10 (rašto Nr. (B2-26) matyti, kad informacijos apie UAB „D" galimai vykdomą durpių kasybos veiklą (duomenys neskelbtini) durpyne Biržų rajone neturėjo ir (duomenys neskelbtini) durpynas nebuvo tikrintas.

Iš 2022-06-28/ 2022-07-13 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūra atliekama siekiant nustatyti, ar UAB "D" nuo 2013-01-25, turėjo finansines galimybes įvykdyti prievolę - į valstybės biudžetą sumokėti 81 666 litų (23 652,11 Eur) PVM, kuri atsirado, kuomet UAB "D" suteikė paslaugas UAB "(duomenys neskelbtini)" ir 2012-12-10 išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija AGD Nr. 003, kurioje nurodė paslaugos pavadinimą - durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos 09-12 mėn., kiekis 4, kaina 97 222,50 Lt, suma 388 890 Lt, PVM 81 666,90 Lt, bendra suma 470 556,90 Lt.

Specialistė pateikė išvadą, kad tuo pagrindu (dėl sandorio su UAB "(duomenys neskelbtini)" pagal 2012-12-10 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGD Nr. 003, kurioje nurodytas paslaugų pavadinimas - "Durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos“ už 388 890 Lt, ir 81 666,90 Lt PVM) nuo kito mėnesio 25 dienos, šiuo atveju nuo 2013-01-25, UAB „D“ atsirado prievolė į valstybės biudžetą sumokėti 81 666 litų PVM, tačiau UAB „D“ to siekė išvengti, kadangi 2013-01-21 pateiktoje pirminėje PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn. ši prievolė nedeklaruota, pirkimo PVM deklaruota 16 633 Lt.

Įvertinant patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuota, kad UAB "D“ į 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją nepagrįstai įtraukė 84 685 Lt pirkimo PVM sumą pagal UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024, kurioje nurodyta prekė „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“, mato vnt. - kub. m., kiekis 85800, kaina 4,70 Lt/kub. m, suma 403260 Lt, PVM 84684,60 Lt, viso su PVM suma 487944,60 Lt. Nustatyta, kad Bendrovė pagal šią PVM sąskaitą faktūrą prekių, t. y. durpių faktiškai negalėjo įsigyti ir neįsigijo. Ši ūkinė operacija realiai neįvyko, buvo surašyti tik buhalterinės apskaitos dokumentai, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius patvirtino, kad BUAB “(duomenys neskelbtini)“ bendrovei - UAB "D“ durpių nepardavė.

UAB „D“ 2013-08-02 teiktoje patikslintoje (aktualioje) UAB "D“ PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2012 m. gruodžio mėn. į nepagrįstai įrašė bei deklaravo 84 635 Lt pirkimo PVM dėl realiai neįvykusios ūkinės operacijos – tariamo durpių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024 bei nepagrįstai neįrašė bei nedeklaravo privalomo 81 666,90 Lt pardavimo PVM dėl suteiktų paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-12-10 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGD Nr. 003, tokiu būdu UAB „D“ siekė išvengti prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 81 667 Lt PVM.

Pagal banko sąskaitoje piniginių lėšų apyvartas, bei likučius nustatyta, kad UAB „D“ nuo 2013-01-25 iki 2014-04-17 turėjo banke piniginių lėšų, kuriomis galėjo sumokėti (81 666 Lt arba 23 652,11 Eur) mokesčius, nes vykdė mokėjimus tiekėjams, atskaitingiems asmenims (M. L., K. Š., kt.). Tuo UAB „D“ nesilaikė 2000-07-18 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ 1 dalies nurodymų, kad „skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka“ (galioja nuo 2013-10-01, papildyta 2013-04-18 LR įstat. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.t. 25, b. l. 189-205).

Iš 2022-09-29/2022-10-13 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūroje dalyvavusi Panevėžio AVMI specialistė L. B. pateikė išvadą, UAB „D“ turėjo prievolę į biudžetą sumokėti 81 667 Lt pardavimo PVM, kuris pirmą kartą buvo deklaruotas 2013-03-06 UAB „D“ PVM deklaracijoje už 2012 m. gruodžio mėn.

Ši PVM prievolė valstybės biudžetui panaikinta tarpusavio užskaitų būdu: 2013-03-06 pirmą kartą deklaruota PVM atskaita, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą AGR Nr. 024, 84 685 Lt sumai. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB "D“ į 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją nepagrįstai įtraukė 84 685 Lt pirkimo PVM sumą pagal UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024, kurioje nurodyta prekė „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“, mato vnt. - kub. m., kiekis 85800, kaina 4,70 Lt/kub. m, suma 403260 Lt, PVM 84684,60 Lt, viso su PVM suma 487944,60 Lt. Nustatyta, kad Bendrovė pagal šią PVM sąskaitą faktūrą prekių, t.y. durpių faktiškai negalėjo įsigyti ir neįsigijo. Ši ūkinė operacija realiai neįvyko, buvo surašyti tik buhalterinės apskaitos dokumentai.

2013-08-02 teiktoje patikslintoje 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijoje atskaita taip pat nesumažinta, dėl to UAB „D“ PVM deklaracijoje liko deklaruota grąžintina iš biudžeto 83 017 Lt PVM suma, nes UAB „D“ neatsižvelgė į Pranešime nurodytą siūlymą sumažinti PVM atskaitą 84 684,60 Lt sumai dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos PVM sąskaitos faktūros AGR Nr. 024. Žala biudžetui nustatyta patikrinimo akte 84 685 Lt sumai, ji įtraukta UAB "D" 2018-12-31 Mokestinių ir/ar baudų už AN prievolių likučių suderinimo ataskaitoje (Priedas Nr. 6) . VMI apskaitos duomenimis - pagal Likučių derinimo ataskaitą (suminę) - 2012-12-31 UAB „D“ mokesčių permokos neturėjo (Priedas Nr. 7). (b.t. 28, b.l. 7-33). Kad UAB „D“ neįsigijo „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“, mato vnt. - kub. m., kiekis 85800, kaina 4,70 Lt/kub. m, suma 403260 Lt, PVM 84684,60 Lt, patvirtina ir tas faktas, kad M. L. akcijas pardavė už simbolinę vieno Euro kainą bei jokių durpių neva įsigytų už 487944,60 Lt niekam neperdavė. Nėra logiška iš esmės atiduoti bendrovę, kuri turi įgyto turto už beveik pusę milijono. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (BK 182 straipsnis), paprastai tai gali padaryti tik suklastodamas atitinkamus dokumentus ir juos panaudodamas (BK 300 straipsnis), kartu apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnis) ir pan. Nusikaltimai, numatyti BK 222, 300 straipsniuose, tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas), pavyzdžiui – panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą, šis kaltinamųjų tikslas lemia visų kitų nusikalstamų veikų paskatas (motyvus). Suklastotų PVM sąskaitų faktūrų duomenis įtraukus į buhalterinę apskaitą, toliau apskaita vykdoma nustatyta tvarka, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiamos PVM deklaracijos. Kadangi į deklaracijas įrašomi duomenys iš suklastotų PVM sąskaitų faktūrų, šie žinomai neteisingi duomenys pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip PVM mokėtojas nepagrįstai sumažina mokėtiną į biudžetą PVM sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-78/2012, ).

Tačiau šioje vietoje ypatingas dėmesys turėtų būti kreipiamas į apgaulės požymį dėl PVM sukčiavimo. Apgaulė PVM sukčiavimo schemoje dažniausiai reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais ir kitus dokumentus. Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, o ji dėl to taip pat tampa suklastota. Būtent šioje stadijoje galima kalbėti apie dokumentų suklastojimą ir nusikalstamą apskaitą, tačiau sukčiavimui būdingos apgaulės panaudojimas vis dėlto sietinas su suklastotos PVM deklaracijos pateikimu mokesčių inspekcijai, taip šią suklaidinant dėl permokos ar mokestinės prievolės dydžio. Būtent pateiktų PVM deklaracijų pagrindu mokesčių inspekcijoje fiksuojami ūkio subjektų (PVM mokėtojų) teisių ir prievolių dydžiai, konstatuojamos mokestinės permokos arba nepriemokos. Taigi, pateiktų PVM deklaracijų pagrindu mokesčių inspekcijoje fiksuojami ūkio subjektų (PVM mokėtojų) teisių ir prievolių dydžiai, konstatuojamos mokestinės permokos arba nepriemokos. PVM deklaracijose pateikta informacija pasitikima ir jos neatitikimą tikrovei gali paneigti tik atliktų patikrinimų aktai ( kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).

Teismų praktikoje tam tikrais atvejais mokestiniai pažeidimai kvalifikuojami taikant turtinio sukčiavimo normą. Antai kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu. Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais ir kitus dokumentus. Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM mokesčio reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-398/2013, 2K-7-29-942/2016, 2K-156-788/2016, 2K-258-222/2018 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad, kvalifikuojant tokią veiką kaip sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį, būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią panaikinti prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, kuri pasireiškia per tai, kad tokios nusikalstamos veiklos organizatoriai, vykdytojai, kurstytojai ir padėjėjai suvokia, jog sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to tas ūkio subjektas įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalos, ir to nori (tiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348-788/2017, 2K-159-696/2018, 2K-258-222/2018, 2K-151-697/2020 ir kt.).

Byloje esantys įrodymai, jų visumos pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog M. L. bei K. Š. veiksmai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius sukčiavimo PVM mokėjimo srityje, nusikaltimo, nustatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius, kai tokia veika siekiama panaikinti didelės vertės turtinės prievolės (PVM mokėjimo).

M. L., būdamas UAB „D“ vadovas, o K. Š. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, organizavo šių bendrovių apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, suklastojo bei pasirašė UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 024 ir jų nurodymu ši žinomai netikra PVMs/f įtraukta į bendrovių buhalterinę apskaitą dėl tariamo „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“ už 487 944,60 Lt (iš jų 84684,60 Lt PVM) sumą įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau jos pagrindu, įrašant už paminėtą neva įsigytą prekę pirkimo PVM daugiau, taip padidinant atskaitymus ir kartu atitinkamai sumažinant į valstybės biudžetą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtiną PVM, užpildytos ir kaltinime nurodytu laikotarpiu Panevėžio apskrities VMI pateiktos PVM deklaracijos už 2012 m. gruodžio mėn. Taip M. L. ir K. Š. bendrais veiksmais UAB „D“, naudai apgaule, tarpusavio užskaitų būdu, panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti 81 667 Lt (23 652,40 Eur) PVM į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą bei įgijo didelės vertės turtinę teisę į PVM atskaitą, suformavus ir užregistravus 84 684,60 Lt (24 526,40 Eur) PVM atskaitą, kuri buvo panaudota UAB „D“ kitų prievolių valstybės biudžetui įskaitymui, tuo valstybės biudžetui padarė 24 526,40 Eur (84 684,60 Lt) turtinę žalą.

Byloje išnagrinėti ir ištirti įrodymai bei nustatytos aplinkybės, patvirtintos įsiteisėjusiu bei galiojančių Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu „Nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis“ pirkimo–pardavimo sandoris tarp UAB „D“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, realiai nevyko, UAB „D“ šių prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neįsigijo, už jas bendrovei nesumokėjo. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje aktualiu laikotarpiu nevykdė veiklos buvo bankrutuojanti. Pagal byloje atskleistą apgaulingą veiklos schemą buvo pagaminta suklastota PVM sąskaita faktūra, kurią pasirašė abu bendrininkai bendrovių direktoriai K. Š. ir M. L.. Kaltinime nurodyta PVM sąskaita faktūra, kurioje užfiksuotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, pačių K. Š. ir M. L. buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „D“ buhalterinę apskaitą tvarkančioms ir apie nusikalstamus veiksmus nieko nežinančioms buhalterėms, o šios jas įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu atitinkamais laikotarpiais elektroninio deklaravimo būdu užpildė bei Panevėžio apskrities VMI pateikė melagingas PVM deklaracijas.

Byloje nustatytoje apgaulingos veiklos schemoje esminę reikšmę turėjo ne tik M. L. veiksmai, įtraukiant fiktyvų sandorį dėl nesurinkto durpių sluoksnio įsigijimo į UAB „D“ apskaitą ir vėliau juos deklaruojant Panevėžio apskrities VMI, bet ir K. Š. bei bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vaidmuo. Nustatyta, kad K. Š. vadovauta bendrovė taip pat pateikė mokesčių administratoriui melagingus duomenis apie UAB „D“ neva parduotas paminėtas prekes, o tai ir sudarė galimybę UAB „D“ dirbtinai pasinaudoti PVM atskaita ir išvengti privalomų mokėti mokesčių. Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal aptariamą pardavimo sandorį privalomo sumokėti PVM BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo. Toks ir buvo kaltinamųjų sumanymas, sukurti pardavimo PVM bankrutuojančiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bei padaryti didelės vertės turtinę žalą valstybės biudžetui. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kokiais konkrečiais veiksmais kaltinamieji realizavo apgaulę PVM mokėjimo srityje, kokiu būdu buvo apgautas mokesčių administratorius – Panevėžio apskrities VMI. Byloje nustatyta schema pasireiškė kaip siekis fiktyviu pagrindu valstybės sąskaita UAB „D“ naudai kompensuoti realiai nesumokėtus mokesčius, šis siekis realiai buvo įgyvendintas ir valstybės biudžetui padaryta žala, o tai prilygsta valstybei priklausančio turto grobimui. Kartu išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apgaulingos UAB „D“ buhalterinės apskaitos organizavimas bei dokumentų klastojimas buvo sukčiavimą lydintis nusikaltimas ir kartu neatskiriama (būtina) K. Š. ir M. L. pagrindinio sumanymo – panaikinti didelės vertės turtinės prievolės (PVM mokėjimo) šios bendrovės naudai – dalis, be kurios kiti atlikti veiksmai – PVM deklaracijų užpildymas ir jų pateikimas mokesčių administratoriui, kuo ir pasireiškė esminė apgaulė mokesčių administratoriaus atžvilgiu, būtų buvę neįmanomi.

Atsižvelgiant į M. L. ir K. Š. padarytų tarpusavyje glaudžiai susijusių nusikalstamų veikų pobūdį, byloje nustatytą sukčiavimo schemą, jų suinteresuotumą įtvirtintais fiktyviais sandoriais, M. L. ir K. Š., kaip faktinių UAB „D“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų, statusą, turimą bendrovių valdymo ir jų veiklos organizavimo patirtį, daroma pagrįsta išvada, kad kaltinamieji suvokė savo daromų nusikalstamų veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl to atsiras BK 182 straipsnyje nurodytų padarinių, t. y. savo veiksmais apgaule UAB „D“ naudai panaikins didelės vertės turtinės prievolės – PVM sumokėjimo, dėl to valstybė patirs žalos, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Tokiu būdu byloje ištyrus surinktus įrodymus neginčijamai nustatyta , jog kaltinamasis M. L. apgaule kito asmens naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę ir įgijo didelės vertės turtinę teisę , pagamino netikrą dokumentą ir suklastojo tikrus dokumentus dėl ko buvo padaryta didelės žalos ir padarė nuskalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 300 straipsnio 3 dalį.

Taip pat byloje ištyrus surinktus įrodymus neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis K. Š. pagamino netikrą dokumentą , padėjo suklastoti tikrus dokumentus bei suklastojo tikrą dokumentą dėl ko buvo padaryta didelės žalos ir padarė nuskalstamą veiką numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje 6 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje. Taip pat byloje nustatyta, jog kaltinamasis K. Š. padėjo apgaule, kito asmens naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę ir įgyti didelės vertės turtinę teisę ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje.

M. L. apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas nusikalstama veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Kaltinamasis M. L. kaltės nepripažino ir parodė, jog buvo formalus įmonės vadovas, direktoriumi tapo paprašytas J. V., dokumentus pasirašydavo, tačiau į jų turinį nesigilino. Kaltinamojo M. L. parodymai vertinami kaip gynybinė pozicija ir atmetami.

Teisme duodamas parodymus M. L. pripažino, jog 2013-05-03 pinigų išmokėjimo kvite serija 40 be Nr., grafoje „išmokėta suma“ savo ranka įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis R. V. išmokėjo 150 000 Lt (43 443 Eur) Bendrovės piniginių lėšų bei pasirašė. Tačiau nemano, jog šį dokumentą suklastojo. Tačiau iš specialisto išvados matyti, jog bendrovė turėjo tik 86 000 Lt (24 907,32 Eur), jog ūkinė operacija pagal kurią UAB „D“ neva įsigijo prekę - 85 800 kub.m, „Nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio“ už 403 260 Lt (116 792,20 Eur) ir 84 684,60 Lt (24 526,40 Eur) tariamu pirkimo PVM, viso su PVM suma 487 944,60 Lt (141 318,50 Eur), realiai neįvyko – UAB “(duomenys neskelbtini)“ prekės nepardavė, o UAB „D“ šios prekės neįsigijo. Abu dokumentai su M. L. kaip UAB D direktoriaus parašais. Taigi kaltinime nurodytais laikotarpiais M. L. organizavo ir įtraukė į buhalterinę apskaitą dokumentus, kuriuose įtvirtinta akivaizdžiai neteisinga informacija (pvz., įgyjamos prekės ir paslaugos, kurios realiai nebuvo įgytos; realiai įgytos prekės įvardijamos kitomis, labiau atliepiančiomis švietimo įstaigos veiklą ir pan.).Akivaizdu, kad, apskaitos dokumentuose įtvirtindamas žinomai neteisingą informaciją, asmuo suvokia tiek tai, kad atlieka neteisėtus veiksmus, kurie pagal savo turinį atitinka dokumentų klastojimą, tiek ir tai, kad nuo šio momento išnyksta galimybė nustatyti įmonės veiklos rezultatus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-99-489/2023, 2K-5-1073/2024).

Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų M. L. naujam UAB „D“ direktoriui bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė bei neperdavė. Nors kaip parodė K. Š. jis to reikalavo, siuntė priminimus ir ėmėsi visų įmanomų priemonių dokumentams perimti.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu), ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą dėl dokumentų saugojimo tvarkos, užtikrinančios jų išsaugojimą. Tas padaryta nebuvo. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BAĮ 19 straipsnio 4 dalies norma nustatė, kad tuo atveju, jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. Teismų praktikoje yra aptartas šių Buhalterinės apskaitos įstatymo normų santykis, pagal kurį, šias normas aiškinant sistemiškai, senasis ūkio subjekto vadovas turi rūpintis buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo sklandumu, turi būti jam pasiruošęs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-495/2021). Tik tinkamas būtent buvusio ūkio subjekto vadovo BAĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įgyvendinimas objektyviai užtikrina realų naujojo ūkio subjekto pareigos saugoti dokumentus įgyvendinimą. Būtent buvęs bendrovės vadovas, kuris pats tvarkė arba organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, šiuos darbus pavesdamas atsakingiems asmenims, žino, kokių tiksliai saugumo priemonių buvo imtasi saugant apskaitos dokumentus, kokia yra šių saugojimo vieta, apimtis ir kitos reikšmingos perdavimui aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju, byloje buvo nustatyta, kad būtent M. L., UAB „D“ direktoriaus pareigas ėjęs laikotarpiu nuo 2010-09-10 iki 2014-06-25, neperdavė bei paslėpė bendrovės 2011-01-01 – 2013-12-31 laikotarpio detalius (analitinius) apskaitos registrus ir 2011 metų, 2012 metų, suvestinius buhalterinės apskaitos registrus, 2011-01-01 - 2014-06-25 laikotarpio kasos knygas, avanso apyskaitas, kuriuose buvo užregistruoti atsiskaitymai pagal 2010-11-05 – 2012-12-31 laikotarpio banko išrašus ir kitus apskaitos dokumentus (atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus, darbo užmokesčio žiniaraščius, skolų, turto sąrašus, aktus), ir dėl to kilo baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių – iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „D“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros. Dokumentų paslėpimas buvo dingstis paslėpti savo padarytus kitus sunkius nusikaltimus – didelės vertės svetimo turto – UAB „D“ priklausančių 220 000 Lt iššvaistymą bei turtinės prievolės valstybės biudžetui panaikinimą.

Baudžiamojoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, M. L., kaip UAB „D“ direktorius, pagrįstai pripažintinas tinkamu atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį subjektu.

Pažymėtina, kad iš BK 16 straipsnio 4 dalies išplaukia, kad BK 222 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tik tyčia. Aiškinant šią normą teismų praktikoje yra nurodoma, kad ši nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Kaltinamųjų M. L., K. Š. bei R. V. parodymai, liudytojos A. U. L. parodymai patvirtina aplinkybes dėl sandorio dėl „Nesurinkto paviršinio durpyno sluoksnio“ už 403 260 Lt (116 792,2 Eur) ir 84 684,60 Lt (24 526,4 Eur) tariamu pirkimo PVM bei 2013-05-03 pinigų išmokėjimo kvito serija 40 be Nr. surašymo bei tik dalies pinigų perdavimo. Kaltinamojo K. Š. bei liudytojų Bankroto administratoriaus V. G. bei Z. parodymai patvirtina, kad buhalterinės apskaitos dokumentai jiems nebuvo perduoti, taip pat Panevėžio apskrities VMI patikrinimo aktas 2014-02-28 Nr. PAR-FR0680-159 dėl UAB „D“ mokestinio patikrinimo, 2020-01-28 specialisto išvada Nr. 04/10-2-6-907 dėl UAB "D" ūkinės finansinės veiklos, specialistės V. Ž. paaiškinimai, 2022-09-29/2022-10-13 apžiūros protokolai bei Apžiūroje dalyvavusios Panevėžio AVMI specialistės L. B. pateikta išvada, 2022-10-05/2022-10-28 ir 2022-06-28/ 2022-07-13 apžiūros protokolai ir jose dalyvavusių specialistų išvados, Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-472-320-2015, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-5308-281/2015, patvirtina, kad UAB „D“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus. Už tinkamą šios įmonės apskaitos tvarkymą buvo atsakingas būtent kaltinamasis M. L., kaip UAB „D“ direktorius. Nors buhalterinės apskaitos vedimas buvo patikėtas įmonės vyr. buhalterei A. L. U. ir samdomai finansinę apskaitą vykdančiai įmonei – konkrečiai, jos darbuotojai, M. L., kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas už apskaitos dokumentų, juose esančių įrašų teisingumą, pateikimą apskaitą tvarkančiam subjektui. Pirmiau nurodytais byloje ištirtais įrodymais (liudytojo, kaltinamųjų parodymais, rašytiniais bylos dokumentais, specialistų išvadomis, apžiūros protokolais, teismų sprendimais betarpiškai su NV aplinkybėmis susijusiose administracinėse bylose) patvirtinta, kad dėl kaltinamojo M. L. veiksmų ir dėl to padarytų įstatymų pažeidimų atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, t. y. dėl norminių aktų reikalavimų nesilaikymo (dėl UAB „D“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros kurioje nurodyta prekė realiai nebuvo parduota, įtraukimo į apskaitą, Pinigų priėmimo kvite fiksuotų neteisingų duomenų apie bendrovės pinigų panaudojimą bei fiktyvios bendrovės skolos fiksavimo buhalterinėje apskaitoje, dėl buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo) negalima iš dalies nustatyti UAB "D", adresas (duomenys neskelbtini), turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31.

Šalintina iš kaltinimo, jog M. L. - tęsdamas nusikalstamą veiką, jis Bendrovės buhalterei A. U. (tuo metu L.), tyčia nepateikė Bendrovės 2013-08-28 kasos pajamų orderio serija AGD Nr. 0001, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013-08-28 PVM sąskaitą faktūrą serija AGD Nr. 026 už parduotą metalo laužą gauta 4 441,68 Lt (1 286,40 Eur), kuriai (A. U.), UAB „D“ 2013 m. suvestinio apskaitos registro „Sąskaitų likučių žiniaraštis 2013-01-01 – 2013-12-31“ buhalterinėje sąskaitoje „272-kasa“ neužregistravus ūkinės operacijos pagal minėtą kasos pajamų orderį, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta 4 441,68 Lt (1 286,40 Eur) ir neapskaičius šių pinigų panaudojimo, neužtikrino įvykusios ūkinės operacijos įregistravimo.?

Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja A. U. pateikė duomenis dėl Bendrovės 2013-08-28 kasos pajamų orderio serija AGD Nr. 0001, pagal kurį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013-08-28 PVM sąskaitą faktūrą serija AGD Nr. 026 už parduotą metalo laužą gauta 4 441,68 Lt (1 286,40 Eur), ir jie buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, kaip R. V. atskaitingo asmens apyskaitą. Kaip patvirtino duodama paaiškinimus specialistė, teisminio nagrinėjimo metu, nors ši operacija nebuvo fiksuota vienuose dokumentuose, bet kadangi ji buvo fiksuota atskaitingo asmens apyskaitoje, todėl šis pažeidimas netrukdo nustatyti įmonės veiklą, jos įsipareigojimų dydį bei struktūrą, todėl M. L. atžvilgiu šioje dalyje šalinama iš kaltinimo.

Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma kaltinamojo M. L. kaltė neginčijamai įrodyta, teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. L. apgaulingai tvarkė UAB „D „ buhalterinę apskaitą ir paslėpė Bendrovės 2011-01-01 – 2014-06-25 laikotarpio buhalterinės apskaitos registrus, kasos knygas, avanso apyskaitas ir kitus apskaitos dokumentus dėl ko nėra galimybės nustatyti ar UAB „D“ apskaitoje buvo užregistruotos 2011-2012 m. pervestos M. L., K. Š., R. V. ir kitiems ūkio subjektams piniginės lėšos iš bendrovės sąskaitos iš NTA gautos paramos lėšos iš J. V. ir kitų ūkio subjektų gautos paskolos ir jų panaudojimas 2011-2013 metais , dėl nurodytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „D“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31 taip padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Dėl R. V. nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį

Kaltinamasis R. V. kaltės nepripažino, jog apgaule įgijo didelės vertės 400 479,20 Lt (115 986,79 Eur) svetimą, UAB „D", priklausančią, turtinę teisę bei dalyje ją įgyvendinęs - apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės - 86 000 Lt (24 907,32 Eur) vertės svetimą turtą bei apgaule savo ir kito asmens naudai panaikino didelės 61 000 Lt (17 666,82 Eur) vertės turtinę prievolę ir tuo Bendrovei padarė 115 986,79 Eur (400 479,2 Lt) turtinę žalą. Kaltinamasis R. V. parodė, jog durpes įsigijo iš prekybos namų „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai, pagal pirkimo -pardavimo sutartį, pinigus sumokėjo pagal 1994-02-17 kasos pajamų orderio kvitą, sumokėjo beveik 10 000 Lt. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai paneigti byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais ir vertinami kaip pasirinkta gynybos pozicija.

Nusikalstama veika, susijusi su R. V. nuosavybės teise nepriklausančių 50 059,90 tonų durpių ir neturint teisėto pagrindo realizuoti svetimo turto, perleidimu UAB „D“. Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. V. neteisėtai ir nepagrįstai gavo 220 000 Lt UAB „D“ piniginių lėšų, kurių grąžinti neturėjo jokių galimybių, nes gautos lėšos pervestos jo kreditoriams taip pat dalis lėšų išleista asmeniniams poreikiam tenkinti. R. V., žinodamas, kad jo tėvo A. V. (mirusio (duomenys neskelbtini)) vadovaujama Gamybinė-komercinė uždaroji akcinė bendrovė prekybos namai „(duomenys neskelbtini)" (toliau – bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) pagal 1990-01-04 pirkimo-pardavimo sutartį iš Kupiškio durpių įmonės buvo įsigijusi (duomenys neskelbtini) durpyne esančias 20 269,5 tonų I kategorijos kraiko (durpių), 28 239,9 tonų II-os kategorijos kraiko (durpių) 1 550,5 tonų kompostinių durpių, viso 50 059,9 tonų gatavos produkcijos ir 51 kub. m. kelmų, dėl giminystės ryšių ir darbinės veiklos, įgijęs žinomai suklastotą 1994-02-17 Kasos pajamų orderio kvitą serija 23M Nr.087655, taip pat 1994-02-17 prekių gabenimo važtaraštyje Nr. 626383, kuriame dalis dabartinių įrašų parašyti ant pirmiau buvusių dalinai ištrintų įrašų, taip pat kuriame buvo įrašyta „1994-02-17 Kasos kvitas Nr.087665“ pasirašė kaip produkcijos (durpių) pirkėjas bei priėmėjas, taip pat savo parašu patvirtino žinomai neteisingus , tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi žinojo, jog tikrovėje 1994-02-11 sutarties nesudarė bei 9 977,13 Lt neapmokėjo ir 1994-02-17 durpių nepriėmė bei neįgijo.

Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų nustatyta, kad dokumentai, kuriais R. V. grindžia durpių nuosavybę yra netikri ir suklastoti, nes juose nurodyti žinomai neteisingi bei melagingi duomenys. 1994-02-17 data išrašytame Kasos pajamų orderio kvite serija 23M Nr. 087665 nurodyta, jog R. V. neva tai gyvena K. gatvėje. Iš 2021-12-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriaus rašto Nr. A101-3278/21(2.5.1.14E-AD19) matyti, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktų duomenų bazėje esančia informacija, Vilniaus miesto Karoliniškių gatvės dalis nuo Sietyno g. iki Laisvės pr. buvo pavadinta A. P. K. vardu, vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 1996 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 101 „Dėl laisvės gynėjų, žuvusių 1991 m. sausio 13 d., įamžinimo“. Nurodytoje duomenų bazėje esantys duomenys yra informacinio pobūdžio, o oficialus pasirašytas Vilniaus miesto tarybos sprendimas bei jo rengimo dokumentai, remiantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 15 straipsniu, yra perduoti saugojimui į Vilniaus regioninį valstybės archyvą (O. M. g. 23, 10102 Vilnius). (b.t. 13, b.l. 3-7).Iš 2021-12-28 Vilniaus regioninio valstybės archyvas rašto Nr. SP-2517 matyti, kad pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dokumentų fonde esančio Vilniaus miesto tarybos 1996 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 101 „Dėl laisvės gynėjų, žuvusių 1991 m. sausio 13 d., įamžinimo“ ir prie jo esančių visų rengimo dokumentų lapų kopijas (Šaltinis. F. 2246, ap. 1, b. 1060, l. 50-52, b. 1064, l. 93-95). (b.t. 13, b.l. 10-19). 1994-02-11 d. pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, jog sutartį sudarė A. K.. Tuo tarpu, iš 2021-12-30 VSDFV Vilniaus skyrius rašto Nr. (11.4E)DV-S-123104 matyti, kad pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje turimus dokumentus, susijusius su senatvės pensijos skyrimu A. V. ir turimus Gamybinės komercinės uždarosios akcinės bendrovės – prekybos namų „(duomenys neskelbtini)", draudėjo kodas 54021, dokumentus už 1994-1995 metus. Taip pat rašte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus yra kaupiami nuo 1994-01-01, pateiktuose dokumentuose A. K. nėra įrašytas, kaip bendrovės "(duomenys neskelbtini)" darbuotojas. (b.t. 13, b.l. 90-123).

Iš 2022-01-05 VSDFV Panevėžio skyriaus rašto Nr. (7.2E) DV-S-679 matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje pateikė turimus duomenis apie A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), bei Gamybinės komercinės uždarosios akcinės bendrovės-prekybos namų "(duomenys neskelbtini)" filialą, juridinių asmenų registro kodas (duomenys neskelbtini) teiktų dokumentų nuorašus. (b.t. 14, b. l. 3-83). Prie pateiktų dokumentų nuorašų yra 1994-02-21 pranešimas apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo, kuriame nurodyta, kad A. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleistas 1993-08-11 (b.t. 14, b. l. 51). A. K. sutartyje nurodytu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nebedirbo ir sutarties nesudarė.

Iš 2022-01-26 d. specialisto išvados Nr. 11-16(22) matyti, kad R. V. pateiktame 1994-02-17 Prekių gabenimo važtaraštyje Nr. 626383 (Dokumente 2) pirminiai įrašai buvo pakeisti. Rašysenos ir dokumentų tyrimo specialistai ištyrė šį dokumentą, ir buvo nustatyta visa eilė pakeitimų – tiek tekstinių, tiek skaitinių, tiek rašytinių. 1994-02-17 Prekių gabenimo važtaraštyje Nr. 626383 (Dokumente 2) viršuje esančio datos įrašo, eilutėse „Krovinio siuntėjas“, „Krovinio gavėjas“*. „Pakrovimo punktas“, lentelės „ŽINIOS APIE KROVINĮ“ stulpeliuose Nr. 3, 4 ir 5a bei apačioje kairėje pusėje eilutėje „Perdavė“ dabar esantys įrašai yra parašyti ant pirmiau buvusių dalinai ištrintų pirminių įrašų. Tikėtina, kad 1994- 02-17 Prekių gabenimo važtaraštyje Nr. 626383 (Dokumente 2) kitose vietose pirminių įrašų nebuvo.

1994-02-17 Prekių gabenimo važtaraštyje Nr. 626383 (Dokumente 2) nustatyti pirminiai įrašai nurodyti tiriamojoje dalyje lentelės stulpelyje „Nustatyti pirminiai įrašai”. Visų pirminių įrašų nustatyti negalima, nes jų viršuje yra juodos spalvos Įrašai, o pašalintų pirminių įrašų pėdsakai aiškių ženklų ar raidžių kontūrų nesudaro. Dokumento viršuje, dabar esančio datos įrašo „1994 vasario mėn. 17 d.“ srityje dabar esantys:

- skaitmuo „4“ parašytas ant pirmiau buvusio, tikėtina skaitmens „7“;

- žodis „vasario“ parašytas ant pirminio įrašo dalies „ usio“ (vertinant pagal galūnę -

„sausio“);

-skaičiaus „17“ skaitmuo „1“ parašytas ant pirmiau buvusio skaitmens „2“;

- žodžio „firma“ raidė „r“ parašyta ant pirmiau buvusios raidės „s“, raidė „a“ parašyta ant pirmiau buvusios, tikėtina raidės „U“ kairiojo fragmento;

- tarp žodžių „firma“ ir „(duomenys neskelbtini)“ yra pirmiau buvusios, tikėtina raidės „UA“; žodžio „(duomenys neskelbtini)“ raidė „A“ parašyta ant pirmiau buvusios, tikėtina raidės „B“, taigi, tikėtina, kad pirminis įrašas buvo „UAB“;

-žodis „greičiuno“ parašytas ant pirmiau buvusio įrašo „ (duomenys neskelbtini)“ “ (pirmiau buvusi raidė „a“ yra dabar esančio žodžio kairėje);

-eilutėje „Krovinio gavėjas“ dabar esančio įrašo „R. V.“ srityje yra pirmiau buvusio įrašo raidės „ce“ ir „t“, bei įrašas „sandelys“, t. y. dabar esantis įrašas „R. V.“ parašytas ant pirmiau buvusio įrašo „ce..t... sandelys“;

-eilutėje „Pakrovimo punktas“ dabar esančio rankraštinio įrašo „Biržų r. Vabaliniko“;

-žodžių „Biržų r.“ srityje yra neryškių Štrichų fragmentai, kurie aiškių ženklų kontūrų nesudaro, nustatytos atskiros pirminio įrašo raidės „d“, „o“ ir tikėtina „ž“;

-lentelės „ŽINIOS APIE KROVINĮ“ eilutėje su stulpelių numeriais 3, 4 ir 5a Stulpelyje Nr. 3 dabar esantis įrašas „Durpės I kat.“ Parašytas ant pirmiau buvusio įrašo, tikėtina pirminį įrašą sudaro skaičius „4“ ir įrašas, kurio nustatyti atskiri fragmentai t. y. pasvirieji brūkšneliai ir raidė „/...a/“;

-stulpelyje Nr. 4 dabar esantis įrašas „ton“ parašytas ant pirmiau buvusio įrašo „..t“;

Stulpelyje Nr. 5a yra pirmiau buvęs įrašas „2“;

-dokumento apačioje kairėje pusėje, eilutėje „Perdavė“ dabar esantis juodos spalvos parašas parašytas ant pirmiau buvusio kito parašo.

1994-02-11 Pirkimo - pardavimo sutarties kopijoje (Dokumente 1) esančio atspaudo kopija padaryta nuo kito antspaudo atspaudo nei 1994-02-17 Prekių gabenimo važtaraštyje Nr. 626383 (Dokumente 2) atspaustas atspaudas (t.26 b.l.175-188). Neabejotina, kad R. V. pateiktas 1994-02-17 Prekių gabenimo važtaraštyje Nr. 626383 tekstas padarytas ant prieš tai buvusio teksto bei yra klastotė.

R. V. pateiktą versiją, kad neva tai pametė originalų Kasos pajamų orderio kvitą bei jam po 1996-02-07 buvo išrašytas dublikatas serija 23M Nr. 087665., tai paneigia ta aplinkybė, jog Kasos pajamų orderio kvitai yra gamykliniai ir jų numeriai eina pagal eilę didėjančia tvarka ir jie negali dubliuotis. O būtent R. V. pateikto kaip neva tai dublikato Kasos pajamų orderio kvito serija 23M Nr. 087665 duomenys yra įrašyti į tos pačios dienos datuojamą, t. y. Į 1994-02-17 prekių gabenimo važtaraštį Nr. 626383. Tai iš esmės paneigia R. V. teiginius apie vėlesnį neva tai dublikato išrašymą ir neabejotinai patvirtina, kad tai klastotės sukurtos po 1996-02-07, nes 1994-02-17 K. gatvės kaip tokios Vilniuje nebuvo ir ji neegzistavo.

Tai kad 1994-02-17 prekių gabenimo važtaraštis Nr. 626383 suklastotas, nustatė ekspertai, jog jis surašytas ant anksčiau buvusio važtaraščio teksto, bet važtaraščio suklastojimo faktą patvirtina ir tai, jame įtraukti suklastoto Kasos pajamų orderio kvito serija 23M Nr. 087665 duomenys dėl K. gatvės, kuri atsirado tik po 1996-02-07. Visi trys R. V. pateikti dokumentai neva tai patvirtinantys jo nuosavybės teises į durpes yra netikri ir suklastoti. Kad R. V. nebuvo įgijęs durpių bei jos jam nuosavybės teise niekada nepriklausė patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. R. V., ir jau dabar miręs jo tėvas, daug metų pretendavo bei dalyvavo procedūrose, siekdami privatizuoti sklypus kuriose buvo durpių kaupai, tačiau tų procesų metu, per eilę metų jokių dokumentų bei duomenų apie R. V. perleistas durpes nepateikė. Kaip matyti iš gautų duomenų, ten figūruoja tik duomenys apie „(duomenys neskelbtini)i“ priklausančius durpių kaupus. O juk R. V. dalyvavo susirinkimuose, teikė duomenis bei dokumentus, tačiau esminės informacijos apie jam priklausančias durpes jokių duomenų nepateikė. 2003-03-24, t. y. Praėjus daugiau nei 9 metams po to, kai R. V. neva tai įgijo durpes, Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte 9 punkte yra nurodyta "Kooperatinei firmai "(duomenys neskelbtini)" išvežti iki 2004-12-31 iš privatizuojamo ploto Nr. 91 esančias durpių krūvas". Šio sklypo byloje yra saugomas 1990-01-15 (duomenys neskelbtini) durpyno pagrindinių priemonių, mažaverčio inventoriaus ir gatavos produkcijos perdavimo-priėmimo aktas, kuriame nurodyti gatavos produkcijos kiekiai. Kas pateikė šį dokumentą negalima nustatyti, nes byloje nėra nurodyta, taip pat nepateiktas joks lydraštis, tačiau šio dokumento pagrindu į paženklinimo aktą 2003-03-24 įrašyta pastaba 9 punkte, apie "Aitros" durpių buvimą sklype Nr. 91.

2021-11-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM rašte Nr. 1SD-2394- (8.52 E) nurodyta, kad papildydama savo 2021-10-18 raštą Nr. 1SD-2287-(7.22 E.) „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“, teikia informaciją apie žemės gelmių – naudingųjų senoviškas – durpių savininkus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnio 15 punktą naudingosios iškasenos apibūdinamos kaip žemės gelmėse esančios gamtinės medžiagos, kurias galima naudoti gamyboje ar kitoms reikmėms. Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnyje reglamentuojama, kad žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. Žemės gelmių įstatymo 4 straipsnio 3 punkto 3, 6, 10, 13 ir 15 dalyse nustatyta, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba) pagal kompetenciją: vykdo žemės gelmių išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo kontrolę (3 punktas); vykdo žemės gelmių išteklių apskaitą (6 punktas); išduoda, sustabdo galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą ir tikslina leidimus tirti žemės gelmes, leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir žemės gelmių ertmes (10 punktas); kaupia, saugo ir tvarko informaciją ir duomenis apie žemės gelmes (13 punktas); vykdo valstybinį žemės gelmių monitoringą (15 punktas). Iš Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS) esančios informacijos nustatyta, kad Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje nėra išduota leidimų naudoti žemės gelmių išteklius, esančius minėtame durpyne. Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, taip pat į tai, kad neturi daugiau jokių kitų duomenų, pagrindžiančių durpių kaupų, esančių valstybinės žemės plote (koordinatės 55.98680, 24.61507 ir 55.98703, 24.61303), Pasvalio r. sav., priklausymą kokiai nors įmonei ar asmeniui, informuoja, jog durpės pagal Žemės gelmių įstatymą nuosavybės teise yra valdomos Lietuvos Respublikos. (b.t. 12, b.l. 182-186). Kitas žemės sklypas, kuriame yra kaupai durpių priklauso V. S.. Liudytojas V. S. parodė, kad durpės kaupuose priklauso jam, jokių sandorių dėl kaupuose esančių durpių su jokias asmenimis jis nesudarinėjo, kad per eilę metų vieną kartą pastebėjo, kad kaupuose esamos durpės yra kasamos, jis išvarė iš savo sklypo ekskavatorių, kuris kaip tik kasė durpes iš sklypo centrinėje dalyje esančių kaupų. Liudytoja Z. M. parodė, kad R. V. ketino išsipirkti iš valstybės tą žemės sklypą, bet to nepadarė, todėl žemė yra valstybės, o durpyną valdė IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriai buvo nurodyta iki 2004-12-31 išsivežti durpių kaupus iš privatizuojamos žemės, tačiau durpių krūvos tebėra iki šiol. Remiantis aukščiau išdėstytais įrodymais, darytina išvada, kad durpės ne tik, kad nuosavybės teise nepriklausė R. V., bet jų net norėdamas fiziškai negalėjo paimti, nes jos priklauso valstybei bei trečiajam fiziniam asmeniui, kuris saugo bei gina savo turtą. Dar viena aplinkybė – tai, kad R. V. kreipėsi į antstolį dėl durpių kaupų pafiksavimo, netiesiogiai patvirtina, kad R. V. tos durpės nuosavybės teise niekada nepriklausė. Be to, 2006-11-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 6-06 užfiksuota, kad protokolas pradėtas rašyti 10.00 val. baigtas rašyti 14.00 val. konstatuota, jog bendras durpių kiekis karavanuose turėtų būti 45 000 tonų. Per vykusius gaisrus yra sudegę apie 4 000 tonų, 1 000 tonų išvežta galimiems užsakovų bandymams, t.y jau iš šito akivaizdu, kad 5 059,9 tonų už 40 479,20 Lt negalėjo būti parduota, tai ir kiekio prasme pirkimo pardavimo sutartis yra suklastota, nes pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jo parduota virš 50 000 t durpių.

Tokie byloje surinkti įrodymai, kurie patvirtina R. V. siekį apgaule įgyti UAB „D“ pinigines lėšas, turtinę teisę. Taigi iš bylos įrodymų nustatyta, kad 50 059,9 tonų durpių R. V. nuosavybės teise nepriklausė ir R. V. neturėjo teisės jų parduoti, šiuos faktus R. V. nuslėpė. Durpės buvo saugomos valstybei bei V. S. priklausančiuose sklypuose ir jos priklausė valstybei bei V. S.. UAB „D“ to turto neturėjo galimybių pasiimti, šias aplinkybes R. V. taip pat nuslėpė bei 2013-05-03 sudarė sutartį dėl nuosavybės teise nepriklausančių durpių pirkimo – pardavimo, taip R. V. pardavęs jam nuosavybės teisę nepriklausantį svetimą turtą, kurio jis neturėjo teisės parduoti, apgaule savo naudai įgijo didelės – 400 479,20 Lt (115 986, 79 Eur) – vertės turtinę teisę į svetimą UAB „D“ turtą (pinigines lėšas), kurios dalį, įgyvendino. UAB „D“ pagal sutartį įsipareigojo sutarties pasirašymo dieną sumokėti R. V. avansą 150 000 Lt (43 443 Eur) ir 2013-05-03 jis (R. V.) iš M. L. apgaule, neteisėtai paėmė 86 000 Lt (24 907,32 Eur) Bendrovės piniginių lėšų, pagal UAB „D“ 2013-05-03 pinigų išmokėjimo kvitą Serija 40 (be Nr.), kuriame nurodyta, kad M. L. neva išmokėjo 150 000 Lt (43 377,67 Eur), dėl R. V. finansinės ir turtinės padėties nebuvo ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai. Suvokdamas, jog sąmoningai suklaidina UAB „D“, išankstine tyčia apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą –86 000 Lt (14 481 Eur), priklausančius UAB „D“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-11-08 R. V., panaudodamas apgaulę, pasirašė trišalį jo (R. V.) ir apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinančių K. Š. bei UAB „D“ direktoriaus M. L. skolos užskaitymo aktą, kuriuo 61 000 Lt (17 666,82 Eur), neva dėl UAB „D“ esančio jam (R. V.) įsiskolinimo už durpes, buvo sumažintas - jo įsiskolinimas K. Š. už 2008-08-26 suteiktą paskolą bei analogiško dydžio K. Š. įsiskolinimas UAB „D“ už pastarojo gautas, tačiau įmonės veikloje nepanaudotas pinigines lėšas, tuo pačiu Bendrovė neteko atitinkamos 61 000 Lt (17 666,82 Eur) vertės turtinės reikalavimo teisės, taip jis (R. V.) apgaule savo naudai panaikino 61 000 Lt (17 666,82 Eur) turtinę prievolę K. Š. bei K. Š. naudai – pastarojo 61 000 Lt (17 666,82 Eur) turtinę prievolę Bendrovei.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamojo R. V. padarytoje nusikalstamoje veikoje apgaulė, kaip BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymis, pasireiškė UAB „D“ suklaidinimu dėl R. V. nuosavybes teise durpių priklausymo ir jų faktiško turėjimo bei ketinimų įvykdyti jo susitarimus dėl durpių pelningo realizavimo. Kaltinamasis, pažadėjęs parduotas durpes pelningai realizuoti savo pažado neįvykdė, o apgaule gautus UAB „D“ pinigus faktiškai pasisavino.

Kaip minėta, sukčiavimo sudėtyje būtinasis šio nusikaltimo požymis yra apgaulės panaudojimas įgyjant svetimą turtą ir šiuo atveju apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perleisti turtą kaltininkui. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad UAB „D“ direktoriaus veiksmai, susiję su UAB ‚D“ priklausančio turto – piniginių lėšų perleidimu kaltinamajam, buvo nulemti R. V. melagingų nurodymų, jog durpės jam priklauso nuosavybės teise ir jomis galima laisvai disponuoti, bei pažadų pelningai durpes parduoti. Būtent šie R. V. pažadai, kurie nebuvo įgyvendinti, nulėmė UAB „D“ direktoriaus apsisprendimą kaltinamajam perduoti 86 000 Lt UAB „D“ piniginių lėšų.

Tokiu būdu byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis R. V., apgaule įgijo didelės – 400 479,20 Lt (115 986,79 Eur) vertės, svetimą, UAB „D", adresas (duomenys neskelbtini), priklausančią, turtinę teisę bei dalyje ją įgyvendinęs - apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės - 86 000 Lt (24 907,32 Eur) vertės svetimą turtą bei apgaule savo ir kito asmens naudai panaikino didelės 61 000 Lt (17 666,82 Eur) vertės turtinę prievolę, Bendrovei padarė 115 986, 79 Eur (400 479,2 Lt) turtinę žalą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

Dėl K. Š. nusikalstamos veikos pagal BK 24 straipsnio 6 dalyje 184 straipsnio 2 dalyje, R. V. nusikalstamos veikos pagal BK 184 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamasis K. Š. kaltės nepripažino ir parodė, jog sudarė su UAB „D“ konsultacinių paslaugų sutartis ir teikė konsultacijas durpių gavybos srityje, pinigus deklaravo, sumokėjo mokesčius, vėliau darė verslo planus, kad vykdyti veiklą, todėl bendrovės turto neiššvaistė. Kaltinamasis R. V. kaltės nepripažino ir parodė, jog bendrovės turto neiššvaistė, su K. Š. buvo sudarytos konsultacinių paslaugų sutartys, kad vystyti bendrovės veiklą. Tačiau šiuos parodymus paneigia byloje ištirti įrodymai. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad K. Š. sudarė su UAB „D“ konsultacinių paslaugų sutartis Nr.KON2013-1 ir KON2013-2. Pagal 2013-04-04 Konsultacinių paslaugų teikimo sutartį Nr. KON2013-1 K. Š. prisiėmė įsipareigojimus – rengti ir teikti pasiūlymus dėl Bendrovės vykdomo verslo. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad UAB „D“ turėjo verslo planą, už kurį sumokėjo 12 000 Lt, ir pagal jį vykdė veiklą. K. Š. nurodė, jog ieškojo naujų pirkėjų. K. Š. nurodytas pirkėjas apklaustas liudytoju A. A. parodė, kad UAB „B. S.“, kurios direktorius jis buvo, verslo santykius su UAB „D“ užmezgė dar 2012 m., jau buvo ir iki 2013-04-04. O K. Š. teiginius, kad nuo 2013-04-04 neva tai buvo reikalinga K. Š. paslaugos durpynų priežiūros, parengimo eksploatavimui, bei jų eksploatavimą, įskaitant durpių rinkimą bei realizavimą, bei kitų projektų, susijusių su tolesniu durpių apdirbimu, paneigia pačių kaltinamųjų bei liudytojų parodymai, kad tokią veiklą UAB „D“ vykdė jau ir 2012 m.. Tai patvirtina ir pačio K. Š. su M. L. pasirašyti 3 priėmimo perdavimo aktai.

Nr. 1 - Kelio remonto darbai: 1) Pakelės valymas augmenijos smulkintuvu MidiforstDt, 12 ha, kaina 2000 Lt/ha, suma 24000 Lt, 2) Statybinių atliekų apkrovimas, vežimas ir paskleidimas ant kelio, 2400 kub. m., kaina 4,7 Lt/kub. m., suma 11280 Lt, viso 35280 Lt, PVM 7408,80 Lt, bendra suma 42 688,80 Lt.;

Nr. 2 - Drenavimo sistemos remontas: 1) Apvadinio kanalo gilinimas 3500 m., 12 Lt/m, suma 42000 Lt, 2) Surenkamojo kanalo gilinimas 2010 m, 11 Lt/m, suma 22110 Lt; 3) Barelinių kanalų gilinimas 20000 m, 2,3 Lt/m, suma 46000 Lt/m 4) Drenažo vamzdžių klojimas 360 m,35Lt/m, suma 12600 Lt, viso suma 122 710 Lt, PVM 25769,10 Lt, bendra suma 148 479,10 Lt;

Nr. 3 - Durpyno laukų paruošimo darbai: 1) Smulkiosios augmenijos išvežimas iš durpyno 5100 erdm, 12 Lt/erdm, suma 61200 Lt; 2) Kelmų rovimas (II, III, VII laukai) 59 ha, 1500 Lt/ha, suma 88500 Lt; 3) Kelmų vežimas 51 ha, 51 Lt/ha, suma 40800 Lt; 4) Smulkiųjų šakų rinkimas šakų surinkėju KPK3, 40 ha, 150 Lt/ha, suma 6000 Lt; 5) Laukų paviršiaus profiliavimas sraigtiniu paviršiaus lygintuvu RT, 40 ha, 500 Lt/ha, suma 20000 Lt; 6) I lauko valymas augmenijos smulkintuvu Midiforst Dt, 12 ha, 1200 Lt/ha, suma 14400 Lt; suma iš viso 230 900 Lt, PVM 48489 Lt, bendra suma 279 389 Lt.

Bendra atliktų darbų suma pagal minėtus tris darbų atlikimo aktus 470556,90 Lt (42688,80+148479,10+279389). taip pat ir KŠ bei ML pasirašyta 2012-12-10 PVM sąskaitos faktūros serija AGD Nr. 003 UAB "D“ pagal minėtus atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-10 išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija AGD Nr. 003, kurioje nurodė paslaugos pavadinimą - durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos 09-12 mėn., kiekis 4, kaina 97222,50 Lt, suma 388 890 Lt, PVM 81666,90 Lt, bendra suma 470556,90 Lt. Daugiau nei akivaizdu, jog 2013-04-04 konsultacinių paslaugų sutartis nebuvo reikalinga, nes joje numatytus darbus UAB „D“ darbuotojai vykdė jau 2012 m. ir kaip matyti iš UAB „D“ finansinės atskaitomybės jokios pridėtinės vertės įmonei nesukūrė.

Konsultacinių paslaugų teikimo sutartimi 3013-12-16 Nr. KON2013-2 K. Š. įsipareigojo parengti verslo planus dėl (duomenys neskelbtini) durpynų parengimo, priežiūros bei jų eksploatavimo. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „D“ turėjo verslo planą reikalingą verslo vystymui ir plėtrai, už kurio sudarymą ir pateikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. 302475479) sumokėjo iš viso 12 100 Lt. Pagal sutarties 5.1 p. K. Š. įsipareigojo parengti Swedbank ir Citadele banko reikalavimus atitinkančius verslo planus. Tačiau iš Swedbank 2022-04-13 rašto Nr. SR-TS-22-827 matyti, kad Swedbank, AB banko vidinėse tvarkose, galiojusiose 2013-2014 metų laikotarpiu, verslo klientams (juridiniams asmenims), besikreipiantiems į banką dėl finansavimo, įpareigojančių specialių reikalavimų dėl jų verslo planų privalomo pateikimo ar verslo planų privalomų formų nebuvo nustatyta. t. y. Swedbank net nereikėjo verslo planų. Verslo klientų pateiktos paraiškos 2013-2014 metų atitinkamais laikotarpiais buvo vertinamos vadovaujantis banko vidinėmis „Verslo klientų kreditavimo proceso taisyklėmis“ (galiojo viso nurodyto laikotarpio metu) ir „SSE klientų aptarnavimo nuotoliniu būdu proceso aprašymu“ (pastarasis galioja nuo 2014-06-25). Šio rašto prieduose teikiama minėtų banko vidinių tvarkų redakcijų, galiojusių nurodytu laikotarpiu, kopijas elektroniniu formatu. Nurodytuoju laikotarpiu 2013-2014 metais banko darbuotojai gavo du dokumentus, kuriuose teigiama, kad jie parengti įmonės, pavadinimu „D“. Pažymėtina, kad banko vidinėse sistemose nėra informacijos, kad „D“ (į. k. 302544612) būtų šiuo metu ar būtų buvę praeityje banko Swedbank, AB klientai. Taip pat bankas nėra ir nebuvo pradėjęs formalaus verslo finansavimo svarstymo proceso pagal šio rašto punkte Nr. 3 paminėtas vidines tvarkas su įmone tokiu pavadinimu. Swedbank 2021-02-11 rašte Nr. SR-TS-21-158 nurodoma, kad banke nėra išlikę duomenų apie 2013-12-01 iki 2014-12-31 UAB „D“ pateiktus prašymus dėl kredito suteikimo ar laidavimo už suteikiamą kreditą, skirtą įsigyti (duomenys neskelbtini), suteikimo. Bankas nesaugo duomenų apie juridiniam asmeniui suteiktą bendro pobūdžio konsultaciją paskolos verslui suteikimo klausimais. (b.t. 15, b.l. 187). AS „Citadele Banka“ Lietuvos filialo 2021-02-10 rašte Nr. R3-4/257E nurodoma, kad laikotarpyje nuo 2013-12-01 iki 2014-12-31 UAB „D“ dėl paskolos ar kredito suteikimo į banką nesikreipė. (b.t. 15, b.l. 189) Iš K. Š. pateiktų UAB „D“ verslo planų matyti, kad vienu atveju kokios bendrovės veiklos planas pateikiamas nenurodyta, įrašytas "UAB "XXX", t.y ne UAB „D“, bet naujos bendrovės „XXX“. UAB „D“ negalėjo būti naujos bendrovės steigėja, nes neturėjo tam lėšų. Kitu atveju yra užfiksuoti duomenys apie dviejų sklypų, priklausančių fiziniam asmeniui, ir vieno, priklausančio bankrutuojančiai UAB, pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini) ir naujo akcininko, kuris įvardintas “KŠ“, atėjimą į šią bendrovę. Kaip pats K. Š. nurodė, paprastai „KŠ“ jis turi savo sutrumpinimą „K. Š.“. Daugiau nei akivaizdu, jog K. Š. kurti verslo planai buvo naudingi pačiam K. Š., ir kokiai tai naujai UAB „XXX“, o ne UAB „D“, iš kurios lėšų buvo kompensuoti tie verslo planai. Liudytojas T. P., parodė, kad 2013 metais, jis dirbo UAB "Arko AG", buvo šios įmonės direktorius. Ši įmonė priklausė Haner įmonių grupei. Liudytojas parodė, kad įvertinus visas aplinkybes jų įmonė R. V. pasiūlymo atsisakė, mano, kad buvo norima apgauti jų įmonę. Liudytojas A. A. parodė, kad buvo tik kalbos, kad jokių verslo planų nebuvo. Š. P., UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) direktorius, parodė, jo jokių susitarimų, net žodinių, nebuvo. Vyko tik bendri pokalbiai apie kažkokius verslo variantus, bet tai nebuvo jokie susitarimai, įsipareigojimai, ar ketinimai vystyti bendrą verslą. Apie jokių įmonių pirkimą kalbos nebuvo, kalbėjo tik apie durpyno - žemės sklypo - pirkimą. Liudytojas M. S., dirbantis Swedbank, parodė, kad Swedbankas privalomai nereikalauja verslo planų, turi paraišką. Jeigu klientas atneša verslo planą, jį analizuoja, jeigu neatneša – neprašo. Šį K. Š. parengtą dokumentą jis pamatė realiai tik tada, kada jį rodė tyrėja. Su klientais to dokumento neaptarinėjo, buvo tiesiog pokalbis. Verslo planas paprastai rašomas pradedančiam verslui (kaip šiuo atveju sudarytas UAB (duomenys neskelbtini)“), kada nėra veiklos istorijos ir bankininkas, pažiūrėdamas tris metus atgal, negali susigaudyti kas iš kur ateis. Tada ta dokumento forma turi kažkokią vertę bankui, kaip kreditoriui. M. S. patvirtino, kad UAB „XXX“ kontekstas toksai, kad tai yra visiškai naujos įmonės steigimas. Gavus tokią santrauką, t. y. ką paruošė K. Š., nebūtų galimybės jos finansuoti. Durpyno eksploatavimas, kaip jie supranta, yra kvalifikacijos ir kapitalo reikalaujantis verslas. Tame susitikime jis suprato, kad viena iš pagrindinių nesėkmių yra tai, kad žmonės atėjo oportunistiškai žiūrėdami ką jie tame durpyne nuveiks ir dėl to jiems nepasisekė. Jo subjektyvia nuomone, kiek to konteksto prisimena momentiškai, vartydamas, tai Swedbank tokiu projektu nesusidomėtų. Mano, jų pagrindiniai konkurentai didesni bankai irgi nesusidomėtų. Pateikti dokumentai nėra pakankami, kad iš banko gauti pasiūlymą, tuo labiau – paskolą. Patvirtina savo duotą išvadą. Su Swedbank jokios procedūros nebuvo pradėtos ir iš Swedbank jokios paskolos negauta, o į Citadele banką net nebuvo kreiptasi, jokios ekonominės finansinės naudos ne tik negauta, bet net ir nebuvo galima gauti. Dėl kreditorinių reikalavimų perleidimo K. Š. parodė, kad dalis pinigų buvo pervedama jam, kad jis atsiskaitytų už UAB „AG“ įsipareigojimais. Peržiūrėjus jo sąskaitos išlaidas, tai dalis tų pinigų iš tiesų buvo panaudota bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jis tuo metu buvo direktorius, tai buvo tiesiog apiforminta kaip jo paskola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Teismo patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas buvo apie 90 000 litų. K. Š. parodė, kad tuo metu jis asmeniškai tokių pinigų neturėjo, ir skolintis tokią sumą, ir imti ant savęs paskolą ir investuoti į įmonę, kuri iš principo nieko neturėjo, kurios vardu buvo sklypai už penkis milijonus, už kuriuos nebuvo atsiskaityta, tuo metu jis su žmona turėjo du mažamečius vaikus, trečio susilaukė tik vėliau, turėjo spręsti būsto problemą, nes netilpo esamame bute, tai tuo metu jam lįsti į skolą ir investuoti 90 000 būtų buvę nelogiška. Juolab, kad paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra garantavęs už R. V. paskolas bankui. Automatiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tampa visiškas nulis ir į jį investuoti logiška nebuvo. Taigi K. Š. pripažįsta, kad „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuoja ir atsiimti skolą jokių galimybių. Žinojo, bei suprato, tačiau sudarė sutartį, nes neva pinigai pačios UAB „D“. Iš 2021-04-19 R. V. apklausos matyti, kad nurodė, jog Bendrovei nauda iš šio susitarimo, jo manymu, buvo ta, kad tai buvo investicija į K. Š., kuris buvo naudingas bendrovei. Taip pat nori atkreipti dėmesį, kad už įsigyjamą kreditorinį įsipareigojimą buvo sumokėta apie 10 000 Lt mažiau, nei įsigyjamas kreditorinis reikalavimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi jis nedalyvavo sprendimo priėmime, o tik pasirašė jau suderintus su direktoriumi dokumentus kaip įgaliotas asmuo, tai jam nėra žinoma, ar buvo vertinamos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybės patenkinti šį finansinį reikalavimą. R. V. teisme parodė, kad nelabai atsimena aplinkybes dėl 2013-08-22 d. sudarytos Kreditorinio įsipareigojimo skolos perleidimo sutarties dėl K. Š. kreditorinio reikalavimo įgijimo UAB „D“ naudai. Nelabai atsimena tos sutarties, tik ją parodžius, mato, kad pardavė reikalavimą 10 000 pigiau. Nelabai supranta, kokius prisiėmė įsipareigojimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga K. Š.. Dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusi, o tuo metu ji buvo tik bankrutuojanti. Dėl prisiimtų įsipareigojimų, 81 944, 97 sumai, naudinga tik tiek, kad pigiau nupirko kreditorinį, o tų detalių neatsimena, negali paaiškinti kodėl tai buvo naudinga. Po 2013-08-22 d. sutarties tokia suma sumažino K. Š. įsiskolinimą bendrovei, Matyt nauda buvo UAB, kuriai jis atstovavo, tik dabar negali atsiminti kokia. Negali prisiminti, ar kreipėsi į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorių, į teismą, dėl kreditoriaus pakeitimo. Neatsimena pačios esmės kaip buvo, negali paaiškinti, kodėl galutiniame išregistruotos bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąraše nėra jo atstovaujamos UAB „D“, o yra kreditorius K. Š.. Galbūt nebuvo perskaičiuoti kreditoriniai reikalavimai. Tuo R. V. paneigia, kad tai buvo UAB „D“ pinigai, nes nurodo, jog tai buvo investicija į K. Š.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. Š. 2013-03-18 Kreditoriniu reikalavimu BUAB "(duomenys neskelbtini)" bankroto byloje pateikė 91 049,97 Lt finansinį reikalavimą. Šį reikalavimo grindė savo kaip fizinio asmens 2011-12-01 paskolos sutartimi Nr. Pask20111201-1, pagal kurią jis įsipareigojo UAB "(duomenys neskelbtini)" (toliau - ir Bendrovė) suteikti iki 150 000 Lt paskolą (1 p.), o UAB "(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo ją grąžinti iki 2013-03-01 (3 p.) ir mokėti 2 proc. metinių palūkanų (5 p.) K. Š. 2013-03-18 Kreditoriniu reikalavimu BUAB "(duomenys neskelbtini)" bankroto byloje pateikė 91 049,97 Lt finansinį reikalavimą. Šį reikalavimo grindė 2011-12-01 paskolos sutartimi Nr. Pask20111201-1, pagal kurią jis įsipareigojo UAB "(duomenys neskelbtini)" (toliau - ir Bendrovė) suteikti iki 150 000 Lt paskolą (1 p.), o UAB "(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo ją grąžinti iki 2013-03-01 (3 p.) ir mokėti 2 proc. metinių palūkanų (5 p.). Be to, pridėta ir 19 vnt. UAB "(duomenys neskelbtini)" atskaitingo asmens K. Š. avanso apyskaitų už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2013-02-28. Pažymėtina, kas dalis avansų apyskaitų (iš viso 5 367,46 Lt sumai) yra už laikotarpį iki paskolos sutarties pasirašymo (2011-12-01) bei dalis avanso apyskaitų (iš viso 7 489,75 Lt sumai), bei vienas kasos pajamų orderis (2012-12-03 AGR Nr.0013, 14 511,06 sumai) jau po bankroto bylos Bendrovei iškėlimo (2012-11-22). 2021-04-30/ 2021-06-30 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti UAB "(duomenys neskelbtini)" apskaitos ir kiti dokumentai 2021-04-26 paimti iš Vilniaus m. sav. administracijos Archyvo skyriaus; K. Š. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB SEB banke. Apžiūros metu, pateikė išvadą, kad įvertinus abiejų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „D“ apskaitos 2011-08-01 – 2013-02-28 laikotarpio duomenis nustatyta, kad K. Š. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteikta paskola yra nesusijusi su UAB "D" piniginėmis lėšomis ar kitu turtu. Kadangi 2011-08-01 – 2013-02-28 laikotarpio tarp šių abiejų įmonių dokumentai ar kt. duomenys, kuriais tai būtų įforminta ir pagrįsta nepateikti. Apžiūros protokole nurodyta, kad „K. Š. 2013-03-18 Kreditoriniu reikalavimu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje pateikė 91 049,97 Lt (26 369,89 Eur) finansinį reikalavimą“.

K. Š. parodymus, kad jis UAB „AG“ skolino neva tai UAB „D“ pinigines lėšas, iš esmės paneigia 2012-06-27 paskolos sutartis pagal kurią UAB „D“ paskolino 40 000 Lt UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“. Šios paskolos duomenys įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir į UAB „D“ buhalterinę apskaitą, o bankroto byloje UAB „D“ pareiškė kreditorinį reikalavimą, nes ne visa paskola buvo grąžinta, o bankroto bylą nagrinėjantis teismas UAB „D“ įtraukė į kreditorių sąrašą. Taigi reali UAB „D“ paskola, tvarkingai ir tinkamai įforminta bei apskaityta, o tai paneigia kokius tai kitus paskolinius santykius tarp bendrovių. Tuo labiau, kad absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių K. Š. parodymus paprasčiausiai nėra. Pažymėtina, kad apžiūros metu įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų duomenis nustatyta, kad pati bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2012-02-27 – 2012-06-28 laikotarpiu grąžino K. Š. pinigines lėšas (paskolą), nes bendrovės įsiskolinimas K. Š. 2012-06-28 d. – tik 13624,07 Lt (5 priedas). Taip pat, pagal UAB „D“ piniginių lėšų judėjimą nustatyta, kad pirmą kartą iš šios bendrovės „D“ banko sąskaitos į K. Š. asmeninę sąskaitą Nr. LT11 <...> 2508 buvo pervestos piniginės lėšos 2340 Lt tik 2012-07-30 d. ( Specialisto išvada 2020-01-28 Nr. 04/10-2-6-907 dėl UAB „D“ ūkinės finansinės veiklos, 33 lapas, 3 lentelė), todėl šiuo 2011-08-11 – 2012-07-29 laikotarpiu suteikti paskolos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš gautų UAB „D“ lėšų K. Š. negalėjo. Vertinant paties K. Š. 2011-08-01 – 2013-02-28 laikotarpio asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šioje banko sąskaitoje piniginių lėšų judėjimą, tai nustatyta, kad 2012-07-30 – 2013-02-15 laikotarpiu iš UAB „D“ pervestomis lėšomis į K. Š. asmeninę sąskaitą Nr. LT11<...>2508, daugiausia šiomis lėšomis galėjo būti apmokėta (panaudota) tik 11 743,09 Lt (3401,03 Eur) už bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirktas prekes ir paslaugas pagal avanso apyskaitas (8318,71 Lt iš sąskaitos LT11<...>2508 ir 3424,38 Lt iš kitos K. Š. sąskaitos Nr. LT33<...>2305, į kurią šios lėšos buvo pervestos) (4 ir 6 priedai). Pagal 2013-10-08 Skolos užskaitymo aktą, K. Š. skola įmonei UAB „D“ buvo sumažinta 81 944,97 Lt (23 732,90 Eur). Tačiau 2018-10-05 Vilniaus apygardos teismo sprendimu (12 priedas) nurodyta, kad K. Š. liko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąraše su tos sumos įrašytu 91 049,97 Lt (26 369,89 Eur) reikalavimu, nors 2013-08-22 Kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi nurodyta, kad ši skola buvo perleista UAB „D“. Tai parodo, kad 2013-08-22 kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartis yra fiktyvi ir buvo skirta tik sumažinti K. Š. turtinius įsipareigojimus UAB „AD“, nes net nesikreipta dėl kreditoriaus pakeitimo. 2020-01-28 specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-6-907 dėl UAB "D" ūkinės finansinės veiklos konstatuota, jog UAB „D“ pagal 2013-10-08 skolos užskaitymo aktą už 81 944,97 Lt (23 732,90 Eur) ūkinėmis operacijomis su K. Š. bei dėl konsultacinių paslaugų teikimo sutarčių bei dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo patyrė nuostolį.

Nuostolingų, ekonomiškai nepagrįstų, nesukuriančios bendrovei jokios pridėtinės vertės sutarčių sudarymas LAT praktikoje vienareikšmiškai traktuojama kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio atitinkamose dalyse padarymas. (Kasacinės nutartys iš esmės analogiškose situacijose baudžiamosios bylose Nr. 2K-168-594/2023, 2K-220-511/2023).

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad pagal kaltinamojo R. V., kaip UAB „D“ direktoriaus pavaduotojo bei veikiančio pagal įgaliojimą, išduotą jam direktoriaus vardu sudaryti sutartis, sudarytos sutartys su K. Š., numatytos konsultavimo paslaugos ne tik nebuvo efektyvios, bet buvo apskritai nesukuriančios bendrovei jokios pridėtinės vertės. Dėl to darytina išvada, kad pagal sutartį UAB „D“ gauta nauda buvo visiškai neproporcinga už jas sumokėtai pinigų sumai. Svarbu ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog UAB „D“ direktoriaus pavaduotojas R. V. būtų ėmęsis veiksmų UAB „D“ turtiniams interesams apsaugoti, kai K. Š. netinkamai vykdė, ar iš vis nevykdė, savo pareigas pagal sutartis. Dėl to darytina pagrįsta išvada, kad, esant tokioms aplinkybėms, UAB „D“ pinigai buvo neatlygintinai ir neteisėtai prarado turtinę teisę, t. y. turtinė teisė buvo iššvaistyta.

Kaltinamųjų tarpusavio susitarimą ir tyčią iššvaistyti UAB „D“ turtą rodo tai, kaip veiksmai buvo suderinti, ir jų tarpusavio ryšys, t. y. K. Š., kaip bendrovės skolininko veiksmai, dėl kurių R. V., kaip bendrovės, kuri pervedė pinigus K. Š., vadovas, žinodamas, kad kaip skolos gražinimas užskaitytų pinigų vertę atitinkančios konsultavimo paslaugos UAB „D“ nebus suteiktos, pasirašė sutartis dėl tokių paslaugų įgijimo iš K. Š. ir pasirūpino, kad atitinkama 40 000 Lt suma būtų sumažinti K. Š. įsiskolinimai, o K. Š., žinodamas, kad UAB „D“ nesuteiks už užskaitos būdu kaip skolos gražinimą pinigų sumą atitinkančių konsultavimo paslaugų UAB „D“, pasirašė sutartis ir išrašė sąskaitas faktūras dėl pridėtinės vertės nekuriančios konsultavimo paslaugų. Tokiu būdu bendrovė neteko atitinkamos 40 000 Lt dydžio turtinės reikalavimo teisės K. Š. atžvilgiu.

Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad R. V., būdamas UAB „D“ direktoriaus pavaduotoju, atsakingu už efektyvų jos finansinių išteklių naudojimą ir tinkamą jam priskirtų funkcijų atlikimą bei pareigų vykdymą, realiai nesvarstydamas galimybės nesudaryti konsultavimo bei kreditorinio įsipareigojimo skolos perleidimo sutarčių, ar jas nutraukti dėl K. Š. netinkamo jų vykdymo, žinodamas, kad UAB „D“ perkamos konsultavimo sutartys bei kreditorinių įsipareigojimų skolos perleidimo sutartys nebus naudingos įmonei, nebus panaudotos pagal paskirtį, ir įmonei yra visiškai nereikalingos, kad įmonė, toliau įgyvendindama tą patį funkcionalumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą, už kurį jau sumokėta, toliau tyčia tęsė išimtinai K. Š. naudingą bendradarbiavimą, siekdamas būtent K. Š., o ne UAB „D“ apsaugoti nuo didelių įsipareigojimų įvykdymo. Tokiais savo veiksmais R. V. nebuvo lojalus UAB „D“, elgėsi nesąžiningai ir neprotingai. Šiuo atveju civilinių teisinių santykių ribos buvo peržengtos ir R. V. bei K. Š. veiksmų negalima pateisinti proporcinga ūkine rizika, šiais veiksmais jie pažeidė Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. reikalavimus (Juridinio asmens valdymo organo narys, juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai) taip pat Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais) ir kt. Tokie veiksmai įvertintini kaip didelės vertės turtinės teisės iššvaistymas, piktnaudžiaujant suteiktais įgaliojimais (2024 m. vasario 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-628/2024). Taip pat byloje yra nustatyta, kad K. Š. padėjo daryti nusikalstamą veiką teikdamas priemones, reikalingas įrašyti į dokumentus bei pasirašydamas juose, taip pat pridengdamas kitą bendrininką, sukuriant fiktyvų teisinį pagrindą dokumentais patvirtinti nepagrįstas ir neteisėtas ūkines operacijas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas nusikalstamai veikai padaryti ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą.

Būtent nustatyti K. Š. veiksmai, kai jis teikė R. V. priemones, reikalingas padėti iššvaistyti užimamų pareigų, bei 2013-02-01 išduoto įgaliojimo pagrindu jam patikėtą didelės vertės – 35 317,70 Eur (121 944,95 Lt) svetimą, UAB „D“ priklausančią, turtinę teisę bei pridengė kitą bendrininką, laikytini tokiais, kurie sudarė sąlygas kitiems bendrininkams iššvaistyti turtą, todėl pripažintini padėjimu daryti BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Tai, kad K. Š. UAB „D“ turtas nebuvo patikėtas ir nebuvo jo žinioje, savaime nešalina R. V. atsakomybės už padėjimą iššvaistyti turtą. Kaip minėta, specialaus subjekto (t. y. asmens, kuriam turtas yra patikėtas ar buvo jo žinioje) požymius turi turėti tik turto iššvaistymo vykdytojas; jei turto iššvaistymas yra padaromas kelių asmenų bendromis pastangomis (bendrininkaujant), iš kurių ne visiems turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jų žinioje, tokių asmenų veika kvalifikuojama taikant BK 24 straipsnio atitinkamas dalis, šiuo atveju 6 dalį ir BK 184 straipsnį. Baudžiamoji byla Nr. 2K-123-895/2017.

Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatyta K. Š., kaip padėjėjo iššvaistyti svetimą didelės vertės turtinę teisę, kaltės forma, jos rūšis ir turinys. Kaip to reikalaujama kasacinio teismo praktikoje, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai atskleisti vertinant ne tik paties K. Š. parodymus, bet ir tiriant bei vertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius – jo atliktų veiksmų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo atlikti, jo santykius su kitu nusikalstamos veikos dalyviu. Galima pagrįstai konstatuoti, kad K. Š. buvo pakankamai aktyvus nusikalstamos veikos dalyvis ir savo veiksmais sudarė sąlygas R. V. iššvaistyti didelės vertės UAB „D“ turtinę teisę. Būdamas suaugęs pakaltinamas asmuo, turintis pakankamos gyvenimiškos, darbinės bei verslo patirties, organizuodamas dokumentų, su išskirtinai jam pačiam naudingomis sąlygomis, su juose įrašytais melagingais duomenimis surašymą, pasirašymą ir pateikimą kitam nusikalstamos veikos dalyviui, K. Š. pagrindiniais bruožais suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir tokiu būdu prisidėjo prie daromos nusikalstamos veikos.

Tokiu būdu byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. V. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtinę teisę, eidamas UAB „D „ direktoriaus pavaduotojo pareigas laikotarpiu nuo 2013-04-04 iki 2014-04-16 veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą tikslą, bendrininkaudamas su padėjėju K. Š. iššvaistė didelės vertės 35 317,70 Eur (121 944,95 Lt) svetimą UAB „D“ priklausančią turtinę teisę ir tuo padarė 35 317,70 Eur turtinę žalą ir padarė nusikalstamą veiką pagal BK 184 straipsnio 2 dalį

Taip pat byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis K. Š. padėjo iššvaistyti didelės vertės svetimą turtinę teisę bendrininkaudamas su kaltinamuoju R. V. UAB „D direktoriaus pavaduotoju laikotarpiu nuo 2013-04-04 iki 2014-04-16 padėjo R. V. K. Š. naudai iššvaistyti užimamų pareigų bei 2013-02-01 išduoto įgaliojimo pagrindu patikėtą didelės vertės -35 317,70 Eur (121 944,95 Lt) svetimą, UAB „D“ priklausančią turtinę teisę, tuo Bendrovei padarė 35 317,70 Eur turtinę žalą ir padarė nusikalstamą veiką pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 184 straipsnio 2 dalį.

2023-06-01 įsigaliojo baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimai, kurie tiesiogiai liečia kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų dispozicijos ir sankcijos taikymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi, kadangi minėtas įstatymas, švelnina kaltinamiesiems kvalifikuotas nusikalstamas veikas, sankcijoje yra numatyta alternatyvi bausmė -bauda, ir tokiu būdu švelnina jų padėtį, todėl:

M. L. veika, kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (2023-04-27 d. įstatymo redakcija); M. L. veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 d. įstatymo redakcija); M. L. veika, kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 d. įstatymo redakcija);

R. V. veika, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (2023-04-27 d. įstatymo redakcija); R. V. veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023-04-27 d. įstatymo redakcija); R. V. veika, kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, (2007-06-28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 d. įstatymo redakcija);

K. Š. veika, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 d. įstatymo redakcija); K. Š. veika, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 d. įstatymo redakcija).

Valstybės įmonė Turto bankas byloje pateikė civilinį ieškinį 141 553,35 Eur dėl turtinės

žalos atlyginimo (29 t.,b.l.94-95,134-137). Ieškinyje nurodoma, kad VĮ Turto bankas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra perėmęs mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo-priėmimo 2016 m. gruodžio 9 d. akto Nr. (23.26-08)343-200/E1-19 pagrindu BUAB „D“ 141 553,35 Eur mokestinę nepriemoką ir šis reikalavimas buvo patvirtintas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-593-511/2016. Bankroto procese VĮ Turto banko kreditorinis reikalavimas nebuvo tenkintas. Atsakovų M. L., R. V. ir K. Š. neteisėtais veiksmais VĮ Turto bankui padaryta 141 553,35 Eur žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai kaip bendrininkų. Civilinio ieškovo nuomone atsakovų (kaltinamųjų) veiksmuose yra bendrininkavimo požymiai.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos byloje pareiškė civilinį ieškinį 381 280,88 Eur turtinei žalai atlyginti ( 29 t.b.l.174-176). Civilinis ieškovas nurodė, jog NMA pagal 2011 m. gegužės 27 d. paramos sutartį Nr. 3VK-KP-10-2-003762-PR001 projekto „UAB „D“ durpių gavybos verslo plėtra“ išmokėjo 381 280,88 Eur paramos sumą. Kadangi byloje yra duomenų, jog M. L., R. V. ir K. Š. bendrai veikdami tyčia iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, padarė UAB „D“ didelę žalą, todėl ši suma priteistina iš visų kaltinamųjų solidariai.

Civilinių ieškovų VĮ Turto bankas ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos ieškiniai tenkintini iš dalies. Byloje nustatyta, jog kaltinamųjų M. L. ir K. Š. nusikalstamais veiksmais dėl PVM vengimo yra padaryta žala 24 526,40 Eur. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms iš kaltinamųjų M. L. ir K. Š. priteistina solidariai 24 526,40 Eur civilinio ieškovo VĮ Turto bankas naudai. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis R. V. padėjo M. L. iššvaistyti 63 716,40 Eur iš NMA sumokėtos paramos. Esant minėtoms aplinkybėms iš kaltinamųjų R. V. ir M. L. solidariai priteistina 63 716,40 Eur. Byloje nustatyta, jo R. V. apgaule įgijo svetimą 24 907,32 Eur turtą bei savo ir kito asmens naudai panaikino didelės vertės 17 666,82 Eur vertės turtinę prievolę iš lėšų gautų iš NMA kaip parama bendrovei. Esant tokioms aplinkybėms iš R. V. priteistina 24 907,32 Eur bei 17 666,82 Eur iš viso 42 574,14 Eur. Byloje nustatyta, jog K. Š. padėjo R. V. iššvaistyti 35 317,70 Eur paramos lėšų, todėl iš R. V. ir K. Š. solidariai priteistina 35 317,70 Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos naudai turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Daiktai, proceso išlaidos, dėl laikinojo nuosavybės teisės į turtą apribojimo

2017-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų priėmimo perdavimo aktu (gavimo reg. Nr. 0-14536, b.t. 3, b. l. 76) pateikti dokumentai (byla Nr. 1 – 496 lapų, byla Nr. 2 – 766 lapų, byla Nr. 3 – 354 lapų, byla Nr. 4 – 295 lapų, viso 4 bylos, 1911 lapų) ir kompiuterinė laikmena (CD-R). (Pažyma Nr. 5 b.t. 3, b. l. 77), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 3 punktu gražintini Panevėžio apskrities archyvui.

2018-02-06 kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose Pramonės g. 3, Panevėžyje rastas ir paimtas kompiuteris (duomenys neskelbtini), FCC ID:(DUOMENYS NESKELBTINI). (Pažyma Nr. 7 b.t. 8, b. l. 79), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu gražintinas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2018-02-20 (duomenys neskelbtini), UAB (UAB „D“ bankroto administratorius) LR BPK 97 str. tvarka pateikti dokumentai (vienas segtuvas, 219 lapų). (Pažyma Nr. 8 b.t. 9, b. l. 5), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 3 punktu perduotini saugoti Panevėžio apskrities archyvui.

2021-04-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriaus LR BPK 97 str. tvarka pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (trys bylos: Segtuvas Nr. 1 – 321 lapas, Segtuvas Nr. 2 – 361 lapas, Segtuvas Nr. 3 – 248). (Pažyma Nr. 9 b.t. 9, b. l. 192) vadovaujantis BPK 94 straipsnio 3 punktu perduotini saugoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvo skyriui.

2019-07-25 Panevėžio apskrities VMI LR BPK 97 str. tvarka pateikti UAB „D“ dokumentai (šeši segtuvai: Segtuvas Nr. 1-136 lapų, Segtuvas Nr. 2-153 lapų su 1 kompiuterine laikmena, Segtuvas Nr. 3-136 lapų, Segtuvas Nr. 4-32 lapų, Segtuvas Nr. 5-196 lapų, Segtuvas Nr. 6-36 lapų). (Pažyma Nr. 16 b.t. 27, b. l. 68), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 3 punktu gražintini Panevėžio apskrities VMI.

2021-10-19 R. V. LR BPK 98 str. tvarka pateikti dokumentai: 1994-02-17 prekių gabenimo važtaraštis Nr. 626383 - 1 lapas, 1994-02-17 kasos pajamų orderio kvitas serija 23M, Nr. 087665 - 1 lapas, 2006-11-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 6-06 - 2 lapai, 2012-10-20 Krovinio važtaraštis AGR Nr. 007 - 1 lapas ir 2006-08-06 fotofiksacija - 1 lapas. (Pažyma Nr. 18 b.t. 30, b. l. 103), paliktini prie bylos.

1. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016-07-26 raštu BRK-4069 (gavimo reg. Nr. 0-14017, b.t. 2, b. l. 58) pateikta viena kompiuterinė laikmena (CD-R).

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-07-20 raštu Nr. 17-188 (gavimo reg. Nr. 0-12866, b.t. 3, b. l. 44) pateiktos dvi kompiuterinės laikmenos (CD-R).

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-09-05 raštu Nr. 17-205 (gavimo reg. Nr. 0-15065, b.t. 3, b. l. 46-49) pateikta kompiuterinė laikmena (CD-R).

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-10-05 raštu Nr. 17-218 (gavimo reg. Nr. 0-17235, b.t. 3, b. l. 51-52) pateikta kompiuterinė laikmena (CD-R).

5. 2021-10-22 liudytojo A. P. apklausos protokolo (b.t. 6, b. l. 30-32) pagarsinimo vaizdo įrašas kompiuterinėje laikmenoje (DVD-R).

6. 2018-06-18 Danske Bank A/S Lietuvos filialo raštu Nr. dnk1803036 (gavimo reg. Nr. 0-10766, b.t. 15, b. l. 11-12) pateikta kompiuterinė laikmena (CD-R).

7. 2019-11-26 AB SEB bankas raštu Nr. SEBLT/19/CR11580 (gavimo reg. Nr. 0-21443, b.t. 15, b. l. 107) pateikta kompiuterinė laikmena (CD-R).

8. 2019-11-28 Danske Bank A/S Lietuvos filialo raštu Nr. dnk1903355 (gavimo reg. Nr. 0-21859, b.t. 15, b. l. 134) pateikta informacija perkelta į kompiuterinę laikmeną (CD-R).

9. 2022-04-13 Swedbank AB raštu Nr. SR-TS-22-827 (gavimo reg. Nr. 0-5931, b.t. 16, b. l. 97-98) pateikta informacija perkelta į kompiuterinę laikmeną (CD-R).

10. 2020-05-14 tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-699724 (b.t. 18, b. l. 43-44, 45) priedas kompiuterinė laikmena (DVD-R).

11. 2020-05-29 tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-1239407-20 (b.t. 20, b. l. 2) priedas kompiuterinė laikmena (CD-R).

12. 2019-07-15 Panevėžio apskrities VMI raštu Nr. (42.3E)6-1680 (gavimo reg. Nr. 0-12985, b.t. 27, b. l. 4) pateikta informacija perkelta į kompiuterinę laikmeną (CD-R).

13. Kompiuterinė laikmena (1 CD-R), kurioje įrašyti 2022-07-28 poėmio metu iš A. U. (ankstesnė pavardė L.) paimti elektroninio pašto paskyroje (duomenys neskelbtini) esantys 2012-2014 metų laiškai, susiję su UAB "D" veikla (b.t. 28, b. l. 40).

14. Kompiuterinė laikmena (1 CD-R), kurioje įrašyti 2019-02-11 įtariamojo M. L. gynėjo adv. A. Alimo pateikti 35 elektroniniai laiškai (31 tomas, 28 lapas).

15. 11 kompiuterinių laikmenų (CD-R) su duomenimis, naudotais atliekant turto tyrimus, paliktinos prie bylos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje yra pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurioje nurodyta, jog advokatas Arvydas Penelis teikė antrinę teisinę pagalbą R. V. ir jo išlaidos sudaro 1 875,42 Eur (t 38.b.l.69-72). Atsižvelgiant į tai jog kaltinamasis R. V. yra dirbantis, nėra suimtas, turi turto, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo į valstybės pajamas. Pripažintinos proceso išlaidomis specialistės V. Ž. atvykimo į teismą kelionės išlaidos 25,92 Eur (37 t. b. l.1) ir vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu 105 straipsnio 1 dalimi išieškotinos iš kaltinamųjų M. L., R. V. ir K. Š. po 8, 64 Eur iš kiekvieno į valstybės pajamas.

Byloje yra paskirtas ir taikomas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamųjų M. L., R. V. ir K. Š. turtą civiliniams ieškiniams užtikrinti ( 37 t. b. l. 77-94). Kadangi byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos -381 280,88 Eur ir Valstybinės įmonės turto bankas – 141 553,35 Eur ir jie tenkinami iš dalies, laikinasis nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamųjų turtą taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir civilinių ieškinių atlyginimo.

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

nenustatyta.

Skirdamas bausmę M. L. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kitos trys – apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis neteistas (31t.b. l. 179), baustas administracine tvarka (31t. b. l.181-190). Kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, ūkininkauja, byloje nėra neigiamai charakterizuojančių duomenų. Į priklausomybės ligų gydymo įskaitą neįrašytas, dėl psichikos susirgimų nesigydė (31 t. b. l. 146). Kaltinamasis kaltės nepripažino. Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai jog neteistas, dirbantis ir prieina išvados, kad kaltinamajam M. L. už sunkų nusikaltimą pagal BK 184 straipsnio 3 dalį ir už apysunkius nusikaltimus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį skirtinos švelnesnės rūšies bausmės -baudos, jų dydžius parenkant mažesnius nei įstatyme numatytas vidurkis. Už nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį padarymą įstatymas numato išskirtinai tik laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas M. L. už šią nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, jo atžvilgiu taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis ir jam skirtina švelnesnės rūšies bausmė bauda, jos dydį parenkant mažesnį nei įstatyme numatytas vidurkis. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti M. L. už sunkaus ir apysunkių nusikaltimų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

nenustatyta.

Skirdamas bausmę R. V. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, viena apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veikos tyčinės, baigtos, viena iš jų kaip padėjėjo. Kaltinamasis neteistas (30 t. b. l. 170), baustas administracine tvarka (30 t. b. l.172-187). Kaltinamasis dirba vairuotoju, byloje nėra neigiamai charakterizuojančių duomenų. Į priklausomybės ligų gydymo įskaitą neįrašytas, dėl psichikos susirgimų nesigydė (t. 30., b. l. 53). Kaltinamasis kaltės nepripažino. Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, jog neteistas, dirbantis ir prieina išvados, kad kaltinamajam R. V. už visų trijų nusikaltimų padarymą skirtinos švelnesnės rūšies bausmės - baudos, jų dydžius parenkant mažesnius nei įstatyme numatytas vidurkis. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti R. V. už nusikaltimų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kaltinamojo K. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

nenustatyta.

Skirdamas bausmę K. Š. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veikos tyčinės, baigtos, atliktos kaip padėjėjo. Kaltinamasis neteistas (32t., b. l. 179-180), baustas administracine tvarka (32t., b. l. 181). Kaltinamasis dirba pagal individualios veiklos pažymą, byloje nėra neigiamai charakterizuojančių duomenų. Į priklausomybės ligų gydymo įskaitą neįrašytas, dėl psichikos susirgimų nesigydė (32t., b. l. 165). Kaltinamasis kaltės nepripažino. Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai jog neteistas, dirbantis ir prieina išvados, kad kaltinamajam K. Š. už apysunkius nusikaltimus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 182 straipsnio 2 dalį 184 straipsnio 2 dalį skirtinos švelnesnės rūšies bausmės - baudos, jų dydžius parenkant mažesnius nei įstatyme numatytas vidurkis. Už nusikalstamos veikos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 300 straipsnio 3 dalį padarymą įstatymas numato išskirtinai tik laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas K. Š. už šią nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl atsižvelgiant į proporcingumo principus, į tai kad K. Š. veika buvo kaip padėjėjo, jo atžvilgiu taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis ir jam skirtina švelnesnės rūšies bausmė bauda, jos dydį parenkant mažesnį nei įstatyme numatytas vidurkis. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti K. Š. už nusikaltimų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirti 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirti 300 MGL (11 298 Eur ) dydžio baudą.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirti 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, iš dalies sudėti ir paskirti galutinę bausmę 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti M. L. baudos sumokėjimo terminą- baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirti 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirti 300 MGL (11 298 Eur ) dydžio baudą.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirti 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę 600 MGL (22 596 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti R. V. baudos sumokėjimo terminą- baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3,6 dalį 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirti 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį 184 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirti 250 MGL (9 415 Eur ) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 182 straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 3 dalį 6 dalį 300 straipsnio 3 dalį, iš dalies sudėti ir paskirti galutinę bausmę 350 MGL (13 181 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti K. Š. baudos sumokėjimo terminą- baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. V. ir M. L. solidariai 63 716,40 Eur, priteisti iš R. V. 42 574,14 Eur, priteisti solidariai iš R. V. ir K. Š. 35 317,70 Eur civilinio ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos naudai turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Valstybinės įmonės Turto bankas civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš M. L. ir K. Š. 24 526,40 Eur Valstybinės įmonės turto bankas naudai turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. V. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas 1 875,42 Eur už gynėjo advokato teisinę pagalbą teisme į valstybės pajamas.

Išieškoti iš kaltinamųjų M. L., R. V. ir K. Š. proceso išlaidas po 8, 64 Eur iš kiekvieno į valstybės pajamas.

Laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamųjų M. L., R. V. ir K. Š. turtą civiliniams ieškiniams užtikrinti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

2017-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų priėmimo perdavimo aktu pateiktus dokumenus (byla Nr. 1 – 496 lapų, byla Nr. 2 – 766 lapų, byla Nr. 3 – 354 lapų, byla Nr. 4 – 295 lapų, viso 4 bylos, 1911 lapų) ir kompiuterinę laikmeną (CD-R). (Pažyma Nr. 5 ), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 3 punktu gražinti Panevėžio apskrities archyvui.

2018-02-06 kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose Pramonės g. 3, Panevėžyje rastą ir paimtą kompiuterį (duomenys neskelbtini), FCC ID:(DUOMENYS NESKELBTINI), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu gražinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2018-02-20 (duomenys neskelbtini), UAB (UAB „D“ bankroto administratorius) BPK 97 str. tvarka pateiktus dokumentus (vienas segtuvas), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 3 punktu perduoti saugoti Panevėžio apskrities archyvui.

2021-04-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriaus BPK 97 str. tvarka pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (trys bylos: Segtuvas Nr. 1 – 321 lapas, Segtuvas Nr. 2 – 361 lapas, Segtuvas Nr. 3 – 248), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 3 punktu perduoti saugoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvo skyriui.

2019-07-25 Panevėžio apskrities VMI BPK 97 str. tvarka pateiktus UAB „D“ dokumentus (šeši segtuvai: Segtuvas Nr. 1-136 lapų, Segtuvas Nr. 2-153 lapų su 1 kompiuterine laikmena, Segtuvas Nr. 3-136 lapų, Segtuvas Nr. 4-32 lapų, Segtuvas Nr. 5-196 lapų, Segtuvas Nr. 6-36 lapų), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 3 punktu gražinti Panevėžio apskrities VMI.

2021-10-19 R. V. BPK 98 str. tvarka pateiktus dokumentus: 1994-02-17 prekių gabenimo važtaraštis Nr. 626383 - 1 lapas, 1994-02-17 kasos pajamų orderio kvitas serija 23M, Nr. 087665 - 1 lapas, 2006-11-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 6-06 - 2 lapai, 2012-10-20 Krovinio važtaraštis AGR Nr. 007 - 1 lapas ir 2006-08-06 fotofiksacija - 1 lapas, palikti prie bylos.

voką Nr. 1 su 26 kompiuterinėmis laikmenomis (CD-R) palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.