- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- I-5308-281/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04863-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Agrodurpės“
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 1.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui Renaldui Mundeikiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Agrodurpės“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Agrodurpės“ 2014-11-06 teismui padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio VMI) 2014-04-22 sprendimą Nr. FR0682-218; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2014-07-15 sprendimą Nr. 69-84; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Finansų ministerijos (toliau – MGK) 2014-10-13 sprendimą Nr. S-207(7-168/2014); 4) įpareigoti Panevėžio VMI priimti naują sprendimą dėl baudos ir delspinigių neskyrimo arba baudos ir delspinigių mažinimo pareiškėjai (I t., b. l. 1-6, 116-122).
Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu papildomai apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį, konstatavus, kad įmonė realiai prekių – durpių – pagal 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą neįsigijo, todėl teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota. Paaiškino, kad UAB „Agrodurpės“ 2010-10-15 su UAB „Agrokuras“ sudaryta naudingųjų išteklių eksploatavimo sutartis su visais vėlesniais jos pakeitimais yra galiojanti ir vykdoma, nes jos vykdymas leidžia generuoti pajamas bankrutuojančiai įmonei ir taip atsiskaityti su kreditoriais. Sandoris dėl durpių paviršinio sluoksnio pardavimo pareiškėjai, įvykęs 2012 m. pabaigoje, yra realiai įvykęs, atsiskaityta, todėl pareiškėja neturi kliūčių pasiimti įsigytą prekę, numatytą pagal PVM sąskaitą faktūrą. Pareiškėja 2013 m. už paviršinio durpių sluoksnio pardavimą taip pat yra gavusi pajamų, t. y. būdama durpių savininke, jas pardavinėja. Pareiškėjai 2012-12-28 išrašyta PVM sąskaita faktūra įformintas durpių perleidimas, tačiau niekur nenurodoma, per kiek laiko durpės gali būti iškastos, todėl kasybos darbai šiuo atveju neturi įtakos šalių sudarytam sandoriui. Mano, kad mokesčių administratorius neįrodė, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir neturi teisės į PVM atskaitą. Nesutinka su MGK išvada, kad pareiškėja 2013 m. sausio-rugpjūčio mėn. BUAB „Agrokuras“ priklausančiame durpyne atliko darbus neatlygintinai. Paaiškino, kad šie darbai įvertinti 134 070 Lt sumai, PVM sąskaita faktūra neišrašyta, PVM nepriskaičiuotas ir nedeklaruotas, be to, atlikti darbai buvo skirti ne BUAB „Agrokuras“ naudai, o UAB „Agrodurpės“ naudai, norint išsivežti paviršinį durpių sluoksnį. Taigi apskaičiuoti ir deklaruoti PVM dėl šių darbų atlikimo nebuvo pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir vietą pareiškėjai pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 53-54).
Nurodė, kad pareiškėja neturi jai priklausančių žemės sklypų durpėms eksploatuoti, neturi leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Sutarčių su UAB „Agrokuras“ pagrindu pareiškėja 2012 m. vykdė durpyno paruošimo darbus UAB „Agrokuras“, 2012-12-10 išrašė PVM sąskaitą faktūrą 470 556,90 Lt sumai, atsiskaitant atlikta tarpusavio užskaita pagal 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą. Atlikus operatyvų patikrinimą dėl į 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą nurodytos ūkinės operacijos, nustatyta, kad UAB „Agrokuras“ nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose uždrausta durpių ir kitų išteklių gavyba, viešai paskelbta, kad visos su šia įmone sudarytos sutartys iki 2013-02-07 nutraukiamos. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad pareiškėja faktiškai neturėjo galimybės naudoti durpių išteklių. Jei pareiškėja vykdo tokią veiklą, ši veikla mokestine prasme gali būti traktuojama kaip Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pažeidimas. Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūra, kuri kontroliuoja išteklių gavybą, nurodė, kad informacijos apie pareiškėjos vykdomą durpių kasybos veiklą neturėjo. Taigi darytina išvada, kad realiai ūkinė operacija neįvyko, buvo surašyti tik buhalterinės apskaitos dokumentai. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad PVM sąskaitoje faktūroje minimos durpės buvo įsigytos pagal 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą. Aplinkybę, kad pareiškėja durpyno ruošimo ir durpių gavybos darbus atliko neatlygintinai, patvirtina pareiškėjos 2013-07-16 atsakymas bankroto administratoriui, kuriame teigiama, kad jo neinformavus apie sutarčių su UAB „Agrokuras“ nutraukimą įmonė toliau vykdo savo įsipareigojimus.
Per teismo posėdį atsakovės atstovas prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio VMI atsiliepimo į skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Panevėžio VMI, atlikusi UAB „Agrodurpės“ PVM apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo teminį patikrinimą už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-08-31, surašė 2014-02-28 patikrinimo aktą Nr. PAR-FR0680-159 (MGK byla, b. l. 22-38), kuriuo papildomai nustatė 112 840 Lt PVM dėl to, kad:
2012-12-28 PVM sąskaitoje faktūroje AGR Nr. 024 nurodyta 84 684,60 Lt PVM, nors įforminta ūkinė operacija realiai neįvyko;UAB „Agrodurpės“ 2013 m. atliko durpyno ruošimo ir durpių gavybos darbus BUAB „Agrokuras“ naudai, tačiau neišrašė PVM sąskaitos faktūros, nepriskaičiavo ir nedeklaravo PVM.
Nustatyta, kad UAB „Agrodurpės“ su UAB „Agrokuras“ 2010-10-15 sudarė Naudingųjų išteklių eksploatavimo sutartį, o 2010-11-02 - Sutartį dėl durpių kasimo paslaugų teikimo, kuriose susitarta, kad durpių išgavimo darbams atlikti samdoma UAB „Agrodurpės“. 2012-04-30 Susitarime dėl durpyno laukų paruošimo papildomai susitarta dėl durpyno įrengimo darbų ir jų apmokėjimo. 2012-12-28 Susitarime dėl durpyno laukų paruošimo nurodyta, kad UAB „Agrodurpės“ organizuos durpių gavybą savo technika ir sąskaita, nes UAB „Agrokuras“ neturi technikos ir resursų (MGK byla, b. l. 44-56).
2012-12-10 UAB „Agrodurpės“ išrašė UAB „Agrokuras“ PVM sąskaitą faktūrą AGD Nr. 003, kurioje nurodė paslaugos pavadinimą – durpyno eksploatacijos ir remonto paslaugos rugsėjo-gruodžio mėn., 470 556,90 Lt, iš jų PVM – 81 666,90 Lt (MGK byla, b. l. 61).
UAB „Agrokuras“ už atliktus darbus pinigais neatsiskaitė, o atliko tarpusavio užskaitą pagal 2012-12-28 UAB „Agrokuras“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą AGR Nr. 024, kurioje nurodyta prekė – nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis, 487 944,60 Lt sumai, iš jų PVM – 84 684,60 Lt (MGK byla, b. l. 62). Ši sąskaita užregistruota UAB „Agrodurpės“ apskaitoje (MGK byla, b. l. 231).
Nustatyta, kad UAB „Agrokuras“ iškelta bankroto byla ir Vilniaus apygardos teismo 2013-03-19 nutartimi įmonei uždrausta durpių ir kitų naudingų išteklių gavyba, be to, viešai paskelbta, kad visos sutartys, sudarytos su UAB „Agrokuras“ iki 2013-02-07, nutraukiamos (MGK byla, b. l. 200).
Remiantis Lietuvos geologijos tarnybos pateikta informacija, UAB „Agrodurpės“ neturi išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Leidimas naudoti Guodžių ir Purvių-Butniūnų durpių išteklius 2003-11-25 išduotas tik UAB „Agrokuras“ (MGK byla, b. l. 172, 175, 195).
2013-07-03 bei 2014-02-24 apžiūrėjus Butniūnių durpyną, nustatyta, kad durpyne dirbo UAB „Agrodurpės“ priklausanti technika, vykdomi durpyno ruošimo ir durpių gavybos darbai (MGK byla, b. l. 82-86). Iš UAB „Agrodurpės“ pateiktos darbų suvestinės 2013 m., bendrovė 2013 m. sausio-rugpjūčio mėn. atliko įvairius durpyno ruošimo ir durpių rinkimo darbus 134 070 Lt sumai BUAB „Agrokuras“ priklausančiame durpyne (MGK byla, b. l. 65). UAB „Agrodurpės“ direktoriaus rašte 2013-07-16 nurodoma, kad bendrovė ruošė ir teberuošia durpyną durpių surinkimui ir gavybai (MGK byla, b. l. 201-202). Bendrovė PVM sąskaitos faktūros neišrašė, PVM neskaičiavo ir nedeklaravo.
2014-04-22 Panevėžio VMI sprendimu Nr. FR0682-218 patvirtino 2014-02-28 patikrinimo aktą Nr. PAR-FR0680-159, t. y. patvirtino papildomai apskaičiuotus 112 840 Lt PVM, 11 456,79 Lt PVM delspinigius ir skyrė 33 852 Lt PVM baudą (I t., b. l. 8-17).
2014-07-15 VMI sprendimu Nr. 69-84 patvirtino Panevėžio VMI sprendimą (I t., b. l. 19-23).
2014-10-13 MGK sprendimu Nr. S-207(7-168/2014), išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, patvirtino VMI sprendimą (II t., b. l. 18-28).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjai mokesčių administratoriaus papildomai apskaičiuoto PVM teisėtumo.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 str. 1 d. 1 p. nustato, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien tik formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančio buhalterinės apskaitos dokumento (atitinkamos PVM sąskaitos-faktūros) turėjimas nesuteikia teisės turimame buhalterinės apskaitos dokumente išskirtą PVM sumą įtraukti į PVM atskaitą. Taigi, darytina išvada, jog sprendžiant klausimą dėl buhalterinės apskaitos dokumente išskirtos PVM sumos įtraukimo į PVM atskaitą turi būti vertinami ne tik formalieji kriterijai (reikalavimai buhalterinės apskaitos dokumento formai bei turiniui), bet ir materialieji kriterijai, t. y. privalo būti nustatytas (pagrįstas) faktas, jog atitinkamo buhalterinės apskaitos dokumento pagrindu įsigytos prekės ir (arba) paslaugos yra skirtos naudoti PVM mokesčio mokėtojo ekonominėje veikloje (PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui). Tik nustačius (pagrindus) šių kriterijų visumos egzistavimo faktą, PVM mokesčio mokėtojas įgyja teisę įtraukti į PVM atskaitą atitinkamas buhalterinės apskaitos dokumente nurodytas PVM mokesčio sumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1276/2012).
Sprendžiant dėl PVM atskaitos realizavimo sąlygų egzistavimo, būtina atsakyti į du esminius klausimus: pirma, ar egzistuoja PVM objektas, t. y. ar ūkinė operacija, už kurią sumokėtą PVM mokesčių mokėtojas siekia susigrąžinti, realiai įvyko; antra, ar yra pagrindas teigti, kad mokesčių mokėtojas yra nesąžiningas, t. y. jis į atskaitą įtraukė PVM sumą, žinodamas (turėdamas žinoti), kad jo partneris PVM į biudžetą nesumokės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2009 m. spalio 19 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-1097/2009, ir kt.).
Taigi prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra šių veiksmų atlikimas: pirma, PVM mokėtojas turi prekę įsigyti ir sumokėti už ją prekės pardavėjui atitinkamą PVM sumą (pirkimo PVM); antra, sukūręs su šia preke pridėtinę vertę, prekę turi realizuoti. Pabrėžtina, kad prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas turi būti realūs, t. y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tuo atveju, jeigu nustatoma, kad PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinamas principas, jog mokesčių administratorius, norėdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti tai, jog nebuvo realaus prekių ar paslaugų teikimo kaip PVM objekto, kitaip tariant, parduodant prekes ar teikiant paslaugas nebuvo sukurta pridėtinė vertė ir kartu nėra teisės į PVM atskaitą atsiradimo prielaidos (2008 m. spalio 17 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525 – 1747/2008).
Nagrinėjamoje byloje mokesčių administratorius UAB „Agrodurpės“ teisę į 84 685 Lt PVM atskaitą pagal 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą AGR Nr. 024 ginčija motyvuodamas tuo, kad ūkinė operacija pagal šį dokumentą realiai neįvyko.
Bylos medžiaga patvirtina ir ginčo nėra, kad iš BUAB „Agrokuras“ pagal 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą AGR Nr. 024 įsigyta prekė – nesurinktas paviršinis durpyno sluoksnis – nebuvo pareiškėjos dispozicijoje, nes užtruko durpių surinkimo darbai. Pareiškėjos teigimu, vykdomi surinkimo darbai neturi įtakos ūkinės operacijos realumui, už prekes atsiskaityta. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str. 1 d., PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas minėtoje dalyje įtvirtintas sąlygas. Pagal šio įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad prekių tiekimo momento nustatymas priklauso nuo disponavimo teisės perėjimo gavėjui (žr., pvz., 2006-01-12 sprendimą, priimtą sujungtose bylose Optigen ir kt., C-354/03, C-355/03 ir C-484/03). Pabrėžtina, kad pagal PVM direktyvos 14 straipsnio 1 dalį „prekių tiekimas“ – teisės kaip savininkui disponuoti materialiuoju turtu perdavimas“. Atitinkamai konstatuotina, kad prekių tiekimo atveju pirkėju (įgijėju) apmokestinimo PVM tikslais yra laikomas asmuo, kuriam pardavėjas (tiekėjas) perdavė teisę disponuoti prekėmis kaip savininkui.
Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja pagal nurodytą PVM sąskaitą faktūrą įsigytų prekių savo dispozicijoje neturėjo ir negalėjo jomis naudotis taip, lyg ji būtų šio turto savininkė. Teismas taip pat sutinka su atsakove, kad pareiškėja nurodytos prekės nerealizavo. Teisė atskaityti pirkimo PVM sumas yra betarpiškai susijusi su ekonominės veiklos procese sukurtu ir už atlygį realizuotu PVM objektu. Nustatyta, kad leidimą vykdyti durpių gavybą turėjo tik BUAB „Agrokuras“, šio leidimo perleisti kitam ūkio subjektui teisės aktai nenumato galimybės; BUAB „Agrokuras“ bankroto administratorius viešai paskelbė, kad visos sutartys, sudarytos su bendrove iki 2013-02-07, nutraukiamos, taigi jokie veiksmai BUAB „Agrokuras“ priklausančiame durpyne negalėjo būti vykdomi. Nustatyta, kad faktiškai šiame durpyne 2013 m. sausio-rugpjūčio mėn. buvo vykdyti ruošimo ir durpių gavybos darbai 134 070 Lt sumai. Pareiškėjos teiginį, kad šie darbai ir buvo būtent skirti jos pagal 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą įsigytai prekei – durpėms – išsivežti, paneigia jos pačios BUAB „Agrokuras“ bankroto administratoriui pateiktas paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad bendrovė vykdo ir toliau vykdys įsipareigojimus pagal anksčiau sudarytas sutartis, t. y. pagal kurias pareiškėja teikia atitinkamas paslaugas BUAB „Agrokuras“.
Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip mokesčių mokėtoja, savo teisę į PVM atskaitą ir leidžiamus atskaitymus, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, grindė atitinkama PVM sąskaita faktūra, tačiau mokesčių administratorius surinko atitinkamus įrodymus ir paneigė joje nurodyto turinio ūkinių operacijų įvykimą.
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. 2 d., jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma), ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, mokesčio mokėtojo kaltės formos ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis, skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Analogiškos nuostatos, įtvirtintos Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d., be kita ko, pažymint, kad skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis, skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pareiškėjos padarytų mokestinių įstatymų pažeidimų pobūdį, paskirta vidutinio dydžio bauda savo griežtumu nelaikytina neproporcingai didele.
Dėl nurodytų motyvų teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius UAB „Agrodurpės“ papildomą pirkimo ir pardavimo PVM ir atitinkamai delspinigius apskaičiavo bei baudą skyrė pagrįstai. MGK teisingai išnagrinėjo ginčą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Agrodurpės“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.