Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

P. R. V. ir atstovas adv.G. J. palaiko pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškimas atitinka LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti. Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Bankrotų administravimo grupė“. Pareiškėjas nenurodo pagrindinės priežasties sukėlusi jo nemokumą, o nurodo, kad ėmė kreditus didelėmis sumomis ir pamatė, kad neturi finansinio nepajėgumo grąžinti paskolas. Nurodo, investuoti milijonai į vertybinius popierius nedavė grąžos dėl jų nuvertėjimo. Pareiškėjas nurodo, kad nebeturi galimybės sugrąžinti kreditą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Yra visos sąlygos bankroto bylos iškėlimui. Jis neturi žalingų įpročių, sandorių, numatytų LR CK 6.67 str. nesudarė. Siūlomas bankroto administratorius atitinka visas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme numatytas jo paskyrimo sąlygas. Pareiškėjas teismui nurodo, kad dirba tik 4 valandas per darbo dieną, nes slaugo sergančią mamą, o teismas gali pats išsireikalauti ir patikrinti mamos ligos istoriją. Nurodo, kad teismas iš bankų gali išsireikalauti jo sąskaitų išrašus už tris metus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo 2014-04-11. Teismui pateikė banko kreditavimo sutartis (b.l.11-41,1t.), paskolų sutartis (b.l.65-73,1t.). Minėti įrodymai rodo, kad pareiškėjas, kaip verslininkas, ėmė kreditus verslui vystyti ir pastoviai didino finansinius įsipareigojimus. Pareiškėjas R. V. pateikė pažymą dėl priskaičiuoto darbo užmokesčio nuo 2012 gruodžio iki 2014 vasario adresuotą Biržų socialinės paramos skyriui (27,28,2t.). Pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas dirba UAB „Agrodurpės“ 4 valandas per dieną, o ruošiantis bankrutuoti nuo 2013 metų po 4 valandas per mėnesį. Pagal 2010-03-20 sutartį (b.l.42-44,2t.) vaiko išlaikymui yra įsipareigojęs skirti 15000 litų per metus. Suinteresuotų asmenų pateiktame įrodyme (b.l.54,55,3t.) UAB „Agrokuras“ savininkas yra pareiškėjas, o įrodyme (b.l.56,3t.) pareiškėjas nurodomas kaip vienintelis UAB „Agrokuro“ savininkas. UAB „Agrokuras“ bankrutavo 2013-04-01. Pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad pareiškėjas, kaip UAB „Agrokuras“ savininkas ir vadovas, perleido savo darbdaviui UAB „Agrodurpės“ eksploatuoti durpyną (b.l.44-58,4t.) ir durpynas buvo eksploatuojamas ir po UAB „Agrokuro“ bankroto bylos iškėlimo (b.l.58,4t.), tai yra gamino produkciją neįvardintų asmenų naudai. Iš pareiškėjo patikslinto kreditorių sąrašo (b.l.34,35,5t.) yra įvardinti konkretūs kreditoriai ir pinigų sumos, jų tarpe kreditoriumi nurodoma UAB „Agrodurpės“. UAB „Agrodurpės“ pagal banko išrašą vykdo R. V. naudingus mokėjimus: 2012-12-19 už pareiškėją grąžina skolas 50000 litų, 62000 litų sumoka sergančiai pareiškėjo mamytei, 158000 litų sumoka UAB „Krafta“ kaip pareiškėjo skolą (b.l.86,87,5t.), nors pareiškėjas įvardinamas kaip bendrovės skolininkas. Tai reiškia, kad UAB „Agrodurpės“ piniginius mokėjimus vykdo pagal pareiškėjo nurodymus didžiulėmis pinigų sumomis, siekiant padėti pareiškėjui išvengti pinigų sulaikymo jo sąskaitose pagal kitų kreditorių reikalavimus ir padėti vykdyti jam verslą, pasisavinus kitų kreditorių pinigines lėšas. Pareiškėjo pažymą dėl priskaičiuoto darbo užmokesčio adresuotą Biržų socialinės paramos skyriui (27,28,2t.) rodo, kad R. V. nuo 2013 metų uždirba nepilnus 25 litus per mėnesį, tačiau antstolių patvarkymai pagal Kelių policijos vykdymo pateiktus dokumentus rodo, kad 2014 metais baustas Raseinių teismo, Vilniaus kelių policijos už kelių eismo pažeidimus (b.l.21-23,5t.). Minėtų pinigų pareiškėjui turėtų neužtekti pragyvenimui. Pareiškėjas R. V. nuslėpė nuo teismo, kad 2007-11-20 įsteigė UAB „Ausieniškių projektus“, j.a.k.301272967, ir buvo 100 procentų akcijų savininkas, bendrovę pardavė 2013 metais, buvo PVM mokėtojas. Tai reiškia, kad bendrovė vykdė veiklą, buvo apyvarta. Išanalizavus bankų sąskaitas, jos rodo, kad pareiškėjas R. V. į sąskaitas gaudavo stambias pinigų sumas, kurias išsigrynindavo arba pervesdavo į SEB banko sąskaitą, kurios sąskaitų išrašų pareiškėjas nepateikė (b.l.161-167,173,174,175-187,6t.). Faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjas R. V. kaupė pinigus grynaisiais. Verslą pareiškėjas vykdė Vilniuje ir Biržų rajone. Pareiškėjas R. V. duomenų kur pervedinėjo pinigus AB SEB banko sąskaitose nepateikė, nors į sąskaitą AB SEB banke pervedinėjo stambias pinigų sumas -apie pusę milijono litų (b.l.119,6t.). Pareiškėjas R. V. už 1332252,10 eurų įsigijo obligacijas (b.l.34,1t.), tačiau tai nereiškia, kad jis turėjo tokio dydžio nuostolius, nes vienų akcijų vertė krenta, o kitų auga, be to pareiškėjas turėjo galimybę akcijas realizuoti. Teismas pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl bankroto atmeta, nes faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjas didino kreditorinius įsipareigojimus, pinigus sąskaitose išgrynindavo, per tarpininkus yra vykdomos kreditorinės operacijos pareiškėjo vardu, vykdo ūkinę veiklą ne tik Vilniuje, bet ir Biržų rajone. Pareiškėjas R. V. nurodė, kad jo veikla susijusi su ligotos mamos slaugymu. Pareiškėjas R. V. teismui nepateikė įrodymų kaip kompensuos kreditoriams prarastus pinigus, todėl kreditorių interesų apsaugą, gynimas, pusiausvyrą negali būti užtikrinta. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas siekia išvengti kreditorių ir išsaugoti turimą turtą. Pareiškėjas pareiškime net nenurodo, kad ateityje sieks dirbti ir atkurti savo mokumą. Fizinio asmens mokumo atkūrimas nėra šio įstatymo vienintelė paskirtis. Būtina atsižvelgti į FABĮ 1 str. nustatytą šio įstatymo paskirtį – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų į pareiškėjo R. V. planus iškėlus bankroto bylą kreditorinių reikalavimų patenkinimas neįeina. Konstitucijos 28 straipsnyje skelbiama, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Pagal šį straipsnį žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Įstatyme nustatytas draudimas piktnaudžiauti teise yra privalomas ir galioja vienodai tiek dėl piktnaudžiavimo materialiosiomis subjektinėmis teisėmis, tiek dėl piktnaudžiavimo procesinėmis subjektinėmis teisėmis. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo siekdamas išsaugoti pasisavintus kreditorių pinigus, apie pinigų grąžinimą pareiškėjas neužsimena, yra toliau vykdoma ūkinė veikla, kuri slepiama nuo kreditorių. Tai yra piktnaudžiaujama teise. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pareiškėjo sudaryti sandoriai nepriskirtini nurodytiems CK 6.67 straipsnyje, todėl nagrinėjamu atveju spręstina, ar šių sandorių sudarymas gali būti laikomas kitokiais veiksmais, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kitokie veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl vertinat tokių veiksmų sąžiningumą vadovaujamasi CK nuostatomis, kasacinio teismo suformuota praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą reguliavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parengiamieji įstatymo dokumentai (FABĮ koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“) patvirtina, jog, priimant FABĮ, nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atkurti savo mokumą. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to įsipareigojimai išauga tiek, kad asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. J. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-516/2014). Sprendžiant, ar paimti vartojimo kreditai sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą, būtina nustatyti, ar pareiškėjas pasiskolintas lėšas naudojo būtiniausiems, esminiams poreikiams tenkinti, kokia apimtimi pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie šių poreikių atsiradimo ar padidėjimo, ar šių poreikių nebuvo galima patenkinti kitais būdais, neprisiimant įsipareigojimų kreditoriams, ar šiems poreikiams patenkinti pasiskolintos lėšos buvo naudojamos protingai, kokių veiksmų ėmėsi pareiškėjas, siekdamas išvengti skolinimosi(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-217-969/2015). Sprendžiant dėl fizinių asmenų, o ypač vartotojų, sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų (išsilavinimą, gyvenimo patirtį, veiklos pobūdį). Be to, turi būti nustatytas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), t. y. nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui.