- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- II-744-957/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01950-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Rasa Vaičekauskytė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atstovės Rasos Vaičekauskytės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (toliau – VPK 3 PK) 2021 m. liepos 23 d. rašte Nr. 10-AP-7661 ir 2021 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. 10-S-27261(1.46E-10) įformintų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate gautas pareiškėjų M. R. ir V. K. pranešimas dėl neigiamos informacijos skleidimo internete bei dėl N. B. ir E. E. veiksmų nurodydami, kad 2020 m. kovo 24 d., 23.19 val. pastarieji automobiliu „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamu N. B., blokavo jų automobiliui kelią, mojavo rankomis, privertė sustoti, o N. B. atlupo užraktą įkišusi ranką per langą, šaukdama, jog jie fotografavo jų namus, reikalavo parodyti nuotraukas, o su ja buvęs E. E. grasino V. K. „duoti į snukį“ ir pan.
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 2 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį dėl šmeižimo, tuo tarpu įžvelgus Kelių eismo taisyklių pažeidimus pareiškėjai informuoti, jog pagal jų pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį.
3. VPK 3 PK 2020 m. gegužės 22 d. nutarimu buvo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. kovo 24 d., apie 17.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), N. B., vairuodama automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), galimai pavojingai manevravo sukeldama pavojingą situaciją kelyje ir dėl to kiti vairuotojai buvo priversti staigiai stabdyti transporto priemones, konstatavus, kad nebuvo gauta vienareikšmių, objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl administracinio nusižengimo padarymo, taip pat nenustatyta nešališkų šio įvykio liudininkų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Šį nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020 m. gruodžio 21 d. skundu apskundė pareiškėjas V. K.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo V. K. skundo netenkino, nurodydamas, kad negauta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad buvo įvykdytas pareiškėjo nurodytas administracinis nusižengimas.
6. Nesutikdamas su priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjas V. K. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui.
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi panaikino VPK 3 PK 2020 m. gegužės 22 d. nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį bei administracinio nusižengimo bylą grąžino iš naujo nagrinėti VPK 3 PK.
8. VPK 3 PK 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja J. B. 2021 m. liepos 2 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 481 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjo V. K. atstovė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė 2021 m. liepos 19 d. prašymu prašė pateikti susipažinti 2021 m. liepos 2 d. nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, tačiau VPK 3 PK viršininko pareigas einantis A. J. 2021 m. liepos 19 d. raštu Nr. 10-AP-7661 atsisakė šį dokumentą pateikti susipažinti pareiškėjo atstovei motyvuodamas tuo, kad ANK nenumato teisės pareiškėjui susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga.
10. Pareiškėjas V. K., nesutikdamas su VPK 3 PK viršininko pareigas einančio A. J. 2021 m. liepos 19 d. rašte Nr. 10-AP-7661 įformintu sprendimu, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė skundą priimti motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas dėl savo reikalavimo turi teisę kreiptis į administracinį nusižengimą tiriantį ar aukštesnio struktūrinio padalinio pareigūną, o nesutikdamas su gautais atsakymais skųsti administracinio nusižengimo metu priimtus procesinius sprendimus ANK XXXIV skyriuje nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjo V. K. atstovė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė 2021 m. rugpjūčio 16 d. skundu kreipėsi į VPK 3 PK ir prašė panaikinti VPK 3 PK viršininko pareigas einančio A. J. 2021 m. liepos 19 d. rašte Nr. 10-AP-7661 įformintą sprendimą ir įpareigoti pateikti prašomą nutarimą, tačiau VPK 3 PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja, laikinai einanti skyriaus viršininko funkcijas A. N., 2021 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 10-S-27261(1.46E-10) pakartotinai atsisakė leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga motyvuodama tuo, kad ANK nuostatos tokios teisės pareiškėjui nenumato.
12. Pareiškėjo V. K. atstovė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė 2021 m. rugsėjo 16 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti VPK 3 PK 2021 m. liepos 23 d. rašte Nr. 10-AP-7661 ir 2021 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. 10-S-27261(1.46E-10) įformintus sprendimus ir įpareigoti pareiškėjo atstovei pateikti VPK 3 PK 2021 m. liepos 2 d. nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena.
12.1. Pareiškėjo atstovė skunde dėsto byloje susiklosčiusią įvykių ir priimtų procesinių sprendimų eigą bei nurodo, kad nesutinka su priimtu sprendimu neteikti susipažinti priimto 2021 m. liepos 2 d. nutarimo kopijos ir mano, jog toks sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.
12.2. Pasak pareiškėjo atstovės, Kauno apygardos teismo nutartyse Nr. AN2-209-579/2020, AN2-458-634/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. AN2-20-626/2019 išaiškinta, kad ANK 621 straipsnyje yra įtvirtinta, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali skųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Vadovaujantis aktualia teismų praktika, asmens teisė apskųsti institucijų ar žemesnės instancijos teismų sprendimus yra viena iš esminių ir apriboti šią teisę galima tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka.
12.3. Pareiškėjo atstovės nuomone, šiuo atveju pareiškėjas dėl N. B. ir E. E. veiksmų kreipėsi į teisėsaugos instituciją dėl skubios pagalbos, todėl nors ir nebuvo pripažintas administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju, tačiau patyrė neturtinę žalą, todėl vadovaujantis pirmiau nurodyta teismų praktika, turi teisę paduoti skundą dėl 2021 m. liepos 2 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal jo pareiškimą, kadangi šis sprendimas turi tiesioginę įtaką jo teisinei ir procesinei padėčiai. Taigi, Institucijos atstovai, atsisakydami pateikti pareiškėjo atstovei 2021 m. liepos 2 d. nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal pareiškėjo kreipimąsi, atėmė galimybę pareiškėjui jį apskųsti. Taip pareiškėjui buvo užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises teisme, ką garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis.
12.4. Tokią savo poziciją pareiškėjo atstovė grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurioje pasisakyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija yra procesinio pobūdžio ir reiškia, kad asmeniui turi būti užtikrintas teisminis jo teisių ir laisvių gynimas, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti ir jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Taigi, pareiškėjo atstovė mano, jog nepaisant to, kad jos atstovaujamasis šiuo atveju turėjo tik pareiškėjo statusą, tačiau atsisakius leisti jam susipažinti su minimu procesiniu sprendimu, jam buvo užkirstas kelias ginti jo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus.
12.5. Pareiškėjo atstovė teigia, kad nors pareiškėjas ir negavo skundžiamo nutarimo, tačiau cituodama bylos faktines aplinkybes teigia, jog mano, kad 2021 m. liepos 2 d. nutarimas galimai neteisėtas, kadangi byla pagal pareiškėjo skundą jau vieną kartą buvo perduota ją nagrinėti iš naujo, kartu įpareigojant tirti kai kurias aplinkybes. Tuo tarpu priėmus naują nutarimą, pareiškėjui atimta teisė susipažinti, ką pareigūnai ištyrė prieš priimdami sprendimą.
12.6. Pasak pareiškėjo atstovės, 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendime nepagrįstai nurodoma, kad nėra gauta duomenų, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kadangi pareiškėjas buvo sustabdytas be priežasties, buvo apribota jo judėjimo laisvė, jam grasinta sumušimu, todėl dėl tokių įžūlių E. E. ir N. B. veiksmų pareiškėjas neabejotinai patyrė neturtinę žalą.
12.7. Pareiškėjo atstovės manymu, pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad skundžiami sprendimai turi būti panaikinti ir VPK 3 PK turėtų būti įpareigotas pateikti prašomo procesinio sprendimo kopiją.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus trečiojo policijos komisariato atstovas 2021 m. rugsėjo 29 d. atsiliepimu prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
14. Pareiškėjo V. K. atstovės advokato padėjėjos R. Vaičekauskytės skundas tenkinamas.
15. Pirmiausia teismas pažymi, kad ANK tiesiogiai nenustato galimybės apskųsti administracinio nusižengimo tyrimą atliekančių pareigūnų procesinių veiksmų, kuriais administracinio nusižengimo byla neišsprendžiama iš esmės. Vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens teisė į teismą tiesiogiai (exspressis verbis) yra įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši asmens teisė Konstitucinio Teismo doktrinoje taip pat kildinama ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą, yra pažymėjęs, kad ši teisė reiškia, jog Lietuvoje, kaip teisinėje valstybėje, kiekvienam turi būti užtikrinta galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Be to, pagal Konstituciją asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, ši asmens konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas.
16. Teismas pažymi, kad formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad apie galimą administracinį nusižengimą pranešęs asmuo ne kiekvienu atveju turi teisę skųsti atsisakymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną, ar jos nutraukimą. Vis tik tokia teisė atsiranda tais atvejais, kai asmeniui formaliai nėra suteikta teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tačiau institucijos nutarimas turi tiesioginę įtaką asmens teisinei ir procesinei padėčiai, t. y. pareiškėjui, kaip galimai turtinę ar neturtinę žalą patyrusiam asmeniui, negali būti užkirsta galimybė institucijos nutarimą apskųsti apylinkės teismui (Apygardos teismų nutartys administracinėse bylose Nr. AN2-20-626/2019, AN2-55-557/2019, AN2-388-898/2020 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad iš teisės skųsti atsisakymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną įgyvendinimo, kyla ir teisė gauti informaciją (nutarimą, sprendimą ar kitą procesinį dokumentą) apie administracinio nusižengimo teisenos (ne)pradėjimą, kadangi šios teisės iš esmės neatsiejamos, nes neturint skundžiamo dokumento ir nesusipažinus su jo turiniu iš esmės neįmanoma šio dokumento apskųsti.
17. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, panašiu klausimu formuojamą teismų praktiką bei į tai, kad įstatymo leidėjas ANK tiesiogiai nenustatė atskirų tyrimą atliekančių pareigūnų proceso veiksmų apskundimo tvarkos, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusioje situacijoje pareiškėjas V. K. turi teisę atskiruoju skundu skųsti pareigūno atsisakymą leisti susipažinti su priimtu procesiniu sprendimu aukštesniam pareigūnui, o pastarojo sprendimą (jeigu jis netenkina) teismui. Šis jo skundas teisme nagrinėtinas artimiausia ANK numatyta tvarka, t. y. vadovaujantis ANK 656 straipsnio nuostatomis.
18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjas, pranešęs apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, turi teisę susipažinti su Institucijos sprendimu, kuriuo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo teisena pagal jo pareiškimą ir, atitinkamai, pasinaudoti teise tokį sprendimą apskųsti.
19. Institucijos atstovai priimtuose sprendimuose laikosi pozicijos, kad teisę susipažinti su bylos medžiaga turi nukentėjusysis (ANK 579 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau ne pareiškėjas, pranešęs apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Pasak Institucijos pareigūno, šiuo atveju byloje negauta duomenų apie tai, kad pareiškėjas A. K. būtų patyręs neturtinę žalą, taip leidžiant suprasti, jog jis byloje nėra nukentėjusysis, todėl priimtas sprendimas neteikti jam susipažinti prašomo procesinio sprendimo kopijos.
20. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir atsižvelgdamas į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, konstatuoja, kad Institucijos pareigūnai neteisėtai ir nepagrįstai 2021 m. liepos 23 d. raštu Nr. 10-AP-7661 ir 2021 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 10-S-27261(1.46E-10) atsisakė leisti susipažinti įgaliotai pareiškėjo V. K. atstovei advokato padėjėjai su VPK 3 PK 2021 m. liepos 2 d. nutarimu, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą.
21. ANK 590 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. ANK 621 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras.
22. Iš bylos medžiagos matyti kad pareiškėjai V. K. ir M. R. kreipėsi į policiją dėl dviejų asmenų, t. y. N. B. ir E. E., galimai padarytos nusikalstamos veikos ir galimų administracinių nusižengimų, išdėstydami įvykio faktines aplinkybes, kartu nurodydami ir daug dėl įvykio patirtų nepatogumų ir išgyvenimų bei prašydami apginti jų asmenines, galimai pažeistas, teises. Pareiškėjai nurodė, kad buvo neteisėtai sustabdyti užblokuojant jų automobilį, buvo įsiveržta į jų automobilį, jiems grasinta sumušimu, teigė, kad buvo įžeista jų garbė ir orumas, tiek šiais veiksmais, tiek vėliau viešinant tai socialiniuose tinkluose. Taigi matyti, kad pranešėjai į policijos įstaigą kreipėsi ne siekdami ginti viešąjį interesą ir informuoti atsakingas institucijas apie galimai daromus administracinius nusižengimus ar nusikaltimus, o siekdami apginti savo asmenines teises.
23. Teismas pažymi, kad toks pareiškėjų kreipimosi turinys Institucijos pareigūnams sudaro pagrindą apklausti pareiškėjus tiesiogiai ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 594 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka surašant apklausos protokolą ir įvertinus jų paaiškinimus spręsti klausimą dėl jų pripažinimo ar nepripažinimo nukentėjusiaisiais, vertinti prieš juos galimai padarytų veikų aplinkybes, jas kvalifikuoti pagal atitinkamas ANK normas, arba, neįžvelgus atskirų administracinių nusižengimų sudėties teisenos motyvuotai nepradėti, o jei ji pradėta, ją nutraukti. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju susipažinus su teismui pateikta administracinio nusižengimo skundo bylos medžiaga Nr. II-96-486/2021 matyti, kad byloje nėra nei V. K., nei kitos pareiškėjos M. R. apklausos protokolų, jiems iš esmės nesudaryta galimybė pasisakyti, ar jie patyrė turtinę ar neturtinę žalą (nors vien iš kreipimosi į policiją turinio galima įžvelgti tokios žalos egzistavimą), atitinkamai nėra ir nutarimo pripažinti ar atsisakyti pripažinti pareiškėjus byloje nukentėjusiaisiais. Taigi iš esmės vien dėl Institucijos pareigūnų neveikimo byloje liko neišspręstas klausimas dėl šių asmenų procesinės padėties administracinio nusižengimo bylos procese, o ši aplinkybė neabejotinai reikšminga bei gali nulemti ir tai, kad minimi asmenys negalėjo pasinaudoti ANK 579 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta teise susipažinti su bylos medžiaga.
24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, jeigu asmuo yra pareiškėjas byloje, jis turi teisę skųsti teismų priimtus nutarimus dėl pareiškimo nagrinėjimo, jo rezultatų ar atsisakymo jį nagrinėti ir tam nebūtina turėti oficialaus nukentėjusiojo statuso byloje. Jau minėta, kad tokia teisė išplaukia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Analogiškai šis klausimas sprendžiamas ir baudžiamajame procese (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-20-626/2019, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN2-458-634/2018, AN2-209-579/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-15-696/2016, 2AT-2-303/2021 ir kt.). Kaip jau minėta, šiuo atveju, įvertinus bylos medžiagą matyti, kad pareiškėjai V. K. ir M. R. pateikė pareiškimą dėl galimo jų asmeninių teisių pažeidimo, todėl jie turi teisę skųsti Institucijos 2021 m. liepos 2 d. nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal pareiškėjų pateiktą pareiškimą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje susiklosčiusi praktinė situacija taip pat rodo, kad pareiškėjas V. K. turi teisę skųsti procesinius sprendimus, priimtus išnagrinėjus jo pranešimą. Antai šioje byloje jau buvo apskųstas VPK 3 PK 2020 m. gegužės 22 d. nutarimas, kuriuo buvo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo teisena pagal pareiškėjo skundą ir šiuos skundus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nagrinėjo ir galiausiai buvo priimtas būtent pareiškėjui V. K. palankus sprendimas. Maža to, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 nutartyje nedviprasmiškai nurodyti Institucijos darbo trūkumai, kuriuos Institucijos pareigūnai atlikdami tyrimo veiksmus turėjo ištaisyti.
25. Kartu pažymėtina, kad iš teisės skųsti minimą nutarimą išplaukia ir teisė susipažinti su šiuo procesiniu sprendimu bei visa bylos medžiaga, kadangi procesinio sprendimo apskundimas nežinant bylos medžiagos ir skundžiamo procesinio sprendimo turinio nėra įmanomas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus pskrities vyriausiojo policijos komisariato 3-iojo policijos komisariato 2021 m. liepos 23 d. raštu Nr. 10-AP-7661 ir 2021 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 10-S-27261(1.46E-10) įformintus sprendimus atsisakyti leisti susipažinti su Vilniaus pskrities vyriausiojo policijos komisariato 3-iojo policijos komisariato 2021 m. liepos 2 d. nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK 20113008401 ir klausimą išspręsti iš esmės:
Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3-iojo policijos komisariatą supažindinti pareiškėją V. K. ir (ar) jo atstovą su Vilniaus pskrities vyriausiojo policijos komisariato 3-iojo policijos komisariato 2021 m. liepos 2 d. nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK 20113008401.
Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.