- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- AN2-20-626/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02476-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Pareiškėjas
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų procesinių sprendimų esmė
Motyvuojamoji dalis
Iš skundo medžiagos matyti, kad A. S. 2018 m. kovo 27 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Institucija), pranešdamas apie galimai padarytus administracinius nusižengimus bei pateikė tokią informaciją patvirtinančius videoįrašus.
2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimu nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena.
Pareiškėjas A. S. minėtą nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui ir prašė grąžinti bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 366 straipsnio 1 dalyje, 73 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymius turinčių veikų tyrimui pagal pareiškėjo 2018 m. kovo 27 d. pareiškimą atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo A. S. skundą.
II. Atskirojo skundo argumentai ir prašymai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti skundą nagrinėti pirmos instancijos teismui. Pareiškėjo teigimu, skundžiama teismo nutartis prieštarauja teismų praktikai (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-282-898/2018), tuo apygardos teismas pripažino jo teisę apskųsti administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimą (analogiškas ginčas dėl analogiško pažeidimo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis Nr. II- 551-893/2018).
Dėl nukentėjusiojo statuso būtinumo teisei apskųsti. Nurodo, kad iš ANK 578 straipsnio matyti, kad nukentėjusiuoju pripažįstama administracinio nusižengimo teisenos eigoje. Jei teisena nepradėta, nukentėjusiojo nebus niekada. Pareiškėjo įsitikinimu, teismo neigimas pranešėjo teisės apskųsti teisenos nepradėjimą prieštarauja tiek žmogaus teisei į teisminę gynybą, tiek Specialiosios teisėjų kolegijos praktikai (teismingumo byla Nr. T-85/2014).
Pareiškėjas skunde teigia, kad per budėtoją telefonu jo iškviestas institucijos pareigūnas, nespėjęs atvykti į įvykį, t. y. nematęs įvykio, nusprendė, kad pažeidimo ir žalos nebuvo. Tačiau anot pareiškėjo įvykis užfiksuotas jo pateiktuose institucijai vaizdo įrašuose, tačiau pareigūnas jų nevertino, todėl būtent todėl neįžvelgė nei pažeidimo, nei žalos. Tokiu būdu būtent pareigūno vaizdo įrašų neištyrimas ir buvo skundo pagrindas.
Be to, pareiškėjo manymu, dėl padarinių būtinumo ANK 366 straipsnis kartu su Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.21 punktu pažeidimo sudėtis nereikalauja materialinių, fizinių pasekmių, o tik tokių pasekmių tikimybės, t. y. grėsmės. Teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. AN2-257-3 83/2018, nes tos bylos situacija yra kitokia, be sudėties elemento „grėsmė“. Todėl anot pareiškėjo, teismo motyvai, kad nėra duomenų apie jam sukeltą realią žalą ir nutarimas neturi įtakos jo padėčiai, yra nepagrįstas. Pareiškėjas atkreipia teismo dėmesį, kad ANK reguliuoja administracinio nusižengimo teiseną tik nuo teisenos pradėjimo ir nereguliuoja santykių iki teisenos pradėjimo (pranešimas apie nusižengimą, pranešimo išsprendimas, sprendimo apskundimas ir 1.1.). Ši spraga užpildytina mutatis mutandis BPK 168 straipsnio 3, 5 dalimis, arba kreipimusi į Konstitucinį Teismą.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Atskirasis skundas tenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apygardos teismas šioje proceso stadijoje pareiškėjo skundo argumentų dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto ir jo įrodytumo nevertina, ir dėl jų nepasisako, tačiau išnagrinėjęs atskirąjį skundą dalyje dėl apylinkės teismo atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis priimta pažeidžiant ANK nuostatas ir yra nepagrįsta.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai interpretavo ANK 621 straipsnio nuostatas ir padarė neteisingą išvadą, kad A. S. neturi teisės apskųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. priimto nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal jo skundą.
ANK 621 straipsnyje, numatančiame teisę apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyta, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartyje nurodyta, kad iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų buvęs pripažintas nukentėjusiuoju (skundžiamame nutarime nurodoma, jog apskritai nenustatyta, kad pareiškėjo 2018 m. kovo 27 d. prašyme nurodyti veiksmai būtų sukėlę kokią nors žalą), todėl jis ir nepatenka į kategoriją asmenų, turinčių teisę paduoti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Sutiktina, kad A. S. nagrinėjamu atveju nėra pripažintas nukentėjusiuoju, o apie galbūt padarytus administracinius nusižengimus tik pranešė policijos pareigūnams ir pateikė vaizdo įrašą.
2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, padaryta išvada, jog atlikus tyrimą patikrinimo metu vejos gadinimo nenustatyta, šalia žaidimų aikštelės dviejų vaikų žaidimas kamuoliu jokios grėsmės asmenų ar turto saugumui nekėlė, tuo labiau, kad vaikai iškart pasišalino. Patikrinta 2018 m .kovo 28 d. asmenų, gadinančių veją ar vaikų žaidimo aikšteles įrenginius, keliančių grėsmę aplinkiniams, neužfiksuota, veja nesugadinta. Tačiau pareiškėjas skunde teigia, kad tokiais veiksmais jam kilo grėsmė, nes galėjo būti išdaužytas langas.
Taigi, nors, kaip jau minėta, A. S. yra tik pranešėjas apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakius priimti jo skundą dėl 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimo, A. S. užkertamas kelias bandyti apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus. Kadangi 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimas turi tiesioginę įtaką A. S. teisinei ir procesinei padėčiai, nors formaliai jis pagal ANK 621 straipsnį nėra asmuo, kuris turi teisę apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tačiau atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, aplinkybes, jog A. S. policijai pranešė apie administracinį nusižengimą, kuris galbūt, jei būtų nustatyta, kad galėjo sukelti materialinę žalą pranešėjui A. S., jam negali būti užkirsta galimybė 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimą apskųsti apylinkės teismui. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti A. S. skundą ir jį išnagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nutaria:
A. S. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti A. S. skundą dėl 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.