Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Simonos Dementavičienės ir Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Šiauliai“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-65-1003/2024, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Šiauliai“ dėl žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys byloje – Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, Šiaulių miesto savivaldybė, A. M., D. B., M. B., E. K., A. S., M. U., R. B., D. Š., I. L., K. B., I. J., L. K., K. P., B. J., D. M., J. A., N. K., A. M., A. S., A. A. P. ir V. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro pateiktų apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių

22. Bylos duomenys (PVM sąskaitos faktūros už 2019–2021 m. laikotarpį) patvirtina, kad ieškovė reguliariai atsakovei išrašydavo (ir šiuo metu išrašo) sąskaitas už suteiktas Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, kurias sudaro mokėjimai už administravimą, už bendro naudojimo elektrą, taip pat techninės priežiūros išlaidos, privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui, remonto / avarijų šalinimo išlaidos (esant poreikiui).

29. Byloje esantys duomenys liudija tai, kad: ginčo Patalpos 2018 m. birželio 8 d. sudarytos nuomos sutarties pagrindu, 1 metų terminui buvo išnuomotos UAB (duomenys neskelbtini) ir A. B. už 1 669,80 Eur dydžio nuomos mokestį per mėnesį; minėti nuomininkai 2019 m. kovo 25 d. pranešimu ginčo Patalpų nuomos sutartį nutraukė (jos nepratęsė) nuo 2019 m. birželio 8 d., motyvuodami netinkama Stogu virs ginčo Patalpų būkle; naują sutartį dėl Patalpų nuomos (už 1 089 Eur dydžio nuomos mokestį per mėnesį) ieškovė su nauju nuomininku (UAB (duomenys neskelbtini)) sudarė 2020 m. sausio 10 d., o Patalpas naujam nuomininkui faktiškai perdavė naudotis 2020 m. kovo 13 d. perdavimo–priėmimo aktu; ieškovės 2021 m. rugpjūčio 25 d. pažymoje apie negautas pajamas nurodyta, kad ankstesniems nuomininkams (UAB (duomenys neskelbtini) ir A. B.) dėl nesandaraus Stogo nutraukus su ieškove nuomos sutartį, pastaroji laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2020 m. kovo 12 d. negavo 15 229,29 Eur dydžio ginčo Patalpų nuomos pajamų, taip pat nurodytų laikotarpiu pati padengė Patalpų priežiūros ir eksploatavimo išlaidas – 1 530,60 Eur; ieškovės skaičiavimu, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. birželio 8 d., susidarė ir 1 707,20 Eur nuomos mokesčio skirtumas tarp 1 669,80 Eur sumos, kurią ieškovei būtų mokėję ankstesni nuomininkai, ir 1 089 Eur sumos, kurią ieškovė gavo iš naujojo nuomininko.

Dėl žalos atlyginimo priteisimo (ne) pagrįstumo (pagal atsakovės apeliacinį skundą)

30. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės (ginčo Namo bendrojo naudojimo objektų administratorės) bendrą 33 255,34 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, susidedantį iš dviejų savarankiškų sumų, t. y. 14 788,25 Eur sumos už jos iniciatyva atliktą Stogo remontą bei 18 467,09 Eur negautų nuomos pajamų ir Patalpų išlaikymo išlaidų sumos. Pareikštą ieškinį ieškovė grindė bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263 straipsniu, 6.246–6.249 straipsniais), taip pat ir CK 6.266 straipsnyje įvirtintu griežtosios civilinės atsakomybės taikymo pagrindu („Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė“). Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės neteisėti veiksmai – itin ilgai trukęs nepakankamas rūpinimasis administruojamo ginčo Namo bendrojo naudojimo objektu (t. y. Stogu), jo savalaikis neremontavimas, sąlygojo anksčiau nurodyto dydžio turtinės žalos atsiradimą.

31. Pirmosios instancijos teismas anksčiau nurodytus ieškovės ieškinio argumentus pripažino pagrįstais ir skundžiamu sprendimu priteisė jai iš atsakovės 33 255,34 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą.

32. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovė. Pateiktame apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju administratorė negalėjo savo iniciatyva remontuoti ginčo Stogo, nes dėl to nebuvo priimtas visų Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių sprendimas (priešingai – 2013 m. rugpjūčio 12 d., 2017 m. lapkričio 13 d., 2017 m. lapkričio 28 d., 2018 m. rugpjūčio 22 d. ir 2022 m. vasario 22 d. Namo bendraturčiai sprendė Stogo neremontuoti). Namo Stogas buvo netinkamai įrengtas jau Patalpų statybos metu, tai buvo konstatuota tiek Dalinės ekspertizės aktu, tiek teisminio nagrinėjimo metu gautu Ekspertizės aktu, tačiau teismas nepagrįstai jais nesivadovavo. Ginčas dėl Stogo remonto išlaidų priteisimo, atsakovės vertinimu, laikytinas išimtinai ginču tarp Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių pagal CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Kadangi Stogo remontas nebuvo nulemtas jos neteisėtų veiksmų (neveikimo), ji nėra atsakinga ne tik už jį, bet ir už Patalpų nuomos sutarties nutraukimą bei dėl to ieškovei atsiradusius kitus turtinius praradimus.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylose medžiagos visetą, nurodytus atsakovės apeliacinio argumentus iš esmės laiko pagrįstais.

34. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

35. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

36. Remiantis tuo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).

37. Pagal Statinių priežiūros reglamento nuostatas – statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 punktas). Vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Statinių priežiūros reglamento 12.2 punktas), taip pat siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Statinių priežiūros reglamento 12.5 punktas). Iš esmės analogiškas reguliavimas numatytas ir Nuostatų 7.7 punkte, kuris numato, kad jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

38. Statinių priežiūros reglamento 84 punkte numatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Statinių priežiūros reglamente nurodytais teisės aktais, Statinių priežiūros reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Statinių priežiūros reglamento 85 punktas). Namo būklei įvertinti be kita ko atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai (Statinių priežiūros reglamento 87.1 punktas); periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros (Statinių priežiūros reglamento 87.2 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Statinių priežiūros reglamento 96 punktas). Namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (Statinių priežiūros reglamento 99 punktas).

39. Pagal bendrąją taisyklę administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus anksčiau minėto Nuostatų 7.7 punkte nurodytą išimtį – jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai (kas iš esmės atitinka ir Statinių priežiūros reglamento 96 punktą). Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančius teisės aktus, yra nurodęs, kad administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti butų ir kitų patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

40. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad, sprendžiant dėl atsakomybės administratoriui taikymo, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, Statinių priežiūros reglamento nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, taip pat ar jų šalinimo darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

41. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad vanduo į ieškovei priklausančias ginčo Patalpas patekdavo per Stogą, tokia situacija tęsėsi nuo 2010 m., atsakovė (Namo bendrojo naudojimo objektų administratorė) apie tai žinojo (buvo informuota tiek ieškovės, tiek kitų subjektų). Reaguojant į tokią situaciją, administratorės užsakymu 2017 m. ekspertas B. E. 2017 m. gegužės 25 d. parengė Dalinės ekspertizės aktą, kuriame buvo padarytos dvi išvados: 1) Stogas virš atsakovei priklausančių Patalpų statybos metu įrengtas nepatikimai, panaudojus tam netinkamą dangą, neužtikrinus stogo konstrukcijos vėdinimo, neįrengus garams laidžios vėjo apsaugos, todėl Stogo konstrukcija negali užtikrinti patalpų apsaugos nuo vandens; 2) Stogo dangą, kartu ir apsaugines plėveles bei šiltinamąją medžiagą, būtina keisti naujomis, esamomis mažo nuolydžio sąlygomis panaudojant ištisinės membranos tipo dangą, klojamą ant ištisinio pagrindo, sudarant tinkamas stogo konstrukcijos vėdinimo sąlygas. Pažymėtina, kad tokias nurodytos Dalinės ekspertizės akto išvadas visiškai patvirtino ir bylos nagrinėjo eigoje gautas Ekspertizės aktas, kuriame teismo ekspertas D. K. konstatavo, kad: 1) ginčo Stogas 1998–1999 metais buvo įrengtas netinkamai, nukrypstant nuo tuo metu galiojusių norminių teisės aktų, skardinę stogo dangą įrengiant pernelyg mažu nuolydžiu (žr. Ekspertizės akto išvada Nr. 1); skardinės stogo dangos nuolydis buvo labai mažas, vos 2,9°, o ties lietaus vandens surinkimo lataku – visais priešingas; todėl vanduo intensyvaus lietaus ir sniego tirpsmo metu per skardos lakštų tarpusavio sandūras ir per kitus sujungimus galėjo prasiskverbti po skarda; po skarda patekęs mažas vandens kiekis įprastai nutekėtų elastingos ir įtemptos difuzinės plėvelės paviršiumi ir nepatektų į vidaus patalpas, tačiau difuzinė plėvelė nebuvo įrengtą; vietoje difuzinės plėvelės buvo įrengta armuota polietileninė plėvelė, kuri veikiama temperatūrų kaitos ir drėgmės poveikio deformavosi bei tapo pralaidi vandeniui; nurodytos priežastys ir lėmė vandens patekimą į Patalpas (žr. Ekspertizės akto išvada Nr. 3); 3) tam, kad Stogas funkcionuotų tinkamai, turėjo būti atlikti tokie darbai, kokie yra nurodyti (ir kokie buvo faktiškai atlikti) UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 14 d. parengtame Atliktų darbų akte, pakeičiant skardinę Stogo dangą į prilydomą bituminę dangą (žr. Ekspertizės akto išvada Nr. 6); 4) lokalus Stogo remontas nebūtų užtikrinęs tinkamos ir ilgalaikės Patalpų apsaugos nuo kritulių vandens (žr. Ekspertizės akto išvada Nr. 6).

42. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek Dalinės ekspertizės aktas, tiek ir Ekspertizės aktas patvirtina tai, jog pagrindinė (ir vienintelė) priežastis, dėl kurios į ieškovei priklausančias ginčo Patalpas reguliariai patekdavo vanduo, buvo netinkamai (nukrypstant nuo tuo metu galiojusių norminių teisės aktų) įrengtas Stogas, o vienintelis būdas pašalinti vandens patekimo į ginčo Patalpas būdas buvo atlikti Stogo remontą (pakeisti viso Stogo dangą), nes lokalus remontas nebūtų užtikrinęs tinkamos ir ilgalaikės Patalpų apsaugos nuo vandens. Pažymėtina tai, jog aplinkybė, kad 1999 m. birželio 29 d. Priėmimo naudoti aktu, tuo metu naujai pastatytos ginčo Patalpos buvo priimtos naudoti, nenustačius jokių nukrypimų nuo projekto ar normatyvinių statybos techninių dokumentų, savaime nepaneigia ir negali paneigti Dalinės ekspertizės aktu bei Ekspertizės aktu nustatytų Stogo defektų (t. y. kad jis statybos metu buvo įrengtas netinkamai), kadangi byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad vanduo į ginčo Patalpas patenka dėl kokių nors kitų priežasčių (pavyzdžiui, dėl Stogo natūralaus nusidėvėjimo, dėl gamtos reiškinių ar asmenų veiksmų įtakotų Stogo pažeidimų, dėl Stogo nepriežiūros (savalaikio nevalymo, jo neremontavimo) ar kitų panašių priežasčių).

43. Akcentuotina, kad nustačius tam tikrus namo konstrukcijų defektus ar trūkumus, Statinių priežiūros reglamento nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė. Nagrinėjamos situacijos atveju, siekiant užtikrinti, kad per ginčo Stogą į ieškovei priklausančias patalpas nepatektų vanduo, tiek pagal Dalinės ekspertizės aktą, tiek pagal Ekspertizės aktą buvo būtina pakeisti visą stogo dangą, kas laikytina paprastuoju remontu (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 12 punktas). Įprastai, paprastojo remonto darbai nėra priskirtini statinio privalomųjų reikalavimų užtikrinimo darbams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-612/2013).

44. Bylos duomenys liudija, kad administratorė, gavusi anksčiau minėtą 2017 m. gegužės 25 d. Dalinės ekspertizės aktą, siekė parengti Stogo dangos keitimo projektą ir organizavo tokio projekto parengimo paslaugų pirkimą (žr. 2018 m. gegužės 19 d. ir 2018 m. liepos 10 d. skelbimų dienraštyje „Lietuvos žinios“ kopijos, UAB (duomenys neskelbtini) komercinis pasiūlymas, UAB (duomenys neskelbtini) komercinis pasiūlymas, 2018 m. liepos 18 d. raštas Nr. ŠB-RS-18-1662). Atlikusi nurodytus veiksmus, atsakovė į 2018 m. rugpjūčio 22 d. organizuoto ginčo Namo butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio susirinkimo darbotvarkę įtraukė Namo stogų techninio projekto parengimui atliktos tiekėjų apklausos rezultatų aptarimo (sprendimų priėmimo) klausimą. Nurodyto susirinkimo protokolas Nr. 2 liudija, kad buvo nuspręsta nepritarti Namo stogų paprastojo remonto projekto parengimo darbų pirkimui pagal administratorės atliktą tiekėjų apklausą, nes bendraturčiai pageidavo dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje (žr. sprendimas 1 darbotvarkės klausimu), tačiau kartu buvo nutarta, jog tuo atveju, jeigu bendraturčiai nepatvirtins dalyvavimo nurodytoje programoje, vėl bus organizuojamas susirinkimas dėl Stogo projektavimo klausimų (žr. sprendimas 4 darbotvarkės klausimu).

45. Atsižvelgiant į šio sprendimo 41–44 punktuose išdėstytas aplinkybes bei aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tiek Dalinės ekspertizės akte rekomenduoti atlikti Stogo remonto darbai, tiek UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 14 d. parengtame Atliktų darbų akte nurodyti (ir faktiškai atlikti) darbai nelaikytini darbais, skirtais užtikrinti privalomuosius statinio reikalavimus, kuriuos administratorius privalėtų vykdyti be bendraturčių sutikimo pagal Nuostatų 7.7 punktą bei Statinių priežiūros reglamento 96 punktą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie liudytų, jog ginčo Stogo būklė, ieškovei savo iniciatyva atliekant jo remonto darbus (2020 m. balandžio mėn.), buvo kritinė (avarinė), buvo galima ir reali Stogo avarijos (įgriuvimo) grėsmė, buvo kilęs tiesioginis pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, kas leistų administratorei tokio bendrojo naudojimo objekto (t. y. ginčo Stogo) remonto darbus atlikti nedelsiant, nesant dėl to priimto visų butų ir kitų patalpų savininkų spendimo (CK 4.85 straipsnis). Todėl ginčo Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams 2018 m. rugpjūčio 22 d. vykusio pakartotinio susirinkimo metu nepritarus Stogo remonto darbų atlikimui, administratorė jų savo iniciatyva atlikti negalėjo. Priešinga išvada pernelyg apsunkintų administratorės teisinę padėtį, nes savo iniciatyva atlikusi remonto darbus, kurie nėra skirti statinio privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, be kita ko, yra ir itin didelės materialinės vertės, ji netektų galimybės remtis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi ir vėliau išsireikalauti iš Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių dėl to patirtas išlaidas, taip pat tai neatitiktų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų protingumo ir sąžiningumo principų.

46. Kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 30 punkte, ieškovė pareikštu ieškiniu prašė atsakovės atžvilgiu taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Pažymėtina, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Nurodyta prievolė atsakovei kiltų tik byloje konstatavus visas deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas, t. y.: 1) kad atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) kad yra padaryta žala; 3) kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) kad žalą padaręs asmuo yra kaltas. Siekiant taikyti atsakovės atžvilgiu griežtąją civilinę atsakomybę (CK 6.266 straipsnis) pakanka konstatuoti tik tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, padarytą žalą bei priežastinį ryšį.

47. Asmens veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, kai šiais veiksmais pažeidžiamas tiesiogiai įstatyme įtvirtintas draudimas, kai asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo įstatyme ar sutartyje nustatytas pareigas, ar net kai pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

48. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes bei teisinį bendrojo naudojimo objektų administratorius veiklos reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, kaip būtinoji civilinės atsakomybės jos atžvilgiu taikymo sąlyga. Pažymėtina, kad administratorė Nuostatuose ir Statinių priežiūros reglamente nustatytas pareigas iš esmės vykdė tinkamai, t. y. ieškovei nuolat reiškiant pretenzijas dėl per Stogą į jai priklausančias Patalpas patenkančio vandens, savo iniciatyva užsakė Dalinės ekspertizės aktą, kuriuo buvo nustatyta vandens patekimo priežastis (tai, kad Stogas įrengtas netinkamai), organizavo Stogo dangos keitimo projekto parengimo paslaugų pirkimą, apie susidariusią padėtį informavo visus Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčius, šiuo klausimu organizavo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių susirinkimą, tokiu būdu siekdama, kad bendraturčiai priimtų sprendimą dėl Stogo remonto darbų, tačiau pastarieji 2018 m. rugpjūčio 22 d. vykusio pakartotinio susirinkimo metu Stogo remonto darbams nepritarė, motyvuodami dalyvavimu daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Ta aplinkybė, kad vėliau ginčo Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai nepritarė ir dalyvavimui minėtoje programoje, byloje susidariusios situacijos vertinimo nekeičia. Kaip jau buvo minėta anksčiau, byloje esančiame Ekspertizės akte yra padaryta išvada, kad lokalus Stogo remontas nebūtų užtikrinęs tinkamos ir ilgalaikės Patalpų apsaugos nuo kritulių vandens (žr. Ekspertizės akto išvada Nr. 6). Atsižvelgiant į tai, Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nepritarus Stogo paprastajam remontui, atsakovė tokio remonto savo iniciatyva atlikti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, ne ieškovės neveikimas (ginčo Stogo neremontavimas), kaip kad bylos nagrinėjimo metu teigė ir įrodinėjo ieškovė, o Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių priimtas spendimas neremontuoti Stogo (kurio ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka neskundė), sąlygojo tai, kad tokį remontą savo lėšomis vėliau atliko pati ieškovė (patirdama 14 788,25 Eur dydžio išlaidas), kartu nurodyta aplinkybė sąlygojo ir kitus ieškovės turtinius praradimus, t. y. kad ginčo Patalpų nuomininkai nepratęsė nuomos sutarties, ko pasėkoje ieškovė kurį laiką negavo reikšmingų nuomos pajamų (16 936,49 Eur) bei asmeniškai patyrė Patalpų išlaikymo išlaidas (1 530,60 Eur).

49. Pritartina ir atsakovės apeliacinio skundo argumentams, kad ieškovės dėl Stogo remonto patirtų išlaidų atlyginimo klausimas galėjo (ir vis dar gali būti) sprendžiamas, remiantis CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Ieškovės veiksmai, kuomet ji savo iniciatyva ir lėšomis atliko ginčo Namo bendrojo naudojimo objekto (t. y. Stogo) remontą iš esmės atitinka minėta teisės norma įtvirtintai buto ar kitų patalpų savininko teisei imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir vėliau reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų atlyginti tokias išlaidas, proporcingai šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Tokia išvada darytina, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, jog Statinių priežiūros reglamento 99 punktas taip pat numato, kad namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai, kas reiškia, kad tokių išlaidų dengimas bendrojo naudojimo administratoriaus lėšomis nėra galimas.

50. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, jog Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimu (civ. byla Nr. e2-9552-841/2021) ir Šiaulių apygardos teismo nutartimi (civ. byla Nr. e2A-391-950/2021) buvo nustatyti kokie nors prejudiciniai faktai, turintys reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai.

51. CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019).

52. Taigi, ne kiekviena įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime paminėta faktinė aplinkybė gali būti pripažinta prejudiciniu faktu. Tokią galią turi tik teismo nustatytos faktinės aplinkybės, sudariusios bylos, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, įrodinėjimo dalyką (jo dalį). Įrodinėjimo dalykas – juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Tai faktai, kuriais yra pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022).

53. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-9552-841/2021 ir Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-391-950/2021 buvo sprendžiamas administratorės pareikšto reikalavimo priteisti iš ieškovės skolą už suteiktas ginčo Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas pagrįstumo klausimas, taip pat sprendžiama, ar pagrįstai UAB „Vaivorykštė“ dar 2017 m. (t. y. 2017 m. balandžio 25 d., 2017 m. birželio 2 d., 2017 m. liepos 3 d., 2017 m. rugpjūčio 4 d., 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. spalio 5 d. raštais) atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Minėtose civilinėse bylose nebuvo nustatinėjamos ir analizuojamos faktinės aplinkybės, susijusios su administratorės veiksmų (neveikimo) įtaka ginčo Patalpų nuomos sutarties nutraukimui nuo 2019 m. birželio 8 d. ar ieškovės iniciatyva 2020 m. balandžio mėnesį atliktų Stogo remonto darbų pagrįstumui, nebuvo analizuojami ir vertinami šioje civilinėje byloje kilusio ginčo išsprendimui esminę reikšmę turintys nauji įrodymai (Dalinės ekspertizės aktas; Ekspertizės aktas). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nagrinėjamos civilinės bylos įrodinėjimo dalykas esmingai skyrėsi nuo įrodinėjimo dalyko, buvusio Šiaulių apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-9552-841/2021 ir Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-391-950/2021, todėl minėtuose bylose priimti procesiniai sprendimai prejudicinės galios šiai bylai neturi.

54. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir lakoniškai pažymėjo tai, jog Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimas (civ. byla Nr. e2-9552-841/2021) ir Šiaulių apygardos teismo nutartis (civ. byla Nr. e2A-391-950/2021) nagrinėjamai bylai turi prejudicinę galią, tačiau nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kokios gi konkrečios faktinės aplinkybės (t. y. konkretūs juridiniai faktai) nustatytos ankstesnėse civilinėse bylose gali būti neįrodinėjamos šioje civilinėje byloje. Iš to seka, kad ir pats pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nesirėmė jokiomis konkrečiomis Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimu (civ. byla Nr. e2-9552-841/2021) ir Šiaulių apygardos teismo nutartimi (civ. byla Nr. e2A-391-950/2021) nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais.

55. Apibendrindamas visus šio sprendimo 30-54 punktuose nurodytus argumentus ir teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės 33 255,34 Eur dydžio turtinę žalą bei nuo minėtos sumos skaičiuotinas procesines palūkanas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir jai iš atsakovės priteista 33 255,34 Eur turtinė žala bei 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (33 255,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

56. Atmetus kaip nepagrįstus ieškovės ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo, naikintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo paskirstytos ginčo šalių ir valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi nurodytos išlaidos byloje turi būti paskirstytos iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

57. Ieškovė UAB „Vaivorykštė“ byloje pateiktu apeliaciniu skundu taip pat ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau tai darė išimtinai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje.

58. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu pirmosios instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

59. Nagrinėjamu atveju, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo bei nurodytus ieškovės ieškinio reikalavimus atmetus kaip nepagrįstus, taip pat buvo panaikinta ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes byloje kilo poreikis ginčo šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas perskaičiuoti iš naujo, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų tenkinimo / atmetimo proporcijas, kaip kad tai nustato CPK 93 straipsnio 5 dalis. Todėl apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja ir nevertina ieškovės pateikto apeliacinio skundo, susijusio tik su galimai pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, pagrįstumo.

60. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas iš naujo spręsdamas byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, įvertins ieškovės pateikto apeliacinio skundo argumentus tiek, kiek jie susiję su atsakovės viso bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio galimu (ne) pagrįstumu.

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

61. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudais priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

62. Atmetus ieškovės ieškinį, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Tuo tarpu atsakovė turi teisę gauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63. Atsakovė byloje (iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo) patyrė bendras 18 238,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas: 724 Eur žyminis mokestis už pirmą kartą byloje teiktą apeliacinį skundą (2022 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 518) + 17 514,75 Eur teisinio atstovavimo išlaidos. Atsakovės patirtas teisinio atstovavimo išlaidas sudaro:

- 2 813,25 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir su tuo susijusių veiksmų, tokių kaip ieškinio ir jo priedų analizė, susitikimas su klientu ir pan., atlikimą (pagal 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DZA111);

- 453,75 Eur už susitikimą su klientu ir jo konsultavimą, kliento konsultavimą telefonu, kliento pateiktų dokumentų analizę ir atranką (pagal 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DZA124);

- 907,50 Eur už susitikimą su klientu ir jo konsultavimą, kliento konsultavimą telefonu, kliento pateiktų dokumentų analizę, prašymų teismui rengimą, rengimąsi 2022 m. sausio 11 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jo metu (pagal 2022 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DZA007);

- 181,50 Eur už susitikimą su klientu ir jo konsultavimą, 363 Eur už ieškovės pateiktų dokumentų analizę, tolimesnių veiksmų planavimą ir kliento konsultavimą ir 726 Eur už prašymo teismui parengimą, rengimąsi 2022 m. vasario 22 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jo metu, tolimesnių veiksmų planavimą ir kliento konsultavimą (pagal 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DZA025);

- 181,50 Eur už susitikimą su klientu ir jo konsultavimą, 907,50 Eur už susipažinimą su kliento pateiktais dokumentais, papildomų prašymų bei papildomų paaiškinimų teismui rengimą, ir 181,50 Eur už statybinių dokumentų analizę ir bendravimą su statybos ekspertais (pagal 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DZA034);

- 181,50 Eur už susitikimą su klientu ir jo konsultavimą dėl proceso eigos ir 544,50 Eur už naujų bylos dokumentų analizę, rengimąsi 2022 m. birželio 1 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jo metu (pagal 2022 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DZA053);

- 3 448,50 Eur už teismo sprendimo analizę, teismų praktikos paiešką, kliento konsultavimą ir apeliacinio skundo rengimą (pagal 2022 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DZA065);

- 181,50 Eur už ieškovės apeliacinio skundo analizę ir atsiliepimo rengimą ir 635,25 Eur už ieškovės atsiliepimo apeliacinį skundą analizę ir kliento konsultavimą (pagal 2022 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DZA076);

- 363 Eur už apeliacinės instancijos teismo sprendimo analizę ir kliento konsultavimą dėl tolimesnių veiksmų civilinėje byloje (pagal 2023 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DZA004);

- 272,25 Eur už susipažinimą su trečiojo asmens atsiliepimu į ieškinį, tolimesnių veiksmų byloje planavimą ir kliento konsultavimą susitikimo metu (pagal 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DZA014);

- 635,25 Eur už rengimąsi 2023 m. kovo 21 d. teismo posėdžiui, naujai ieškovės pateiktų dokumentų analizę, atstovavimą teismo posėdžio metu ir 272,25 Eur už tolimesnių veiksmų byloje planavimą dėl įrodymų rinkimo, kliento konsultavimą (pagal 2023 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DZA024);

- 181,50 Eur už bendravimą su trečiaisiais asmenimis, kliento konsultavimą ir 544,50 Eur už rengimąsi 2023 m. gegužės 2 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdžio metu (pagal 2023 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DZA037);

- 181,50 Eur už kliento konsultavimą dėl tolimesnių planuojamų veiksmų byloje, ekspertizės skyrimo tikslingumo bei turinio (pagal 2023 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DZA049);

- 635,25 Eur už rengimąsi 2023 m. birželio 14 d. teismo posėdžiui, naujausios teismų praktikos analizė, atstovavimą teismo posėdžio metu, 181,50 Eur už kliento konsultavimą dėl tolimesnių procesinių veiksmų, ekspertizės reikalingumo, 363 Eur už rengimąsi 2023 m. birželio 27 d. teismo posėdžiui, atstovavimą teismo posėdžio metu, kliento konsultavimą ir 363 Eur už bendravimą su ekspertu ir prašymo dėl ekspertizės skyrimo rengimą (pagal 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DZA058);

- 363 Eur už prieštaravimų dėl ekspertizės skyrimo analizę, rengimąsi 2023 m. rugpjūčio 2/3 d. posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdžio metu, kliento konsultavimą (pagal 2023 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DZA063);

- 181,50 Eur už ekspertizės akto analizę ir kliento konsultavimą (pagal 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DZA018/2024);

- 544,50 Eur už paaiškinimų dėl ekspertizės akto analizę, kliento konsultavimą, paaiškinimų ir prašymo teismui rengimą (pagal 2024 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DZA037/2024);

- 363 Eur už rengimąsi 2023 m. balandžio 25 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jo metu, kliento konsultavimą ir klausimų ekspertui raštu rengimą ir 363 Eur už rengimąsi 2023 m. birželio 3 d. teismo posėdžiui, rengimąsi baigiamosios kalboms ir atstovavimą teismo posėdžio metu (pagal 2024 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DZA043/2024).

64. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo skirstydamas ginčo šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažymi tai, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta Rekomendacijose. Be to, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina ir į kilusio ginčo sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą bei kitas svarbias aplinkybes (žr. Rekomendacijų 2 punktas).

65. Nustatyta, kad iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovės atstovas byloje parengė šiuos procesinius dokumentus: atsiliepimą į ieškinį (Nr. DOK-69981), rašytinius paaiškinimus (Nr. DOK-14162), apeliacinį skundą (Nr. DOK-47401), atsiliepimą į apeliacinį skundą (Nr. DOK-51817), pranešimus (3 vnt.) (Nr. DOK-29541, Nr. DOK-10460 ir Nr. DOK-27038) ir įvairaus pobūdžio prašymus (12 vnt.) (Nr. DOK-66561, Nr. DOK-2020, Nr. DOK-10634, Nr. DOK-13810, Nr. DOK-21639, Nr. DOK-35869, Nr. DOK-35931, Nr. DOK-36536, Nr. DOK-40159, Nr. DOK-24876, Nr. DOK-26109 ir Nr. DOK-53144); byloje taip pat įvyko 12 teismo posėdžių, kurių bendra trukmė siekia 16 valandų.

66. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs PVM sąskaitose faktūrose nurodytų procesinių dokumentų rengimo pobūdį ir kainą, vykusių teismo posėdžių trukmę bei patikrinęs jų atitiktį pagal Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus dydžius už tokio pobūdžio teisines paslaugas, sprendžia, jog pagrįstos yra sekančios atsakovės atstovo suteiktos teisinės paslaugos už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme (iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo): 2 813,25 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą; 907,50 Eur už prašymų teismui rengimą ir atstovavimą 2022 m. sausio 11 d. teismo posėdyje; 726 Eur už prašymo teismui parengimą ir atstovavimą 2022 m. vasario 22 d. teismo posėdyje; 907,50 Eur už prašymo ir papildomų paaiškinimų teismui rengimą; 335,86 Eur (167,93 Eur x 2 val.) už atstovavimą 2022 m. birželio 1 d. teismo posėdyje; 3 448,50 Eur už apeliacinio skundo parengimą; 181,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; 359,80 Eur (179,90 Eur x 2 val.) už atstovavimą 2023 m. kovo 21 d. teismo posėdyje; 380,06 Eur (190,03 Eur x 2 val.) už atstovavimą 2023 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje; 380,06 Eur (190,03 Eur x 2 val.) už atstovavimą 2023 m. birželio 14 d. teismo posėdyje; 363 Eur už prašymo dėl ekspertizės skyrimo parengimą; 195,95 Eur (195,95 Eur x 1 val.) už atstovavimą 2023 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje; 544,50 Eur už paaiškinimų ir prašymo teismui parengimą; iš viso: 11 543,48 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos sumos neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.9, 8.11, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų dydžių, šias išlaidas atsakovei privalo atlyginti ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl bendrai atsakovei iš ieškovės priteistina 12 267,48 Eur (11 543,48 Eur atstovavimo išlaidos + 724 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dalis.

67. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Įvardytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų – atitinkamų procesinių dokumentų parengimo – sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad likusį (5 971,27 Eur) atsakovės patirtų išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas dalis jai neturi būti atlyginta, nes ją kompensuoja už procesinių dokumentų parengimą priteistina suma.

68. Valstybė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 393,24 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškovės ieškinys yra atmetamas visiškai, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

69. Atsakovė UAB „Mano Būstas Šiauliai“ apeliacinės instancijos teisme patyrė bendras 3 265 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (724 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (2024 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 109) + 2 541 Eur teisinės pagalbos išlaidos (2024 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DZA067/2024; 2024 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DZA079/2024).

70. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, jai iš ieškovės yra priteistinos visos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 3 265 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

71. Apeliacinio proceso metu valstybė patyrė 212,32 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies (priteista ieškovei iš atsakovės 33 255,34 Eur turtinė žala bei 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (33 255,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ (juridinio asmens kodas 114050881) ieškinį atmesti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą dalyje dėl ginčo šalių ir valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip:

- priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Šiauliai“ (juridinio asmens kodas 144619514) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ (juridinio asmens kodas 114050881) dalį bylinėjimosi išlaidų – 12 267,48 Eur (dvylika tūkstančių du šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 48 centus);

- priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ (juridinio asmens kodas 114050881) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 393,24 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 24 centus)

Paskirstyti ginčo šalių ir valstybės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas:

- priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Šiauliai“ (juridinio asmens kodas 144619514) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ (juridinio asmens kodas 114050881) bylinėjimosi išlaidas – 3 265 Eur (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt penkis eurus);

- priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ (juridinio asmens kodas 114050881) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 212,32 Eur (du šimtus dvylika eurų ir 32 centus).

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.