- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-8-569/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05488-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Šiauliai“
- Trečiasis asmuo
- Ergo Insurance SE Lietuvos filialo
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Šiauliai“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Šiauliai“, trečiajam asmeniui Ergo Insurance SE Lietuvos filialo dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vaivorykštė“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas Šiauliai“ 33 255,34 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovė taip pat prašė įpareigoti UAB „Mano Būstas Šiauliai“ per 3 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo įrengti lietaus nuvedimo sistemą nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės dalies stogo pusės, išeinančios į (duomenys neskelbtini) g., tokiu būdu, kad atmosferos krituliai nuo šios namo pagrindinės dalies stogo pusės dviem lietvamzdžiais netekėtų ant namo bendro naudojimo stogo dalies, esančios virš UAB „Vaivorykštė“ 665,52 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos - parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), t. y. nuo namo pagrindinės dalies stogo pusės, išeinančios į (duomenys neskelbtini) g., nuvestus du lietvamzdžius, kurie baigiasi virš namo bendro naudojimo stogo dalies virš UAB „Vaivorykštė“ patalpų, pratęsti virš UAB „Vaivorykštė“ patalpų, taip pat pakeisti ties UAB „Vaivorykštė“ patalpomis esančius lietvamzdžius į platesnio diametro, kuris būtų pakankamas praleisti atitinkamai didesnį atmosferos kritulių kiekį, ir nuvesti juos į miesto lietaus kanalizacijos sistemą. Taip pat prašė nustatyti, kad jeigu UAB „Mano Būstas Šiauliai“ per 3 mėnesius neatliks nurodytų darbų, UAB „Vaivorykštė“ turės teisę atlikti nurodytus darbus savo lėšomis ir išieškoti iš UAB „Mano Būstas Šiauliai“ reikiamas išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. liepos 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Vaivorykštė“ iš atsakovės UAB „Mano Būstas Šiauliai“ 33 255,34 Eur žalos atlyginimo bei šešių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos – 2021 m. spalio 25 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisė ieškovei UAB „Vaivorykštė“ iš atsakovės UAB „Mano Būstas Šiauliai“ 577,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
3. Teismas ieškovę ir atsakovę siejantį teisinį santykį kvalifikavo kaip butų ir kitų patalpų savininko, valdančio bendrosios dalinės nuosavybės objektus, administravimą. Sprendė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namo bendro naudojimo konstrukcijos – stogo – netinkamo administravimo teisinių pasekmių.
4. Teismas vertino, kad bendrųjų objektų valdymą ir naudojimą reglamentuojančios normos yra bendrosios normos santykyje su tokių objektų administravimą reglamentuojančiomis normomis. Bendrųjų objektų administravimą reglamentuojančiomis normos yra specialios normos, todėl esant normų konkurencijai yra taikomos specialios normos. Todėl teismas darė išvadą, kad taikomos administravimą reglamentuojančios normos.
5. Teismas sprendė, kad atsakovė pagal STR 1.12.05:2010 1.1.8 p. privalėjo atlikti bendro naudojimo stogo virš ieškovės patalpų ir lietaus nuotekų priežiūros darbus, tačiau šios pareigos nevykdė, nors atliktini bendro naudojimo stogo remonto darbai buvo aiškiai išdėstyti pačios atsakovės užsakytos ir atliktos statinio dalinės ekspertizės akte. Atsakovė neužtikrino privalomųjų daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimų, nustatytų STR 1.12.05:2010 5 p., 7 p. ir kt. Teismas tokį atsakovės neveikimą laikė neteisėtais veiksmais – nepakankamu rūpinimusi administruojamo stogo priežiūra, dėl ko ir atsirado žala.
6. Teismas sprendė, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi ieškovė žalą patyrė dėl to, kad atsakovė, kaip namo administratorius, neprižiūrėjo bendro turto taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, t. y. ieškovė patyrė žalą atsakovei nevykdant pareigos tinkamai prižiūrėti namo bendro naudojimo stogą. Atsakovė, kaip namo administratorius, yra atsakinga už žalą, padarytą ieškovės patalpoms tuo, kad per namo bendro naudojimo konstrukciją – stogą – pratekėję atmosferos krituliai ne kartą užliejo šias patalpas apgadinant lubas, sienas ir grindis.
7. Teismas darė išvadą, kad žalos dydis, susijęs su stogo dangos keitimu, yra įrodytas ir tikėtinas, todėl teismas šią sumą nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovei. Teismas nurodė, kad priima tokį sprendimą vertindamas ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šiai bylai turi prejudicinę galią. Teismas pažymėjo, kad minėtoje byloje spręsto ginčo suma prejudicinei galiai nėra svarbi.
8. Teismas, vertindamas ieškovės ir buvusių nuomininkų susirašinėjimą, darė išvadą, kad nuomos sutartis buvo nutraukta nesant galimybės normaliai ir saugiai (ekspozicijoje esantiems baldams) naudotis nuomojamomis patalpomis.
9. Teismas, ieškovės reikalavimą – įpareigoti atsakovę įrengti lietaus nuvedimo sistemą nuo namo pagrindinės dalies stogo pusės, išeinančios į (duomenys neskelbtini) g., tokiu būdu, kad atmosferos krituliai nuo šios namo pagrindinės dalies stogo pusės dviem lietvamzdžiais netekėtų ant namo bendro naudojimo stogo dalies, esančios virš ieškovės patalpų - nuo namo pagrindinės dalies stogo pusės, išeinančios į (duomenys neskelbtini) g., nuvestus du lietvamzdžius, kurie baigiasi virš namo bendro naudojimo stogo dalies virš ieškovės patalpų, pratęsti virš stogo ant ieškovės patalpų, taip pat pakeisti ties ieškovės patalpomis esančius lietvamzdžius į platesnio diametro, kuris būtų pakankamas praleisti atitinkamai didesnį atmosferos kritulių kiekį, ir nuvesti juos į miesto lietaus kanalizacijos sistemą – nepripažino nei teisėtu, nei pagrįstu.
10. Teismas pažymėjo, kad dabar stogo danga funkcionuoja tinkamai – ji atmosferos kritulių nepraleidžia. Todėl šiame kontekste teismui nelogiški atrodo ieškovės samprotavimai, kad didesnis kritulių kiekis didina poveikį stogui, esančiam virš ieškovės patalpų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vaivorykštė“ prašo: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti; ieškovei UAB „Vaivorykštė“ priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 3246,09 Eur, atsakovei UAB „Mano būstas Šiauliai“ priteistiną bylinėjimosi išlaidų suma sumažinti iki 1259,16 Eur; atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir ieškovei UAB „Vaivorykštė“ iš UAB „Mano būstas Šiauliai“ priteisti 1986,93 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovės 7441,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma negalėjo būti vertinama kaip pagrįsta ir protinga, be to, neatitiko Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalių 8.11 p. ir kt. rekomenduojamų maksimalių dydžių.
11.2. Atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose net nedetalizuojama, kokioje byloje buvo suteiktos advokato paslaugos, todėl neaišku, ar atsakovo atstovas advokato paslaugas teikė būtent šioje civilinėje byloje, o ne kitose bylose. 2022 m. vasario 28 d. atsakovės atstovo PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta paslauga: „Ieškovo pateiktų dokumentų analizė <...>“. Tačiau 2022 m. vasario mėn. apeliantė jokių rašytinių įrodymų neteikė, todėl nebuvo galima analizuoti to, ko nėra.
11.3. Be to, 2022 m. vasario 28 d. atsakovės atstovo PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos atskiros paslaugos: „Ieškovo pateiktų dokumentų analizė <...>; Prašymo teismui rengimas <...>“. Teismų praktikoje susipažinimas su kitos šalies dokumentu ir procesinio dokumento, kuriuo reaguojama į kitos šalies dokumentą, rengimas atstovavimo išlaidų atlyginimo požiūriu yra vertinamas kaip viena paslauga – atitinkamo procesinio dokumento parengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 p.).
11.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žyminį mokestį skaičiavo pagal proporciją 66,7 proc. / 33,3 proc. Apeliantė reiškė tris ieškinio reikalavimus: du turtinius reikalavimus priteisti iš viso 33 255,34 Eur ir vieną neturtinį reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus. Už kiekvieną iš šių reikalavimų žyminis mokestis skaičiuojamas skirtingo dydžio ir pagal skirtingus kriterijus – proporcinį ir fiksuotą. Kadangi pirmosios instancijos teismas tenkino turtinius reikalavimus ir priteisė apeliantei visą 33 255,34 Eur sumą, apeliantei šioje dalyje turėjo būti priteistas visas 724,00 Eur žyminis mokestis. Kadangi neturtinis reikalavimas buvo atmestas, 75,00 Eur žyminio mokesčio apeliantei nepriteistina.
12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Mano būstas Šiauliai“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinio netenkinti; priteisti iš ieškovės visas atsakovės turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, padarė klaidą atribodamas bendrąsias ir specialiąsias teisės normas, ignoravo žalos ir priežastinio ryšio teisines bei logines sąvokas, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos netiesioginių nuostolių dydžio nustatymo praktikos, nepagrįstai konstatavo kitų teismo procesinių sprendimų prejudicinę galią šalių ginčui, neanalizavo kelių teisingam ginčo išsprendimui reikšmingų atsakovo argumentų, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė yra įsitikinusi, jog šiuo atveju nebuvo atskleista kilusio ginčo esmė, o priimtu procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismas trečiųjų asmenų pareigas perkėlė jų atstovei, t. y. apeliantei.
12.2. Pirmosios instancijos teismas į savo nustatytų „teisiškai reikšmingų nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių“ sąrašą neįtraukė esminio „juridinio veiksmo“, t.y. jog neremontuodamas ieškovui nuosavybės teise priklausančio priestato stogo apeliantas veikė ne dispozityviai, ne laisva valia, bet vykdė daugiabučio gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus.
12.3. Sekanti teismo ignoruota „teisiškai reikšminga nagrinėjamos bylos faktinė aplinkybė“ yra susijusiu su tuo, kas buvo realiai nustatyta 2020-01-21 stogo apžiūros metu. Sprendimo motyvuojamosios dalies antroje pastraipoje pirmosios instancijos teismas apsiriboja pastaba, jog „Šalys ne tik vykdė susirašinėjimą, tačiau ir atliko minėto stogo apžiūrą ir jo būklės vertinimą. Stogo virš ieškovės patalpų apžiūra, dalyvaujant atsakovės atstovui, įvyko 2020-01-21“, bet tai nėra tiesa.
12.4. ,,Teisiškai reikšminga nagrinėjamos bylos faktine aplinkybe“ pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti ir V. B. E. sudaryto „Statinio dalinės ekspertizės akto“ išvadas bei tai, kaip į ekspertizės akto išvadas sureagavo ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
12.5. „Teisiškai reikšminga nagrinėjamos bylos faktine aplinkybe“ pirmosios instancijos teismas pripažino tai, jog neva apeliantė atsisakė vykdyti stogo remonto darbus dėl to, kad stogo remontui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Tačiau ši teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi savo atsisakymą patenkinti ieškovės prašymą ir suremontuoti stogą naudojant namo bendrasavininkų sukauptas „privalomąsias kaupimo lėšas namo atnaujinimui“ apeliantė motyvavo ne tik tuo vieninteliu teismo išskirtu argumentu.
Šalies argumentai
12.6. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog „... Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namo bendro naudojimo konstrukcijos – stogo – netinkamo administravimo teisinių padarinių“.
Žemesnės instancijos teismas
12.7. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kuri iš esmės ir nulėmė šios bylos baigtį, priimant sprendimą priteisti iš apeliantės ieškovės neva patirtą žalą dėl netinkamo „paprastojo administratoriaus“ pareigų vykdymo. Tačiau apeliantė kategoriškai nesutinka su tokia teismo išvada, nes šiuo konkrečiu atveju nebuvo jokios „teisės normų konkurencijos“, nebuvo „bendrųjų ir specialiųjų normų santykio“, o ieškovė nepatyrė jokios žalos, kaip kad ji turėtų būti suprantama protingai ir sąžiningai aiškinant CK 6.247 – 6.249 str. nuostatas.
12.8. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta atsakovės „neteisėtų veiksmų“ sąlyga (CK 6.246 str.), kuri būtina norint tenkinti pareikštą reikalavimą priteisti žalą. Ieškovės prašymų remontuoti stogą apeliantė netenkino ne savo laisva valia, bet vykdydama susirinkimų metu priimtus sprendimus ir remdamasi CK 4.85 str. 8 d. nuostatomis. Apeliantės vertinimu, byloje nebuvo įrodyta ir „priežastinio ryšio“ sąlyga (CK 6.247 str.), kadangi stogo defektai kuriuos remonto metu pašalino ieškovė atsirado ne dėl apeliantės kaltės. Apeliantės vertinimu byloje nebuvo įrodyta ir „žalos“ sąlyga (CK 6.249 str.), kadangi ieškovė už savo lėšas suremontavo savo ir kitų bendraturčių nuosavybę.
12.9. Pirmosios instancijos teismas netiesioginiais nuostoliais pripažino ieškovės negautas nuomos pajamas ir turėtas išlaidas patalpų išlaikymui, tačiau apeliantė su tuo nesutinka. Kadangi ne apeliantė atliko stogo rangos darbus, ne ji sugadino stogą ir kadangi be stogo bendrasavininkų sprendimo negalėjo atlikti jo remonto tokia apimtimi, kiek buvo būtina, norint pašalinti defektus, priežastinio ryšio tarp atsakovės veikos ir patalpų apliejimo bei su tuo susijusio nuomos sutarties pasibaigimo nėra.
12.10. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir žalos, t. y. nuostolių dydį. Visų pirma, kodėl reikėjo išskirti negautas nuomos pajams ir turėtas išlaikymo išlaidas. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų nuomos sutarčių, patalpų nuomininkai mokėdavo fiksuoto dydžio nuomos mokestį ir visas patalpų išlaikymo išlaidas. Taigi, galiojant nuomos sutarčiai, ieškovė gaudavo nuomos mokestį ir nepatirdavo patalpų išlaikymo išlaidų. Nepagrįstai šiuo atveju ieškovei teismas priteisė ne tik veiklos sąnaudas, bet ir PVM.
12.11. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės užimta pozicija dėl minėtos civilinės bylos prejudicinės galios šiam ginčui, bet apeliantė su teismo išvada nesutinka. Pirmosios instancijos teismas nei vienu žodžiu nepasisakė nei dėl ieškovės šiuo klausimu išsakytų argumentų, nei dėl apeliantės pozicijos, išdėstytos 2021-11-28 atsiliepime į ieškinį. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų analizavęs, koks buvo minėtos civilinės bylos tyrimo dalykas, t. y. kokie administratoriaus veiksmai buvo vertinami teisėtumo prasme ir kokios buvo administratorius neteisėtų veiksmų pasekmės, šioje byloje tikrai nebūtų konstatavęs „prejudicinės galios“ sąlygos.
Šalies argumentai
12.12. Apeliantė ne kartą byloje reiškė prašymus dėl trečiųjų asmenų jo pusėje įtraukimo į bylos nagrinėjimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių prašymų netenkino. Teismo vertinimu, būsimas galutinis teismo procesinis sprendimas nebūtų susijęs su trečiųjų asmenų, t. y. namo bendrojo naudojimo objekto (Stogo) bendrasavininkų teisėmis bei pareigomis ieškovei. Tačiau apeliantė nesutinka su tokia teismo pozicija, nes ji akivaizdžiai nepagrįsta. Apeliantės vertinimu, kad ir kaip pirmosios instancijos teismas kvalifikavo ieškovės ir apeliantės ginčą teisiniu požiūriu arba nors ieškovė ir neprašė teismo priteisti jos asmeniniu vertinimu patirtą „žalą“ iš stogo bendraturčių, tai niekaip nekeičia paties fakto esmės, jog 14 788,25 eurų ieškovė išleido bendrosios dalinės nuosavybės objektu esančio stogo remontui, kuris turėjo būti vykdomas už bendraturčių lėšas. Todėl apeliantė laikosi principinės pozicijos, jog ginčo byloje pirmosios instancijos teismas sprendė dėl trečiųjų asmenų teisių bei pareigų ir dėl to neteisėtai atsisakė tenkinti apeliantės prašymus dėl stogo bendraturčių įtraukimo į procesą trečiųjų asmenų atsakovo pusėje procesiniu statusu.
12.13. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė byloje buvo pareiškusi tris reikalavimus. Apeliantės vertinimu, reikalavimai buvo du. Tai reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir reikalavimas dėl įpareigojimo atliki veiksmus. Todėl byloje skirstant bylinėjimosi išlaidas teismas turėjo spręsti, jog ieškinys patenkintas 50 procentų.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti; priteisti iš ieškovės visas atsakovės turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Jeigu atsakovės advokato išrašytose PVM sąskaitose būtų įvardinta konkreti byla ar konkreti užduotis ir tai savo turinio prasme nesutaptų su šia civiline bylą, ieškovė būtų teisi. Tačiau advokato išrašytose PVM sąskaitose nėra jokių įrašų apie tai, kad teisinės paslaugos priskirtos kitai bylai ar teisiniam ginčui. Be to, pati apeliantė neginčija teisinės paslaugos, susijusios su atsiliepimo į ieškinį rengimu, nors PVM sąskaitoje konkreti civilinė byla nėra nurodyta. Todėl netikėti atsakove ir jos atstovu advokatu nėra jokio pagrindo.
13.2. Bylos nagrinėjimo metu ginčo šalių atstovai teikė į bylą daug procesinių prašymų, pvz. atsakovės atstovo prašymai dėl trečiųjų asmenų įtraukimo, dėl įrodymų išreikalavimo, turėjo susipažinti su papildomai į bylą pateikiamais įrodymais ir konsultuoti savo klientus dėl tolimesnės bylos eigos, dėl bylos vedimo taktinių planų, dėl naujų įrodymų reikalingumo ir panašiai. Todėl atsakovė laikosi pozicijos, jog visos atsakovės įsigytos teisinės paslaugos buvo reikalingos byloje ir dėl to turėtų būti kompensuojamos apeliantės sąskaita.
14. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo UAB „Mano būstas Šiauliai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 18 d. sprendimo dalies atmesti; UAB „Vaivorykštė“ iš UAB „Mano būstas Šiauliai“ priteisti 2117,50 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apmokėti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad stogas virš patalpų yra bendroji pastato konstrukcija – bendro naudojimo objektas, butų ir kitų patalpų savininkams priklausantis bendrosios dalinės nuosavybės teise.
14.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir pagrįstai sprendė, kad ginčas kilo ne tarp bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ar dėl bendrosios nuosavybės pagerinimo, kurie reglamentuojami CK 4.82 – 4.83 str., bet dėl civilinės atsakomybės taikymo apeliantei kaip namo administratoriui dėl to, kad apeliantė netinkamai atliko namo administratoriaus funkcijas ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) padarė ieškovei žalą, kurią ir privalo atlyginti.
14.3. Apeliantė yra namo valdytoja, kuri kaip namo administratorius teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Namo administratorius bendrojo naudojimo objektus administruoja CK 4.240 str. pagrindu. CK 4.240 str. 1 d. nustatyta, kad turto paprastasis administratorius inter alia įgyvendina kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo administratorius yra to namo valdytojas CK 6.266 str. prasme. Tai reiškia, kad namo valdytoja CK 6.266 str. 1 d. prasme yra apeliantė, o ne butų ir kitų patalpų savininkai.
Šalies argumentai
14.4. Apeliantė nepagrįstai teigia, esą pirmosios instancijos teismas teisės normų konkurencijos kontekste prioritetą nepagrįstai suteikė nuostatams, o ne įstatymui (CK 4.83 str.). Daugiabučio gyvenamojo namo administravimas ir jo pasekmės yra numatytas įstatyme (CK 4.84 str. 1 d., 4.240 str. 1 d.. 6.266 str.). Nuostatai yra įstatymų lydimasis aktas, kuris įstatymams neprieštarauja (kad būtų kitaip, apeliantė tokių duomenų nepateikė), o CK 4.83 str. šiuo atveju iš viso neturi būti taikomas.
14.5. Apeliantės samprotavimai, esą ji negalėjo remontuoti bendro naudojimo stogo virš patalpų dėl to, kad namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimai priimdavo sprendimus neremontuoti šio stogo, neturi pagrindo, kadangi, kaip matyti iš protokolų, 2017 m. lapkričio 13 d. ir 2017 m. lapkričio 28 d. namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimai neįvyko, nes nebuvo kvorumo, t. y. jokie sprendimai bendro naudojimo stogo virš patalpų klausimais nebuvo priimami. Teiginys, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. susirinkime buvo nuspręsta nepritarti bendro naudojimo stogo virš patalpų remontui, nėra teisingas, nes neatitinka susirinkimo protokolo turinio.
Žemesnės instancijos teismas
14.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šiai bylai turi prejudicinę ir res judicata galią (CPK 182 str. 2 p.) ir bylai reikšminga apimtimi pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nurodytoje civilinėje byloje. kadangi yra visos sąlygos CPK 182 str. 2 p. taikymui.
14.7. Šiuo atveju yra visos sąlygos CPK 182 str. 2 p. taikymui. Bylose dalyvauja tie patys asmenys – ieškovė bei apeliantė. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimti kitoje civilinėje byloje ir yra įsiteisėję (CPK 279 str. 1 d.). Bylose įrodinėjamos ir nustatinėjamos tos pačios aplinkybės, kadangi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantės ieškinys buvo atmestas remiantis tuo, kad apeliantė namo administratoriaus pareigų nevykdė ir / ar vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės, o žalai atsiradus dėl apeliantės neveikimo apeliantė turėjo pareigą tą žalą ieškovei atlyginti, dėl ko ieškovė teisėtai ir pagrįstai atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, įskaitydama savo mokėtinas sumas į apeliantės mokėtinas žalos atlyginimo sumas.
14.8. Tarp apeliantės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi ieškovė žalą patyrė dėl to, kad apeliantė, kaip namo administratoriaus, neprižiūrėjo bendro turto taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, t. y. ieškovė patyrė žalą apeliantei nevykdant pareigos tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo stogą virš patalpų.
14.9. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai priteisė iš apeliantės 16 936,49 Eur negautų pajamų ir 1530,60 Eur patalpų išlaikymo išlaidų, viso 18 467,09 Eur.
14.10. Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad sprendimas yra be motyvų, kadangi sprendimas yra pakankamai išsamiai motyvuotas. Ta aplinkybė, kad sprendimas ginčijamoje dalyje netenkina apeliantės, nereiškia, kad sprendimas yra be motyvų ar kitaip teisiškai ydingas. Tai, kad sprendimas yra motyvuotas, akivaizdu iš apeliacinio skundo, kuriame kritikuojami sprendimo motyvai ir teismo išvados. Be to ir pati apeliantė apeliacinio skundo 6 psl. apačioje pripažįsta, kad: „<...> sutrumpinti teismo motyvai sprendime lyg ir yra <...>“.
14.11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai namo butų ir kitų patalpų savininkų netraukė dalyvaujančiais byloje asmenimis, kadangi bylos išsprendimas neturi ir negali turėti įtakos šių asmenų materialiosioms ir / ar procesinėms teisėms ir / ar pareigoms. Ieškovė namo butų ir kitų patalpų savininkams nereiškė jokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo, taip pat nereiškė kitų materialinių teisinių reikalavimų. Kadangi ieškinys buvo reiškiamas dėl civilinės atsakomybės taikymo apeliantei, kaip namo valdytojai, inter alia CK 6.266 str. 1 d. pagrindu, taip pat kitais CK XXII skyriuje nustatytais pagrindais, tai reiškia, kad patenkinus ieškinį, visą žalą turėtų atlyginti apeliantė. Atitinkamai tai reiškia, kad žalos atlyginimo pareigos apeliantė negali perkelti namo butų ir kitų patalpų savininkams.
14.12. Kadangi apeliacinis skundas dėl sprendimo dalies, kurioje iš apeliantės priteista 33 255,34 Eur žalos atlyginimo, atmestinas, atitinkami nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais perskirstyti bylinėjimosi išlaidų (kaip jau nurodyta, apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra pateikusi ir ieškovė). Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad esą byloje buvo pareikšti du ieškinio reikalavimai – vienas dėl žalos atlyginimo, kitas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl, atmetus ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, spręstina, kad ieškinys patenkintas 50 proc. Ieškovė reiškė tris ieškinio reikalavimus: du turtinius reikalavimus priteisti iš viso 33 255,34 Eur (14 788,25 Eur žalos atlyginimo už stogo remontą + 18 467,09 Eur negautų pajamų ir patalpų išlaikymo išlaidų) ir vieną neturtinį reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namo bendro naudojimo konstrukcijos – stogo – netinkamo administravimo teisinių pasekmių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Faktinės bylos aplinkybės
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 665,52 kv. m. bendro ploto negyvenamoji patalpa - parduotuvė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Šios patalpos yra daugiabučiame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šio daugiabučio namo administratoriumi, teikiančiu butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, Šiaulių miesto savivaldybės valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta atsakovė, kuri yra UAB „Saulės valda“, UAB „Šiaulių būstas“ teisių perėmėja.
18. Tarp ieškovės ir atsakovės ne vienerius metus vyko diskusijos ir susirašinėjimas dėl virš patalpų esančio stogo, kokybės, nes per jį periodiškai prasisunkdavo vanduo, o ieškovė atsakovę, kaip šių bendro naudojimo objektų administratorių, ragino atlikti būtinus stogo dangos remonto darbus. Stogo dangos keitimo darbų ar kitų darbų, kurie sustabdytų kartais pasitaikančių atmosferos kritulių patekimą į ieškovės patalpas, atsakovė neatliko.
19. Šalys atliko minėto stogo apžiūrą ir jo būklės vertinimą. Stogo virš ieškovės patalpų apžiūra, dalyvaujant atsakovės atstovui, įvyko 2020 m. sausio 21 d. Ieškovė su 2020 m. sausio 30 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei išsiuntė rangovo UAB „Šiaulių lyra“ parengtą stogo remonto darbų sąmatą 12 221,69 Eur sumai, o su PVM - 14 788,25 Eur sumai, nurodė, kad iki 2020 m. vasario 10 d. laukia atsakovės pozicijos dėl pateiktos sąmatos. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad dėl nuolat apliejamų ieškovės patalpų buvęs patalpų nuomininkas nutraukė nuomos sutartį bei nurodė, kad nenorėtų tokių pačių problemų turėti su nauju patalpų nuomininku.
20. Atsakovė 2020 m. vasario 10 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nevertins ieškovės pateiktos sąmatos, kadangi pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 3 priedo 4.1 p. planuojami atlikti darbai be statybą leidžiančio dokumento bus laikomi nelegalia statyba, kadangi numatoma keisti pastato išvaizdą – šlaitinio stogo dangos keitimą (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą) ir kt.
21. Ieškovė 2020 m. vasario 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovės sąmatoje nurodyti planuojami atlikti darbai be statybą leidžiančio dokumento būtų laikomi nelegalia statyba, neturi jokio pagrindo, kadangi statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorės įėjimo durys“ (toliau – ir STR 2.04.01:2018) 7.35 p. nustatyta, kad plokščiasis stogas - stogas, kurio nuolydis nuo 0,70 iki 70, o 7.45 p. nustatyta, kad šlaitinis stogas – stogas, kurio šlaitų nuolydis didesnis kaip 70. Ieškovės rašte taip pat nurodoma, kad pačios atsakovės užsakyto 2017 m. gegužės 15 d. ekspertizės akto 2.1 p. nurodyta, kad: „priestato vienšlaitis stogas, kurio šlaito kampas tesiekia apie 5 proc. (2,90), o akto tiriamosios dalies 6 p. nurodyta, kad: <...> nustatyta, kad jog ilgųjų skardos čerpių imitacijos lakštai tiriamuoju atveju panaudoti plokščiųjų stogų kategorijai priklausančiam stogui ir kt.
22. Kadangi atsakovė namo bendro naudojimo stogo virš ieškovės patalpų remonto darbų neatliko, o padėtis ir toliau nesikeitė, ieškovė savo sąskaita atliko remonto darbus. Namo bendro naudojimo stogo virš ieškovės patalpų dangos keitimą už 14 788,25 Eur atliko UAB „Šiaulių lyra“. Pagal 2020 m. balandžio 14 d. atliktų darbų aktą UAB „Šiaulių lyra“ atliko šiuos statybos-remonto darbus: senos skardinės stogo dangos demontavimas; subėgusios akmens vatos pakeitimas nauja; difuzinės garo plėvelės uždėjimas; grebėstų sumontavimas; medžio drožlių plokštės USB 22 mm sumontavimas; užlipimo liuko ant stogo įrengimas; bituminės stogo dangos prilydymas (du sluoksniai); skardinimo darbai.
23. Ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama, kad ieškovei būtų kompensuotos šios išlaidos, nes ieškovė turėjo pareigą tokius darbus atlikti, tačiau jų neatliko, o ieškovė, siekdama nutraukti nuolat patiriamus ne tik nepatogumus, bet ir žalą, šiuos darbus atliko savo sąskaita. Todėl ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 14 788,25 Eur už namo bendro naudojimo stogo virš ieškovės patalpų remontą, kuriuos ieškovė sumokėjo UAB „Šiaulių lyra“ pagal 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat prašė priteisti ir 16 936,49 Eur negautų pajamų, nes dėl tokios kokybės patalpų nuomininkas nutraukė nuomos sutartį, bei 1530,60 Eur ieškovės patalpų išlaikymo išlaidų, nes nesant nuomininko patalpų išlaikymo kainą mokėjo pati ieškovė, bendroje sumoje šios išlaidos yra 18 467,09 Eur.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
24. Apeliantė nurodo, kad ne kartą byloje reiškė prašymus dėl trečiųjų asmenų jos pusėje įtraukimo į bylos nagrinėjimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių prašymų netenkino. Teismas vertino, kad būsimas galutinis teismo procesinis sprendimas nebūtų susijęs su trečiųjų asmenų, t. y. namo bendrojo naudojimo objekto (stogo) bendrasavininkų teisėmis bei pareigomis ieškovei. Tačiau apeliantė nesutinka su tokia teismo pozicija, nes ji akivaizdžiai nepagrįsta. Apeliantės vertinimu, kad ir kaip pirmosios instancijos teismas kvalifikavo ieškovės ir apeliantės ginčą teisiniu požiūriu, nors ieškovė ir neprašė teismo priteisti jos asmeniniu vertinimu patirtą „žalą“ iš stogo bendraturčių, tai niekaip nekeičia paties fakto esmės, jog 14 788,25 Eur ieškovė išleido bendrosios dalinės nuosavybės objektu esančio stogo remontui, kuris turėjo būti vykdomas už bendraturčių lėšas. Todėl ginčo byloje pirmosios instancijos teismas sprendė dėl trečiųjų asmenų teisių bei pareigų ir dėl to neteisėtai atsisakė tenkinti apeliantės prašymus dėl stogo bendraturčių įtraukimo į procesą trečiųjų asmenų atsakovo pusėje procesiniu statusu. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip pagrįstus.
25. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Taigi, siekiant užtikrinti proceso teisėtumą, svarbu nustatyti visus asmenis, kurių materialiąsias teises ir pareigas įtakos priimtas teismo sprendimas. Būtent dėl šios priežasties teismui suteikta teisė inicijuoti tam tikrų asmenų įtraukimą į bylą trečiaisiais asmenimis.
26. Asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; kt.).
27. Kasacinio teismo konstatuota, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad jis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).
28. CK 4.83 straipsnis nurodo, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, inter alia reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus.
29. Stogas yra bendroji pastato konstrukcija – bendro naudojimo objektas, butų ir kitų patalpų savininkams priklausantis bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 665,52 kv. m. bendro ploto negyvenamoji patalpa - parduotuvė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Šios patalpos yra daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė kreipėsi į apeliantę, kaip į namo paprastąjį administratorių, su prašymu suremontuoti stogą, naudojant namo bendrasavininkų sukauptas „privalomąsias kaupimo lėšas namo atnaujinimui“ lėšas. Dėl to buvo organizuoti namo bendrasavininkų susirinkimai. (duomenys neskelbtini) namo patalpų bendrasavininkai susirinkimų metu priėmė sprendimus (2013-08-12, 2017-11-13, 2017-11-28, 2018-08-22, 2022-02-22 susirinkimų protokolai) neremontuoti stogo.
30. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 14 788,25 Eur išleido bendrosios dalinės nuosavybės objektu esančio stogo remontui, kuris turėjo būti vykdomas už bendraturčių lėšas, kad namo bendrasavininkai nesutiko remontuoti stogą, kad prašoma atlyginti žalą už bendrosios dalinės nuosavybės objektu esančio stogo remontą bei žalą galimai būtų atlyginama iš privalomojo kaupimo lėšų, į bylą privalėjo būti įtraukti namo (duomenys neskelbtini) visi bendrasavininkai, nes galutinis teismo procesinis sprendimas gali būti susijęs su trečiųjų asmenų, t. y. namo bendrojo naudojimo objekto (stogo) bendrasavininkų teisėmis bei pareigomis. Minėtų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą vertintinas kaip siekis užtikrinti proceso teisėtumą.
31. Pažymėtina, kad trečiojo asmens įtraukimas į bylą apeliacinės instancijos teisme nėra galimas (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, dėl to sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
32. Kadangi ieškovė skundžia tik Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėjų kolegija dėl ieškovės apeliacinio skundo nepasisako, nes bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant procesinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
34. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.