Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui V. B., atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui A. K., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės atstovei A. L., nedalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. M., D. B., M. B., E. K., A. S., M. U., R. B., V. P., D. Š., I. L., K. B., I. J., L. K., K. P., B. J., D. M., J. A., N. K., A. M., A. S., A. A. P., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui, A. M., D. B., M. B., E. K., Šiaulių miesto savivaldybei, A. S., M. U., R. B., V. P. D. Š., I. L., K. B., I. J., L. K., K. P., B. J., D. M., J. A., N. K., A. M., A. S., A. A. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl teisinio santykio kvalifikavimo

Dėl ieškovės patirtų stogo remonto darbų išlaidų priteisimo

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintuose „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose“ nustatyta, kad pagrindinis namo administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus –užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 str. nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį administratorius, vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais, jų įgyvendinimo tvarka ir šios priežiūros paslaugų (darbų) kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 p.) (technines apžiūras, nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), privalomojo remonto darbus ir kt.); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 p.); namui priskirto žemės sklypo tvarkymą (Nuostatų 9 ir 9.5 p. p.). Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo. Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 p.); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Kaip minėta, tarp šalių ne vienerius metus truko ginčas dėl minėto stogo būklės ir būtinumo jį remontuoti.

13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (TAR, 2016-12-30, Nr. 2016-30156) (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01) (toliau tekste – Reglamentas), kuris nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, kuri privaloma ir bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją (Reglamento 98 p.). Daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrai yra keliami privalomieji reikalavimai, o būtent: išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus, gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį; nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (Reglamento 84 p.). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86.1 p.). Gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius namo būklės stebėjimus bei periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); (Reglamento 88.1 p., 88.2 p.). Nuolatinius stebėjimus vykdo gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą, o periodines (sezonines) apžiūras atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, susijusius su namo priežiūra ir atnaujinimu (remontu), dalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkų išrinktam atstovui (įgaliotiniui), jei toks yra (Reglamento 89.1, 89.2 p.). Atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 92 p.). Reglamento 6 priede numatyti daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniai darbai. Be kitų darbų, numatyta stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas) (1.1.8 p.).

14. Reglamento 11 punkte nustatyta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai, reikšmingi šiai bylai, inter alia yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12 p.). Reglamento 96 punkte nustatyta, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovė tokios pareigos tinkamai nevykdė.

15. Nors atsakovė nurodo, kad stogas virš ieškovės patalpų buvo netinkamai įrengtas nuo eksploatacijos pradžios, įrengtas su statybiniu broku, ekspertas V. B. E. nustatė netinkamus stogo nuolydžius, netinkamą stogo dangą, garo izoliacinę plėvelę, tačiau į bylą pateiktas 1999 m. birželio 29 d. aktas dėl pastatyto statinio priėmimo naudotis (toliau tekste – Aktas) patvirtina, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Priėmimo komisija patikrino atliktą priestato prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybą pagal 1998 m. balandžio 29 d. išduotą statybos leidimą bei pripažino, jog priestato pastatymas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atitinka nustatytus reikalavimus ir priimtinas naudoti (2 t., b. l. 27-29). Aptariamas Aktas nėra nuginčytas teismine tvarka ir yra galiojantis, teismas neturi pagrindo nesivadovauti šiuo Aktu, jo nuostatomis.

16. 2024 m. sausio 23 d. teismo ekspertizės akto išvadoje teismo ekspertas D. K., atsakydamas į užduotyje suformuluotą klausimą, ar priestato stogas buvo pastatytas laikantis 1998-1999 metais galiojusių norminių teisės aktų, reglamentavusių statybos teisinius santykius, nustačiusių statybos techninius reikalavimus, patvirtino, kad nors skardinės dangos priestato stogas 1998-1999 metais buvo įrengtas pernelyg mažu nuolydžiu, 1998 metais Lietuvos Respublikoje galiojusios Statybos normos ir taisyklės stogų dangoms nenumatė mažiausių leistinų nuolydžių skardinėms dangoms, todėl taikytina analogija su asbestcemenčių lakštų dangomis, kurioms nustatytas mažiausias leistinas nuolydis yra 10 proc., kas atitinka 6 laipsnių nuolydį. Remiantis reglamente STR 1.11.01:1996 „Statinių priėmimo naudoti tvarka“ išdėstytomis nuostatomis, darė išvadą, kad 1999 m. birželio 29 d. surašytas Aktas patvirtina, jog tuo metu atlikti statybos darbai „Parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ perplanavimas pristatant priestatą (duomenys neskelbtini)“ atitiko projektą, normatyvinius statybos techninius dokumentus, priimant statinį naudoti nebuvo nustatyti jokie defektai, projekto ar normų pažeidimai.

18. Spręstina, kad atsakovė pagal Reglamento nuostatas privalėjo atlikti bendro naudojimo stogo virš ieškovės patalpų priežiūros darbus, tačiau šios pareigos nevykdė, nors atliktini bendro naudojimo stogo remonto darbai buvo aiškiai išdėstyti paties atsakovės užsakytos ir atliktos statinio dalinės ekspertizės akte. Atsakovė neužtikrino privalomųjų daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimų, nustatytų Reglamente, todėl teismas tokį atsakovės neveikimą laiko neteisėtais veiksmais – nepakankamu rūpinimusi administruojamo stogo priežiūra, dėl ko ir atsirado žala. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi ieškovė žalą patyrė dėl to, kad atsakovė, kaip namo administratorė, neprižiūrėjo bendro turto taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, t. y. ieškovė patyrė žalą atsakovei nevykdant pareigos tinkamai prižiūrėti namo bendro naudojimo stogą. Atsakovė, kaip namo administratorė, yra atsakinga už žalą, padarytą ieškovės patalpoms tuo, kad per namo bendro naudojimo konstrukciją – stogą – pratekėję atmosferos krituliai ne kartą užliejo šias patalpas apgadinant lubas, sienas ir grindis. Darytina išvada, kad žalos dydis, ieškovės įvertintas 14788,25 Eur remonto darbų suma, kurios neginčija ir pati atsakovė, yra susijęs su stogo dangos keitimu, yra įrodytas ir tikėtinas, todėl 14788,25 Eur stogo remonto darbų suma priteistina ieškovei iš atsakovės. Teismas priima tokį sprendimą vertindamas ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-170-841/2021 ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-391-372/2021 šiai bylai turi prejudicinę galią. Teismas pažymi, kad minėtoje byloje spręsto ginčo suma prejudicinei galiai nėra svarbi.

Dėl ieškovės negautų pajamų už patalpų nuomą ir patalpų išlaikymo išlaidų priteisimo

19. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 16936,49 Eur negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi už patalpų nuomą, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi namo administratorės pareigas, taip pat priteisti 1530,60 Eur ieškovės patalpų išlaikymo išlaidas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2020 m. kovo 12 d.

20. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Ieškovė negautas pajamas kildina iš nutrauktos nuomos sutarties ir būtinumo išlaikyti patalpas. Ieškovė nurodo, kad su nuomininkais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B. (duomenys neskelbtini) d. sudaryta nuomos sutartis buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) d. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad vykdyti verslą – prekybą biuro baldais, kai kartais per parduotuvės lubas veržiasi atmosferos krituliai, nėra nei patogu, nei normalu. Teismas, vertindamas ieškovės ir buvusių nuomininkų susirašinėjimą, daro išvadą, kad nuomos sutartis buvo nutraukta nesant galimybės normaliai ir saugiai (ekspozicijoje esantiems baldams) naudotis nuomojamomis patalpomis.

21. Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, kad atsakovė neginčija ieškovės nurodytų sumų dėl negautų pajamų už patalpų nuomą ir ieškovės patirtų patalpų išlaikymo išlaidų. Spręstina, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 16936,49 Eur negautas pajamas, kurias ieškovė būtų gavusi už patalpų nuomą, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo, kaip namo administratorės, pareigas. Negautos pajamos apskaičiuojamos taip: 2018 m. birželio 8 d. nuomos sutarties 1.2.2 punkte nuomos kaina buvo nustatyta 1380,00 Eur + PVM, t. y. 1669,80 Eur (1380,00 Eur + 289,80 Eur PVM) per mėnesį. Jeigu 2018 m. birželio 8 d. nuomos sutartis būtų pratęsta, tai nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2019 m. birželio 30 d. ieškovė būtų gavusi 1224,52 Eur nuomos mokesčio; 2019 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais, 2020 m. sausio, vasario mėnesiais ieškovė būtų gavusi po 1669,80 Eur nuomos mokesčio. Nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 12 d. ieškovė būtų gavusi 646,37 Eur nuomos mokesčio. Iš viso nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2020 m. kovo 12 d. ieškovė būtų gavusi 15229,29 Eur nuomos mokestį (1224,52 Eur + 1669,80 Eur + 1669,80 Eur + 1669,80 Eur + 1669,80 Eur + 1669,80 Eur + 1669,80 Eur + 1669,80 Eur + 1669,80 Eur + 646,37 Eur). Iš atsakovės taip pat priteistinos 1530,60 Eur ieškovės patalpų išlaikymo išlaidos laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2020 m. kovo 12 d. 2018 m. birželio 8 d. nuomos sutarties 1.2.4 punkte buvo nustatyta, kad nuomininkas sumoka už patalpų šildymą iš miesto centrinio šildymo sistemų ir kt., o 1.2.7 punkte buvo nustatyta, kad nuomininkas sumoka kitas išlaidas, reikalingas užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą pastato veiklą, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, pastato fasadu, stogu, pastato inžinerinių bei kitų sistemų tinkamu veikimu, nuolatine jos priežiūra ir jos koordinavimu, mokesčių surinkimu ir mokėjimu atitinkamų paslaugų tiekėjams, įskaitant ir mokesčius namo administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B. nepratęsus 2018 m. birželio 8 d. nuomos sutarties, ieškovė ne tik negavo pajamų už patalpų nuomą, bet ir turėjo patalpų išlaikymo išlaidas, kurias nuomos santykių tęstinumo atveju būtų sumokėjęs ieškovės patalpų nuomininkai. Jeigu 2018 m. birželio 8 d. nuomos sutartis būtų pratęsta, tai nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2019 m. birželio 30 d. ieškovė nebūtų turėjusi 92,22 Eur išlaidų, 2019 m. liepos mėnesį nebūtų turėjusi 41,23 Eur išlaidų, 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais nebūtų turėjusi po 125,76 Eur išlaidų kiekvieną mėnesį, 2019 m. lapkričio mėnesį nebūtų turėjusi 146,33 Eur išlaidų, 2019 m. gruodžio mėnesį nebūtų turėjusi 918,77 Eur išlaidų, 2020 m. sausio mėnesį nebūtų turėjusi 96,68 Eur išlaidų, 2020 m. vasario mėnesį nebūtų turėjusi 103,32 Eur išlaidų, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 12 d. ieškovė nebūtų turėjusi 54,77 Eur išlaidų. Iš viso laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2020 m. kovo 12 d. ieškovė nebūtų turėjusi 1530,60 Eur patalpų išlaikymo išlaidų (92,22 Eur + 41,23 Eur + 125,76 Eur + 125,76 Eur + 125,76 Eur + 146,33 Eur + 918,77 Eur + 96,68 Eur + 103,32 Eur + 54,77 Eur). Šios išlaidos sudaro priežastį ryšį su neteisėtu atsakovės neveikimu, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Dėl atsakovės įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus

23. Teismas šio ieškovės reikalavimo nepripažįsta nei teisėtu, nei pagrįstu. Kaip teismas konstatavo, stogo dangos remontus atlikti buvo būtina. Šie darbai buvo atlikti. Dabar stogo danga funkcionuoja tinkamai – ji atmosferos kritulių nepraleidžia. Kad nėra jokių problemų su stogo tinkamu funkcionavimu, kad stogas nepraleidžia atmosferos kritulių, nepaneigė ir ieškovės atstovas, pasisakęs teismo posėdžiuose. Todėl šiame kontekste kaip nelogiški vertintini ieškovės, jos atstovo samprotavimai, kad didesnis kritulių kiekis didina neigiamą poveikį stogui, esančiam virš ieškovės patalpų, o žalos padarymui ieškovės patalpoms išvengti yra būtina įrengti lietvamzdžius tokiu būdu, kokį savo reikalavime yra suformulavusi ieškovė. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl esamos lietvamzdžių sistemos pernelyg didelis kritulių kiekis daro žalą aptariamam stogui ar objektyviai didina riziką tokiai žalai kilti. Atkreiptinas dėmesys, kad išorinės pastato konstrukcijos yra pritaikytos atmosferos poveikiui, įskaitant ir kritulius. Priešingas vertinimas sudarytų pagrindą nuomonei, jog ir gausus sniegas gali pažeisti stogo sandarumą. Tai, kad stogas buvo įrengtas ieškovės, jos nedaro šio objekto savininke. Daiktas ir toliau lieka bendroji dalinė viso namo patalpų savininkų nuosavybė. Šią nuosavybę toliau lieka administruoti atsakovė ir būtent ji turi pareigą vertinti, ar objektas funkcionuoja tinkamai. Iš esmės teismas nenustatė jokių aplinkybių, kodėl per teisingai ir gerai įrengtą stogą lietaus vanduo ar kiti atmosferos krituliai negali tekėti į miesto lietaus kanalizacijos tinklą. Vertinant šias aplinkybes teismas sprendžia šį ieškovės reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą, neįrodytą. Taip pat ieškovei nesuteiktina teisė atlikti lietaus nuvedimo sistemos įrengimo darbus savo lėšomis ir šias išlaidas išieškoti iš atsakovės.

24. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25. Ieškovė pateikė duomenis, kad byloje patyrė 11480,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 799 Eur žyminis mokestis, 2000 Eur ekspertizės išlaidos, 8681,75 Eur teisinių paslaugų išlaidos, susidedančios iš advokato paslaugų konsultuojant, rengiant ir teikiant teismui procesinius dokumentus, papildomus įrodymus, pasirengiant ir dalyvaujant teismo posėdžiuose (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.). Vertindamas ieškovės patirtų teisinių paslaugų išlaidų pagrįstumą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau tekste – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (8.2 punktas); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 punktas); už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (8.17 punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 punktas); kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 (8.20 punktas). Įvertinus ieškovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų turinį, bylos trukmę, jos apimtį, spręstina, kad ieškovės patirtos 8681,75 Eur teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, teismo įsitikinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo mažinti ieškovės patirtas teisinių paslaugų išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, tenkinant ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir atmetant ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. tenkinant 50 proc. ieškinio reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistinas 724 Eur žyminis mokestis, 4340,87 Eur teisinių paslaugų išlaidos ir 1000 Eur ekspertizės išlaidos, iš viso 6064,87 Eur bylinėjimosi išlaidos.

26. Atsakovė pateikė duomenis, kad byloje patyrė 18240,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 724 Eur žyminis mokestis, 17516,75 Eur teisinių paslaugų išlaidos, susidedančios iš advokato paslaugų konsultuojant, rengiant ir teikiant teismui procesinius dokumentus, papildomus įrodymus, pasirengiant ir dalyvaujant teismo posėdžiuose (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.). Įvertinus atsakovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų turinį, bylos trukmę, jos apimtį, spręstina, kad atsakovės patirtos 17516,75 Eur teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, teismo įsitikinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo mažinti atsakovės patirtas teisinių paslaugų išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, atmetant ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir tenkinant ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, t. y. atmetant 50 proc. ieškinio reikalavimų dalį, atsakovei iš ieškovės priteistinos 8758,37 Eur teisinių paslaugų išlaidos.

27. Dėl bylos nagrinėjimo teisme valstybė patyrė 393,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, kurios lygiomis dalimis priteistinos iš šalių, t. y. po 196,62 Eur iš kiekvienos šalies (CPK 96 str.).

28. 2024 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1137 atsakovė sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 250 Eur avansą teismo eksperto D. K. dalyvavimo teismo posėdyje išlaidoms padengti (5 t., b. l. 100). 2024 m. rugsėjo 16 d. posėdyje dalyvavęs teismo ekspertas D. K. nepateikė teismui prašymo atlyginti byloje patirtas dalyvavimo teismo posėdyje išlaidas, todėl atsakovei grąžintinas į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtas avansas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 33255,34 Eur (trisdešimt trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų 34 ct) turtinės žalos atlyginimą, šešių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (33 255,34 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. spalio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 6064,87 Eur (šešių tūkstančių šešiasdešimt keturių eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8758,37 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 196,62 Eur (vieno šimto devyniasdešimt šešių eurų 62 ct) dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 196,62 Eur (vieno šimto devyniasdešimt šešių eurų 62 ct) dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Pavesti Šiaulių apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui grąžinti uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) avansą, įmokėtą 2024 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1137 į teismo depozitinę sąskaitą civilinėje byloje Nr. e2-65-1003/2024.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.