Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-391-372/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-10
Bylos Nr.: e2A-391-372/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-04153-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Simonaitienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Šiauliai“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“

Kategorijos

2.6.6.2Įskaitymas

Civilinė byla Nr. e2A-391-372/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04153-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Šiauliai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9552-841/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Šiauliai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Šiauliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Vaivorykštė“ dėl skolos priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 1201,45 Eur skolos; 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimto 2002 m. gegužės 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimo dėl daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus patvirtinimo ir skyrimo Nr. 141 pagrindu (buvęs UAB „Šiaulių būstas“) ir 2002 m. gegužės 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimo dėl daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus patvirtinimo ir skyrimo Nr. 141 pagrindu (buvęs UAB „Pietinis būstas“). Atsakovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė.

3. Ieškovė nurodė, jog suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovė nuosavybės teise turi butą; atsakovei taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą.

4. Ieškovė nurodė, kad administravimo nuostatuose (IV skyrius „Patalpų savininkų mėnesinių mokesčių apskaičiavimas“) yra nustatyta, kaip kiekvieną mėnesį ieškovė patalpų savininkams, taip pat ir atsakovės butui, apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovės skola už laikotarpį nuo 2017 metų vasario 1 d. iki 2020 metų birželio 30 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso yra 1201,45 Eur.

5. Atsakovė UAB „Vaivorykštė“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, teismo prašė ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsakovė nurodė, kad ieškovė privalėjo ir turėjo pareigą aiškiai išdėstyti reikalavimo esmę, jį pagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis bei įrodyti turtinio ieškinio dydį. Tuo tarpu ieškovė ieškinyje formuluodama ieškinio dalyką sąmoningai abstrakčiai nurodė, kad esą atsakovės skola susidarė per laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir esą iš atsakovės kaskart buvo gaunamos lėšos, nenurodant jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kokia skola apmokama. Atsakovė visus mokėjimus visada atlikdavo bankiniais pavedimais, mokėjimo paskirtyje nurodydama, už kokią konkrečiai sąskaitą yra apmokama; ieškovei tokia informacija buvo žinoma, tai patvirtina ieškovės savitarnoje nurodyta informacija; pati ieškovė, kiekvieną mėnesį teikdama atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, pati joje nurodo, kokią sumą atsakovė buvo sumokėjusi už praėjusį mėnesį. Ieškovė, pateikdama tokį neapibrėžtą ieškininį reikalavimą, visą atsakovės skolos egzistavimo įrodinėjimo naštą nori nepagrįstai perkelti atsakovei. Be to, ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės dalį skolos, kuriai: 1) nebuvo suėjęs apmokėjimo terminas; 2) kuri dar prieš dvi savaites iki ieškinio pateikimo teismui dienos jau buvo apmokėta.

7. Atsakovė nurodė, kad turėdama nuosavybės teise priklausančias 665,52 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį proporcingai savo turimo turto daliai pastate moka ieškovei įmokas už administravimą, techninės priežiūros išlaidas, privalomąsias kaupiamąsias lėšas namo atnaujinimui ir kt.

8. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė net septynerius metus atsakovės nuolat raginama neorganizavo bendrojo naudojimo stogo pralaidumo ar sandarumo patikrinimo; nevykdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (redakcija, galiojusi nuo 2002-08-21 iki 2016-12-31) 8 punkte nustatytų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, t. y. neatliko esamos gyvenamojo namo, jo dalių (šiuo atveju virš atsakovės patalpų esančio stogo) būklės nustatymo ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimo, nenustatė privalomųjų darbų, neparengė finansinio plano ir svarbiausia neužtikrino jų vykdymo; neatliko STR 1.12.05:2010 9.4. punkte numatytų statybinių tyrinėjimų, kurie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti; neatliko STR 1.12.05:2010 priede „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindų sąrašas“ 1.1.8. punkte numatytos stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūros (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimo, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimo, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimo ir profilaktinio valymo, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimo); nevykdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2018-05-08) 6 priedo 1.1.5. punkte nustatytos pareigos ir taip neužtikrino daugiabučio gyvenamojo namo inžinerinės sistemos (bendrojo naudojimo stogo) tinkamo funkcionavimo, nors atsakovė daugybę kartų informavo, kad į jos patalpas per stogą bėga vanduo, o tai akivaizdžiai įrodo, kad egzistuoja bendrojo naudojimo stogo defektai, tačiau ieškovė nesiėmė jokių veiksmų šiems defektams pašalinti, dėl to buvo nuolat apliejamos atsakovės patalpos.

9. Atsakovė nurodė, kad reikalavo atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė samdydama rangovą, kad šis atliktų aplietų patalpų defektų pašalinimo darbus. Tarp ieškovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes tik dėl to, kad ieškovė, kaip administratorė, nesugebėjo naudotis ir prižiūrėti savo turtą taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, t. y. ieškovei nevykdant pareigos tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo stogo, nebuvo nustatyti ir pašalinti jo pažeidimai, dėl ko ne kartą buvo užlietos atsakovės patalpos ir apgadintos lubos, sienos, grindys. Ieškovė, kaip namą administruojanti ir prižiūrinti įstaiga, neatliko savo tiesioginių pareigų ir padarė žalą atsakovei, padarytą žalą ieškovė privalėjo atlyginti. Jei ieškovė, kaip namo administratorė, būdama rūpestinga ir atlikusi visas įstatyme nustatytas pareigas, dar 2010 metais būtų tinkamai sureagavusi į atsakovės pranešimus apie jai priklausančių patalpų apliejimą ir identifikavusi šių apliejimų priežastis bei jas likvidavusi, tai atsakovės patalpoms padarytos žalos 2015-2017 metais buvo galima išvengti.

10. Atsakovė akcentavo, kad nuo pat 2010 metų dėl netinkamo ieškovės, kaip namo administratorės, veiksmų (neveikimo jai neorganizuojant ir neremontuojant virš atsakovės patalpų esančio stogo) nuolat patirdavo žalą, tačiau tik 2017 metais (situacijai tampant nebevaldomai) atsakovė pradėjo reikalauti žalos atlyginimo iš ieškovės ir jai pateikė tris PVM sąskaitas faktūras, iš viso už 993,01 Eur, kurių pagrindu 2017 m. balandžio 25 d., 2017 m. birželio 2 d., 2017 m. liepos 3 d., 2017 m. rugpjūčio 4 d., 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. spalio 5 d. atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymus, apie juos raštu pranešdama ieškovei. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog nors ieškovė žinojo apie atsakovės atliktus vienarūšių reikalavimų įskaitymus, kurie yra vienašaliai sandoriai, ji nei vieno jų iki šiol teisme taip ir neginčijo, todėl jie yra galiojantys ir šiuo pagrindu jokia ieškovės ieškinyje nurodyta atsakovės 1201,45 Eur skola neegzistuoja, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį atmesti; priteisti atsakovei UAB „Vaivorykštė“ iš ieškovės UAB „Mano Būstas Šiauliai“ 1533,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas nurodė, kad būtent ieškovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo stogo priežiūra bei neorganizavimas namo stogo defektų šalinimo darbų ir stogo defektų nepašalinimas – sąlygojo žalos atsiradimą. Teismas pažymėjo, jog atsakingai elgtis yra ieškovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

13. Teismas nurodė, kad ieškovė turėjo teisę, vykdydama atsakovės turto administratorės funkciją, gauti iš atsakovės mokėjimus už teikiamas paslaugas, taip pat ieškovė turėjo pareigą administruoti atsakovei priklausantį turtą taip, kad turtui nebūtų padaryta žala, o tai žalai atsiradus dėl ieškovės neveikimo, turėjo pareigą tą žalą atsakovei atlyginti, t. y. prievolės šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų; tiek ieškovė, tiek atsakovė reiškė reikalavimus viena kitai, tie reikalavimai buvo piniginiai, t. y. reikalavimai buvo priešpriešiniai ir vienarūšiai, galiojantys, vykdytini bei apibrėžti konkrečiomis sumomis. Teismas konstatavo, jog esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, darytina išvada, kad įskaitymas nagrinėjamu atveju galimas.

14. Teismas nurodė, kad apie atliktus įskaitymus ieškovė yra informuota raštu; iš viso atsakovė yra atlikusi įskaitymą, kurio suma 993,01 Eur, t. y. suma, kuri kartu su atliktu 147,55 Eur bei dar iki ieškinio padavimo atliktu 60,89 Eur mokėjimais sudaro visą ieškovės prašomą šioje byloje priteisti sumą – 1201,45 Eur. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad atsakovė ieškovei neskolinga, todėl ieškovės ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

15. Apeliaciniame skunde ieškovė (apeliantė) UAB „Mano Būstas Šiauliai“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Teismas nepagrįstai teismo sprendime konstatavo, kad egzistuoja visos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos, nes akivaizdu, kad ieškovė savo civilinės atsakomybės pagrindus ginčija įvairiais aspektais – dėl neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės, žalos.

15.2. Nėra sąlygų pripažinti, kad atsakovės atliktas vienašalis įskaitymas atitiko visas CK reikalaujamas sąlygas. Į ieškovės reikalavimus, dėl kurių bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo ginčo, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, atsakovės atliktų namo bendrų konstrukcijų rangos darbų, kai naudos gavėjai yra visi namo bendraturčiai, ieškovei kategoriškai nesutinkant dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų, taigi atsakovės reikalavimų vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kai dėl atsakovės reikalavimo pagrįstumo yra kilęs ginčas. Į ieškovės reikalavimą, kurio atsakovė neginčija, negalima įskaityti teisme nepatikrinto ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusio atsakovės reikalavimo, kadangi vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu šie reikalavimai nėra lygiaverčiai.

15.3. Ieškovė, užskaitydama atsakovės mokėjimus, vadovaujasi CK 6.55 straipsnio 2 dalies reglamentavimu. Atsižvelgiant į tai, jog šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka turėtų būti įskaitomi atsakovės mokėjimai, taikomas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumas, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad skola neegzistavo.

15.4. Ieškovė ne kartą informavo atsakovę, kad negalėjo atlikti jokių veiksmų, kadangi atsakovė nepateikė priestato stogo dangos ir lietaus nuvedimo sistemų techninio projekto. Atsakovė nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie įrodytų, jog avarijos atsiradimą sąlygojo ieškovės veikimas arba neveikimas. Atsakovė neįrodė ir nepateikė realių įrodymų dėl ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl sumų pagrįstumo.

15.5. Ieškovė nurodė, kad nuo pat 2017 m. buvo vykdomi namo butų ir kitų patalpų susirinkimai, kad būtų išspręsta namo stogo problema, siūlytas stogo remontas. Susirinkimai neįvykdavo dėl namo butų ir kitų patalpų savininkų neatvykimo, sprendimų nebuvo galima priimti. 2018 m. rugpjūčio 22 d. vykusiame namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl namo ir priestato stogo techninio parengimo atliktos tiekėjų apklausos rezultatų, buvo nuspręsta nepritarti namo stogo ir priestato stogų paprastojo remonto aprašo pirkimui pagal UAB „Šiaulių būstas“ atliktą tiekėjų apklausą. Ieškovė informavo Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl to, kad neturi galimybių užtikrinti tinkamo stogo dangos ir lietaus nuvedimo sistemos funkcionavimo, nes konstrukcija yra netinkamai įrengta, darbams panaudojus netinkamas medžiagas. Įstatymuose nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos yra imperatyvios, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Teismo išvada, kad yra įrodytos visos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos, yra nepagrįsta. Ieškovė neturi prievolės atlyginti nuostolius, kuriuos atsakovė patyrė, samdydama rangovą atlikti aplietų patalpų padarinių šalinimo darbų.

15.6. Namo stogo remontui atlikti yra privalomas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, kurio nebuvo dėl butų ir kitų patalpų savininkų kaltės. Jei administratorė būtų atlikusi nurodytus remonto darbus be savininkų sprendimo, tai būtų iškreipę šalių santykius. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jie nėra davę sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vaivorykštė“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

16.1. Nors apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje ieškovė prašo priimti naują sprendimą ir jos ieškinį tenkinti, iš apeliacinio skundo motyvuojamosios dalies matyti, kad joje pasisakoma tik dėl tos sprendimo dalies, kurioje pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dalyje dėl 993,01 Eur priteisimo, nepagrįstumo. Dėl sprendimo dalies, kurioje pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl 208,44 Eur (1201,45 Eur – 993,01 Eur) priteisimo, nepagrįstumo apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje nepasisakoma, todėl yra pagrindas manyti, kad ši sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama.

16.2. Apeliacinis skundas dėl sprendimo dalies, kurioje pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl 993,01 Eur priteisimo atmestinas, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė tinkamai ir pagrįstai atliko 993,01 Eur priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė neturėjo teisės atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kadangi nepateikė dėl šios jo nurodomos ieškovės skolos priimto teismo sprendimo ar jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto. Tokie teiginiai neturi pagrindo, kadangi įstatymų leidėjas nenumatė, jog būtų galima įskaityti tik tas sumas, kurios patvirtintos teismo sprendimu ir/ar jo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu.

16.3. Šalių priešpriešiniai reikalavimai buvo lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Šiuo atveju buvo visos sąlygos įskaitymui: (i) atsakovė ir ieškovė turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. atsakovė buvo ieškovės skolininkė ir kreditorė, atitinkamai ieškovė buvo atsakovės kreditorė ir skolininkė; (ii) atsakovės ir ieškovės reikalavimai buvo priešpriešiniai, t. y. šalys turėjo reikalavimus viena kitai; (iii) šie reikalavimai buvo vienarūšiai, t. y. abi šalys viena kitai turėjo sumokėti pinigus, atitinkamai ieškovė turėjo atlyginti žalą, o atsakovė turėjo sumokėti už komunalines ir namo administravimo paslaugas; (iv) abu reikalavimai buvo galiojantys; (v) abu reikalavimai buvo vykdytini; (vi) abu reikalavimai buvo apibrėžti (ieškovės reikalavimai buvo apibrėžti PVM sąskaitomis-faktūromis, o atsakovės reikalavimai kilo iš atitinkamų sutarčių su rangovais ir taip pat buvo apibrėžti PVM sąskaitose-faktūrose). Įskaitymo metu ir ieškovė neturėjo (ir šiuo metu neturi) dėl atsakovės skolos priimto teismo sprendimo ar jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto, t. y. nei viena šalis neturėjo reikalavimo, dėl kurio būtų priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas. Tai reiškia, kad įskaitymo metu šalių priešpriešiniai reikalavimai buvo maksimaliai lygiaverčiai, jų vykdytinumas patvirtintas PVM sąskaitomis-faktūromis su konkrečiomis sumomis.

16.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės prievolė atlyginti žalą atsakovei atsirado dėl ieškovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorės pareigų nevykdymo – dėl avarinės būklės bendro naudojimo stogo, esančio virš atsakovės patalpų, nepriežiūros, dėl ko ne kartą buvo aplietos atsakovės patalpos ir dėl ko atsakovė ne kartą patyrė žalą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent ieškovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo stogo priežiūra bei neorganizavimas namo stogo defektų šalinimo darbų ir stogo defektų nepašalinimas – sąlygojo žalos atsiradimą, taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad atsakingai elgtis yra ieškovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Tarp ieškovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi atsakovė žalą patyrė dėl to, kad ieškovė, kaip administratorė, nesugebėjo prižiūrėti bendrą turtą taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.

16.5. Ieškovės civilinė atsakomybė kilo ne tik bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais, kadangi ji netinkamai atliko savo funkcijas, neorganizavo remonto ir elgėsi nerūpestingai, o atsiradusi žala yra tiesioginis ieškovės pareigų nevykdymo rezultatas, bet ir CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovė yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorė ir vykdo bendrojo naudojimo patalpų (ir stogo) faktinę priežiūrą. Pagal savo kompetenciją administratorius turi teisę pats priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros, tačiau ieškovė, žinodama, kad bendrojo naudojimo objektas (stogas) buvo avarinės būklės, nesiėmė veiksmų ir sąmoningai jo neremontavo. Kadangi ieškovė yra namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, ji yra pastato valdytoja ir jai kyla deliktinė atsakomybė be kaltės CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Namo bendraturčiai bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą yra perdavę ieškovei, kuri turėjo teisę ir pareigą valdyti pastato bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus ir daryti jiems poveikį.

16.6. Pati ieškovė atliko virš atsakovės patalpų esančio bendro naudojimo stogo ekspertizę, kurioje buvo identifikuoti stogo trūkumai ir numatyti būtini atlikti veiksmai šiems trūkumams pašalinti. Todėl ieškovės teiginiai, esą atsakovė neįrodė, kad ieškovės elgesys lėmė žalos atsakovei atsiradimą, nepagrįsti, kadangi buvo pateikta ekspertizė, kurioje aiškiai nurodyta, kad per bendro naudojimo stogą į atsakovės patalpas patenka vanduo. Be to, žalos atsiradimą patvirtina ne tik atsakovės raštai, nuotraukos, bet ir atsakovės buvusio nuomininko pretenzijos. Pažymėtina, kad fakto, jog atsakovei priklausančios patalpos buvo aplietos, neginčija ir pati ieškovė, tik nepagrįstai teigia, kad esą negalėjo imtis veiksmų dėl stogo techninio projekto nebuvimo. Ieškovė pripažino, kad turėjo pareigą suremontuoti stogą virš atsakovės patalpų, tik nepagrįstai teisinasi, kad namo butų ir patalpų savininkų susirinkimai neįvykdavo ir/ar kad nebuvo priimti atitinkami sprendimai.

16.7. Atsakovė pagrįstai atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą į atsakovei už komunalines paslaugas ir administravimą mokėtinas sumas įskaitydama sumas, kurias išleido pati samdydama rangovą, kad šis atliktų aplietų patalpų defektų pašalinimo darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Mano Būstas Šiauliai“ teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovės UAB „Vaivorykštė“ vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas ((duomenys neskelbtini)).

19. Ieškovės skaičiavimais atsakovė už jai priklausančioms patalpoms suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2020-06-31 yra skolinga 1201,45 Eur.

20. Į bylą pateiktos UAB „Mano Būstas Šiauliai“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros už UAB „Vaivorykštė“ suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2020 m. liepos mėn.; UAB „Vaivorykštė“ mokėjimo nurodymai pagal išrašytas sąskaitas.

21. 2016-04-21 atliktos gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) apžiūros metu jokių stogo defektų į aktą neįrašyta, ankstesniuose apžiūros aktuose 2013-2015 m. stogo defektų taip pat neužfiksuota.

22. 2017-02-03 atsakovė sudarė aplietų lubų remonto sąmatą, suma – 251,20 Eur. 2017-02-07 atsakovė kreipėsi į ieškovę raštu „Dėl pastato (duomenys neskelbtini), stogo sutvarkymo ir žalos atlyginimo“, prašė ieškovę iki 2017-02-28 pašalinti patalpoms dėl nesandaraus stogo padarytą žalą ir apmokėti sąskaitą už anksčiau padarytą žalą pagal 2015-06-10 ir 2016-11-11 pateiktas defektų šalinimo sąmatas. 2017-02-07 atsakovė pateikė ieškovei apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą už patalpų defektų šalinimą, kurios suma 474,36 Eur.

23. 2017-02-15 ieškovės atliktos neeilinės negyvenamųjų patalpų apžiūros metu konstatuota, kad negyvenamoje patalpoje ((duomenys neskelbtini)) per lubas laša vanduo. Trūkęs 13 bt. šildymo sistemos virtuvinio stovo vamzdis. 2017-02-27 ieškovė raštu informavo atsakovę apie tai, kad žala atsakovės patalpoms atsirado dėl šildymo sistemos vamzdyno avarijos, remonto darbai bus atlikti 2017-03-07.

24. 2017-04-25 atsakovė UAB „Vaivorykštė“ išsiuntė UAB „Šiaulių būstas“ raštą „Dėl sąskaitų apmokėjimo, patirtų išlaidų kompensavimo ir pranešimas dėl įskaitymo atlikimo“, kuriuo informavo ieškovę apie atliktą 321,44 Eur įskaitymą, esant visoms įskaitymui būtinoms sąlygoms.

25. 2017-05-10 atsakovė raštu informavo ieškovę apie tai, kad į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), vėl bėga vanduo nuo stogo, prašė iki gegužės 22 d. likviduoti apliejimo padarinius ir imtis veiksmų, kad apliejimai nepasikartotų, kartu atsakovė pateikė savo sąmatą nurodytų darbų atlikimui, jei ieškovė iki nurodytos datos remonto darbų neatliktų.

26. 2017-05-16 ieškovė grąžino atsakovei 2017-04-10 pateiktą sąmatą, nurodė, kad neturi visos informacijos apie atsakovės atliktus stogo dangos ir lietaus nuvedimo sistemos darbus, todėl neprisiima atsakomybės dėl žalos atlyginimo.

27. 2017-05-25 surašytame ekspertizės akte ieškovės kviestas ekspertas konstatavo, kad atsakovei priklausančio priestato stogas statybos metu įrengtas nepatikimai, panaudojus tam netinkamą dangą, neužtikrinus stogo konstrukcijos vėdinimo, neįrengus garams laidžios vėjo apsaugos, todėl stogo konstrukcija negali užtikrinti patalpų apsaugos nuo vandens; stogo dangą, kartu ir apsaugines plėveles bei šiltinamąją medžiagą būtina keisti naujomis.

28. 2017-06-12 UAB „Šiaulių lyra“ pateikė UAB „Vaivorykštė“ apmokėjimui už atliktus lubų remonto darbus PVM sąskaitą-faktūrą, kurios suma 162,58 Eur, ir atliktų darbų aktą, atsakovė sąskaitą apmokėjo ir 2017-06-27 pateikė ieškovei apmokėti 162,58 Eur sąskaitą.

29. Atsakovė apie atliktus mokėjimus bei įskaitymus ieškovę informavo 2017-04-25, 2017-06-02, 2017-07-03, 2017-08-04, 2017-09-01, 2017-10-05 raštais.

30. 2017-07-19 atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę, informavo, kad 2017 m. liepos 1-2 dienomis ir liepos 8-9 dienomis patalpos vėl buvo aplietos, pateikė patalpų nuotraukas ir remonto darbų sąmatą, kurios suma 356,07 Eur.

31. 2017-07-31 UAB „Šiaulių lyra“ pateikė UAB „Vaivorykštė“ apmokėjimui už atliktus lubų remonto darbus PVM sąskaitą-faktūrą, kurios suma 356,07 Eur, ir atliktų darbų aktą, atsakovė sąskaitą apmokėjo ir 2017-07-27 pateikė ieškovei sąskaitą apmokėti 356,07 Eur.

32. 2017-10-20 ieškovė atliko gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) kasmetinę apžiūrą, akte nėra užfiksuota jokių stogo dangos defektų.

33. 2017-12-04 raštu Šiaulių miesto savivaldybės administracija informavo atsakovę, kad pagal atsakovės skundą dėl ieškovės neveikimo ieškovei nurodyta ne vėliau kaip iki 2018-01-20 lokalizuoti stogo dangos defektus bei užtikrinti nuolatinę daugiabučio gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) stogo dangos ir lietaus nuotekų sistemos priežiūrą.

34. 2018-04-27 raštu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Statybos ir renovacijos skyrius informavo atsakovę, kad atliko patikrinimą ir nustatė, jog reikalavimai nebuvo įvykdyti, atsakovei priklausančiose patalpose pro stogą sunkiasi vanduo.

35. 2018-05-21 UAB „Šiaulių būstas“ surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl daugiabučio gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) administratoriaus pareigų netinkamo vykdymo.

36. 2018-11-28 AB „Šiaulių energija“ parengto daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)) atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano 3.3. p. nurodyta, kad pastato stogo konstrukcijos fizinė būklė ir šiluminės varžos lygis netenkina STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“.

37. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos statybos ir renovacijos skyriaus 2019 m. kovo 25 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. AST-9-(22.12.) nurodyta, jog remiantis gautu raštu iš UAB „Vaivorykštė“, 2019-03-19 patikrinimo vietoje duomenimis bei statinio dalinės ekspertizės aktu, nustatyta, kad dėl stogo, esančio virš negyvenamųjų patalpų – parduotuvės, dangos defektų, kritulių vanduo periodiškai skverbiasi į patalpas; neužtikrinamas Statybos techninio reglamento STR 01.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 6 priedo 1.1.8 punkte nurodytų darbų savalaikis vykdymas. Ieškovės reikalauta iki 2019-07-01 lokalizuoti stogo dangos virš negyvenamųjų patalpų pratekėjimo vietas, taikyti sandarinimo priemones, užtikrinti nuolatinę stogo dangos ir lietaus nuotekų sistemos priežiūrą Reglamente nustatyta tvarka.

38. 2020-05-28 raštu atsakovė informavo ieškovę apie atnaujintus bendrovei priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų duomenis.

39. 2020-05-31 ieškovė pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą, kurios suma 1140,56 Eur, nurodyta sąskaitą apmokėti iki 2020-06-30. 2020-08-13 atsakovė atliko 147,55 Eur mokėjimą ieškovei. 2020-06-30 ieškovė pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą, kurios suma 1201,45 Eur, nurodyta sąskaitą apmokėti iki 2020-07-31. 2020-07-14 atsakovė atliko 60,89 Eur mokėjimą ieškovei. 2020-07-31 ieškovė pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą, kurios suma 1204,73 Eur, nurodyta sąskaitą apmokėti iki 2020-08-31. 2020-08-18 atsakovė atliko 64,17 Eur mokėjimą ieškovei.

40. 2020-06-03 atsakovė raštu pateikė ieškovei prašymą dėl išlaidų už pastato ((duomenys neskelbtini)) stogo remontą atlyginimo, atsakovės sumokėta suma už stogo remonto darbus sudaro 12221,69 Eur.

41. 2020-07-14 atsakovė kreipėsi į ieškovę raštu, prašydama išaiškinti, kokie vamzdyno remonto darbai yra atlikti, už kuriuos atsakovei yra paskaičiuoti mokėjimai pagal 2020-05-31 PVM sąskaitą-faktūrą. Dėl šių vamzdyno remonto darbų bei informacijos apie atliktų darbų kainą tarp šalių yra kilęs ginčas.

42. 2020-09-14 atsakovė sudarė pažymą (laikotarpis 2017 m. vasario-rugpjūčio mėn.) apie ieškovės ir atsakovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras bei jų apmokėjimą (UAB „Mano Būstas Šiauliai“ išrašytų sąskaitų suma 1030,71 Eur, UAB „Vaivorykštė“ išrašytų sąskaitų suma 993,01 Eur, be atliktų įskaitymų UAB „Vaivorykštė“ papildomai sumokėjo 37,70 Eur, likutis – 0,00 Eur).

Dėl ginčo esmės

43. Ieškovė ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės 1201,45 Eur skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2020 m. birželio 31 d. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutiko, nurodė, kad 2020 m. birželio 30 d. ieškovės PVM sąskaitą-faktūrą, kurios suma 60,89 Eur, apmokėjo 2020 m. liepos 14 d. pavedimu; 2020 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kurios suma 147,55 Eur, apmokėjo 2020 m. rugpjūčio 12 d. pavedimu; dėl 993,01 Eur – 2017 metais, turėdama priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, atliko 6 įskaitymus būtent 993,01 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal ieškovės išrašytas sąskaitas atsakovės skolos likutis už ieškovės suteiktas paslaugas 2020-07-31 buvo 1140,56 Eur; 2020-07-14 atsakovė atliko 60,89 Eur mokėjimą, 2020-08-12 atliko 147,55 Eur mokėjimą; po šių mokėjimų atlikimo atsakovės skola ieškovei liko 993,01 Eur; atsakovė atliko šios skolos sumos įskaitymą ir informavo apie tai ieškovę; iš viso atsakovė yra atlikusi įskaitymą, kurios suma 993,01 Eur, kuri kartu su 147,55 Eur ir 60,89 Eur mokėjimais sudaro visą ieškovės prašomą šioje byloje sumą – 1201,45 Eur. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad atsakovė ieškovei neskolinga.

44. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta nuomone, jog iš apeliacinio skundo motyvuojamosios dalies matyti, kad joje pasisakoma tik dėl tos sprendimo dalies, kurioje pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dalyje dėl 993,01 Eur priteisimo, nepagrįstumo. Dėl sprendimo dalies, kurioje pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl 208,44 Eur (147,55 Eur ir 60,89 Eur) priteisimo, nepagrįstumo apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje nepasisakoma.

45. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių motyvų, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje (dėl 208,44 Eur) yra nepagrįstas ar neteisėtas; ieškovė nenurodė jokių argumentų, kokios bylos aplinkybės patvirtina minėtos sprendimo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas).

46. Byloje nustatyta, jog pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Šiauliai“ 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą už suteiktas paslaugas už 2020 m. liepos mėn. atsakovės skolos likutis sudaro 1140,56 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad 2020 m. liepos 14 d. atsakovė atliko ieškovei mokėjimą, kurio suma 60,89 Eur, o 2020 m. rugpjūčio 12 d. atliko mokėjimą, kurio suma 147,55 Eur.

47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl 208,44 Eur (147,55 Eur ir 60,89 Eur) sumos sumokėjimo bei atsižvelgdamas į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo priimta sprendimo dalimi dėl 208,44 Eur sumos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 208,44 Eur suma ieškovei buvo apmokėta 2020 m. liepos 14 d. ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo pavedimais, todėl priteisti šią sumą ieškovei pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo.

48. Pasisakydama dėl 993,01 Eur įskaitymo, ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, jog nėra sąlygų pripažinti, kad atsakovės atliktas vienašalis įskaitymas atitiko visas CK reikalaujamas sąlygas. Ieškovės vertinimu, į ieškovės reikalavimus (dėl kurių bylos nagrinėjimo metu tarp šalių ginčo nebuvo) vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, atsakovės atliktų namo bendrų konstrukcijų rangos darbų, kai naudos gavėjai yra visi namo bendraturčiai, ieškovei kategoriškai nesutinkant dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė akcentavo, jog atsakovės reikalavimų vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, be to, į ieškovės reikalavimą, kurio atsakovė neginčija, negalima įskaityti teisme nepatikrinto ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusio atsakovės reikalavimo, kadangi vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu šie reikalavimai nėra lygiaverčiai.

49. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-701/2021).

50. Teismų praktikoje pažymėta, jog tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017).

51. Kasacinio teismo pažymėta, kad šių sąlygų visuma lemia tai, jog vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).

52. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013).

53. Byloje nustatyta, kad atsakovė apie atliktus mokėjimus bei įskaitymus ieškovę informavo 2017-04-25, 2017-06-02, 2017-07-03, 2017-08-04, 2017-09-01, 2017-10-05 raštais. Atsakovė yra ne tik informavusi ieškovę apie skolos įskaitymą, bet ir nurodžiusi, kad įskaitė sumas pagal 2017-02-07 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CVA00006267 (474,36 Eur); 2017-06-27 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CVA00006420 (162,58 Eur); 2017-07-27 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CVA00006470 (356,07 Eur).

54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-363/2009). Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009). Tai reiškia, kad atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010).

55. Atsakovė nurodė, kad nuo pat 2010 metų dėl netinkamo ieškovės, kaip namo administratorės, veiksmų (neveikimo jai neorganizuojant ir neremontuojant virš atsakovės patalpų esančio stogo), nuolat patirdavo žalą. Ieškovei nevykdant pareigos tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo stogo, nebuvo nustatyti ir pašalinti jo pažeidimai, dėl ko ne kartą buvo užlietos atsakovės patalpos ir apgadintos lubos, sienos, grindys. Ieškovė, kaip namą administruojanti ir prižiūrinti įstaiga, neatliko savo tiesioginių pareigų ir padarė žalą atsakovei, padarytą žalą ieškovė privalėjo atlyginti. Jei ieškovė, kaip namo administratorė, būdama rūpestinga ir atlikusi visas įstatyme nustatytas pareigas, dar 2010 metais būtų tinkamai sureagavusi į atsakovės pranešimus apie jai priklausančių patalpų apliejimą ir identifikavusi šių apliejimų priežastis bei jas likvidavusi, tai atsakovės patalpoms padarytos žalos 2015-2017 metais buvo galima išvengti. Ieškovei nesutinkant ir neatlyginant žalos, atsakovė remonto darbus atliko pati bei atliko priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą.

56. Byloje nustatyta, kad ieškovė administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei priklausančios patalpos.

57. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektams priskirtinos bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

58. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

59. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir apimtimi skelbia informaciją apie savo veiklą (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). Administratoriaus veiklai mutatis mutandis taikomos šios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 straipsnio 11 dalis).

60. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (4.4 punktas); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

61. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau tekste – reglamentas), kuris nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, kuri privaloma ir bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją (reglamento VII skyriaus 98. p.). Daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrai yra keliami privalomieji reikalavimai, o būtent: išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus, gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį; nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (reglamento VII skyriaus 8.4 p.). Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai, reikšmingi nagrinėjamai šiai bylai, siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (reglamento 12.1 p.), laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (reglamento 12.2 p.), siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (reglamento 12.2 p.). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (reglamento VII skyriaus 86.1 p.). Gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius namo būklės stebėjimus bei periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); (reglamento VII skyriaus 88.1 p., 88.2 p.). Nuolatinius stebėjimus vykdo gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą, o periodines (sezonines) apžiūras atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, susijusius su namo priežiūra ir atnaujinimu (remontu), dalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkų išrinktam atstovui (įgaliotiniui), jei toks yra (reglamento VII skyriaus 89.1, 89.2 p.). Atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (reglamento VII skyriaus 92 p.). Vadovaujantis Reglamento 96 punktu, pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Reglamento 6 priede numatyti daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniai darbai. Be kitų darbų, numatyta stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas) (1.1.8 p.).

62. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2017-02-07 atsakovė kreipėsi į ieškovę raštu „Dėl pastato (duomenys neskelbtini), stogo sutvarkymo ir žalos atlyginimo“, prašė ieškovę iki 2017-02-28 pašalinti patalpoms dėl nesandaraus stogo padarytą žalą ir apmokėti sąskaitą už anksčiau padarytą žalą pagal 2015-06-10 ir 2016-11-11 pateiktas defektų šalinimo sąmatas. 2017-05-10 atsakovė raštu informavo ieškovę apie tai, kad į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), vėl bėga vanduo nuo stogo, prašė iki gegužės 22 d. likviduoti apliejimo padarinius ir imtis veiksmų, kad apliejimai nepasikartotų. 2017-05-25 surašytame ekspertizės akte ieškovės kviestas ekspertas konstatavo, kad atsakovei priklausančio priestato stogas statybos metu įrengtas nepatikimai, panaudojus tam netinkamą dangą, neužtikrinus stogo konstrukcijos vėdinimo, neįrengus garams laidžios vėjo apsaugos, todėl stogo konstrukcija negali užtikrinti patalpų apsaugos nuo vandens; stogo dangą, kartu ir apsaugines plėveles bei šiltinamąją medžiagą būtina keisti naujomis. 2017-07-19 atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę, informavo, kad 2017 m. liepos 1-2 dienomis ir liepos 8-9 dienomis patalpos vėl buvo aplietos, pateikė patalpų nuotraukas ir remonto darbų sąmatą. 2017-12-04 raštu Šiaulių miesto savivaldybės administracija informavo atsakovę, kad pagal atsakovės skundą dėl ieškovės neveikimo ieškovei nurodyta ne vėliau kaip iki 2018-01-20 lokalizuoti stogo dangos defektus bei užtikrinti nuolatinę daugiabučio gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) stogo dangos ir lietaus nuotekų sistemos priežiūrą. 2018-04-27 raštu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Statybos ir renovacijos skyrius informavo atsakovę, kad atliko patikrinimą ir nustatė, jog reikalavimai nebuvo įvykdyti, atsakovei priklausančiose patalpose pro stogą sunkiasi vanduo. 2018-05-21 UAB „Šiaulių būstas“ surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl daugiabučio gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) administratoriaus pareigų netinkamo vykdymo. 2018-11-28 AB „Šiaulių energija“ parengto daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)) atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano 3.3. p. nurodyta, kad pastato stogo konstrukcijos fizinė būklė ir šiluminės varžos lygis netenkina STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos statybos ir renovacijos skyriaus 2019 m. kovo 25 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. AST-9-(22.12.) nurodyta, jog remiantis gautu raštu iš UAB „Vaivorykštė“, 2019-03-19 patikrinimo vietoje duomenimis bei statinio dalinės ekspertizės aktu, nustatyta, kad dėl stogo, esančio virš negyvenamųjų patalpų – parduotuvės, dangos defektų, kritulių vanduo periodiškai skverbiasi į patalpas; neužtikrinamas Statybos techninio reglamento STR 01.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 6 priedo 1.1.8 punkte nurodytų darbų savalaikis vykdymas.

63. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas įminėtas teisės aktų nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad stogo priežiūros darbai yra priskirtini privalomiesiems reikalavimams, jo techninę priežiūrą turi pareigą vykdyti ieškovė. Ieškovė nagrinėjamu atveju savo pareigų (stogo remonto darbų) nevykdė, t. y. laiku nepašalino namo stogo defekto, dėl ko atsakovės turtui buvo padaryta žala. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė, kaip namo administratorė, neatlikusi tokių darbų, pažeidė ne tik nuostatus, reglamentuojančius administratoriaus veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, reglamentą, kuriame nustatyti daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomieji reikalavimai, bet ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

64. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo stogo priežiūra, neorganizavimas namo stogo defektų šalinimo darbų, stogo defektų nepašalinimas lėmė žalos atsakovei atsiradimą, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė neįrodė ir nepateikė realių įrodymų dėl ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų; nepateikė jokių įrodymų dėl sumų pagrįstumo; kad ieškovė neturi prievolės atlyginti nuostolius, kuriuos atsakovė patyrė, samdydama rangovą atlikti aplietų patalpų padarinių šalinimo darbų; jog teismo išvada, kad yra įrodytos visos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos, yra nepagrįsta.

65. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju buvo CK 6.130 straipsnyje nurodytos įskaitymo sąlygos, pažymėtina, kad: 1) atsakovė ir ieškovė turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. atsakovė buvo ieškovės skolininkė ir kreditorė, atitinkamai ieškovė buvo atsakovės kreditorė ir skolininkė; 2) atsakovės ir ieškovės reikalavimai buvo priešpriešiniai, t. y. šalys turėjo reikalavimų viena kitai; 3) reikalavimai buvo vienarūšiai, t. y. abi šalys viena kitai turėjo piniginių reikalavimų (ieškovė turėjo atlyginti žalą, o atsakovė turėjo sumokėti už komunalines ir namo administravimo paslaugas); 4) reikalavimai buvo galiojantys; 5) reikalavimai buvo vykdytini; 6) reikalavimai buvo apibrėžti konkrečiomis sumomis. Įskaitymo metu nei viena iš šalių neturėjo reikalavimo, dėl kurio būtų priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas, priešpriešiniai reikalavimai buvo lygiaverčiai, jų vykdytinumas pagrįstas PVM sąskaitomis-faktūromis su konkrečiomis sumomis. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad įskaitymas buvo atliktas laikantis įstatymo reikalavimų.

66. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė yra atlikusi įskaitymą, kurio suma 993,01 Eur. Ši sumai kartu su 147,55 Eur bei ir 60,89 Eur mokėjimais sudaro visą ieškovės ieškiniu prašomą priteisti sumą – 1201,45 Eur. Konstatuotina, jog atsakovė ieškovei yra neskolinga, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė pagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

67. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

68. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

70. Apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2021 m. kovo 25 d. sąskaitą už teisines paslaugas AVB Nr. 2021-015 (atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas), kurios suma 1270,50 Eur; 2021 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie sąskaitos AVB Nr. 2021-015 apmokėjimą.

71. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

72. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į atsakovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad atsakovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl atsakovei UAB „Vaivorykštė“ iš ieškovės UAB „Mano Būstas Šiauliai“ priteistina 1270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Mano Būstas Šiauliai“ (į. k. 144619514) atsakovės UAB „Vaivorykštė“ (į. k. 144050881) naudai 1270,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Birutė Simonaitienė