Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-11-15 · Civilinė byla Nr. 2-1583-798/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-08-22Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-12-08Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-02-28Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-11-15Lietuvos apeliacinis teismas
  5. B2-8-459/2019Nutartis · 2019-07-03Klaipėdos apygardos teismas
  6. B2-8-459/2019Nutartis · 2019-07-03Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-15
Bylos Nr.
2-1583-798/2018
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00326-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Suinteresuotas asmuo
M. L., A. L.
Pareiškėjas
A. L.
Civilinė byla Nr. 2-1583-798/2018Teisminio proceso Nr.2-57-3-00326-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.5.2.5.;3.4.3.11.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. bankrutavusios individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratorės Verslo administratorių centras, uždarosios akcinės bendrovės, prašymą dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš suinteresuotiems asmenims A. L. (A. L. bankrutavusios individualios įmonės savininkui) ir M. L. priklausančių turto dalių (bendro buto) ir parduoti jį kaip vientisą vienetą kartu su suinteresuoto asmens A. L. turtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą A. L. individualiai įmonei (toliau – ir BIĮ arba įmonė), bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Verslo valdymo centras“. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi bankroto administratorė UAB „Verslo valdymo centras“ pakeista jos teisių perėmėja Verslo administratorių centras A. K. apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi A. L. BIĮ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi leista išieškojimą nukreipti į A. L. IĮ savininko A. L. turimo turto, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalį ir buto dalį, taip pat į banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. A. L. BIĮ bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu leisti vykdyti išieškojimą iš M. L. priklausančio turto – bendro buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies ir parduoti butą kaip vientisą vienetą kartu su A. L. turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 16 d. nutartimi A. L. BIĮ, atstovaujamos bankroto administratorės Verslo administratorių centras, UAB prašymą tenkino – leido A. L. BIĮ administratorei Verslo administratorių centras, UAB vykdyti išieškojimą iš M. L. priklausančios turto dalies ir bendrą su A. L. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), parduoti kaip vientisą vienetą kartu su A. L. turtu.

3. Teismas, įvertinęs kreditorės Luminor Bankas AB (buvusi AB DNB bankas) 2014 m. gruodžio 12 d. finansinį reikalavimą, 2015 m. sausio 7 d. V. D. kontoros patvarkymą dėl prisijungimo prie bankroto bylos, 2018 m. balandžio 3 d. turto vertinimo ataskaitos santrauką, padarė išvadą, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. L. priklausančios ir leistos parduoti turto dalies atsiskaitymui su kreditoriais nepakanka. Iš bylos duomenų taip pat akivaizdu, jog visas turtas, t. y. butas su rūsiu, (duomenys neskelbtini), yra įkeistas Luminor bankas AB. Įkaito davėja M. L., kaip įkeisto turto savininkė, prisiimamo įsipareigojimo galimas pasekmes suprato, nes 2009 m. davė sutikimą įkeitimui. Teismas sprendė, jog prašymas parduoti visą įkeistą turtą įstatymų normoms neprieštarauja ir atitinka bankroto proceso tikslą patenkinti kuo didesnę dalį A. L. individualios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti administratorės prašymą ir leisti nukreipti išieškojimą iš M. L. priklausančio turto dalies, t. y. leisti parduoti butą su rūsiu ir dalimi žemės sklypo kaip vientisą turtinį vienetą kartu su A. L. priklausančiu turtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo M. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį. Taip pat prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. B2-1107-730/2017, į kurią yra pateikta 2015 m. kovo 30 d. OBER-HAUS pažyma dėl nekilnojamojo turto vertinimo.

5. Paaiškina, kad negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje, kadangi patyrė insultą. Ši byla yra skausminga šeimai, nes prašoma parduoti butą, kuriame šeima gyveno nepertraukiamai nuo 1960 m. Lėšos iš banko buvo paimtos pagerinti (renovuoti) namą ir namo pagerinimo darbai buvo realiai atlikti. 2016 m. namas be žemės sklypo buvo įvertintas 49 000,00 Eur neatsižvelgiant į jo pagerinimus. 2018 m. namas įvertintas 38 000,00 Eur taip pat neatsižvelgus į atliktus jo pagerinimo darbus. Apeliantės nuomone, butas yra vertas daugiau nei buvo įvertintas 2018 m. balandžio 3 d. VESTU GROUP, UAB. Šią aplinkybę patvirtina 2015 m. kovo 30 d. OBER-HAUS pažyma dėl nekilnojamojo turto vertinimo, kurios duomenimis namo vertė su pagerinimais yra 75 000,00 Eur.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja A. L. BIĮ, atstovaujama bankroto administratorės Verslo administratorių centras, UAB prašo suinteresuoto asmens M. L. skundą atmesti.

7. Nurodo, jog apeliantė skunde išdėstė tam tikrus moralinius argumentus, kurie nagrinėjamai bylai neturi jokios teisinės reikšmės. Apeliantė kvestionuoja turto pardavimo kainą, tačiau nepateikė jokių teisinių argumentų. Byloje nėra ginčo, kad buvo atliktas turto vertinimas kvalifikuoto turto vertintojo, kuris nėra nuginčytas. Administratorės vertinimu, 2015 m. kovo 30 d. OBER-HAUS pažyma dėl nekilnojamojo turto vertinimo neatitinka turto vertinimo ataskaitai keliamų reikalavimų, ji nėra pasirašyta rengusio asmens, duomenys sąlyginiai. Apeliantė nepateikė jokių paaiškinimų, susijusių su VESTU GROUP, UAB turto vertinimu. Pažymi, jog atlikti turto pagerinimo darbai VĮ „Registrų centras“ neįregistruoti, todėl turto vertintojai negali jų vertinti. Kadangi A. L. BIĮ savininkui ir apeliantei priklauso po ½ buto, todėl kreditorių susirinkime buvo nustatyta turto pardavimo tvarka ir kaina. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas neapskųstas, todėl galioja ir yra vykdytinas. Papildomai nurodo, kad išieškojimas iš A. L. BIĮ turto jau buvo vykdomas priverstine tvarka, antstolė išieškojimo veiksmus sustabdė dėl iškeltos įmonei bankroto bylos. A. L. BIĮ bankroto byloje patvirtintas kreditorės Luminor Bank AB finansinis reikalavimas, kuris užtikrintas įmonės savininko ir apeliantės turtu, sudaro 58 131,19 Eur, todėl pardavus įkeistą turtą gautų lėšų nepakaks atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos ribų

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl atskirojo skundo iš dalies tenkinimo

9. Dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš apeliantei priklausiančios turto dalies (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 28 straipsnio 2 punktas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Notaro vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis).

10. Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ypatumais (CPK 745 straipsnio 1 dalis), o kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) arba Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) nustatyta tvarka (CPK 746 straipsnio 5 dalis). Tiek įmonės, tiek fizinio asmens bankroto atveju nemokaus (bankrutavusio) asmens įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių, kurias organizuoja ir vykdo bankroto administratorius (ĮBĮ 31 straipsnio 1dalies 2 punktas, 33 straipsnio 6 dalis; FABĮ 27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-219/2018).

11. Nagrinėjamu atveju skolininkų A. L. BIĮ ir O. L. skola kreditorei Luminor Bankas AB (buvęs AB DNB bankas) kilo iš 2007 m. lapkričio 14 d. kreditavimo sutarties Nr. K-23000-2007-706 ir vėlesnių šios sutarties pakeitimų ir papildymų. Kreditavimo užtikrinimui 2007 m. lapkričio 26 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeistas nekilnojamasis turtas (51,28 kv. m. butas, (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teisėmis per pusę priklauso A. L. BIĮ savininkui A. L. ir apeliantei M. L.. Taigi, minėtos kreditorės reikalavimai skolininkei A. L. BIĮ yra užtikrinti hipoteka. Skolininkė neįvykdė įsipareigojimų, dėl to hipotekos kreditorė kreipėsi į notarą, kuris išdavė 2014 m. birželio 1 d. vykdomąjį įrašą, registracijos Nr. 3841. Šis vykdomais įrašas 2014 m. rugpjūčio 1 d. pateiktas vykdyti antstoliui. Kadangi skolininkei A. L. BIĮ yra iškelta bankroto byla, todėl įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorės reikalavimai tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka.

12. Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo.

13. A. L. BIĮ bankroto byloje taikos sutartis nesudaryta, teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (žr. šios nutarties 1 punktą). Bankroto administratoriaus teigimu, A. L. BIĮ savininko turto nepakanka hipotekos kreditorės Luminor Bankas AB reikalavimui patenkinti, todėl kreipėsi į teismą su prašymu leisti vykdyti išieškojimą iš apeliantei priklausiančios turto dalies kartu su bankrutavusios įmonės savininko turto dalimi ir parduoti turtą kaip vientisą objektą. Taigi, nagrinėjamojoje byloje teismas turi spręsti klausimus dėl: 1) išieškojimo iš apeliantės turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė kartu su įmonės savininko turimu turtu (ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalis), 2) turto kaip vientiso objekto pardavimo (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtintas A. L. BIĮ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, taip pat ir hipotekos kreditorės Luminor Bankas AB 58 131,19 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Bankroto administratorė prašyme nurodė, kad VESTRUS GROUP UAB 2018 m. balandžio mėn. vertinimo duomenimis ginčo turto rinkos vertė yra 46 000,00 Eur; šios sumoms nepakanka hipotekos kreditorės reikalavimui patenkinti, todėl prašė teismo leisti nukreipti išieškojimą į bendrasavininkės (apeliantės) ginčo turto dalį. Apeliantė teigia, kad 2015 m. kovo 30 d. OBER-HAUS pažymos dėl nekilnojamojo turto vertinimo duomenimis namo vertė su pagerinimais yra 75 000,00 Eur ir šios sumos pakanka hipotekos kreditorės reikalavimui patenkinti. Taigi, tarp šalių kilęs ginčas dėl hipoteka įkeisto turto rinkos vertės.

15. Dėl įkeisto nekilnojamojo turto kaip vientiso objekto pardavimo iš varžytynių (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Akcentuotina, jog įstatyme nustatyti imperatyvai dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos saisto ne tik kreditorius, administratorių, bet ir teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje e2-730-381/2018).

16. ĮBĮ 33 straipsniu nustatyta turto pardavimo ir perdavimo tvarka. Įkeistas įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, parduodamas įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Parduodant hipoteka įkeistą skolininko turtą, siekiama gauti kiek įmanoma didesnę kainą, nes tai atitinka tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesus. Juridinio asmens bankroto atveju siekiama patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų, išsaugant ir užtikrinant kreditorių bei nemokaus asmens interesų pusiausvyrą. Tuo tikslu bankroto administratorius bankroto normų nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo nemokaus asmens turto, įskaitant įkeistą hipoteka, varžytynes. Kasacinis teismas akcentuoja, jog bankroto procedūrų tikslas yra siekis, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas būtų parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012). Toks tikslas sietinas ir su bankroto administratoriaus pareiga įvertinti bankrutuojančios įmonės parduodamo turto pobūdį ir siekti jo pardavimo už kainą, kuri labiausiai atitiktų kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-399-219/2018).

18. Kasacinio teismo praktika pažymi būtent kompleksišką įkeisto turto, priklausančio tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek tretiesiems asmenims, pardavimą, kadangi vientiso turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis gali sumažinti parduodamų daiktų kainą, dėl ko būtų pažeisti kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-378/2016). Turtas įkaito davėjo pasiūlytam pirkėjui gali būti parduodamas tik tuo atveju, jei toks asmuo įsigyja visus bendrąja hipoteka įkeistus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2014).

19. Apeliantė skundu nekelia klausimo dėl įkeisto turto pardavimo kaip vientiso objekto, tačiau kvestionuoja turto vertę – turto rinkos vertė nustatyta neatsižvelgus į jo pagerinimą.

20. ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas nustato kreditorių susirinkimo teises, taip pat ir tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (nutarimų nepriėmimas) gali pažeisti pačių kreditorių interesus ir trukdyti bankroto bylos eigai. Nustatęs, kad kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją, arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-219/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

21. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog pareiškėjas A. L. 2016 m. spalio 25 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl 2016 m. spalio 7 d. A. L. BIĮ kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu ,,Dėl A. L. buto dalies pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo“, kuriuo nutarta bankui įkeistą pareiškėjo ir jo motinos M. L. turtą (butą) parduoti kaip vientisą vienetą varžytynėse, nustatant pirmųjų varžytynių metu parduodamo turto 49 000,00 Eur kainą, neįvykus šioms skelbti antrąsias, nustatyti parduodamo turto kainą – 44 000,00 Eur, panaikinimo. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi minėtą A. L. skundą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-512-157/2017 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1107-730/2017 iš dalies tenkino A. L. BIĮ savininko A. L. skundą – panaikino 2016 m. spalio 7 d. A. L. BIĮ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu, – bankui įkeisto turto (viso buto, (duomenys neskelbtini)) pardavinėjimo kaip vientiso vieneto varžytynėse, nustatant pirmųjų varžytynių metu parduodamo turto 49 000,00 Eur kainą, neįvykus šioms skelbti antrąsias, nustatyti parduodamo turto 44 000,00 Eur kainą. Ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 24 d.

22. Taigi, byloje nustatyta, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi panaikintas 2016 m. spalio 7 d. A. L. BIĮ kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas trečiuoju darbotvarkės klausimu ,,Dėl A. L. buto dalies pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo“ (žr. šios nutarties 21 punktą). Nei į nagrinėjamą bylą, nei į A. L. BIĮ bankroto bylą nėra pateiktas A. L. BIĮ kreditorių susirinkimo nutarimas dėl AB DNB bankui įkeisto skolininko savininko A. L. ir jo motinos M. L. turto (buto dalių) pardavimo kaip vientiso vieneto varžytynėse, nustatant parduodamo turto kainą bei tvarką (CPK 178 straipsnis). Taip pat byloje nėra duomenų, kad kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba A. L. BIĮ bankroto procedūra yra vilkinama. A. L. BIĮ likvidavimo procedūros terminas nėra suėjęs.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo procesinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.).

24. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išnagrinėtas ginčas. Nepagrįstai leido išieškoti iš apeliantės įkeisto turto dalies, bet ir parduoti ginčo turtą kaip vientisą vienetą iš varžytynių, tačiau byloje nėra duomenų apie kreditorių susirinkimo išreikštą valią (patvirtintą ginčo turto (viso įkeisto buto) pardavimo iš varžytynių kainą ir tvarką). Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog A. L. priklausančios turto dalies ir apeliantei priklausančios turto dalies (viso įkeisto buto) nepakanka atsiskaityti su hipotekos kreditorium (turto rinkos vertės kvestionuojamos).

25. Šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas iš dalies tenkinamas, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartis panaikinama ir perduodamas klausimas dėl išieškojimo iš apeliantės turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė kartu su įmonės savininko turimu turtu ir turto (viso buto, (duomenys neskelbtini)) pardavimo kaip vientiso objekto (ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalis, 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Antanas Rudzinskas