- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-22
- Bylos Nr.
- 2-1593/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00326-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- A. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Balastas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Balastas“ pareiškimas, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1283-524/2014, pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Balastas“ pareiškimą atsakovui A. L. individualiai įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas atsakovui A. L. individualiai įmonei (toliau tekste ir A. L. IĮ, Įmonė) iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Verslo valdymo centras“. Reikalavimą grindė atsakovo ieškovui 56 186,96 Lt skola, kuriuos atsakovas nepadengė ir po raginimo sumokėti skolą bei įspėjimo dėl ketinamos kelti bankroto bylos.
Atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo ir finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų egzistavimo. Teismas konstatavo, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto – ½ dalį buto, žemės sklypą, taip pat automobilių, ir nors atsakovo turtas yra areštuotas, ieškovas nepateikė įrodymų, kad nukreipė išieškojimą į skolininko turtą, ir kad iš šio turto negali patenkinti savo reikalavimų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl atsakovui bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai įvertino įrodymus, pagrindžiančius turimą Įmonės turtą, pradelstus įsipareigojimus, taip pat neįvertino reikšmingų aplinkybių, jog Įmonė nevykdo veiklos, negauna pajamų, neturi turto, todėl nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo atsakovui kelti bankroto bylos.
2. Sprendžiant klausimą dėl individualios įmonės mokumo ir nustatant įmonės turtą bei pradelstus įsipareigojimus, įmonės bei jos savininko turtas bei turtinės prievolės turi būti atskirtos ir nagrinėjamu atveju vertintina tik pačios įmonės turtas, kaip juridinio asmens turto vertės santykis su pradelstais įsipareigojimais. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas taikomas neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims tik po bankroto bylos įmonei iškėlimo, nes yra sietinas su įmonės atsakomybe pagal prievoles, o ne su įmonės būklės vertinimu sprendžiant bankroto bylos iškėlimo jai klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1072/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1103/2013). Be to, byloje esančiame antstolio A. S. 2014-01-23 sudarytame A. L. asmeninio turto apraše nurodyta, kad įmonės savininkui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus (duomenys neskelbtini), yra apsunkintas hipoteka AB DNB bankui. BUAB „Balastas“ reikalavimas iš bankui įkeisto turto negali būti tenkinamas, todėl nėra realių galimybių išsiieškoti skolos iš šio turto.
3. Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą nebuvo pakankamai aktyvus ir neišnaudojo visų procesinių galimybių atsakovo dokumentams išsireikalauti. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui reikalaujamų dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 10 tūkstančių litų baudą. Nagrinėjamu atveju atsakovo vadovas nepateikė reikalaujamų dokumentų, o teismas neskyrė atsakovui baudos už teismo įpareigojimų nevykdymą, o tik pakartotinio įpareigojimo pateikti duomenis. Apelianto nuomone, skundžiama nutartis buvo priimta nepilnai pasirengus nagrinėti bylą.
Atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal ieškovo atskirajame skunde suformuluotus pagrindus, šioje apeliacijoje keliamas klausimas, ar sprendžiant individualios įmonės mokumo/nemokumo klausimą, turi būti vertinama įmonės savininko turimo turto vertė. Šie klausimai nagrinėjami vadovaujantis apelianto skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) nuostatos. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo teismas turi vadovautis tiek prie ieškinio pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta tvarka gautais duomenimis, privalo išanalizuoti įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus ir atsižvelgti į įmonės finansinės būklės pasikeitimą per laikotarpį nuo ieškinio gavimo iki bylos iškėlimo.
Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei. Įmonės vadovas ir savininkas nepateikė teismui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nurodydamas, kad šiuo metu dirba kitoje bendrovėje – UAB „Jūrų remonto servisas“, yra komandiruotas į užsienį, o individuali įmonė šiuo metu nevykdo veiklos (1 t., 44 b. l.); prašė teismo pratęsti nustatytą terminą įmonės finansiniams dokumentams pateikti, o teismui šio termino nepratęsus, jų iš viso nepateikė.
Rengiantis bylos nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismas išsireikalavo iš VĮ Registrų centro, VĮ Regitros, Valstybinio socialinio fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis (toliau – VMI) apie įmonės turtą ir prievolių vykdymą, taip pat duomenis apie įmonės savininko turtą ir prievoles. Minėtų registrų duomenimis, įmonė neturi jokio turto. Tačiau neturi ir neįvykdytų prievolių VMI, o VSDFV Klaipėdos skyriui skolinga tik 11,51 Lt. Tuo tarpu minėtų registrų duomenimis, įmonės savininkas turi nekilnojamojo turto ir 7 transporto priemones (34, 41-43 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendė, kad ieškovas turi galimybę skolą išsiieškoti iš įmonės savininko turto, nors šis turtas ir areštuotas, todėl konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo įmonei iškelti bankroto bylos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi teismas neteisingai aiškina ĮBĮ ir Individualių įmonių įstatymo nuostatas, sprendžiant klausimą dėl individualios įmonės turto ir mokumo/nemokumo.
Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnyje yra apibrėžtas įmonės turtas ir naudojimo veikloje (versle) prasmė. Reiškiant reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei yra nurodomi neįvykdyti įmonės įsipareigojimai, todėl jie turi būti lyginami su įmonės, o ne su savininko turtu, nes tik tokiu būdu galima nustatyti individualios įmonės kaip ūkio subjekto galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir tęsti veiklą.
ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad individualios įmonės savininkas privalo pateikti bankroto administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, į kurį taip pat gali būti nukreiptas išieškojimas pagal bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus. Tačiau ši norma gali būti taikoma tik po bankroto bylos iškėlimo, nes sietina su individualios įmonės atsakomybe pagal prievoles, bet ne su įmonės būklės vertinimu sprendžiant reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Individualios įmonės savininko turtas laikomas neatskirtu nuo įmonės turto civilinės atsakomybės prasme. Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis atsako už tokio juridinio asmens prievoles tuo atveju, kai nepakanka paties juridinio asmens turto (CK 2.50 str. 4 d.).
Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl individualios įmonės mokumo ar nemokumo ir nustatant įmonės turtą bei pradelstus įsipareigojimus, įmonės bei jos savininko turtas bei turtinės prievolės turi būti atskirtos ir turi būti vertintinos tik pačios įmonės, kaip juridinio asmens, turto vertės santykis su pradelstais įsipareigojimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1103/2013).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš viso neaptarė įmonės turtinės padėties bei galimybės atsiskaityti su kreditoriais bei atnaujinti veiklą, ir ar tokiu atveju būtų pasiekti reabilitaciniai tikslai. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su įmonės (ne)mokumu, liko neatskleista bylos esmė. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje proceso stadijoje sutapatino individualios įmonės turtą su įmonės savininko turtu, bei vertino ieškovo (kreditoriaus) galimybę išsiieškoti skolą iš individualios įmonės savininko turto, sprendžiant klausimą dėl individualiai įmonei keltinos bankroto bylos. Taigi, nustačius tiek materialiosios, tiek proceso teisės normų pažeidimus, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., ĮBĮ 10 str. 8 d.).
Nagrinėjant bylą iš naujo reikalinga pagal CPK taisykles imtis visų priemonių, kad būtų pateikti ir ištirti visi įrodymai ir teisingai nustatytos bylos esminės faktinės aplinkybės, reikšmingos bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimui tam, kad būtų teisingai nustatyti ir įvertinti atsakovo realaus turto ir pradelstų jo įsipareigojimų santykis bei kitos aplinkybės, reikšmingos šalių pareiškimų (dėl įmonės nevykdomos veiklos) išnagrinėjimui, nes tik teisingai nustačius faktines aplinkybes, galima padaryti pagrįstą išvadą dėl atsakovo (ne)mokumo ir teisingai išspręsti ginčą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 1 d., 2 d., 7 d. 1 p.; CPK 185 str.). Tuo pačiu turėtų būti įvertintas ir individualios įmonės savininko neveikimas, nepateikiant teismui atsiliepimo ir reikalaujamų įmonės dokumentų, bei nepriimant įmonei bei įmonės savininkui teiktinų procesinių dokumentų, žinant apie inicijuotą bankroto procesą ir nustatytą pareigą pateikti teismui reikalaujamus dokumentus.
Vadovaujantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 302 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.