- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-28
- Bylos Nr.
- 2-1072/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- UAB „Kauno keliai“, R. G., V. M., D. L., A. Š., V. V., D. K., Z. D., G., H. D. B., G. A., G. J., J. R., K., IĮ J.Drukteinienės
- Kreditorius
- UAB „Kauno keliai“, H. D. B., R. G., V. M., D. L., A. Š., V. V., D. K., Z. D., G. A., G. J., J. R., K. R., J. G., A. A., V. Š., B. Č., L. R., V. Z., J. Š., J. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovų UAB „Kauno keliai“, R. G., V. M., D. L., A. Š., V. V., D. K., Z. D., G. A., A. Š., G. J., J. R., K. R., J. G., B. Č. ir J. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-419-601/2009 atsisakyta iškelti bankroto bylą individualiai įmonei J. Druktenienės turgus „Marmantas“ pagal ieškovų UAB „Kauno keliai“, H. D. B., R. G., V. M., D. L., A. Š., V. V., D. K., Z. D., G. A., A. Š., G. J., J. R., K. R., J. G., V. Š., A. A., B. Č., L. R., V. Z., J. Š. ir J. J. ieškinį,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
ieškovai IĮ J.Drukteinienės turgus „Marmantas“ kreditoriai UAB „Kauno keliai“, H. D. B., R. G., V. M., D. L., A. Š., V. V., D. K., Z. D., G. A., A. Š., G. J., J. R., K. R., J. G. (b.l. 106, 3 t.), A. A., V. Š., B. Č., L. R., V. Z., J. Š., J. J. (b.l. 41-43, 4 t.) kreipėsi į teismą prašydami iškelti IĮ J.Drukteinienės turgus „Marmantas“ bankroto bylą. Nurodė, jog teismo sprendimais iš atsakovo ieškovams priteistos skolos, jų pagrindu išduoti vykdomieji raštai, tačiau atsakovas jau ilgą laiką nevykdo prievolės atsiskaityti su ieškovais. 2009 m. birželio 1 d. atsakovo skola kreditoriams yra 385 279,58 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą atsakovui. Teismas, spręsdamas įmonės mokumo klausimą, rėmėsi šalių pateiktais dokumentais, P. Chmieliausko turto ekspertizės aktu bei UAB „EREC“ turto vertės nustatymo ataskaita ir nustatė, kad atsakovo turto vertė - 785 847,45 Lt, įmonės savininkės J. D. - 190 000 Lt., o atsakovo įsiskolinimai - 385 279,58 Lt. Įvertinęs šiuos duomenis teismas nusprendė, kad atsakovo įsipareigojimai neviršija pusės atsakovui ir J. D. priklausančio turto vertės, todėl kelti bankroto bylą nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – iškelti bankroto bylą. Skunde išdėsto šiuos argumentus:
1. Spręsdamas dėl atsakovo, individualios įmonės, mokumo, teismas nepagrįstai vertino ir įmonės savininkės J. D. asmeninį turtą. Asmeninis turtas nėra perduotas įmonei, nenaudojamas įmonės veikloje, todėl šiuo atveju turėjo būti vertinamas tik pačiai įmonei priklausantis turtas.
2. Teismas neteisingai įvertino atsakovui priklausančio turto vertę, nepagrįstai rėmėsi atkuriamosios vertės metodu atliktu turto vertinimu.
3. Byla turi viešąjį interesą, tačiau teismas nesiėmė aktyvių veiksmų, nepareikalavo duomenų apie atsakovo veiklą iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.
2009 m. rugpjūčio 12 d. apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovo individualios įmonės J. Drukteinienės turgus „Marmantas“ atsiliepimas bei prašymas atnaujinti atsiliepimo pateikimo terminą. Prašyme atsakovas nurodo, kad įmonėje dirba tik du darbuotojai, įmonės finansinė padėtis sunki, o įmonės savininkė atsiliepimo pateikimo termino metu buvo nedarbinga.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje sprendžiama dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, teismas vadovaujasi pateiktais įrodymais, tačiau turi įsitikinti, ar pateiktų įrodymų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Tik nustačius turto vertę galima daryti išvadas apie faktinę ir juridinę įmonės mokumo arba nemokumo būseną ir priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą iškelti arba atsisakyti iškelti įmonei bankroto bylą. Viešasis interesas bankroto bylose bei Įmonių bankroto įstatymo normos įpareigoja teismą imtis aktyvių veiksmų pasirengiant bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui.
Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei. Įmonių bankroto įstatyme numatyta, kad individualios įmonės savininkas privalo pateikti bankroto administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, į kurį taip pat gali būti nukreiptas išieškojimas pagal bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Tačiau ši norma gali būti taikoma tik po bankroto bylos iškėlimo, nes sietina su individualios (personalinės) įmonės atsakomybe pagal prievoles, bet ne su įmonės būklės vertinimu sprendžiant reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Individualios (personalinės) įmonės savininko turtas laikomas neatskirtu nuo įmonės turto civilinės atsakomybės prasme. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis nustatant, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis atsako už tokio juridinio asmens prievoles tuo atveju, kai nepakanka paties juridinio asmens turto. Kaip teisingai nurodoma atskirajame skunde, LR Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnyje aiškiai apibrėžtas įmonės turtas ir naudojimo veikloje (versle) prasme jis yra atskirtas nuo įmonės savininko turto. Reiškiant reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo yra nurodomi neįvykdyti įmonės (bet ne savininko) įsipareigojimai, todėl jie turi būti lyginami taip pat su įmonės, o ne su savininko turtu. Tik tokiu būdu galima nustatyti realias individualios (personalinės) įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir tęsti veiklą. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sprendė ar yra Įmonių bankroto įstatyme numatytos sąlygos iškelti bankroto bylą J. Drukteinienės turgus „Marmantas“, todėl vertinti turėjo tik įmonei nuosavybės teise priklausantį (įmonės finansiniuose dokumentuose apskaitytą) turtą.
Spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo teismas turi vadovautis tiek prie ieškinio pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta tvarka gautais duomenimis, privalo išanalizuoti įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus ir atsižvelgti į įmonės finansinės būklės pasikeitimą per laikotarpį nuo ieškinio gavimo iki bylos iškėlimo. Įstatymas nereikalauja, kad bankroto bylos iškėlimo momentu teismas iš esmės išspręstų įmonės mokumo ar nemokumo klausimą. Tikrąją įmonės finansinę padėtį galima išsiaiškinti tik bankroto bylos metu išnagrinėjus kreditorių reikalavimų pagrįstumą, patikrinus bankrutuojančios įmonės sandorių teisėtumą, nustačius tikslią įmonės turto vertę. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje išsiaiškinti visus nurodytus klausimus teismas neturi galimybės ir neprivalo, nes tai galima padaryti tik teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodinėjimo procese – surinkus, ištyrus ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus. Teismas gali iškelti bankroto bylą, jei tam yra tam tikros teisinės prielaidos, t. y. jei pagal ieškovo pateiktus ar teismo išreikalautus dokumentus preliminariai yra pakankamas pagrindas manyti, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Vertindamas IĮ J.Drukteinienės turgus „Marmantas“ turtą teismas rėmėsi 2007 m. lapkričio 27 d. UAB ,,EREC“ turto vertės nustatymo ataskaita ir nurodė, kad įmonei priklausančio nekilnojamojo turto atkuriamoji vertė yra 776 000 Lt (t. 6, b. l. 101-121, t. 10, b. l. 42), kilnojamojo turto vertė yra 2 721,60 Lt (t. 9, b. l. 177), įmonės sąskaitoje 2009 m. kovo 30 d. yra 7 125,85 Lt ir bendra įmonės turto vertė sudaro 785 847,45 Lt. Nustatydamas bendrą atsakovo turto vertę, teismas nepagrįstai pridėjo ir įmonės savininkei J. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertę - 190 000 Lt. (Kaip jau minėta, šioje bylos stadijoje gali būti vertinamas tik įmonei priklausantis turtas). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad įmonės kreditiniai įsipareigojimai 2009 m. birželio 1 d. yra 385 279,58 Lt.
Kaip minėta, viešasis interesas bankroto bylose bei ĮBĮ normos įpareigoja teismą imtis aktyvių veiksmų pasirengiant bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui. Aptaręs paminėtus byloje esančius duomenis apygardos teismas nutarė, kad atsakovo kreditiniai įsipareigojimai neviršija pusės jam priklausančio turto vertės. Tačiau teismas vertino tik įmonės turtą ir neatsižvelgė į kitas įmonės mokumo nustatymui svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad skirtumas tarp pusės įmonės turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų yra labai nedidelis, įmonės nekilnojamojo turto vertinimas, kuriuo rėmėsi teismas, atliktas 2007 m. lapkričio 13 d. (t. 6 b. l. 101-117), todėl, turint omenyje dabartinę nekilnojamojo turto rinkos būklę, įmonės turto vertė šiuo metu gali būti kitokia.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. liepos 4 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartį, kuria teismas atsisakė kelti bankroto bylą IĮ J. Drukteinienės turgus ,,Marmantas“ ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas kelti bankroto bylą, neanalizavo atsakovo įmonės finansinės būklės pokyčių bylos nagrinėjimo metu, netikrino, ar įmonė vykdo veiklą, gauna pajamas ir pan. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas nurodė, kad atsakovas iš dalies vykdo savo veiklą ir gauna pajamas, tačiau sutikti su tokia išvada nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ieškinys dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo pateiktas 2003 m. rugpjūčio 25 d., kreditiniai įsipareigojimai AB ,,Kauno keliai“, Kauno apskrities VMI ir kitiems kreditoriams tęsiasi nuo 2002 metų, todėl akivaizdu, kad įmonė ilgą laiko tarpą negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, teismui pateiktos 2009 m. sausio mėnesio atsakovo sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai už automobilių stovėjimą neįrodo įmonės vykdomos veiklos, o tik patvirtina, kad įmonė pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais, negauna.
Tik įvertinęs atsakovui priklausančio turto vertę ir finansinę padėtį bankroto bylos iškėlimo metu bei duomenis apie vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas, teismas turėtų spręsti, ar yra pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.). Nenustačius ir neištyrus aplinkybių, susijusių su įmonės mokumu, liko neatskleista bylos esmė ir todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai, o šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 8 d.).
Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugpjūčio 12 d. gavo atsakovo individualios įmonės J. Drukteinienės turgus „Marmantas“ atsiliepimą į ieškovų atskirąjį skundą bei prašymą atnaujinti atsiliepimo pateikimo terminą. Atskirasis skundas dėl nutarties iškelti bankroto bylą Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dvi savaites nuo jo padavimo dienos (ĮBĮ 10 str. 8 d.). Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti paduoti per 7 darbo dienas nuo atskirojo skundo kopijos išsiuntimo dalyvaujantiems byloje asmenims dienos. Jeigu atsiliepimą dalyvaujantis byloje asmuo pateikia jau pasibaigus šiam terminui ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti (CPK 78 str.), atsiliepimas grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 75 str. 1 d.). Atskirojo skundo su priedais nuorašai bei pranešimas, kuriame nurodytas 20 dienų nuo atskirojo skundo išsiuntimo dalyvaujantiems byloje asmenims dienos terminas atsiliepimui į atskirąjį skundą paduoti, byloje dalyvaujantiems asmenims išsiųstas 2009 m. liepos 15 d. (t. 10 b. l. 177). Paskutinė termino atsiliepimui paduoti diena buvo 2009 m. liepos 27 d., skaičiuojant 20 dienų terminą atsiliepimui paduoti, paskutinė diena – 2009 m. rugpjūčio 5 d. Atsakovo atsiliepimas gautas tik 2009 m. rugpjūčio 12 d., tai yra praleidus nustatytą terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti. Termino praleidimą atsakovas aiškina įmonės savininkės liga ir negalėjimu pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Šios aplinkybės negali būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui paduoti, todėl atsiliepimas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsakovo individualios įmonės J. Drukteinienės turgus „Marmantas“ atsiliepimą į ieškovų atskirąjį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.