Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam P. A., jo gynėjai advokatei V. S., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. I., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. I. atstovui advokatui P. V.,

civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovui J. K.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)s, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) išsituokęs, bedarbis, anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. A. 2020 m. gegužės 2 d. 17:13 val. (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 14 punkto (toliau - ir p.) reikalavimą - numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pažeidė KET 127 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2.22 promilių neblaivumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to kelio vingyje į dešinę nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę ir apvirto; dėl ko eismo įvykio metu žuvo kartu automobiliu važiavę keleiviai T. C., V. P. bei A. G..

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu P. A. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2020 m. gegužės 1d. buvo pas draugą L. Z. namuose. Jam užmigus, jis paėmė jo mašinos raktus ir paėmęs kieme stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). L. Z. automobiliu naudojosi nebe pirmą kartą. Transporto priemonės savininko neklausė, ar gali paimti automobilį, nes nenorėjo jo žadinti. Nakvojo mašinoje ir kitą dieną sutiko V. P., su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 11-12 val. jam skambino automobilio savininkas L. Z., norėjo, kad kaltinamasis grąžintų automobilį, sutarė susiskambinti vėliau. Jiems bevartojant alkoholį (duomenys neskelbtini) prie tvenkinio, priėjo A. G. ir T. C.. Ar su jais kartu vartojo alkoholį, tiksliai nepamena, bet kad jis gėrė degtinę, jie matė. A. paprašė nuvežti moterį į Būdų kaimą. Nepaisant to, kad jis jautėsi apsvaigęs, sutiko nuvežti. Mašinoje A. sėdėjo priekyje, keleivio sėdynėje, už jo moteris, o už vairuotojo – V. P.. Ar keleiviai segėjo diržus, nematė. Važiavo žvyrkeliu, greitis buvo didelis, kai mašiną pradėjo traukt į kairę, bandė tiesinti vairą, bet neišėjo. Nuvažiavo nuo kelio, vertėsi, ir neteko sąmonės. Kaltinamasis paaiškino, kad kai jis atgavo sąmonę, prisimena, kad sėdėjo prie medžių, paskui pamena, kad važiavo greitojoje mašinoje su antrankiais. Kai buvo išvežtas iš įvykio vietos ir sulaikytas, tada jam pasakė, kas nutiko su keleiviais, kad žuvo du žmonės V. P. ir T. C.. Vėliau sužinojo, kad ligoninėje mirė ir A. G.. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų įvertinimas, kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamajam prokuroro kaltinamuoju aktu kaltinimas buvo pareikštas ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Esant normų visumos ir dalies konkurencijai, taikoma norma atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. Veikos pavojingumą, visų pirma, rodo straipsnių sankcijose numatyti bausmių dydžiai. Sankcijoje numatytas bausmės dydis atspindi įstatymo leidėjo veikos pavojingumo vertinimą ir yra laikomas rūšiniu veikos pavojingumo lygmeniu. Palyginus BK 281 straipsnio 6 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijas matyti, kad BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija, numatanti vien laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų, yra pavojingesnė ir sunkesnė nei numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatančioje baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Didesnis BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės terminas rodo, kad ši veika yra pavojingesnė ir sunkesnė nei numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl šiuo aspektu yra pagrįstas visumą atitinkančios normos taikymas.

Taigi, kadangi tiek BK 281 straipsnio 6 dalyje, tiek BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas tas pats KET 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, jis atskirai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nebekvalifikuotinas, nes asmuo negali būti baudžiamas du kartus už tą patį kvalifikuojantį požymį. Veikos kvalifikavimas ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį šiuo atveju yra perteklinis, todėl kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuotina ir kvalifikuotina tik pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Aplinkybė, kad viena veika yra tyčinė, o kita neatsargi, nenulemia šių veikų kvalifikavimo pagal du skirtingus straipsnius. Nagrinėjamoje situacijoje yra mišrios kaltės forma, kai asmens psichinis santykis su daroma veika pasireiškia tyčia, o santykis su padariniais – neatsargia kalte, tačiau tas pats veiksmas negali būti tuo pačiu metu ir neatsargus, ir tyčinis. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, viršydamas leistiną greitį, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tačiau darydamas tyčinę nusikalstamą veiką nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, jo veika, remiantis kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika šios kategorijos baudžiamosiose bylose, kvalifikuotina tik pagal vieną BK straipsnį, tai yra pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, kaltinime nurodant teisiškai reikšmingą kvalifikuojantį požymį – kad asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Bausmės skyrimas.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė neatsargų, baigtą, nusikaltimą. Nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas kaip neatsargus, tačiau jis yra itin pavojingas, sukėlė negrįžtamas skaudžias pasekmes. Kaltinamasis ypač grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, jo sukelto eismo įvykio metu žuvo net trys žmonės. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, jis praeityje neteistas, už administracinius nusižengimus nebaustas, yra bedarbis (2 t. b. l. 141), kelia savo kvalifikaciją dalyvaudamas Užimtumo tarnybos organizuotuose profesiniuose mokymuose (2 t. b. l. 137-140). Kaltinamasis buvusio darbdavio (2 t. b. l. 135) ir Kauno technikos profesinio mokymo centro (2 t. b. l. 136) charakterizuojamas teigiamai. Šeimos ir išlaikytinių neturi.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, kaltinamajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.). Teismas parinkdamas bausmės dydį įvertina tai, kad kaltinamojo veikoje yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau vertina ir tai, kad nagrinėjamu atveju jo padaryta veika pasižymi itin dideliu pavojingumu padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių pasekmių atžvilgiu. Kaltinamasis sėdo už vairo smarkiai apgirtęs ir dėl jo veiksmų žuvo trys žmonės. Taigi, šiuo atveju kaltinamajam skirtina didesnė nei bausmės vidurkis sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė – 8 (aštuoneri) metai laisvės atėmimo (BK 61 str. 2 d.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.) ir paskiriant galutinę 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laiką (BK 66 str.).

Pažymėtina, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, teisų praktikoje paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Taigi, nežiūrint to, kad kaltinamasis nebuvo teistas, atsižvelgiant į jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, sukeltas itin sunkias pasekmes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-329/2013).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė piktnaudžiaudamas jam nesuteikta teise vairuoti transporto priemones, jis, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus ir padarė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmonės. Įvertinus tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam esant neblaiviam, padarytos nusikalstamos veikos sunkius padarinius, siekiant apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, kaltinamajam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) teise vairuoti transporto priemones maksimaliam penkerių metų terminui. Atsižvelgiant į tai, kad uždraudimas naudotis specialia teise skiriamas kartu su laisvės atėmimo bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradėtinas vykdyti, kai nuteistasis atliks bausmę arba lygtinai bus paleistas iš pataisos įstaigos ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.). Į šios priemonės terminą įskaityti kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo taikymo terminą nuo 2020 m. birželio 2 dienos iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje nurodyta, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Analizuojamu atveju, kaltinamasis tyčia sėdo už vairo būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, kas sudarytų atskirą, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, jeigu kaltinamojo veika nebūtų kvalifikuojama pagal specialią normą –BK 281 straipsnio 6 dalį. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju yra tikslingas turto, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskavimas. BK 67 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 41 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad bausmės tikslas yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Vairavimas esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau kaip 1,51 promilės girtumas, kelia didelį pavojų visuomenei, žmonių gyvybei ir sveikatai, privačiam ir viešajam turtui. Neblaivus vairuotojas sunkiau orientuojasi, sulėtėja jo reakcijos laikas, tai jis lėčiau reaguoja į kelyje iškilusias kliūtis, kitus vairuotojus ar pėsčiuosius. Tokių veiksmų pavojingumas ir žala ypač matosi sužalojus kito žmogaus sveikatą ar net kitam žmogui mirus. Žmonės nori gatvėje jaustis saugiai, nebijodami girtų vairuotojų keliamo pavojaus išleisti vaikus į mokyklą, patys nebijoti eiti gatve ar važiuoti transporto priemone. Valstybės valdžios veiksmai griežtinant atsakomybę neblaiviems vairuotojams rodo tikslą taikyti visas įmanomas ir kuo griežtesnes sankcijas. Todėl bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonių, taikymas neblaiviems vairuotojams, nors ir sukėlusiems pasekmes dėl neatsargumo, atitinka bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių tikslus.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį pirmiausia sprendžiamas kaltininkui priklausančio turto konfiskavimo klausimas. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai turtą konfiskuoti yra netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. P. A. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui – L. Z., be to po eismo įvykio jis yra stipriai apgadintas ir netinkamas naudoti pagal paskirtį. Nurodytų aplinkybių kontekste, turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Įstatymas aiškiai numato, kad turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertė, kas reiškia, kad išieškoma vertė tokio turto, kokios vertės tas turtas buvo sprendimo priėmimo metu, šiuo atveju po įvykio sudaužyto automobilio vertė. Akivaizdu, kad jeigu būtų konfiskuojamas automobilis, jis būtų konfiskuojamos tokios būklės, koks buvo po įvykio. Taigi logiška, kad konfiskuojant daikto vertę ji turi būti tokia pati, kaip ir konfiskuojant patį daiktą. Byloje nėra nustatyta, kokia automobilio vertė po eismo įvykio, transporto priemonės savininkas L. Z. apklaustas liudytoju, nurodė, kad ir iki eismo įvykio automobilis buvo „tik metalo gabalas“. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, laiko protinga ir proporcinga nustatyti 100 eurų konfiskuotino turto vertę ir ją išieškoti iš kaltinamojo (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-270-654/2019).

P. A. paskirtos kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamojo P. A. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) saugomas automobilių saugojimo aikštelėje adresu Darbininkų g. 4 , Jonavoje, grąžintinas savininkui L. Z.. 3 optinės laikmenos paliktinos saugoti byloje.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, jeigu nekyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja.

Nukentėjusioji R. I. civiliniu ieškiniu reiškia reikalavimą atlyginti 11000 Eur neturtinę žalą, patirtą dėl dukters T. C. žūties. Nurodo, kad savo neturtinę žalą vertina 15000 eurų, tačiau 4000 eurų draudimo bendrovė atlygino iki ieškinio pareiškimo. Draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje R. I. iki nuosprendžio priėmimo dar yra atlyginusi 3000 Eur (4000 Eur atlygino iki ieškinio pareiškimo). 1000 Eur yra atlyginęs P. A., likusią dalį prašo priteisti solidariai iš kaltinamojo P. A. ir (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje.

R. I. nurodė, kad žuvusiąją T. C. su ja siejo artimi santykiai, tačiau kartu negyveno. T. C. reguliariai bendraudavo su mama: atvykdavo į svečius ar bent paskambindavo, padėdavo buityje, nes R. I. dėl savo amžiaus (85 m.) iškildavo sunkumų pačiai susitvarkyti visus savo reikalus. Žuvus dukrai ieškovė patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą dėl artimos ir mylimos dukters mirties, ji taip neteko žmogaus su kuriuo nuolat bendraudavo, kuri nuolat lankydavo ieškovę ir visokeriopai jai padėdavo. Nukentėjusioji R. I., teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė, paaiškino, kad jos gyvenimas pasikeitė po dukros mirties. Kai buvo gyva, atvažiuodavo, padėdavo išsimaudyti. Kai dukra buvo susilaužiusi koją, pas ją gyveno, jai padėjo, valgį gamino, skalbė. Dukros mirtis ją labai paveikė jai pakirto kojas, pradėjo svaigti galva, nebeišlaiko lygsvaros, krenta.

Nukentėjusioji M. P. civiliniu ieškiniu reiškia reikalavimą atlyginti 20000 Eur neturtinę žalą dėl sūnaus V. P. žūties. Draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje iki nuosprendžio priėmimo yra atlyginusi 12747 Eur neturtinės žalos, likusi neatlygintos žalos dalis –7853 Eur.

Nukentėjusioji M. P. nurodė, jog žuvęs jos sūnus V. P. gyveno kartu, tvarkė ūkį ir po patirto insulto 2019 m. ją neįgalią prižiūrėjo. Kaip motina, negali išreikšti savo netekties skausmo, netekus sūnaus, neteko ypač brangaus artimo žmogaus, kuris ja nuolat rūpinosi. Po šios netekties jos ir taip prasta sveikata, dar labiau pablogėjo dėl patirto šoko ir skaudžių išgyvenimų, kuriuos tebeišgyvena iki šiol, dėl nuolatinės depresijos, sveikata tik blogėja. Nukentėjusioji M. P. apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apie sūnaus žūtį sužinojo iš dukters. Jai prieš tai iškviesta greitoji suleido raminančių vaistų ir tada dukra pasakė, kad sūnus žuvo. Po avarijos jos gyvenimas pasikeitė. Sūnus ir valgyti paruošdavo, ir viską, ką reikia nupirkdavo, sutvarkydavo namus, grindis plaudavo, ir sauskelnes jai keisdavo. O dabar liko viena. Pablogėjo jos sveikata, ji nebevaikšto. Po avarijos ji niekaip negalėjo atsigauti ir negalėjo suprasti, kad sūnaus nebėra. Po avarijos be kitų vaistų vartoja ir raminamuosius, nes būna, kad negali nusiraminti, ištisai verkia, negali savęs suvaldyti.

Nukentėjusioji ieškovė I. Z. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 1661,50 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl brolio V. P. žūties, priteisimo. Draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje iki nuosprendžio priėmimo pervedė 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1661,50 Eur turtinei žalai atlyginti.

I. Z. nurodė, kad ji broliu V. P. buvo labai artimi. Nors kartu su broliu negyveno, ji turėjo savo šeimą, kasdien bendraudavo telefonu, kas savaitę matydavosi pas mamą, kur brolis gyveno. Po brolio žūties ji patyrė šoką, išgyvenimus. Pasikeitė jos pačios gyvenimas, kadangi visa rūpinimosi nevaikštančia motina našta liko jai. Ji su šeima gyvena Vilniuje, turi nepilnamečius vaikus, o po brolio žūties yra priversta plėšytis tarp mamos ir šeimos, kas sąlygoja ne tik fizinį išsekimą, bet ir didelius finansinius nuostolius. Nukentėjusioji I. Z. paaiškino, kad po brolio mirties ji per vieną naktį pražilo ir šiai dienai dar negali susitaikyti, kad jo nebėra. Po brolio žūties iš pradžių pirmus tris mėnesius maždaug kas trečią dieną vartojo „(duomenys neskelbtini)“, kurį prirašė šeimos gydytojas.

Nukentėjusioji V. T. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 25 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl brolio A. G. žūties priteisimo. Draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje iki nuosprendžio priėmimo pervedė 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

V. T. nurodė, kad dėl patirtų išgyvenimų po brolio mirties, pašlijo jos sveikata. Su broliu bendravo, buvo artimi, kartu švęsdavo Kalėdas. Be to brolis gyveno su mama, kuri dabar liko viena ir visa rūpinimosi motina našta atiteko jai. Po įvykio labai jautri pasidarė viskam.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. A. civilinius ieškinius pripažino, tačiau nurodė, kas reikalaujamos priteisti sumos yra jam per didelės. Paaiškino, kad iš pareikštų ieškinių, atlygino 1000 Eur R. I.. Kitiems neatlygino, nes neturi pinigų.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje atstovas nurodė, kad eismo įvykio metu įvykio kaltininko transporto priemonės „L. R.“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta jų bendrovėje. Surinkus pirminę informaciją ir įvertinus pirminius pareiškimus buvo priimtas sprendimas išmokėti nukentėjusiajai R. I. 4000 Eur dydžio išmoką neturtinės žalos. Gavus R. I. civilinį ieškinį sprendimas buvo įvertintas pakartotinai, todėl pervesta dar 3 000 Eur. Pažymi, kad artimiausias ryšys yra tarp kartu gyvenančių žmonių – tėvų ir nepilnamečių vaikų, taip pat tarp sutuoktinių (ar sugyventinių), galbūt kiek silpnesnis tarp kartu gyvenančių brolių ir seserų (išskyrus dvynius), tėvų, bei su jais gyvenančių pilnamečių vaikų. Taip pat pažymi, kad tarpasmeninis ryšys yra silpnesnis ir atitinkamai patiriama žala netekties atveju yra mažesnė, kai ieškovas negyveno kartu su žuvusiuoju, žuvęs asmuo nebuvo ieškovui pats artimiausias žmogus, ieškovas turi kitų itin artimų žmonių (pvz., yra sukūręs savo šeimą).

Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje, atstovas nurodė, kad civilinės ieškovės R. I. neturtinė žala įvertinta 10 000 Eur sumai. Vertinimui turėjo įtaką nukentėjusios paaiškinimas, kad žuvusioji T. C. kartu negyveno, atvažiuodavo retai, mamos gyvenimu, deja, nesirūpino;

Civilinės ieškovės M. P. neturtinė žala, įvertinta maksimalaus, t. y. 30 MMA dydžio – 18 210 Eur suma.

Atkreipia dėmesį, kiekvieno žuvusiųjų kraujyje buvo nustatyta apie 2.5 promilės alkoholio suprasdami, kad kaltinamasis yra neblaivus, patys sėdo į transporto priemonę, elgdamiesi nerūpestingai, neatidžiai ir iš anksto suprasdami kokia rizika gresia, tuo pačiu prisiimdami tam tikras pasekmes. Draudimo bendrovės vertinimu, pačių žuvusiųjų didelis neatsargumas prisidėjo prie tragiškų pasekmių kilimo. Dėl to žuvusiojo ir kaltinamojo kaltės proporcija civilinės teisės prasme dalintina atitinkamai 70 ir 30 procentų, kadangi draudikai moka išmoką nukentėjusiajam asmeniui proporcingai atsakingo už padarytą žalą asmens kaltei. Atsižvelgiant į tai, kad žuvusiųjų mirtį iš dalies sąlygojo ir pačių žuvusiųjų rizikingas elgesys, visa civiliniams ieškovams kompensuotina žala mažintina 30 procentų. R. I. atlygintiną neturtinės žalos dydį sudaro 3 000 Eur suma, kuri nustatyta atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė jau išmokėjo 4 000 Eur dydžio išmoką, o M. P. atlygintiną neturtinės žalos dydį sudaro 12 747 Eur suma.

I. Z. ir V. T. civilinius ieškinius civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje pripažino iš dalies. Sutiko, kad I. Z. su V. P. kaip ir V. T. su A. G., galimai siejo šiek tiek artimesnis nei įprastas sesers ir brolio santykiams būdingas ryšys, todėl ieškovės, be abejo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau ne tokia apimtimi, kaip yra reikalaujama ieškiniuose. Draudimo bendrovės nuomone, I. Z. ir V. T. neturtinė žala vertinama 5 000 Eur dydžio sumomis kiekvienai. Pastebi, jog didžiausi nuogąstavimai dėl artimųjų žūties kaip ne keista yra ne pačių nukentėjusiųjų pergyvenimai dėl artimo žmogaus žūties, tačiau rūpestis dėl kitų giminaičių, t. y. vienu ir kitu atveju, mamos, gyvenimo ateityje ir praradimo to asmens, kuris rūpinosi artimųjų giminaičių gyvenimu. Todėl, mano, kad tai nėra šios bylos neturtinės žalos pagrindas. Draudimo bendrovės vertinimu, dėl pačių žuvusiųjų didelio neatsargumo įvertinta žala sumažinta 30 procentų, civilinėm ieškovėms, išmokant po 3500 Eur neturtinė žalos. Taip pat draudimo bendrovė pilnai pripažįsta ieškinį dėl turtinė žalos atlyginimo I. Z..

Civiliai ieškiniai tenkintini iš dalies.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011).

Nukentėjusiosios R. I. ir M. P. neturtinę žalą patyrė dėl eismo įvykyje žuvusių vaikų. Vaiko netektis, kurią lėmė kaltinamojo veiksmai, sukėlė nukentėjusiosioms itin didelius dvasinio pobūdžio skausmus. Teismas neabejoja, kad motinos, dėl vaikų žūties patyrė neišmatuojamą neturtinę žalą, kad pasikeitė jų gyvenimo kokybė, pablogėjo tiek psichinė, tiek ir fizinė sveikata. Laikytinos įrodytomis aplinkybės, kad V. P., kartu gyvendamas su motina, ja rūpinosi, prisidėjo prie jos išlaikymo. Po V. P. žūties, M. P., būdama neįgali, negalinti vaikščioti, priversta daug laiko praleisti viena bei priimti svetimų žmonių slaugą, kas dar labiau padidina jos netekties skausmą. Žuvusioji T. C. iki mirties su motina negyveno, tačiau, akivaizdu, kad ryšį jos palaikė ir žuvusioji jai epizodiškai padėdavo.

Kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, nukentėjusiąsias I. Z. ir V. T. ir žuvusius brolius siejo glaudus emocinis ryšys, nors jie kartu ir negyveno. Todėl teismo vertinimu, yra įrodyta, kad dėl brolių netekties, seserys patyrė emocinę ir psichologinę traumą, kas vertinama kaip neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiųjų nuogąstavimų dėl kitų artimų žmonių (motinų) slaugos, praradus asmenį, kuris rūpinosi artimųjų giminaičių gyvenimu, nelaiko neturtinės žalos priteisimo pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgtina taip pat ir į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Kaip matyti teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000,00 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4 344,30 Eur iki 31 298,00 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2 896,20 Eur iki 26 065,00 Eur (tėvui/motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-91/2010, 3K-3-560/2010, 3K-3-171/2011, Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017).

Teismas, vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydžius, atsižvelgia taip pat ir į eismo įvykio metu žuvusių asmenų elgesį prieš įvykį. Pagal CK 6.282 straipsnį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas tada, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Nagrinėjamu atveju teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad žuvusieji žinojo, kad kaltinamasis buvo neblaivus, prieš sėsdami į jo vairuojamą automobilį. Šią aplinkybę įrodo kaltinamojo parodymai apie tai, kad alkoholį jis vartojo kartu su V. P., kad T. C. ir A. G. matė, jį su V. P. geriančius degtinę. Po eismo įvykio kaltinamajam nustatytas 2,22 promilių girtumas. Taigi, net ir nežinant, kiek tiksliai P. A. buvo išgėręs, T. C. ir A. G. turėjo matyti aiškius kaltinamojo išorinius neblaivumo požymius, ką matė ir jau po eismo įvykio liudytojas M. B. ir J. B.. Nepaisant to, visi žuvusieji, suvokdami, kad elgiasi rizikingai sėdo į kaltinamojo vairuojamą automobilį. Pagal Kelių eismo taisyklių 196 punktą važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Kaltinamasis paaiškino, kad pats buvo diržą užsisegęs. Ar diržus segėjo žuvusieji, nematė. Po eismo įvykio, visi žuvusieji iš automobilio buvo iškritę, specialisto išvadose dėl mirties priežasties nustatymo, žuvusiųjų palaikuose sužalojimų, būdingų saugos diržų poveikiui nebuvo. Sužalojimai padaryti kūnams kontaktuojant su automobilio paviršiais. Taigi, teismas sprendžia, kad žuvusieji saugos diržų nesegėjo. Kaltinamasis, kuris buvo prisisegęs saugos diržus ir eismo įvykio metu iš transporto priemonės neiškrito, patyrė neženklius sužalojimus. Taigi, teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, žuvusiųjų neatsargumą ir yra kriterijus mažinti priteistino neturtinės žalos atlyginimo sumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-299/2012, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017).

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į civilinių ieškovų santykius su žuvusiaisiais. Teismo vertinimu svarbi aplinkybė yra ta, kad visi žuvusieji buvo suaugę, vidutinio amžiaus (gimę 1960-1968 m.) žmonės, iš žuvusiųjų, tik V. P. gyveno su motina. Visiems žuvusiesiems nustatytas girtumas virš 2 promilių. Kad žuvusieji piktnaudžiavo alkoholiu, patvirtina ir tai, kad V. P. kartu su kaltinamuoju nuo ryto gėrė degtinę viešoje vietoje. Tai rodo, kad toks elgesys jam buvo priimtinas. Kad V. P. mėgo išgerti, patvirtina ir jo sesuo, neneigia ir motina. Specialisto išvadoje dėl mirties priežasties nustatymo, numatyta, kad V. P. diagnozuota kepenų cirozė. T. C. gyvenimo būdas irgi nebuvo pavyzdingas. Žuvusiosios neįgalus sūnus, kaip parodė civilinė ieškovė R. I., gyveno ne su motina, o su ja (senele), jai ir liko našta rūpintis juo. R. I. patvirtino, kad dukra išgėrinėdavo. Specialisto išvadoje dėl T. C. mirties priežasties, jai diagnozuotas apsinuodijimas alkoholiu, šlapime nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 3,39 promilės. Žuvusiojo A. G. sesuo V. T., patvirtino, kad žuvusysis mėgdavo išgerti. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad žuvusieji buvo priklausomi nuo alkoholio, kas paprastai silpnina ir tokių asmenų socialinius ryšius, tame tarpe ir ryšius su šeimos nariais, ypatingai kartu negyvenančiais.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į sunkią kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, yra bedarbis ir pragyvena iš 285 eurų išmokos, gaunamos iš Užimtumo tarnybos. Tačiau atsižvelgia ir į tai, kad jis yra sveikas ir darbingas, todėl turto neturėjimo teismas nelaiko išskirtine aplinkybe, dėl kurios neturtinės žalos dydis galėtų būti nustatomas mažesnis, juolab, kad pagal susiformavusią teismų praktiką žalą padariusio asmens turtinė padėtis tokių vertybių kaip sveikatos sužalojimo ar gyvybės praradimo atveju nėra lemiamas kriterijus.

Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog R. I. nustatytinas neturtinės žalos dydis 9000 eurų, M. P. – 14000 eurų, I. Z. ir V. T. – po 3500 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė iki nuosprendžio priėmimo byloje R. I. atlygino 7000 eurų, o P. A. – 1000 eurų neturtinės žalos, M. P. draudimo bendrovė atlygino – 12 747 eurus neturtinės žalos, iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje priteistina R. I. 1000 eurų bei M. P. naudai – 1253 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Iki nuosprendžio priėmimo civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje atlygino pilnai I. Z. turtinę (1661,50 Eur) ir neturtinę (3500 Eur) žalą, bei V. T. neturtinę žalą filialas Lietuvoje atlygino pilnai I. Z. turtinę (1661,50 Eur) ir neturtinę žalą.

Dalyje dėl civilinio atsakovo savanoriškai atlygintų ieškinio sumų procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.

Likusioje dalyje civiliniai ieškiniai atmestini.

R. I. patirtos išlaidos atstovavimo paslaugoms apmokėti – 968 Eur yra pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo P. A..

.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

P. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, pažeidžiant kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo trys žmonės), jo veiką perkvalifikavus iš BK 281 straipsnio 6 dalies, 281¹ straipsnio 1 dalies, ir nuteisti – 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. A. laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 4 (ketveriems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Į bausmės laiką P. A. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. birželio 2 d.

P. A. baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams. Į šios priemonės terminą įskaityti kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo taikymo terminą nuo 2020 m. birželio 2 dienos iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

P. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti valstybės naudai automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 100 Eur (vieną šimtą eurų).

P. A. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Priteisti R. I. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje vykdančio savo veiklą per (duomenys neskelbtini) filialą įm.k. (duomenys neskelbtini), 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti M. P. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje vykdančio savo veiklą per (duomenys neskelbtini) filialą įm. k. (duomenys neskelbtini), 1253 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Dalyje dėl civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje vykdančio savo veiklą per (duomenys neskelbtini) filialą įm. k. (duomenys neskelbtini), savanoriškai atlygintų ieškinio sumų: R. I. 3000 Eur, M. P. 12747 Eur, I. Z. – 5161,50 Eur, V. T. 3500 Eur, ir kaltinamojo P. A. atlygintos 1000 Eur sumos R. I., procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš kaltinamojo P. A. R. I. naudai jos patirtas išlaidas atstovavimo paslaugoms apmokėti – 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus).

Likusioje dalyje civilinius ieškinius atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamojo P. A. vairuotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių saugojimo aikštelėje adresu Darbininkų g. 4 , Jonavoje, grąžinti savininkui L. Z.; tris optines laikmenas palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.