Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo P. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje, jo veiką perkvalifikavus iš BK 281 straipsnio 6 dalies, 281¹ straipsnio 1 dalies, ir nuteistas – 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. A. paskirta 5 (penkių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Į bausmės laiką P. A. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. birželio 2 d.

P. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams. Į šios priemonės terminą įskaitytas kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo taikymo terminas nuo 2020 m. birželio 2 d. iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Taip pat P. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nuspręsta išieškoti valstybės naudai automobilio „Land Rover Freelander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 100 (vieną šimtą) eurų.

Iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ R. I. priteista 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, Marytei Petrauskienei priteista 1253 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Iš P. A. priteista R. I. naudai jos patirtos išlaidos atstovavimo paslaugoms apmokėti – 968 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. A. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nuteistas už tai, kad jis 2020 m. gegužės 2 d. 17.13 val. (duomenys neskelbtini), rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), 6,800 km., vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Land Rover Freelander“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 14 punkto (toliau - ir p.) reikalavimą - numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pažeidė KET 127 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2.22 promilių neblaivumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to kelio vingyje į dešinę nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę ir apvirto; dėl ko eismo įvykio metu žuvo kartu automobiliu važiavę keleiviai T. Ch., V. P. bei A. G..

2. Kauno apylinkės teismas P. A. pripažindamas kaltu ir parinkdamas bausmės rūšį bei bausmės terminą nurodė, kad jis padarė neatsargų, baigtą nusikaltimą. Nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas kaip neatsargus, tačiau jis yra itin pavojingas, sukėlė negrįžtamas skaudžias pasekmes. Kaltinamasis ypač grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, jo sukelto eismo įvykio metu žuvo net trys žmonės. Jis praeityje neteistas, už administracinius nusižengimus nebaustas, yra bedarbis (2 t., b. l. 141), kelia savo kvalifikaciją dalyvaudamas Užimtumo tarnybos organizuotuose profesiniuose mokymuose (2 t., b. l. 137-140). Kaltinamasis buvusio darbdavio (2 t., b. l. 135) ir Kauno technikos profesinio mokymo centro (2 t., b. l. 136) charakterizuojamas teigiamai. Šeimos ir išlaikytinių neturi. Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes sprendė, jog skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis). Teismas nustatydamas bausmės dydį įvertino tai, kad kaltinamojo veikoje yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgė ir tai, kad nagrinėjamu atveju jo padaryta veika pasižymi itin dideliu pavojingumu padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių pasekmių atžvilgiu. Kaltinamasis sėdo už vairo smarkiai apgirtęs ir dėl jo veiksmų žuvo trys žmonės. Todėl apylinkės teismas sprendė, kad šiuo atveju kaltinamajam skirtina didesnė nei bausmės vidurkis sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė – 8 metai laisvės atėmimo (BK 61 straipsnio 2 dalis), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ straipsnis) ir paskiriant galutinę 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymėjo ir tai, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, teismų praktikoje paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Taigi, nežiūrint to, kad kaltinamasis nebuvo teistas, atsižvelgiant į jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, sukeltas itin sunkias pasekmes, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. A. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas P. A. kaltės klausimas, tačiau nuteistasis prašo jo atžvilgiu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėti BK 75 straipsnio 3 dalies pagrindu bei paskirti bausmės atlikimo vietą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

7. Nuteistasis P. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Anot apelianto, pats pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje pasisakydamas dėl priteistinų civilinių ieškinių, nurodė, kad pačių žuvusiųjų nerūpestingumas, didelis neatsargumas ir rizikingas elgesys prisidėjo prie tragiškų pasekmių kilimo, todėl tai turėjo būti įvertinta ir skiriant bausmę.

7.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tuomet, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115-648/2016, 2K-162-697/2016, 2K-386/2012 ir kt.). Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, privalu atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-440/2013 ir kt.).

7.2. Teisėjų kolegija nesutunka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nenustatė P. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiųjų (žuvusiųjų) elgesys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nagrinėjant kelių eismo taisyklių pažeidimų bylas, laikomasi nuomonės, kad rizikingą nukentėjusiųjų elgesį (šiuo atveju tai, kad visi nukentėjusieji buvo neblaivūs bei galimai važiavo neprisisegę saugos diržų), lėmusį veikos padarymą ir mirtinų sužalojimų padarymą, galima būtų pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu toks nukentėjusiųjų elgesys turėtų įtakos kaltininko elgesiui, t. y. kaltininko padarytiems eismo saugumo taisyklių pažeidimams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-186/2012, Nr. 2K-296/2009). Byloje nustatyta, kad nuteistasis P. A. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nors vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobiliu kartu važiavę keleiviai - T. Ch., V. P. bei A. G.. Taigi eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad keleiviai buvo neblaivūs bei nebuvo prisisegę saugos diržų, o dėl P. A., vairavusio automobilį, neapgalvotų veiksmų. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusieji ar kiti asmenys būtų skatinę P. A. vairuoti automobilį esant neblaiviam. Nors nuteistasis P. A. duodamas parodymus nurodė, jog į Būdų kaimą važiavo Alvydo Gudausko prašymu, tačiau toks prašymas negali būti pripažintas provokuojančiu ar rizikingu nukentėjusiojo elgesiu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės prasme.

8. Teisėjų kolegija, įvertinus aptartas aplinkybes sprendžia, kad nukentėjusiųjų T. Ch., V. P. bei A. G. elgesys, t. y. apsvaigimas nuo alkoholio ir važiavimas neprisisegus saugos diržų, negali būti pripažinti P. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Dėl bausmės dydžio

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. A. prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9.1. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta ar per švelni. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nuteistajam P. A. skirdamas bausmę už BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikaltimą tinkamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį ir paskyrė ne per griežtą laisvės atėmimo bausmę.

9.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu paskirdamas nuteistajam P. A. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

9.3. Paskirdamas nuteistajam P. A. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog jo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat įvertino ir tai, jog P. A. anksčiau nėra teistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, charakterizuojamas teigiamai, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad P. A. automobilį vairavo būdamas neblaivus, jo sukelto eismo įvykio metu žuvo net trys žmones.

9.4. Už BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nuteistas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Pažymėtina, kad pagal galiojančią teisminę praktiką, skiriant bausmes pagal BK 281 straipsnį turi būti atsižvelgta į šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kilusius padarinius, nukentėjusiųjų skaičių, taip pat į tai ar kelių transporto eismo saugos taisyklių pažeidimai buvo šiurkštūs, ar jie padaryti sąmoningai. Atvejai, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmonių, tai suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes. Be to, šių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti ir byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama kaltininko asmenybė. Nors P. A. savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi bei jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, tačiau inkriminuojamą neatsargų nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,22 prom.), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko kelio vingyje į dešinę nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę ir apvirto. Nors nuteistasis P. A. anksčiau neteistas ir nebaustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys – paties nuteistojo, liudytojo L. Z. parodymai rodo, jog P. A. ne pirmą kartą automobilį vairuoja būdamas neblaivus. Toks P. A. elgesys rodo padidintą jo neatsakingumą ir abejingumą įstatymų reikalavimams bei kitiems eismo dalyviams, nes jis sukėlė eismo įvykį su itin sunkiais padariniais – dėl P. A. padarytų grubių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų kilo BK 281 straipsnio 6 dalies dispozicijoje numatyti neatstatomi padariniai – žuvo net trys nukentėjusieji.

10. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo P. A. paskirta galutinė penkerių metų ir keturių mėnesių, BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka bausmės paskirtį, teisingumo ir protingumo principus, todėl nėra pagrindo ją švelninti.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

11. Nuteistasis P. A. apeliaciniame skunde taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą dalinis bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimu. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu P. A. už neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskirta galutinė bausmė neviršija šešių metų laisvės atėmimo, todėl svarstyti galimybę taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau to paties straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pagrindo šioje baudžiamojoje byloje nėra.

12.1. Pažymima, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiklosčiusią teismų praktiką teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi išnagrinėti aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.

12.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesys į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie šių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės. Be to, pažymima, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223-495/2019, 2K-101/2010,2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010, 2K-188/2009, 2K-271/2010).

12.3. Nagrinėjamu atveju nors nuteistasis P. A. iš esmės charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai galėjosi, iš dalies atlygino žalą, padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau jo veiksmai pasireiškė šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, jis vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (2,22 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, o tai rodo itin didelį asmens neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juolab, kad P. A. yra brandaus amžiaus asmuo, turintis gyvenimiškos patirties. Dėl P. A. kaltės eismo įvykio metu žuvo net trys žmonės. Teisėjų kolegijos vertinimu, sunkinančių aplinkybių nebuvimas ar teigiama P. A. charakteristika nėra tos aplinkybės, kurios būtų pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo negalima tikėtis teigiamų nuteistojo P. A. elgesio pokyčių.

13. Teisėjų kolegiją daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje P. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Dėl bausmės atlikimo vietos

14. Nuteistasis P. A. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje turėjo nurodyti bausmės atlikimo pataisos įstaigos rūšį, tai yra, kad jis paskirtą laisvės atėmimo bausmę turi atlikti atvirojoje kolonijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalis, kuri numatė, jog bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nuo 2020 m. liepos 1 d. neteko galios, todėl apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nenurodė pataisos įstaigos rūšies, kurioje nuteistasis privalo atlikti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžio metu ir šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnis). Dėl to, netenkinama iš ši nuteistojo P. A. apeliacinio skundo dalis.

15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo P. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.