Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-342-737/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-08-22
Bylos Nr.: 1A-342-737/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-11038-2023-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Petraškienė, Audrius Meilutis, Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis: J. V.
Civilinis ieškovas: E. V.
Advokatai: Vaidas Paltanavičius, Vilija Kavaliauskienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-342-737/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11038-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.2; 2.1.14.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorui Nerijui Brunzai,nuteistajam J. V., jo gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo J. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 9 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nuteistajam J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo J. V. priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 2 000 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš J. V. priteista 53,24 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. V. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent jis 2022 m. gruodžio 19 d. apie 00 val. 40 min. gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sudavė E. V. ledo grąžtu po vieną smūgį į veidą ir nugarą bei du smūgius kumščiu į veido sritį, tuo padarydamas E. V. veido muštą žaizdą bei nubrozdinimą veide, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam E. V. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

3. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, pažeidė BPK 305 straipsnio 1-5 dalies reikalavimus. Nukentėjusysis E. V. apie įvykį, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas, pranešė tik 2023 m. kovo 23 d., nors analizuojamas įvykis įvyko 2022 m. gruodžio 19 d. Ikiteisminis tyrimas pradėtas nepavykus susitarti su J. V. kitoje baudžiamojoje byloje.

3.2. Skunde pabrėžiama, kad E. V. ir liudytojus S. V., R. V. ir N. J. V. sieja giminystės ryšiai, o O. J. yra (duomenys neskelbtini), A. G. – (duomenys neskelbtini), A. B. – (duomenys neskelbtini), J. B. – A. B. sutuoktinė. Skunde nurodoma, kad nustačius, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisminius procesus, motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusiojo ir liudytojų sąsajumo ir tokiu būdu buvo šališkas nagrinėdamas bylą.

3.3. Nukentėjusiojo E. V. pateiktas civilinis ieškinys yra niekuo nepagrįstas. Byloje pateikti dokumentai paneigia E. V. sveikatos pablogėjimą po sužalojimo. Tai patvirtino ir specialisto paaiškinimai. Įvykio metu patirti sužalojimai buvo paviršiniai ir smegenų veikla nesusiję.

3.4. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai nesistengė surasti ledo grąžto, kuriuo tariamai buvo sužalotas nukentėjusysis. Minėtą ledo grąžtą kitą dieną pristatė pats nukentėjusysis, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Skundo autorius taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje cituoja tik selektyviai atrinktas, išimtinai kaltinimui naudingas liudytojų parodymų dalis, tokiu būdu iškraipoma objektyvi tiesa arba ji neatskleidžiama, nutylima.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo J. V. apeliacinį skundą nukentėjusysis E. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendį.

Šalies argumentai

5. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Tai, kad nukentėjusysis kreipėsi į specialistą 2022 m. gruodžio 20 d. rodo, kad jis ruošėsi kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl J. V. neteisėtų veiksmų. Pats nukentėjusysis turi teisę nuspręsti, kada jam kreiptis į teisėsaugos instituciją. Nebuvo pažeisti nei kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą terminai, nei tvarka.

5.2. Atsiliepimo autorius nurodo, kad nukentėjusysis ir nuteistasis iš tiesų kelis kartus bandė taikytis, be to jis gydėsi, dėl to į ikiteisminio tyrimo pareigūnus kreipėsi praėjus trims mėnesiams nuo įvykio.

5.3. Nesutinkama, kad nukentėjusiojo šeimos narių parodymai turėtų būti vertinami kaip nepatikimi. Analizuojamas įvykis įvyko R. V. ir Natalijos J. V. namų valdoje, kurioje gyveno nukentėjusysis su tuometine žmona. Abu pripažino, kad matė liudytojus įvykio metu, policijos pareigūnai patvirtino, kad įvykio vietoje matė nukentėjusiojo šeimos narius, todėl liudytojai buvo apklausti pagrįstai, o jų duoti parodymai palyginti su kitais byloje esančiais įrodymais.

5.4. Nuteistojo sąsajumas su liudytojais A. G., A. B. ir O. J. yra toks pats kaip ir nukentėjusiojo, nes jie abu yra (duomenys neskelbtini) veteranai ir jų abiejų draugai, treneriai. Liudytoja J. B. įvykio nematė. Iš pateikto apeliacinio skundo nėra aišku, ką neteisingai ar melagingai nurodė šie liudytojai.

5.5. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų, ir analizuojamu atveju, abejonių, kad 2022 m. gruodžio 19 d. naktį (apie 00.40 val.) J. V. užpuolė E. V. šeimą jų namuose, „apsiginklavęs“ ledo grąžtu, nėra.

5.6. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, rėmėsi ir nukentėjusiojo pateiktais dokumentais apie klausos ir regos pablogėjimą. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą įvertino ne tik sukeltą ir išgyventą fizinį skausmą, pasekmes (atsiradęs randas kaktoje), bet ir dvasinius nukentėjusiojo išgyvenimus, patirtą stresą, nepatogumus ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

6. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistasis J. V. ir jo gynėjas advokatas Vaidas Paltanavičius palaikė nuteistojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo J. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, mano, kad Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-699/2016).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, teisės aiškinimo bei taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai bei teisėtai pripažino J. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėtoje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio prasme pripažintini įrodymais, pagrindžia, jog nuteistojo J. V. veiksmai atitinka jam inkriminuotos, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos sudėties požymius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo su tokiomis išvadomis nesutikti.

Žemesnės instancijos teismas

10. BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, dėl to būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

11. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad J. V. 2022 m. gruodžio 19 d. apie 00 val. 40 min. gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sudavė E. V. ledo grąžtu po vieną smūgį į veidą ir nugarą bei du smūgius kumščiu į veido sritį, tuo padarydamas E. V. veido muštą žaizdą bei nubrozdinimą veide, taip sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam E. V. sveikatą.

12. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis neneigia, kad 2022 m. gruodžio 19 d. E. V. ledo grąžtu bei rankomis sudavė inkriminuojamus smūgius, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą ir sukeldamas jam fizinį skausmą. J. V. pirmos instancijos teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kartu su E. V., A. G. ir O. J. pas A. B., vartojo alkoholį. Kilus žodiniam konfliktui pats E. V. visų akivaizdoje trenkė jam. Vėliau, kai susiruošė važiuoti namo, belaukiant kol atvažiuos žmona, jam kilo mintis nueiti iki E. V. ir išsiaiškinti, kodėl pastarasis jam sudavė. Su savimi turėjo iš A. B. pasiskolintą ledo kirtiklį. Atėjus į E. V. namų kiemą, nukentėjusysis vėl jam trenkė. Nuo smūgio nuteistasis prarado sąmonę, kurią atgavo tik (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Ledo grąžtas galimai iškrito iš rankų po gauto smūgio.

13. Vis dėlto, šiuos nuteistojo parodymus paneigia kiti pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, apžiūros protokolai bei kiti rašytiniai įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, papildo vieni kitus ir sudarydami nuoseklią įrodomąją grandinę, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą.

14. Visų pirma, atmetant apeliaciniame skunde ir teisiamojo posėdžio metu išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai kaip patikimus vertino nukentėjusiojo E. V. parodymus ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas. E. V. nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu, nurodytas aplinkybes patvirtino ir atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu. E. V. paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 18 d. vakarojant pas A. B. tarp jo ir nuteistojo kilo konfliktas, kurio pasekoje, jis J. V. skėlė antausį. Po to jie susikibo, tačiau konfliktą nutraukė, pasakęs, kad pakalbės kai bus blaivūs. Jis grįžo namo apie 24 valandą. Užmigus jį prižadino garsus beldimas. Jam išėjus į kiemą per verandos lauko duris, J. V., rankose laikytu ledo grąžtu dūrė jam. Jis spėjo atsitraukti, bandė su nuteistuoju pasikalbėti, bet pastarasis toliau badė į jį tuo grąžtu, todėl nebeturėdamas kur trauktis jis bandė plikom rankom sugriebti už sraigto ir pajuto smūgį į kaktą, o paskui stiprų smūgį į nugarą tuo pačiu grąžtu. Tada sugriebė kaire ranka grąžtą, prisislinko ir pora smūgių sudavė jam kumščiu į veidą. Kai pajuto atsilaisvinusį grąžtą, jis nusviedė jį į šoną, o tuo tarpu J. V. dar jam sudavė du smūgius į veidą. Jis tada kaire ranka sugriebė J. V. už striukės ir jam sudavė į veidą kumščiu bei pakišo koją ir nustūmė jį į šoną, po ko pastarasis prarado sąmonę. Kad nuteistasis nesušaltų, jį belaukiant pagalbos įtempė į namus. Muštynių metu namuose buvo jo žmona, tėtis bei mama. Šie nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, priešingai nei nurodoma apelianto skunde, nėra vieninteliai nuteistojo kaltės įrodymai. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina tiek kitų liudytojų parodymai, tiek ir ištirti rašytiniai įrodymai, kurie yra tarpusavyje susiję ir sudaro nuoseklią įrodymų grandinę.

15. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. V. patvirtino, kad būtent nuteistasis naktį agresyviai nusiteikęs, rankose nešinas strypu, atėjo į jų namus, daužė duris, o E. V. išėjus į kiemą – sudavė tuo strypu į galvą. Liudytoja nurodė, kad nukentėjusiajam sudavus atgal, pastarasis sudavė dar vieną smūgį. Liudytoja patvirtino, kad ji nubėgo ieškoti telefono ir iškvietė pagalbą. Šias aplinkybes patvirtino ir R. V., nukentėjusiojo tėvas. Liudytojas nurodė, kad naktį į namus atėjo nuteistasis su grąžtu rankose. Matė, kaip jis sūnui dūrė šiuo grąžtu. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. J. V., nukentėjusiojo motina, nors tiesiogiai įvykio nematė, tačiau patvirtino, kad naktį namuose matė gulintį kruviną vyrą koridoriuje ir sūnų kruvinu veidu. Marti sakė, kad atėjo vyriškis pas juos į namus ir kai sūnus atidarė duris, tai tas vyras jam kirto grąžtu į veidą. Tada sūnus trenkė tam vyriškiui atgal. Pas sūnų matė kirstinę žaizdą.

16. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir pagal S. V. iškvietimą atvykę policijos pareigūnai G. G. ir R. G.. Liudytojai nurodė, kad įvykio vietoje, nukentėjusiojo namuose radę nuteistąjį, nukentėjusįjį ir jo šeimos narius. Liudytojai patvirtino nukentėjusiojo kaktos srityje matę sužalojimus, kuriuos kaip nurodė jis, ledo kirtikliu padarė taip pat įvykio vietoje buvęs sužalotas J. V.. Taip pat patvirtino, kad įvykio vietoje buvę liudytojai nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes, kurios, beje, atitinka ir šių liudytojų parodymus duotus tolimesnėse bylos tyrimo ir nagrinėjimo procesinėse stadijose. Liudytojai taip pat patvirtino, kad nuteistasis, nors ir buvo sužalotas, tačiau nukentėjusiojo atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai, grasino E. V..

17. Netiesiogiai nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kitų teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai. Liudytojas O. J. patvirtino, kad įvykio išvakarėse vartojant alkoholį tarp J. V. ir E. V. kilo konfliktas, jie apsistumdė. Pirmas namo išėjo E. V., o paskui jį, paprašęs paskolinti sniego grąžtą, išėjo ir J. V.. Atvykus J. V. žmonai, jie kartu su ja nuvažiavo iki E. V. namų, kur rado kruvinus E. V. ir J. V.. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose taip pat užfiksuota, kad liudytojui E. V. nurodė, jog atidarius duris, J. V. sudavė smūgį su ledo grąžtu (1 t., b. l. 79-80). Liudytojas A. B. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 67-68) iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes apie buvimo jo namuose laikotarpį kaip ir O. J., taip pat papildė, kad J. V. padavė sulenktą ledo grąžtą. Liudytojas A. G. patvirtino, kad kitą dieną sužinojo apie tai, kad J. V. ir E. V. susimušė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nurodytais liudytojų parodymais. Vien dėl to, kad šie liudytojai yra pažįstami su nukentėjusiuoju, nėra pagrindo jiems apkalbėti nuteistąjį, juolab, kad minėtus liudytojus ir patį nuteistąjį E. V. sieja ta pati sportinė veikla.

18. Tiek nukentėjusiojo, tiek ir aptartų liudytojų parodymus patvirtina ir liudytoja J. B., kuri matė, kad svečiuojantis jų su A. B. namuose, J. V. ir E. V. buvo susikibę už drabužių. Taip pat girdėjo, kaip J. V. ruošėsi eiti pas E. V. į namus ir išsakė grasinimus. Liudytojos parodymai sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis, todėl jais netikėti, remiantis tik tuo, jog ji yra A. B., žmona, nėra jokio teisinio pagrindo.

19. Nukentėjusiojo bei apklaustų liudytojų parodymus patvirtina ir ištirti rašytiniai įrodymai. Iš įvykio suvestinės matoma, jog 2022 m. gruodžio 19 d. 00.42 val. bendruoju pagalbos numeriu gautas pranešimas, kad susimušė du vyrai prakirsta galva. Tai visiškai atitinka S. V. parodymus, kad ji pamačiusi, kad J. V. užpuolė jos sutuoktinį, nubėgo ieškoti telefono ir paskambino bendrajam pagalbos centrui. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus gauta informacija, kad pristatyti J. V. su galvos sumušimais ir E. V. su žaizda galvoje. Ši aplinkybė patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jam nuteistasis ledo grąžtu sudavė smūgį į kaktą. Taip pat S. V., R. V., N. J. V. parodymus, kad jie matė sužalojimus nukentėjusiojo veide. Savanoriškų daiktų pateikimo metu 2022 m. gruodžio 19 d. E. V. pateikė ledo grąžtą, kurį prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme rado sniege. Patvirtino, kad tai yra tas grąžtas, kuriuo nakties metu kilusio konflikto metu jį sužalojo J. V..

20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad E. V. konstatuota veido mušta žaizda, o taip pat nubrozdinimas veide, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nurodyta, kad E. V. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais, suduodant metaliniu daiktu, galimai ledo kirtikliu. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimas atliktas kitą dieną po įvykio, tai yra 2022 m. gruodžio 20 d. Tiek apžiūrint nukentėjusįjį, tiek iš medicininių dokumentų aprašymo matyti, kad E. V. nurodė, kad sužalojimai jam buvo padaryti kumščiais ir metaliniu daiktu. Taigi, specialisto išvada, vertinant ją sistemiškai su nukentėjusiojo bei kitų apklaustų liudytojų parodymais, patvirtina E. V. ir apklaustų liudytojų parodymų patikimumą, taip pat priežastinio ryšio buvimą tarp nuteistajam inkriminuotų smurtinių veiksmų ir kilusių pasekmių – t.y. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir skausmo sukėlimo.

21. J. V. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti, nes nusikaltimo, dėl kurio jis nuteistas, nepadarė, nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas byloje esančius duomenis vertino selektyviai, pavieniui ir ne visumoje, buvo remtasi nenuosekliais suinteresuoto bylos baigtimi nukentėjusiojo E. V. parodymais, bei kitų asmenų parodymais, kurie taip pat yra suinteresuoti bylos baigtimi arba tiesiogiai įvykio nematė. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Nors nuteistasis J. V. kritikuoja liudytojų S. V., R. V., A. G., A. B., O. J., J. B. parodymus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų, paneigiančių šių liudytojų parodymus. Bylos duomenys patvirtina, kad priešingai, nei teigiama skunde, pirmos instancijos teismas įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, išanalizavo tiek atskirai, tiek susietus tarpusavyje ir padarė tinkamas išvadas dėl J. V. kaltės, su kuriomis sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Vertindamas aptariamus skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo įvykusio konflikto pabaigą matė liudytojais apklausti šeimos nariai: sutuoktinė S. V. ir tėvas R. V., tačiau sistemiškai vertinant visus pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus, akivaizdu, kad liudytojai apie įvykio aplinkybes sakė tiesą. Šių liudytojų parodymai sutampa su nukentėjusiojo parodymais, juos patvirtina ir į įvykio vietą atvykusių pareigūnų R. G. ir G. G. parodymai, daiktų apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kiti ištirti įrodymai. Taigi, pačios savaime apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl nukentėjusiojo ryšio su apklaustais liudytojais, nenustačius jų parodymuose prieštaravimų, teisėjų kolegijai neduoda pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais ir laikyti jų nepatikimais. Minėtų liudytojų, o taip pat ir A. G., A. B., O. J., J. B. parodymai, buvo išsamiai įvertinti pirmosios instancijos teismo, juos patvirtina ir kiti ištirti skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje aptarti įrodymai, todėl nei apeliaciniame skunde pateikti argumentai, nei kiti pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai nepaneigia minėtų liudytojų parodymų atitikties nustatytoms bylos aplinkybėms. Išdėstytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija skundo argumentus dėl liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi atmeta kaip nepagrįstus.

22. Šiame kontekste pažymėtina, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, būtent paties nuteistojo parodymai, kad vien tik E. V. smurtavo jo atžvilgiu, vertintini kritiškai. Šiame kontekste pažymėtina, kad išimtinai tik nuteistojo parodymai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir yra prieštaringi. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino ir nuteistojo J. V. pateiktą versiją, kad būtent E. V. prieš jį smurtavo, o J. V. neatliko jokių smurtinių veiksmų, kad į nukentėjusiojo namus naktį atvyko tik pasiteirauti, kodėl jis prieš tai jam sudavė. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, tokie nuteistojo paaiškinimai buvo išanalizuoti ir įvertinti kartu su visais byloje esančiais įrodymais bei motyvuotai atmesti kaip prieštaraujantys jų visumai. Neginčijamai nustatyta, kad būtent J. V. jau svečiuojantis pas A. B., priekabiavo prie E. V., o po to, kai pastarajam nukentėjusysis sudavė smūgį, ant jo supyko. J. B. patvirtino girdėjusi nuteistojo grasinimus atkeršyti nukentėjusiajam. Tolimesni nuteistojo veiksmai – ledo grąžto pasiskolinimas ir su šiuo grąžtu naktį ėjimas pas nukentėjusįjį, ir garsus baladojimas į jo namo duris parodo, kad nuteistasis buvo nusiteikęs agresyviai. Ta aplinkybę, kad jis E. V. smūgių nesudavė paneigia paties nukentėjusiojo, o taip pat ir jo šeimos narių - S. V. ir R. V. – mačiusių, tiek nuteistojo smūgius, tiek sužalojimus ant E. V. kūno, parodymai. Nuteistojo parodymus, kad jis smūgių E. V. nesudavė paneigia taip pat ir N. J. V. bei į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų G. G. ir R. G. parodymai, kad jie matė ant E. V. kūno sužalojimo žymes. Aptariamas nuteistojo nurodomas aplinkybes paneigia ir specialisto išvada, kurioje fiksuoti sužalojimai nukentėjusiojo kaktoje padaryti galimai nurodytu laiku ir įrankiu. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nepatikimais laikė būtent nuteistojo duotus parodymus. Be to, J. V. įvykio metu nustatytas 2,38 promilių neblaivumas duoda pagrindą skundą nagrinėjančiam teismui daryti išvadą, kad nuteistasis dėl išgerto alkoholio poveikio visų aplinkybių tiksliai galėjo ir neprisiminti.

23. Apeliaciniame skunde J. V. taip pat kelia klausimą, kodėl pareigūnai nesistengė iškart surasti ledo grąžto, kuriuo buvo padaryti sužalojimai ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė apie tai, kad minėtą ledo grąžtą policijos pareigūnams kitą dieną pristatė pats nukentėjusysis. Atsakant į šiuos argumentus aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, tiek J. V. tiek E. V. buvo sužaloti, atsižvelgiant į tai, kad žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienas labiausiai saugomų gėrių, pareigūnai siekė užtikrinti, kad visų pirma būtų pasirūpinta tiek nuteistojo tiek nukentėjusiojo sveikata. Šią išvadą patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. G., kuris aiškiai nurodė, kad tuo metu nebuvo prioritetas ieškoti grąžto, nes reikėjo žiūrėti ir valdyti situaciją. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad grąžtas pareigūnams buvo pristatytas jau 2022 m. gruodžio 19 d. 14.31 val., o analizuojama nusikalstama veika įvyko 2022 m. gruodžio 19 d. 00.41 val. Toks trumpas laiko tarpas, įvertinant tai, kad ir E. V. taip pat buvo sužalotas ir pristatytas į gydymo įstaigą, nelaikytinas nepateisinamu analizuojant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

24. Apeliaciniame skunde kaip aplinkybė, tariamai paneigianti J. V. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodoma tai, kad pareiškimas dėl E. V. atžvilgiu vartoto smurto buvo paduotas tik praėjus trims mėnesiams po įvykio. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats nukentėjusysis aiškiai nurodė, kad iškart nesikreipė į policijos įstaigą, nes iš pradžių bandė taikytis su J. V., ir tik nepavykus to padaryti kreipėsi į policijos pareigūnus. Pats savaime vėlesnis kreipimasis į policijos įstaigą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, nepaneigia nusikalstamos veikos padarymo fakto, juolab, kad be paties nukentėjusiojo parodymų, smurtinio pobūdžio veiksmai jo atžvilgiu nustatyti ir kitais surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

25. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas akcentavo ir tai, kad nukentėjusysis E. V. su pareiškimu į policiją kreipėsi, siekdamas padaryti nuteistajam poveikį kitoje jo atžvilgiu pradėtoje baudžiamojoje byloje. Šie gynybos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, ši aplinkybė grindžiama tik gynybos padarytomis prielaidomis. Antra, ta aplinkybė, kad nukentėjusiajam yra pareikšti priešpriešiniai įtarimai (kaltinimai) kitoje byloje, negali apriboti jo teisės reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas jo atžvilgiu nusikalstamą veiką padaręs asmuo.

26. Apibendrinant kas išdėstyta, konstatuojama, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl J. V. kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įvykių interpretacija. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, dėl kurių padarytos neteisingos teismo išvados. Skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, todėl padarė išvadas, neatitinkančias visų faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįsti. Aukščiau nurodytų ir įvertintų duomenų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, pakanka nuteistojo J. V. kaltei nustatyti.

27. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, kad J. V. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimas – smūgių sudavimas ledo grąžtu bei kumščiais, padariniai – sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs veido mušta žaizda ir nubrozdinimu veide, priežastinis ryšys tarp apelianto veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji požymiai – tiesioginė tyčia – nuteistasis, suduodamas smūgius kumščiu ir ledo grąžtu nukentėjusiajam į galvos sritį bei nugarą, neabejotinai suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir norėjo taip veikti.

28. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išdėstė išsamius motyvus dėl jų vertinimo, motyvuotai pagrindė, kodėl pripažino įrodyta, jog J. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, tyrė ir analizavo nuteistojo parodymus, nukentėjusiojo, kitų liudytojų parodymus. Visus šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino laikydamasis įstatymo reikalavimų – tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje ir susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Kaltinamojo kaltė įrodyta, jis nuteistas pagrįstai, todėl tenkinti nuteistojo skundą ir jį išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

29. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis anksčiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą nukentėjusiajam E. V., atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kurias išdėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais ir priteisė nukentėjusiajam iš nuteistojo tinkamą neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija pritaria tokiam sprendimui ir kartu nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas.

31. Akivaizdu, kad nukentėjusysis E. V. dėl tyčinių nusikalstamų nuteistojo J. V. veiksmų patyrė neigiamas pasekmes: patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusysis po J. V. smurtinių veiksmų ne vieną kartą vyko į gydymo įstaigą, kur kaktoje jam padaryta žaizda buvo susiūta, tad akivaizdu, jog dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų jis patyrė fizinį skausmą ir šis skausmas nebuvo momentinis. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo motyvams, kad po netikėto užpuolimo ir sužalojimo nukentėjusysis patyrė taip pat ir dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, neigiamas emocijas. Nukentėjusysis buvo sužalotas pažįstamo asmens gyvenamojoje vietoje, sužalojimai buvo akivaizdžiai matomi, todėl pritartina, kad buvo pagrindas konstatuoti, kad dėl nuteistojo veiksmų E. V. patyrė pažeminimą, nesaugumo jausmą. Pažeminimo ir gėdos jausmą didina ir tai, kad nukentėjusysis gyvena mažame miestelyje ir dėl užimamų (duomenys neskelbtini) pareigų yra žinomas miestelio gyventojams, o patirta trauma buvo matoma akivaizdžiai. Tą atspindi ir prie bylos prijungta fotonuotrauka (2 t.b.l.153). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbu ir tai, kad būtent nuteistasis buvo pirminio konflikto, įvykusio pas A. B. namuose iniciatorius, po ko vėliau, būdamas neblaivus, naktį, nešinas metaliniu ledo grąžtu, pats atėjo į nukentėjusiojo namus ir jį užpuolė. Taigi, jis elgėsi itin įžūliai, sužaloti nukentėjusįjį siekė panaudodamas turėtą metalinį ledo grąžtą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Taigi, pagrįstai pirmos instancijos teismas, įvertinęs, kad nusikalstama veika E. V. atžvilgiu įvykdyta tyčia, taip pat jo patirtus sužalojimus, taikytą trumpalaikį gydymą, patirtus dvasinius išgyvenimus ir diskomfortą sprendė, kad jam priteistina 2000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

32. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti sumažintas arba išvis turėtų būti nepriteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Taip pat akcentuojama tai, kad byloje pateikti dokumentai paneigia priežastinio ryšio tarp E. V. sužalojimo ir jo sveikatos pablogėjimo buvimą. Vertinat nurodytus skundo argumentus pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į specialisto V. V. paaiškinimus, kad patirtas sužalojimas nesusijęs su vėlesniu nukentėjusiojo sveikatos pablogėjimu ir prašomą priteisti neturtinę žalą sumažino. Teismas sprendė, kad sudėtingas ir ilgai trunkantis gydymas jam nebuvo reikalingas, jis gydėsi ambulatoriškai, jam buvo suteiktos gydytojų konsultacijos, skirti medikamentai. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis (2000 eurų) yra proporcingas padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltiems padariniams, atitinka nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, protingumo ir teisingumo kriterijus ir neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose, todėl mažinti priteistos žalos dydžio nėra pagrindo.

Dėl bausmės

33. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam J. V. paskirtos bausmės už jo padarytą nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje rūšis ir dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-123-697/2021).

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę J. V., nurodytų įstatymo nuostatų taikymo klaidų nepadarė. Byloje nustatyta, kad J. V. nuteistas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Nustatyta, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, už baigtos apysunkės nusikalstamos veikos padarymą J. V. paskyrė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat vertino tai, kad J. V. padarytas nesunkus nusikaltimas pasireiškė tiesiogine tyčia, jis anksčiau neteistas, kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta (2 t., b. l. 19-20), jis yra baustas už administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, padarymą, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 13-17), dirba pagal verslo liudijimą (2 t., b. l. 4-12). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skirdamas bausmę, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę ir jas argumentuotai motyvavo. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, ankščiau aptartas aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, dydį parenkant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo padėtį nėra teisinio pagrindo.

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti J. V. paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės individualizavimo yra pagrįsta, jos keisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

37. Kauno apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini), jame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 37,50 Eur iš J. V..

38. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Kauno apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį.

39. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas, bylos nagrinėjimo metu dalyvavo J. V. parinktas advokatas, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas jau pirmo posėdžio metu buvo atleistas nuo bylos nagrinėjimo ir realiai jame nedalyvavo. Įvertinusi valstybės suteiktos antrinės teisinės pagalbos apimtį, laikytina, kad nors ir nedidelė, tačiau šiuo atveju priteisti prašoma suma, įvertinus advokato dalyvavimo bylos nagrinėjime apimtį, yra nepriteistina.

40. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, be aplinkybių, į kurias atsižvelgiama priteisiant atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėjama byla ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

42. Kauno apygardos teisme 2024 m. rugpjūčio 22 d., t. y. tuo metu kai teisėjų kolegija jau buvo išėjusi į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo šioje apeliacine tvarka nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, buvo gautas nukentėjusiojo E. V. atstovės advokatės Vilijos Kavaliauskienės prašymas dėl dokumentų prijungimo, iš kurių turinio matyti, kad šie dokumentai yra susiję su atstovavimo išlaidomis. Prašyme nurodyta, kad pateikti dokumentai – advokato orderis ir du E. V. mokėjimo nurodymai atliekant pavedimus advokatei Vilijai Kavaliauskienei (du kartus po 1 000 Eur, iš viso – 2 000 Eur) yra susiję su procesinių dokumentų rengimu ir atstovavimu teisme.

43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis prašymas dėl nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtu, nes buvo pateiktas pavėluotai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Toks prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Šių reikalavimų nebuvo laikytasi, prašymas pateiktas, kai teisėjų kolegija jau buvo išėjusi į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, proceso dalyviai neturėjo galimybės šiuo klausimu pasisakyti, todėl šis prašymas negali būti sprendžiamas bylą apeliacinio proceso tvarka nagrinėjusio teismo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš J. V. nepriteisti.

Nukentėjusiojo E. V. atstovės advokatės Vilijos Kavaliauskienės 2024 m. rugpjūčio 22 d. prašymą dėl nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Audrius MeilutisJūratė PetraškienėVaidas Vasiliauskas