- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-09
- Bylos Nr.
- 1-63-482/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11038-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Civilinis ieškovas
- E. V.
- Kaltinamasis
- J. V.
- Advokatai
- Kęstutis Žiemys
procesinio dokumento kategorijos: 1.1.7.2.3;1.2.4.6.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant prokurorams Nerijui Brundzai ir Eglei Privenienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. V., jo įgaliotai atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei, kaltinamajam J. V., jo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Žiemiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji ir deklaruojama vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent jis 2022 m. gruodžio 19 d. apie 00 val. 40 min. gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sudavė E. V. ledo grąžtu po vieną vieną smūgį į veidą ir nugarą bei du smūgius kumščiu į veido sritį, tuo padarydamas E. V. veido muštą žaizdą bei nubrozdinimą veide, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam E. V. sveikatą.
Kaltinamasis J. V. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad gruodžio 19 d. su draugais buvo Druskininkuose vandens parke. Po maudynių ėjo žiūrėti futbolo varžybų bare. Žiūrint varžybas, vartojo alkoholį. Po varžybų apie 21-22 val. važiavo namo į Kalvariją. Važiuojant namo, prie namų paleido V. J. ir P. L., o kiti nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas trenerį A. B. grąžinti autobusą, kurį buvo pasiskolinę. Vairuotojas R. A. išvažiavo namo su žmona, kuri buvo atvažiavusi kitu automobiliu ir laukė jo, kad pasiimti namo. Pas trenerį liko jis, E. V., A. G. ir O. J..Tuo metu buvo apie 23 valanda. Pas trenerį namuose vartojo alkoholį ir diskutavo apie sportą. Diskusijų metu jis E. V. pradėjo priekaištauti, kad per mažai prižiūri boksą. E. V. yra (duomenys neskelbtini) ir jis prižiūri Kalvarijoje visą sportą. Diskusijų metu E. V. atsistojo ir trenkė jam dešine ranka kumščiu į veidą ir jam pasipylė kraujas iš lūpos ir iš nosies. Visiems matant E. V. jam kirto, tik A. B. tuo metu nebuvo, nes jis buvo išėjęs parūkyti. To pasekoje tarp jų vėl įvyko kivirčas ir E. V. atsistojo ir liepė jam išeiti į lauką. To kivirčo metu E. V. jam pasakė : „ gaidį, pydare, einam į kiemą, aš tave sudaužysiu“. Tuo metu jam A. B. atnešė rankšluostį, kad jis nusivalytų kraują. Po to E. V. apsirengė ir išėjo, o jis paskambino žmonai, kad atvažiuotų jį parsivežti. Jis pasiskolino iš A. B. ledo grąžtą, nes kitą dieną turėjo važiuoti su draugu į žvejybą. Buvo paskambinęs žmonai, kad atvažiuotų jį parsivežti ir tuo tarpu nutarė nueiti pas E. V. į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pasiaiškinti, kodėl jis jam sudavė į veidą. Nuėjo pas jį į namus, paklibino rankeną ir pabeldė į langą. Pamatė jo žmoną ir paprašė pakviesti E. V.. Tada nulipo laiptais ir nuėjo į gatvę. E. V. nuosavas namas ir pas jį iš kiemo pusės buvo laiptai įeiti į namą. Laukė prie gatvės ir po kokių 2 minučių plačiu žingsniu prie jo atėjo E. V. ir sudavė jam stiprų smūgį, po kurio jis prarado sąmonę. E. V. jam nieko nesakė, kirto jam ir jis po to smūgio atsijungė. Jo žmona atvažiavo pas A. B. į namus ir jo neradus atvažiavo pas E. V. į namus. Kur gyvena E. V., jo žmonai pasakė O. J.. Jo žmona su O. J. atvažiavo pas E. V. į namus. Jis sąmonę atgavo Marijampolės ligoninėje ir tada jam atsirado atmintis. Jo žmona sakė, kad kai atvažiavo, rado jį gulintį koridoriuje pas E. V.. Rado ant laiptų jo kruviną kapišoną ir kruviną striukę. Tada atvažiavo policija ir greitoji pagalba. E. V. žmona iškvietė pareigūnus. Kai jo žmona jį rado, tai sakė, kad E. V. sėdėjo koridoriuje. Pareigūnai E. V. paklausė, kuo jis jį mušė ir jis pasakė, kad rankom. Liepė parodyti jam rankas, jis parodė ir pareigūnai pasakė, kad tikrai ne rankom mušė. Tada pareigūnai išėjo į kiemą paieškoti, kuo E. V. jį mušė, bet to ledo grąžto nerado kieme. E. V., atėjęs į gatvę, ranka jam sudavė, o grąžtas buvo jo rankose tuo metu. Jis tik pajuto pirmą smūgį ranka, bet dengėsi ranka veidą ir pajuto tik smūgį ir negali pasakyti tiksliai, kuo E. V. jam kirto, nes jo ranka buvo už nugaros, kai E. V. link jo bėgo, bet tikriausiai ranka kirto. Jam buvo padaryti sužalojimai. Jį išvežė į Kauno klinikas. Jam buvo lūžusi dvejose vietose nosis, buvo lūžiai viršutinio skruostikaulio žandikaulio, buvo lūžęs raktikaulis, darė dvi operacijas, po kurių veidas iki šios dienos neatsistatė, nes gali būti giliai nutrauktas nervas. Smūgiai buvo suduoti, vartojant alkoholį ir galimai jau būnant pas A. B. jau jam nosis buvo lūžusi. Pirmi smūgiai jam buvo suduoti, kai jis pradėjo priekaištauti dėl bokso. 1 ar 2 smūgiai tada jam buvo suduoti į veido sritį. Kumštis į lūpą ir į nosį buvo ir, matyt, tada nosis jam buvo sulaužyta. Nukentėjusio kieme atsimena tik vieną smūgį. Jis neatsimena, kad būtų sudavęs E. V. ir todėl savo kaltės nepripažįsta. Jis nesudavė smūgių E. V.. E. V. jį po smūgio pirmo išjungė, todėl jis negalėjo suduoti E. V.. Dėl jo sužalojimų bylos nagrinėjimas dar nepasibaigęs. Su E. V. vaikystėje kartu sportavo, po to susitikdavo bokso veteranų susirinkimuose, nuvažiuodavo į varžybas, bendraudavo ir santykiai iki šio įvykio buvo draugiški. To įvykio metu E. V. buvo blaivus, nes jis mažai vartojo alkoholio ir tik 0,7 promiles įpūtė, o jam buvo nustatytos 2,36 promilės. Priekaištai būdavo ir anksčiau, bet kai E. V. nebūdavo, tai jį visi apkalbėdavo, kad jis per mažai savo sporto šaką prižiūri, nei kitas sporto šakas. Tai pirmas kartas buvo, kai jis papriekaištavo E. V.. Pas nukentėjusįjį į namus ėjo, nes norėjo pasiaiškinti, kodėl jis jam sudavė smūgius (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo neblaivus ir jam tuo metu taip atrodė, kad reikia pasiaiškinti. Jis neatsiprašė nukentėjusiojo. Po to nukentėjusįjį pamatė, kai jį išsikvietė tyrėja sausio mėnesį apklausti. Pas E. V. veide tuo metu nepastebėjo jokių sužalojimų. Jie susitiko dėl to, kad susitaikytų. Pakalbėjo, nuėjo pas tyrėją ir tyrėja pasakė, kad kaltininkas turės sumokėti ligonių kasai. Jis tada Kauno klinikose po operacijos gulėjo ir E. V. jam paskambino ir pasakė, kad jis turi sumokėti pusę sumos, o jei nemokės, tai eis į teismą. Po to karto jis E. V. daugiau nematė. Civilinio ieškinio neatlygino nei E. V., nei ligonių kasai, nesutinka su ieškiniais. Grąžtą iš A. B. pasiskolino tą patį vakarą ir paskui jis su tuo grąžtu nuėjo pas E. V. į namus. Tas grąžtas žvejybinis, jis susilenkia ir sulenktas gal 70-80 centimetrų ilgio būna. Dešinėje rankoje laikė grąžtą, kai atėjo prie E. V. namų. E. V. atbėgo ir jam kirto ir jis buvo pasilenkęs į priekį, tai galimai tas grąžtas jam iš rankų iškrito. Teritorija buvo apšvieta, gatvėje degė šviesos. Grąžtas nebuvo surastas, pareigūnai įvykio metu to grąžto nerado. Prieš jį bylą E. V. pradėjo po trijų mėnesių.Grąžtas susilanksto, jis per pusę persilenkia. Jam sudavė smūgį ir tada kiti juos išskyrė, neleido tęstis konfliktui. O. J. ir A. G. neleido tęstis konfliktui. Po smūgio tarp jų O. J. atsistojo ir toliau muštynės nevyko. Visi asmenys tą vakarą dalyvavę yra sporto klubo nariai. E. V. yra sporto klubo direktorius, A. B. treneris, A. G. yra bokso klubo prezidentas, o O. J. - bokso teisėjas. Buvo žiemos metas ir buvo šalta. Ten kur jis stovėjo, ten buvo sudėtos trinkelės. Buvo kažkiek tai sniego toje vietoje. Per ištiestą ranką buvo nuo nukentėjusiojo, kuris atėjo ir nieko nesakęs kirto jam į dešinį skruostikaulį ranka. Jis buvo per daug išgėręs, kad išvengti smūgio.
2024 m. vasario 5d. teisiamojo posėdžio metu :
Kaltinamasis J. V. paaiškino, kad kai pasiskolino ledo grąžtą, jam jį padavė ištiestą. Automobiliu BMW būtų parsivežęs tą grąžtą, nes grąžtas yra tik metro ilgio. 170 centimetrai nebent su bokšteliu. Nepamena gerai, ar tą ledo grąžtą padavė jam išlankstytą, ar ne. Jam ledo grąžtą davė A. B., kuris tuo metu nemiegojo. Jis negrasino E. V. ir puikiai tą pamena. Jį įžeidinėjo, grasino E. V., liepė išeiti jam į lauką. Gal ir jis galėjo kokį žodį pasakyti, bet jokių grasinimų neišsakė E. V..
2024 m. kovo 12d. teisiamojo posėdžio metu :
Kaltinamasis J. V. paaiškino, kad grąžtą jis ištiesė, kai nešėsi, nes varžtas klibėjo. Išsitiesė ir priveržė, nes jam buvo nepatogu neštis. Buvo atsileidęs varžtas. Negrasino tuo grąžtu E. V.. Jam pasirodė, kad reikia ištiesti grąžtą ir jam buvo smagiau neštis jį ištiestą. Po smūgio jis buvo be sąmonės. Neatsimena, ar jam nurengė striukę, nes buvo be sąmonės ir tik Marijampolės ligoninėje atmintis sugrįžo. Gerai nepamena, bet jam atrodo, kad ligoninėje buvo be striukės, kai atsigavo. Jo žmona kruviną kapišoną lauke rado, o striukę ji paėmė nuo kėdės.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. V. paaiškino, kad iki šio įvykio kaltinamąjį pažinojo ir jie susitikdavo bokso veteranų susitikimuose, tarp jų buvo draugiški santykiai. Gruodžio 18 d. jie buvo Druskininkuose vandens parke. Buvo jis, J. V., A. G., V. ir O. J., R. A. ir P. Jie maudėsi, vartojo alkoholį ir bendravo. Po parko nuėjo į barą ir žiūrėjo futbolą, o po to grįžo į namus. Žiūrėdami futbolo varžybas, vartojo alkoholį. Jis išgėrė tik bokalą alaus 0,5 litro talpos. Važiuojant link namų, netoli Kalvarijos, kažkuris iš jų paskambino A. B. ir pasiprašė į svečius.Netoli namų V. ir P. išlipo, o kiti nuvažiavo pas A. B. į namus ir ten vaišinosi. Paskui R. A. išvažiavo namo. O. J., A. G., jis ir J. V. pasiliko pas A. B.. Gėrė degtinę. Jis kitą dieną turėjo vykti į darbą ir degtinės negėrė. Vyko diskusijos, bendravo ir vartojant alkoholį tos diskusijos pasidarė karštesnės ir J. V. pradėjo jam priekaištauti, kad neskiria boksui lėšų. Jis yra (duomenys neskelbtini) ir atsakingas už visas sporto šakas, ne tik už boksą ir negali daugiau lėšų skirti, kuriai nors sporto šakai. Jis nekreipė dėmesio į J. V. priekaištus. Paskui A. G. kaltinamasis J. V. pasiūlė į snukį ir sakė įžeidžiančius žodžius. Prie A. G. buvo išsakyti šie žodžiai, o kodėl būtent A. G. tuos žodžius pasakė kaltinamasis, nežino. A. G. jiems visiems yra autoritetas ir jie jį visi gerbia. J. V. dar klausė, A. G., kiek jis parėmė, kai buvo tarptautinis bokso turnyras. Pasakė, kad 50 eurų ir jie visi dar pasijuokė. Kaltinamasis pasakė A. G., kad netiki juo ir negražiai jį pavadino. Tuomet jis užstojo A. G.. Pakilo ir paklausė, ko jis lenda prie jų veterano, ant kurio stovi visas boksas ir pasakė, kad jeigu nori, tai tegul siūlo jam, nes A. G. garbaus amžiaus ir jis nenusipelnė tokių žodžių. Tuo viskas ir pasibaigė. Jis kaltinamajam pasakė, kad gali prieš jį konfliktuoti, jei nori, o ne prieš veteraną. Po to toliau buvo vartojamas alkoholis,eigoje kaltinamasis J. V. atsisėdo prie jo. Jis perėjo į kitą pusę, o J. V. vėl prie jo atėjo ir atsisėdo ir pradėjo jam koją glostyti. Jis J. V. paklausė, kas jam yra, gal jis gėjus. J. V. tuo metu apsiramino, o paskui nei iš šio, nei iš to prisiminė jo jaunystės turėtą pravardę ir pavadino jį ta pravarde-R. Jam ta pravardė nepatiko ir jis J. V. atsistojęs pasakė, kad jį draugai vadina E., o jam jis yra E. ir jam nepatinka, kad jis jį šitaip vadina. Tada J. V. atsistojo ir dar kartą pakartojo ir jis J. V. dešine atbula ranka skėlė jam antausį. Toliau jie susikibo. Kaip stovėjo stalas, tai priešingose stalo pusėse susikibo, susistumdė ir besistumdant nukrito alkoholio butelis. J. V. paleidęs jį lenkėsi griebti tą butelį ir trinktelėjo galva į stalą. Tada jis nuėjo link durų ir pasakė, kad pasikalbės, kai bus blaivus. J. V. keikė jį ir sakė, kad ateis su švogeriu pas jį į darbą ir su beisbolke pamokys. Jų skirti niekas nebandė. Jie buvo susikabinę, kai susistumdė. Tuo metu A. G. gulėjo lovoje nusisukęs, o A. B. gulėjo ant kitos lovos, jie buvo labai neblaivūs. Jis grįžo namo per 10 minučių apie 24 valandą ir atsigulė miegoti.Buvo jau užmigęs, kai pabudo nuo stipraus baladojimo į duris. Jis nulipo laiptais ir išgirdo J. V. balsą ir pasakė, kad apsirengs ir ateis. Jo tėtė jau buvo pribudęs ir klausė, ar kviesti policiją. Apsirengė ir bandė atrakinti duris, bet jos neatsirakino ir tada jis išėjo per verandos lauko duris. Jo žmona buvo prikelta nuo to triukšmo ir ji stovėjo, laikė ant rankų mergaitę. Tėtė pergyveno dėl to triukšmo. Jis jiems pasakė, kad išeis ir pakalbės su J. V.. Išėjo į lauką ir pamatė įsiutusį J. V., kuris rankose laikė išlankstytą ledo grąžtą, kuriuo jis dūrė į jį. Grąžtą laikė abiem rankom. Kai dūrė į jį su grąžtu, tai jis spėjo atsitraukti ir pasakė J. V., kad baigtų ir pasikalbam. J. V. toliau badė į jį tuo grąžtu, o jis traukėsi vis link tvoros. Paskutinį kartą kai dūrė, tai jam nebuvo jau, kur dingti, todėl jis bandė plikom rankom sugriebti už to sraigto ir pajuto smūgį į kaktą : jis ėmė už grąžto, o J. V. kažkaip prasuko tą grąžtą ir jam sudavė į kaktą. Nepaėmė už to sraigto. Jis pasilenkė ir pajuto smūgį į kaktą, o paskui stiprų smūgį į nugarą tuo pačiu grąžtu. Tada kažkaip tai sugriebė kaire ranka tą grąžtą, prisislinko ir pora smūgių sudavė jam gindamasis kumščiu į veidą. Tada pajuto atsilaisvinusį grąžtą, jis atšoko ir jis nusviedė jį į šoną. Kol jis nusviedė į šoną grąžtą, tai J. V. dar jam sudavė du smūgius į veidą. Jis tada kaire ranka sugriebė J. V. už striukės ir jam sudavė irgi į veidą kumščiu pora kartų. Tada pakišo koją ir nustūmė jį į šoną, tuo metu J. V. prarado sąmonę. Buvo lauke šalta, minus 5 laipsniai ir bijodamas, kad nesušaltų jis paėmė J. V. už pažastų ir nusivilko į namus. Tėtė jau buvo atrakinęs duris, tas kurių pradžioje neatrakino. Tėtė dar priekaištavo jam, kam jis atsitempė, bet jis pasakė, kad lauke gali sušalti. Tėtė dar jam padėjo įtempti J. V. į vidų. Žmona jau turbūt buvo policiją ir greitąją iškvietusi. Atvažiavo policija ir greitoji. Dar prieš tai O. J. su J. V. žmona buvo atvažiavę. Greitoji suteikė pirmąją pagalbą, o policija apsiklausė šiek tiek ir po to greitoji J. V. išvežė. Kai tempė J. V., tai jis jau buvo atsigavęs ir toliau jį keikė. Konflikto jam nėjo išvengti. Jis bijojo dėl savo gyvybės ir dėl artimųjų ir automatiškai gynėsi. Kai vilko kaltinamąjį, tai nežiūrėjo, kokie sužalojimai pas jį padaryti. Kraują pamatė, kai jį įsitempė į vidų. Kraujas jam bėgo prie akies. Jis dar apvalė jį su tualetiniu popieriumi. Pagalbą teikė ir jam, ir kaltinamajam. J. V. išsivežė į ligoninę, o jam uždėjo pleistrą, prieš tai dezinfekavo. Sakė, kad kirstinė žaizda ir ją reikia siūti ir jį J. V. žmona po to nuvežė į ligoninę ir jam žaizdą susiuvo. O. J., jis ir J. V. žmona važiavo kartu į ligoninę. Anksčiau pas jį namuose kaltinamasis nėra viduje buvęs, tik yra susitikę prie namų. Viskas vyko jo namo kieme. Iš kiemo pusės buvo įjungta šviesa, o gatvėje irgi švietė lempos. Ten kur jie konfliktavo, buvo apšviesta. Yra pareiškęs civilinį ieškinį, kurį palaiko. Reiškia ieškinį nes jį pažemino, jis patyrė moralinę, fizinę žalą. Nukentėjo ir jo vaikai. Jo vaikui po šio įvykio prasidėjo nerviniai tikai. Vaikas buvo namo viduje, bet po įvykio pamatė, kaip jis atrodo. Jam tuo metu buvo 7 metai. Dukrai tuo metu buvo 2 metukai. Jo mama dar iki šios dienos neatsigavusi. Jam pasireiškė galvos skausmai, pablogėjo rega, klausa, prasidėjo koordinacijos sutrikimai. Praėjus po įvykio 5 mėnesiams kreipėsi į ligoninę ir jam nustatė koordinacijos sutrikimus. Prirašė vaistų nuo galvos skausmo. Medikamentus vartojo mėnesį laiko. Dabar jau jam geriau. Iki įvykio sportavo, o po šio įvykio gal 7-8 mėnesius nesportavo ir tai susiję su jo sužalojimu. Dabar jau vėl sportuoja. Prašo 10 000 eurų neturtinės žalos dėl padaryto jam sužalojimo. Patyrė daug finansinių nuostolių ir moralinių. Nepatogumai, tai tokie, kad randas liko, sutriko rega, klausa. Atsistatė tik koordinacijos sutrikimai. Prieš tai jo rega ir klausa buvo tikrinta metai prieš šį įvykį. Siuntė darbovietė tikrintis sveikatą ir tada tikrinosi, buvo viskas gerai su rega ir su klausa. Jis pats jaučia tuos regos ir klausos sutrikimus. Buvo gavęs siuntimą pas neurologą. Vaistus jam išrašė neurologas. Kadangi J. V. atsisakė nutraukti viską, tai pasikeitė aplinkybės ir to pareiškimo jis nepalaiko, kur buvo atsisakęs civilinio ieškinio. Jis dėl savo sužalojimo į policiją kreipėsi kovo mėnesį. Pradžioje jie bandė taikytis, bet J. V. tai taikėsi, tai nesitaikė. Anksčiau su J. V. jokių vakarėlių bendrų nėra buvę. Prieš 10 metų buvo kažkoks pasisėdėjimas ir tuo metu J. V. išgėręs irgi apsireiškė, bet tada nieko neįvyko. Jis kaip bokso veteranas, ir jie kartais sukviečia veteranus ir pasikalba, bet išgertuvių nebūdavo. Grąžtą jis kažkur numetė. Kodėl policija nerado to grąžto, nežino. Grąžtas buvo pusnyje ir kitą dieną jis tą grąžtą rado. Kai J. V. tempė į namo vidų, tai jis atsigavo ir pradėjo vėl keiktis. Kai atvažiavo greitoji, tai jis gulėjo ir keikėsi. J. V. gėrė visą vakarą, gėrė alų, degtinę. Jam liko 5 centimetrų, per visą kaktą randas ir kad jį panaikinti turėtų daryti plastinę operaciją. Kai susiuvo, tai buvo padaryti 5 sukabinimai. Visą įvykį nuo pradžios iki galo matė jo tėtė ir jo žmona. Jo mama tik iš nuogirdų viską sužinojo, tiesiogiai nežiūrėjo. Jam po šio įvykio ir atmintis sutriko. Pamiršdavo viską ir tai privertė jį kreiptis į gydytojus. Po įvykio jis gydėsi gegužės 31 d. ir vasaros pradžioje baigė gydymąsi, pradėjo galvoti apie fizines mankštas, kad atstatyti sveikatą. Jei dabar būtų tokia situacija, tai nežino, kaip jis elgtųsi. Jei būtų nesigynęs, nežino, ar jis dabar čia stovėtų.
2024 m. vasario 5d. teisiamojo posėdžio metu :
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. V. paaiškino, kad dėl šio įvykio pas specialistą medicinos ekspertą, kreipėsi, praėjus savaitei po įvykio. Dar tuo metu regos ir klausos sutrikimų nejautė ir medicinos ekspertui nieko nesakė. Po trijų mėnesių pradėjo jausti sveikatos sutrikimus ir kreipėsi į medikus. Gavo siuntimą Marijampolėje ir tada vyko pas gydytojus. Važiavo į Kauno klinikas pas ausų gydytoją, o po to - pas akių gydytoją. Galvos traumą iš karto jautė ir gydytojai sakė, kad akių ir ausų sutrikimai galėjo atsirasti nuo galvos traumos. Medikai sakė, kad jam pirmo laipsnio apkurtimas, o dėl akių, tai prirašė akinius. Marijampolės gydytoja parašė jam vaistų. Tai buvo purškalas į nosį, nes gleivinė nosies buvo pažeista. Dar gėrė tabletes. Jam atliko tyrimus, kai kreipėsi dėl ausų ir dėl akių. Šiandien nei klausa, nei rega nėra atsistatę. Jis medicininę apžiūrą praeidavo dėl darbo pastoviai. Paskutinį kartą tikrinosi 2022 metais liepos mėnesį. Tuo metu, kai tikrinosi ir rega, ir klausa buvo gera. Teisę vairuoti turi. 2022 metais irgi tikrinosi sveikatą dėl vairavimo ir tuo metu jokių sutrikimų jam nerado. Po įvykio jam žaizda buvo sukabinta ir uždėtas pleistras. Į darbą ėjo, nes jo darbas nesusijęs su fiziniais darbais. Į darbą ėjo su pleistru. Psichologiškai jautėsi blogai ir jo savijauta buvo bloga, ir dėl skausmo, ir psichologiškai bloga. Kai pas jį naktį atėjo kaltinamasis, tai tas ledo kirtiklis, kurį jis atsinešė, buvo ištiestas. Pirmiausiai kreipėsi pas medikus dėl galvos skausmo ir svaigimo. Jam buvo sutrikusi koordinacija ir jam švietė galvą, bet nieko nenustatė.
2024 m. kovo 7d. teisiamojo posėdžio metu ( apklausiant soecialistą V. V.) :
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. V. paaiškino, kad jam po įvykio atsirado sveikatos sutrikimai. Iš pradžių pablogėjo koordinacija, atsirado galvos skausmai, pablogėjo regėjimas, šiek tiek ir klausa. Šie simptomai atsirado, praėjus 3 mėnesiams po įvykio. Medikamentus vartojo, bet kokius negali pasakyti. Koordinacijos sutrikimui vaistus vartojo. Akims ir klausai vaistų nevartojo. Dabar koordinacija atsistačius, galvos skausmai kartais užeina, o regėjimas ir klausa pablogėjo. Jis tik savo malonumui bėgiojo, o kitų sporto šakų nekultivavo.
2023 m. gruodžio 21d. teisiamojo posėdžio metu :
Liudytojas R. G. paaiškino, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį žino iš matymo. Jis dirba Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. Prieš metus laiko buvo gautas pranešimas dėl muštynių ir nuvykus nurodytu adresu ir įėjus į vidų, matėsi kaltinamasis, kuris gulėjo koridoriuje, ant laiptų sėdėjo moteris su vaiku, kitame kambaryje sėdėjo nukentėjusysis. Aiškinosi aplinkybes, kaip viskas vyko, kaip atsirado kaltinamasis koridoriuje. Nukentėjusysis ir moteris, buvusi koridoriuje, paaiškino, kad kaltinamasis beldė į langus ir duris ir tada nukentėjęs pro galines duris išėjo su juo pasikalbėti ir tada kaltinamasis jam trenkė ledo grąžtu į veido sritį. Tada nukentėjusysis sudavė jam smūgius atgal. Paskui nukentėjusysis įsitempė kaltinamąjį į koridorių, kad tas nesušaltų. Pas nukentėjusįjį kaktos srityje matė sužalojimus, matėsi kraujas ir buvo prakirsta kakta. Jiems bendraujant name, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo vyko pokalbis. Kaltinamasis buvo sužalotas ir atrodė, kad gana stipriai sužalotas, bet vis tiek agresyviai bendravo ir grasino nukentėjusiajam, kad jis neteks darbo ir t.t. Pas kaltinamąjį matėsi sužalojimai veido srityje. Jau buvo atvykę medikai, kai jie atvyko. Su nukentėjusiuoju irgi bendravo. Jis ir ta moteris, kuri buvo namuose, pasakojo tą patį. Sakė, kad išgirdo triukšmą, beldimą į langus ir išėjęs pro galines duris, norėjo nuraminti asmenį, tačiau tas jam sudavė smūgį ir tada nukentėjusysis sudavė smūgį atgal. Pasakojo, kad buvo bokso asociacijos susitikimas, po to buvo išvykę į Druskininkus ir kai grįžo, tai ten, kur jie buvo, įvyko tarp jų konfliktas ir tada nukentėjęs išėjo namo, kad nesitęstų konfliktas, ir tada po kiek laiko kaltinamasis atėjo pas jį į namus. Ledo grąžto ieškojo, bet nerado, nes buvo tamsu. Ledo grąžtas buvo surastas kitą dieną. Atvykę rado kaltinamąjį, nukentėjusį, buvo medikai, kaltinamasis gulėjo koridoriuje, ant laiptų moteris su vaiku, o gal su dviem vaikais, sėdėjo ir dar buvo kaltinamojo žmona, kiek pamena, su kaltinamojo žmona buvo kažkokia moteris.
Perskaičius liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t.,b.l.116), liudytojas su parodymais sutiko. Nustatė asmenų neblaivumus, bet tikslių skaičių neprisimena, nukentėjusiam iki promilės girtumas buvo nustatytas, o kaltinamajam ar jie matavo, ar ligoninėje, nepamena. Kad abu buvę boksininkai, tai žinojo, nes jų miestelis mažas ir visi apie kitus žino viską. Ledo grąžto ieškojo, kai abu asmenys buvo išvežti į ligoninę ir atvykus operatyvinei grupei. Buvo nemažai sniego ir nerado. O. J. pažįsta iš matymo. Iš matymo žino beveik visus asmenis. Nukentėjusysis sakė, kad jam prakirto kaktą, o ką dar sakė, nepamena.
Liudytojas G. G. paaiškino, kad dirba Kalvarijos policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. Reagavo į įvykį, kur asmenys buvo susimušę. 2022 m. gruodžio 19d. naktį dirbo su kolega R. G. ir buvo gautas pranešimas, kad susimušė du vyrai. Atvykus į vietą, gyvanamo namo koridoriuje rado gulintį ant žemės vyrą, o kitas vyras stovėjo gretimam koridoriuje. Buvo ir daugiau žmonių. E. V. sakė, kad į jo namus atbėgo J. V. ir beldė į langus ir duris. Jis išėjo pro galines duris ir pamatė atbėgantį J. V., kuris pribėgęs trenkė jam su ledo grąžtu. Siekdamas išvengti tolimesnio konflikto, nukentėjusysis sulaikinėjo tą asmenį ir trenkė jam į veidą. Po to, kad nesušaltų, tai sakė, kad įtempė jį į koridorių ir žmona iškvietė visas tarnybas. Nukentėjusysis sakė, kad po jo smūgio kaltinamasis nukrito. Vyko tarp jų grumtynės ir kaltinamasis liko gulėti ir tada atsitempė jį į namo vidų, kad nesušaltų. J. V. ant žemės gulėjo kruvinu veidu, medikai teikė jam pagalbą, pas E. V. buvo sužalota kakta.Jiems atvykus, kaltinamasis buvo sąmoningas. Konfliktas tęsėsi ir prie jų. Kaltinamasis gulėjo ant žemės, bet grasino E. V.. Pokalbis buvo emocingas. Kaltinamajam dėl jo fizinės būklės nepavyko girtumo nustatyti, o E. V. buvo nustatytas neblaivumas, bet koks nepamena. Nukentėjusysis sakė, kad ledo grąžtu jam buvo padaryti sužalojimai. To grąžto ieškojo, bet nerado. Tuo metu nebuvo prioritetas ieškoti to grąžto, nes reikėjo žiūrėti ir valdyti situaciją. Medikai jau buvo atvykę ir teikė pagalbą ir nutarė, kad abiem reikia į gydymo įstaigą. E. V. J. V. žmona nuvežė į gydymo įstaigą. E. V. paaiškino, kad tą dieną jie šventė boksininkų susitikimą ir buvo išvykoje, o po to pas kažką namuose susirinko ir konfliktas tarp jų įvyko, tarp E. V. ir J. V. ir E. V. siekdamas išvengti tolimesnio konflikto išėjo namo ir nuėjo miegoti. Kai atvyko į įvykio vietą, tai rado kaltinamąjį, nukentėjusį, nukentėjusio žmoną su vaikais, dar buvo O. J. ir J. V. žmona. Jie atvyko apie pirmą valandą nakties.
Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t.,b.l.122-123), liudytojas su parodymais sutiko. Jiems atvykus buvo nukentėjusysis ir jo namiškiai. E. V. elgėsi ramiai, o J. V. gulėjo ant žemės, bet agresyviai ir emocingai kalbėjo. Matė, kad vaikas buvo apsikabinęs mamą ir buvo išsigandęs. J. V. sakė, kad čia taip nesibaigs ir sakė, kad E. V. dar atsirugs. Pas nukentėjusįjį veide buvo kirstinė žaizda. Pioritetas tuo metu buvo suvaldyti konfliktą, kad neįvyktų didesnis. Atvyko daugiau žmonių iš tos kompanijos ir jie jau buvo vartoję alkoholį ir buvo įsiaudrinę. R. V. nepažįsta ir tėvo nepažįsta ir negali pasakyti, ar jo tėvas tuo metu ten buvo, jis nematė.
Liudytoja S. V. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusysis įvykio metu dar buvo jo sutuoktinis, dabar jie jau išsiskyrę.Įvykio naktį 2022 m. gruodžio 19d. ji miegojo su dukra viename kambarį, o sūnus miegojo kitame, sutuoktinio tuo metu nebuvo dar namuose ir nežinojo, kur jis buvo išvykęs. Tuo metu jau buvo prasidėjęs skyrybų procesas ir jie mažai bendraudavo. Apie 24 valandą sutuoktinis E. grįžo namo ir nuėjo miegoti į tą kambarį, kur miega sūnus. Gal už 15 minučių išgirdo beldimą į duris ir kažką šūkalojant. Nepažino iš balso, kas ten šūkauja. Išsigando, nes buvo naktis. Sutuoktinis nuėjo žemyn, ji irgi atsikėlė ir iš paskos nuėjo. E. V. pasižiūrėjo pro langą, nusijuokė, pasakė „ ko atėjai“ ir po to užlipo į viršų, apsiavė kelnes ir nulipo į apačią. Tuo metu visą laiką buvo agresyviai daužoma į duris. E. V. tėvai irgi prisikėlė nuo to triukšmo. E. V. išėjo pro verandos duris į lauką ir jam reikėjo apeiti namą. Pro langą pamatė, kad tas atėjęs vyriškis kažkokį strypą rankose laiko. Matė, kaip kaltinamasis nulipo laiptukais žemys ir mosuodamas tuo strypu ėjo link jo sutuoktinio ir užsimojimo gęstą matė. E. V. išsilankstė pradžioje, o paskui tas asmuo E. V. sudavė tuo strypu į galvą. E. V. užsidengė, palinko ir paskui atsitiesė. Paskui tas strypas kaltinamajam išslydo iš rankos. E. V. irgi sudavė smūgį atgal kaltinamajam. Tuomet ji nubėgo ieškoti telefono ir iškvietė pagalbą. Mergaitė rėkė, verkė. Kai atidarė duris, tai buvoį koridorių įvilktas kaltinamasis, kuris buvo sąmoningas, bet E. V. jį už po pažastų įvilko į koridorių, nes buvo tuo metu lauke labai daug sniego ir matyt E. V. jį įvilko, kad nesušaltų. Paskui atvyko O. J. ir kaltinamojo turbūt žmona, po to medikai ir paskui policija. Kaltinamasis nerišliai labai kalbėjo ir pyktį kažkokį liejo, jis tai atsisėsdavo, tai atsiguldavo. Jie visi buvo išsigandę. Kai ji žiūrėjo pro langą, tai matė mosikavimą ir po to buvo vienas smūgis E. V. ir ji jau daugiau nežiūrėjo. Kai sudavė vieną smūgį, tai jie abu tuo metu stovėjo, bent kol ji žiūrėjo. Kai E. V. įvilko kaltinamąjį į vidų, tai jis visą laiką vebleno, sakė, kas čia per draugai ir kad draugai taip nedaro. Pradžioje, kai buvo beldimas, tai jos sutuoktinis nusileido ir pažiūrėjo pro langą ir nusijuokė ir ji suprato, kad jis tą asmenį pažįsta, nes jis dar pasakė: „ J., ko atėjai“. Nematė, kad jos sutuoktinis būtų buvęs išgėręs. Tas asmuo, kur gulėjo ant žemės, tai tikrai buvo neblaivus. Ji kaltinamojo niekada anksčiau nėra mačiusi ir po to įvykio nematė niekada. Jų skyrybos įvyko dėl kitos moters. Matė, kaip su tuo ilgu daiktu sudavė kaltinamasis E. V. smūgį. Viskas vyko prie jų namo paradinių durų, kur erdvės labai nėra, jie nebuvo vienas nuo kito labai nutolę. Kai E. V. išėjo, tai jie iš karto suėjo vienas prie kito. Durys yra prie laiptelių ir nusileidus truputį jau kiemas. Žiūrėjo pro langą pradžią visą, o paskui pro kitą langą žiūrėjo, kai jau E. V. buvo išėjęs ir tai buvo šiek tiek už namo. E. V. lankstėsi ir bandė išvengti smūgio, bet kadangi buvo arti kaltinamojo, tai po to matyt tas ledo grąžtas ir pataikė. E. V. traukėsi link vartelių, link tvoros atbulomis, bet paskui jau buvo prie tvoros ir neturėjo kur trauktis. Ta tvora nebuvo toli, gal per namą, jei atstumą matuojant. E. V. slinkosi link tvoros atbulas, nes norėjo išvengti smūgio, bet iki pat tvoros nebuvo priėjęs ir į tvorą nebuvo atsirėmęs. Jis po to jau neturėjo, kur trauktis. O kaltinamasis buvo užsimojęs ir labai greitai viskas vyko. Po įvykio ji to strypo nematė, bet kitą dieną E. V. pasakė, kad rado tą ledo grąžtą. Ji daugiau nieko neklausinėjo. Jos sutuoktiniui buvo prakirsta kakta ir jo veidas buvo kruvinas. Kai grįžo iš ligoninės, tai kakta jo buvo užklijuota ir jis minėjo, kad jam susiuvo. Iki sausio 15 dienos, iki skyrybų dar gyveno tuose namuose. Po to įvykio sutuoktiniui buvo nesmagu, nes vaikai buvo išsigandę ir ji pati vakarais bijodavo užmigti. E. V. dėl šio įvykio išgyveno ir tai matėsi ant jo. Yra girdėjusi, kad jis skųsdavosi, kad jam skauda galvą. Gali suprasti, kad kaltinamasis ir jos sutuoktinis buvo draugai, nes jos vyras į jį kreipėsi vardu “J.“ ir suprato, kad jie draugai ir jos vyras tuo metu buvo palankiai nusiteikęs, kas liečia kaltinamąjį. Tą naktį buvo daug sniego ir viskas aiškiai matėsi, kas dedasi kieme. Po muštynių ji buvo labai išsigandusi ir negali įvertinti, kuris iš jų buvo daugiau sužalotas. Kraujas matėsi pas abu.
Liudytojas R. V. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Nukentėjusysis yra jo sūnus. Po vidurnakčio išgirdo stiprų garsą ir paskui pasigirdo skambutis. Jis atėjo prie durų ir jo sūnus nusileido, ir pro langą pamatė kaltinamąjį su grąžtu rankose. Kažkuris iš jų uždegė šviesą lauke. Tada pamatė pro langą tą vyrą su grąžtu rankose. Sūnus norėjo atidaryti duris, bet jos buvo užsikirtę ir tada sūnus išėjo pro verandos duris. Tada kaltinamasis du kartus dūrė grąžtu jo sūnui, o po to užsimojo smogti, jis nubėgo ieškoti telefono.Telefono nerado ir kai atbėgo į verandą, tai jau jų nematė. Paskui atbėgo prie kiemo durų ir panaudojęs jėgą šiaip taip tas duris atidarė. Pamatė, kaip sūnus už pažastų paėmęs tempia kaltinamąjį. Jis išbėgo ir padėjo sūnui tą vyriškį tempti. Įtraukė į koridorių ir tada pamatė, kad abiejų veidai kruvini. Neužilgo atėjo kažkokia moteris ir vyras. Jis pasišalino, nes nebuvo apsirengęs. Buvo su žmona miegamajame ir paskui dar ilgai girdėjo kažkokius garsus. Kitą dieną sužinojo, kad buvo atvažiavusi greitoji ir policija. Kai išgirdo beldimą ir nuėjo į apačią, tai sūnus atėjo užsimetęs kažkokį megztinį ar striukę. Datos, kada tai buvo, nepamena, bet buvo gruodžio mėnuo. Tą naktį jo sūnus buvo kažkur išvykęs, bet jis jau buvo grįžęs, kai tas vyriškis atėjo ir pradėjo belstis. Jis negirdėjo, kada sūnus grįžo į namus. Jis pusnuogis buvo išėjęs į lauką. Tas asmuo, kurį vilko keikėsi rusiškai ir lietuviškai. Be keiksmažodžių ar ką sakė, nežino. Kai žiūrėjo pro langą, tai matė, kaip kaltinamasis laikė rankose ištiestą grąžtą ir juo dūrė iš po kampo. Jo sūnus jokių veiksmų nedarė, bent jis jau nematė. To ledo grąžto po įvykio ir kitą dieną nematė.
Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t.,b.l.104-105), su parodymais sutiko. Sūnui į nugarą sudavė, nes tas grąžtas gal metro šešiašdešimt ilgio.Kai sūnus nusileido žemyn, tai paskui sūnus atbulas traukėsi ir tada smogė kaltinamasis ir atrodo, kad pataikė į nugarą. Jis tiksliai nematė, kad į nugarą, bet matė, kaip smogė. Paskui jie susigrūmė. Tų smūgių jis nematė, nes kai užsimojo smogti, tai nubėgo ieškoti telefono, o grįžęs jau jų nematė. Nematė paskui kas vyko toliau. Pirmas smūgius grąžtu sudavė kaltinamasis sūnui, o ar sūnus jam sudavė, nematė. Jo sūnus buvo sužalotas į veidą, po to buvo siūta kakta. Iš gatvės prie stulpų šviesa labai gerai apšviečia, o kieme yra lempa ir apšviečia namą. Lempa uždegama jų kieme ir jis nepamena, ar jis, ar sūnus ją uždegė. Sūnus su juo kartu gyvena nuo gimimo. Sūnus buvo tą naktį į ligoninę nuvežtas, o kai grįžo, jis jau miegojo. Vėliau matė, kad sūnaus kakta buvo susiūta. Po to įvykio sūnus skundėsi, kad galva kartais jam svaigsta, skundėsi skausmais ir svaigimais, bet kiek laiko jam tie skausmai buvo, nežino. Kaltinamąjį reikėjo įvilkti į vidų, nes lauke buvo šalta.
Liudytoja N. J. V. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjęs yra jos sūnus. Ji nieko nematė, tik pabudo nuo triukšmo. Išlipo iš lovos, išėjo iš kambario ir pamatė gulintį kruviną vyrą koridoriuje ir jos sūnus stovėjo šalia jo kruvinu veidu. Marti sėdėjo su dukrele ant laiptų. Jai po to marti pasakė, kad atėjo vyriškis pas juos į namus ir kai sūnus atidarė duris, tai tas vyras jam kirto grąžtu į veidą. Tada sūnus trenkė atgal tam vyriškiui. Paskui atvažiavo to vyriškio žmona ir ji tada nuėjo į savo kambarį ir nieko daugiau nematė. Pas sūnų matė kirstinę žaizdą. Po to sūnus gal ir buvo pas daktarus, bet ji nežino, bet jis skundėsi galvos skausmu.
Liudytojas O. J. paaiškino, kad kaltinamasis ir nukentėjęs yra jo pažįstami. 2022 metais gruodžio mėnesį visi buvo vandens parke Druskininkuose. Važiavo E. V., A. G., R., pavardės neprisimena, J. V., jis, A. B. ir dar keli, kurių čia nėra. Vartojo alkoholį ir vandens parke, ir po to kavinėje. Po to važiavo į namus. Kai buvo vandens parke, tai ten jau buvo prasidėję konfliktai. J. V. pradėjo kalbėti nemandagiai kasininkei, kuri juos aptarnavo. Tada atvyko tos merginos draugas ir ten jau galėjo vykti muštynės ir tada jie išvažiavo namo. R. buvo vairuotojas, kuris jį, J., E. ir A. nuvežė pas trenerį A. B. į namus, kur pratęsė vakarėlį. Ant sofos sėdėjo jis, J., A., E. V. ir treneris. Žodis po žodžio ir viskas prasidėjo. J. V. ir jie visi buvo nemažai išgėrę. Jis apsipylė kelnes ir J. V. pradėjo jam tas kelnes trinti ir E. V. pasakė, kad atsisės tarp jų, kad nepriekabiautų prie jo. Paskui J. V. pasiūlė A. G. duoti į galvą, E. V. jį užsistojo ir prasidėjo konfliktas, jie apsistumdė. Kažkuriuo momentu buvo išėjęs ir kai grįžo jau kažkas buvo įvykę, nes treneris valė kraują ar alkoholį, nežino tiksliai, ką jis ten valė. Paskui E. V. išėjo namo. J. V. paprašė trenerio paskolinti sniego grąžtą ir jis po to dingo, jie galvojo, kad jis su žmona namo išvažiavo. Po to atvažiavo jo žmona ir paklausė, kur jos vyras. Jis pasakė, kad žino, kur jis gali būti ir jie nuvažiavo iki E. V. namų ir įėję į namą rado juos abu kruvinus ir tėvai ten stovėjo, ir E. V. žmona su vaikais. Buvo iškviesta greitoji ir policija. Jis su J. V. ėjo į greitosios pagalbos automobilį ir važiavo su juo į ligoninę. Paskui buvo priimamajame su E. V., nes J. V. nusivedė, po to išvežė operuoti į Kauną. Paskui J. V. žmona juos parvežė namo. Jis nežino kodėl, bet turėjo įtarimą, kad J. V. gali būti nuėjęs pas E. V. į namus, nes J. V. dar jiems besėdint sakė, kad visus suvarys. Konfliktas to vakaro metu vyko tarp J. V. ir E. V.. Pradžioje J. V. pasiūlė į galvą treneriui ir E. V. jį užsistojo. Dar kažkoks vyko pokalbis dėl finansavimo.
Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t.,b.l.79-80), liudytojas su parodymais sutiko. Kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta visą savo gyvenimą. Druskininkuose kaltinamasis pradėjo negražiai elgtis su padavėja. Kai kaltinamasis buvo blaivus, viskas buvo gerai, o kai išgėrė, tai pasidarė arogantiškas, nukentėjusysis visada ramus būna. Smūgio nematė, sužalojimus pamatė, kai nuvyko pas nukentėjusįjį į namus.
Liudytojas R. A. paaiškino, kad kaltinamąjį ir nukentėjusį pažįsta, piktumų nė su vienu neturi. Praeitais metais važiavo į Druskininkus į vandens parką. Pabuvo pirtyse, pažiūrėjo futbolą ir paskui važiavo namo. Jis vairavo, visus parvežė namo, grąžino autobusą ir išvažiavo namo. Važiavo J. V., E. V., O. J., A. G., V. J. ir P. L.. Kavinėje žiūrėjo rungtynes ir buvo vartojamas alkoholis. Jis nevartojo, nes vairavo. Jis sėdėjo gale ir žiūrėjo televizorių. P. L. su V. Kalvarijoje paleido ir paskui pas A. B. vežė palikti autobusą, nes iš jo buvo jį pasiskolinę. Pas A. B. namuose liko J. V., E. V., A. G. ir O. J.. Autobuse važiuojant visi kalbėjosi tarpusavyje, bet jis nesiklausė pokalbių. Piktumų nebuvo. Apie šį įvykį tik už kelių dienų sužinojo iš kalbų. Kaltinamąjį visą gyvenimą pažįsta, o nukentėjusįjį pažįsta gal 20 metų. Nežino, kaip jie elgiasi išgėrę, nes jis pats negeria ir baliuose nedalyvauja. Jis nė su vienu nesusipykęs. Kai negėrę, tai visi būna ramūs. Druskininkuose kažkas tai buvo su padavėja, J. V. kalbino ją, bet ką jis ten su ja kalbėjo, nežino. Nepastebėjo jokių konfliktų.
Liudytojas A. B. paaiškino, kad J. V. ir E. V. pažįsta, nesutarimų tarp jų jokių nėra. Jie grįžo iš Druskininkų, atvarė jam autobusą ir pas jį penkiese užėjo į namus, jie sėdėjo ir vartojo alkoholį. Barėsi J. V. su E. V. dėl to, kad direktorius E. V. per mažai skiria lėšų boksui. Paskui jis išėjo parūkyti, o kai grįžo, tai buvo prilieta alkoholio, J. V. stovėjo, jam iš nosies bėgo kraujas. Jis apvalė J. V., o E. V. atsistojo ir išėjo namo. Po kiek laiko J. V. paprašė paskolinti laužtuvą ledui pragręžti, bet jis neturėjo, turėjo tik grąžtą, kurį paskolino jam ir tada J. V. išėjo. Kai nuėjo parūkyti ir grįžo, tai kambaryje buvo A. G., E. V., O. J. ir J. V.. Klausė, kas atsitiko, bet niekas nieko nekalbėjo, kas ten įvyko. Jie visi jo mokiniai. E. V. yra flegmatiškas ir kad jį išprovokuoti, tai nežino, ką reiktų padaryti. O J. V., tai jį išgėrusį tiek daug alkoholio, pirmą kartą matė. Pakeltu tonu J. V. prieštaravo direktoriui, kad mažai dėmesio skiria boksui, bet nukentėjęs nieko nesakė, jis tylėjo. E. V. pas jį alkoholio negėrė.
2024 m. kovo 12d. teisiamojo posėdžio metu :
Liudytojas A. B. paaiškino, kad ledo grąžtą jis laiko sulenktą ir pats sulenktą padavė kaltinamajam. Nesulenktas jis labai ilgas, grąžtas persilenkia, tik atsisuka varžtas ranka ir viskas. Kai pas jį namuose vyko išgertuvės, po to viską jis pats sutvarkė. Kraujo niekur nebuvo. Jie sėdėjo išgėrę ir kai J. V. išeidinėjo, tai jo prašė peikenos eketei išmušti. „Peikena“ tai yra įrankis ledui kirsti ir jis J. V. pasakė, kad turi tik ledo grąžtą. Išėjo į kiemą ir jis iš lauko virtuvės paėmė tą ledo grąžtą ir padavė. Po konflikto išėjo paduoti grąžto ir tuo metu apie E. V. jokios kalbos nebuvo ir jam nesakė J. V. nieko apie tai, kad grasins E. V.. Kai sėdėjo prie stalo, tai vyko tarp jų žodinis konfliktas, bet jis nelabai girdėjo, nes tuo metu buvo išėjęs parūkyti. Jie kalbėjosi ir barėsi kalbėdami, ginčijosi dėl to, kad skiriama per mažai dėmesio bokso šakai. Dabar su J. V. jis sutaria normaliai, o E. V. jo darbdavys, su juo irgi sutaria normaliai. Kad E. V. sakytų, kad sumuš E. V., tai jis negirdėjo. Išėjo abu į lauką ir jis atnešė jam sulenktą grąžtą ir J. V. išėjo iš kiemo į gatvę. E. V. jau nebuvo tuo metu, jis jau buvo išėjęs. Norint tą ledo grąžtą ištiesti, reikia vieną varžtą atsukti, truputį atleisti reikia varžtą ir jis lengvai išsitiesia. Paskui vėl reikia užsukti, kad stabiliai stovėtų. Jam grąžtas grąžintas. Grąžinus jam grąžtą, ant jo jis nepastebėjo jokių defektų ir kraujo. A. G. konflikto su J. V. nematė. Kad išsitiestų grąžtas, reikia pasukti 2-3 kartus ir po to ištiesus vėl 2-3 kartus užsukti. Grąžtas pats išsitiesti negali, reikia jį atsukti. Kai grąžtą naudoja, tai jis pats neatsilenkia. Kai jis grąžtą padavė, jo sutuoktinė miegojo. Ji buvo kelis kartus atsikėlusi ir ramino juos dėl triukšmo. E. V. nematė, kad būtų atvažiavusi, gal jis jau miegojo tuo metu. Kai atėjo parūkęs, tai J. V. stovėjo gale stalo ir buvo kraujo šiek tiek ant kaktos, jis J. V. padavė popierinį rankšluostį apsivalyti. Ten toje vietoje šviesios grindys. Nebuvo jokio kraujo viduje. Kai padavė grąžtą J. V., tai jis buvo sulenktas. Grąžtas buvo laikomas per patį sulenkimą, o ne ten kur peiliukai ir sraigtas. Sraigto apie 12 cm apimtis. Sulenktas grąžtas 70-80 cm., o išteistas 1 metro 60 cm. Nepatogu ištiestą grąžtą neštis.Varžtas atsipalaiduoja, kai atlenkiamas grąžtas. Gerai nepamena, bet atrodo, kad niekas E. V. neišlydėjo. Ką jo sutuoktinė aiškino, nežino. Apie E. V. išlydėjimą nieko neprisimena.
Perskaičius liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t.,b.l.67-68), su parodymais sutiko. O. pasakė, kad smūgį J. V. sudavė E. V..Alkoholis gal netyčia buvo išlietas, jis nežino. Kai E. V. išėjo, tai J. V. nieko nesakė, jis tik apsivalė kraują nuo veido ir paprašė jo įrankio ledui pragręžti. Negirdėjo, kad J. V. būtų sakęs, kad susidoros su E. V.. Jis padavė J. V. grąžtą ir paliko jį kieme. To įvykio metu jis buvo stipriai išgėręs, nes tą dieną jis ne pirmą kartą gėrė alkoholį. Kai jie atvažiavo pas jį į namus, tai jis jau buvo nemažai išgėręs. Neprisimena, ar jiems būnant jis buvo prisnūdęs. Buvo namuose dar jo žmona, bet ji nevartojo alkoholio, nes jai reikėjo anksti keltis į darbą ir ji miegojo ir dar ne kartą atėjus buvo ir juos ramino, kad trukdo jai miegoti. Ji gal ir matė kažką tai, kai buvo atėjusi. Jie buvo penkiese ir buvo geriamas jau antras butelis, kai viskas vyko, bet jis visko gerai neprisimena.
Liudytojas A. G. paaiškino, kad J. V. ir E. V. pažįsta. 2022 metais gruodžio mėnesį buvo Druskininkuose baseinuose, po to futbolą žiūrėjo kavinėje ir po to grįžo namo pas A. B. ir ten dar šiek tiek vaišinosi. Buvo ginčai ir vienu metu J. V. pradėjo prie jo priekabiauti, sakė, kad galėtų jį nugalėti ir tada E. V. jį užsistojo ir pasakė J. V., kad jis jaustų subordinaciją ir pirmiau turėtų jį (E.) nugalėti. Tada jie šoko ir J. V. gavo smūgį. Sėdėjo jie, o paskui po tų J. žodžių jie abu pašoko ir jei būtų E. V. nesudavęs smūgio, tai būtų J. V. jam sudavęs. E. V. sudavė J. V., nes J. V. nesuspėjo. Kuris pirmas suspėjo, tas ir sudavė. Į veido sritį sudavė smūgį E. V. ir J. V. pradėjo bėgti kraujas. Jam atrodo, kad buvo suduotas vienas smūgis. Po to jis pasakė :“ baikit ir visi namo važiuojam“. Tuomet E. V. išėjo, o J. V. pasiskambino, kad jį paimtų ir jie visi išėjo namo. Kad visas vyko dar ir toliau, tai tik kitą dieną sužinojo. Buvo visi girti ir aiškinosi. Kaltinamasis pasiūlė jį nugalėti, bet jis nekreipė dėmesio. Pas A. B. būnant namuose, J. V. pasakė, kad gali jį sumušti ir nukentėjęs jį užstojo ir J. V. pasakė, kad jis laikytųsi subordinacijos ir dar jis pasakė: „ pirmiau mane nugalėk“. Tada jie pašoko ir buvo vienas prieš kitą ir buvo suduotas smūgis. Kaltinamasis buvo daugiau išgėręs, jis pilnai neatsistojo ir nespėjo pirmas suduoti smūgį. Tą vakarą J. V. kaip niekad jautėsi energingas ir jautėsi, kad visus gali nugalėti, nes buvo daugiau išgėręs. Jam atrodo, kad vienas smūgis buvo suduotas. Kai buvo Druskininkuose, vyko priekabiavimai iš J. V. pusės, jis mėtė replikas ir kažkokią merginą kalbino ir padavėją, bet jie jį ramino.
Perskaičius liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t.,b.l.73-74), su parodymais sutiko. Smūgio sudavimo metu kambaryje buvo E. V., J. V., jis ir O. J., o šeimininkas A. B. gal buvo išėjęs parūkyti. Jie abu bandė atsistoti, bet J. V. buvo labai neblaivus ir jo reakcija buvo mažesnė ir E. V. staigiau atsistojo ir sudavė kaltinamajam. Paskui E. V. išėjo, o J. V. jam išeinant pasakė: „ tuoj paskambinsiu, atvažiuos mano brigada ir visus sudaužys“, bet tuos žodžius tik jis vienas girdėjo.
2024 m. vasario 5d. teisiamojo posėdžio metu :
Liudytoja J. B. paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusį kaip vyro draugus, nesutarimų su jais jokių neturi. Jie atvyko neblaivūs pas juos į namus ir teko jai juos raminti kelis kartus, nes jai reikėjo anksti keltis į darbą. Kada tai buvo, ji neprisimena, žino, kad buvo ruduo. Girdėjo, kaip ginčijosi J. V. su E. V. ir teko jai juos raminti, perspėti, kad jai reikės anksti keltis į darbą. Kai pas jo vyrą atvyko draugai, ji jau buvo lovoje ir snaudė. Tai buvo A. G., E. V., J. V., O. J.. Pradžioje ji juos tik girdėjo, o paskui jie ginčijosi ir ji atsikėlusi ėjo juos raminti. Kėlėsi, kad apraminti ir buvo tame kambaryje, kur jie vaišinosi. Kai atėjo, tai matė, kad buvo keli alkoholio buteliai, pasipjaustę užkandos. Vyrai buvo neblaivūs. Kai tikjie atvažiavo, tai iš balsų girdėjo, kad jie neblaivūs. Kėlėsi 5-6 kartus jų raminti. Jos kambarys buvo prie pat jų kambario. Vis ateidavo į tą kambarį jų raminti ir paskutinį kartą išgirdo, kaip kažkas pliaukštelėjo, tada supyko, nes jau girdėjo, kad jie garsiai rėkia ir aiškinasi santykius. Kai ji atėjo, tai J. V. ir E. V. tarp stalo buvo susikibę už drabužių. Tuo metu A. G. jau miegojo, nes buvo jau prisigėręs, o jos vyras šone sėdėjo ir jis arba miegojo, arba nieko nematė. Kai paklausė, kas vyksta, tai jie atsitraukė vienas nuo kito ir tada butelis nukrito nuo stalo. Kaltinamasis J. V. lenkėsi to butelio paimti ir pokštelėjo galva į stalą. Tada E. V. pasakė, kad eina namo ir ji jį išlydėjo pro duris. Jis dar jos atsiprašė už triukšmą. Grįžusi pamatė, kad J. V. bėga kraujas per veidą ir liepė jam eiti į vonią apsiprausti, bet jis pasakė, kad nieko čia tokio. J. V. buvo išsitrynęs krauju visą veidą ir neaišku, kur iš kur jam kraujas bėgo, jai atrodo, kad iš kaktos. Kai ji juos išskyrė, tai kraujo jokio nebuvo, tik vėliau pamatė tą kraują. Nežino, iš kur tas kraujas, gal kai į stalą trinktelėjo. Kai išgirdo tą pliaukštelėjimą ir atėjo, tai jie buvo pasiėmę už darbužių vienas kitam, bet kraujo nei pas vieną nematė. Jie tarpusavyje ginčijosi, o dėl ko, nežino. Jos vyras miegojo ant sofos, ji nieko nesakė savo vyrui. Kada išėjo kaltinamasis, nematė, bet girdėjo, kad jis ruošėsi eiti pas E. V. į namus ir sakė : „gaidį užmušiu, pasikviesiu švogerį“. Girdėjo jį sakant tokius grasinimus. Jis išėjo ir tas triukšmas kažkiek tai aprimo. Po kiek laiko jo žmona atvažiavo ir girdėjo, kad ją pasitiko O. J.. Atsikėlęs iš miegų A. G. klausė J. V. žmonos, kas ji per viena. Ji pasakė, kad yra J. V. žmona ir tada jis sakė, kad gal J. V. išėjo jos pasitikti. Negirdėjo ir nematė, kaip jos sutuoktinis ledo grąžtą skolino kaltinamajam. Negirdėjo, kaip kaltinamasis prašė kažką tai paskolinti ir ten net nebuvo pas ką prašyti, nes jie jau primigę buvo. Girdėjo dar kaip šuo pavėsinėje lojo.
Perskaičius liudytojos J. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t.,b.l. 110-111), liudytoja su parodymais sutiko. Ji girdėjo J. V. ir E. V. balsus. Lauke nieko nebuvo, kai ji išlydėjo E. V.. Grasino užmušti J. V. ir ji gerai girdėjo, kaip jis sakė :“ tą gaidį užmušiu.“ Kaltinamąjį ir nukentėjusį matė ne pirmą kartą ir balsus jų yra girdėjusi ir anksčiau.
Liudytoja E. V. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, nukentėjusįjį pažįsta, nesutarimų su juo neturi. Šioje byloje žino, kad jos vyras tą įvykio dieną su draugais išvažiavo į Druskininkus. Apie 23 valandą ji jam paskambino ir paklausė, kada jis grįš namo. Vyras pasakė, kad šiuo metu yra pas A. B. namuose, sakė, kad ten liko jų kompanija ir jie truputį pabus ir jis jai paskambins, kai reikės jį pasiimti į namus. Po 20 minučių iš A. B. namų paskambino jos vyras ir pasakė, kad E. V. sudavė jam smūgį ir paprašė, kad ji jį pasiimtų ir parvežtų į namus. Kad skambino iš A. B. namų, tai ji suprato, nes ten buvo šurmulys ir girdėjosi vyrų balsai. Tuo metu lauke buvo labai šalta ir slidu. Pas ją namuose buvo likusi J. V. dukterėčia ir ji paprašė, kad ji kartu važiuotų. Nuvažiavo pas A. B. į namus ir ten buvo likę tik trys asmenys, tai pats šeimininkas A. B., A. G. ir O. J.. Juos visus žinojo iš matymo. Kai atvyko, tai daugiausiai kalbėjosi su O. J., nes jis buvo adekvačiausias. Paklausė, kur jos vyras ir jai pasakė, kad jis išėjo trumpam į lauką. Dar A. B. nuėjo pažiūrėti į lauką, bet ten jos vyro nebuvo. Po to O. J. pasakė, kad gal važiuojam pažiūrėti pas E. V. į namus. Tada važiavo iki E. V. namų, pasiėmė kartu ir O. J., nes jis žinojo, kur E. V. gyvena. Prieš tai, kai atvažiavo pas A. B. į namus, tai ji įėjo į vidų ir ten buvo ant grindų kraujo. Ten tokia didelė erdvė buvo : kai įeini, tai mažas koridoriukas ir kartu ir virtuvė, ir kaip svetainė. Ant grindų buvo nemažai kraujo. Vienas sakė, kad bakstelėjo, o kitas sakė, kad daugiau gavo, kad davė dar kažką nusivalyti J. V.. Makalynė buvo, jie vienas per kitą kalbėjo, bandė kažką pasakyti ir nieko nėjo suprasti. Kalbėjo A. B., A. G. ir O. J.. Vienas sakė, kad bakstelėjo E. V., kitas kažką neaiškiai murmuliavo vienas per kitą ir nėjo suprasti ten nieko. Paminėjo, kad sudavė J. V. E. V.. Nuvažiavus prie E. V. namų, skambino vyrui dar būdama automobilyje, bet jis nekėlė. Matė, kad name žiba šviesa. Tada pasiėmė telefoną, išlipo iš automobilio ir eidama link namo pradėjo jam skambinti. Vyras atsiliepė ir ji paklausė, kur jis yra. Vyras pasakė, kad nežino, sakė, kad kažkokiame name ir sumuštas. Ėjo link namo ir išgirdo savo vyro balsą, telefone atėjo aidas. Tada atidarė duris ir rado koridoriuje gulintį sumuštą savo vyrą. Kad sumuštas, tai suprato, nes jo veidas buvo mėlynas ir kraujuotas, ant palaidinės buvo daug kraujo, jis buvo be striukės, ta striukė buvo kitame kambarį. Kai tik atėjo, tai dešinėje pusėje stovėjo E. V. žmona su mergaite ant rankų. Kairėje pusėje stovėjo E. V. tėtis su apatiniais rūbais. Paklausė jų, kas atsitiko, bet jie pasakė, kad nė vienas nieko nematė. Sakė, kad kai įnešė J. V. į kambarį, tai pamatė, kad jis labai kraujuoja ir tada iškvietė policiją ir greitąją. Po to už kelių minučių atėjo pareigūnai ir dar už kelių minučių -O. J. ir J. V. dukterėčia. Pareigūnai paklausė E. V., su kuo mušė ir E. V. pasakė, kad mušė su kumščiais. Pareigūnai pažiūrėjo į jo rankas ir dar kartą paklausė, su kuo mušė ir E. V. pasakė, kad su rankomis. Paskui greitoji pagalba išvežė jos vyrą. Sakė, kad E. V. irgi reikia pas medikus ir pareigūnai jos paprašė pristatyti E. V. į gydymo įstaigą, nes į vieną automobilį nenorėjo E. V. ir J. V. kartu talpinti. Ji vežė E. V. paskui greitąją, kuri vežė jos vyrą. Dar prieš važiuojant į ligoninę, ji klausė, kodėl taip padarė E. V. ir jis sakė, kad nesusivaldė, o paskui E. V. važiuojant automobilyje dar pasiūlė jai su E. V. važiuoti pasilinksminti. Ką veikė jos sutuoktinis pas nukentėjusį namuose, nežino ir neklausė vyro, kodėl jis buvo ne ten, iš kur ji jį turėjo paimti. O gal ir klausė, nepamena. Jos sutuoktinis buvo jai minėjęs, kad skolinosi grąžtą, nes norėjo važiuoti žuvauti. Ji to grąžto nematė. Grąžtą būtų parsivežus į namus automobiliu, nes būtų atlenkus sėdynes ir parvežus tą grąžtą, nes jos automobilis didelis. Jai sutuoktinis buvo sakęs, kad skolinasi grąžtą ir jie jį būtų parsivežę, jei automobilyje būtų trise važiavę. Ji nematė, kad jis tą grąžtą būtų turėjęs ir jis jai nesakė, kad pasiėmė jį, jis tik minėjo, kad paims grąžtą. Jos sutuoktinis alkoholį vartoja gal kartą per pora mėnesių, jis išgėręs nebūna piktybinis ir agresija jam nepasireiškia. Kai atvyko, jos vyras tuo metu gulėjo ant žemės ir vis kartojo, kad draugai taip nedarė. E. V. jo vyras negrasino, bent ji to negirdėjo. E. V. buvo kraujas ant kaktos, bet kieno tas kraujas buvo, nepasakys. Jo ir jos vyro rankos buvo švarios. Ant nukentėjusio kaktos kraujo dėmė matėsi, bet ji nieko neklausė. Greitąją pagalbą iškvietė E. V. žmona. Kai pamatė gulintį sutuoktinį, jis kalbėjo padrikais sakiniais. Kai kalbėjo su juo telefonu, jis kalbėjo, bet ne taip kaip visada. Gal ir girtumas įtakojo, kad jis taip kalbėjo, bet ir sumušimas, mano, turėjo įtakos jo kalbai. Sakiniai buvo padriki, jis sakė „ koks tu draugas kad sumušei“.
2024 m. kovo 7d. teisiamojo posėdžio metu :
Specialistas V. V. duotą išvadą palaikė, paaiškino, kad E. V. sveikatos pablogėjimai negalėjo atsirasti nuo to sužalojimo, o jei psichologiškai, tai reiktų klausti psichiatro. Iš medicininių dokumentų matė, kad šie sutrikimai fiksuoti liepos mėnesį, daugiau kaip po pusės metų. Iki to laiko nebuvo. Regėjimas viena akim vienetas, kita 0,9, tai praktiškai niekas, o dėl klausos, tai loristas žiūrėjęs ir jokių sutrikimų nebuvo rasta, nebuvo konstatuota ir niekur nėra parašyta, kad tai galėjo būti trauminės kilmės. Tai net diagnozė tokia, kad pirmą kartą nustatyti ūminiai arba lėtiniai susirgimai ir galima daryti išvadą, kad tikriausiai čia jau dėl kažkokių buvusių senesnių, gal ir amžiaus pakitimų pasekoje išsivystęs patologinių būklių paūmėjimas. Koordinacija, tai atžymėta, kad ji kažkiek tai sutrikusi, bet jokių patologinių simptomų niekur nerasta. Tai gali būti dėl tų patologinių būsenų. Sieti su buvusia trauma, tai nemato, kad būtų susiję. Patirti įvykio metu sužalojimai paviršiniai ir su jokia smegenų veikla nesusiję. Dokumentuose nurodyta tik paviršiniai odos sužalojimai. Sieti galvos skausmus su tuo įvykiu, tai galvos skausmai yra subjektyvus simptomas ir vienam gali jie būti, o kitam ne, tai subjektyvu. Apatija, tai yra potologinė būsena ir nėra trauminės kilmės. Regėjimo pablogėjimas gali būti susijęs dėl amžiaus, dėl darbo, bet tai ne trauminis pažeidimas.To ledo kirtiklio nematė. Jei žaizda nelygiais kraštais, tai rodo, kad tai muštinė žaizda ir ji gali būti padaryta bet kokiu kietu, buku ar bukabriauniu daiktu. Tame kirtiklyje galima rasti ir kieto, buko ir bukabriaunių savybių. Ta žaizda galėjo būti padaryta ir su kirtikliu, bet galėjo ir į laiptus, su bet kokiu kietu, buku daiktu galėjo kontaktuoti. Kirtiklis, laiptų paviršius, tai kontaktas su bet kokiu kitų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiu daiktu. Tiek kūnas judantis atsimuša, tiek žalojimo įrankis žalojantis atsimuša. E. V. sužalojimas buvo įstrižai orientuotas pagal laikrodžio rodyklę, būtų pirma-septinta valanda. Negali pasakyti, ar sužalojimas buvo padarytas į laiptus ar grąžtu.
2023 m. rugsėjo 7d. parodymų patikrinimo vietoje metu E. V. patvirtino apklausos metu duotus parodymus dėl įvykio vietos, įvykio dalyvių veiksmų ir aplinkybių, nurodydamas, kad J. V. grąžtu sudavė jam į kaktą, į nugaros sritį, dešine ranka- du smūgius į kairę veido pusę ( t.1, b.l. 36-48).
Ikiteisminis tyrimas pradėtas, gavus 2023 m. kovo 23d. per e.Policija portalą E. V. pareiškimą, kuriame nurodoma, kad 2022 m. gruodžio 19d. apie 00:30 min. į jo namų teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), nekviestas ir nepranešęs atėjo vyriškis, brovėsi stipriai baladodamas į duris, kviesdamas jį pasikalbėti. Stipriai trankydamas į namo duris prikėlė ir didelį stresą sukėlė jam, namuose buvusiems jo dviem mažamečiams vaikams bei garbaus amžiaus tėvams. E. V. išėjus pro namo duris J. V. su metaliniu įrankiu ( vėliau paaiškėjo, kad tai ledo grąžtas) užpuolė E. V., prakirto veidą kaktos srityje. Jis stipriai išsigandęs ir jausdamas fizinį skausmą sulaikė rankomis įrankį , tada jam smūgiavo rankomis į veidą. Tai jam sukėlė stiprų fizinį skausmą (1t., b. l. 1-7).
Policijos registruojamų įvykių suvestinės ROIK 0122000744735 duomenimis, 2022 m. gruodžio 19d. 00 val. 43 min. gautas pranešėjos S. V. pranešimas, kad susimušė du vyrai, vyras 40 metų, prakirsta galva, kraujuoja koridoriuje. Įvykio vietos adresas - (duomenys neskelbtini). Iš Marijampolės ligoninės priėmimo skyriaus gauta informacija, kad pristatyti J. V., galvos sumušimai ir E. V., galvos žaizda (1t., b.l.23-25 ).
2023 m. balandžio 5d. 5 Marijampolės apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodoma, kad prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11038-23 pridėti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-47403-22 ( dėl J. V. sužalojimo to pačio konflikto su E. V. metu) su tyrimu susiję dokumentai (1t., b.l. 26-28)
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato vyr. patrulio G. G. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo ROIK 0122000744735 nurodoma, kad 2022 m. gruodžio 19d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. G.. Apie 00:43 val. iš Marijampolės apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), susimušė du vyrai, vyras 40 m. prakirsta galva, kraujuoja koridoriuje. Abu vietoje. Atvykus nurodytu adresu, koridoriuje ant žemės gulėjo J. V., gim. (duomenys neskelbtini), sumuštu veidu, jam tuo metu medikai teikė pagalbą. Gretimame kambaryje buvo namo savininkas E. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo sužalota kakta. Abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, tačiau dėl sužalojimų nebuvo galimybės nustatyti blaivumo. Jie išgabenti į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių. Prieš išgabenant asmenis į gydymo įstaigą, E. V. žodžiu paaiškino, kad dar dienos metu jis su J. V. ir dar keliais draugais buvo bokso veteranų susitikime, kadangi abu yra buvę boksininkai, ten vartojo alkoholinius gėrimus ir tarp judviejų kilo žodinis konfliktas. Siekdamas išvengti didesnio konflikto, E. V. išėjo namo. Apie 00:30 val., išgirdęs triukšmą lauke, jis išėjo pasižiūrėti, kas nutiko, o išėjęs į kiemą, pastebėjo atbėgantį J. V., kuris rankose laikė ledo kirtiklį, ir pribėgęs trenkė jam į veidą kirtikliu, po ko tarp jų kilo muštynės. Apžiūrėjus kiemą, grumtynių pėdsakų nepastebėta, todėl tiksli įvykio vieta nėra aiški. Ieškant ledo kirtiklio, apžiūrėta namo teritorija, tačiau jis nesurastas. Daugiau aplinkybių taip pat nėra žinoma, kadangi nebuvo galimybės daugiau pabendrauti su asmenimis (1t., b. l. 21-22).
Alkotesterio prietaiso Alcotest 6820 Nr. ARHH-0135 duomenimis, 2022 m. gruodžio 19d. 01:37 val. J. V. nustatytas 2,38 promilių girtumas (1t., b.l.126), 2022 m. gruodžio 19d. 01:44 val. E. V. nustatytas 0,72 promilių girtumas (1t., b.l.127).
2022 m. gruodžio 30d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G687/2022(09) nurodoma, kad E. V. klinikiniais duomenimis konstatuota veido mušta žaizda, o taip pat nubrozdinimas veide, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. V. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais, suduodant metaliniu daiktu, galimai ledo kirtikliu (1t.,b.l. 8-9).
Savanoriškų daiktų, dokumentų protokolo duomenimis, ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-47403-22, 2022 m. gruodžio 19d. E. V. prijungimui prie ikiteisminio tyrimo pateikė ledo grąžtą. E. V. paaiškino, jog prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, sniege, rado ledo grąžtą (kirtiklį), kuriuo nakties metu kilusio konflikto metu jį sužalojo J. V. (1t., b.l.128-130).
2023m. sausio 12d. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-47403-22 daiktų apžiūros protokole užfiksuota ledo grąžto apžiūra : ledo grąžtas yra metalinis. Sraigto ilgis 62 cm., sraigto skersmuo 110 mm. Bendras grąžto ilgis 171 cm. ilgio. Grąžtas sulenkiamas. Sulenkto grąžto ilgis 90 cm. Ant rankenos yra užrašas TOHAR www.tonar.su (1t., b.l.131-133).
Surinkti rašytiniai įrodymai bei apklausti kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai leidžia susidaryti tokias įvykio aplinkybes :
Teisiamojo posėdžio metu apklausti kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai O. J., R. A., A. G. patvirtino, jog 2022 m.gruodžio mėnesį buvo Druskininkuose vandens parke, kur maudėsi, vartojo alkoholį, bare žiūrėjo futbolo rungtynes, bendravo. Vėliau nuvažiavo pas A. B. į namus.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. V. nurodė, kad būnant A. B. namuose, J. V. išsakė jam priekaištus dėl bokso finansavimo, siūlė A. G. duoti „į snukį“, išsakė įžeidžiančius žodžius, pavadino jį pravarde „R.“. Nukentėjusiajam pasakius, kad jam nepatinka, kai jį vadina tokia pravarde, J. V. dar kartą pakartojo pravardę.Tada jis sudavė J. V. antausį, jie susikibo. J. V. išsakė grasinimus jo atžvilgiu. Tada jis nuėjo link durų, sakydamas, kad pasikalbės, kai bus blaivus.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. J. nurodė, kad dar būnant Druskininkuose, prasidėjo konfliktai, J. V. buvo nemandagus juos aptarnavusios kasininkės atžvilgiu, buvo atvykęs tos merginos draugas. Būnant trenerio A. B. namuose, J. V. pasisiūlė duoti į galvą A. G., E. V. užstojo, prasidėjo konfliktas, jie apsistumdė.
Ikiteisminio tyrimo metu O. J. apklaustas liudytoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-47403-22 parodė, kad 2022 m. gruodžio 18 d., važiuojant iš Druskininkų į Kalvariją, jis ar A. G. paskambino treneriui A. B. pasiteirauti, ar galės grįžę, pas jį namuose daryti pratęsimą. Treneris sutiko. Grįžus iš Druskininkų, apie 22 val. jis kartu su - E. V., J. V. ir A. G. užėjo pas A. B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur visi toliau vartojo alkoholį. Geriant tarpusavyje diskutavo, įvairiomis temomis, pagrindinė tema apie sportą. Iš pradžių J. V. sėdėjo šalia E. V.. Jis sėdėjo J. iš dešinės. Kilus ginčui, J. ir E. tarpusavyje susistumdė. Stumdydamiesi ant stalo išliejo degtinę. Tuomet A. G. atsisėdo tarp J. V. ir J. V.. J. V. ir E. V. sėdėjo vienas priešais kitą. J. V. pradėjo priekaištauti E. V., kad jis būdamas sporto direktorius nesirūpina boksu, mažai finansuoja, o didesnį dėmesį skiria krepšiniui bei futbolui. Ginčydamiesi, tai J., tai E. vis pakildavo nuo kėdės. J. jis pasodindavo atgal, o E., A. J. ir toliau su E. ginčijosi, vienas kitam nenusileisdami. Jam matant, E. J. smūgių nesudavė. Matė juos tik stumdantis. Kai jis grįžo iš tualeto, matė kaip A. B. prie stalo kažką valė. Ką valė nematė, nepastebėjo, kad J. veidas būtų kruvinas. Pirmas į namus išėjo E. Jam išėjus J. pasakė "ką jis galvoja, kad mane gali sudaužyt". Ką turėjo omenyje taip sakydamas J. nežino. Po to, J. paprašė A. B. jam paskolinti ledo grąžtą, nes rytoj jis ketina važiuoti žvejoti. J. išėjus, pusvalandžio bėgyje atvažiavo J. žmona. J. neradus pas A. B. kieme, jis J. žmonai pasiūlė važiuoti iki E. namų, nes pamanė, kad J. bus nuėjęs toliau aiškintis santykių. Jiems važiuojant kažkas paskambino J. žmonai ir pasakė, kad J. pas E. Atvažiavus lauko durys buvo praviros, atidaręs duris pamatė koridoriuje sėdintį E., kuris buvo ranką užsidėjęs ant kaktos, o ant grindų sėdintį J., kurio veidas buvo kruvinas. Taip pat koridoriuje buvo E. tėvai bei E. žmona su kūdikiu. Jis klausė, kas įvyko. E. pasakė, kad jis atidarė duris, tai J. jam sudavė smūgį ledo grąžtu, tada jis J. pasigavo ir jam taip sudavė smūgius, kiek smūgių sudavė, į kurias kūno vietas, nesakė. Įvykio metu buvo neblaivus, tačiau viską atsimena. E. iš kompanijos buvo blaiviausias, nes jis gėrė tik alų ( t. 1, b.l. 79-82).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. A. paaiškino, kad jis, būnant Druskininkuose, alkoholio nevartojo, kadangi vairavo. Žino, kad Druskininkuose kažkas buvo su padavėja, kurią kalbino J. V..
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. paaiškino, kad būnant Druskininkuose, vyko priekabiavimai iš J. V. pusės, jis mėtė replikas ir kažkokią merginą kalbino ir padavėją, bet jie jį ramino. Nuvažiavus pas A. B. į namus, vaišinosi ir vienu metu J. V. pasakė, kad gali jį sumušti ir nukentėjęs jį užstojo ir J. V. pasakė, kad jis laikytųsi subordinacijos ir dar jis pasakė: „ pirmiau mane nugalėk“. Tada jie pašoko ir buvo vienas prieš kitą ir buvo suduotas smūgis. Kaltinamasis buvo daugiau išgėręs, jis pilnai neatsistojo ir nespėjo pirmas suduoti smūgį. Jei E. V. būtų nesudavęs smūgio, tai J. V. būtų jam sudavęs. E. V. sudavė J. V., nes J. V. nesuspėjo. Kuris pirmas suspėjo, tas ir sudavė. Tą vakarą J. kaip niekad jautėsi energingas ir jautėsi, kad visus gali nugalėti, nes buvo daugiau išgėręs.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. nurodė, kad barėsi J. V. su E. V. dėl to, kad direktorius per mažai skiria lėšų boksui. Pakeltu tonu J. V. prieštaravo direktoriui, bet nukentėjęs nieko nesakė, jis tylėjo. E. V. pas jį alkoholio negėrė.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. B. paaiškino, kad nematė, kada išėjo kaltinamasis, bet girdėjo, kad jis ruošėsi eiti pas E. V. į namus, sakė : „gaidį užmušiu, pasikviesiu švogerį“. Girdėjo jį sakant tokius grasinimus. Lauke nieko nebuvo, kai ji išlydėjo E. V.. Grasino užmušti J. V. ir ji gerai girdėjo, kaip jis sakė :“ tą gaidį užmušiu.“ Kaltinamąjį ir nukentėjusį matė ne pirmą kartą ir balsus jų yra girdėjusi ir anksčiau.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023m. liepos 7d. J. B. apklausta kaip liudytoja parodė, kad apie 2022 m. gruodžio 19 d., nakties metu įvykio aplinkybes (duomenys neskelbtini), kuomet buvo sužalotas E. V. žinoma tik tiek, kad O. J. papasakojo, kad J. užpuolė E. , pastarasis gynėsi ir sužalojo J. Bet ji pati įvykio vietoje nebuvo, kas ten vyko jai nėra žinoma ir nieko negali pasakyti. Ji gali pasakyti tiek, kad 2022 m. gruodžio 18 d. vėlai vakare pas juos į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pas jos vyrą A. B. atvyko jo draugai, boksininkai- A. G., E. V., J. V., O. J.. Kadangi jai reikėjo sekančią dieną anksti į darbą keltis, ji miegojo, o vyrai kitame kambaryje baliavojo, matė, kad stovėjo butelis alkoholio ant stalo. Vienu metu išgirdo kažkokį bruzdesį ir pliaukštelėjimą, taip kaip būtų suduota delnu į bet kurią kūno vietą ir atėjo žiūrėti, kas vyksta. Atėjusi į kambarį pamatė, kad J. V. su E. V. abu per stalą rankomis įsikibę viens į kitą ir stumdosi. Ji pradėjo šaukti ir liepė apsiraminti. Tuo metu jos vyras A. B. ir A. G. prie stalo miegojo. Besistumdant E. su J., nukrito nuo stalo butelis, ir J. lenkėsi jo paimti. Kai atsistojo, pamatė ant J. veido, ties antakiu ,kurio antakiu nepasakys, neįsidėmėjo, kraujo, po to jis ranka kraują valėsi ir išsiterliojo veidą. Bet kai ji atėjo ir jie buvo susikibę, ji ant J. veido kraujo nematė. Kai J. lenkėsi paimti butelį matė, kad jis galva, nepasakys kuria vieta , trenkėsi į stalo kampą, girdėjo ir bambtelėjimą, smūgis buvo stiprus. Tai nuo to ir galėjo susižaloti veidą. Ji nematė, kad E. suduotų smūgį J. Taip pat nematė, kad J. suduotų smūgius E. Dėl ko jie susikibo, konfliktavo , ji nežino. Po to E. išėjo iš jų namų. J. liko ir girdėjo, kad jis keikė , kad užmuš gaidį, paskambins švogeriui. Ji dar liepė eiti J. nusiprausti, bet jis sakė, kad čia viskas gerai. Tuo metu matė, kad kambaryje buvo ir O. J.. Ji nuėjo miegoti. Po to girdėjo , kad J. išėjo į kiemą, nes girdėjo iš lauko jį keikiant E. ir kad su juo susidoros. Ji galvojo , kad išėjo į lauką parūkyti ar gamtinių reikalų atlikti, galvojo, kad girtas ir niekur neis. Ar jis buvo lauke vienas, ji negali pasakyti, nematė, nežiūrėjo, kambaryje, kur vyrai gėrė buvo ramu. Kur tuo metu buvo O., pasakyti negali, nematė, nes ji gulėjo ir nėjo žiūrėti. Kiek J. buvo kieme, nepasakys, bet po to viskas aprimo. Galvojo, kad jis išėjo. Tiesiog nekreipė į tai dėmesio, viskas aprimo, galvojo pamiegos. Neužilgo atvažiavo J. žmona, ieškojo J., su ja kalbėjo A. G.. Ji nesikėlė. Ir ji išvažiavo. Jos sutuoktinis A. B. išėjęs su J. į lauką nebuvo, nes jis miegojo kambaryje, prie stalo. Iš kur J. paėmė grąžtą ledui jai nėra žinoma, ji nežino, kur jis stovi ir ar vyras tokį turi. Ji nematė, kad jos vyras duotų J. ledo grąžtą, nes kaip minėjo vyras miegojo ( t. 1, b.l. 110-113).
Šie liudytojų parodymai įrodo, jog kaltinamojo elgesys įvykio dieną nebuvo tinkamas, būdamas neblaivus, priekabiavo ne tik prie kartu su juo buvusių asmenų, bet ir prie visiškai svetimo žmogaus-juos aptarnavusios padavėjos.
Kilus konfliktui A. B. namuose, nukentėjusysis E. V. išėjo namo.
Nukentėjusysis nurodė, kad namo grįžo per 10 minučių apie 24 valandą ir atsigulė miegoti. Pabudo nuo stipraus beldimo į duris, išgirdo J. V. balsą. Išėjo į lauką ir pamatė įsiutusį J. V., kuris rankose laikė išlankstytą ledo grąžtą, kuriuo dūrė į jį. Grąžtą laikė abiem rankom. Kai dūrė į jį su grąžtu, tai jis spėjo atsitraukti ir pasakė J. V., kad baigtų ir pasikalbam. J. V. toliau badė į jį tuo grąžtu, o jis traukėsi link tvoros. Paskutinį kartą kai dūrė, tai jam nebuvo jau kur dingti, todėl jis bandė plikom rankom sugriebti už to sraigto ir pajuto smūgį į kaktą : jis ėmė už grąžto, o J. V. kažkaip prasuko tą grąžtą ir jam sudavė į kaktą. Nepaėmė už to sraigto. Jis pasilenkė ir pajuto smūgį į kaktą, o paskui stiprų smūgį į nugarą tuo pačiu grąžtu. Tada kažkaip tai sugriebė kaire ranka tą grąžtą, prisislinko ir pora smūgių sudavė jam gindamasis kumščiu į veidą. Tada pajuto atsilaisvinusį grąžtą ir nusviedė jį į šoną. Kol jis nusviedė į šoną grąžtą, tai J. V. dar jam sudavė du smūgius į veidą. Jis tada kaire ranka sugriebė J. V. už striukės ir jam sudavė irgi į veidą kumščiu pora kartų. Tada pakišo koją ir nustūmė jį į šoną, tuo metu J. V. prarado sąmonę. Buvo lauke šalta, minus 5 laipsniai ir bijodamas, kad nesušaltų jis paėmė J. V. už pažastų ir nuvilko į namus. Tėtė padėjo įtempti J. V. į vidų. Kai tempė J. V., tai jis jau buvo atsigavęs ir toliau jį keikė. Konflikto jam nėjo išvengti. Jis bijojo dėl savo gyvybės ir dėl artimųjų ir automatiškai gynėsi. Kai vilko, tai nežiūrėjo, kokie sužalojimai pas jį padaryti. Kraują pamatė, kai jį įsitempė į vidų. Kraujas jam bėgo prie akies. Jis dar apvalė jį su tualetiniu popieriumi.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. V. nurodė, kad pas nukentėjusįjį į namus nuėjo, norėdamas išsiaiškinti, kodėl E. V. sudavė jam smūgius (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo neblaivus ir jam tuo metu taip atrodė, kad reikia pasiaiškinti. Pas nukentėjusįjį nuėjo, laikydamas rankoje grąžtą. Nukentėjusiajam smūgių nesudavė, pas nukentėjusįjį veide sužalojimų nepastebėjo. Kai nuėjo pas E. V. į namus, paklibino rankeną ir pabeldė į langą. Pamatė jo žmoną ir paprašė pakviesti E. V.. Laukė prie gatvės ir po kokių 2 minučių atėjo E. V. prie jo plačiu žingsniu ir sudavė jam stiprų smūgį, po kurio jis prarado sąmonę. E. V. jam nieko nesakė, kirto jam ir jis po to smūgio atsijungė. Jis sąmonę atgavo Marijampolės ligoninėje ir tada jam atsirado atmintis. E. V., atėjęs į gatvę, ranka jam sudavė, o grąžtas buvo jo rankose tuo metu. Jis tik pirmą smūgį ranka pajuto, bet dengėsi ranka veidą ir pajuto tik smūgį ir negali pasakyti tiksliai, kuo E. V. jam kirto, nes jo ranka buvo už nugaros, kai E. V. link jo bėgo, bet tikriausiai ranka kirto. Jam buvo padaryti sužalojimai. Jį išvežė į Kauno klinikas. Jam buvo lūžusi dvejose vietose nosis, buvo lūžiai viršutinio skruostikaulio žandikaulio, buvo lūžęs raktikaulis, darė dvi operacijas, po kurių veidas iki šios dienos neatsistatė, nes gali būti nervas giliai nutrauktas. To įvykio metu E. V. buvo blaivus, nes jis mažai vartojo alkoholio ir tik 0,7 promiles įpūtė, o jam buvo nustatytos 2,36 promilės. Tai pirmas kartas buvo, kai jis papriekaištavo E. V..
Iš įvykio suvestinės matoma, jog 2022 m. gruodžio 19d. 00.42 val. pranešėja S. V. pranešė bendruoju pagalbos numeriu, jog susimušė du vyrai, taip pat iš Marijampolės ligoninės priėmimo skyriaus gauta informacija, kad pristatyti J. V. (galvos sumušimai) ir E. V. (galvos žaizda). 2022 m. gruodžio 19d. 00.45 val. išsiųsti policijos pareigūnai R. G. ir G. D. ( 1t.,b.l.23-25).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. G. paaiškino, kad gavus pranešimą dėl muštynių, atvyko nurodytu adresu ir namo viduje koridoriuje rado gulintį kaltinamąjį, ant laiptų sėdėjo moteris su vaiku, kitame kambaryje sėdėjo nukentėjusysis. Nukentėjusysis ir moteris, buvusi koridoriuje, paaiškino, kad kaltinamasis beldė į langus ir duris ir tada nukentėjęs pro galines duris išėjo su juo pasikalbėti ir tada kaltinamasis jam trenkė su ledo grąžtu į veido sritį. Tada nukentėjusysis sudavė jam smūgius atgal. Paskui nukentėjusysis įsitempė kaltinamąjį į koridorių, kad tas nesušaltų. Matė pas nukentėjusįjį kaktos srityje sužalojimus. Jiems bendraujant name, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo vyko pokalbis. Kaltinamasis buvo sužalotas ir atrodė, kad gana stipriai sužalotas, bet vis tiek agresyviai bendravo ir grasino nukentėjusiajam, kad jis neteks darbo ir t.t. Pas kaltinamąjį matėsi sužalojimai veido srityje. Nukentėjusysis ir ta moteris, kuri buvo namuose, pasakojo tą patį. Ledo grąžto ieškojo, bet nerado, nes buvo tamsu.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 8d. R. G. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad jis dirba Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. 2022 m. gruodžio 19d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu G. G.. Apie 00:43 val. iš Marijampolės apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), du vyrai susimušė, vyrui 40 metų prakirsta galva, kraujuoja koridoriuje. Abu vietoje. Atvykus nurodytu adresu, gyvenamojo namo koridoriuje, ant grindų, gulėjo J. V., sumuštu, kruvina veidu, jam tuo metu medikai teikė pagalbą. J. V. matėsi akivaizdžiai, kad yra neblaivus. Prie J. buvo jo žmona bei O. J.. Gretimame kambaryje buvo vyriškis, gyvenantis minėtame name E. V., kuriam buvo sužalota kakta. Kambaryje taip pat buvo E. V. žmona S. V., kuri ir iškvietė medikus bei mažamečiai vaikai, mergaitė ir berniukas. Matėsi, kad žmona ir vaikai išsigandę, apsiverkę. J. V. gulėdamas ant grindų šaukė, grasino E. V. " tu nebūsi direktoriumi, susidorosiu". E. V. elgėsi ramiai, akivaizdžių neblaivumo požymių nebuvo. Su J. pabendrauti galimybės nebuvo, jis tik šaukė. S. V. aiškino, kad atėjęs J. beldė į duris, šaukė , prikėlė iš miego ir ją ir vaikus, išgąsdino. E. V. žodžiu paaiškino, kad dienos metu jis su J. V. ir dar keliais draugais buvo bokso veteranų susitikime, kadangi abu yra buvę boksininkai, ten vartojo alkoholinius gėrimus, tarp judviejų kilo žodinis konfliktas, nedetalizavo dėl ko. Jis siekdamas išvengti didesnio konflikto, išėjo namo. Apie 00:30 val. būdamas namuose, išgirdo triukšmą, t.y. beldė į lauko duris ir reikalavo atidaryti jas J. V., prikėlė jo šeimos narius iš miego. Jis atsikėlęs, išėjo pro verandos duris, kad pasikalbėti su J., jį nuraminti. Tačiau tik išėjus jam į kiemą, pamatė jo link artėjantį J. V. su ledo grąžtu rankose ir šiuo grąžtu J. sudavė jam į veidą, prakirto kaktą. E. sakė, kad jis gynėsi, susigrūmė su J. ir sudavė kelis smūgius J. į veido sritį. Kuomet J. griuvo ant žemės, jis žmonai liepė iškviesti medikus, o pats J. įtempė į namo koridorių, kad kol atvyks medikai, kad J. negulėtų ant sniego ir nesušaltų. Kadangi abu asmenys buvo išvežti į ligoninę, nebuvo galimybės daugiau su jais pabendrauti, gauti daugiau informacijos apie įvykį, nebuvo žinoma tiksli vieta, kur numestas ledo grąžtas. Apžiūrėjus namo teritoriją, kieme tuo buvo daug sniego, grąžto nerado (1t., b.l. 116-119).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. G. paaiškino, kad dirba Kalvarijos policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. Reagavo į įvykį, kur asmenys buvo susimušę. 2022 m. gruodžio 19d. naktį dirbo su kolega R. G. ir buvo gautas pranešimas, kad susimušė du vyrai. Atvykus į vietą, gyvenamojo namo koridoriuje rado gulintį ant žemės vyrą, o kitas vyras stovėjo gretimame koridoriuje. Buvo ir daugiau žmonių. E. V. sakė, kad į jo namus atbėgo J. V. ir beldė į langus, duris. Jis išėjo pro galines duris ir pamatė atbėgantį J. V., kuris pribėgęs trenkė jam su ledo grąžtu. Siekdamas išvengti tolimesnio konflikto, nukentėjusysis sulaikinėjo tą asmenį ir trenkė jam į veidą. Po to, kad nesušaltų, įtempė jį į koridorių ir žmona iškvietė visas tarnybas. Nukentėjusysis sakė, kad po jo smūgio kaltinamasis nukrito. J. V. ant žemės gulėjo kruvinu veidu, medikai teikė jam pagalbą, pas E. V. buvo sužalota kakta. Jiems atvykus, kaltinamasis buvo sąmoningas. Konfliktas tęsėsi ir prie jų. Kaltinamasis gulėjo ant žemės, bet grasino E. V.. Pokalbis buvo emocingas. Kaltinamajam dėl jo fizinės būklės nepavyko girtumo nustatyti, o E. V. buvo nustatytas neblaivumas, bet koks nepamena. Nukentėjusysis sakė, kad ledo grąžtu jam buvo padaryti sužalojimai. To grąžto ieškojo, bet nerado. Tuo metu nebuvo prioritetas ieškoti to grąžto, nes reikėjo žiūrėti ir valdyti situaciją. E. V. paaiškino, kad tą dieną jie šventė boksininkų susitikimą ir buvo išvykoje, o po to pas kažką namuose susirinko ir įvyko tarp E. V. ir J. V. konfliktas, E. V., siekdamas išvengti tolimesnio konflikto, išėjo namo ir nuėjo miegoti.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 12d. G. G. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad jis dirba Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. 2022 m. gruodžio 19d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. G.. Apie 00:43 val. iš Marijampolės apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), du vyrai susimušė, vyrui 40 metų prakirsta galva, kraujuoja. Abu vyrai vietoje. Atvykus nurodytu adresu, gyvenamojo namo koridoriuje, ant grindų gulėjo kaip buvo nustatyta J. V., sumuštu kruvinu veidu, jam tuo metu atvykę medikai teikė pagalbą. Gretimame kambaryje buvo tame pačiame name gyvenantis iš matymo pažįstamas E. V., kuriam buvo sužalota kakta. Taip pat name buvo O. J., J. V. žmona bei E. V. žmona Sandra. Taip pat matė mažametį berniuką. J. V. akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus, šūkavo necenzūriniais žodžiais, šaukė, kad draugai taip nedaro , tu pamatysi, čia sau pasidarei, o ar išsisakė grąsinimus E. V. atžvilgiu, nepamena, praėjęs ilgas laiko tarpas nuo įvykio. Ant E. V. akivaizdžių neblaivumo požymių nesimatė, išskyrus tai, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas ir jis pats pripažino, kad tą dieną yra vartojęs alkoholio, bet jis elgėsi ramiai. Prieš išvežant asmenis į gydymo įstaigą, žodžiu pabendravo tik su E. V., o su J. V. pabendrauti nepavyko. E. V. žodžiu paaiškino, kad dienos metu jis su J. V. ir r keliais draugais buvo bokso veteranų susitikime, kadangi abu yra buvę boksininkai, ten vartojo alkoholinius gėrimus ir tarp judviejų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad J. pravardžiavo jį jam nepatinkančia pravarde. Siekdamas išvengti didesnio konflikto, E. V. išėjo namo. Apie 00:30 val. būdamas savo namuose , išgirdo triukšmą, t.y. beldimą į lauko duris ir langus. Pamatęs pro langą, kad tai J. baladoja į duris, jis išėjo pro verandos duris, nėjo pro pagrindines duris, kad atidarius jas, J. neįsibrautų į vidų, nepažadintų namiškių , nes pirmame aukšte miegojo tėvai. Jam išėjus į kiemą, pamatė atbėgantį J. V., kuris rankose laikė ledo grąžtą ir juo pribėgęs trenkė jam į veidą, prakirto kaktą , po ko tarp jų kilo muštynės, jų metu jis sudavė porą smūgių J. į veidą. Namo teritoriją apžiūrėjus, ledo grąžto tuo metu nerado, buvo daug sniego. E. V. nurodė, kad jam sudavė grąžtu į kaktą, jis daugiau nenurodė smūgių. J. V. medikai išsivežė į ligoninę greitosios med. pagalbos automobiliu, o E. vežė į ligoninę J. žmona savo automobiliu ( 1t.,b.l. 22-125).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta J. B. nurodė, jog girdėjo kaltinamojo J. V. išsakytus grasinimus nukentėjusiojo E. V. atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymais, kadangi jos suinteresuotumo byla teismas neįžvelgė, kaltinamąjį ir nukentėjusįjį liudytoja apibūdino kaip sutuoktinio draugus, be to, liudytoja buvo blaivi, todėl nekyla abejonių, kad situaciją galėjo įvertinti netinkamai.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. V., įvykio metu buvusi nukentėjusiojo sutuoktinė, paaiškino, kad įvykio naktį 2022 m. gruodžio 19d. ji miegojo su dukra viename kambarį, o sūnus miegojo kitame, o sutuoktinio tuo metu nebuvo dar namuose ir nežinojo, kur jis buvo išvykęs. Tuo metu jau buvo prasidėjęs skyrybų procesas ir jie mažai bendraudavo. Apie 24 valandą sutuoktinis E. V. grįžo namo ir nuėjo miegoti į tą kambarį, kur miega sūnus. Gal už 15 minučių išgirdo beldimą į duris ir kažką šūkalojant. Nepažino iš balso, kas ten šūkauja. Išsigando, nes buvo naktis. Sutuoktinis nuėjo žemyn, o ji irgi atsikėlė ir iš paskos nuėjo. E. V. pasižiūrėjo pro langą, nusijuokė, pasakė „ ko atėjai“ ir po to užlipo į viršų, apsiavė kelnes ir nulipo į apačią. Tuo metu visą laiką buvo agresyviai daužoma į duris. Nuo to triukšmo atsikėlė ir E. V. tėvai. E. V. išėjo į lauką pro verandos duris. Ji pro langą pamatė, kad tas atėjęs vyriškis laiko rankose kažkokį strypą. Matė, kaip kaltinamasis nulipo laiptukais žemyn ir mosuodamas tuo strypu ėjo link jos sutuoktinio ir ji matė užsimojimo gestą. E. V. išsilankstė pradžioje, o paskui tas asmuo E. V. sudavė tuo strypu į galvą. E. V. užsidengė, palinko ir paskui atsitiesė. Paskui tas strypas kaltinamajam išslydo iš rankos. E. V. irgi sudavė smūgį atgal kaltinamajam. Tuomet ji nubėgo ieškoti telefono ir iškvietė pagalbą. Kai atidarė duris, tai buvo įvilktas kaltinamasis į koridorių, kuris buvo sąmoningas, E. V. jį už po pažastų įvilko į koridorių, nes buvo tuo metu lauke buvo labai daug sniego, įvilko, kad nesušaltų. Kaltinamasis nerišliai labai kalbėjo ir kažkokį pyktį liejo. Jis tai atsisėsdavo, tai atsiguldavo. Jie visi buvo išsigandę. Kai ji žiūrėjo pro langą, tai matė mosikavimą ir po to buvo vienas smūgis E. V. ir ji jau daugiau nežiūrėjo. Kai sudavė vieną smūgį, tai jie abu tuo metu stovėjo, bent kol ji žiūrėjo. Kai E. V. įvilko kaltinamąjį į vidų, tai jis visą laiką vebleno, sakė, kas čia per draugai ir kad draugai taip nedaro. Pradžioje, kai buvo beldimas, tai jos sutuoktinis nusileido ir pažiūrėjo pro langą ir nusijuokė ir ji suprato, kad jis tą asmenį pažįsta, nes jis dar pasakė: „ J., ko atėjai“. Nematė, kad jos sutuoktinis būtų buvęs išgėręs. Tas asmuo, kur gulėjo ant žemės, tai tikrai buvo neblaivus. Žiūrėjo pro langą pradžią visą, o paskui pro kitą langą žiūrėjo, kai jau E. V. buvo išėjęs ir tai buvo šiek tiek už namo. Jie buvo vienas prie kito. E. V. lankstėsi ir bandė išvengti smūgio, bet kadangi buvo arti kaltinamojo, tai po to matyt tas ledo grąžtas ir pataikė. E. V. traukėsi link vartelių, link tvoros atbulomis, bet paskui jau buvo prie tvoros ir neturėjo kur trauktis. E. V. slinkosi link tvoros atbulas, nes norėjo išvengti smūgio, bet iki pat tvoros nebuvo priėjęs ir į tvorą nebuvo atsirėmęs. Jis po to jau neturėjo kur trauktis, o kaltinamasis buvo užsimojęs ir labai greitai viskas vyko. Po įvykio ji to strypo nematė, bet kitą dieną E. V. pasakė, kad rado tą ledo grąžtą.Jos sutuoktiniui buvo prakirsta kakta ir jo veidas buvo kruvinas. Kai grįžo iš ligoninės, jo kakta buvo užklijuota ir jis minėjo, kad jam susiuvo. Iki sausio 15 dienos dar gyveno tuose namuose iki skyrybų. Po to įvykio sutuoktiniui buvo nesmagu, nes vaikai buvo išsigandę ir ji pati vakarais bijodavo užmigti. E. V. dėl šio įvykio išgyveno ir tai matėsi ant jo. Yra girdėjusi kad jis skųsdavosi, kad jam galvą skauda ir t.t. Jos vyrui buvo suduota tuo ledo grąžtu.Po muštynių ji buvo labai išsigandusi ir negali įvertinti, kuris iš jų buvo daugiau sužalotas. Kraujas matėsi pas abu.
Liudytojas R. V. paaiškino, kad nukentėjusysis yra jo sūnus. Po vidurnakčio išgirdo stiprų garsą ir paskui pasigirdo skambutis. Jis atėjo prie durų ir jo sūnus nusileido ir pro langą pamatė kaltinamąjį su grąžtu rankose. Kažkuris iš jų uždegė šviesą lauke. Sūnus norėjo atidaryti duris, bet jos buvo užsikirtę ir tada sūnus pro verandos duris išėjo. Tada kaltinamasis du kartus dūrė grąžtu jo sūnui, o po to užsimojo smogti, jis nubėgo ieškoti telefono.Telefono nerado ir kai atbėgo į verandą, jų jau nematė. Paskui atbėgo prie kiemo durų ir panaudojęs jėgą šiaip taip tas duris atidarė. Pamatė, kaip sūnus už pažastų paėmęs tempia kaltinamąjį. Jis išbėgo ir padėjo sūnui tą vyriškį tempti. Įtraukė į koridorių ir tada pamatė, kad abiejų veidai kruvini. Neužilgo atėjo kažkokia moteris ir vyras. Jis pasišalino, nes nebuvo apsirengęs. Kitą dieną sužinojo, kad buvo atvažiavusi greitoji ir policija.Tas asmuo, kurį vilko keikėsi rusiškai ir lietuviškai. Be keiksmažodžių ar ką sakė, nežino. Kai žiūrėjo pro langą, tai matė, kaip kaltinamasis laikė rankose ištiestą grąžtą ir juo dūrė iš po kampo. Jo sūnus jokių veiksmų nedarė, bent jis jau nematė. To ledo grąžto po įvykio ir kitą dieną nematė. Jo sūnus buvo sužalotas į veidą, buvo siūta kakta. Jis matė tik kaip į nugarą sūnui sudavė grąžtu. Iš gatvės prie stulpų šviesa labai gerai apšviečia, o kieme lempa yra ir apšviečia namą. Lempa uždegama jų kieme ir jis nepamena, ar jis, ar sūnus ją uždegė. Sūnus buvo tą naktį į ligoninę nuvežtas, o kai grįžo, jis jau miegojo. Po to įvykio sūnus skundėsi, kad galva jam svaigsta kartais.
Ikiteisminio tyrimo metu R. V. apklaustas liudytoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-47403-22 parodė, kad 2022 m. gruodžio 19d. apie 1 val., nakties metu, miegodamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) nakties, išgirdo "dunktelėjimą". Pagalvojo, kad sapnuoja. Netrukus suskambo lauko skambutis. Suskambus antrą kartą ( skambino įkyriai, ilgai), iš antro aukšto nulipo sūnus E. Nepamena ar jis, ar sūnus įjungė lauke šviesą. Pro langą pamatė lauke prie durų stovintį nepažįstamą vyriškį, kuris rankoje laikė metalinį ledo grąžtą. E. taip pat pažiūrėjęs pro langą, norėjo atrakinti lauko duris, tačiau durų užraktas buvo užstrigęs. Tuomet sūnui pasiūlė išeiti į lauką pro verandos duris. Kartu su E. nuėjo į verandą. E. atsirakinęs duris išėjo į lauką ir nulipo laiptais žemyn. Stovėdamas verandoje (durys išėjimo stiklinės), matė, kad sūnui nulipus laiptais, iš po namo kampo atėjęs tas pats asmuo, kuris stovėjo prie vidinių įėjimo durų, laikydamas rankose ledo grąžtą, grąžtu du kartus dūrė sūnui į krutinę ( ar pataikė ar ne nematė) bei grąžtu sudavė vieną smūgį į nugarą. E. su vyriškiu susigrūmė. Tada jis nuėjo ieškoti savo telefono, ketino skambinti policijai, tačiau iš susijaudinimo telefono nerado. Neradęs telefono, grįžo atgal į verandą, prie verandos nei sūnaus nei vyriškio nebuvo. Tuomet jis atėjau prie vidinių lauko durų, kurių prieš tai E. neatidarė. Panaudojęs jėgą, duris atrakino. Atidaręs duris pamatė, kad E. paėmęs vyriškį už pažastų, jį tempia, suprato į kambarį. Padėjo E. įtempti vyriškį į namus, nes laukia buvo šalta ir prisnigę. Koridoriuje matė, kad sūnaus ir vyriškio veidai buvo kruvini. Vyriškis keikėsi įvairiais rusiškais keiksmažodžiais. Tuo metu atsidarė lauko durys, atėjo moteris ir vyras, kurių nepažinojo. Kadangi buvo neapsirengęs, jis nuėjo į savo kambarį. Vėliau iš sūnaus sužinojo, kad atėjęs vyriškis, kuris rankose turėjo ledo grąžtą yra jo pažįstamas, kartu yra lankę boksą. Dėl kokių priežasčių sūnus su minėtu vyriškiui susimušė jam nėra žinoma. Momento, kuriuo metu sūnus vyriškiui sudavė smūgius jis nematė. Jis matė kai jie susistumdė, ir kad vyriškis grąžtu sudavė sūnui į nugarą (1t., b.l. 104-107).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. J. V. paaiškino, kad nukentėjęs yra jos sūnus. Ji nieko nematė, tik pabudo nuo triukšmo. Išlipo iš lovos ir išėjo iš kambario ir pamatė gulintį kruviną vyrą koridoriuje ir jos sūnus stovėjo šalia jo kruvinu veidu. Marti sėdėjo su dukrele ant laiptų. Jai po to marti po to pasakė, kad atėjo vyriškis pas juos į namus ir kai sūnus atidarė duris, tai tas vyras jam kirto grąžtu į veidą. Tada sūnus trenkė tam vyriškiui atgal. Paskui atvažiavo to vyriškio žmona ir ji tada nuėjo į savo kambarį ir nieko daugiau nematė. Pas sūnų matė kirstinę žaizdą.
Nukentėjusiojo parodymai dėl jam padaryto sužalojimo atitinka specialisto išvadoje nurodytą sužalojimo lokalizaciją. 2022 m. gruodžio 30d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G687/2022(09) nurodoma, kad E. V. klinikiniais duomenimis konstatuota veido mušta žaizda, o taip pat nubrozdinimas veide, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. V. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais, suduodant metaliniu daiktu, galimai ledo kirtikliu (1t.,b.l. 8-9).
Nukentėjusiajam padarytą sužalojimą kaktoje bei smūgių sudavimą ledo kirtikliu patvirtina ir liudytojai – tai atvykę pagal iškvietimą policijos pareigūnai G. G., R. G., kartu su nukentėjusiuoju gyvenantys jo tėvai R. V. ir N.J. V., buvusi sutuoktinė S. V.. Nors R. V. ir N.J. V. yra nukentėjusiojo tėvai, o S. V.-buvusi sutuoktinė, tačiau netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo, liudytojų parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, jie nurodo tas aplinkybes, kurias matė, be to, apklausti liudytojai G. G. ir R. G. nurodė, kad atvykę pagal iškvietimą, radę įvykio vietoje nukentėjusįjį ir jo sutuoktinę, pastaruosius apklausė dėl įvykio aplinkybių ir jų parodymai sutapo. Taip pat atsižvelgiant į paminėtų liudytojų bei nukentėjusiojo parodymus, daroma išvada, jog kaltinamasis net ir nepradėjo pokalbio su nukentėjusiuoju, o iš karto pirmas atliko smurto veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.
Vertinant nukentėjusiojo parodymus, pažymėtina, kad prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios reikšmės, priimant nuosprendį, teismui neturi. Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikus apklausą gauti duomenys gali būti reikšmingi teismui, tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir kitus įrodymus. Todėl teismas nukentėjusiojo parodymus vertina, lygindamas juos su kitais teisiamojo posėdžio metu patikrintais ir surinktais įrodymais.
Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusysis viso proceso metu vienodai ir nuosekliai nurodė kaltinamojo veiksmus jo atžvilgiu, teigdamas, kad kaltinamasis sudavė jam grąžtu į kaktą, jam pasilenkus-stiprų smūgį į nugarą, grąžtą numetus, sudavė ranka smūgius į veidą.
Nukentėjusiojo apklausose smurto veiksmų pobūdis, lokalizacija nesikeitė. Nukentėjusiojo parodymus apie jam padarytus sužalojimus jo nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir anksčiau išanalizuoti liudytojų parodymai, specialisto išvada. Specialisto išvadoje prie įvykio aplinkybių nurodyta, kad E. V. konflikto metu galimai buvo sužalotas metaliniu daiktu, ledo kirtikliu, E. V. papildomai paaiškino, kad metaliniu daiktu sudavė vieną kartą į galvą ir kumštimi kelis kartus į veidą (1t.,b.l.9). Nors protokole, specialisto išvadoje nėra nurodyti smūgiai nugaros srityje, tačiau 2023 m. balandžio 12d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno nukentėjusysis nurodė apie smūgių sudavimą grąžtu nugaros srityje.
Sutinkamai su Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, darant teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą sveikatos sutrikimo mastui nustatyti, įvertinamas kūno sužalojimas ir susargdinimas ir pateikiama išvada dėl medicininio pobūdžio (teismo medicinos diagnozė); padarymo mechanizmo (galimų padarymo priemonių ir būdų); padarymo laiko; sveikatos sutrikdymo masto. Šiuo atveju specialistas savo išvadoje įvertino nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastą, o neteisėtus veiksmus, jų atlikimo pobūdį nustatyti yra ikiteisminio tyrimo subjektų pareiga. Kaltinime nurodytas ne tik nežymus sveikatos sutrikdymas, bet ir fizinio skausmo sukėlimas. Todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Be to, specialisto išvada yra vienas iš įrodymų, teismas vertina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nesuteikiant nė vienam iš bylos įrodymų prioritetinės reikšmės.
Baigiamųjų kalbų metu buvo akcentuojama, jog nukentėjusysis apie įvykį pranešė tik 2023 m. kovo 23d. ( 1t., b.l.1-5).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 4 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Įstatymas nenumato, per kiek laiko nukentėjusysis turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo subjektus. Be to, byloje esančiais duomenimis 2022 m. gruodžio 20d. E. V. buvo apžiūrėtas specialisto V. V. ( 1t.,b.l.8-9).
Nors kaltinamasis nurodė, kad po suduotų smūgių jis prarado sąmonę, atsigavo ligoninėje, todėl įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia apklausti liudytojai G. G. ir R. G., kurie atvykę į įvykio vietą, matė, kad kaltinamasis sąmoningas, grasino E. V.. Apklausta liudytoja (kaltinamojo sutuoktinė) E. V. taip pat nurodė, kad jai atvykus, sutuoktinis nors ir padrikais sakiniais, tačiau kalbėjo, todėl nėra surinkta jokių įrodymų, jog kaltinamasis buvo be sąmonės.
Analizuojant kaltinamojo parodymus dėl ledo grąžto, jo parodymai teisiamojo posėdžio metu nebuvo nuoseklūs: 2024m. vasario 5d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad kai pasiskolino ledo grąžtą,jam grąžtą padavė ištiestą. Po to aiškino, jog neprisimena, ar ledo grąžtą padavė sulenktą ar ištiestą.
2024 m. kovo 12d. teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausus liudytoją A. B., kuris nurodė, jog grąžtą padavė sulenktą, nes nesulenktas jis labai ilgas, sulenktą grąžtą ir laiko pas save namuose, kaltinamasis nurodė, kad jam padavė sulenktą ledo grąžtą, bet jis eidamas jį ištiesė ir priveržė, nes jam taip buvo patogiau neštis.
Atsižvelgus į įvykio aplinkybes, į kaltinamojo elgesį įvykio dieną, išsakytus grasinimus nukentėjusiojo atžvilgiu, teismas laiko, jog kaltinamasis į nukentėjusiojo namus nuėjo, turėdamas rankose ištiestą ledo grąžtą, tai yra iš anksto galvodamas apie nukentėjusiojo sužalojimą. Kaltinamasis, atėjęs į nukentėjusiojo namus, nakties metu, garsiai belsdamas į duris, prikėlė namo gyventojus. Išėjus nukentėjusiajam į lauką, net nemėgino pasikalbėti su nukentėjusiuoju, o iš karto panaudojo turėtą rankose ištiestą ledo grąžtą.
BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą. Nusikalstama veika pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo. Kaltinamasis tyčia sužalojo nukentėjusįjį. Kadangi kaltinamasis kėsinosi į nukentėjusiojo sveikatą, tai yra 2022 m. gruodžio 19 d. apie 00 val. 40 min. gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sudavė E. V. ledo grąžtu po vieną vieną smūgį į veidą ir nugarą bei du smūgius kumščiu į veido sritį, tuo padarydamas E. V. veido muštą žaizdą bei nubrozdinimą veide, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam E. V. sveikatą ir kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminiam tyrimui pradėti yra gautas nukentėjusiojo skundas, kurio nukentėjusysis neatsisakė ir teisiamojo posėdžio metu.
Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jam skiriama bausmė.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajame akte prokurorė nurodė, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad neblaivumas turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams, tačiau nurodė kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Visgi, teismas laiko, kad yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas ne tik į nustatytą kaltinamojo neblaivumą : 2022 m. gruodžio 19d. 01.37 val. J. V. nustatytas 2,38 promilių girtumas ( 1t.,b.l.126), bet ir į jo neadekvatų elgesį : nakties metu atėjo į nukentėjusiojo namus, belsdamas prikėlė namo gyventojus, išėjus nukentėjusiajam į kiemą, jį sužalojo.
Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).
Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis neteistas, kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta(2t.,b.l. 19-20), baustas už administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, padarymą, baudos sumokėtos (23t., b.l.13-17), dirba (duomenys neskelbtini) ( 2t., b.l.4-12).
Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, kurios dydis parinktinas mažesnis nei numatyta šios bausmės rūšies vidurkiui, skiriant teismo įpareigojimus : įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Negavus kaltinamojo sutikimo, švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis -viešieji darbai, neskiriama.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti ( 2t.,b.l.45-48).
Nukentėjusysis E. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašo priteisti iš J. V. 10 000 eurų neturtinės žalos ir priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad E. V. neabejotinai buvo ir fiziškai sužalotas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata, o sužalojimai padaryti nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Nusikaltimą civilinis atsakovas J. V. padarė būdamas neblaivus, jam oficialiai nustatytas 2.38 promilės girtumas. Ledo grąžtas, kuriuo E. V. buvo žalojamas yra metalinis, sraigto ilgis 62 cm, sraigto skersmuo 110 mm. bendras grąžto ilgis 171 cm, grąžtas sulenkiamas, sulenkto grąžto ilgis 90 cm, išskirtinis požymis kad ant grąžto rankenos yra užrašas TOHARwww.tonar.su. Iš nurodyto seka, kad E. V. buvo labai pavojingoje situacijoje, buvo žalojamas labai aštriu ir pavojingu sveikatai bei gyvybei įrankiu, jo pačio namuose kuriuose gyvena kiti šeimos nariai, tame tarpe du nepilnamečiai vaikai. Tai civiliniam ieškovui sukėlė baime, išgyvenimus ir neišmatuojamą stresą įvykio metu. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, E. V. pirmiausia stengėsi išvengti dūrio ledo grąžtu į pilvą. Tačiau saugodamas pilvo sritį, gavo smūgį į veido sritį, nuo ko visam laikui liko randas. Kaip matyti iš liudytojos S. V. ir liudytojo R. V. paaiškinimų, situacija buvo pavojinga, liudytojai matė J. V. rankose „strypą" ir labai išsigando. R. V. matė kaip J. V. sūnui du kartus dūrė Į krūtinę, ar pataikė nebuvo jam matyti, todėl jis labai išsigando. Vėliau jau aiškiai matė kaip ledo grąžtu buvo suduota sūnui į nugarą. Liudytoja J. B. paaiškino, kad J. V. buvo agresyviai nusiteikęs ir išvyko iš jos namų žadėdamas užmušti gaidį, reikia suprasti užmušti E. V.. Nenusiramino J. V., išliko agresyvus net atvykus policijos pareigūnams. Pareigūnas R. G. liudija, kad E. V. žmona ir vaikai buvo išsigandę, apsiverkė, o J. V. vis dar grasino susidorojimu E. V.. Analogiškai paaiškina ir pareigūnas G. G.. Iš nurodyto seka, kad J. V. iš tiesų emocijų nevaldė ir bet kuriuo metu galėjo nutikti dar didesnė nelaimė, nes kaltininkas disponavo pavojingu įrankiu, aštriu ir smailu daiktu, metaliniu ledo grąžtu. Liudytoja N. J. V. nurodė, kad matė sūnų sužalota galva, marti sakė kad tai padarė atėjęs nepažįstamas vyriškis, vėliau tai patvirtino ir vyras su sūnumi. Liudytoja nurodė kad ir dabar sūnus skundžiasi galvos skausmais nuo patirtų sužalojimų. Tai patvirtina ir medicininiai dokumentai. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia i jo pasekmes ir kitas reikšmingas aplinkybes. Neturtinę žalą E. V. vertina 10 000 EUR suma, nurodydamas kad ilgą laiką jautė fizinį skausmą, iki šio laiko jaučia galvos skausmą, pažeminimą, patiria nepatogumus. Dvasinius išgyvenimus gilina tai kad užima aukštas pareigas, gyvena mažame miestelyje ir iki šio laiko netyla žmonių apkalbos, plinta nepagristos įvykio interpretacijos. Nukentėjusysis nurodo, kad smūgių sudavimo metu, matydamas J. V. rankose ledo grąžtą pergyveno dėl savo gyvybės, dėl to kad gali netekti regėjimo dūrus į akį, saugojo pilvo ir galvos sritį. Po įvykio kurį laiką vartojo vaistus, tame tarpe ir nuo nervų, nes jautė nuolatinė baime ir paniką kelis mėnesius. Nuomonė dėl žalos dydžio nepasikeitė nuo to laiko kai rašė pareiškimą policijai per elektroninę sistemą. Pareiškimo pateikimo momentu, E. V. nurodė, kad neturtinę žalą vertina būtent dešimties tūkstančių eurų suma. Tiek jis vertino fizinį bei dvasini skausmą, stresą, pažeminimą ir kt. Žalą padariusio asmens J. V. veiksmai yra aiškiai tyčiniai, kaltė akivaizdi, jo elgesys ciniškas, neigiamos pasekmės dėl jo veiksmų atsirado asmens sveikatai, todėl neturtinė žala atlygintina atsižvelgiant ir į kaltinamojo elgesį iki nusikaltimo, veikos padarymo metu ir po jos padarymo metu (kaltinamasis buvo neblaivus, medicininės pagalbos neiškvietė, policijos neiškvietė, neatsiprašė nukentėjusiojo nors nuo įvykio praėjo daug laiko ir tokią galimybę turėjo, apie įvykį su nukentėjusiuoju nepasikalbėjo, į įvykį nereagavo, gydymosi procesu nesidomėjo, kaltu neprisipažįsta, neturtinės žalos neatlygino net dalinai (2t., b.l.106-108).
Prie civilinio ieškinio yra pateikta nuotrauka, kurioje matomas E. V. kaktoje sužalojimas ( 2t., b.l.153).
2022 m. gruodžio 19d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, jog 2022 m. gruodžio 19d. 01. 38 val. buvo suteikta būtinoji pagalba, nustatyta trauma, muštynių metu traumavo veidą, alkotesterio rodmuo 0,72 promilės, veido mušta žaizda 5,0+0,5 cm dydžio, nedidelė intoksikacija alkoholiui, taikytas gydymas : stabligės extra profilaktika, pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas, tvarstis, žaizdos sugijio edukacija, rekomenduota sekančią dieną kontrlei kreiptis į šeimos gydytojo instituciją, gulimas režimas, lokaliai šaltis, nuskausminantys vaistai, žaizdos perrišimai, siūlus šalinti 10 parą, laik. Nedarbingumas ( 2t.,b.l.153-158).
2023 m. gegužės 29 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, jog pacientas skundžiasi, kad vargina atminties sutrikimo epizodai, galvos skausmas, trinka koordinacija. Prieš 6 mėn. buvo galvos trauma-su ledo grąžtu smūgis į galvą, sąmonės praradęs nebuvo. ( 2t.,b.l.159-162).
2023 m. gegužės 30 d. medicinos dokumentų išraše/siuntme užfiksuota, jog E. V. konsultuotas gydytojo neurologo, užfiksuoti atlikti tyrimų rezultatai ( 2t.,b.l.163-166).
2023 m. gegužės 30 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, jog konsultuotas gydytojo neurologo ( 2t.,b.l.167-170).
2023 m. liepos 7 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, jog pacientas skundžiasi, kad vargina atminties sutrikimo epizodai, galvos skausmas, trinka koordinacija. Prieš 6 mėn. buvo galvos trauma-su ledo grąžtu smūgis į galvą, sąmonės praradęs nebuvo, įvertinta būklė, užfiksuotas tyrimų/konsultacijų planas : galvos smegenų KT diferencinei diagnostikai ir konsultacijai galvos smegenų audiniui įvertinti dėl galvossvaigimo, skausmo ( 2t.,b.l.171-175).
2023 m. gruodžio 14d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, jog E. V. buvo siunčiamas ištirti klausą (3t.,b.l.14-16).
2023 m. gruodžio 14d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, jog pacientas skundžiasi įtariamu klausos defektu po prieš metus patirtos galvos traumos be sąmonės netekimo, epizodiniais lygsvaros sutrikimais, nustatytos ligos diagnozės, taikytas gydymas (3t.,b.l.18020).
Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020). Teismų praktikoje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).
Nukentėjusysis neturtinę žalą sieja su neteisėtais kaltinamojo veiksmais, dėl kurių patyrė fizinį skausmą, iki šio laiko jaučia galvos skausmą, pažeminimą, patiria nepatogumus. Dvasinius išgyvenimus gilina tai, kad užima aukštas pareigas, gyvena mažame miestelyje ir iki šio laiko netyla žmonių apkalbos, plinta nepagristos įvykio interpretacijos. Po įvykio kurį laiką vartojo vaistus, tame tarpe ir nuo nervų, nes jautė nuolatinę baimę ir paniką. Nukentėjusiojo pateikti dokumentai įrodo, kad nukentėjusysis lankėsi pas gydytojus, tačiau kaip teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. V. nurodė, kad patirta trauma nėra susijusi su regos ir klausos sutrikimais, dokumentuose pažymėta, jog koordinacija kažkiek sutrikusi, tačiau jokių patologinių simptomų nerasta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, emocinį stresą, nepatogumus. Visgi, sudėtingas ir ilgai trunkantis gydymas jam nebuvo reikalingas, jis gydėsi ambulatoriškai, jam buvo suteiktos gydytojų konsultacijos, skirti medikamentai. Savaime suprantama, kad po netikėto užpuolimo ir sužalojimo nukentėjusysis patyrė taip pat ir dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, neigiamas emocijas. Kadangi buvo sužalotas pažįstamo asmens savo aplinkoje- gyvenamojoje vietoje, natūralu, kad patyrė pažeminimą, nesaugumo jausmą, gyvena mažame miestelyje, užima pareigas, dėl ko yra žinomas miestelio gyventojams, po įvykio buvo su tvarsčiu kaktoje, liko randas matomoje vietoje.Nusikalstama veika jo atžvilgiu įvykdyta tyčia. Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, nukentėjusiajam taikytą gydymą ir jo trukmę, nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-540/2014, 2K-99-507/2015, 2K-153-696/2015), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo nuomone, ši suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati nuteistojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms.
Taip pat byloje gauti mokėjimo nurodymas, sąskaita-faktūra įrodo kad E. V. sumokėjo 2000 eurų advokatei už atstovavimą ( 3t., b.l.12,13).
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti ( BPK 106 straipsnio 2 dalis). Todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo priteisiama 2000 eurų nukentėjusiojo naudai.
Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 53,42 eurų žalos atlyginimo, ieškinyje nurodyta, kad E. V. 2022 m. gruodžio 19d. VšĮ Marijampolės ligoninėje buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos : skubiosios medicinos pagalbos IV paslauga dėl galvos žaizdos, sritis nepatikslinta, paskirta defterijos, stabligės ( suaugusiųjų) vakcina dėl galvos žaizdos, sritis nepatikslinta. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau-PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų kaina 53,24 eurai. J. V. civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėto veikimo, t.y. nusikalstamais veiksmais sužalojus E. V., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, PSDF biudžetui (1 t., b.l.141-142).
Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas, kadangi sutinkamai su CK 6.283 str. 1 dalimi, 6.280 str., už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius, o atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš kaltinamojo priteistina 53,24 eurai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, skiriant bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojimus : įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Išaiškinti J. V., kad visą bausmės laiką jo elgesį kontroliuos probacijos tarnyba. Jis privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) to paties kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. V. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo J. V. 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti, 2000 ( du tūkstančius) eurų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo J. V. 53,24 eurus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.