Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Infes“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ ieškinį atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kaminta“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl ginčo ribų

Dėl ginčo pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 3 punkte nustatytam reikalavimui

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų

30. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimus dėl jos pretenzijos atmetimo, pasiūlymų eilės Pirkime nustatymo bei trečiojo asmens UAB „Kaminta“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu Pirkimą, kuriuo perkančioji organizacija siekia įsigyti kultūros paskirties pastato, esančio T. Kosciuškos g. 4, Druskininkuose, ir maitinimo paskirties pastato, esančio Maironio g. 7, Druskininkuose, rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą statybos užbaigimo darbus. Taip pat prašė pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Kaminta“ pateikus melagingą informaciją apie atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams bei įpareigoti perkančiąją organizaciją atmesti ginčo pasiūlymą.

31. Nurodytų perkančiosios organizacijos sprendimų neteisėtumą ieškovė argumentavo UAB „Kaminta“ pateikta melaginga informacija apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, nustatytiems Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 ir 3 punktuose. Nurodė, kad pateikdamas informaciją apie finansinį ir ekonominį savo pajėgumą trečiasis asmuo deklaravo didesnes pastatų statybos veiklos pajamas, į kurias, be kita ko, įtraukė ir subrangovų atliktų darbų pajamas, nors remiantis teismų suformuotomis finansinio ir ekonominio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimo aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, tuo atveju, kai kvalifikacijos reikalavimu yra nustatyta, jog minimali apyvarta būtų pasiekta su viešuoju pirkimu susijusioje srityje, tokiu atveju tiekėjas, siekdamas įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą, negali remtis pajamomis, gautomis už darbus, kurių pats de facto neatliko. Ieškovės teigimu, UAB „Kaminta“ pateikė melagingą informaciją ir įrodinėdama savo profesinį ir techninį pajėgumą nurodė melagingus duomenis apie savo jėgomis atliktų statybos darbų vertę – po ginčo pasiūlymo patikslinimo pradiniame atliktų statybos darbų sąraše nurodytų darbų vertė – 27 377 012,70 Eur, sumažėjo iki 11 020 988,31 Eur. Iš kartu su pasiūlymu pateiktų duomenų nėra įmanoma nustatyti, kad trečiasis asmuo savo jėgomis būtų atlikęs statybos darbų už 11 020 988,31 Eur sumą, dėl to perkančioji organizacija turėjo imperatyvią pareigą pripažinti, kad UAB „Kaminta“ pateikė melagingą informaciją apie atitikį šiam kvalifikacijos reikalavimui.

32. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė pretenzijoje neteikė argumentų dėl UAB „Kaminta“ sumokėtų generalinės rangos mokesčių, ginčo pasiūlyme neišviešintų ūkio subjektų, siekiant pagrįsti kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytam reikalavimui, todėl atsisakė dėl nurodytų argumentų pasisakyti. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija dėl trečiojo asmens kvalifikacijos neatitikties Pirkimo sąlygose nustatytiems ekonominiam ir profesiniam pajėgumams. Nusprendė, kad ieškovės akcentuojama teismų praktika dėl pareigos tiekėjui ekonominį ir finansinį pajėgumą pagrįsti išimtinai savo paties de facto atliktų darbų pajamomis nagrinėjamu atveju netaikytina, nes Pirkimo sąlygos nustato atskirą profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimą. Be to, skiriasi ir kitos šios ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-185-916/2022 faktinės aplinkybės. Tuo tarpu įvertinęs ekonominio ir finansinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimui Pirkimo sąlygose nustatytą veiklos sritį – „41 Pastatų statyba“, ją reglamentuojančius teisės aktus, teismas konstatavo, jog UAB „Kaminta“ galėjo savo atitiktį šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti ir už subrangovų atliktus darbus gautomis pajamomis. Įvertinęs kartu su ginčo pasiūlymu pateiktus duomenis, tame tarpe ir nepriklausomo auditoriaus išvadą, aiškinamuosius raštus, teismas nusprendė, kad grįsdama savo kvalifikaciją Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkto reikalavimui UAB „Kaminta“ nenurodė pajamų, nesusijusių su pastatų statybos veikla. Teismas nesutiko su ieškove, kad tuo atveju, jeigu aptariamas kvalifikacijos reikalavimas būtų aiškinamas kaip suteikiantis teisę tiekėjui grįsti savo kvalifikaciją pasiūlyme neišviešintų subrangovų ir partnerių pajėgumais, teismas turėtų pareigą ex officio Pirkimą nutraukti. Pažymėjo, kad ieškovė neginčijo Pirkimo sąlygų, su jomis sutiko, neprašė perkančiosios organizacijos jų paaiškinti, todėl neturi pagrindo nuspręsti, jog nurodyta sąlyga neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

33. Įvertinęs kartu su ginčo pasiūlymu pateiktus dokumentus, taip pat pasiūlymo patikslinimo metu pateikus duomenis, vadovaudamasis turininguoju pasiūlymų vertinimo principu, teismas nusprendė, kad, patikslindama informaciją apie kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 3 punkte nustatytam reikalavimui UAB „Kaminta“ nepateikė naujo pasiūlymo. Nesutiko su ieškovės pozicija, kad UAB „Kaminta“ pasiūlymo duomenys apie atitiktį nurodytam Pirkimo sąlygų reikalavimui kvalifikuotini kaip melaginga informacija.

Dėl ginčo ribų

35. Skunde apeliantė pirmiausia kvestionuoja teismo išvadą, kad aplinkybės dėl UAB „Kaminta“ sumokėtų generalinės rangos mokesčių, ginčo pasiūlyme neišviešintų ūkio subjektų, siekiant pagrįsti kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytam reikalavimui, nebuvo nurodytos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu, todėl nesudaro ir teisminio ginčo nagrinėjimo dalyko (CPK 423³ straipsnio 3 dalis). Apeliantė nurodo, kad pretenziją dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytam reikalavimui pagrindė tuo, jog deklaruodama gautas pajamas iš su Pirkimu susijusios veiklos (pastatų statyba) UAB „Kaminta“ įtraukė pajamas, gautas už ne statybos darbus, tuo tarpu perkančioji organizacija tik atsakyme į pretenziją pripažino faktą, kad trečiojo asmens kvalifikacijos dokumentuose deklaruotos sumos yra didesnės nei finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte nurodytos visos statybos paslaugų pajamos, nes trečiasis asmuo į nurodytas sumas papildomai įtraukė generalinės rangos pajamas. Be to, pretenzijoje buvo nurodyta, kad iš trečiojo asmens Pažymoje nurodytų sumų turi būti atimamos pajamos, gautos ne už statybos darbus, o generalinės rangos pajamos nėra trečiojo asmens gautos pajamos už pastatų statybos darbus. Teisėjų kolegija atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą.

36. Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytas reikalavimas, kad tiekėjo vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, per paskutinis 3 finansinius metus, o jei ūkio subjektas įregistruotas vėliau ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau – nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios, yra ne mažesnės nei 10 000 000 Eur be PVM. Siekdama pagrįsti atitikį šiam kvalifikacijos reikalavimui UAB „Kaminta“ pateikė bendrovės vadovo pasirašytą Pažymą apie bendrovės statybos veiklos pajamas 2020-2022 m. laikotarpiu, taip pat finansinių ataskaitų rinkinius už nurodytą laikotarpį ir nepriklausomo auditoriaus išvadą. UAB „Kaminta“ pateiktame finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte buvo detalizuotos bendrovės paslaugų ir prekių pardavimo pajamos 2022-2021 m. laikotarpiu. Iš nurodytos detalizacijos matyti, kad į Pažymoje nurodytas sumas apie atitinkamais metais gautas statybos paslaugų pajamas buvo įtrauktos ir sumos, gautos iš generalinės rangos pajamų. Pavyzdžiui, pardavimo pajamų detalizacijoje nurodyta, kad 2022 m. bendrovė gavo 19 666 714 Eur statybos paslaugų pajamų, taip pat 91 649 Eur pajamų iš generalinės rangos. Sudėjus nurodytas sumas gaunama bendrovės „Kaminta“ vadovo Pažymoje nurodyta bendra 2022 m. gauta statybos veiklos pajamų suma – 19 758 363 Eur. Aptariami dokumentai apeliantei buvo žinomi pretenzijos pateikimo metu, tačiau kaip matyti iš pretenzijos, savo pozicijos, kad iš UAB „Kaminta“ pateiktoje Pažymoje nurodytų sumų turi būti atimtos atitinkamos bendrovės pajamos, negrindė aplinkybe, jog turi būti atimamos ir generalinės rangos pajamos.

37. Skunde apeliantė teigia, kad perkančioji organizacija tik atsakyme į pretenziją pripažino faktinę aplinkybę, jog UAB „Kaminta“ Pažymoje deklaruotos sumos yra didesnės nei finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte nurodytos visos statybos paslaugų pajamos, nes trečiasis asmuo į nurodytas sumas papildomai įtraukė generalinės rangos pajamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi perkančiosios organizacijos atsakymą į pretenziją, visų pirma, pažymi, kad perkančioji organizacija, priešingai nei teigia apeliantė, nepripažino nurodytos faktinės aplinkybės, o nurodė UAB „Kaminta“ paaiškinimus, jog generalinės rangos pajamos yra sudėtinė pastatų statybos dalis, kurios atskirai buvo išskirtos tam, kad bendrovė galėtų paprasčiau atlikti patirtų sąnaudų skaičiavimą vykdant darbus. Tai, kad perkančioji organizacija sutiko su generalinės rangos pajamų įtraukimu į bendrą pajamų už statybos veiklą sumą, patvirtina jos nurodymas, jog Pažymoje pateikta informacija yra tikra, t. y. nurodomi suminiai pastatų statybos pajamų duomenys už atitinkamus laikotarpius yra tikri, paremti nepriklausomo auditoriaus išvada, kad auditoriaus išvadoje pridėtas bendrovės finansinių ataskaitų aiškinamas rašte pateiktas pardavimo pajamų detalizavimas įrodo, jog UAB „Kaminta“ pajamos iš pastatų statybos yra ne mažesnės nei 10 000 000 Eur be PVM, kad aiškinamojo rašto lentelėje yra išskirtos tiekėjo pajamos, gautos iš kitų veiklų – metalo cecho pajamos, kitos su statybos veikla susijusios pajamos (ieškinio priedas Nr. 5). Antra, perkančiosios organizacijos atsakyme pateikta pozicija nesuteikė pagrindo apeliantei praplėsti ieškinio pagrindo, kuris turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teismo tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 423³ straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, pirmiau aptarti dokumentai bei juose pateikta informacija apeliantei buvo žinoma pretenzijos pateikimo metu, todėl argumentus, kad generalinės rangos pajamos nepagrįstai buvo įtrauktos į bendrą pastatų statybos veiklos pajamų sumą, apeliantė galėjo pateikti pretenzijoje, tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis nurodyta proceso teisės norma, atsisakė pasisakyti dėl šių aplinkybių.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė klaidingai interpretuoja perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens poziciją dėl pastarosios kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytam reikalavimui. Byloje nėra ginčo, kad Pažymoje deklaruotas pajamas gavo UAB „Kaminta“, nors dalis šių pajamų jos buvo gautos kaip generalinės rangovės už subrangovų atliktus darbus. Tuo tarpu apeliantė savo pretenzijoje kėlė klausimą, ar pajamos, tiekėjo gautos už subrangovų atliktus darbus, gali būti įskaitytos į pajamas, kuriomis tiekėjas grindžia savo kvalifikacijos atitikį Pirkimo sąlygose nustatytam ekonominiam ir finansiniam reikalavimui (Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punktas). Nei perkančiosios organizacijos, nei trečiojo asmens pozicijos nurodytu klausimu nebuvo grindžiamos tiekėjo teise remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais savo kvalifikacijai pagrįsti (VPĮ 49 straipsnis), nes, kaip minėta, apeliantės ginčijamos pajamos buvo tiesiogiai gautos UAB „Kaminta“, o ne kitų ūkio subjektų, kuriuos trečiasis asmuo būtų pasitelkęs savo finansiniam ir ekonominiam pajėgumui pagrįsti. Dėl to teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantė neturi teisės ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimų ir tuo aspektu, kad UAB „Kaminta“ pasiūlyme nebuvo išviešinti ūkio subjektai, kaip tai nustato VPĮ 49 straipsnis.

40. Nors skunde apeliuojama į viešojo pirkimo bylose vyraujantį viešąjį interesą, įpareigojantį teismą veikti aktyviai, tame tarpe ir teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, taip pat viršyti pareikštus reikalavimus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktas). Jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų aplinkybių vertinimo, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų negali būti kvalifikuojama kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios būtų sudariusios pagrindą pirmosios instancijos teismui ex officio peržengti apeliantės inicijuoto ginčo ribas.

41. Aplinkybė, kad teismas, spręsdamas trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties klausimą Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytam reikalavimui, be kita ko, pasisakė ir dėl VPĮ 49 straipsnio taikymo bei atkreipė dėmesį, jog UAB „Kaminta“ savo pasiūlyme, siekdama pagrįsti kvalifikaciją nurodytam Pirkimo sąlygų reikalavimui, nesirėmė kitų ūkio subjektų pajėgumais, neteikia pagrindo apeliantei teigti, jog tokiu būdu teismas pripažino, jog pretenzijos pagrindas nebuvo pakeistas. Nurodyti argumentai yra teisinio pobūdžio, jais teismas papildomai pagrindė savo poziciją, jog šiuo atveju tiekėjo gautos pajamos už subrangovų atliktus darbus galėjo būti įtraukiamos į bendrą jo pajamų sumą, kuria buvo grindžiama atitiktis Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytam reikalavimui. Teismas savo iniciatyva nustato teisinį reguliavimą, kuris taikytinas ginčo išsprendimui, formuoja teisinius argumentus, todėl nurodyta apeliantės prielaida atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytam reikalavimui

42. Prieš pasisakydama dėl kitų skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas. Tai – pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, kurią reglamentuojančios taisyklės nustato tam tikrus ribojimus, nebūdingus procesui pirmosios instancijos teisme. Tai ne tik skirtingos bylos nagrinėjimo ribos, bet ir kitokia įrodymų pateikimo bei jų tyrimo apimtis (CPK 314, 320 straipsniai).

43. Dėl to, teisėjų kolegija nevertins ir nepasisakys dėl tokių skundo argumentų, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino ir priėmė dėl to motyvuotą išvadą, o apeliantė nepateikė argumentuoto nesutikimo su atitinkamomis teismo išvadomis ir pakartotinai dėsto savo poziciją. Taip pat dėl pirmiau šioje nutartyje išdėstytų motyvų teisėjų kolegija nepasisakys ir nevertins skundo argumentų, kuriais išeinama už šio ginčo nagrinėjimo ribų, t. y. dėl generalinės rangos mokesčių įtraukimo į trečiojo asmens deklaruotą pajamų iš statybos veiklos sumą, dėl ginčo pasiūlyme neišviešintų ūkio subjektų, taip pat trečiojo asmens neįrodytos aplinkybės, kad kvalifikacijos dokumentuose nėra įtraukta pajamų, gautų už jungtinės veiklos partnerių atliktus darbus.

44. Kaip minėta, Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytas reikalavimas, kad tiekėjo vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, per paskutinis 3 finansinius metus, o jei ūkio subjektas įregistruotas vėliau ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau – nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios, yra ne mažesnės nei 10 000 000 Eur be PVM. Byloje nėra ginčo, kad savo kvalifikacijos pagal šį Pirkimo sąlygų reikalavimą pagrindimui UAB „Kaminta“ deklaravo pajamas iš statybų veiklos, į kurias įtraukė ir tokias pajamas, kurias gavo kaip generalinė rangovė už subrangovų atliktus statybos darbus. Apeliantė šioje byloje įrodinėjo, kad nurodytos pajamos negali būti įtraukiamos į tiekėjo deklaruojamą pajamų iš statybos veiklos sumą, nes tiekėjas pats de facto tokių darbų neatliko, todėl ir sumų, gautų už darbus, kurių pats tiesiogiai neatliko, negali nurodyti, įrodinėdamas savo finansinį ir ekonominį pajėgumą pagal Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytą reikalavimą. Tokią savo poziciją apeliantė iš esmės grindė ESTT ir kasacinio teismo suformuotu teisės aiškinimu, kad kvalifikacijos reikalavimas, jog ūkio subjektai turėtų minimalią apyvartą srityje, susijusioje su atitinkama viešojo pirkimo sutartimi, yra reikalavimas dėl tiekėjo ekonominio ir finansinio pajėgumo, tačiau toks reikalavimas taip pat padeda įrodyti tiekėjo techninius ir profesinius pajėgumus, todėl tiekėjas, teikdamas įrodymus apie atitiktį tokiam kvalifikacijos reikalavimui, negali deklaruoti pajamų, kurios buvo gautos už kitų ūkio subjektų de facto atliktus darbus ir (ar) suteiktas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 ir joje nurodyta ESTT praktika).

45. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nurodytas teismų praktikos išaiškinimas netaikytinas dėl skirtingų šios ir nurodytos bylos faktinių aplinkybių. Teismas konstatavo, kad UAB „Kaminta“, deklaruodama pajamas iš veiklos susijusios su Pirkimu, turėjo teisę įtraukti pajamas, gautas už kitų ūkio subjektų atliktus darbus.

47. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės nurodytos teismų praktikos aktualumą ginčo atvejui, pagrįstai atsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuotą taisyklę, jog vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, jog visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 50 punktas).

48. Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 buvo vykdomas viešasis pirkimas atviro konkurso būdu ,,Neringos savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo į Klaipėdos regiono sąvartyno apdorojimo įrenginius paslaugų pirkimas“, kuriame buvo ginčijama tiekėjų grupės atitiktis konkurso sąlygų 4 priedo 2 punkto „Techninis ir profesinis pajėgumas“ bei 4 punkto „Finansinis ir ekonominis pajėgumas“ reikalavimams. Konkurso sąlygų 4 priedo 2 punkto „Techninis ir profesinis pajėgumas“ buvo nurodyta, kad „Tiekėjas turi nuosavybės teise turėti arba nuomotis (ar kitais teisėtais pagrindais naudoti) pirkimo sutarčiai vykdyti reikalingą kiekį techninių priemonių, atitinkančių techninės specifikacijos reikalavimus: ne mažiau kaip 3 šiukšliavežiai, atitinkantys EURO 5 standartą; ne mažiau kaip 1 konteinerių plovimo mašiną; ne mažiau kaip 1 automobilį buityje susidarančių didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos, pavojingųjų ir kitų atliekų surinkimui apvažiavimo būdu. Ne mažiau kaip vienas iš nurodytų automobilių, turi galėti: aptarnauti požeminius konteinerius; visi nurodyti automobiliai turi turėti geografinės pozicionavimo sistemos (GPS) siųstuvus. Konkurso sąlygų 4 priedo 4 punkto „Finansinis ir ekonominis pajėgumas“ buvo nurodyta, kad „Tiekėjo vidutinės metinės veiklos pajamos, vykdant veiklą, susijusią su mišrių komunalinių atliekų surinkimu ir vežimu, per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) yra ne mažesnės kaip: 430 000,00 Eur be PVM“ (duomenys prieinami: https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=421819&LID=510910&AllowPrint=1). Aptariamoje byloje buvo vertinama tiekėjų grupės atitiktis, nustatytas techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimas apsiribojo tik techniniais ištekliais ir negalėjo būti vertinamas patirties, reikalingos pirkimo sutarčiai įvykdyti aspektu. Kadangi vykdant komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas yra reikalingi techniniai ir profesiniai pajėgumai, kurie yra specifiniai ir susiję tik su šiuo ūkio subjektu kaip fiziniu ar juridiniu asmeniu, pagal kasacinio teismo išaiškinimą konkurso reikalavimas „Vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas“ turi būti aiškinamas atsižvelgiant į profesinio pajėgumo reikalavimams būdingus aspektus, t. y. kad pajamas tiekėjas uždirbo de facto (faktiškai) vykdydamas veiklą, analogišką tai, su kuria susijusi viešojo pirkimo sutartis (civilinės bylos Nr. e3K-3-185-916/2022, 63 punktas).

49. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas vyksta dėl statybų srityje vykdomo Pirkimo ir perkančioji organizacija atskirai išskyrė finansinio ir ekonominio pajėgumo kvalifikacinį reikalavimą, kuriuo siekiama įvertinti tiekėjo finansinę padėtį (ar bus pajėgus įvykdyti viešųjų pirkimų sutartį finansine prasme), ir techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacinį reikalavimą, kuriuo siekiama įvertinti, ar tiekėjas turi pakankamą patirtį, reikalingą Pirkimo sutarties įvykdymui. Be to, tiek nustatydama finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimą, tiek techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimą, perkančioji organizacija apibrėžė veiklą, kurioje atitinkamas pajėgumas turi būti vertinamas. Finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimo atveju perkančioji organizacija nustatė, kad su Pirkimu susijusi veikla yra „41 Pastatų statyba“, vadovaujantis EVRK 2 red. (Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punktas), techninio ir profesinio pajėgumo atveju vertinama ypatingųjų gyvenamosios ir (ar) negyvenamosios paskirties visuomeninės paskirties pastatuose naujos statybos ir (ar) rekonstravimo, ir (ar) kapitalinio remonto svarbiausių (svarbiausi statybos darbai yra laikomi pastato statybos darbai) statybos darbų vertė (Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 3 punktas). Esant tokioms šios bylos faktinėms aplinkybėms, teismas nurodė, kad aiškinant Pirkimo sąlygose nustatytą ekonominio ir finansinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimą tokiu būdu, kad juo yra reikalaujama iš tiekėjo deklaruoti tik pajamas, kurias jis gavo de facto vykdydamas su Pirkimu susijusią veiklą, tiekėjo patirtis būtų vertinama du kartus: pastatų statybos srityje ir ypatingųjų gyvenamosios ir (ar) negyvenamosios paskirties visuomeninės paskirties pastatų naujos statybos ir (ar) rekonstravimo, ir (ar) kapitalinio remonto svarbiausių statybos darbų srityje. Dėl to teismas nusprendė, kad apeliantės nurodytas Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkto aiškinimas lemtų perteklinio, Pirkimo objekto pobūdžiui neadekvataus reikalavimo nustatymą.

50. Skunde apeliantė teigia, kad kasacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-185-916/2022 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra iš esmės panašios, nes abiem atvejais nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dėl vidutinių metinių pajamų iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, abiem atvejais šie reikalavimai buvo priskirti prie finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimų, abiem atvejais pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad tiekėjas vidutines veiklos pajamas, iš veiklos, susijusios su viešuoju pirkimu, būtų gavęs iš savo paties jėgomis de facto suteiktų paslaugų ir (ar) atliktų darbų.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, teigdama apie iš esmės panašias bylų faktines aplinkybes, ignoruoja pirmosios instancijos teismo nustatytą esminį šios ir kasacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos skirtumą, kad pastaroje byloje techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimas buvo siejamas su tiekėjo techniniais ištekliais, tuo tarpu nagrinėjamu atveju techniniu ir profesiniu pajėgumo reikalavimu perkančioji organizacija įpareigojo tiekėjus pagrįsti savo profesinę patirtį, pateikiant duomenis apie atitinkamu laikotarpiu atliktų statybos darbų konkrečioje pastatų statybos srityje vertę. Būtent ši aplinkybė ir lemia, kad nagrinėjamu atveju nustatytas finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimas negali būti aiškinamas taip, kad juo siekiama ir padėti įrodyti tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, nes Pirkimo sąlygos nustatė atskirą techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimą, susijusį su tiekėjo patirtimi konkrečioje su Pirkimu susijusioje srityje – ypatingųjų gyvenamosios ir (ar) negyvenamosios paskirties visuomeninės paskirties pastatų naujos statybos ir (ar) rekonstravimo, ir (ar) kapitalinio remonto svarbiausių statybos darbų srityje (Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 3 punktas).

52. VPĮ 35 straipsnio 4 dalis nustato, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių. Ši norma suponuoja, kad Pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai, jose nustatyti reikalavimai negali prieštarauti vieni kitiems ir (ar) būti pertekliniai. Visapusiškas Pirkimo sąlygų įvertinimas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šios ir civilinės bylos Nr. e3K-3-185-916/2022 faktinės aplinkybės nėra tiek panašios, jog paminėtoje byloje pateiktas teisės aiškinimas dėl finansiniu ir ekonominiu reikalavimu įrodinėtino techninio ir profesinio tiekėjo pajėgumo turėtų būti taikomas ir nagrinėjamos bylos atveju.

53. Tai, kad nagrinėjamu atveju kaip ir civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 buvo nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dėl vidutinių metinių pajamų iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, kad reikalavimai buvo priskirti prie finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimų ir kiti apeliantės nurodomi bylų faktinio pagrindo sutapimai nėra teisiškai reikšmingo aplinkybės, t. y. ne šių aplinkybių pagrindu buvo suformuota taisyklė, kad atrankos kriterijus dėl metinės apyvartos vykdant veiklą, susijusią su atitinkama viešojo pirkimo sutartimi, yra susijęs su ūkio subjektų ekonominiu ir finansiniu pajėgumu, kuriuo taip pat siekiama įrodyti ūkio subjektų techninius ir profesinius pajėgumus, todėl tokiu reikalavimu ūkio subjektai turėtų deklaruoti tik tokias savo pajamas, kurias gavo tik už savo pačių de facto vykdytą veiklą. Aptariama teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė buvo suformuota atsižvelgiant į konkrečiose pirkimo sąlygose įtvirtintus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, į reikalavimų tiekėjų finansiniam ir ekonominiam pajėgumui bei techniniam ir profesiniam pajėgumui nustatymo tikslus ir siekius. Būtent šias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos ir civilinės bylos Nr. e3K-3-185-916/2022 faktines aplinkybes įvertinęs pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos ir teisėtos išvados, kad šių bylų ratio decidendi nesutampa.

54. Skundo argumentas, jog nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 priimtoje nutartyje, nei nurodytojoje byloje priimtame ESTT prejudiciniame sprendime nėra nurodyta, kad teismų suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės galioja tik tuo atveju, jeigu viešojo pirkimo sąlygose nėra atskiro specifinio kvalifikacijos reikalavimo dėl tiekėjų profesinės patirties, kad nurodytos taisyklės galioja tik komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugų viešiesiems pirkimams, nepaneigia aptariamos pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo. Tokiais argumentais apeliantė toliau ignoruoja pirmiau nurodytą šio Pirkimo ir aptariamos bylos pirkimo sąlygų skirtumą. Be to, atitinkamos teismų suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo, o ne šią taisyklę suformavusio teismo dispozicijoje, todėl pastarasis neturi nurodyti suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės galiojimo aplinkybių.

55. Kitas skundo argumentas, kuriuo apeliantė kvestionuoja aptariamą pirmosios instancijos teismo išvadą yra tai, kad teisės aktai nedraudžia viešojo pirkimo sąlygose nustatyti atskirus kvalifikacijos reikalavimus tiekėjo finansiniam ir ekonominiam bei techniniam bei profesiniam pajėgumams įvertinti. Be to, teismas, anot apeliantės, neįvertino, kad Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 ir 3 punktuose nustatytais kvalifikacijos reikalavimais vertinami ne tapatūs dalykai, nors ir abejais reikalavimais yra vertinama specifinė ūkio subjekto padėtis, susijusi tik su šiuo ūkio subjektu kaip fiziniu ar juridiniu asmeniu. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

56. Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje nustatyti kvalifikacijos reikalavimų taikymo principai, be kita ko, ir tai, kad pirkimo vykdytojo nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu. Tais atvejais, kai tam tikras tiekėjo gebėjimas sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį gali būti patikrinamas skirtingais kvalifikacijos reikalavimais, pirkimo vykdytojas turi siekti, kad pirkimo dokumentuose būtų nustatomi mažiausiai konkurenciją ribojantys kvalifikacijos reikalavimai. Pirkimo vykdytojas turi galėti motyvuotai pagrįsti, kodėl nustatė atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus ir jų reikšmes. Įvertindamas, ar pasirinkti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui ir dirbtinai neriboja konkurencijos, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, bet ir į šių reikalavimų visumą (Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 7.3 punktas). Finansinio ir ekonominio kvalifikacijos reikalavimo tikslas yra įsitikinti, jog ūkio subjektas turi būtiną finansinį ir ekonominį pajėgumą (bet ne patirtį) įvykdyti pirkimo sutartį, t. y. geba padengti svarbiausias išlaidas (mokėti atlyginimus, įsigyti medžiagas, kt.), kol bus apmokėtos pirkimo vykdytojui pateiktos sąskaitos, bei gebės įvykdyti reikalavimus, galinčius kilti iš netinkamo pirkimo sutarties vykdymo (Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 10 punktas). Techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog tiekėjas turi numatomos sudaryti pirkimo sutarties vykdymui būtinus žmogiškuosius ir techninius išteklius bei patirtį. Nustatydamas techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą, paskirtį, numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę ir vertę (Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 15 punktas).

57. Taigi, kiekvienas iš nurodytų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų turi atskirą tikslą, kurio siekti perkančioji organizacija turi per atitinkamą pirkimo sąlygą, skirtą konkrečiam tiekėjo pajėgumui patikrinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytas finansinis ir ekonominis tiekėjų pajėgumo reikalavimas neturėtų būti aiškinamas, atsižvelgiant ir į techniniam bei profesiniam pajėgumui keliamą tikslą, t. y. siekiant įsitikinti tiekėjo patirtimi, esant Pirkimo sąlygose nustatytam atskiram reikalavimui dėl tiekėjo techninio ir profesinio pajėgumo įvertinimo (4 priedo 1 lentelės 3 punktas), kad priešingas vertinimas lemtų perteklinės ir neproporcingos Pirkimo sąlygos nustatymą.

58. Pirmiau paminėtos Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos nuostatos patvirtina skirtingus finansinio ir ekonominio bei techninio ir profesinio kvalifikacijos reikalavimų tikslus. Apeliantės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 taip pat pažymėta, kad klasikinė finansinio, ekonominio pajėgumo turinio prasmė yra tai, jog tiekėjui pakanka įrodyti pagal anksčiau sudarytas ir įvykdytas sutartis – nepriklausomai nuo jų pobūdžio ir kontrahentų sudėties – gautų pajamų aplinkybę. Tuo tarpu techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimu yra siekiama patikrinti atitinkamą ūkio subjekto pajėgumą, kuris yra susijęs tik su šiuo ūkio subjektu kaip fiziniu ar juridiniu asmeniu. Atsižvelgiant į skirtingus aptariamų kvalifikacijos reikalavimų taikymo tikslus, atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad pagal ESTT ir kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles abiejų kvalifikacijos reikalavimų atveju tiekėjo pajamas iš su viešuoju pirkimu susijusios veiklos privaloma vertinti analogiškai.

59. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą apeliantės prielaidą, kad trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai patvirtina, jog jis ne tik privalėjo, bet ir de facto suprato, kad Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytu kvalifikacijos reikalavimu vertinama ne tik finansinė tiekėjo padėtis, bet ir patirtis. Šiam teiginiui pagrįsti apeliantė selektyviai parinko atskirą sakinį iš UAB „Kaminta“ bendros pozicijos apie nurodyto kvalifikacijos reikalavimo taikymą. Tai, kad UAB „Kaminta“, dėstydama savo poziciją, pažymėjo, jog iš ginčo Pirkimo objekto kylanti patirtis, jos vertinimas ir atsakomybės ribos yra visiškai kitokios nei mišrių atliekų išvežimo paslaugos pirkimo atveju, nepatvirtina nurodytos apeliantės prielaidos.

60. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad tiek perkančiajai organizacijai, tiek trečiajam asmeniui turėjo būti žinomos kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 pateiktos kvalifikacijos reikalavimo dėl pajamų, gautų iš su atliekamu pirkimu susijusios veiklos, teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, nepaneigia pirmiau nurodytais motyvais konstatuotų pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo apeliantei teigti, kad Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas buvo nustatytas, siekiant patikrinti ne tik finansinį ir ekonominį tiekėjo pajėgumą, bet ir techninį bei profesinį pajėgumą.

61. Kitais apeliantės skundo argumentais yra kvestionuojama teismo išvada, kad trečiasis asmuo kvalifikacijos dokumentuose turėjo teisę įtraukti pajamas, jo gautas už subrangovų atliktus darbus, kurią teismas pagrindė Statybos įstatymo, CK, EVRK 2 red. skyriaus „41 Pastatų statyba“ normomis, nustatančiomis galimybę darbų vykdymui pasitelkti subrangovus. Nors teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad paminėtų teisės aktų pagrindu neturėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo taikymo, ši aplinkybė nepaneigia nurodytos išvados teisingumo (CPK 328, 330 straipsniai). Tuo labiau kad ji buvo pagrįsta ne tik paminėtų teisės aktų aiškinimu, bet ir VPĮ, Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos nuostatomis dėl kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslo (žr. šios nutarties 56 punktą).

62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 sprendžiant konkurso sąlygos dėl atitinkamos tiekėjo vidutinės metinės veiklos apyvartos, vykdant veiklą, susijusią su mišrių komunalinių atliekų surinkimu ir vežimu, kvalifikavimo klausimą, kreipėsi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. ESTT prejudiciniame sprendime, be kita ko, nurodė, kad jeigu perkančioji organizacija nustatė tik reikalavimą, susijusį su atitinkama minimalia metine apyvarta, ir nereikalavo, kad ši nustatyta minimali apyvarta būtų pasiekta srityje, su kuria susijusi sutartis, niekas nedraudžia ūkio subjektui remtis laikinosios įmonių grupės, kuriai priklausė, gautomis pajamomis, net jeigu pagal konkrečią viešojo pirkimo sutartį jis iš tikrųjų neprisidėjo vykdant šios grupės veiklą, analogišką veiklai, su kuria susijusi viešojo pirkimo sutartis, dėl kurios šis ūkio subjektas siekia pagrįsti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą (prejudicinio sprendimo 77 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad toks ESTT išaiškinimas iš esmės įkūnija klasikinę finansinio, ekonominio pajėgumo turinio prasmę – tiekėjui pakanka įrodyti pagal anksčiau sudarytas ir įvykdytas sutartis – nepriklausomai nuo jų pobūdžio ir kontrahentų sudėties – gautų pajamų aplinkybę.

63. Pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais konstatuota, kad nepaisant aplinkybės, jog Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytas finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimas nustatė įpareigojimą, kad minimali apyvarta būtų pasiekta su Pirkimu susijusioje veikloje, ginčo bylos faktinių aplinkybių kontekste, t. y. egzistuojant atskirai Pirkimo sąlygai dėl tiekėjo profesinės patirties įvertinimo (Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 3 punktas), nurodytas kvalifikacijos reikalavimas neturi būti aiškinamas, kaip įpareigojantis tiekėją duomenis apie minimalią apyvartą grįsti tik tokiomis pajamomis, kurios buvo gautos už jo paties de facto atliktus darbus. Kitaip tariant Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatyta sąlyga yra skirta tik finansiniam ir ekonominiam ūkio subjekto pajėgumui patikrinti, todėl remiantis nurodytais ESTT išaiškinimais, finansinio ir ekonominio kvalifikacijos reikalavimo turinio prasme, šiuo atveju tiekėjui pakako įrodyti pagal anksčiau sudarytas ir įvykdytas sutartis – nepriklausomai nuo jų pobūdžio ir kontrahentų sudėties – gautų pajamų aplinkybę.

64. Toliau skunde apeliuojama teismo išvada, kad Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkto aiškinimas, jog tiekėjas, siekdamas pagrįsti savo atitiktį šiam Pirkimo sąlygų reikalavimui, turėtų nurodyti tik tas pajamas, kurios buvo gautas tik už jo paties de facto atliktus darbus ir (ar) suteiktas paslaugas, būtų perteklinis ir neadekvatus. Apeliantė teigia, kad dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nusprendė netaikyti ESTT ir kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, tačiau taip pat nepripažino, kad Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkto reikalavimas yra klaidinantis ir neaiškus.

65. Atmesdama šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirma, teismo atsisakymas taikyti ESTT ir kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę buvo motyvuotas skirtingomis šios ir civilinės bylos Nr. e3K-3-185-916/2022 faktinėmis aplinkybėmis, o ne, kaip teigia apeliantė, tuo, kad nurodytos taisyklės taikymas lemtų perteklinį ir neadekvatų Pirkimo sąlygų reikalavimą. Antra, dėl to, kad nesutiko su apeliante dėl Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkto aiškinimo pagal ESTT ir kasacinio teismo suformuotą taisyklę, pateiktą civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, teismas neturėjo pagrindo pripažinti Pirkimo sąlygas neaiškiomis ir klaidinančiomis.

66. Apeliantės teigimu, perkančiajai organizacijai nusprendus Pirkimo dokumentuose kvalifikacijos reikalavimą nustatyti pagal Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 12.4 punktą, ji neturėjo teisės po pasiūlymų pateikimo sušvelninti nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, leidžiant trečiajam asmeniui kvalifikacijos dokumentuose deklaruojant pajamas iš su Pirkimu susijusios veiklos, įtraukti pajamas, gautas už darbus, kurių pats trečiasis asmuo de facto nevykdė.

67. Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 12 punktas nustato, kad vertinant ūkio subjekto pajamas, galima reikalauti tam tikros ūkio subjekto metinių pajamų sumos iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, jei ši informacija turima. Tai, kad ginčo atveju perkančioji organizacija pasirinko Pirkimo dokumentuose tiekėjo ekonominį ir finansinį pajėgumo reikalavimą nustatyti pareikalaujant pateikti duomenis ne apie atitinkamo laikotarpio metinių pajamų sumą iš visos veiklos, o veiklos, su kuria yra susijęs atliekamas Pirkimas, nereiškia, kad tokiu atveju besąlygiškai taikoma ESTT ir kasacinio teismo suformuota taisyklė, jog tokio pobūdžio reikalavimu yra siekiama patikrinti ne tik finansinį ir ekonominį tiekėjo pajėgumą, bet ir techninį ir profesinį jo pajėgumą. Pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais teisėjų kolegija išsamiai pasisakė dėl Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkto aiškinimo ir taikymo ginčo faktinių aplinkybių kontekste, todėl nekartodama nurodytų motyvų atmeta kaip nepagrįstą apeliantės prielaidą apie po pasiūlymo pateikimo sušvelnintą Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkto reikalavimą.

68. Pažymėtina, kad tiek VPĮ, tiek Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika nustato sisteminį Pirkimo sąlygų aiškinimą bei taikymą (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis, Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 7.3 punktas), be to, byloje nėra duomenų, kad apeliantė ar kiti Pirkime pasiūlymus pateikę tiekėjai būtų pateikę prašymus perkančiajai organizacijai paaiškinti Pirkimo sąlygas ir (ar) jas patikslinti, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus dėl neaiškaus ir klaidinančio Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkto reikalavimo ir nepagrįstai teismo nepatenkinto prašymo ex officio Pirkimą nutraukti.

69. Teisėjų kolegija šios nutarties 61 punkte pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išvadą dėl tiekėjo galimybės savo kvalifikacijos atitikties pagal Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punktą pagrindimui į pajamas įtraukti ir už subrangovų atliktus darbus gautas sumas, motyvavo Statybos įstatymo, CK, EVRK 2 red. skyriaus „41 Pastatų statyba“ normomis, tačiau pažymėjo, jog tai nesudaro šios teismo išvados panaikinimo pagrindo, nes ji yra iš esmės teisinga (CPK 328, 330 straipsniai). Dėl to teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl skundo argumentų, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo motyvai neatitinka teismų praktikos, pagal kurią negalima taikyti tokių reikalavimų tiekėjų atžvilgiu, kurie nebuvo viešai paskelbti tarptautinės vertės viešojo pirkimo dokumentuose.

70. Kita apeliacinio skundo argumentų grupe yra kvestionuojama teismo išvada dėl generalinės rangos pajamų (mokesčių) ir kitų (ne pastatų statybos darbų) pajamų įtraukimo į UAB „Kaminta“ pastatų statybos pajamas. Didžioji dalis šios grupės argumentų yra susijusi su generalinės rangos pajamų (mokesčių) įtraukimu į UAB „Kaminta“ deklaruotas pastatų statybos veiklos pajamas, skirtas bendrovės kvalifikacijai pagal Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punktą pagrįsti. Tačiau, kaip minėta, argumentai dėl generalinės rangos pajamų (mokesčių) įtraukimo į nurodytas pajamas išeina už ginčo nagrinėjimo ribų (žr. šios nutarties 36-39 punktus), todėl teisėjų kolegija dėl su tuo susijusių skundo argumentų nepasisakys (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

71. Nurodyta teismo išvada apeliuojama ir tuo pagrindu, kad teismas palaikė deklaratyvią perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens poziciją, jog Pažymoje yra įtrauktos tik pajamos iš pastatų statybos veiklos ir nėra įtrauktos jokios kitos veiklos pajamos, ir neteisėtai neatsižvelgė į aplinkybes, paneigiančias tokią deklaratyvią poziciją. Viena tokių aplinkybių yra tai, kad trečiasis asmuo pradiniuose kvalifikacijos dokumentuose deklaravo visas statybos veiklos pajamas, ir tik vėlesniuose paaiškinimuose ėmė deklaratyviai tvirtinti, kad Pažymoje deklaruotos sumos nėra trečiojo asmens statybos veiklos pajamos, o išimtinai tik pastatų statybos pajamos. Tokie vėlesni trečiojo asmens paaiškinimai, anot apeliantės, turėjo būti kvalifikuojami neleistinu pasiūlymo esmės keitimu.

72. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad trečiojo asmens pateiktoje Pažymoje jo atitinkamo laikotarpio pajamos buvo įvardintos statybos veiklos pajamomis, o ne pastatų statybos veiklos pajamomis neįrodo apeliantės prielaidos. Pažymėtina, jog iš kitų dokumentų (finansinės atskaitomybės dokumentai, aiškinamasis raštas), pateiktų UAB „Kaminta“ kvalifikacijai pagal Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkto reikalavimą pagrįsti, taip pat pastarosios į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad bendrovė užsiimta pastatų statyba (410000) ir kita veikla – medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba (467300), kad bendrovė finansiniuose dokumentuose detalizavo atitinkamais finansiniais metais gautas pajamas, kurias sudarė statybos paslaugų pajamos, metalo cecho pajamos, generalinės rangos pajamos, kitos su statybos veikla susijusios pajamos. Sudėjus pateiktoje detalizacijoje nurodytas pajamas – statybos paslaugų pajamas ir generalinės rangos pajamas, gaunamos Pažymoje deklaruotos statybos veiklos pajamų sumos. Vertinant nurodytus duomenis visapusiškai, t. y. atsižvelgiant, kad viena iš UAB „Kaminta“ veiklų yra pastatų statyba, tuo tarpu kitos su statybos paslaugomis susijusios pajamos nebuvo įtrauktos į Pažymoje deklaruotas sumas, kolegija atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą dėl su pastatų statybos veikla nesusijusių pajamų įtraukimo į UAB „Kaminta“ Pažymą. Tokia išvada nesudaro prielaidų spręsti apie skunde deklaruotą ginčo pasiūlymo esmės pakeitimą. Šio savo skundo argumento apeliantė nedetalizavo, todėl kolegija plačiau dėl to nepasisako.

73. Kita apeliantės akcentuojama aplinkybė, yra tai, kad ji pateikė į bylą įrodymus, jog UAB „Kaminta“ laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2022 m. vykdė tvarkybos darbų sutartis ir gavo pajamų už tvarkomuosius paveldosaugos darbus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas motyvuotai juos atmetė. Teismas nurodė, kad apeliantės į bylą pateiktos sutartys nepatvirtina nei pajamų įtraukimo į finansinės atskaitomybės dokumentus fakto, nei pajamų įtraukimo būtent į statybos paslaugų pajamų ir generalinės rangos pajamų eilutes fakto. Skunde apeliuojama į trečiojo asmens neįvykdytą įrodinėjimo pareigą, nes būtent jo dispozicijoje yra duomenys apie gautas pajamas. Dėl to, apeliantės teigimu, aptariama aplinkybė turėtų būti pripažinta įrodyta. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

74. Trečiojo asmens tvarkybos darbų sutartys nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, jas į bylą savo iniciatyva pateikė apeliantė, kuri byloje teigė, jog trečiasis asmuo į aptariamas pajamas iš pastatų statybos veiklos įtraukė su šia veikla nesusijusias pajamas, todėl būtent apeliantei teko pareiga įrodyti tokius savo teiginius (CPK 12, 178 straipsniai), tuo tarpu priešingą suinteresuotumą nei apeliantė šioje byloje turintis trečiasis asmuo neturėjo pareigos teikti papildomus duomenis, kad paneigtų absoliučiai kiekvieną apeliantės iškeltą prielaidą.

75. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28 punktas). Taigi, vien tai, kad apeliantė į bylą pateikė kelias trečiojo asmens 2020-2022 m. laikotarpiu sudarytas sutartis dėl kitų nei pastatų statybos veikla darbų atlikimo, vertinant į bylą pateiktų duomenų visumą, nėra pakanka nurodytiems apeliantės teiginiams įrodyti (CPK 185 straipsnis).

76. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai išimtinai vadovavosi tik deklaratyviais trečiojo asmens teiginiais, www.rekvizitai.lt internetinės svetainės išrašu ir VMI sistemos ekranvaizdžiui, kurie absoliučiai neįrodo, jog trečiasis asmuo kvalifikacijos dokumentuose būtų pateikęs teisingus duomenis apie pajamas, gautas už pastatų statybos darbus.

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais argumentais apeliantė ignoruoja įstatymo leidėjo suformuotas įrodinėjimo pareigas bei jų paskirstymo civiliniame procese taisykles (CPK 12, 42, 178 straipsniai), pagal kurias, kaip minėta, įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, t. y. ieškovui – ieškinio faktinį pagrindą, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimo į ieškinį faktinį pagrindą. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad trečiasis asmuo, įrodinėdamas savo kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytam reikalavimui, pateikė visus reikalingus dokumentus – Pažymą apie savo pajamas, finansinės atskaitomybės rinkinius ir nepriklausomo auditoriaus išvadą. Įvertinęs šiuos dokumentus bei kitus į bylą pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad trečiojo asmens kvalifikacija atitiko nurodytą Pirkimo sąlygų reikalavimą. Tuo tarpu pareiga įrodyti savo ieškinio pagrindą, be kita ko, kad aptariami trečiojo asmens kvalifikacijai pagrįsti pateikti duomenys yra neteisingi, teko apeliantei, todėl ji nepagrįstai teismo atliktą jos įrodinėjamos aplinkybės vertinimą kvestionuoja apeliuodama į trečiojo asmens įrodinėjimo pareigą. Tai, kad trečiasis asmuo disponuoja duomenimis apie savo pajamas, jų pobūdį, nesudarė pagrindo teismui apeliantei nustatytos įrodinėjimo pareigos perkelti trečiajam asmeniui.

78. Apeliantė skunde akcentuoja kasacinio teismo išaiškinimus, kad tuo atveju, kai tiekėjui įsitikinti, ar konkurento pasiūlymas iš tiesų atitinka pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus, įmanoma tik remiantis tuo pačiu šio konkurento pasiūlymu, kuriame atitiktis perkančiosios organizacijos reikalavimams yra formaliai deklaruota, yra pažeidžiamas peržiūros procedūros veiksmingumo principas ir tiekėjo galimybę efektyviai kvestionuoti perkančiosios organizacijos veiksmus daro formalią; kad tokiu atveju, pareiga įrodyti, jog ginčijamas pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygas, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358/2020).

79. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tiekėjo atitiktis Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytam reikalavimui nebuvo tik formaliai deklaruota, be Pažymos apie pajamas trečiasis asmuo pateikė ir kitus nurodyta Pirkimo sąlyga reikalautus duomenis – finansinių ataskaitų rinkinį, nepriklausomo auditoriaus išvadą. Be to, nesutampa ir kitos nagrinėjamos ir nurodytos bylos faktinės aplinkybės – civilinėje byloje Nr. e3K-3-358/2020, be kita ko, buvo sprendžiamas tiekėjo pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygose nustatytiems techninio pobūdžio reikalavimams, nenustačius pareigos tiekėjams įrodyti jų atitiktį, klausimas. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau šioje nutartyje dėl teismo precedento taikymo, kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Kadangi apeliantės nurodytos ir šios bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais.

80. Nenustatęs, kad trečiojo asmens kvalifikacija neatitiko Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatyto reikalavimo, pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl UAB „Kaminta“ pateiktos informacijos šiam reikalavimui pagrįsti pripažinimo melaginga. Apeliantei nepaneigus šios teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl skundo argumentų, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl melagingos informacijos kvalifikavimo.

Dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 3 punkte nustatytam reikalavimui

81. Skunde apeliantė kvestionuoja ir teismo išvadą, kad turiningasis ginčo pasiūlymo, tame tarpe ir jį patikslinusių duomenų, vertinimas patvirtina, jog UAB „Kaminta“ atitiko Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 3 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą. Vienas iš argumentų, kuriais apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada, yra tai, jog teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje konstatuota, kad tais atvejai, kai tiekėjas apie savo kvalifikaciją pateikė melagingą informaciją, perkančiajai organizacijai nekyla pareiga paprašyti šio tiekėjo (dalyvio) papildyti netikslius duomenis apie jo kvalifikaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011). Apeliantė nurodo ir tai, kad remiantis naujausiais kasacinio teismo išaiškinimais tiekėjas turi teisę tikslinti tik pradinius kvalifikacijos duomenis ir tik vieną kartą bei nepateikiant naujų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).

82. Atmesdama šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš pradžių), o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Apeliantės nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011 buvo pateiktas įvertinus situaciją, kad tikrindama kvalifikacijos duomenis perkančioji organizacija nustatė, jog tiekėjas neteikė paslaugų pagal pasiūlyme nurodytas sutartis, tuo tarpu nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet nurodyti netikslūs duomenys apie kvalifikaciją – statybos darbų atlikimo laikotarpis nepateko į Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 3 punkte nustatytą laikotarpį. Nurodyta Pirkimo sąlyga nustatė, kad tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, o jeigu tiekėjas įregistruotas vėliau, per laiką nuo jo registracijos dienos, turi būti atlikęs ypatingųjų gyvenamosios ir (ar) negyvenamosios paskirties visuomeninės paskirties pastatuose naujos statybos ir (ar) rekonstravimo ir (ar) kapitalinio remonto svarbiausių darbų (svarbiausi statybos darbai yra laikomi pastato statybos darbai) statybos darbų, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 000 Eur be PVM ir svarbiausių statybos darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. UAB „Kaminta“ pateikė įvykdytų sutarčių sąrašą bei užsakovo – UAB „Magnumo investicijos“, 2021 m. spalio 1 d. pažymą apie UAB „Kaminta“ atliktus darbus laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Užsakovo pažymoje nurodytas laikotarpis nesutapo su UAB „Kaminta“ įvykdytų sutarčių sąraše nurodytu ir aptariamos Pirkimo sąlygos nustatytu laikotarpiu – nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. Tokie duomenys savaime nepatvirtina nei trečiojo asmens kvalifikacijos neatitikimo Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 3 punkto reikalavimui, nei šių duomenų melagingo pobūdžio, tačiau tam, kad galėtų įvertinti UAB „Kaminta“ kvalifikaciją perkančioji organizacija turėjo teisę ir pareigą paprašyti tiekėjos patikslinti nurodytus duomenis (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis, Pirkimo sąlygų 17.4 punktas).

83. Perkančioji organizacija paprašė patikslinti pradinius UAB „Kaminta“ kvalifikacijos duomenis, ir neprašė jos to padaryti daugiau nei vieną kartą, todėl nagrinėjamu atveju neaktualūs ir kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020.

85. Teismas nustatė, kad tiek pradiniame, tiek patikslintame užsakovo UAB „Magnumo investicijos“ patvirtinime apie darbus buvo detalizuoti konkretūs UAB „Kaminta“ atlikti darbai – pastato statybos, darbo projekto parengimo darbai, todėl atlikus matematinius veiksmus buvo galima nustatyti, už kokią konkrečiai sumą UAB „Kaminta“ laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. atliko būtent pastato statybos darbų. Taigi, pirmosios instancijos teismui pasisakius nurodytu klausimu, taip pat atmetus apeliantės prielaidą, kad perkančioji organizacija pripažino, jog UAB „Kaminta“ net ir tikslindama kvalifikaciją, nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti jos atitiktį Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 3 punkte nustatytam reikalavimui (žr. teismo sprendimo 102-103 punktus), o apeliantei nepateikus argumentuoto nesutikimo su nurodytomis teismo išvadomis, teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

86. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju netaikytini ir apeliantės akcentuojami išaiškinimai dėl melagingos informacijos, pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021. Kaip nustatė teismas, skiriasi bylų faktinės aplinkybės, be to, nurodytoje byloje perkančiajai organizacijai be papildomo tyrimo dėl gautos informacijos iš ankstesnio pirkimo buvo aišku, kad tiekėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Nors skunde apeliantė teigia, kad šioje ir nurodytoje byloje nagrinėtos situacijos yra analogiškos, nes tiekėjas pradiniuose kvalifikacijos dokumentuose neteisėtai išdidino savo jėgomis atliktų statybos darbų apimtį, toks argumentas nepaneigia nurodytos teismo išvados.

87. Kaip jau buvo minėta šioje byloje, įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tuomet, kai būtų tapačios ar esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių priėmimo pagrindas. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės pagrindas – aplinkybės, kad perkančioji organizacija, pasinaudojusi informacija iš kito viešojo pirkimo, nustatė, jog tiekėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo kvalifikaciją – viename iš jo nurodytų objektų darbus atliko ne tiekėjas, o jo subrangovas. Nagrinėjamu atveju iš kartu su pradiniu ginčo pasiūlymu pateiktų duomenų – užsakovo UAB „Magnumo investicijos“ pažymos, buvo galima nustatyti konkrečią sumą, už kurią UAB „Kaminta“ darbus objekte atliko savo jėgomis. Pradinėje užsakovo pažymoje nurodyta, kad tokių darbų suma – 12 655 747,00 Eur be PVM, patikslintoje užsakovo pažymoje, sukonkretinus darbų atlikimo laikotarpį, nurodyta, kad UAB „Kaminta“ savo jėgomis atliko darbų už 11 020 988,31 Eur be PVM. Taigi, apeliantės nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e3K-3-278-969/2021, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais vadovautis.

88. Skunde apeliuojama ir į tai, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje pateikta VPT išvada, tačiau nepateikiama nesutikimo su tokiu teismo atliktu šio įrodymo vertinimu motyvų, tik cituojamos atskiros VPT išvados pastraipos. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas išsamiai pagrindė savo atsisakymą vadovautis VPT išvadoje pateikta nuomone, todėl plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako.

89. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

90. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

91. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė ir trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

92. Atsakovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 300,03 Eur atsiliepimo į skundą parengimo išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos, tačiau viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytą maksimalų rekomenduojamą priteisti tokių išlaidų dydį (Rekomendacijų 8.11 punktas). Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priteisti didesnes nei rekomenduojama atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas atsakovė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nenurodė, jų nenustatė ir kolegija, todėl prašoma atlyginti suma sumažintina iki 2 700 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

93. Trečiasis asmuo UAB „Kaminta“ atsiliepime į skundą pateikė prašymą atlyginti pirmosios instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad tokį prašymą pateikė ir pirmosios instancijos teismui, tačiau nespėjo iki bylos išnagrinėjimo apmokėti atstovo pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas, todėl apmokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą. Prašo priteisti 1 742,40 Eur sumą už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei kliento atstovavimą byloje.

94. Kaip matyti iš trečiojo asmens pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, juose buvo pateiktas bendro pobūdžio prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau išlaidų apskaičiavimo dokumentai, kaip tai nustato CPK 98 straipsnio 1 dalis, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti, nors iš kartu su atsiliepimu į skundą pateiktos advokatų profesinės bendrijos „Protego“ išrašytos sąskaitos Nr. 4752 matyti, kad šis dokumentas buvo parengtas 2023 m. rugsėjo 11 d., t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos 2023 m. spalio 25 d. teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui ne tik duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir nenurodė bei nedetalizavo, kokias atstovavimo išlaidas patyrė, teisėjų kolegija netenkina nurodyto jo prašymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ (juridinio asmens kodas 302947360) atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188776264) 2 700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.