Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens „SIA VELVE“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties atnaujinti terminą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Omberg“ skundui dėl kreditorių susirinkimo sprendimo paduoti ir panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Glasma service“ 2024 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimą patvirtinti turto nurašymo tvarką likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Glasma service“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atnaujinti terminą pareiškėjai skundui dėl likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo paduoti ir panaikinti likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimą dėl debitorinės skolos nurašymo yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl termino skundui dėl kreditorių susirinkimo sprendimo pateikti atnaujinimo

16. Pagal JANĮ 55 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti apskųstas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Pažymėtina, kad JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas yra procesinis ir teismas savo iniciatyva turi spręsti, ar terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo sprendimų apskundimo nėra praleistas, taip pat, jeigu reikia, turi pareigą įvertinti termino praleidimo priežastis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-407/2021).

17. JANĮ nereguliuoja teismo nutarčių, kuriomis išsprendžiami termino atnaujinimo klausimai, apskundimo tvarkos, todėl taikytinos CPK nuostatos.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 78 straipsnio 5 dalį, atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją, o atsisakydamas patenkinti tokį pareiškimą – motyvuotą nutartį. Pagal CPK 78 straipsnio 6 dalį dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas. Įstatyme nereglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suteikta diskrecijos teisė įvertinti nurodytų priežasčių svarbą. Svarbiomis priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios iš tikrųjų buvo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-917-381/2016).

19. Nei CPK, nei JANĮ nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, asmenų elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi: 1) nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo per protingą laiką kreipėsi į teismą; 2) vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018).

21. Sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant klausimą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020).

22. Nustatyta, kad pareiškėja praleido terminą pateikti skundą dėl bendrovės 2024 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo antruoju darbotvarkės klausimu, nes skundas galėjo būti paduotas iki 2024 m. rugpjūčio 2 d., tačiau faktiškai buvo paduotas 2024 m. rugpjūčio 6 d., t. y. nežymiai praleidus įstatyme nustatytą terminą.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs pareigos motyvuoti teismo priimto procesinio sprendimo dėl termino atnaujinimo, nes motyvus reikalinga nurodyti tik atsisakant atnaujinti praleistą terminą, taip pat nenumato ir tokio atlikto teismo procesinio veiksmo apskundimo (apeliacijos) galimybės (CPK 78 straipsnio 6 dalis). Tokio termino atnaujinimo klausimo išsprendimui taikytinos CPK 78 straipsnio nuostatos ir tos, kurios reglamentuoja teismo nutarties, kuria išspręstas procesinio termino atnaujinimo klausimas, apskundimo galimybę. Atsižvelgiant į tai, kad CPK tiesiogiai numatyta tik teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, apskundimo galimybė (CPK 78 straipsnio 6 dalis), o pats nutarties atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, darytina išvada, jog teismo nutartis, kuria išsprendžiamas tik procesinio termino atnaujinimo klausimas, atskiruoju skundu neskundžiama. Tačiau CPK 334 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad motyvai dėl teismo nutarčių, kurios negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

24. Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiama nutartimi ne tik išspręstas termino pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo atnaujinimo klausimas, bet ir skundo reikalavimas panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštų materialiųjų reikalavimų išsprendimą. Taigi, šioje byloje paduotas atskirasis skundas gali būti prilygintas apeliaciniam skundui pagal apeliacijos objektą, todėl apeliantės argumentai, susiję su nepagrįstu termino pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo atnaujinimu, apeliacinės instancijos teismo nagrinėjami iš esmės kartu su kitais apeliantės atskirojo skundo argumentais, nenustačius teisinio pagrindo nutraukti apeliacinį procesą dėl nutarties dalies, kuria pareiškėjai atnaujintas terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo sprendimo paduoti. Be kita ko, apeliantės atskirojo skundo reikalavimas atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą terminą, yra teisiškai nepagrįstas, nes CPK nėra numatyta galimybė apeliacinės instancijos teisme atsisakyti priimti skundą, kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą terminą, kai pirmosios instancijos teismas skundą priėmė ir išnagrinėjo iš esmės.

25. Praleistų procesinių terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančio asmens individualių savybių ir pan. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja skundą teismui pateikė pakankamai operatyviai, nes pareiškėja balsavo raštu ir tiesiogiai bendrovės kreditorių susirinkime nedalyvavo, o ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą, įformintą protokolu, iš bendrovės nemokumo administratoriaus gavo 2024 m. liepos 24 d. Aplinkybė, kad pareiškėja skundą dėl bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo padavė nedelsdama, t. y. po 13 dienų nuo bendrovės kreditorių susirinkimo protokolo, kuriame užfiksuotas ginčijamas sprendimas, gavimo, patvirtina pareiškėjos siekį realizuoti jai suteiktą teisę tinkama tvarka ir nesudaro pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjai terminą skundui paduoti.

27. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad, nesant duomenų, jog dėl pareiškėjos praleisto termino skundui dėl bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo pareikšti būtų užvilkintos bankroto procedūros, nenustačius pareiškėjo akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti teisę teisėtus interesus ginti teismine tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino praleistą terminą ir išnagrinėjo pareiškėjos skundą iš esmės.

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo nurašyti turtą

28. Kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą sprendimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančio juridinio asmens interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469-781/2021).

29. Pirmosios instancijos teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo nurašyti apeliantės „SIA VELVE“ 466 985,15 Eur debitorinę skolą priėmimu, šiuo pagrindu atskirasis skundas taip pat nėra grindžiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nepasisako.

30. Pareiškėjos UAB „Omberg“ skundą pirmosios instancijos teismas patenkino, motyvuodamas tuo, kad pagal JANĮ 92 straipsnio 1 dalį yra nurašomas neparduotas likviduojamos dėl bankroto bendrovės turtas, o nagrinėjamu atveju bendrovės kreditorių susirinkime nuspręsta nurašyti apeliantės debitorinę skolą, nors skola nebuvo parduodama JANĮ nustatyta tvarka. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad jos debitorinė skola yra nereali, t. y. neegzistuoja, todėl jos formalus pardavimas neatitiks bendrovės ir jos kreditorių interesų, užvilkins bendrovės bankroto procedūras, padidins bankroto administravimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija.

31. JANĮ 85–92 straipsniuose nustatyti reikalavimai likviduojamos dėl bankroto bendrovės turtui realizuoti. Pagal JANĮ 86 straipsnio 2–4 dalis juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą; juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 minimalių mėnesinių algų dydį. JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių.

32. Pagal JANĮ 92 straipsnio 1 dalį neparduotas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas kreditorių susirinkimo sprendimu yra nurašomas.

33. Taigi, JANĮ nustatyta, koks juridinio asmens turtas bankroto procese turi būti parduotas iš varžytynių, taip pat pasisakyta dėl teisės būtent kreditorių susirinkimui nuspręsti, kad nurodytas turtas gali būti parduodamas ir kitu būdu, ne iš varžytynių. Pažymėtina, kad ir kitose įstatymo nuostatose nurodoma, jog klausimus, susijusius su juridinio asmens turto disponavimu, naudojimu, sprendžia kreditorių susirinkimas, pavyzdžiui, JANĮ 86 straipsnyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 90 straipsnio 3 dalyje, 91 straipsnio 3 dalyje, 92 straipsnio 1 dalyje ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios bendrovės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022). JANĮ normos dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarkos yra imperatyvios, todėl negali būti pakeistos juridinio asmens kreditorių ar kitų asmenų sprendimu. Įstatyme nustatytų teisės normų, susijusių su juridinio asmens turto realizavimo tvarka, laikymasis yra veiksmingo juridinio asmens nemokumo (bankroto) proceso sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

35. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas sprendimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Tai yra, teismas turi spręsti dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo teisėtumo pagal pareigas, jei nustato, kad priimtas sprendimas gali pažeisti viešąjį interesą. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas turi teisę sprendimą panaikinti remdamasis JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-313/2023).

36. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios bendrovės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant sprendimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53-450/2022). Tačiau kreditorių autonomijos principas nereiškia, kad kreditorių susirinkimo sprendimai turi neribotą ir nenuginčijamą galią (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-822-450/2021; 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-241/2021).

37. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pirmoji turto nurašymo sąlyga pagal JANĮ 92 straipsnį yra ta, jog turtas buvo parduodamas kreditorių nustatyta tvarka, tačiau neparduotas, t. y. turtas pripažįstamas neturintis rinkos vertės. Net ir tais atvejais, kai debitorinės skolos nepavyksta parduoti, sprendžiant klausimą dėl debitorinės skolos nurašymo, kreditorių susirinkimo metu tikslinga įvertinti išieškojimo iš skolininko galimybes. Pagrindas spręsti dėl debitorinės skolos nurašymo yra tuomet, kai skolininkas yra likviduojamas, bankrutavęs ir nebeturi jokio realaus turto, iš kurio galėtų būti patenkinti reikalavimai; jeigu skolininkas – fizinis asmuo, taip pat turėtų būti įvertinamos realios galimybės per protingą laiką išieškoti skolą, kadangi, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, jog bankroto proceso procedūros privalo vykti veiksmingai, efektyviai ir operatyviai (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-383-407/2024).

38. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo nurašyti apeliantės „SIA VELVE“ 466 985,15 Eur debitorinę skolą, nes debitorei Latvijoje yra iškelta bankroto byla, debitorė skolos nepripažįsta ir skolos išieškojimo galimybės yra neaiškios, nebuvo bandoma išieškoti ir (ar) parduoti JANĮ nustatyta tvarka.

39. Pagal viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. VAS-9 patvirtinto 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 12 punktą debitorinė skola yra bendrovės turimas finansinis turtas. Taigi, tokio turto nurašymui bankroto procese taikytina JANĮ 92 straipsnio 1 dalis, pagal kurią nurašytas gali būti tik neparduotas turtas.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju debitorinę skolą net nebuvo bandoma išieškoti ar realizuoti JANĮ nustatyta tvarka, ją parduodant. Byloje nėra duomenų apie išieškojimo galimybės iš apeliantės nerealumą. Pažymėtina, kad ginčijamas bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimas antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas pagal bendrovės nemokumo administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktą priedą Nr. 1, kuriame nurodyta, jog apeliantės 466 985,15 Eur debitorinė skola atsirado iš bendrovę ir apeliantę siejusių statybos rangos teisinių santykių pagal 2021 m. sausio 28 d. sudarytas 2 statybos rangos sutartis, skola atsispindi bendrovės balanse ir susideda iš už atliktus darbus apeliantės sulaikytų 256 985,15 Eur ir 210 000 Eur pagal bendrovės 2022 m. kovo 8 d. apeliantei išrašytą sąskaitą faktūrą už fasado projektavimo darbus. Nei bendrovės nemokumo administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktame priede Nr. 1, nei kituose nemokumo administratoriaus pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodoma, jog debitorinė skola yra nepagrįsta.

41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vien aplinkybė, jog apeliantei Latvijos Respublikoje iškelta bankroto byla, nereiškia, jog pakankamai reikšmingos (bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų dydis yra 8 958 246,09 Eur) debitorinės skolos išieškojimas ar jos pardavimas yra neįmanomas ir (ar) neracionalus, nes, kaip minėta, debitorinės skolos nebuvo bandoma nei parduoti, nei ją atgauti (išieškoti). Bendrovės nemokumo administratorius nepaaiškino, kodėl debitorinės skolos nebuvo bandoma patvirtinti, kaip finansinį reikalavimą, apeliantės bankroto byloje, taip pat nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie debitorinės skolos (ar bent jos dalies) atgavimo realumą apeliantės bankroto procese (pavyzdžiui, apie apeliantės turto ir skolų santykį ir pan.).

42. Taigi, ginčijamas bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimas nurašyti apeliantės debitorinę skolą buvo priimtas faktiškai neįvertinus debitorinės skolos išieškojimo ir (ar) pardavimo galimybių. Ginčijamu kreditorių susirinkimo sprendimu tinkamai ir išsamiai neįvertinus nurodytų aplinkybių dėl debitorinės skolos išieškojimo ir (ar) pardavimo galimybių, laikytina, kad bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimas be teisinio pagrindo nurašyti didelės vertės finansinį turtą yra ekonomiškai nenaudingas likviduojamai dėl bankroto bendrovei ir pažeidžia kitų kreditorių (prieš sprendimą balsavo 37,67 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių) interesus gauti kuo didesnį bendrovės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų patenkinimą.

43. Kaip minėta, bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti likviduojamos dėl bankroto bendrovės interesai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantės debitorinės skolos nurašymas, neįsitikinus debitorinės skolos atgavimo ar jos pardavimo galimybėmis, neatitinka JANĮ 92 straipsnio 1 dalies nuostatų, bankroto proceso tikslo ir paskirties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamą bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

44. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, kaip neturintys teisinės reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, nevertinami.

45. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

46. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

47. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

48. Pagal Rekomendacijas priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas viešai skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

49. Pareiškėja bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme patyrė 2024 m. lapkričio mėn. (IV ketvirtį). Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 196,40 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 878,56 Eur (0,4 x 2 196,40 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Apeliacinės instancijos teismas mažina prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes jos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Pareiškėjai iš apeliantės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiamas 878,56 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens „SIA VELVE“ (juridinio asmens kodas 40003064412) bankroto administravimui skirtų lėšų 878,56 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Omberg“ (juridinio asmens kodas 303084953).