Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Omberg“ skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, suinteresuoti asmenys likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Glasma service“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Vilniaus Aleksandravičiaus ir SIA „VELVE“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Omberg“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į likviduojamos dėl bankroto UAB „Glasma service“ (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą nagrinėjantį teismą, skundu prašydama:

1.1. panaikinti likviduojamos dėl bankroto UAB „Glasma service“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2024 m. liepos 19 d., metu priimtą ir į likviduojamos dėl bankroto UAB „Glasma service“ kreditorių susirinkimo protokolą antruoju darbotvarkės klausimu įrašytą sprendimą: „Patvirtinti turto (debitorinio įsiskolinimo) nurašymo tvarką pagal kreditorių susirinkimo priedą Nr. 1“;

1.2. priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.1. ginčijamu nutarimu patvirtinta SIA „VELVE“ 466 985,15 Eur debitorinio įsiskolinimo nurašymo tvarka. Iš nemokumo administratoriaus Vilniaus Aleksandravičiaus (toliau – ir nemokumo administratorius) nurodytų aplinkybių matyti, kad SIA „VELVE“ skola bendrovei yra reali, apskaitoma jos balanse. Vien nemokumo administratoriaus prielaida, kad net ir sėkmės atveju prisiteisus yra didelė tikimybė, jog įsiskolinimas nebus išieškotas, nėra pagrindas atsisakyti tokios didelės sumos reikalavimo ir kreditoriams ją nurašyti, jei dėl to prieštarauja kiti kreditoriai, nes egzistuoja ir priešinga visiškai reali prielaida, jog nurodytą įsiskolinimą galima išsiieškoti. Galima teismine tvarka (kad ir Latvijoje) bandyti išsiieškoti bendrovės kreditorinius reikalavimus SIA „VELVE“, juolab, kad egzistuoja visi tokios skolos prisiteisimo pagrindai – SIA „VELVE“ skola yra susidariusi už bendrovės atliktus darbus, ji grindžiama finansiniais dokumentais ir apskaitoma bendrovės balanse. Vien ta aplinkybė, kad SIA „VELVE“ skolos nepripažįsta, nereiškia, kad tokia įmonės skola neegzistuoja, priešingai – būtent tokia aplinkybė ir yra pagrindas kreiptis į teismą dėl tokios skolos išieškojimo, o ne dėl jos nurašymo. Aplinkybė, kad tektų samdyti Latvijoje advokatus, taip pat nėra tinkamas pagrindas nurašyti SIA „VELVE“ skolą, nes bankroto bylos atveju bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos iš bankroto bylos administravimo išlaidų, todėl prisiteisus SIA „VELVE“ skolą, bendrovė atgautų ir visas bylinėjimo išlaidas Latvijos advokatų pagalbai apmokėti. Be to, tokios išlaidos būtų adekvačios ir protingai pateisinamos, vertinant pagal SIA „VELVE“ skolos dydį.

2.2. Nurodė, kad likviduojamo juridinio asmens turto pardavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 86 straipsnyje: turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą (1 dalis); pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, kreditorių susirinkimui siūlo nemokumo administratorius (2 dalis); juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (3 dalis); juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui (4 dalis). JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad iš varžytinių parduodamas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. Šiuo atveju SIA „VELVE“ skolos dydis yra 466 985,15 Eur, todėl pagrįsta teigti, kad net ir parduodant šią skolą jos kaina būtų didesnė už 10 MMA (9 240 Eur) ir toks reikalavimas turi būti parduodamas varžytinėse. Taigi, ginčijamas nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

3. Likviduojamos dėl bankroto UAB „Glasma service“ nemokumo administratorius atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti ir priteisti bendrovei iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.1. pareiškėja praleido terminą skundui paduoti. Pirma, pareiškėja buvo tinkamai informuota apie vyksiantį 2024 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimą. Antra, pareiškėja dalyvavo kreditorių susirinkime, nemokumo administratoriui pateikdama pasirašytą balsavimo raštu biuletenį, todėl akivaizdu, jog paskutinė termino diena skundui paduoti buvo 2024 m. rugpjūčio 2 d., kai tuo tarpu skundas pasirašytas ir pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą tik 2024 m. rugpjūčio 6 d. Akcentavo, kad termino skaičiavimo pradžia nėra siejama su protokolo kreditoriui pateikimu.

4.2. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, be kita ko, nurodė, kad, kaip yra konstatavęs Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1386-794/2022, likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas kreditorių susirinkimo sprendimu gali būti nurašomas tik tada, kai jis nėra parduodamas (JANI 92 straipsnis). Taigi, turto nurašymas nėra siejamas privalomumu iš pradžių turtą pardavinėti, o tik nepardavus, jį nurašyti, todėl akivaizdu, jog ginčijamas nutarimas nėra prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Maža to, būtent nemokumo administratorius vertina ir teikia duomenis bendrovės kreditorių susirinkimui, ar tam tikros skolos yra pagrįstos ar nepagrįstos, o kreditorių susirinkimas sprendžia dėl jų nurašymo.

4.3. Priešingai nei nurodo pareiškėja, ginčijamas nutarimas niekaip nepažeidžia kreditorių interesų. Pirma, siūloma nurašyti reikalavimo teisė nėra reali, t. y., nemokumo administratoriaus vertinimu, ji galimai nepagrįstai įtraukta į bendrovės debitorių sąrašą. Antra, SIA „VELVE“ yra vykdomos nemokumo procedūros Latvijos Respublikoje, o pastarosios bendrovės finansinėje apskaitoje įsiskolinimas nėra fiksuotas. Trečia, išieškojimo galimybės yra neaiškios, o Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs: „Pagrindas spręsti dėl debitorinės skolos nurašymo yra tuomet, kai skolininkas yra likviduojamas, bankrutavęs ir nebeturi jokio realaus turto, iš kurio galėtų būti patenkinti reikalavimai; [...] be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, jog bankroto proceso procedūros privalo vykti veiksmingai, efektyviai ir operatyviai“ (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-383-407/2024).

5. Suinteresuotas asmuo SIA „VELVE“ atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Suinteresuotas asmuo SIA „VELVE“ atsiliepime paaiškino, kad:

6.1. ją su bendrove siejo statybos rangos teisiniai santykiai, kylantys iš 2021 m. sausio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 21-3/VERDE/26 (toliau – Sutartis 1) ir 2021 m. sausio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 21-3/VERDE/27 (toliau – Sutartis 2, o abi sutartys kartu – Sutartys). Pagal Sutartis bendrovė įsipareigojo atlikti stiklinio fasado projektavimo, fasado sistemos gamybos ir statybos darbus (toliau – Darbai) objekte „Biuro pastatų komplekso „VERDE“ statyba Roberta Hirša g. 1, Ryga“ (toliau – Objektas). Darbų Objekte vykdymas nebuvo sklandus ir tinkamas. Po Sutarčių nutraukimo buvo, be kita ko, parengtas 2022 m. gegužės 10 d. Aktas dėl tarpusavio skolų užskaitymo (toliau – Įskaitymo aktas). Įskaitymo akte buvo nurodytos bendrovės jai mokėtinos sumos, kurių bendra suma – 1 047 468,08 Eur, ir jos turimi sulaikymai pagal Sutartis, kurių bendra suma – 241 001,59 Eur. Šia suma buvo sumažinta bendrovės mokėtina netesybų suma. Po atlikto įskaitymo likusi bendrovės mokėtina netesybų suma (806 466,49 Eur) kartu su jai samdant pakaitinius rangovus bendrovės neatliktiems Darbams atlikti patirtų nuostolių suma (655 827,87 Eur) buvo pateikta tvirtinti bendrovės bankroto byloje. Nemokumo administratoriui pareiškus nesutikimą, galiausiai abipusių nuolaidų būdu bankroto byloje buvo sudaryta taikos sutartis, kuria buvo patvirtintas 412 197,22 Eur dydžio jos finansinis reikalavimas. Išdėstytos aplinkybės aiškiai patvirtina, jog ji su bendrove buvo visiškai atsiskaičiusi dar iki bankroto bylos iškėlimo pastarajai, o aplinkybė, kad bendrovė be pagrindo savo buhalterinėje apskaitoje paliko apskaitytas jos mokėtinas sumas, savaime nereiškia, kad ji iš tikrųjų yra skolinga kokias nors sumas.

6.2. Pažymėjo, kad patenkinus pareiškėjos skundą, būtų paneigta bendrovės kreditorių daugumos valia. Pareiškėja savo skunde pati nurodo, jog kreditorių sprendimas buvo priimtas balsų dauguma. Tai reiškia, kad dauguma bendrovės kreditorių įvertino nemokumo administratoriaus pateiktus argumentus dėl skolos nurašymo ir juos palaikė pagrįstais. Taip pat įvertintina ir ta aplinkybė, jog nemokumo administratoriaus, kreipimasis į Latvijos teismus dėl nepagrįstos skolos priteisimo ženkliai užvilkintų bendrovės likvidavimą ir nemokumo bylos užbaigimą, kas neatitiktų visų jos kreditorių interesų. Nėra ginčo, kad nemokios įmonės kreditoriai yra suinteresuoti kuo operatyvesniu bankroto bylos užbaigimu, be kita ko, dėl to, kad pasibaigus nemokumo procesui ir paaiškėjus galutinėms kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo sumoms, kreditoriai turės galimybę atitinkamai patikslinti savo anksčiau teiktas mokesčių (pridėtinės vertės ir (ar) pelno mokesčių) deklaracijas, atsižvelgiant į iš bendrovės neatgautas sumas mažindami anksčiau deklaruotus pelno ir (ar) pridėtinės vertės mokesčius ir vėliau dalį šių mokesčių susigrąžindami. Tai yra dar viena aplinkybė, patvirtinanti, jog pareiškėjos skundo tenkinimas neatitiktų bendrovės kreditorių (įskaitant ir pačią pareiškėją) interesų.

II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

Dėl termino skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo paduoti

7. Nemokumo administratorius teigia, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo paduoti.

8. JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą.

9. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas termino pradžios laiką skundui dėl kreditorių susirinkimo apskundimo susiejo su objektyviomis ir subjektyviomis aplinkybėmis, t. y. su momentu, kai suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą. Taigi, teismas, siekdamas įvertinti, ar asmuo, teikiantis skundą, tinkamai ir laiku realizuoja šią savo procesinę teisę, visų pirma turi nustatyti, kada jis sužinojo apie ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą ir kada jis turėjo sužinoti apie jį, jeigu būtų elgęsis apdariai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-853-933/2022; 2023 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-274-407/2023).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ne tik buvo tinkamai informuota apie turėjusį įvykti kreditorių susirinkimą, bet ir dalyvavo kreditorių susirinkime, nemokumo administratoriui pateikdama pasirašytą balsavimo raštu biuletenį, todėl akivaizdu, jog paskutinė termino diena skundui paduoti buvo 2024 m. rugpjūčio 2 d. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką terminas skundui paduoti dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo kreditoriui, kuris dalyvavo susirinkime, skaičiuojamas nuo kreditorių susirinkimo dienos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-696-781/2019; 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2068/2011; 2012 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-294/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-948/2013). Pareiškėjos skundas teisme gautas 2024 m. rugpjūčio 6 d., t. y. pareiškėja praleido JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nurodytą procesinį terminą skundui pateikti.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas; teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

12. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinęs tai, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d. ir 4 d. buvo nedarbo dienos, terminas praleistas nežymiai, sprendžia esant pagrindui atnaujinti skundo dėl 2021 m. birželio 18 d. BUAB „Kasdairas“ kreditorių komiteto sprendimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, pateikimo terminą (CPK 78 straipsnis).

Dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo

13. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

14. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. 1) dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba 2) dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančio juridinio asmens interesų esminiu pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-434-798/2022).

15. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios bendrovės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant sprendimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-53-450/2022). Tačiau kreditorių autonomijos principas nereiškia, kad kreditorių susirinkimo sprendimai turi neribotą ir nenuginčijamą galią. Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1593-241/2020).

16. Nagrinėjamu atveju nenustatyta procedūrinių pažeidimų, susijusių su ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu. Tokių pažeidimų nenurodo ir pareiškėja, todėl toliau jo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas materialiniu (turinio) aspektu.

17. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta „Patvirtinti turto (debitorinio įsiskolinimo) nurašymo tvarką pagal kreditorių susirinkimo priedą Nr. 1“.

18. Kreditorių susirinkimo priede Nr. 1, be kita ko, nurodyta, kad: bendrovės balanse yra nurodytas SIA „VELVE“ 466 985,15 Eur įsiskolinimas; nemokumo administratoriaus žiniomis, SIA „VELVE“ šiuo metu susiduria su finansiniai sunkumais – iš internete viešai prieinamų duomenų matyti, kad SIA „VELVE“ Latvijos Respublikoje 2024 m. gegužės 13 d. iškelta nemokumo byla; nemokumo administratorius susisiekė su SIA „VELVE“ nemokumo administratore, kuri nurodė, kad pagal SIA „VELVE“ buhalterinės apskaitos dokumentus, skolos UAB „Glasma service“ nėra, taip pat patvirtino, kad SIA „VELVE“ su įsiskolinimu nesutinka; vienintelis būdas patvirtinti SIA „VELVE“ finansinį reikalavimą nemokumo byloje yra pradėti teisminį ginčą Latvijos Respublikoje (vadovaujantis tarp šalių sudarytomis rangos sutartimis, visi teisminiai ginčai, tame tarpe ir ginčai dėl skolų priteisimo, yra nagrinėjami Latvijos Respublikos teismuose); neturint įrodymų dėl projektavimo darbų atlikimo, galimybės prisiteisti įsiskolinimą yra labai ribotos, o net ir sėkmės atveju yra didelė tikimybė, jog įsiskolinimas nebus išieškotas; be to, norint prisiteisti 210 000 Eur sumą už galimai atliktus projektavimo darbus, tektų samdyti advokatus Latvijos Respublikoje.

19. Pareiškėja skunde pirmiausia nurodo mananti, kad nemokumo administratoriaus prielaida dėl debitorinio įsiskolinimo išieškojimo negalimumo yra nepagrįsta bei kad tikslinga inicijuoti jos išieškojimą, jeigu reikalinga, ir teismine tvarka Latvijos Respublikoje.

20. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog nemokumo administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kt. Todėl bendrovės kreditoriai, kaip subjektai, kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš bendrovės, gali imtis priemonių skoloms išieškoti iš bendrovės skolininkų, tačiau teismo paskirtam administratoriui negali nustatyti privalomų valdingų nurodymų, kurie ribotų įstatymu priskirtų įgaliojimų administratoriui vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant bendrovės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017; 2022 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-415-450/2022).

21. Antra, pareiškėja aukščiau nurodyto nutarimo nepagrįstumą sieja ir su jo prieštaravimu imperatyvioms JANĮ nuostatoms, susijusioms su juridinio asmens turto pardavimu.

22. JANĮ 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neparduotas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas kreditorių susirinkimo sprendimu yra nurašomas.

23. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad debitorinė skola yra bendrovės turimas finansinis turtas (18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, patvirtintas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. VAS-9, 12 punktas), todėl tokio turto nurašymui bankroto procese taikytinas JANĮ 92 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas; [...] pirmoji turto nurašymo sąlyga pagal JANĮ 92 straipsnį yra ta, jog turtas buvo pardavinėjamas kreditorių nustatyta tvarka, tačiau neparduotas, t. y. turtas pripažįstamas kaip neturintis rinkos vertės (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-383-407/2024).

24. Nagrinėjamu atveju debitorinis įsiskolinimas nebuvo pardavinėjamas JANĮ nustatyta tvarka, todėl spręstina, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

26. Pareiškėja pateikė duomenis, kad patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

28. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

29. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

30. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisinės prigimties, yra nurodęs, kad reikalavimas dėl bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinio institutui ar kitam procesiniam dokumentui (pareiškimui arba skundui), kuriuo inicijuojamas civilinės bylos iškėlimas. Toks procesinis dokumentas (skundas) su jame suformuluotais materialiaisiais teisiniais reikalavimais yra nagrinėjamas teisme prie bankroto bylos, išskiriant jį į savarankišką civilinę bylą. Atitinkamai ir atsiliepimas į apelianto (kreditoriaus) skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo teisme įvertinimo laikytinas atsiliepimu į ieškinį ar kitą analogiško turinio dokumentą, pagal kurį buvo pradėta civilinė byla (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 142 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-231/2014; 2023 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-377-934/2023 13 punktą; 2024 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-184-881/2024 39 punktą).

31. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.2. papunktis). Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už pareiškimo parengimą dydis šiuo atveju sudaro 5 402,50 Eur (2 161 Eur (2024 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 koef.)). Pareiškėjos prašoma priteisti suma šio dydžio neviršija.

32. Pareiškėjos skundas patenkintas visiškai, todėl jai iš bendrovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiamos 1 210 Eur (1 500 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atnaujinti terminą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Omberg“ skundui dėl kreditorių susirinkimo sprendimo paduoti.

Tenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Omberg“ skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo.

Panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Glasma service“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2024 m. liepos 19 d., metu priimtą ir į likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Glasma service“ kreditorių susirinkimo Protokolą Nr. 2024.07.19 (2-uoju darbotvarkės klausimu) įrašytą sprendimą: „Patvirtinti turto (debitorinio įsiskolinimo) nurašymo tvarką pagal kreditorių susirinkimo priedą Nr. 1“.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Omberg“, j. a. k. 303084953, iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Glasma service“, j. a. k. 301693592, bankroto administravimui skirtų lėšų 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.