- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-175-513/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01434-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- D. T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui D. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. T. 4 296,88 Eur negrąžintos paskolos, 448,81 Eur palūkanų pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 11 d. iki 2022 m. birželio 27 d., 9,63 Eur vėlavimo palūkanų, 318,14 Eur administravimo mokesčio, 93,59 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d., 23 procentus nuostolių atlyginimo (negautų pajamų) už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 10 d.) ir neviršijant 2 358,30 Eur sumos, 318,04 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 26,28 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 177 Eur žyminį mokestį ir 605 Eur išlaidų už teisines paslaugas.
2. Atsakovui skirti procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo D. T. priteisė 4 296,88 Eur negrąžintos paskolos, 448,81 Eur palūkanų, 49,16 Eur administravimo mokesčio, 93,59 Eur nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 28 d. (nuo sutarties nutraukimo) iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. (iki kreipimosi į teismą dienos), 23 procentus nuostolių atlyginimo (negautas pajamas), skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos (2022 m. rugpjūčio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 10 d.), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio neviršijant 2 358,30 Eur sumos, 318,04 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 26,28 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5 232,76 Eur sumos nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 118 Eur žyminio mokesčio ir 574,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
4. Atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 23 d. elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt ieškovė ir atsakovas sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 34289633 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui suteikta 4 700 Eur paskola (4 371 Eur paskolos suma ir 329 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 60 mėnesių terminui. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko, negrąžino ieškovei suteikto kredito, nereagavo į raginimą sumokėti skolą, todėl ieškovė nuo 2022 m. birželio 28 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Byloje duomenų, kad skola būtų sumokėta, nėra.
5. Teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai. Atsakovas pažeidė sutartinę prievolę nepagrįstai negrąžindamas jam suteikto kredito, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 4 296,88 Eur negrąžintos paskolos bei 448,81 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 11 d. iki 2022 m. birželio 27 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo, teismas pripažino pagrįstu ir tenkino.
Šalies argumentai
6. Ieškovei prašant priteisti 318,14 Eur administravimo mokesčio, teismas nurodė, kad pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punktą administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą įtrauktas administravimo mokestis – 0,21 proc. kas mėnesį. Teismas nustatė, kad atsakovas per 60 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį iš viso turėjo sumokėti 332,44 Eur sutarties administravimo mokesčio, kadangi ieškovė prašo priteisti 318,14 Eur negrąžintą administravimo mokestį, todėl darytina išvada, jog atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 14,30 Eur administravimo mokestį. Teismas pažymėjo, kad administravimo mokestis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Teismas nurodė, kad iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. birželio 28 d.) atsakovas turėjo sumokėti 63,46 Eur administravimo mokestį, todėl ieškovės reikalavimą patenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė 49,16 Eur (63,46 Eur – 14,30 Eur) administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. birželio 28 d.).
Žemesnės instancijos teismas
7. Spręsdamas dėl 9,63 Eur vėlavimo palūkanų ir 26,28 Eur delspinigių teismas nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos pagal įstatymą vadinamos kompensacinėmis palūkanomis, tačiau ieškovė, prašydama jas priteisti už laiku neįvykdytą atsakovo prievolę, taip pat prašo priteisti ir delspinigius. Teismas nurodė, kad negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į delspinigių dydžio sumą. Dėl to teismas ieškovei priteisė 26,28 Eur delspinigių, konstatavęs, kad ši suma apima ir 9,63 Eur kompensacines palūkanas.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 93,59 Eur negautų pajamų (nuostolių), kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 23 proc. metinės palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d., ir 23 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2026 m. lapkričio 10 d., nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant 2 358,30 Eur sumos, yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas nurodė, jog vartojimo kredito sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovui tenka pareiga (sutartinė atsakomybė) atlyginti ieškovei šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Įprastomis sąlygomis atsakovui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti pajamas, kurias visų pirma turėjo sudaryti atsakovo už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanos, atliekančios užmokesčio už suteiktą kreditą funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Sutartį nutraukus prieš terminą pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas pasibaigė, todėl ieškovė prarado teisę reikalauti mokėjimo palūkanų kaip sutarties vykdymo natūra. Ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį taip pat prarado galimybę gauti ne tik pagal sutartį planuotas gauti pajamas, bet ir bet kokią kitą galimybę gauti pajamų iš atsakovui suteiktos kredito sumos, nes atsakovas jai suteikto kredito negrąžino. Teismas padarė išvadą, kad negautų pajamų faktas byloje yra įrodytas.
9. Teismas nurodė, jog vartojimo kredito sutartyje šalys susitarė, kad sutarties sudarymo mokestis – 7 proc., jis išdėstytas 60 mėnesių terminui ir turėjo būti mokamas kas mėnesį, iš viso turėjo būti sumokėta 329 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Iš mokėjimo grafiko matyti, kad 59 mėnesius atsakovas turėjo mokėti po 5,48 Eur, o paskutinį 60 mėnesį – 5,68 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Teismas nurodė, kad atsakovas nesumokėjo 318,04 Eur sutarties sudarymo mokesčio, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 318,04 Eur sutarties sudarymo mokesčio tenkino.
10. Teismas nurodė, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
11. Tenkinęs 95 proc. ieškovės reikalavimų teismas ieškovei priteisė proporcingą dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. 118 Eur žyminio mokesčio ir 574,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo už akių dalį dėl administravimo mokesčio bei vėlavimo palūkanų, priteisti 318,14 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2026 m. lapkričio 10 d., 9,63 Eur vėlavimo palūkanų 21 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
13. Nesutinka su teismo sprendime už akių nurodytu administravimo mokesčio apskaičiavimo laikotarpiu. Teigia, jog pagal su atsakovu sudarytą Paskolos sutarties 2.4 punktą ir bendrųjų sąlygų 1.2 punktą paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Jei paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, jei paskola grąžinama anksčiau laiko, jei paskola refinansuojama – tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto. Nurodo, kad administravimo mokestis yra įskaičiuotas į bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN), nagrinėjamu atveju tai sudaro 0,21 proc. nuo kiekvienos įmokos sumos. Pažymi, kad administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstyta per visą paskolos sutarties laikotarpį. Paskolos sutartimi šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, atsakovė jį žinojo. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas, šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Argumentuoja, kad įvertinusi atsakovo galimybę skolintis bei suderinusi individualias paskolos sutarties sąlygas, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas paskolos sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą nurodytą administravimo mokestį. Atsakovui nevykdant paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, Sutartį nutraukė ir turi teisę reikalauti priteisti administravimo mokestį, kurį pagrįstai tikėjosi gauti. Remiantis Naudojimosi sutarties 9.2 punktu ir Bendrųjų sąlygų 8.12 punktu ieškovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir atstovauja skolintojus (investuotojus) visuose paskolos administravimo etapuose. Ieškovei perėmus reikalavimo teises, kad būtų užtikrintas paskolos sutarties vykdymas ir skolos išieškojimas, siekiama vykdyti visus veiksmus, būtinus tinkamai atstovauti skolintojo interesus ir administruoti skolos grąžinimą. Mano, kad nėra teisinio pagrindo mažinti priteistiną administravimo mokesčio dydį.
14. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vėlavimo palūkanos pagal įstatymą yra vadinamos kompensacinėmis palūkanomis už laiku neįvykdytą prievolę. Teigia, kad CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad, pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Teigia, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Dėl to pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas ir nepagrįstai jį atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalies, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai priteisti jai iš atsakovo dalį administravimo mokesčio ir vėlavimo palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Bylos medžiaga nustatyta, jog 2021 m. lapkričio 23 d. elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt ieškovė ir atsakovas sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 34289633 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui suteikta 4 700 Eur paskola (4 371 Eur paskolos suma ir 329 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 60 mėnesių terminui. Atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, tai yra laiku nemokėjo sutartyje numatytų paskolos grąžinimo įmokų, į įspėjimą ir raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą nereagavo, per nustatytą terminą atsakovas įsiskolinimo nepadengė, todėl ieškovė nuo 2022 m. birželio 28 d. sutartį nutraukė. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas pažeidė Sutartį.
19. Nagrinėjamoje byloje apeliantė argumentuoja, kad vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties nuostatomis paskolos gavėjas (atsakovas) privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį Sutarties terminą po to, kai vartojimo kredito gavėjui vėluojant mokėti ar nemokant paskolos įmokų buvo nutraukta Sutartis.
20. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama – tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto. Taigi, administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą Sutarties laikotarpį. Šalys Sutartyje sulygo dėl 0,21 procento mėnesinio administravimo mokesčio.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodydama, kad sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Taigi, apeliantė, nutraukusi Sutartį, nebeturėjo administruoti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, kaip nurodyta Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių apeliantė po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti.
22. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
23. Pagal šalių pasirašytą Sutartį administravimo mokestis yra Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, mokamas paskolos gavėjo organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą (Bendrųjų sąlygų 1.2 punktas). Ieškovė aptariamu atveju nepagrįstai bando praplėsti administravimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtina Bendrosiose sutarties sąlygose ir Sutartyje. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų buvo patirta administruojant su atsakovu sudarytą Sutartį, t. y. kokia konkreti dalis išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir pan., tenka atsakovui. Reikalavimas priteisti Sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Skolą išieškant teisme gali būti priteistos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, vykdymo procese – vykdymo išlaidos. Dėl to ieškovei priteisus visą administravimo mokestį, skaičiuojamą ir po Sutarties nutraukimo, bei bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
24. Pirmosios instancijos teismas pagal ieškovės pateiktą atsakovui sudarytą mokėjimų grafiką nustatė, kad atsakovas per 60 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį iš viso turėjo sumokėti 332,44 Eur sutarties administravimo mokesčio, o ieškovei prašant priteisti 318,14 Eur administravimo mokesčio, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas yra sumokėjęs 14,30 Eur administravimo mokesčio. Pagal įmokų grafiką iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. birželio 28 d.) atsakovas turėjo sumokėti 63,46 Eur administravimo mokesčio, taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu už akių priteisė iš atsakovo 49,16 Eur (63,46 Eur – 14,30 Eur) administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. birželio 28 d.).
25. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti 9,63 Eur vėlavimo palūkanas įskaitė į iš atsakovo priteistiną 26,28 Eur delspinigių sumą ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 26,28 Eur delspinigių, o ieškovės reikalavimą dėl 9,63 Eur vėlavimo palūkanų atmetė. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir pažymi, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
26. Šalių sudarytos Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punkte palūkanos apibrėžtos kaip pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal šalių sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 23 procentų dydžio palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 448,81 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos.
27. Apeliantė nurodo, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Kompensuojamoji palūkanų (CK 6.210 ir 6.261 straipsniai) funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.
28. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal 4.10 punktą vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai taip pat skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmoką (-as). Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl jos, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisėtai buvo pripažintos kompensuojamosiomis palūkanomis.
29. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius. Bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).
30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas). Nurodytų teisės normų ir jų taikymą detalizuojančios praktikos pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai vertinto reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir naujausioje apygardų teismų praktikoje bylose, kuriose ieškovė reiškia analogiškus reikalavimus (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-134-864/2023, 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2621-656/2022, 2022 m. lapkričio 29 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-2575-565/2022, Nr. e2A-2656-661/2022, Nr. e2A-2644-864/2022, Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-90-921/2023, 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1397-413/2022 ir kt.).
32. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisniuose santykiuose, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.