- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-17
- Bylos Nr.
- e2A-134-864/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- R. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei R. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bedrovės (toliau – UAB) „Finansų bitė“ (toliau ir ieškovė) pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš priteisti iš atsakovės R. Ž. (toliau ir atsakovė) 2 656,69 Eur negrąžintos paskolos, 212,68 Eur palūkanų, 124,06 Eur vėlavimo palūkanų, 139,30 Eur administravimo mokesčio, 3,37 Eur nuostolių, 17 proc. negautas pajamas, apskaičiuotas nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2022 m. lapkričio 12 d. (Paskolos sutarties termino pabaigos), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio (neviršijant 8,15 Eur sumos), 189,74 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 149,03 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad 2021 m. liepos 30 d. su atsakove sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 55793253, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 3 780 Eur dydžio kreditą 16 mėnesių terminui. Atsakovė savo prievolių tinkamai neįvykdė ieškovei, į ieškovės raginimus dėl skolos padengimo nereagavo, todėl prašo priteisti ieškiniu reikalaujamas sumas.
2. Atsakovei R. Ž. adresuotos ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti asmeniškai 2022 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės R. Ž. ieškovės UAB „Finansų bitė“ naudai 2 656,69 Eur negrąžintos paskolos, 212,68 Eur mokėjimo palūkanų, 139,30 Eur sutarties administravimo mokesčio, 3,37 Eur negautų pajamų (nuostolių), 17 proc. dydžio negautas pajamas, apskaičiuotas nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2022 m. lapkričio 12 d. (Paskolos sutarties termino pabaigos), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio (neviršijant 8,15 Eur sumos), 189,74 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 149,03 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 3 358,96 Eur už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2022 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 656,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisti iš atsakovės valstybės naudai 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2021 m. liepos 30 d. sudarė paskolos (vartoji kredito) sutartį Nr. 55793253, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 3 780 Eur dydžio kreditą 16 mėnesių terminui. Kreditą atsakovė turėjo grąžinti mokėdama kasmėnesines vienodo dydžio įmokas. Atsakovė, ieškovės teigimu, suteikto kredito grąžinimo terminų nesilaikė, paimto kredito negrąžino. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 12 d. pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog duomenų, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui įvykdė tinkamai byloje nėra (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovei ir iš atsakovės priteisė 2 656,69 Eur negrąžinto kredito ir 189,74 Eur sutarties sudarymo mokesčio (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).
5. Vadovaudamasis sutarties nuostatomis ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 212,68 Eur nesumokėtų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Iš Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė įsipareigojo mokėti kredito sutartyje numatytas 17 proc. dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal kredito sutartį kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2022 m. lapkričio 12 d. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovė iki kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 12 d.) yra nesumokėjusi 212,68 Eur mokėjimo palūkanų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti šias mokėjimo (pelno) palūkanas formaliai yra pagrįstas, dėl to tenkino, ieškovei iš atsakovės priteisiant 212,68 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).
6. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 139,30 Eur administravimo mokesčio. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kadangi atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei, pastarosios reikalavimas priteisti jai iš atsakovės nustatytą sutarties administravimo mokestį kuris nagrinėjamu atveju sudaro 139,30 Eur, yra visiškai tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteisė 139,30 Eur sutarties administravimo mokesčio.
Šalies argumentai
7. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 124,06 Eur palūkanų dėl vėlavimo bei 149,03 Eur delspinigių. Ieškovė pateikė teismui vėlavimo palūkanų paskaičiavimo detalizaciją, iš kurios pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vėlavimo palūkanos taikant 17 proc. normą paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. Kartu su ieškinio priedais ieškovė taip pat pateikė teismui ir delspinigių paskaičiavimo detalizaciją (lentelę), iš kurios pirmosios instancijos teismas nustatė, kad delspinigiai yra skaičiuojami už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. Taigi iš ieškovės pateiktų vėlavimo palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo detalizacijų akivaizdu, kad jos yra skaičiuojamos atsakovės atžvilgiu už vieną ir tą patį laikotarpį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Be to, ieškovo prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, ieškovės prašomas priteisti 124,06 Eur vėlavimo palūkanas pirmosios instancijos teismas įskaitė į iš atsakovės priteistiną 149,03 Eur delspinigių sumą ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 149,03 Eur delspinigių sumą; kitoje dalyje ieškovės reikalavimą dėl 124,06 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo iš atsakovės atmetė kaip nepagrįstą.
8. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3,37 Eur negautas pajamas, apskaičiuotas nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d., ir 17 procentų dydžio negautas pajamas, apskaičiuotas nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2022 m. lapkričio 12 d. (Paskolos sutarties termino pabaigos), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio (neviršijant 8,15 Eur sumos). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog formaliai nustatyta, kad sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo už naudojimąsi paskolos suma mokėti 17 procentų dydžio metines palūkanas. Taigi ieškovė pagrįstai tikėjosi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo prievoles, gauti iš atsakovės ir mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas pagal sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog dėl to ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (išreikštas negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės tiek 3,37 Eur negautas pajamas, apskaičiuotas nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. pagal įmokų grafiką, tiek 17 procentų dydžio negautas pajamas, apskaičiuotas nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. (ieškinio padavimo teismui diena) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2022 m. lapkričio 12 d. (sutarties termino pabaigos), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 8,15 Eur palūkanų sumos.
Žemesnės instancijos teismas
9. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą – 3 358,96 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
10. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 79 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur už advokato teisines paslaugas (ieškinio surašymą). Patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta patenkina 96 proc. reikalavimų), ieškovei iš atsakovės pirmosios instancijos teismas priteisė 656,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
11. Valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 8,96 Eur, priteisė valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ (toliau ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-24250-820/2022 dalyje dėl vėlavimo palūkanų ir ieškinį tenkinti visiškai - priteisti 124,06 Eur vėlavimo palūkanų iš atsakovės ieškovės naudai.
13. Nurodo, kad ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo. Nagrinėjamu atveju remiantis Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu ieškovė prašo priteisti vėlavimo palūkanas, kurios yra paskaičiuotos, kai Sutartis dar nebuvo nutraukta, o atskiru reikalavimu prašo priteisti 149,03 Eur delspinigių, remiantis Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 punktu.
14. Apeliantė pažymi, jog iš ieškinyje pateiktų skaičiavimų matyti, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Paskolos grafiką iki Paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją, o atskiru reikalavimu prašo priteisti 149,03 Eur delspinigių. Anot apeliantės, remiantis aukščiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais bei faktinėmis aplinkybėmis matyti, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas priteisiant visą prašomą 124,06 Eur vėlavimo palūkanų sumą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą už akių dalis dėl vėlavimo palūkanų priteisimo.
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2021 m. liepos 30 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 55793253, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 3 780 Eur dydžio kreditą 16 mėnesių terminui. Kreditą atsakovė turėjo grąžinti mokėdama kasmėnesines vienodo dydžio įmokas. Atsakovė, ieškovės teigimu, suteikto kredito grąžinimo terminų nesilaikė, paimto kredito negrąžino. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 12 d. pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovę pažeidus Sutartį ir ieškovės ieškinį tenkino, išskyrus dalyje dėl 124,06 Eur vėlavimo palūkanų. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti 124,06 Eur vėlavimo palūkanas įskaitė į iš atsakovės priteistiną 149,03 Eur delspinigių sumą ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 149,03 Eur delspinigių sumą. Apeliantė su šia pirmosios instancijos išvada nesutinka. Apeliantės teigimu, ji turi teisę reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ir ieškinys tenkintas pilnai.
Dėl vėlavimo palūkanų priteisimo
19. Pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai priteisė 212,68 Eur mokėjimo palūkanų, o ieškovės prašomas ieškovės prašomas priteisti 124,06 Eur vėlavimo palūkanas pirmosios instancijos teismas įskaitė į iš atsakovės priteistiną 149,03 Eur delspinigių sumą ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 149,03 Eur delspinigių sumą; kitoje dalyje ieškovės reikalavimą dėl 124,06 Eur vėlavimo palūkanų atmetė. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo.
20. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodo, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Sutarties grafiką iki Sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas priteisiant 124,06 Eur vėlavimo palūkanų sumą.
21. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 124,06 Eur vėlavimo palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d., taikant 17 proc. normą, ir už tą patį laikotarpį paskaičiuotų 149,03 Eur delspinigių.
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
23. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punktą palūkanos - pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal šalių sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 17 procentų dydžio palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jei Sutartis būtų atsakovo tinkamai vykdoma, per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 13 d. iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. lapkričio 12 d.) ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti likusią atsakovės pagal šalių sutartą grafiką mokėtiną palūkanų sumą – 212,68 Eur ir teismas šią suma priteisė. Ginčo byloje dėl to nėra.
24. Nors apeliantė nurodo, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Kompensuojamoji palūkanų (CK 6.210 ir 6.261 straipsniai) funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.
25. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal 4.10 punktą vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai taip pat skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmoką (-as). Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl jos, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisėtai buvo pripažintos kompensuojamosiomis palūkanomis.
26. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.5 punktą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais Paskolos gavėjui taikomos netesybos (delspinigiai) ir yra lygios 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos (delspinigiai) negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį kiekvienai vėluojančiai įmokai. Nutraukus Paskolos sutartį su Paskolos gavėju, Paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti 18 procentų kompensuojamąsias palūkanas už naudojimąsi pinigais iki visiško skolos grąžinimo. Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl jos, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisėtai buvo pripažintos kompensuojamosiomis palūkanomis.
27. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius. Bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).
28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas). Nurodytų teisės normų ir jų taikymą detalizuojančios praktikos pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai vertinto reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
29. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisniuose santykiuose, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, ieškovei nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės UAB „Finansų bitė“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.