Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama nutraukti šalių santuoką, šalių pavardes palikti nepakeistas, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog šalys 1991 m. balandžio 3 d. sudarė santuoką su atsakovu. (duomenys neskelbtini) tarp sutuoktinių buvo sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, kurioje buvo nustatytos turtinės teisės ir pareigos santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacijoje). Nuo (duomenys neskelbtini) m. pradžios šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio. Sutuoktinių tarpusavio santykiai nutrūko dėl skirtingų požiūrių į gyvenimą, į šeimos vertybes, jų nebesieja bendri šeimos tikslai. Šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir negali būti išsaugota, todėl santuoka turi būti nutraukta. Santuokos metu bendrai įgyto ir dalytino turto šalys neturi. Ieškovė (duomenys neskelbtini) įgijo ir savo vardu įregistravo transporto priemonę BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri pagal vedybų sutarties 4.3 punktą yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Šalys turi tiek bendrų, tiek asmeninių turtinių prievolių šiems ieškovei žinomiems kreditoriams: pagal antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje esančią vykdomąją bylą Nr. 0010/11/02705, kurioje vykdomas teismo įsakymas Nr. L2-10343-777/2011, išduotas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2011 m. liepos 1 d. dėl 6 045,04 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojai N. K. (skolos likutis pagal antstolio 2016 m. birželio 9 d. patikslintą pažymą Nr. Sla-39111 yra 5 032,42 Eur ir 5 proc. metinės palūkanos); pagal antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje esančią vykdomąją bylą Nr. 0010/13/01347, kurioje vykdomas vykdomasis raštas Nr. 2-1060-613/2013, išduotas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2013 m. vasario 19 d. dėl 2,90 Eur baudos už kiekvieną nevykdymo dieną išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai (skolos likutis pagal antstolio 2016 m. birželio 9 d. patikslintą pažymą Nr. Sla-39111 2016 m. balandžio 21 d. yra 3 525,35 Eur); pagal antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje esančią vykdomąją bylą Nr. 0010/14/03785, kurioje vykdomas 2014 m. rugpjūčio 5 d. vykdomasis įrašas Nr. 4214, išduotas Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro dėl 3 325,13 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojui R. S. (skolos likutis pagal antstolio 2016 m. birželio 9 d. patikslintą pažymą Nr. Sla-39111 yra 3 325,13 Eur skolos ir 6 proc. metinės palūkanos); pagal antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje esančias vykdomąsias bylas Nr. 0010/14/04131 ir Nr. 0010/14/04132, kuriose vykdomi 2014 m. vasario 5 d. vykdomieji įrašai Nr. JŠ-1441 ir JŠ-1443, išduoti Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro dėl 35 604,23 Eur skolos ir 3,9 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. A. (laiduotoja S. A.) išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui (skolos likutis pagal antstolio 2016 m. birželio 9 d. patikslintą pažymą Nr. Sla-39111 yra 13 230,11 Eur ir 3,9 proc. metinės palūkanos); pagal antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje esančią vykdomąją bylą Nr. 0010/16/00101, kurioje vykdomas 2016 m. sausio 11 d. vykdomasis įrašas Nr. 337, išduotas Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro dėl 1 516,74 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojai B. G. (skolos likutis pagal antstolio 2016 m. birželio 9 d. patikslintą pažymą Nr. Sla-39111 yra 1 516,74 Eur skolos ir 6 proc. metinės palūkanos); vykdomosiose bylose Nr. 0010/11/02705, 0010/13/01347, 0010/14/03785, 0010/14/04131, 0010/14/04132 antstolio vykdymo išlaidos sudaro 2 561,29 Eur; pagal antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje esančią vykdomąją bylą Nr. 0010/14/04059, kurioje vykdomas teismo įsakymas Nr. L2-2691-826/2014, 2014 m. sausio 28 d. išduotas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) dėl 3 5674,55 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. A. išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui (skolos likutis pagal antstolio 2016 m. birželio 9 d. patikslintą pažymą Nr. Sla-39111 yra 13 267,06 Eur ir 5 proc. metinės palūkanos, o antstolio vykdymo išlaidos yra 1 160,52 Eur); antstolė Viktorija Vėliuvienė vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7626-833/2012, kurį išdavė Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 9 d. dėl 3 547,50 Eur išieškojimo vykdomojoje byloje, kurioje skolininkė S. A., o išieškotoja bankrutavusi akcinė bendrove bankas „Snoras“ (pagal antstolės 2016 m. balandžio 29 d. raštą Nr. 5R-4458 skolos likutis yra 0,00 Eur, procesinės palūkanos – 467,11 Eur, antstolio vykdymo išlaidos – 153,60 Eur). Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo šalių atsakomybė prieš trečiuosius asmenis (kreditorius) išlieka tokia pati kaip iki jų santuokos nutraukimo. Ieškovė teigia, kad yra darbinga pagal savo amžių ir sveikatos būklę, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.Trečiasis asmuo V. S. pareiškė savarankiškus reikalavimus (ieškinį), prašydamas priteisti trečiajam asmeniui V. S. iš atsakovo 4 000 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2016 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti trečiajam asmeniui V. S. iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savarankiškuose reikalavimuose (ieškinyje) nurodoma, kad atsakovas 2015 m. spalio 28 ir 29 d. išdavė trečiajam asmeniui V. S. paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais besąlygiškai įsipareigojo tiesiogiai sumokėti V. S. iki 2016 m. vasario 28 d. po 2 000 Eur, iš viso 4 000 Eur. Vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, patvirtinantis nepriklausančią nuo jokių juridinių faktų (įvykių ar veiksmų) teisėto vekselio turėtojo subjektinę turtinę teisę, tai yra reikalavimo teisę į jame nurodytą pinigų sumą. Atsakovas neapmokėjo abiejų paprastųjų neprotestuotinų vekselių iki juose nustatyto termino 2016 m. vasario 28 d., todėl pažeidė prievolę. Atsakovui nustatytu laiku neapmokėjus paprastųjų neprotestuotinų vekselių, V. S. įgijo teisę kreiptis į teismą ne tik dėl skolos priteisimo, bet ir dėl šešių procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo, penkių procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Trečiasis asmuo N. K. atsiliepime į trečiojo asmens V. S. savarankiškus reikalavimus (ieškinį) prašo trečiojo asmens V. S. savarankiškus reikalavimus (ieškinį) atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad, praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – IPVĮ) nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Trečiasis asmuo V. S. į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis reiškė reikalavimus atsakovui sumokėti vekseliuose nurodytas pinigu sumas, todėl V. S. reikalavimui netaikytinos ĮPVĮ nuostatos, ginčo išsprendimui taikytinos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės. Dėl to trečiajam asmeniui V. S. byloje tenka pareiga įrodyti paskolos suteikimo atsakovui faktą. Tačiau į bylą yra pateiktos tik 2015 m. spalio 28 d. ir 2015 m. spalio 29 d. vekselių kopijos, kuriose nėra jokių įrašų apie pinigų perdavimo atsakovui faktą, o iš atsakovo pusės apie pinigų gavimą iš trečiojo asmens V. S.. Trečiasis asmuo V. S. nenurodo jokių šiuos faktus patvirtinančių aplinkybių, taip pat nepateikia įrodymų, kad turėjo finansinių galimybių ir tikrai atsakovui paskolino (perdavė) vekseliuose nurodytas pinigų sumas. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Todėl trečiasis asmuo V. S. neturi teisės reikalauti priteisti 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo, kaip tai numatyta ĮPVĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.Trečiasis asmuo M. G. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš ieškovės 27 400 Eur skolos, 13 193,40 Eur palūkanų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bendros skolos sumos (40 593,40 Eur) nuo patikslinto ieškinio padavimo teisme dienos (2017 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas; pripažinti šalių 2009 m. rugsėjo 17 d. sudarytą povedybinę sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Trečiojo asmens M. G. patikslintame ieškinyje nurodoma, kad atsakovas 2009 m. balandžio 24 d. buvo išdavęs vekselį dėl 5 000 Eur sumos vekselio gavėjai V. P.. V. P. 2009 m. gegužės 25 d. indosamentu reikalavimo teises perleido trečiajam asmeniui M. G.. 2009 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas I. B. išdavė 4 400 Eur sumos paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Vekselis išduotas vienam mėnesiui, t. y. iki 2009 m. rugsėjo 10 d.. 2009 m. rugsėjo 4 d. atsakovas I. B. išdavė dar vieną paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 10 000 Eur sumos. Šią sumą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. spalio 4 d.. Atsakovas 2009 m. rugpjūčio 10 d. vekselio nurodytą dieną neapmokėjo, todėl 2009 m. rugsėjo 11 d. atsakovui buvo pateiktas pranešimas apie reikalavimą apmokėti vekselį, taip pat nurodyta, kad reikalavimo teisės indosamentu perleidžiamos M. G.. 2009 m. spalio 4 d. atsakovas neapmokėjo ir 2009 m. rugsėjo 4 d. vekselio, kuris jam taip pat buvo pateiktas apmokėti kartu su 2009 m. spalio 6 d. pranešimu. Visos reikalavimo teisės indosamentu perleistos M. G.. M. G. 2010 m. balandžio 29 d. papildomai asmeniškai paskolino atsakovui 8 000 eurų, dėl kurių atsakovas išdavė 2010 m. balandžio 29 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojo grąžinti skolą 2010 m. gegužės 29 d. Atsakovas nė vieno iš savo išduotų vekselių neapmokėjo, nors nuolat žadėjo skolas grąžinti, kalbėjo apie vis labiau plečiamą savo automobilių verslą ir pan., tačiau iki šiol skolų nėra gražinęs. Atsakovas, kreipdamasis dėl paskolų suteikimo, nurodė, kad lėšų jam reikia užbaigti šeimos būsto remontą, išplėsti automobilių verslą (užsipirkinėjo daug automobilių, norėjo perstatyti turimus pastatus, įrengti autoservisą), atsiskaityti su savo ir žmonos kreditoriais, nes jo paties skolininkai vėluoja jam grąžinti skolas. Vekselių turėtojai atsakovui pateikė pranešimus dėl vekselio apmokėjimo, o atsakovas savo ruožtu vekseliuose pažymėjo, kad reikalavimus – pranešimus gavo. Tuo tarpu naujasis kreditorius M. G., įgijęs reikalavimo teisę pagal vekselius, nesikreipė į notarą dėl vykdomųjų įrašų padarymo, nes tikėjo atsakovo pažadais skolas grąžinti. Praėjus ĮVPĮ 72 straipsnyje nustatytiems reikalavimų pateikimo senaties terminams vekseliai prarado vertybinio popieriaus statusą, kas reiškia, jog vekselių turėtojas M. G. prarado teisę patenkinti savo reikalavimus iš vekselių davėjo atsakovo ne ginčo tvarka, tačiau reikalavimo teisės ir atsakovo pareiga grąžinti skolas neišnyko. Atsakovas, pasirašydamas paprastuosius neprotestuotinus vekselius, patvirtino, kad yra skolingas 27 400 eurų, ir įsipareigojo šią sumą grąžinti. Aplinkybės, kad yra skolingas kreditoriui M. G. šią sumą, atsakovas neginčijo. Atsakovas yra praleidęs prievolės įvykdymo terminą, todėl 27 400 eurų skola priteistina teismo tvarka. Trečiojo asmens M. G. patikslintame ieškinyje taip pat reikalaujama priteisti palūkanas pagal įstatymą, suma už visą uždelsimo atsiskaityti laiką: pagal 2009 m. rugpjūčio 10 d. vekselį nuo 2009 m. rugsėjo 11 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2017 m. balandžio 6 d.) sudaro 1 689,11 Eur, ši suma apskaičiuota toliau nurodyta tvarka, tai yra iš viso nuo 2009 m. rugsėjo 11 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2017 m. balandžio 6 d.) imtinai uždelsta atsiskaityti 2764 kalendorines dienas. 4 400 EUR x 5 % = 220 EUR palūkanų suma už vienerius kalendorinius metus. 220,00 EUR x 2764 k. d. / 360 k. d. = 1689,11 EUR. Pagal 2009 m. rugsėjo 4 d. vekselį nuo 2009 m. spalio 4 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2017 m. balandžio 6 d.) palūkanos sudaro 3 806,94 EUR sumą, apskaičiuotą toliau nurodyta tvarka, tai yra iš viso nuo 2009 m. spalio 4 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2017 m. balandžio 6 d.) imtinai uždelsta atsiskaityti 2741 kalendorines dienas. 10 000 EUR x 5 % = 500 EUR palūkanų suma už vienerius kalendorinius metus. 500,00 EUR x 2741 k. d. / 360 k. d. = 3 806,94 EUR. Pagal 2009 m. balandžio 24 d. vekselį nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2017 m. gegužės 24 d.) palūkanos sudaro 2 028,47 EUR sumą, apskaičiuotą toliau nurodyta tvarka, t. y. iš viso nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2017 m. gegužės 24 d.) imtinai uždelsta atsiskaityti 2921 kalendorines dienas. 5 000 EUR x 5 % = 250 EUR palūkanų suma už vienerius kalendorinius metus. 250 EUR x 2921 k. d. / 360 k. d. = 2 028,47 EUR. Pagal 2010 m. balandžio 29 d. vekselį atsakovas įsipareigojo mokėti 10 proc. mėnesines palūkanas, todėl nuo 2010 m. gegužės 30 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2017 m. gegužės 24 d.) palūkanos sudaro 5 668,88 EUR sumą, apskaičiuotą šia tvarka, – iš viso nuo 2010-05-30 iki kreipimosi į teismą dienos (2017-05-24) imtinai uždelsta atsiskaityti 2551 kalendorinę dieną. 8 000 EUR x 5 % = 800 EUR palūkanų suma už vienerius kalendorinius metus. 800 EUR x 2551 k. d. /360 k. d. = 5 668,88 EUR. Iš viso trečiasis asmuo M. G. patikslintu ieškiniu prašo priteisti 13 193,40 Eur palūkanų. Trečiasis asmuo taip pat prašo priteisti procesines palūkanas. Dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia M. G. patikslintame ieškinyje teigiama, kad sutarties 4.1 punkte numatyta, kad nuo vedybų sutarties sudarymo dienos kiekvieno iš sutuoktinių santuokos metu įgytas būsimas turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji) daiktai yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, t. y. turtui taikomas visiško atskirumo teisinis režimas; tokį turtą sutuoktiniai gali valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra. Šiame punkte nustatytas teisinis režimas bus taikomas visam turtui, kuris bus įgytas ateityje. Sutarties 4.2 punkte numatyta, kad nekilnojamieji daiktai, įgyti susituokus, yra to sutuoktinio, kuris įgijo ir įregistravo nekilnojamąjį daiktą savo vardu, asmeninė nuosavybė. Sutarties 4.3 punkte numatyta, kad kilnojamieji daiktai yra juos įgijusio sutuoktinio, o registruotini kilnojamieji daiktai – juos įgijusio ir įregistravusio savo vardu sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutarties 4.4 punkte numatyta, kad piniginiai indėliai bankuose ir kitose kredito įstaigose yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Sutarties 4.5 punkte numatyta, kad finansiniai įsipareigojimai, prievolės yra to iš sutuoktinių, kuris prisiėmė tuos įsipareigojimus, asmeninės prievolės. Trečiojo asmens M. G. vertinimu, tarp ieškovės ir atsakovo 2009 m. rugsėjo 17 d. sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis yra sudaryta tik dėl akių, iš esmės nesiekiant Civilinio kodekso 3.101 straipsnyje numatyto tikslo, tačiau siekiant perkelti visas prievoles atsakovui. 2009 m. rugsėjo 17 d. povedybinė sutartis prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai, nes jos sudarymo metu jau buvo suėję 2009 m. balandžio 24 d. ir 2009 m. rugpjūčio 10 d. išduotų vekselių apmokėjimo terminai, o 2009 m. rugsėjo 4 d. vekselio terminas buvo besibaigiantis, tačiau šios skolos vedybų sutartyje nėra įvardytos. Esant šioms aplinkybėms, šalys sudarė vedybų sutartį, kurios 4.4 punkte numatė, kad piniginiai indėliai bankuose ir kitose kredito įstaigose yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, o 4.5 punkte – kad finansiniai įsipareigojimai, prievolės yra to iš sutuoktinių, kuris prisiėmė tuos įsipareigojimus, asmeninės prievolės. Tokios sutarties nuostatos akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes sutuoktiniai pakeitė jų turto teisinį režimą, nustatydami, kad indėliai bankuose, piniginės lėšos bankinėse sąskaitose, piniginės lėšos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tokia situacija akivaizdžiai pažeidžia kreditoriaus M. G. teises bei teisėtus interesus. Povedybinė sutartis nebuvo realiai vykdoma nuo pat jos sudarymo momento, nepaisant to, kad sutartį šalys pasirašė ir įregistravo. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad pagal ginčo povedybinės sutarties 4.2 punktą nekilnojamieji daiktai, įgyti susituokus, yra to sutuoktinio, kuris įgijo ir įregistravo nekilnojamąjį daiktą savo vardu, asmeninė nuosavybė, tačiau atsakovas nesiėmė įregistruoti savo asmeninę nuosavybę į iki 2015 m. kovo 25 d. šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių įsigijimo faktą Registrų centre buvo įregistravęs atsakovas. Šiuo atveju egzistuoja visos būtinosios actio Pauliana sąlygos pripažinti 2009 m. rugsėjo 17 d. povedybinę sutartį negaliojančia. Trečiasis asmuo M. G. turi neabejotinas ir neginčytinas reikalavimo teises pagal 2009 m. balandžio 24 d., 2009 m. rugpjūčio 24 d., 2009 m. rugžūčio 10 d., 2009 m. rugsėjo 4 d., 2010 m. balandžio 29 d., neprotestuotinus paprastuosius vekselius, kurie niekada nebuvo ginčyti ir yra galiojantys. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovai iki ginčo sutarties sudarymo turėjo nekilnojamojo turto, tačiau jis buvo apsunkintas hipoteka ir nukreipti į jį išieškojimą nebūtų buvę galimybės. Šiuo metu nė viena iš ginčo sutarties šalių nekilnojamojo turto neturi. Prievolių trečiojo asmens M. G. atžvilgiu atsiradimo momentu tiek atsakovas, tiek ieškovė buvo beturčiai ir išieškojimas galėjo būti nukreiptas tik į ieškovės gaunamą atlyginimą. Kaip nurodyta anksčiau, ginčo sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad piniginiai indėliai bankuose ir kitose kredito įstaigose yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, o 4.5 punkte – kad finansiniai įsipareigojimai, prievolės yra to iš sutuoktinių, kuris prisiėmė tuos įsipareigojimus, asmeninės prievolės. Šios nuostatos esmingai pažeidžia trečiojo asmens kreditoriaus M. G. teises, nes tampa nebegalimas išieškojimas iš ieškovės gaunamos atlyginimo dalies kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios atsakovui, o 4.5 punktas pažeidžia M. G. teises, nes visus neprotestuotinus paprastuosius vekselius išdavė atsakovas, todėl jie neva tampa jo asmeninėmis prievolėmis ir nebegalimas išieškojimas iš atsakovės turimo turto. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad iš esmės pasikeitė atsakovų turtinė padėtis, buvo pakeistas turtinis rėžimas ir neteisėtai suvaržytos kreditoriaus teisės. Nors sutuoktinių teisė sudaryti vedybinę (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą yra įtvirtinta Civilinio kodekso 3.83 straipsnio 1 dalyje ir negali būti ribojama, tačiau, kaip paminėta anksčiau, dalies prievolių pagal vekselius jau buvo suėję terminai ir buvo prievolių, kurių įvykdymo terminas buvo besibaigiantis, todėl sutarties sudarymas ir turto teisinio rėžimo pakeitimas nebuvo būtinas veiksmas. Sandorio sudarymas laikytinas mėginimu skolų išieškojimą bei visą atsakomybę už prievolių įvykdymą perkelti atsakovui. Todėl ir ši actio Pauliana taikymo sąlyga laikytina įrodyta. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Ginčo sutarties sudarymo momentas (2009 m. rugsėjo 17 d.) – kai suėjo terminai pagal išduotus vekselius, tai suponuoja, kad ginčo sandorio šalys buvo neabejotinai nesąžiningos. Tą patį patvirtina ir ginčo sutarties sąlygos dėl prievolių pripažinimo asmeninėmis, todėl ši actio Pauliana sąlyga taip pat laikytina pagrįstai įrodyta. Atkreiptinas dėmesys, kad apie 2009 m. rugsėjo 17 d. tarp šalių sudarytą povedybinę sutartį trečiasis asmuo sužinojo tik gavęs informacijos apie teisme nagrinėjamą santuokos nutraukimo bylą ir teismui pateikęs ieškinį dėl skolos priteisimo, todėl nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Remiantis anksčiau išdėstytomis nuostatomis yra pagrindas pripažinti ieškovės ir atsakovo 2009 m. rugsėjo 17 d. povedybinę sutartį prieštaraujančia viešajai tvarkai ir gerai moralei bei kreditoriaus interesams ir tuo pagrindu konstatuoti jos negaliojimą nuo sudarymo momento. Sutarties negaliojimas nuo jos sudarymo momento reiškia, kad ieškovės ieškinyje minima transporto priemonė BMW 530, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nelaikytina ieškovės asmenine nuosavybe, o pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėtina, kad automobilis BMW įgytas tuo momentu, kai atsakovas pasiskolino dideles sumas iš kreditorių, o sprendžiant iš pačios ieškovės į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo, ji pati turėjo itin mažas pajamas, todėl 2010 metais 5000–6500 Eur už BMW automobilį sumokėti nebūtų turėjusi jokios finansinės galimybės. Kad pasiskolintos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, nurodė ir pats atsakovas skolindamasis, kai kurių paskolų suteikimo metu dalyvavo ir pati ieškovė, todėl yra pagrindas trečiojo asmens reikalaujamas sumas pripažinti bendra ieškovės ir atsakovo prievole. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkį, sutuoktiniai atsako solidariai, todėl šiuo atveju šalys privalo atsakyti solidariai.Ieškovės atstovas atsiliepime į trečiojo asmens M. G. patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovei nėra žinomos aplinkybės apie atsakovo A. A. 2009 m. balandžio 24 d. išduotą V. P. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį atsakovas A. A. privalėjo sumokėti iki 2009 m. gegužės 24 d. V. P. 5000 eurų; apie atsakovo A. A. 2009 m. rugpjūčio 10 d. ir 2009 m. rugsėjo 4 d. išduotus I. B. paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos atsakovas A. A. privalėjo sumokėti iki 2009 m. rugsėjo 10 d. ir 2009 m. spalio 4 d. I. B. 4 400 eurų ir 10 000 eurų (viso 14 400 eurų); apie atsakovo A. A. 2010 m. balandžio 29 d. išduotą M. G. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį atsakovas A. A. privalėjo sumokėti iki 2009 m. gegužės 29 d. M. G. 8 000 eurų. Ieškovė nurodo, kad jokio šeimos būsto remonto nedarė apie 10 metų, kol jame gyveno. Ieškovė S. A. patvirtina, kad apie atsakovo A. A. 2009 m. rugpjūčio 10 d. ir 2009 m. rugsėjo 4 d. išduotus I. B. paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurių suma 14 400 Eur, sužinojo iš pareikšto trečiojo asmens M. G. ieškinio, o apie atsakovo A. A. 2009 m. balandžio 24 d. išduotą V. P. paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 5 000 Eur sumos ir 2010 m. balandžio 29 d. išduotą M. G. paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 8 000 Eur sumos sužinojo iš pareikšto trečiojo asmens M. G. patikslinto ieškinio ir sutikimo atsakovui sudaryti minėtus sandorius nedavė. Ieškovės S. A. teigimu, atsakovo paimtos paskolos iš I. B., V. P. ir M. G. (paskolų suma 27 400 Eur) nebuvo naudojamos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas asmeniškai sudarinėjo sandorius, t. y. skolindamasis pinigus iš fizinių asmenų – V. P., I. B., M. G., asmeniškai išdavinėjo paprastuosius neprotestuotinus vekselius ir pinigus panaudojo savo asmeniniams, o ne šeimos poreikiams tenkinti, todėl, esant pagrindui, šios sumos priteistinos iš atsakovo trečiajam asmeniui. Patikslintame ieškinyje teigiama, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2009 m. rugsėjo 17 d. sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis yra sudaryta tik dėl akių, iš esmės nesiekiant civilinio kodekso 3.101 straipsnyje numatyto tikslo, tačiau siekiant perkelti visas prievoles atsakovo atžvilgiu prievoles. 2009 m. rugsėjo 17 d. povedybinė sutartis prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai, nes jos sudarymo metu jau buvo suėję 2009 m. balandžio 24 d. ir 2009 m. rugpjūčio 10 d. išduotų vekselių apmokėjimo terminai, o 2009 m. rugsėjo 4 d. terminas buvo besibaigiantis, tačiau šios skolos vedybų sutartyje nėra įvardytos. Ieškovė nesutinka su tokiu 2009 m. rugsėjo 17 d. sudarytos vedybų (povedybinės) sutarties vertinimu ir mano, kad ši 2009 m. rugsėjo 17 d. sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis neprieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai. Kaip jau anksčiau minėta, ieškovė nieko nežinojo ir nieko negalėjo žinoti apie 2009 m. balandžio 24 d. ir 2009 m. rugpjūčio 10 d. išduotus bei kitus atsakovo išduotus vekselius, kadangi apie tai jai nebuvo sakoma ir skolintų lėšų, gautų pagal išduotus vekselius, atsakovas šeimos interesams neskyrė. Pažymėtina tai, kad pagal 2009 m. rugsėjo 17 d. sudarytos vedybų (povedybinė) sutarties 4.1 punktu visiško atskirumo teisinis režimas taikomas nuo vedybų sutarties sudarymo įgytam būsimam turtui. Be to, šia vedybų (povedybine) sutartimi nebuvo dalijamas santuokoje iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo dienos įgytas turtas, kuriam buvo taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas. Ginčijama vedybų (povedybine) sutartimi nebuvo dalijami piniginiai indėliai ir finansiniai įsipareigojimai, atsiradę santuokos metu iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, todėl vedybų (povedybinės) sutarties 4.4 punkto ir 4.5 punkto nuostatos neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei ir nepažeidžia kreditoriaus M. G. teisių bei teisėtų interesų. Trečiasis asmuo N. K. atsiliepime į trečiojo asmens M. G. patikslintą ieškinį prašo tenkinti trečiojo asmens M. G. patikslintą ieškinį. Nurodo, kad 2011 m. gegužės 5 d. atsakovas trečiajam asmeniui N. K. išdavė 6 000 Eur sumos neprotestuotiną paprastąjį vekselį vieno mėnesio terminui iki 2011 m. birželio 5 d., tačiau skola nebuvo grąžinta, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2011 m. liepos 1 d. išdavė teismo įsakymą dėl skolos priteisimo. Ieškovės atsiliepime į trečiojo asmens M. G. patikslintą ieškinį nurodyta aplinkybė apie tai, kad ieškovė neva viena pati išlaikė save, neatitinka tikrovės. Ieškovė gaudavo tik minimaliąją mėnesinę algą, o šeimoje augo dvi dukros, kurių poreikiai buvo tenkinami visa apimtimi, todėl ieškovės atsikirtimai į patikslintą ieškinį ne tik nepagrįsti, bet ir nelogiški. Duomenų byloje apie tai, kad ieškovė iš atsakovo buvo prisiteisusi išlaikymą vaikams ar sudariusi sutartį dėl išlaikymo vaikams teikimo gera valia, nėra. Taigi, pinigai pagal vekselį buvo paskolinti ieškovės ir atsakovo šeimos bendriems poreikiams tenkinti, t. y. įmokoms bankui ir skolai padengti. Gautos lėšos buvo panaudotos šeimos namų ūkiui išlaikyti, šeimos poreikiams tenkinti, o ieškovė apie šį sandorį žinojo ir turėjo žinoti. Informacijos apie povedybinės sutarties sudarymą ir jos sąlygas ieškovė ir atsakovas neatskleidė. Duomenų apie tai, kad ieškovė ir atsakovas 2009 m. rugsėjo 17 d. vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo metu turėjo laisvo, neįkeisto nekilnojamojo turto, dėl kurio teisinio režimo nustatymo kilo poreikis sudaryti vedybų sutartį, byloje nėra. Tokia aplinkybė suponuoja išvadą, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. sudarydami vedybų (povedybinę) sutartį, ieškovė ir atsakovas siekė vieno tikslo – ne nustatyti bendro turto teisinį režimą, kas ir yra tikrasis vedybų sutarties teisinis tikslas, o tik perkelti visas skolas ant atsakovo pečių, kas sudaro pagrindą teigti, jog sutartis prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai. Be to, nei povedybinės sutarties pasirašymo momentu, nei vėliau ir iki šiol ieškovė bei atsakovas neįgijo jokio kilnojamojo, nekilnojamojo turto ar piniginių lėšų, todėl povedybinės sutarties pasirašymu yra akivaizdžiai siekiama ne išspręsti turtinius klausimus su sutuoktiniu (ieškove), o išvengti santuokos metu sutuoktinių prisiimtų įvairių įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo.Trečiasis asmuo R. S. atsiliepime į trečiojo asmens M. G. patikslintą ieškinį su šiuo ieškiniu sutinka.Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas atsiliepime nurodo, kad neprieštarauja ieškovės nurodytam prievolių bankui palikimui po santuokos nutraukimo solidariomis šalių prievolėmis.Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodo, kad ieškovė turi 0,16 EUR gyventojų pajamų mokesčio delspinigių nepriemoką, atsakovas turi 116,88 EUR privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, 93,79 EUR privalomojo sveikatos draudimo mokesčio delspinigių, 23,17 EUR žemės mokesčio ir 1,20 EUR žemės mokesčio delspinigių nepriemokas. Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis, iš atsakovo 86 EUR sumos išieškojimą valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, vykdo antstolė Vida Daugirdienė vykdomojoje byloje Nr. 0004/16/00590. Trečiasis asmuo ieškinio tenkinimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.Trečiasis asmuo N. K. atsiliepime į ieškovės ieškinį prašo atmesti ieškinio dalį, kurioje prašoma po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo atsakomybę prieš trečiuosius asmenis (kreditorius), konkrečiai prieš trečiąjį asmenį N. K., palikti tokią pačią kaip iki santuokos nutraukimo ir pripažinti skolą trečiajam asmeniui N. K. solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole. Atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodoma, kad 2011 m. gegužės 5 d. atsakovas trečiajam asmeniui N. K. išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį dėl 6 000 Eur sumos vieno mėnesio terminui iki 2011 m. birželio 5 d., tačiau skola nebuvo grąžinta, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2011 m. liepos 1 d. išdavė teismo įsakymą dėl skolos priteisimo. Iki vekselio išdavimo trečiasis asmuo N. K. su sutuoktiniu ir ieškovė bei atsakovas buvo pažįstami. Vieno susitikimo metu sutuoktiniai pasiguodė, kad neturi pinigų įmokoms bankui, yra susidariusi skola, ir paprašė paskolinti pinigų trumpam laikui – mėnesiui, kol kitas asmuo jiems grąžins skolą. Pinigai perduoti dalyvaujant abiem sutuoktiniams. Vekselio išdavimo metu ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, vienas kitą rėmė materialiai ir moraliai, gerai sutarė. Informacijos apie povedybinės sutarties sudarymą ir jos sąlygas sutuoktiniai neatskleidė. Nebūdama informuota apie sudarytą povedybinę sutartį, trečiasis asmuo N. K. manė, kad pakaks vieno iš kartu gyvenančių sutuoktinių parašo, todėl nereikalavo, kad vekselyje pasirašytų ir ieškovė. Taigi pinigai pagal vekselį buvo paskolinti sutuoktiniams bendriems šeimos reikalams, t. y. įmokoms bankui ir skolai padengti. Gautos lėšos buvo panaudotos šeimos namų ūkiui išlaikyti, šeimos poreikiams tenkinti, o ieškovė apie šį sandorį žinojo. Ieškovė ieškinyje nenurodė ir neįrodė, kad atsakovo pasirašytas vekselis nesusijęs su bendrais šeimos poreikiais, taip pat nenurodė ir neįrodė, kad prievolė pagal minėtą vekselį yra asmeninė atsakovo prievolė. Atsiliepime taip pat pažymima, kad iš kartu su ieškiniu pateiktos povedybinės sutarties matyti, kad šalys šia sutartimi susitarė, jog nekilnojamieji daiktai, įgyti susituokus, yra to sutuoktinio, kuris įgijo ir įregistravo nekilnojamąjį daiktą savo vardu, asmeninė nuosavybė (4.2 punktas); kilnojamieji daiktai yra juos įgijusio sutuoktinio, o registruotini kilnojamieji daiktai – juos įgijusio ir įregistravusio savo vardu sutuoktinio asmeninė nuosavybė (4.3 punktas); piniginiai indėliai bankuose ir kitose kredito įstaigose yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (4.4 punktas). Jei ginčo pinigai už parduotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, patekę į banko sąskaitą, taptų vienos iš sutarties šalių asmenine nuosavybe, būtų pažeistas Civilinio kodekso 3.117 straipsnio nuostatos, nes vienai iš šalių atitektų didesnioji dalis sutuoktinių turto. Tokia situacija ir susidarė pagal sutuoktinių sudarytos povedybinės sutarties 4.3 ir 4.4 punktus, todėl byloje yra pagrindas reikšti ieškinį dėl minėtų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, prieštaraujančiomis imperatyviosioms įstatymo normoms (Civilinio kodekso 1.81 straipsnis). Be to, nei povedybinės sutarties pasirašymo momentu, nei vėliau ir iki šiol atsakovas neturi jokio kilnojamojo, nekilnojamojo turto ar piniginių lėšų, todėl povedybinės sutarties pasirašymu yra akivaizdžiai siekiama ne išspręsti turtinius klausimus su sutuoktiniu (ieškove), o santuokos metu prisiimti įvairių įsipareigojimų kreditoriams ir vėliau povedybinės sutarties pagrindu išvengti jų įvykdymo kreditoriams.

Apeliaciniu skundu apeliantė N. K. prašo pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatas, kadangi ieškovės ir atsakovo pagrindinės gyvenamosios vietos bei asmeninių, socialinių, ekonominių interesų buvimo vietos yra (duomenys neskelbtini). Apeliantė teigia, kad nei ieškovė, nei atsakovas, nors ir yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturi, taip pat nei ieškovė, nei atsakovas Lietuvoje neturi nekilnojamojo turto, negauna jokių pajamų, todėl konkrečiu atveju turėjo būti taikomos tarptautinio civilinio proceso taisyklės. Apeliantė teigia, kad 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 3 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta. Apeliantės teigimu, šiuo atveju yra nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priimti nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėto.Apeliantės vertinimu, konkrečiu atveju byla buvo išnagrinėta pažeidžiant civilinio proceso nuostatas ir didžiąja dalimi sprendimas paremta aplinkybėmis, kurias pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo laikė įrodytomis, svaresnėmis nei kitos, nors bylos nagrinėjimo metu jas nei paneigti, nei patvirtinti nebuvo jokios galimybės. Apeliantė teigia, kad konkrečiu atveju į bylą įsitraukus kreditoriams ir pareiškus savarankiškus reikalavimus, byloje išsiplėtė įrodinėtinų aplinkybių ir subjektų, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos, ratas, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie posėdžius pranešta Civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka, pati ieškovė posėdžiuose taip pat nedalyvavo bylą vesdama per atstovą, kuris negalėjo atsakyti į visus proceso dalyvių užduodamus klausimus, todėl byloje nebuvo atskleistos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliantės teigimu, byloje esantys įrodymai nebuvo ištirti tinkamai. Apeliaciniu skundu apeliantas M. G. prašo pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį dėl prievolės trečiajam asmeniui M. G. pripažinimo asmenine atsakovo prievole panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 27 400,00 Eur skolą, 13 193,40 Eur palūkanas, 5 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bendros skolos sumos (40 593,40 Eur) nuo patikslinto ieškinio padavimo teisme dienos (2017 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir pripažinti 2009 m. rugsėjo 17 d. povedybinę sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Dėl prievolės nepripažinimo bendra ieškovės ir atsakovo prievole apeliantas M. G. nurodo, kad atsakovas 2008 m. spalio 29 d. sudarė kredito sutartį su uždarąja akcine bendrove „Medicinos banku“, kuria atsakovui buvo suteiktas kreditas. Už šio kredito grąžinimą laidavo ieškovė. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės poziciją, kad neva ieškovė nieko nežinojo apie atsakovo pasiskolintus pinigus, kad šie pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams, privalėjo vertinti kaip ieškovės niekuo neparemtą gynybinę poziciją, nes ji prieštarauja ne tik logikai, tačiau ir ekonominiam faktoriui, kai ieškovė gaudama minimalųjį atlyginimą viena išlaikė šeimą, dengė įmokas pagal kredito sutartis ir sugebėjo 2011 m. lapkričio 3 d. įsigyti automobilį BMW 530, kurio kaina buvo apie 5500–6500 Eur. Šie faktiniai duomenys, apelianto teigimu, akivaizdžiai pagrindžia, kad šeima gyveno iš bendrų pajamų, juo labiau kad tuo pačiu metu finansavo savo dviejų dukrų mokslą Danijoje. Apelianto teigimu, teismas neįvertino ir nepasisakė dėl apelianto M. G. paaiškinimų, kad išduodant 2010 m. balandžio 29 d. vekselį dalyvavo ir ieškovė, matė ir žinojo apie skolinamus pinigus, jis ją dažnai matydavo dirbant atsakovo dirbtuvėse. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pripažinti, kad prievolė apeliantui M. G. yra asmeninė atsakovo prievolė, padarė įrodymų vertinimo pažeidimus ir nepagrįstai pirmenybę suteikė ieškovės išdėstytai pozicijai, todėl ši sprendimo dalis nepagrįsta ir naikintina.Dėl 2009 m. rugsėjo 17 d. vedybų (povedybinės) sutarties nepripažinimo negaliojančia apeliantas M. G. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad šalių vedybų sutartis būtų pažeidusi apelianto M. G. interesus, viešąją tvarką ar gerą moralę ir būtų teisinis pagrindas pripažinti ją negaliojančia. Tokį sprendimą, apelianto teigimu, iš dalies nulėmė nepagrįstas ir neteisėtas pripažinimas, kad prievolė apeliantui M. G. yra asmeninė atsakovo prievolė. Apeliantas nurodo, kad vedybų sutartis yra dvišalis sandoris ir šalių sąžiningumas turi būti vertinamas abiejų sutarties šalių atžvilgiu, o šiuo konkrečiu atveju po vedybų sutarties sudarymo atsakovas liko beturtis. Apelianto teigimu, pagal Civilinio kodekso 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Apelianto teigimu, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, susijusias su povedybinės sutarties tarp ieškovės ir atsakovo sudarymu, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad šalių vedybų sutartis būtų pažeidusi apelianto M. G. interesus, viešąją tvarką ar gerą moralę, todėl ši sprendimo dalis naikintina. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliantės N. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ( Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-184- 1030/2017 palikti nepakeistą, apeliantės N. K. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Dėl bylos teismingumo ieškovė nurodo, kad remdamasi Civilinio proceso kodekso 29 straipsniu ieškinį pareiškė teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys buvo pareikštas pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškovės ieškinyje yra nurodyta atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), ir paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Ieškinio pareiškimo metu ieškovei buvo žinoma, kad paskutinė atsakovo gyvenamoji vieta buvo pas jo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ieškovė pasirinko teismingumą. Ieškovės teigimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovės ir atsakovo nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), nes byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius. Ieškovė teigia, kad jai nėra žinoma, kokioje valstybėje atsakovas gyvena ar dirba. Ieškovė nurodo, kad buvo laikinai išvykusi į (duomenys neskelbtini), tačiau ji ten nuolat negyvena ir nedirba. Ieškovė teigia, kad taikant Lietuvos Respublikos jurisdikciją šioje byloje buvo užtikrintos sutuoktinių kreditorių – trečiųjų asmenų teisės, kurie pareiškė savo reikalavimus sutuoktiniams. Dėl bylos išnagrinėjimo ieškovė nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2009 m. rugsėjo 17 d. buvo sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, 2009 m. rugsėjo 29 d. įregistruota viešajame registre, ja nuo jos sudarymo momento buvo pakeistas sutuoktinių turto teisinis režimas. Šios sutarties 4.5 punkte nustatyta, kad „finansiniai įsipareigojimai, prievolės yra to iš Sutuoktinių, kuris prisiėmė tuos įsipareigojimus, asmeninė prievolė“. Ši vedybų (povedybinė) sutartis yra galiojanti. Ieškovė teigia, kad byloje nėra konkrečių, objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima atsakovo prievolę apeliantei pripažinti solidariąja sutuoktinių prievole. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien atsiliepime išdėstytų teiginių, kurie nėra pagrįsti nei kitais įrodymais, nei trečiojo asmens prisiekus duotais paaiškinimais teismo posėdyje, nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti sutuoktinių prievolės solidarumą.Ieškovė pateikė atsiliepimą į apelianto M. G. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-184-1030/2017 palikti nepakeistą, apelianto M. G. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Dėl prievolės nepripažinimo bendra ieškovės ir atsakovo prievole ieškovė nurodo, kad apeliantas M. G. pinigus atsakovui skolino plėtojant automobilių verslą, tai yra siekiant gauti naudos - pigiau įsigyti atsakovo suremontuotą transporto priemonę. Ieškovė teigia, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2009 m. rugsėjo 17 d. buvo sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, 2009 m. rugsėjo 29 d. įregistruota viešajame registre, kuria nuo jos sudarymo momento buvo pakeistas sutuoktinių turto teisinis režimas. Šios sutarties 4.5 punkte nustatyta, kad „finansiniai įsipareigojimai, prievolės yra to iš sutuoktinių, kuris prisiėmė tuos įsipareigojimus, asmeninė prievolė“. Ši vedybų (povedybinė) sutartis yra galiojanti. Ieškovė teigia, kad apeliantas skolino pinigus atsakovui 2010 m. balandžio 29 d., tai yra galiojant vedybų (povedybinei) sutarčiai.Dėl 2009 m. rugsėjo 17 d. vedybų (povedybinės) sutarties nepripažinimo negaliojančia ieškovė nurodė, kad iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo ir po jos sudarymo atsakovas asmeninės nuosavybės teise turėjo neįkeisto nekilnojamojo turto, kurį atsakovas galėjo įkeisti apeliantui, be to, atsakovas gaudavo pajamų iš savo darbo veiklos. Šie faktai paneigia apelianto argumentą, kad po vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo atsakovas liko beturtis. Ieškovė teigia, kad apeliantas pinigus skolino tikėdamasis gauti naudos, tai yra įsigyti mažesne nei rinkos kaina automobilį, nes atsakovas pagal apelianto pageidavimą pirko apgadintą automobilį ir jį remontavo. Ieškovės teigimu, apgadintų automobilių pirkimas būdavo derinamas su užsakovu ir šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino V. S..