- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-1660-934/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17314-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vytauto Zeliankos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-58-931/2019 pagal ieškovo V. T. patikslintą ieškinį atsakovei J. K. dėl teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo bei pagal atsakovės J. K. patikslintą priešieškinį ieškovui V. T. dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo bei periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. I. V. T. patikslintu ieškiniu teismo prašė:
1.1. Pakeisti 2013 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12016-127/2013 nustatytą dukters J. T. gyvenamąją vietą, nustatant ją kartu su tėvu V. T., Lietuvos Respublikoje, Vilniaus mieste;
1.2. Pakeisti 2013 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28934-96/2013 nustatytą vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką ir nustatyti tokią bendravimo tvarką:
1.2.1. Du savaitgalius per mėnesį, pranešusi dukros tėvui ne vėliau kaip prieš 10 dienų šalims priimtinomis priemonėmis, motina gali šeštadienį paimti dukrą nuo 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos nuo laiptinės durų ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. Dukra motinos gali būti paimta ir tik šeštadieniui ar tik sekmadieniui be nakvynės arba šeštadieniui ir sekmadieniui be nakvynes nuo 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos nuo laiptinės durų ir privalo būti grąžinta į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.
Šalies argumentai
1.2.2. Darbo dienomis motina, pranešusi dukros tėvui šalims priimtinomis priemonėmis ne vėliau kaip prieš 3 dienas, turi teisę paimti dukrą iš mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos po pamokų ar iš gyvenamosios vietos nuo laiptinės durų apie 13.00 val. ir grąžinti ją tėvui i jos gyvenamąją vieta iki 19.00 val.
1.2.3. Poriniais metais motina praleidžia su dukra Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, Šv. Velykas, vaiko gimimo dieną, įspėjusi vaiko tėvą ne vėliau kaip prieš 3 dienas, gali paimti dukrą šią dieną 11.00 val. Ir privalo grąžinti ją namo atitinkamai tą pačią dieną iki 19.00 val. Neporiniais metais visas šių švenčių pirmas dienas dukra praleidžia su tėvu, o motina su dukra praleidžia antrą švenčių dieną.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nesugeba tinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigų ir negali užtikrinti, sudaryti sąlygų tėvui bendrauti su vaiku, nesugeba organizuoti susitikimų, negali suteikti dukrai ramios aplinkos, užtikrinti vaiko gerovės, trukdo ieškovui palaikyti santykius su dukra. Per dvejus metus ieškovas pilnavertiškai su dukra faktiškai nebendravo. Vaikui diagnozuota fobija, baimė ir nenoras bendrauti su tėvu, neva tėvas ją gali pagrobti ir išvežti į Rusiją, kas neatitinka tikrovės ir niekuo nepatvirtinta. Motinos elgesys padarė vaikui nepataisomos žalos. Atsakovė piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teisėmis, su dukra elgiasi savininkiškai. Ieškovas pažymėjo, kad su savo žmona priėmė sprendimą 2018 metais persikelti nuolat gyventi ir dirbti Lietuvoje.
3. Atsakovė J. K. patikslintu priešieškiniu teismo prašė pakeisti 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28934-96/2013 nustatytą vaiko J. T. ir tėvo V. T. bendravimo tvarka, išdėstant ją taip:
3.1. Kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį tėvas, pranešęs dukros motinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų šalims priimtinomis ryšio priemonėmis, gali paimti dukrą nuo 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. Dukra tėvo gali būti paimama ir tik šeštadieniui ar tik sekmadieniui be nakvynės ar šeštadieniui ir sekmadieniui be nakvynės nuo 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo būti grąžinta į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.
3.2. Dukros vasaros atostogų metu kiekvieno mėnesio trečios savaitės darbo dienomis (antradienį, ketvirtadienį) tėvas, pranešęs dukros motinai šalims priimtinomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 3 dienas, turi teisę paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos apie 17.00 val. ir grąžinti ją motinai į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.
Vaikui sukakus 12 metų, tėvas nurodytomis dienomis turi teisę paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos apie 12.00 val. ir grąžinti ją motinai į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.
3.3. Poriniais metais tėvas praleidžia su dukra šias šventes:
Šv. Kalėdų, Šv. Velykų antrą dieną, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas, gali paimti dukrą šią dieną 11.00 val. ir privalo grąžinti ją namo atitinkamai tą pačią dieną iki 19.00 val.
Dukros gimimo dieną, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas, gali paimti dukrą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ar jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją namo tą pačią dieną iki 19.00 val.
Neporiniais metais visas šių švenčių dienas dukra praleidžia su motina.
3.4. Neporiniais metais:
Naujųjų metų antrą dieną, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas, gali paimti dukrą šią dieną 11.00 val. ir privalo grąžinti ją namo atitinkamai tą pačią dieną iki 19.00 val.
Poriniais metais visas šios šventės dienas dukra praleidžia su motina.
3.5. Tėvo atostogų metu vieną kartą per metus dukra praleidžia su tėvu iki 14 dienų nepertraukiamai. Atostogų laikas, skirtas šiam nepertraukiamam 14 dienų bendravimui, tėvų suderinamas prieš du mėnesius.
3.6. Dukros mokslo (ne vasaros) atostogų metu tėvas gali bendrauti su dukra pusę jos atostogų laiko. Šis bendravimas ir laikas derinamas su vaiko motina ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki planuojamo bendravimo. Iki vaikui sueis 12 metų, vaikas pagal šias sąlygas nepertraukiamai bendrauja su tėvu be nakvynių.
3.7. Tėvui bendravimo su dukra metu draudžiama išvykti su dukra iš Lietuvos Respublikos be raštiško jos motinos sutikimo.
3.8. Atsakovė taip pat prašė nustatyti ne mažesnį nei 7 mėnesių pereinamąjį laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vaiko tėvui atstatyti bendravimą su vaiku, susitikimuose dalyvaujant psichologui, turinčiam tinkamą kvalifikaciją bei atestaciją dirbti su vaikais.
Žemesnės instancijos teismas
4. Atsakovė taip pat prašė padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28934-96/2013 iš ieškovo priteistą išlaikymą dukrai iki 194 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka.
5. Priešieškinyje nurodė, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, kai vaikui buvo 5 metai, iš esmės atitiko vaiko interesus, tačiau bendravimas su tėvu nevyko sklandžiai. Bendravimas elektroninio ryšio priemonėmis nutrūko prieš dvejus metus. Vaiko tėvas neskambina dukrai nei telefonu, nei per Skype programą. Bendravimas su dukra vyko, tačiau po susitikimų su tėvu žymiai keitėsi jos psichologinė būsena – darėsi uždara, nesileido komentuoti susitikimo su tėvu, verkė, buvo prislėgta. Vaikas pradėjo prašyti nekviesti jos prie telefono, jeigu tėvas norėtų su ja pasikalbėti ieškovės telefonu, pradėjo atsisakyti su tėvu susitikti. Dukrai medikai konstatavo baimę tėvui. Ieškovas atsisako bet kokios atsakovės pagalbos, siekiant atkurti vaiko pasitikėjimą tėvu, ir, negalėdamas vaiko paveikti, pareikštu ieškiniu ieškovas nori atsakovę nubausti. Teismo sprendimu nustatytas vaiko ir tėvo bendravimas šią dieną turi būti koreguojamas, įvertinant tris priežastis: dukros valią ir norą matytis su tėvu; vaiko užimtumą mokymosi procese bei vaiko sveikatą. Nors abiejų tėvų teisių apimtis vaiko atžvilgiu yra lygi, dalinamas gali būti tik laisvas vaiko laikas. Net ir atostogų metu vaikas turi pareigų, kurioms atlikti reikalingas laikas nėra laisvas vaiko laikas. Atsakovė pabrėžė, kad priešieškinio padavimo dieną vaiko ir tėvo bendravimas yra nutrūkęs. Nors ieškovas deklaruoja norą glaudžiai bendrauti su vaiku, tačiau jo veiksmai yra priešingi – į sutartus susitikimus su dukra neatvyksta, pasirodo vėliau ar kitą dieną. Tokiu būdu dukra nežino, kaip disponuoti savo laisvu laiku. Dukros gimimo dienos proga ieškovas paliko užrašą lauke ant šaligatvio plytelių, šis užrašas buvo skaitomas visų kaimynų, todėl dukra jautėsi pažeminta ir kelias dienas net atsisakė išeiti iš namų. 2013 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu priteisė šalių dukrai iš jos tėvo 150 Eur kasmėnesinį periodinį išlaikymą, tačiau šią dieną tokio dydžio išlaikymas nebeatitinka vaiko interesų. Praėjus penkeriems metams, vaiko poreikiai tapo didesni. Šiuo metu dukrai išlaikyti mėnesiui yra būtina 420 Eur dydžio suma.
6. Institucija byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyriui ši šeima yra žinoma nuo 2015 metų. Tėvai ne kartą buvo kviečiami pokalbiui, jiems buvo siūloma specialistų pagalba, tačiau teigiamų rezultatų tai nedavė. Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Ieškovas nepateikė teismui jokių neginčijamų įrodymų, kad aplinka, kurioje šiuo metu gyvena jo duktė jai yra nesaugi ir neatitinka vaiko poreikių. Skyrius negali patikrinti ir ištirti ieškovo buities sąlygų, nes ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad jis į Lietuvą atsikelti kol kas tik ketina. Institucijos nuomone, tenkinti ieškovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo šiuo metu nėra pagrindo, ir gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neatitiktų nepilnametės interesų. Institucija nenustatė pagrindo prieštarauti, kad skyrium gyvenantis tėvas bendrautų su dukra ir dalyvautų ją auklėjant. Pažymėjo, kad atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka užtikrina tėvo maksimalų bendravimą ir dalyvavimą vaiko auklėjime, tačiau bendravimo tvarka koreguotina toje dalyje, kuria prašoma nustatyti 7 mėnesių pereinamąjį laikotarpį tėvo bendravimo ryšiui su dukra atstatyti, dalyvaujant psichologui. Nustatyti tikslų pereinamąjį laikotarpį netikslinga, nes mergaitės ryšys su tėvu nėra prarastas, tik nustatytas bendravimo deficitas. Specialistams nustačius, jog J. T. gali bendrauti su tėvu nedalyvaujant motinai ir specialistams, būtina nustatyti bendravimo tvarką su nakvynėmis. Skyrius nesutiko dėl bendravimo tvarkos koreagavimo, susiejant ją su mergaitės 12 metų amžiumi. Pažymėjo, kad reikalavimas tėvui neišvykti su dukra iš Lietuvos Respublikos be raštiško motinos sutikimo perteklinis ir neatitinka vaiko interesų su tėvu bendrauti pilnavertiškai. Atsakovės prašomas padidinti išlaikymas dukrai iki 194,00 Eur per mėnesį galimai patenkintų minimalius mergaitės poreikius ir neužtikrintų jos interesų. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė nurodė, kad su vaiku reikia dirbti, kadangi jis turi begalę baimių, kurias reikia įveikti. Motina vaikui yra autoritetas. Atsakovė neįveikia savo priešiškumo ieškovui. Kai motinos nėra šalia, mergaitė su tėvu bendrauja normaliai, ji nori, kad tėvas su ja būtų namuose. Tačiau Institucija bendravimo namuose nerekomendavo dėl tvyrančios įtampos ir priekaištų tėvui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį atmetė; atsakovės patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisė iš ieškovo 194,00 Eur per mėnesį išlaikymą dukrai iki jos pilnametystės. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikta atsakovė. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimu nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ir dukters bendravimo tvarką ir nustatė tokią tvarką:
7.1. Du savaitgalius per mėnesį, pranešęs dukros motinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų šalims priimtinomis ryšio priemonėmis, V. T. gali paimti dukrą nuo 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Dukra tėvo gali būti paimama šeštadieniui ir sekmadieniui be nakvynės ar tik šeštadieniui ar sekmadieniui nuo 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo būti grąžinta į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.
7.2. Tėvas, pranešęs dukros motinai šalims priimtinomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 3 dienas, turi teisę paimti ir bendrauti su nepilnamete J. T. dvi savaites per mėnesį pirmadienį ir penktadienį, savo atvykimo į Lietuvą laikotarpiu, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ar iš gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžinti į gyvenamąją vietą 19.00 val.
7.3. Poriniais metais tėvas praleidžia su dukra šias šventes:
Šv. Kalėdų, Šv. Velykų antrą dieną įspėjęs vaiko motina ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti dukra šią dieną 11.00 val. ir privalo grąžinti ją namo atitinkamai tą pačią dieną iki 19.00 val.
Dukros gimimo dieną, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti dukrą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ar jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją namo tą pačią dieną iki 19.00 val.
Kitais metais (neporiniais metais) visas šių švenčių dienas dukra praleidžia su motina.
7.4. Neporiniais metais:
Naujųjų metų antrą dieną, įspėjęs vaiko motina ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti dukrą šią dieną 11.00 val. ir privalo grąžinti ją namo atitinkamai tą pačią dieną iki 19.00 val.
Kitais metais (poriniais metais) visas šios šventės dienas dukra praleidžia su motina.
7.5. Tėvo atostogų metu vieną kartą į metus dukra su tėvu praleidžia iki 14 dienų nepertraukiamai. Atostogų laikas skirtas šiam nepertraukiamam 14 dienų bendravimui, tarp tėvų suderinamas prieš mėnesį, tėvas su dukra bendrauja be nakvynių. Tėvas gali bendrauti su dukra kiekvieną dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val.
7.6. Dukros mokslo atostogų metu (vasaros mokslo atostogos į tai neįtraukiamos) tėvas V. T. gali bendrauti su dukra pusę jos atostogų laiko. Šis bendravimas ir laikas derinamas su vaiko motina ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki planuojamo bendravimo. Vaikas su tėvu bendrauja be nakvynių. Tėvas gali bendrauti su dukra kiekvieną dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val.
7.7. T. V. T. su dukra J. T. bendrauja be vaiko motinos J. T. dalyvavimo, neutralioje aplinkoje – ne vaiko gyvenamojoje vietoje.
7.8. Tėvas gali bendrauti su dukra telefonu kasdien vakare nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Telefoną dukrai nuperka tėvas ir apmoka sąskaitas už jo telefoninius pokalbius su dukra.
7.9. Tėvas gali bendrauti su dukra internetiniu ryšiu (programa Skype) šeštadienį arba sekmadienį iki 15 minučių nuo 19.00 val. iki 20.00 val.
7.10. Dukros tėvui nepaėmus dukros pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, dukros gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais gali (kitu laiku nei nurodyta grafike) tik motinai sutikus. Vaiko tėvų susitarimu, tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu nei grafike nurodytu laiku.
7.11. Apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimą privaloma pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo.
8. Teismas priteisė iš ieškovo 20,00 Eur žyminio mokesčio; 72,67 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; 1 941,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12016-127/2013, be kita ko, buvo nustatyta šalių dukters gyvenamoji vieta kartu su jos motina. Taip susitarė pačios šalys. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28934-96/2013 buvo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Kai atsakovė nesutiko su ieškovo pareikštu ieškiniu dėl bendravimo su dukra pakeitimo, tarp šalių kilo ginčas ir dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Šalių dukra nuo gimimo auga su motina. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje nurodė, kad atsakovės ir jos dukters gyvenimo sąlygos yra geros, atsakovė gauna nuolatines pajamas, domisi ir užtikrina vaiko mokymąsi, būrelių lankymą, laisvalaikį, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Teismas konstatavo, kad ieškovas siekia pakeisti vaiko gyvenamąją vietą tuo pagrindu, kad jis negali bendrauti su dukra. Tačiau teismas sprendė, jog nei ši aplinkybė, nei tai, kad, pasak ieškovo, vaikas, gyvendamas su motina, turi per daug taisyklių, kad vaikas elgiasi ne pagal savo amžių, kad motina vaikui yra autoritetas, nėra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog, nepaisant motinos įtakos vaikui, sprendimo priėmimo dieną vaikas jaučiasi su motina saugus, su ja gyventi jam yra gera ir saugu. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nustatyta, jog ieškovas gyvena ir dirba Sankt Peterburge. Į Lietuvą grįžta bendrauti su dukra ir tuo metu gyvena viešbutyje. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis su šeima priėmė sprendimą 2018 metais persikelti gyventi į Lietuvą, todėl dukra ir toliau galėtų gyventi Lietuvoje. Tačiau duomenų, kad jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, kad galima įvertinti jo gyvenimo sąlygas, ieškovas teismui nepateikė. Teismas pažymėjo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nurodė, jog vaiko interesus sprendimo priėmimo dieną geriausiai atitinka vaiko gyvenamosios vietos palikimas su vaiko motina, t. y. aplinkoje, kurioje vaikas auga nuo mažens. Nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą, aplinką, kurioje jis gyvena ilgiau nei vienerius metus. Teismas nustatė, kad nėra abejonių, jog šalių dukra nori gyventi su motina ir turi baimių tėvo atžvilgiu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje nurodė, jog vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymams su tėvu neatitiktų vaiko interesų. Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas nenustatė pagrindo su Tarnybos išvada nesutikti. Pažymėjo, kad pagrindo nesiremti byloje atliktos psichologijos ekspertizės aktu nenustatė. Taip pat pažymėjo, jog ekspertizės aktas teismui nėra privalomas, teismas jį vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje surinktų įrodymų ištyrimu. Teismas nurodė, kad konfliktiški tėvų tarpusavio santykiai, tarpusavio nesutarimai nėra pagrindas nagrinėjamu atveju pakeisto vaiko gyvenamąją vietą.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimu buvo patvirtintas šalių susitarimas dėl 144,81 Eur dukters išlaikymo, kurį teiks tėvas, dydžio. Atsakovė priešieškiniu prašė jį padidinti iki 194 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Prašomo priteisti dukters išlaikymo dydžio ieškovas neginčijo. Pripažino, kad vaikui išlaikyti reikalinga ir dar didesnė suma. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog ginčo dėl išlaikymo dydžio tarp šalių nekilo. Teismas nenustatė pagrindo išeiti už priešieškinio ribų ir priteisti vaiko interesais didesnio dydžio nei prašė atsakovė išlaikymą.
11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28934-96/2013 pakeitė 2013 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12016-127/2013 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punktą ir nustatė tokią šalių dukters ir ieškovo bendravimo tvarką:
11.1. Kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį tėvas, pranešęs dukros motinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų, šalims priimtinomis ryšio priemonėmis, gali paimti dukrą nuo 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. Dukra tėvo gali būti paimama ir tik šeštadieniui ar tik sekmadieniui be nakvynės arba šeštadieniui ir sekmadieniui be nakvynės nuo 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo būti grąžinta į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.
11.2. Darbo dienomis tėvas, pranešęs dukros motinai, šalims priimtinomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš tris dienas, turi teisę paimti dukrą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ar gyvenamosios vietos apie 17.00 val. ir grąžinti ją motinai į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.
11.3. Poriniais metais tėvas praleidžia su dukra šias šventes:
Šv. Kalėdų, Šv. Vėlykų antrą dieną įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti dukrą šią dieną 11.00 val. ir privalo grąžinti ją namo atitinkamai tą pačią dieną iki 19.00 val.
Dukros gimimo dieną, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti dukrą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ar jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją namo tą pačią dieną iki 19.00 val.
Kitais metais (neporiniais metais) visas šių švenčių dienas dukra praleidžia su motina.
11.4. Neporiniais metais:
Naujųjų metų antrą dieną, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti dukrą šią dieną 11.00 val. ir privalo grąžinti ją namo atitinkamai tą pačią dieną iki 19.00 val.
11.5. Kitais metais (poriniais metais) visas šios šventės dienas dukra praleidžia su motina.Tėvo atostogų metu dukra su tėvu praleidžia iki 1 mėnesio ir nepertraukiamai bendrauja su tėvu iki dviejų savaičių. Apie dukros paėmimą atostogoms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 10 dienų.
11.6. Dukros mokslo atostogų metu dukra nepertraukiamai bendrauja su tėvu pusę atostogų laiko. Apie dukros paėmimą atostogoms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 10 dienų.
11.7. Tėvui bendravimo su dukra metu draudžiama išvykti su dukra iš Lietuvos be raštiško jos motinos sutikimo.
11.8. Tėvas gali bendrauti su dukra telefonu kasdien vakare nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Telefoną dukrai nuperka tėvas ir apmoka sąskaitas už jo telefoninius pokalbius su dukra.
11.9. Tėvas gali bendrauti su dukra internetiniu ryšiu (programa Skype) šeštadienį arba sekmadienį iki 15 minučių nuo 19.00 val. iki 20.00 val.
11.10. Dukros tėvui nepaėmus dukros pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, dukros gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais gali (kitu laiku nei nurodyta grafike) tik motinai sutikus. Vaiko tėvų susitarimu, tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu nei grafike nurodytu laiku.
11.11. Apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimą privaloma pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo.
Šalies argumentai
12. Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė pakeisti nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktą, nenurodant kurį savaitgalį jis gali bendrauti su dukra, taip pat 2 punktą, prašydamas nustatyti, kad darbo dienomis dukrą iš ugdymo įstaigos gali paimti 13.00 val. ir 3 punktą, nurodant, kad tėvas gali su dukra praleisti Šv. Kalėdas, Šv. Velykas ir Naujuosius metus.
13. Atsakovė priešieškiniu prašė susiaurinti 2013 m. lapkričio 20 d. teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Atsakovė siekė, kad ieškovas su dukra galėtų bendrauti darbo dienomis tik dukros atostogų metu. Prašo koreguoti bendravimo laiką dukrai sulaukus 12 metų amžiaus. Taip pat, kad tėvo atostogų metu dukra praleidžia ne visą mėnesį, o tik 14 dienų. Taigi pagal atsakovės siūlomą bendravimo tvarką nenumatytas tėvo ir dukros bendravimas darbo dienomis, numatomas ribojimas bendrauti su dukra, jai liekant nakvoti pas ieškovą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, išklausęs šalių ir liudytojų paaiškinimus, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą ir įvertinęs juos kartu su byloje surinkta medžiaga, remdamasis nurodytų įrodymų visuma, sprendė, kad, užtikrinant vaiko interesus, yra pagrindas iš dalies pakeisti 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu nustatytą ieškovo ir šalių dukters bendravimo tvarką.
15. Remdamasis bylos medžiaga, teismas sprendė, kad nepilnametės dukros ir ieškovo santykiai yra įtempti, dėl to teismas nurodė, jog negali nustatyti maksimalios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau šiuo atveju nėra duomenų, dėl kurių tėvui reiktų apriboti teisę bendrauti su dukra ar nustatyti minimalią bendravimo tvarką. Teismas nenustatė, kad šalių dukra prieštarauja bendravimui su tėčiu. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas su dukra elgtųsi netinkamai, kad jai būtų žalinga bendrauti su tėvu.
16. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovo pradinio ieškinio nėra visiškai aišku, ar ieškovas pageidauja bendrauti kiekvieną savaitgalį su dukra. Teismas pabrėžė, kad šalių nepilnametė dukra turi teisę būti lavinama ir ugdoma abiejų tėvų, bendrauti su abiem savo tėvais, tiek su ieškovu, tiek su atsakove; vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kai jam labiausiai reikia, taip pat praleisti ir savaitgalius, t. y. laisvalaikį. Teismo nuomone, nustatant kad kiekvieną savaitgalį dukra bendrautų su ieškovu, būtų pažeista, tiek atsakovės, tiek paties nepilnamečio vaiko teisė leisti laisvalaikį kartu. Todėl teismas nustatė, kad ieškovas su dukra turi teisę bendrauti du savaitgalius per mėnesį, pranešęs dukros motinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų, šalims priimtinomis ryšio priemonėmis, gali paimti dukrą šeštadienį ir sekmadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. Tėvo atostogų metu ir dukros mokslo atostogų metu pusę atostogų laiko tėvas, pranešęs dukros motinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų, šalims priimtinomis ryšio priemonėmis, gali paimti dukrą 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.
17. Teismas sprendė, jog siekiant išvengti galimų konfliktų tarp tėvų dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu dažnumo, svarbu tiksliai apibrėžti kiek darbo dienų ieškovas gali matytis ir bendrauti su dukra. Teismas, ištyręs visą bylos medžiagą, nenustačius, kad tėvas daro žalą dukrai, įvertinęs institucijos išvadą byloje, padarė išvadą, kad reikia sudaryti galimybę su dukra bendrauti dažniau nei tik savaitgaliais ir švenčių bei atostogų metu. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. sausio 28 d. Teismo psichologijos ekspertizės akte dėl bendravimo su vaiku nurodyta, kad objektyvių duomenų, jog tėvui su dukra būtų reikalinga/atstatyti tarpusavio ryšį, negauta: bendraudama tiesiogiai su tėvu mergaitė jaučiasi ramiai, saugiai, akivaizdu, jog ji jaučia bendravimo su tėvu deficitą. Teismas sprendė, kad tėvas, pranešęs dukros motinai šalims priimtinomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 3 dienas, turi teisę paimti ir bendrauti su nepilnamete dukra du kartus per savaitę. Išklausęs atsakovės paaiškinimus 2018 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio metu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kad mergaitė lanko būrelius, ir galėtų bendrauti su tėvu pirmadieniais ir penktadieniais, teismas nustatė, kad tėvas gali bendrauti su dukra dvi darbo dienas, konkrečiai pirmadienį ir penktadienį savo atvykimo į Lietuvą laikotarpiu, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ar iš gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 19.00 val. Teismas atmetė atsakovės paaiškinimus, kad bendraujant su tėvu vaikas negalės ruošti namų darbų, kaip nepagrįstus. Byloje nėra duomenų, kad mergaitė negali ruošti namų darbų savarankiškai, ir jai ruošiant namų darbus yra būtinas motinos dalyvavimas. Manytina, kad tokios teisės nenumatymas nepagrįstai ribotų skyrium gyvenančio tėvo teisę lygiateisiškai bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Teismas nustatė bendravimo dažnumą tokį, koks buvo nustatytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. 2 savaites per mėnesį. Teismas tokį dažnumą nustatė atsižvelgęs į ieškovo gyvenamąją vietą ir vaiko santykį su tėvu sprendimo priėmimo dieną. Teismas pažymėjo, kad bendravimas turi vykti neutralioje aplinkoje – ne vaiko gyvenamojoje vietoje. Tėvui bendraujant su dukra be motinos dalyvavimo.
18. Atsakovė prašė nustatyti ieškovo bendravimą su dukra iki dukra sulauks 12 metų be nakvynių. Teismo vertinimu, minimalaus amžiaus, nuo kurio ieškovas galėtų bendrauti su dukra jai pasiliekant nakvynei nustatymas savo esme yra pereinamojo laikotarpio nustatymas. Sprendžiant dėl tokio laikotarpio pažymėtina, kad, visų pirma, nėra aišku kodėl pasirinktas būtent 12 metų amžius. Tokio laikotarpio būtinybę atsakovė grindžia tuo, kas buvo akcentuojama visos bylos nagrinėjimo metu, t. y. dukters baimėmis susijusiomis su tėvu, vaiko nesaugumo jausmu.
19. Remdamasis bylos medžiaga, teismas padarė išvadą, kad vaikas sprendimo priėmimo dieną nėra pats pasirengęs bendrauti su tėvu ilgesnį laiką, t. y. pasiliekant pas tėvą su nakvynėmis. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti kokio amžiaus sulaukusi dukra galės ateityje praleisti su ieškovu ilgesnį laiką bendraudama, t. y. ne iki 19.00 val., o savaitgaliais galės bendrauti su nakvyne. Tokiai situacijai nebeatitinkant dukros interesų, t. y. dukrai sulaukus 12 metų amžiaus arba anksčiau įveikus savo baimes, ir atsiradus galimybei ieškovui bendrauti su ja ilgesnį laikotarpį nepažeidžiant jos interesų, šalys galės kreiptis į teismą dėl bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo.
20. 2013 m. lapkričio 20 d. teismo sprendimu buvo numatyta, kad tėvui bendravimo su dukra metu draudžiama išvykti su dukra iš Lietuvos be raštiško jos motinos sutikimo. Ieškovas prašė papildyti šį punktą numatant, kad atsakovei draudžiama išvykti su dukra be jo raštiško sutikimo. Teismas pažymėjo, kad, remiantis CK 3.174 straipsnio 3 dalimi, sutikimas išvežti vaiką į užsienį yra reikalingas tik tuo atveju, jei vaikas išvežamas į užsienio valstybę nuolat gyventi. Antra, nenustatant ieškovo bendravimo su dukra tvarkos su nakvynėmis, objektyviai ilgalaikės dukros kelionės su ieškovu po užsienio šalis nėra įmanomos. Todėl teismas nenustatė draudimo išvykti nei vienam iš tėvų su dukra iš Lietuvos Respublikos be raštiško kito iš tėvų sutikimo.
Šalies argumentai
21. Atsakovė priešieškiniu taip pat prašė nustatyti 7 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovas su dukra bendrautų dalyvaujant psichologui. Teismas atkreipė dėmesį, kad laikinoji vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka tikslu atstatyti tėvo bendravimą su vaiku buvo nustatyta jau 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi. Nuo šios teismo nutarties praėjo daugiau nei pusantrų metų. Teismo posėdžio metu Institucijos teikiančios išvadą byloje, atstovė pažymėjo, kad įvertinus visą medžiaga Institucija teikia išvadą, kad atsakovės prašomas nustatyti 7 mėnesių pereinamasis laikotarpis nėra reikalingas. Iš Ekspertizės akto taip pat matyti, kad tėvo ir dukters ryšys nėra nutrūkęs, jiems nereikalingas pašalinio asmens dalyvavimas bendraujant. 2018 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad tėvas su dukra buvo čiužinėti, taigi bendravimas vyksta. Teismui nebuvo nurodyta jokių papildomų aplinkybių, dėl ko būtų reikalinga nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti 7 mėnesių pereinamąjį bendravimą dalyvaujant psichiatrui ar psichologui.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas pažymėjo, kad atsakovė prašė nustatyti tėvo ir dukros bendravimo tvarką švenčių dienomis iš esmės tokią pačią, kuri buvo nustatyta 2013 m. lapkričio 20 d teismo sprendimu. Nors ieškovas dėl atsakovės siūlomos konkrečios bendravimo tvarkos prieštaravimų nepareiškė, iš jo pirminio ieškinio matyti, kad jis siūlė pakeisti tėvo bendravimo su dukra tvarką Naujųjų metų dieną. Tačiau ieškovas nenurodė ir teismo posėdžio metu teismui nepateikė argumentų, kodėl turėtų būti pakeista 2013 m. lapkričio 20 d. teismo nustatyta bendravimo tvarka, kurioje teismas argumentavo, kad „po Šv. Kalėdų iškart eina Naujųjų metų šventė, tad tikslinga šias šventes išskaidyti į skirtingus metus, kad dukra jų metu galėtų būti su vienu iš tėvu“.
23. 2013 m. lapkričio 20 d. teismo sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje 8 punktu numatyta, kad tėvas gali bendrauti su dukra telefonu kasdien vakare nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Telefoną dukrai nuperka tėvas ir apmoka sąskaitas už jo telefoninius pokalbius su dukra. 9 punktu numatyta, kad tėvas gali bendrauti su dukra internetiniu ryšiu (programa Skype) šeštadienį arba sekmadienį iki 15 minučių nuo 19.00 val. iki 20.00 val. 10 punkte – dukros tėvui nepaėmus dukros pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, dukros gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais gali (kitu laiku nei nurodyta grafike) tik motinai sutikus. Vaiko tėvų susitarimu, tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu nei grafike nurodytu laiku. 11 punkte numatyta, kad apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimą privaloma pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo. Šalys argumentų, kodėl šios nuostatos turėtų būti panaikintos, teismui nenurodė, dėl jų atskirai nepasisakė. Teismo vertinimu, tikslinga šias nuostatas palikti.
24. Teismas priteisė iš ieškovo 20,00 Eur žyminio mokesčio už atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 72,67 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, 1 900,00 Eur atsakovei už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ir 41 Eur atsakovės sumokėto žyminio mokesčio už priešieškinį. Teismas pažymėjo, kad atsakovės išlaidos advokato padėjėjo pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, byloje buvo pateiktas priešieškinys, teismo posėdžiai, kuriuose advokato padėjėjas atstovavo atsakovę truko daugiau nei 11 valandų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
25. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Teismas neištyrė ir neatskleidė bylos esmės dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat nenustatė teisiškai reikšmingų faktų, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą.
25.2. Priimtas sprendimas neigiamai įtakoja ieškovo ir dukters santykius, nes nustatytas minimalus bendravimas nėra pilnavertiškas ir riboja tėvo ir dukters teises bendrauti ir kurti emocinį ryšį.
25.3. Teismas netinkamai įvertino įrodymus bei nukrypo nuo ginčo klausimais formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
25.4. Atlikta psichologinė dukters ekspertizė patvirtino, kad motina tėvo atžvilgiu formuoja dukrai neigiamas nuostatas, tokiu būdu žaloja dukters psichiką, tačiau teismas nenurodė ir neatskleidė, dėl kokių motyvų eksperto išvados liko neišnagrinėtos.
25.5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą ir paskirti šeimos psichologinę ekspertizę dėl niekuo nepatvirtintos atsakovės baimės, kad ieškovas ketina dukrą pagrobti ir išsivežti. Atsakovė savo baimę transliuoja dukrai. Apelianto teigimu, tai yra vienas esminių sprendimo trūkumų.
25.6. Teismas susiaurino bendravimą ir nesiėmė jokių priemonių atkurti pilnavertišką tėvo bendravimą su dukra. Jeigu teismas priims ieškovui palankų sprendimą, bus pereinamasis laikotarpis, nes vaiko gyvenamosios vietos staiga pakeisti negalima. Per pereinamąjį laikotarpį ir bus sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi. Todėl teismo argumentas, kad ieškovas nepateikė duomenų apie savo gyvenamąją vietą Vilniuje, teisiškai nėra reikšmingas.
25.7. Įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė įgyvendina savo, kaip vieno iš tėvų, teises priešingai vaiko interesams – neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų. Toks atsakovės elgesio įvertinimas paneigia vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, kad atsakovė užtikrina tinkamą emocinę ir socialinę raidą. Todėl tokia išvada negalima vadovautis.
25.8. Apelianto nuomone, atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl turi būti sumažintos. Nurodė, kad byloje nagrinėjamas klausimas nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, todėl nėra pagrindo skaičiuoti priteistiną advokato padėjėjo užmokestį pagal maksimalius tarifus.
Atsiliepimas
26. Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Pirmos instancijos teismas detaliai įvertino proceso metu surinktus įrodymus, sugretino juos su liudytojų parodymais bei pakankamai pagrindė savo išvadas. Ieškovo nesutikimas su priimtu teismo sprendimu visiškai nereiškia, kad sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.
26.2. Atsakovės teigimu, ieškovas reikalauja, kad ji padarytų taip, jog dukra jį mylėtų.
26.3. Įrodymų apie atsakovės nepagrįstas baimes byloje nėra. Taip pat nėra jokių faktų, kad atsakovė kada nors trukdė ieškovui bendrauti su dukra. Tačiau visi psichologinių tyrimų duomenys liudija apie tai, kad ieškovas visiškai neatsižvelgia į dukters interesus.
26.4. Ieškovas dėl L. Slušnio išvados teismą klaidina, kadangi šis specialistas su dukra niekada nebendravo.
26.5. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, privalo vertinti ir vaiko gyvenimo stabilumo veiksnį bei vaiko teisių užtikrinimą, tačiau ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų.
26.6. Iš liudytojų V. K. ir S. Z., kurios vaiką stebėjo dvejus metus, parodymų, darytina išvada, jog pats ieškovas nesugeba bendrauti su dukra. Teismo ekspertė ignoravo dvejų metų vaiko stebėjimus, todėl ekspertizės neatitikimai vertintini jos nenaudai. Ekspertizės akto išvados yra kritiškai vertinamos kitų psichologijos mokslo specialistų (UAB TE-PSI-KO specialistų išvada, prof. soc. moksl. habil. dr. V. J., teisės psichologijos specialistas S. A.). Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad ekspertizės aktas teismui nėra privalomas. Sprendimas priimamas, atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus. Ieškovo nesutikimas šioje dalyje su teismo išvadomis nesudaro pagrindo vertinti sprendimą kaip nepagrįstą.
26.7. Teismas teisėtai ir pagrįstai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Procesas truko apie 20 mėn., buvo sudėtingas. Priešingai negu teigia ieškovas, šis procesas reikalavo specialių žinių. Be to, teismas nepriteisė visų šioje byloje patirtų išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
28. Lietuvos kasacinio teismo suformuotoje praktikoje tai pat ne kartą pasisakyta, jog teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, jų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį), individualizuoti vaiko interesus, išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo daryti vadovaujantis pagrindiniu kriterijumi – vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
29. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į teismo psichologinės ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, jog atsakovė ieškovo atžvilgiu formuoja šalių dukrai neigiamas nuostatas. Kaip matyti iš Teismo psichologijos ekspertizės akto, jame yra išvada, jog J. T. reiškiama baimė tėvui V. T. yra sukelta išorinių veiksnių, yra nesusijusi su jos asmenine patirtimi su tėvu, ir šiuo atveju yra vertinama kaip atsiradusi dėl motinos jai daromo poveikio (formuojamų neigiamų nuostatų tėvo atžvilgiu) (t. 2 b. l. 29). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje yra ir kitų įrodymų šiuo aspektu, ir nagrinėjant bylą turi būti vertinami ne atskiri įrodymai, o jų visuma. 2016 m. gruodžio 5 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad, pradėjus kalbėti apie tėvą, mergaitė įsitempia, sunerimsta, pati išsako, kad nenori apie tai kalbėti, nes bijo tėvo, nes jis nuolatos ją gąsdina. Bijo, kad gali ją pagrobti (t. 3, b. l. 74). Medicinos psichologės J. Z. 2017 m. balandžio 18 d. psichologinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad laisvo žaidimo metu įvedus tėvo figūrą, mergaitė išgyveną stresinę būseną, nerimą. Stebimi astenizacijos požymiai, įtarumas, atsargumas. Išreikšti saugumo, bendravimo, bejėgiškumo poreikiai. Agresijos baimė (t. 1, b. l. 137). Šių psichinių procesų priežastys nenurodytos. 2018 m. birželio 10 d. specialistų išvadoje, kurią parengė V. J. ir S. A., nurodyta, kad griežtesnė kontrolė atliekant užduotis iš motinos pusės, niekaip nesietina su tuo, kad motina nuteikinėja vaiką prieš tėvą. Atlikus pusės valandos stebėjimą su kiekvienu iš tėvų, atskleisti daromos įtakos vaikui neįmanoma. Turi būti daromas ilgalaikis stebėjimas, ir imamos įvairios gyvenimiškos situacijos, mergaitės aplinka, kitų artimų žmonių įtaka, gyvenimo būdas, siekiant pilnai išaiškinti ar tai yra šeimos modelis, ar išskirtina kontrolė nukreipta prieš tėvą (t. 3, b. l. 104). Atsižvelgiant į šiuos įrodymus ir kitus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad motina dukrai formuoja neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu.
30. Kita vertus, jeigu nagrinėjamu atveju vertinti, jog mama formuoja neigiamas nuostatas vaiko atžvilgiu, apelianto nurodytos aplinkybės neįrodo, jog dukters gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant ją su tėvu, atitiktų geriausius mergaitės interesus. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/20143). Keičiant vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Nagrinėjamu atveju Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nurodė, kad motina mergaitei yra autoritetas, ir kad gyvenamosios vietos pakeitimas – nustatymas su tėvu – neatitiktų nepilnametės interesų (t. 2, b. l. 105-107), vaiko interesus sprendimo priėmimo dieną geriausiai atitiktų vaiko gyvenamosios vietos palikimas su vaiko motina. Byloje nustyta, kad dukra su motina gyvena 11 metų, ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad aplinka, kurioje mergaitė gyvena yra nesaugi ir neatitinka jos poreikių. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, turėtų būti įvertinamos ir šeimos aplinkos sąlygos, kuriose vaikui tektų gyventi. Tačiau pažymėtina tai, kad ieškovas nepateikė duomenų apie ieškovo gyvenamąją vietą Lietuvoje, nors jis ketino atsikelti dar 2018 metais. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde ieškovo gyvenamosios vietos adresas nurodytas Rusijoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, į teismo psichologinės ekspertizės aktą neatsižvelgė. Priešingai, šis įrodymas buvo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, todėl konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios intsancijos teismo priimtas sprendimas atitinka geriausius vaiko interesus.
Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo
31. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 ir byloje cituojama kasacinio teismo praktika).
32. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, iš esmės grindžia tuo, kad priimtas sprendimas neigiamai įtakoja ieškovo ir dukters santykius, nes nustatytas minimalus bendravimas nėra pilnavertiškas ir riboja tėvo ir dukters teises bendrauti ir kurti emocinį ryšį, įvertinant tai, kad motina tėvo atžvilgiu formuoja dukrai neigiamas nuostatas. Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Su tokiais ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas bendravimo su vaiku tvarką, siekiant, kad ji atitiktų vaiko interesus pagal esamą faktinę situaciją, iš esmės teisingai pagrindė ir įvertino visus ginčo išsrendimui bei bendravimo tvarkos pakeitimui reikšmingus faktinius duomenis, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, išvadą teikiančios institucijų nuomonę, vaiko poreikius, jo santykius su tėvu, bendravimo galimybes, jų dažnumą, pereinamojo laikotarpio galimybę (CPK 185 straipsnis). Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurios, be kita ko, buvo įvertinos pirmosios instancijos teismo, bei ieškovo subjektyvus situacijos vertinimas, nesudaro pagrindo nustaytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas bei konstatuoti, jog bendravimo tvarka pažeidžia ieškovo bei vaiko interesus.
34. Pažymėtina ir tai, kad skundžiama teismo nutartimi nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, kuri gali būti vertinama kaip iš dalies nepalanki apeliantui, nereiškia, jog tokia bendravimo tvarka yra neteisinga, atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečio vaiko pastovi gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, o ieškovas su sūnumi gyvena skyrium, tačiau turi tokią pačią teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, su kuria gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti ieškovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
35. Ieškovas apeliaciniu skundu iš esmės neginčijo nustatyto vaikui išlaikyno dydžio, todėl teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, plačiau dėl jo nepasisako.
Dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio
36. Apelianto nuomone, atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl turi būti sumažintos. Nurodė, kad byloje nagrinėjamas klausimas nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, todėl nėra pagrindo skaičiuoti priteistiną advokato padėjėjo užmokestį pagal maksimalius tarifus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Byla nagrinėjama apie 20 mėnesių (t. 1, b. l. 1; t. 3, b. l. 176-193), yra nemažos apimties (trijų tomų). Atsakovės atstovas rengė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 192-198), patikslintą priešieškinį (t. 2, b. l. 59-67), dalyvavo aštuoniuose teismo posėdžiuose, kurie iš viso truko apie 11 valandų (t. 1, b. l. 180; t. 2, b. l. 71-72; t. 2 b. l. 95-96; t. 2 b. l. 144-145; t. 3 b. l. 90-91; t. 3 b. l. 113-114; t. 3 b. l. 147-148; t. 3 b. l. 162-163). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjo pagalbai yra teisėtos ir pagrįstos bei atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalvimus.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes (CPK 185 straipsnis), tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Apeliantas pateikęs teismui prašymą dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų priteisimo. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apelianto apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.