- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-02
- Bylos Nr.
- 2S-1932-640/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17314-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- V. T.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei J. K. dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, byloje išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei J. K. dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, byloje išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo V. T. ieškinys atsakovei J. K. dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė teismui prašymą iki sprendimo byloje priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti ieškovui bendrauti su dukra J. T. dalyvaujant psichologui L. S. šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. be nakvynės, pranešęs vaiko motinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų šalims priimtinomis priemonėmis. Tėvas paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos laiptinės; mokyklinių, tėvo atostogų metu bendravimas vyktų ir darbo dienomis nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; motinai J. K. draudžiama išvykti su dukra iš Lietuvos Respublikos be raštiško tėvo sutikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies.Nustatė laikiną V. T. bendravimo su nepilnamete dukra J. T., tvarką, pagal kurią: Du savaitgalius per mėnesį tėvas, pranešęs dukros motinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų, šalims priimtinomis ryšio priemonėmis, gali paimti dukrą šeštadienį ir sekmadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą iki 19 val., bendraujant gali dalyvauti psichologas L. S..Tėvo atostogų metu ir dukros mokslo atostogų metu pusę atostogų laiko tėvas, pranešęs dukros motinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų, šalims priimtinomis ryšio priemonėmis, gali paimti dukrą 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą iki 19 val., bendraujant gali dalyvauti psichologas L. S..Atmesti ieškovo V. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje, kuria prašė uždrausti atsakovei J. K. išvažiuoti su dukra iš Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Įpareigoti psichologą L. S. iki 2017 m. birželio 8 d. pateikti teismui išvadą dėl įvykusių vaiko J. T. ir ieškovo (tėvo) V. T. susitikimų organizavimo aplinkybių, eigos, šalių siekio bendradarbiauti, šalių pastangų užtikrinti vaiko interesus.Nurodė, kad teismas atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes, sprendė, kad tikėtina, jog nagrinėjamu atveju tėvui yra apribojama galimybė matytis su vaiku. Ieškovas nurodė, kad ilgą laiką nebendravo su nepilnamečiu vaiku, vaiko motina jam yra nurodžiusi, kad dukra galimai irgi yra nutolusi nuo tėvo, todėl yra pagrindas bendrauti dalyvaujant psichologui.Teismas sprendė, kad šiuo atveju svarbu, jog tiek vaikas, tiek ir ieškovas pasitikėtų jiems padedančiu specialistu. Kadangi su kitais specialistais, kurie galėtų stebėti vaiko bendravimą su tėvu ir savaitgaliais ar po darbų, susitarti nepavyko, nuspręsta, kad L. S. gali dalyvauti bendraujant nepilnametei ir jos tėvui.Teismo nuomone, nustatant kad kiekvieną savaitgalį dukrą bendrautų su ieškovu, būtų pažeista, tiek atsakovės, tiek paties nepilnamečio vaiko teisė leisti laisvalaikį kartu. Todėl teismas nustato, kad ieškovas su dukra turi teisę bendrauti du savaitgalius per mėnesį, pranešęs dukros motinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų, šalims priimtinomis ryšio priemonėmis, gali paimti dukrą šeštadienį ir sekmadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą iki 19 val., bendraujant gali dalyvauti psichologas L. S.. Tėvo atostogų metu ir dukros mokslo atostogų metu pusę atostogų laiko tėvas, pranešęs dukros motinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų, šalims priimtinomis ryšio priemonėmis, gali paimti dukrą 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą iki 19 val., bendraujant gali dalyvauti psichologas L. S..Teismas darė išvadą, kad vien ieškovo pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vaiko motinai išvežti dukrą iš Lietuvos Respublikos ribų be jo raštiško sutikimo nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus įgyvendinta vienintelė, objektyviai efektyvi ieškovo galimai pažeidžiamų teisėtų interesų ir teisių gynybos priemonė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė J. K. atskirajame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.Nurodė, kad ieškovas nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nenurodė priežasčių dėl kurių jam netina teismo nustatyta įsiteisėjusi bendravimo su dukra tvarka. Taip pat, jis nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovė trukdo jam bendrauti su dukra. Paaiškino, kad problema kyla dėl tiesioginio dukros ir tėvo bendravimo, nes dukra atsisako bendrauti su tėvu ne jos gyvenamojoje vietoje, tačiau tėvas atsisako bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje ir teigia, kad vaikas privalo kartu su juo eiti ir bendrauti kitoje vietoje.Atsakovė siūlė ieškovui pasitelkti į pagalbą psichologą ir bendrauti vaikui draugiškoje aplinkoje, tačiau jis pats nesutiko. Atsakovė sutinka, kad ieškovo ir dukros bendravimo vaiko gyvenamojoje vietoje metu, dalyvautų psichologas, tačiau ieškovas reikalauja, kad vaiko motina neatsižvelgtų į vaiko nuomonę ir priverstinai išstumtų vaiką į gatvę, kur ieškovas jį pasiimtų ir kartu kur nors išvažiuotų.Atsakovės vertinimu, toks ieškovo ir vaiko bendravimo organizavimo principas yra ydingas ir kenkia vaikui – vaiko tėvas siekia neprarasto bendravimo su vaiku atstatymo, tačiau siekia patenkinti savo ambicijas. Tai reiškia, kad atsakovas nenori vaikui užtikrinti saugumo ir stiprinti su dukra tarpusavio ryšį. Ieškovas visiškai nepripažįsta, kad vaikas bijo tėvo.Atsakovės nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju neužtikrina santykių tarp tėvo ir vaiko stabilumo, nemažina priešpriešos tarp jų, nes pastarasis visiškai atsisako pripažinti vaiko baimes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis, kuria nustatytos laikinosios apsaugos priemonės - laikina tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, yra pagrįsta ir teisėta.Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28934-96/2013 buvo pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12016-127/2013 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punktas ir nustatyti vaiko tėvo V. T. bendravimo su dukra J. T. tvarka:Kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį tėvas, pranešęs dukros motinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų, šalims priimtinomis ryšio priemonėmis, gali paimti dukrą nuo 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Dukra tėvo gali būti paimama ir tik šeštadieniui ar tik sekmadieniui be nakvynės arba šeštadieniui ir sekmadieniui be nakvynės nuo 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo būti grąžinta į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.Darbo dienomis tėvas, pranešęs dukros motinai, šalims priimtinomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš tris dienas, turi teisę paimti dukrą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ar gyvenamosios vietos apie 17 val. ir grąžinti ją motinai į jos gyvenamąją vietą iki 19 val.Poriniais metais tėvas praleidžia su dukra šias šventes:Šv. Kalėdų, Šv. Velykų antrą dieną įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti dukrą šią dieną 11 val. ir privalo grąžinti ją namo atitinkamai tą pačią dieną iki 19 val.Dukros gimimo dieną, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti dukrą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ar jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją namo tą pačią dieną iki 19 val.Kitais metais (neporiniais metais) visas šių švenčių dienas dukra praleidžia su motina.Neporiniais metais:Naujųjų metų antrą dieną, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti dukrą šią dieną 11 val. ir privalo grąžinti ją namo atitinkamai tą pačią dieną iki 19 val. Kitais metais (poriniais metais) visas šios šventės dienas dukra praleidžia su motina.Tėvo atostogų metu dukra su tėvu praleidžia iki 1 mėnesio ir nepertraukiamai bendrauja su tėvu iki dviejų savaičių. Apie dukros paėmimą atostogoms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 10 dienų.Dukros mokslo atostogų metu dukra nepertraukiamai bendrauja su tėvu pusę atostogų laiko. Apie dukros paėmimą atostogoms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 10 dienų.Tėvui bendravimo su dukra metu draudžiama išvykti su dukra iš Lietuvos be raštiško jos motinos sutikimo.Tėvas gali bendrauti su dukra telefonu kasdien vakare nuo 19 val. iki 20 val. Telefoną dukrai nuperka tėvas ir apmoka sąskaitas už jo telefoninius pokalbius su dukra.Tėvas gali bendrauti su dukra internetiniu ryšiu (programa Skype) šeštadienį arba sekmadienį iki 15 minučių nuo 19 val. iki 20 val. Dukros tėvui nepaėmus dukros pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, dukros gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais gali (kitu laiku nei nurodyta grafike) tik motinai sutikus. Vaiko tėvų susitarimu, tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu nei grafike nurodytu laiku.Apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimą privaloma pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną V. T., bendravimo su nepilnamete dukra J. T. tvarką, pagal kurią: Du savaitgalius per mėnesį tėvas, pranešęs dukros motinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų, šalims priimtinomis ryšio priemonėmis, gali paimti dukrą šeštadienį ir sekmadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą iki 19 val., bendraujant gali dalyvauti psichologas L. S..Tėvo atostogų metu ir dukros mokslo atostogų metu pusę atostogų laiko tėvas, pranešęs dukros motinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų, šalims priimtinomis ryšio priemonėmis, gali paimti dukrą 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą iki 19 val., bendraujant gali dalyvauti psichologas L. S..Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaiku tvarką, atsižvelgia į jo teisę bendrauti ir matytis su vaiku, į tai, kad vaikas turi teisę bendrauti su savo tėvu, kad nuolatinis ir tiesioginis bendravimas su ieškovu atitinka vaiko interesus. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Skiriant laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarka, todėl prašė nutartį, kurią nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka panaikinti ir palikti galioti 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Apeliantė nurodė, kad ji netrukdo bendrauti tėvui su vaiku, tačiau dukra atsisako bendrauti su tėvu ne namų aplinkoje, o tėvas nenori su dukra bendrauti jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovės vertinimu, toks ieškovo ir vaiko bendravimo organizavimo principas yra ydingas ir kenkia vaikui. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas tiek į vaiko geriausius interesus, tiek siekdamas sudaryti sąlygas ieškovui matytis su dukra, nusprendė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, t.y. nustatė, kad du savaitgalius per mėnesį tėvas, pranešęs dukros motinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų, šalims priimtinomis ryšio priemonėmis, gali paimti dukrą šeštadienį ir sekmadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą iki 19 val., bendraujant gali dalyvauti psichologas L. S.. Tėvo atostogų metu ir dukros mokslo atostogų metu pusę atostogų laiko tėvas, pranešęs dukros motinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų, šalims priimtinomis ryšio priemonėmis, gali paimti dukrą 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą iki 19 val., bendraujant gali dalyvauti psichologas L. S.. Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnametės dukros ir ieškovo santykiai yra įtempti, dėl to teismas vis dar negali nustatyti maksimalios jos bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau šiuo atveju nėra duomenų dėl kurių tėvui reiktų visiškai apriboti teisę bendrauti su dukra ar nustatyti minimalią bendravimo tvarką. Bylos duomenys patvirtina, kad mergaitė galbūt yra jautri, tačiau drąsiai bendrauja su nepažįstamais žmonėmis. Pastebėtina ir tai, kad mergaitė pati pripažįsta, jog nesutarimų su tėvu būna, jis dažnai meluoja, tačiau vaikas neprieštarauja dėl bendravimo su tėčiu. Taip pat, nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai elgtųsi su dukra dėl ko jai būtų žalinga bendrauti su tėvu. Tai reiškia, kad dukros ir tėvo bendravimas kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) pasiimant mergaitę 10.00 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą 19.00 val. neprieštarauja vaiko interesams.Atkreiptinas dėmesys, kad mergaitė jau yra leidus laiką su tėvu ne namuose (žiūrėjo kiną, čiuožinėjo ir kt.), todėl nėra pagrindo bendrauti tik mergaitės gyvenamojoje vietoje. Kitą vertus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad susitikimuose gali dalyvauti ir psichologas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatyta bendravimo tvarka ir jos intensyvumas turėtų padėti dukrai atkurti ryšį su tėvu, išspręsti jų tarpusavio konfliktus dėl tam tikrų poelgių ar nesutampančių nuomonių.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.