- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-56-581/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52508-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- A. R., N. R., J. O., K. R.
- Advokatai
- Arvydas Penelis, Žygimantas Rutkauskas, Vaiva Savickienė, Kristina Rutkauskienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. O., nuteistojo A. R. gynėjo advokato Arvydo Penelio, nuteistojo N. R. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės ir nuteistojo K. R. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „V.“, K. L., R. B. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. J. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl A. Ž. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „A.“ turto vagystės ir pasikėsinimo pagrobti M. filialo turtą) – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Au.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl R. E. firmos „D.“ ir S. S. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Al.“, AB „P.“ ir AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „K.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „B.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Ko.“ ir J. R. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Č.“ turto vagystės ir pasikėsinimo pagrobti UAB „E.“ turtą) – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „V.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „P.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (dėl A. Ž. turto sugadinimo) – areštu 16 parų;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl M. filialo ir UAB „A.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 7 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Au.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl R. E. firmos „D.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Al.“, AB „P.“ ir AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „K.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Ko.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Č.“ ir UAB „E.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 7 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalimis, šios bausmės buvo subendrintos jas apimant bei iš dalies sudedant ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams.
Į paskirtą bausmę buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. spalio 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Paskirtos bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir jam taikomas suėmimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „V.“, K. L., R. B. turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. J. turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl A. Ž. turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „A.“ turto vagystės ir pasikėsinimo pagrobti M. filialo turtą) – laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Au.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Valtralita“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl R. E. firmos „D.“ ir S. S. turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Al.“, AB „P.“ ir AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 4 metams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „K.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „B.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Ko.“ ir J. R. turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Č.“ turto vagystės ir pasikėsinimo pagrobti UAB „E.“ turtą) – laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „V.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 10 mėnesių;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „P.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 10 mėnesių;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (dėl A. Ž. turto sugadinimo) – areštu 24 paroms;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl M. filialo ir UAB „A.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 11 mėnesių;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Au.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 10 mėnesių;
- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Val.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 10 mėnesių;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 10 mėnesių;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl R. E. firmos „D.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 10 mėnesių;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Al.“, AB „P.“ ir AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „K.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 10 mėnesių;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 10 mėnesių;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 10 mėnesių;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Ko.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Č.“ ir UAB „E.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 11 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalimis, šios bausmės buvo subendrintos jas apimant bei iš dalies sudedant ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 3 mėnesiams.
Į paskirtą bausmę buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. spalio 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Paskirtos bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir jam taikomas suėmimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „V.“, K. L., R. B. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. J. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl A. Ž. turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „A.“ turto vagystės ir pasikėsinimo pagrobti M. filialo turtą) – laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Au.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl R. E. firmos „D.“ ir S. S. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Al.“, AB „P.“ ir AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „K.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „B.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Ko.“ ir J. R. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Č.“ turto vagystės ir pasikėsinimo pagrobti UAB „E.“ turtą) – laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „V.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „P.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (dėl A. Ž. turto sugadinimo) – areštu 20 parų;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl M. filialo ir UAB „A.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Au.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl R. E. firmos „D.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Al.“, AB „P.“ ir AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 10 mėnesių;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „K.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Ko.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Č.“ ir UAB „E.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalimis, šios bausmės buvo subendrintos jas apimant bei iš dalies sudedant ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 2 mėnesiams.
Į paskirtą bausmę buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. spalio 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Paskirtos bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir jam taikomas suėmimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl R. E. firmos „D.“ ir S. S. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Al.“, AB „P.“ ir AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „K.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „B.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Ko.“ ir J. R. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Č.“ turto vagystės ir pasikėsinimo pagrobti UAB „E.“ turtą) – laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 7 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl R. E. firmos „D.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 7 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Al.“, AB „P.“ ir AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „K.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 7 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Ko.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Č.“ ir UAB „E.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalimis, šios bausmės buvo subendrintos jas apimant bei iš dalies sudedant ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.
Į paskirtą bausmę buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. spalio 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Paskirtos bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir jam taikomas suėmimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu K. R., J. O. ir N. R. buvo išteisinti iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl Z. E. turto vagystės), nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip pat K. R. buvo išteisintas iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „V.“, K. L. ir R. B. turto vagystės), 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. J. turto vagystės), 178 straipsnio 3 dalį (dėl A. Ž. turto vagystės), 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „A.“ turto vagystės ir pasikėsinimo pagrobti M. filialo turtą), 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Au.“ turto vagystės), 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „V.“ turto sugadinimo), 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „P.“ turto sugadinimo), 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (dėl A. Ž. turto sugadinimo), 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl M. filialo ir UAB „A.“ turto sugadinimo), 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Au.“ turto sugadinimo), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinių skundų nebuvo gauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. R., N. R. ir J. O., turėdami tikslą vykdyti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. įsibrauti į negyvenamąsias patalpas bei pagrobti svetimą turtą, veikdami organizuota grupe, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d., padarė šias nusikalstamas veikas:
1.1. 2018 m. lapkričio 1 d. naktį, tiksliai nenustatytu laiku, A. R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R. ir J. O. 2018 m. lapkričio 2 d. apie 1.07 val., sugadindami 50 eurų vertės pakabinamą lauko durų spyną, 200 eurų vertės duris bei 50 eurų vertės apsauginių grotų spyną, įsibrovė į UAB „V.“ priklausančios maisto prekių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, kur sugadinę 236,60 eurų vertės signalizacijos pultą, išlaužę 100 eurų vertės seifą, iš seifo bei kasų pagrobė pinigus – 6981,57 eurų, 546 eurų vertės vaizdo stebėjimo kamerų įrašymo įrenginį su vaizdo įrašais, iš prekystalio stalčiuje buvusios piniginės pagrobė K. L. priklausančius pinigus – 100 eurų; tęsdami savo nusikalstamą veiką, įsibrovė į to paties pastato antrame aukšte esančias R. B. parduotuvės patalpas ir pagrobė kasos aparate buvusius 15 eurų bei stiklainyje rastus 540 eurų; tokiu būdu A. R., N. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino svetimą UAB „V.“ priklausantį 636,60 eurų vertės turtą bei pagrobė svetimą – 8182,57 eurų vertės turtą: UAB „V.“ priklausantį 7527,57 eurų vertės turtą, K. L. priklausančius pinigus – 100 eurų bei R. B. priklausančius pinigus – 555 eurų;
1.2. 2018 m. lapkričio 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R. ir J. O. 2018 m. lapkričio 22 d., apie 0.17 val., išdaužę UAB „P.“ priklausančios kepyklos, esančios (duomenys neskelbtini), 26,11 eurų vertės plastikinio lango stiklo paketą, įsibrovė į UAB „P.“ kepyklos pastato vidų, kur sugadinus 440 eurų vertės dvejas plastikines duris, įsibrovė į administratorės kabinetą ir iš stalčiaus pagrobė V. J. priklausančius pinigus – 49 eurus; tokiu būdu A. R., N. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino svetimą UAB „P.“ priklausantį 466,11 eurų vertės turtą bei pagrobė svetimą V. J. priklausantį turtą – pinigus – 49 eurus;
1.3. 2018 m. lapkričio 27 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R. ir J. O. 2018 m. lapkričio 27 d. apie 23.40 val., sugadindami 200 eurų vertės plastikinio lango rėmą, įsibrovė į A. Ž. gėlininkystės ūkio pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei pagrobė buhalterijos patalpose stalčiuje buvusius 10000 Rusijos rublių, 131,69 eurų vertės, 140 eurų, 100 eurų vertės seifą bei jame buvusius: pinigus – 15 400 eurų, 15 vnt. alkoholinių gėrimų bendros 171 eurų vertės, 100 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G870F“ IMEI (duomenys neskelbtini); tokiu būdu A. R., N. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino svetimą A. Ž. priklausantį nedidelės 200 eurų vertės turtą bei pagrobė svetimą A. Ž. priklausantį didelės 16 042,69 eurų vertės svetimą turtą;
1.4. 2018 m. gruodžio 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R. ir J. O. 2018 m. gruodžio 2 d. apie 23.59 val. įsibrovė į M. filialo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, sugadino 693,71 eurų vertės pastato apsaugos sistemos maitinimo ir valdymo bloką bei pasikėsino pagrobti M. filialui priklausantį turtą, tačiau jo nepagrobė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininkų valios, nes nerado pinigų; tęsdami savo nusikalstamą sumanymą, organizuotos grupės nariai N. R. ir J. O. 2018 m. gruodžio 3 d. apie 0.50 val., išlauždami 150 eurų vertės lango rėmą, įsibrovė į UAB „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, iš kur pagrobė UAB „A.“ priklausantį turtą – pinigus – 140 eurų; taip A. R., N. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino svetimą bendros 843,71 eurų vertės turtą – M. filialui priklausantį 693,71 eurų vertės bei UAB „A.“ priklausantį 150 eurų vertės turtą, bei pasikėsino pagrobti svetimą M. filialui priklausantį turtą bei pagrobė svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą – 140 eurų;
1.5. 2018 m. gruodžio 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R. ir J. O. 2018 m. gruodžio 4 d. apie 23.23 val., išlauždami pakeliamus vartus, įsibrovė į UAB „Au.“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), sugadino 407,77 eurų vertės signalizacijos apsaugos sistemą bei pagrobė 35,01 eurų vertės kasos aparato stalčių, kuriame buvo pinigai – 100 eurų; tokiu būdu A. R., N. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino UAB „Au.“ priklausantį 407,77 eurų vertės turtą bei pagrobė 135,01 eurų vertės svetimą UAB „Au.“ priklausantį turtą.
2. N. R. 2019 m. gegužės 18 d. apie 2.05 val., išlaužęs tinklinę segmentinę tvorą, sugadinęs lauko pastatų apšvietimą, sugadinęs plastikines duris, tuo sugadindamas bendros 1627,79 eurų vertės turtą, įsibrovė į UAB „Val.“ priklausančios sodo technikos parduotuvės „H.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bei iš kasos pagrobė pinigus – 107 eurus.
3. A. R., N. R., K. R. ir J. O., turėdami tikslą vykdyti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. įsibrauti į negyvenamąsias patalpas bei pagrobti svetimą turtą, veikdami organizuota grupe, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. padarė šias nusikalstamas veikas:
3.1. 2019 m. rugsėjo 12 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R., K. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R., K. R. ir J. O. 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 0.14 val., sugadindami 20 eurų vertės įėjimo durų spyną, įsibrovė į AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, kur sugadino 533,30 eurų vertės signalizacijos sistemą, 100 eurų vertės seifo užraktą ir iš seifo pagrobė pinigus – 4330,86 eurų; tokiu būdu A. R., N. R., K. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino AB „L.“ priklausantį 653,30 eurų vertės turtą bei pagrobė 4330,86 eurų vertės svetimą AB „L.“ priklausantį turtą;
3.2. 2019 m. rugsėjo 18 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R., K. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R., K. R. ir J. O. 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 2.14 val., (duomenys neskelbtini), nenustatytu įrankiu sudaužė 10 eurų vertės šviestuvo gaubtą, sugadindami bendros 180 eurų vertės lango apsaugines žaliuzes, lango rėmą bei išdauždami lango stiklą, sugadindami 32 eurų vertės durų spyną, įsibrovė į parduotuvės, priklausančios R. E. firmos „D.“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, kur sudaužė 250 eurų vertės signalizacijos pultą, iš kasos pagrobė pinigus – 15,01 eurų, bei 112,23 eurų vertės stebėjimo kamerų vaizdo įrašymo įrenginį „Hikvision“, priklausantį S. S.; tokiu būdu A. R., N. R., K. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino R. E. firmai „D.“ priklausantį 472 eurų vertės turtą bei pagrobė bendros 127,24 eurų vertės svetimą turtą: R. E. firmai „D.“ priklausantį turtą – pinigus – 15,01 eurų, bei S. S. priklausantį 112,23 eurų vertės turtą;
3.3. 2019 m. rugsėjo 20 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R., K. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R., K. R. ir J. O. 2019 m. rugsėjo 20 d. apie 22.09 val., atardę UAB „Al.“, esančios (duomenys neskelbtini), segmentinės tvoros dalį, pateko į aptvertą šios bendrovės teritoriją, po to išlaužę 200 eurų vertės lauko ir aštuonias vidaus duris, pateko į minėtos bendrovės gamyklines patalpas, kur sulaužė 2500 eurų vertės analitines svarstykles, sudaužė 1500 eurų vertės apsaugos pultą, iš stalčiaus pagrobė pinigus – 10 000 eurų, 10 eurų vertės vyrišką rankinę bei 30 eurų vertės kišeninį peiliuką; tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 1.16 val. organizuotos grupės nariai – N. R., K. R. ir J. O., išmušę betoninėje pastato sienoje kiaurymę, įsibrovė į AB „P.“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas bei iš metalinės dėžės pagrobė pinigus – 3339 eurus; tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 2.27 val. organizuotos grupės nariai – N. R., K. R. ir J. O., sugadindami 787,09 eurų vertės apsauginę signalizaciją, įsibrovė į AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją, po to atkėlę AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo parduotuvės katilinės pakeliamus vartus, pateko į parduotuvės vidų bei išlaužę apskaitininkės kabineto duris ir laužtuvu išlaužę seifo duris bendros 331,16 eurų vertės, iš seifo pagrobė pinigus – 1885 eurus; tokiu būdu A. R., N. R., K. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino svetimą 5318,25 eurų vertės turtą: UAB „Al.“ priklausantį 4200 eurų vertės turtą bei AB „L.“ priklausantį 1118,25 eurų vertės turtą; pagrobė svetimą didelės 15 264 eurų vertės turtą: UAB „Al.“ priklausantį 10 040 eurų vertės turtą, AB „P.“ priklausantį turtą – pinigus – 3339 eurus, bei AB „L.“ priklausantį turtą – pinigus – 1885 eurus;
3.4. 2019 m. rugsėjo 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R., K. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R., K. R. ir J. O. 2019 m. rugsėjo 22 d. apie 0.42 val., išdauždami 685,18 eurų vertės lango stiklo paketą, įsibrovė į UAB „K.“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, sugadino 161,27 eurų vertės signalizacijos pultą bei išlaužę seifo duris pagrobė pinigus – 469,44 eurų; tokiu būdu A. R., N. R., K. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino UAB „K.“ priklausantį 846,45 eurų vertės turtą bei pagrobė UAB „K.“ priklausantį turtą – pinigus – 469,44 eurus;
3.5. 2019 m. rugsėjo 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R., K. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R., K. R. ir J. O. 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 23.46 val. UAB „B.“ prekybai priklausančio prekybos centro „B.“, esančio (duomenys neskelbtini), išorinėje sienoje išdaužę skylę, taip sugadindami UAB „B.“ prekybai priklausantį bendros 7874,15 eurų vertės turtą, įsibrovė į prekybos centro patalpas, kur iš prekybos centre esančios kasos pagrobė kasos aparato pinigų stalčių su pinigais – 1 580,90 eurų, sulaužę padalinio vadovo kabineto durų vidinę spyną, iš kabineto pagrobė seifą su pinigais – 7565 eurų, bei iš salės pagrobė 13,02 eurų vertės laužtuvą, 5,20 eurų vertės reples bei 4,71 eurų vertės ruletę; tokiu būdu A. R., N. R., K. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino UAB „B.“ prekybai priklausantį 7874,15 eurų vertės turtą bei pagrobė UAB „B.“ prekybai priklausantį 9168,83 eurų vertės turtą;
3.6. 2019 m. rugsėjo 26 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R., K. R. ir J. O. nuvyko į Jurbarką, kur organizuotos grupės nariai – N. R., K. R. ir J. O. 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 1.25 val. įsibrovė į AB „L.“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, t. y. išlauždami lauko medines duris, sugadindami plastikines duris, išlauždami medinę spintelę bei sugadindami seifo duris, taip sugadindami AB „L.“ priklausantį bendros 401,79 eurų vertės turtą, iš seifo pagrobė pinigus – 4078,22 eurus; tokiu būdu A. R., N. R., K. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino AB „L.“ priklausantį 401,79 eurų vertės turtą bei pagrobė AB „L.“ priklausantį turtą – pinigus – 4078,22 eurus;
3.7. 2019 m. rugsėjo 27 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R., K. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R., K. R. ir J. O. 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 1.47 val., išlauždami 2706,68 eurų vertės duris ir sugadindami 278,34 eurų vertės langą, įsibrovė į UAB „Ko.“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, kur ieškodami pinigų sugadino bendros 932,63 eurų vertės aštuonis seifus, sugadino bendros 10112,52 eurų vertės kompiuterinę įrangą ir iš seifų pagrobė svetimą UAB „Ko.“ priklausantį turtą – pinigus – 3315,46 eurus bei J. R. priklausančius 1450 eurų; tokiu būdu A. R., N. R., K. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino UAB „Ko.“ priklausantį didelės 14030,17 eurų vertės turtą bei pagrobė svetimą turtą – 4765,46 eurus: UAB „Ko.“ priklausantį turtą – pinigus – 3315,46 eurus ir J. R. priklausantį turtą – pinigus – 1450 eurų;
3.8. 2019 m. rugsėjo 29 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R., K. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R., K. R. ir J. O. 2019 m. rugsėjo 30 d. apie 0.33 val., sugadindami duris, įsibrovė į UAB „Č.“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, kur sugadindami 44,27 eurų vertės seifą, iš jo pagrobė pinigus – 2200 eurų; tęsdami savo nusikalstamą veiką, organizuotos grupės nariai N. R., K. R. ir J. O. 2019 m. rugsėjo 30 d. apie 3.10 val., sugadindami 300 eurų vertės duris, įsibrovė į UAB „E.“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, sugadino 27,83 eurų vertės vaizdo stebėjimo kamerą, 300 eurų vertės seifo raktinę spyną bei pasikėsino pagrobti svetimą UAB „E.“ priklausantį turtą, tačiau jo nepagrobė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes atvyko apsaugos darbuotojas; tokiu būdu A. R., N. R., K. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino svetimą 672,10 eurų vertės turtą: UAB „Č.“ priklausantį 44,27 eurų vertės turtą, UAB „E.“ priklausantį 627,83 eurų vertės turtą bei pasikėsino pagrobti svetimą UAB „E.“ priklausantį turtą bei pagrobė svetimą UAB „Č.“ priklausantį turtą – pinigus – 2200 eurų.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. O. prašo: iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio kaip neįrodytą pašalinti aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje, bei šias jo veikas atitinkamai (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį) perkvalifikuoti; sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma:
4.1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad nuteistieji veikė organizuotoje grupėje. Visi jie atvyko į Lietuvą ketindami susirasti darbą, pradėti verslą, o mintis vogti kilo pasibaigus pinigams ir neįgyvendinus savo sumanymo. Jie neturėjo jokio plano, elgėsi spontaniškai, byloje nebuvo nustatyti grupę subūrę ir jos veiklą koordinavę asmenys.
4.2. Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, neįvertino visų jos skyrimui reikšmingų bylos duomenų, todėl paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistasis savo kaltę pripažino dėl visų vagysčių, nuoširdžiai gailisi, bendradarbiavo su pareigūnais, padėjo atskleisti nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis, per visą suėmimo laiką nematė savo artimųjų, padarė išvadas dėl savo elgesio ir pasižada nenusikalsti. Kadangi šioje byloje procesas vyko ilgą laiką ir jis ilgą laiką buvo suimtas, be to, jis turi sveikatos sutrikimų, turi tris vaikus, vienas iš jų nepilnametis, žmona neturi darbo, tai sudaro pagrindą sušvelninti jam paskirtą bausmę.
5. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. R. gynėjas advokatas A. Penelis prašo: iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio kaip neįrodytą pašalinti aplinkybę, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje, bei šias jo veikas atitinkamai perkvalifikuoti; nuteistajam galutinę subendrintą bausmę sumažinti iki 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas savo išvadas dėl organizuotos grupės buvimo grindžia tik prielaidomis. Ne visi nuteistieji dalyvavo darant atskiras nusikalstamas veikas, iš esmės visos šios veikos – piniginių lėšų vagystės, kurioms nebuvo kuriamas joks planas ar pasiskirstoma vaidmenimis, o turtas buvo sugadintas tik kaip priemonė vagystei realizuoti. Be to, teismas nenustatė, kas subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo. Šiuo atveju kas kartą buvo priimamas atskiras susitarimas padaryti veiką, visi nuteistieji laisva valia dėl galimybės neteisėtai pasipelnyti sutikdavo dalyvauti veikose. Gynėjo nuomone, atsižvelgiant į nuteistųjų organizuotumo lygį, visi jie veikė kaip bendravykdytojai, kas sudaro pagrindą sušvelninti nuteistajam paskirtas bausmes.
6. Apeliaciniu skundu nuteistojo N. R. gynėja advokatė K. Rutkaukienė prašo: iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio kaip neįrodytą pašalinti aplinkybę, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje, bei šias jo veikas atitinkamai perkvalifikuoti, atsižvelgiant į pagrobto turto vertę; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo atsakomybę sunkinančia pripažinta aplinkybė, jog nusikalstamas veikas jis padarė organizuotoje grupėje; taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisingumo principą dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso prieš suimtą asmenį ir nuteistajam sušvelninti bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, o galutinę subendrintą bausmę jam paskirti ne didesnę nei 5 metai laisvės atėmimo; taikyti BK 75 straipsnio 3, 6, 7 dalis ir šios bausmės vykdymą atidėti 3 metams, skiriant nuteistajam nedelsiant atlikti 2 metus laisvės atėmimo, o įskaičius jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, laikyti, jog jis šią bausmę yra atlikęs, todėl jį iš suėmimo paleisti bei skirti įpareigojimą – nedelsiant savo lėšomis išvykti iš Lietuvos Respublikos be teisės į ją sugrįžti 3 metus.
Šalies argumentai
6.1. N. R. gynėja, cituodama BK nuostatas, teismų praktiką, nesutinka, jog N. R. nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe. Nurodo, jog teismo išvados prieštaringos. Pirma, teismas įvertinęs, kad byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų neabejotinai patvirtinančių N. R., A. R., kaip organizuotą grupę subūrusių, jos veiklą koordinavusių ir organizavusių, šias aplinkybes pagrįstai iš kaltinimo pašalino, tačiau, įvertinęs K. R., J. O. parodymų nenuoseklumą, tai, jog dalis J. O. dalis parodymų prieštarauja nustatytoms aplinkybės, šiais jų parodymais nesivadovavo. Skunde akcentuojama, jog nebuvo konkretaus pasiskirstymo vaidmenimis, visi veikė kaip bendravykdytojai, kartu planavo padaryti nusikalstamas veikas, t. y. kartu atliko rengimosi veiksmus, vaidmenimis, užduotimis pasiskirstę nebuvo, visu sprendimus priimdavo kartu. Nurodo, jog keturių kaltinamųjų veika atitinka bendrininkavimo (BK 24 straipsnis), o ne organizuotos grupės požymius, todėl veikos pagal BK 25 straipsnio 3 dalies kvalifikuotos nepagrįstai ir nustatytas kvalifikuojantis požymis bei nepagrįstai ši aplinkybė dėl BK 187 straipsnyje numatytų veikų pripažinta kaip atsakomybę sunkinanti.
6.2. Nesutinkama su teismo argumentais dėl N. R. teismo pripažinto vaidmens, bei teigiama, jog teismas buvo šališkas, nes nenurodęs argumentų, lyginant su kitais nuteistaisiais už tų pačių veikų padarymą N. R. skyrė daug griežtesnes bausmes, kurios neatitinka nuteistojo asmenybės, padarytų veikų pavojingumo. Šališkai įvertino duomenis dėl N. R. teistumų, kuriuos pateikė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba. Šališkai vertino (duomenys neskelbtini) teismo 2020 m. gruodžio 24 d. išduotoje teistumo pažymoje esančius duomenis, kad N. R. neturi galiojančių apkaltinamųjų nuosprendžių (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kad asmeniui nėra pristatyta jokių užsienio teismų sprendimų. Teismas nurodė, kad pažymoje nurodyta informacija, kad N. R. neturi galiojančių apkaltinamųjų nuosprendžių, nepaneigia Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktų duomenų, jog N. R. praeityje yra teistas (duomenys neskelbtini) už nurodytas nusikalstamas veikas. Teismas neįvertino, kad pažymoje tik nurodyta, kad N. R. teistas už vagystes, vagystes sunkinančiomis aplinkybėmis, dokumentų klastojimą, psichotropinių medžiagų ir pirmtakų gamybą, išleidimą prekybai, tačiau nėra duomenų, už kokias konkrečias nusikalstamas veikas jis yra teistas, prieš kiek metų įvykdytos šios veikos, byloje nėra teismų sprendimų, o pats N. R. viso proceso metu nuosekliai neigė šiuos teistumus, tačiau nei prokuroras, nei teismas šių aplinkybių nepatikrino. Byloje yra duomenys apie N. R. perdavimą (duomenys neskelbtini) pagal išduotą Europos arešto orderį, suėmimą (duomenys neskelbtini), išduotą Europos arešto orderį (dėl veikų galimai padarytų prieš 13 metų), tačiau nesant apkaltinamųjų nuosprendžių ir net nežinant šių bylų baigties, šie duomenys nėra tolygūs teistumui ir net negali būti laikomi charakterizuojančia medžiaga, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija. Teismo šališkumą rodo tai, jog nors nėra įrodytos aplinkybės, kad kaltinamieji planavo įvykdyti daugiau nusikaltimų, šios aplinkybės nėra tiesiogiai įrodinėtinos byloje, tačiau teismas nepagrįstai tai vertino, kaip aplinkybes neigiamai apibūdinančias kaltinamuosius. Iš bylos duomenų matyti, kad N. R. vedęs, turi šešis vaikus, sveikatos problemų, pastoviai vartoja vaistus, su šeima jį sieja tvirtini socialiniai ryšiai, ateities jis nesieja su nusikalstamų veikų darymu.
6.3. Taip pat N. R. gynėja nurodo, kad yra pagrindas konstatuoti nepagrįstą bylos vilkinimą dėl pirmosios instancijos teismo kaltės. Byloje kaltinamasis aktas surašytas 2020-10-16, byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui Panevėžio rūmams, tačiau 2020-12-30 kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstė Alytaus apylinkės teismo teisėjas, o pirmas teisiamas posėdis byloje paskirtas vėl Panevėžio apylinkės teisme tik 2021-05-04, t. y. praėjus daugiau nei puse metų nuo kaltinamojo akto surašymo. Iš tokių duomenų matyti, kad baudžiamoji byla, kurioje keturiems kaltinamiesiems buvo paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimas, net septynis mėnesius po kaltinamojo akto surašymo, net nebuvo pradėta nagrinėti, joje jokie proceso veiksmai nebuvo atliekami, nes byla nepagrįstai ir neteisėtai iš vieno teismo buvo išsiųsta į kitą. Todėl yra pakankamas pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir švelninti bausmę.
6.4. Taip pat gynėja skunde nurodo, kad įvertinus prieš tai aptartas aplinkybes, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pagrobto turto vertę, bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam N. R. už 2018 m. vagystes ir turto sugadinimą, padarytus prieš UAB „P.“, A. Ž. ūkį, (duomenys neskelbtini), UAB „A.“, UAB „Au.“, paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – areštą. Be to, nuteistajam teismo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 3 mėnesiams, yra pernelyg griežta, neatitinka teisingumo bei proporcingumo principo, todėl švelnintina. Teisinga ir proporcinga subendrinta galutinė bausmė jam skirtina ne didesnė nei 5 metų laisvės atėmimas.
6.5. Šiuo atveju nuo veikos padarymo praėjo daugiau kaip 2 metai ir N. R. nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, turi pozityvius socialinius ryšius, nėra duomenų, kad jis laikytųsi kriminalinės subkultūros ar atvirai niekintų įstatymais nustatytą tvarką. Toliau jam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę nukentėtų jo nepilnamečių vaikų interesai. Visa tai sudaro pagrindą jam taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
7. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. R. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas prašo: iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio kaip neįrodytą pašalinti aplinkybę, kad nuteistasis K. R. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje, bei šias jo veikas atitinkamai perkvalifikuoti; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo atsakomybę sunkinančia pripažinta aplinkybė, jog nusikalstamas veikas jis padarė organizuotoje grupėje; taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisingumo principą dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso prieš suimtą asmenį ir nuteistajam sušvelninti bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką ir galutinę subendrintą bausmę; taikyti BK 75 straipsnio 3, 6, 7 dalis ir šios bausmės vykdymą atidėti 3 metams, skiriant nuteistajam nedelsiant atlikti 2 metus laisvės atėmimo, o įskaičius jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, laikyti, jog jis šią bausmę yra atlikęs, todėl jį iš suėmimo paleisti bei skirti įpareigojimą – nedelsiant savo lėšomis išvykti iš Lietuvos Respublikos be teisės į ją sugrįžti 3 metus. Apeliaciniame skunde nurodoma:
Šalies argumentai
7.1. Spręsdamas dėl organizuotos grupės požymio buvimo nuteistųjų veikoje, teismas neįvertino K. R. veiksmų apimties. Skirtingai nei kiti bendrininkai, K. R. dalyvavo 8 vagystėse 2019 m., dviejų savaičių laikotarpiu, kas nerodo jo tvirtų ir ilgalaikių ryšių su kitais bendrininkais. Šios nusikalstamos veikos buvo padarytos primityviai, jos nereikalavo specialaus pasiruošimo, specialios technikos naudojimo. Nebuvo jokio realaus užduočių skirstymosi, jų pasidalinimo - bendrininkai prieš pat darydami veiką apsitardavo, kas ką darys, tik vienas konkretus bendrininkas visada vairuodavo automobilį. Todėl teismas nepagrįstai nustatė nusikalstamą veiką kvalifikuojantį – organizuotos grupės požymį, nuteistojo veikoje. Vagystės įsibraunant sudėčiai realizuoti, siekiant įveikti esamas kliūtis, nėra jokio būtinumo veikti organizuotoje grupėje ir nėra jokio pagrindo dar kartą šią veiką vertinti per atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kai organizuota grupė kaip kvalifikuojantis veiką nusikaltimo (vagystės) sudėties elementas.
7.2. Teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo K. R. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl tyčinio turto sugadinimo veikiant organizuotoje grupėje. Turtas buvo gadinamas tik dėl vagystės realizacijos, t. y. siekiant įveikti kliūtis, todėl nėra jokio pagrindo dar kartą šią aplinkybę vertinti, kai organizuota grupė yra kvalifikuojantis vagystę požymis.
7.3. Nuteistajam K. R. yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį. Vien lingvistinis šios teisės normos aiškinimas, kaip tai daroma skundžiamame nuosprendyje, nėra pagrįstas ir teisingas. Šiuo atveju K. R. jau ilgą laiką yra taikomas suėmimas, todėl už sunkių nusikaltimų visumą yra pagrindas jam atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, K. R. nustatytina nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis, kuri jau nebegali būti trumpesnė kaip įstatymo numatyta – dveji metai, nes jis jau ženkliai ilgiau yra praleidęs suėmime be apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir dėl tos priežasties jis paleistinas iš suėmimo kaip atlikęs BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta nedelsiant vykdytinos bausmės dalį. Kadangi K. R. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, iki atvykimo į Lietuvą gyvenęs (duomenys neskelbtini), neturi ryšių su Lietuvos Respublika, visa jo šeima ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), nuteistasis K. R. pats turi rimtų sveikatos problemų, jam reikalingas gydymasis, todėl jam taikytina pareiga – nedelsiant išvykti iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiant nesilankyti trejus metus.
7.4. Teismas, skirdamas nuteistajam K. R. bausmę, nepakankamai įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl yra pagrindas bausmę švelninti. Taip pat baudžiamasis procesas prieš K. R. jau vyksta daugiau nei 2 metus (sulaikytas 2019 m. spalio 2 d.), per visą šį laiką jam buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, Lietuvos Respublikai varžant jo teises ir teisėtus teisinius interesus bendrauti su savo tautiečiais musulmonų tikėjimo, dalyvauti bendrai savo tikėjimo religinėse apeigose, kadangi buvo nustatyta izoliacija nuo kitų suimtų bylos bendrininkų, kas tik pablogino, apsunkino ir papildomai sukėlė dvasinių išgyvenimų. Nuteistasis K. R. yra silpnos sveikatos, dėl ilgą laiką taikomo suėmimo jis patiria nerimą ir kitų psichologinių problemų. Tai sudaro pagrindą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, K. R. sušvelninti bausmę dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės.
8. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė šiuos skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Nuteistojo J. O., nuteistojo A. R. gynėjo advokato A. Penelio, nuteistojo N. R. gynėjos advokatės K. Rutkauskienės ir nuteistojo K. R. gynėjo advokato Ž. Rutkausko apeliaciniai skundai atmetami.
10. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavė nuteistasis J. O. ir nuteistųjų A. R., N. R., K. R. gynėjai. Visi jie apeliaciniuose skunduose iš esmės nurodo analogiškus argumentus: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė organizuotos grupės požymį nuteistųjų veikose, netinkamai jas kvalifikavo ir nustatė jų baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę; 2) pirmosios instancijos teismas visiems nuteistiesiems paskyrė per griežtas bausmes; 3) šios bylos aplinkybės sudaro pagrindą visiems nuteistiesiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisingumo principą dėl per ilgo baudžiamojo proceso ir sušvelninti jiems paskirtas bausmes; 4) taip pat yra pagrindas visiems nuteistiesiems iš dalies atidėti bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnyje numatytą institutą; 5) pirmosios instancijos teismas buvo šališkas prieš visus nuteistuosius. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, išdėsto išvadas dėl šių skundų esmės.
Dėl organizuotos grupės požymio
11. Apeliaciniuose skunduose neigiamas nuteistųjų veikimas organizuota grupe, nurodant, kad jis neatitiko tokiai grupei būdingų požymių, nes nuteistieji vagysčių ėmėsi pritrūkę pinigų ir neįgyvendinę savo pirminio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo – įkurti verslą, susirasti darbą, jie nebuvo pasiskirstę vaidmenimis, elgėsi spontaniškai, naudojo primityvius įrankius bei priemones, tarp jų nebuvo susiformavusių ilgalaikių ir tvirtų aukšto organizuotumo lygio nusikalstamų ryšių, nebuvo nustatyti grupę subūrę ir jos veiklą koordinavę asmenys. Tačiau byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai įvertintų įrodymų visuma paneigia tokius apeliantų argumentus.
12. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Taigi, organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-109-746/2017). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, kad sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016), be to, nurodyta, kad organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienalaikiškumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-304-942/2015, 2K-545-489/2015, 2K-103-976/2016). Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016).
13. Nors visi nuteistieji viso proceso metu neigė, kad į Lietuvos Respubliką tiek 2018 m., tiek 2019 m. atvyko, siekdami teigiamų tikslų (įkurti verslą, susirasti darbą), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai šią jų versiją atmetė bei nurodė, kad jų atvykimo į Lietuvos Respubliką abiem atvejais tikslas ir esmė buvo vagysčių įsilaužiant į patalpas darymas bei pajamų iš to gavimas. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iš jo paties parodymų, bet ir iš jo atliktų veiksmų, t. y. kaip jo padaryta veika pasireiškė objektyviai. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas labai kruopščiai ir išsamiai aptarė aplinkybes, susijusias su nuteistųjų judėjimu Europos Sąjungoje, atvykimu į Lietuvos Respubliką ir išvykimu iš jos (nuosprendžio 103-106 lapai). Nuteistieji ir jų gynėjai šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija, todėl teisėjų kolegija išsamiau jų nebeaptarinėja. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, tiek 2018 m., tiek 2019 m. nuteistieji pradėjo vykdyti vagystes netrukus po to, kai atvyko į Lietuvos Respubliką, o 2018 m. ilgiau čia neužsibuvo, gruodžio 9-10 dienomis išvyko, 2019 m. butą (duomenys neskelbtini) buvo išsinuomoję vienam mėnesiui, bet 2019 m. spalio 1 ir 2 dienomis buvo sulaikyti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes kartu su tuo, kad byloje nėra jokių duomenų ir jų nuteistieji nepateikė, jog atvykę į Lietuvos Respubliką, jie ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdami susirasti darbą ar įkurti verslą, padarė pagrįstą ir bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad nuteistieji 2018 ir 2019 metais Lietuvos Respublikoje vogė iš patalpų ne susiklosčius sunkioms aplinkybėms (nepavykus įkurti verslo, įsidarbinti, pritrūkus pinigų pragyvenimui), bet turėdami tikslą iš to gauti pajamų ir dėl šio tikslo jie atvyko į Lietuvos Respubliką. Jau vien tai rodo tvirtus ir netrumpalaikius ryšius tarp nuteistųjų, juos siejantį bendrą tikslą bei sumanymą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Vienas iš būtinųjų organizuotos grupės požymių – išankstinis susitarimas daryti nusikaltimus ir pasirengimas jų darymui. Nors apeliaciniuose skunduose visų nuteistųjų rengimasis nusikaltimams ir jo pobūdis neigiamas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatė, kad jis buvo ir tęsėsi tam tikrą laiką. Byloje nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės rodo, kad visi nuteistieji nusikalstamas veikas darydavo pagal tam tikrą modelį, t. y. kaip jie patys parodė, tarpusavyje buvo sutarę, kad įsibrovę į svetimas patalpas, ieškos ir grobs tik grynuosius pinigus. Tai patvirtina atliktų kratų metu pas nuteistuosius rasta iš viso 43 000 Eur viršijanti grynųjų pinigų suma (26 t., b. l. 82-92, 27 t., b. l. 34-38, 39-46). Kad nusikalstamų veikų darymo planas tarp grupės narių buvo iš anksto aptartas ir joms pasiruošiama, patvirtina įrankių ir priemonių, tinkamų bei reikalingų tokioms veikoms daryti, apsirūpinimas, ką pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir skundžiamame nuosprendyje. O būtent, 2018 m. spalio 30 d. bei 2019 m. spalio 1 d. nuteistieji įsigijo tokius įrankius, kuriuos naudodavo vogdami, 2019 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini) įsigijo ir į Lietuvos Respubliką atsivarė automobilį, su kuriuo vykdavo vogti. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aptariamą organizuotos grupės požymį, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad vogdami nuteistieji ėmėsi priemonių apsunkinti galimybes juos identifikuoti (braudavosi naktimis, į negyvenamas (įmonių) patalpas, gadindavo arba pagrobdavo įrangą, skirtą stebėti patalpas ir aplinką, gadindavo apšvietimą, signalizacijų įrangą, naudojo maskavimosi priemones, turėdavo prožektorius, racijas, neišmaniuosius telefonus, dėvėdavo pirštines, kepures). Tai patvirtina pačių nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, byloje esantys vaizdo įrašai, įvykių vietų apžiūrų protokolai. Kad kai kuriais atvejais įrankiai būdavo iš anksto paliekami netoli nusižiūrėtų įvykių vietų, patvirtino patys nuteistieji. Vien tai, kad nusikalstamų veikų vietose nuteistieji nežinojo, kur ir kas buvo padėta, į kurias patalpas reikia brautis, kur buvo sudėti grynieji pinigai, nešalina organizuotos grupės požymio. Organizuotos grupės inkriminavimui nėra būtinas išsamus visų nusikalstamos veikos padarymo detalių aptarimas ir tiesioginis visų grupės narių pritarimas joms. Svarbu yra tai, jog visi bendrininkai, kiekvienas prisidėdamas konkrečiais savo veiksmais, sutaria siekti bendro tikslo. Tai šioje byloje yra įrodyta. Taigi, nors nuteistųjų pasirinktas nusikalstamų veikų darymo mechanizmas (vogti įsibrovus į patalpas) nebuvo itin sudėtingas ir nereikalavo itin didelių intelektinių pastangų, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šių veikų darymui buvo iš anksto rengiamasi, esminės jų padarymo detalės būdavo suplanuotos ir suderintos, jos iš esmės nekito. Tai atitinka tokios bendrininkavimo formos kaip organizuota grupė požymius.
15. Nusikalstamai veikai kvalifikuoti kaip padarytai organizuotos grupės nepakanka išankstinio susitarimo ir pasirengimo jai padaryti. Baudžiamasis įstatymas reikalauja ir to, kad kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atliktų tam tikrą užduotį ar turėtų skirtingą vaidmenį. Tai pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai nustatė bei išsamiai motyvavo. Visų pirma, pažymėtina, jog nėra būtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK 178 ir 187 straipsniuose numatytus objektyviuosius šių nusikalstamų veikų sudėties požymius. Grupės nariai gali atlikti ir kitas funkcijas veikų darymo metu, pavyzdžiui, stebėti aplinką, užtikrinti atsitraukimą po veikos padarymo, padėti paslėpti pagrobtą turtą ar pačius grupės narius. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kaip reiškėsi kiekvieno bendrininko veiksmai bendrose su kitais asmenimis veikose: A. R. nuveždavo kitus grupės narius į vagysčių vietas ir iš jų parveždavo, be šios užduoties 2018 m. jis kartais stebėdavo aplinką (byloje neįrodyta, kad K. R. dalyvavo darant nusikalstamas veikas 2018 m.); N. R. visada kartu su kitu grupės nariu (J. O. arba K. R.) braudavosi į patalpas, naikindavo, gadindavo, vogdavo svetimą turtą; J. O. ir K. R. stebėdavo aplinką arba kartu su N. R. braudavosi į patalpas ir naikindavo, gadindavo, vogdavo svetimą turtą. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad visi nuteistieji buvo tarpusavyje pasidalinę vaidmenimis, kuriuos ir atliko (vairuotojas, aplinkos stebėtojas, į patalpas įsibraunantys asmenys), o tai atitinka vieną iš BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytų organizuotos grupės požymių.
16. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad byloje nenustačius organizuotą grupę subūrusio ir jos veiklą koordinavusio asmens, neįmanomas organizuotos grupės buvimas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju tai neeliminuoja organizuotos grupės požymių buvimo nuteistųjų veikose. Kiekvienoje situacijoje, sprendžiant dėl organizuotos grupės buvimo, svarbu nustatyti ne tiek tokios grupės lyderį, tačiau kas susibūrė į šią grupę ir kokiu tikslu, grupės narių skaičių, jų pasiskirstymą vaidmenimis. Būtent tikslas – kuo didesnio pelno siekimas, susitelkimas į grupę įvertinant objektyvias jos galimybes (grupės narių skaičius, jų įgūdžiai, ryšiai ir kt.) apibūdina grupės organizuotumą ir sudaro sąlygas jos ilgalaikei nusikalstamai veiklai (grupės pastovumas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad byloje neįrodytas A. R. ir N. R. vaidmuo kaip organizatorių, taip pat nepaneigti pačių nuteistųjų parodymai, kad nebuvo konkretaus organizatoriaus ir kad jie nusikalstamoms veikoms ruošėsi bei jas darė visi kartu. Taigi, nepaisant to, kad byloje nebuvo nustatytas aiškus grupės lyderis, nuteistųjų nusikalstamos veikos buvo iš anksto suplanuotos, jie buvo paskirstę vaidmenimis, veikė pagal aptartą planą ir jį įgyvendino. Tik vieno iš nuteistųjų – A. R. – vaidmuo nebuvo vienas iš pagrindinių, nes jo veiksmai apsiribojo automobilio vairavimu ir kitų nuteistųjų vežiojimu. Taigi, visi nuteistieji suvokė dalyvaujantys bendrose nusikalstamose veikose, suprato prisidedantys prie bendro plano – įsibrovimo į patalpas, svetimo turto gadinimo, naikinimo ir grobimo, ir kiekvieno iš jų veiksmai buvo reikšmingi kitų bendrininkų veiksmams. Pagal grupės narių skaičių, susibūrimo tikslą, veikų intensyvumą, pasiskirstymą užduotimis ir vaidmenimis, netrumpalaikius ryšius tokia grupė atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius. Tai, kad nuteistasis K. R. padarė mažiau nusikalstamų veikų (jis prie organizuotos grupės prisijungė 2019 m.), šios išvados nepaneigia.
17. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų atsakomybę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1-3 dalyse, sunkinančia pripažino aplinkybę, kad jie šias veikas padarė organizuota grupe. Anot apeliantų, ši aplinkybė yra kvalifikuojanti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl jos pripažinimo sunkinančia turi būti naikinamas.
18. BK 60 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme nurodyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Taigi, jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra kaltininkui inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymis ar padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis ir teismas tokia aplinkybe rėmėsi kvalifikuodamas veiką, ji nebegali būti pripažinta kaltininko atsakomybę sunkinančia. Organizuota grupė nėra turto sunaikinimo ar sugadinimo pagal BK 187 straipsnį kvalifikuojantis požymis. Nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimas su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį parodo bendrininkavimo rūšį, kuria buvo padarytos nusikalstamos veikos, ir tai negali būti vertinama kaip nusikaltimo sudėties požymis. Be to, nuteistieji į patalpas braudavosi bei grynųjų pinigų ieškodavo, naikindami bei gadindami turtą, matydami vienas kito veiksmus arba apie juos žinodami (nuteistojo A. R. atveju) bei pritardami vienas kito veiksmams. Todėl skundžiamame nuosprendyje tinkamai atskleisti BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatytos bendrininkavimo formos (organizuotos grupės) požymiai ir teisingai pripažinta nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių
19. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems A. R., J. O., N. R. ir K. R. paskyrė per griežtas bausmes, prašoma jas sušvelninti bei atidėti paskirtų bausmių vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsniu. Tačiau teisėjų kolegija tam pagrindo nenustatė.
20. Skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
21. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, kad tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, būtų teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta.
22. Už nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skiriama bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 6 metų, o už nusikalstamą veiką, numatytą to paties straipsnio 3 dalyje – laisvės atėmimas iki 8 metų. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. To paties straipsnio 2 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų, o 3 dalies sankcijoje – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.
23. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir išvadas, apeliacinių skundų argumentus, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, organizuotos grupės narių dalyvavimo nusikalstamose veikose intensyvumą ir vaidmenį, jų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytos žalos dydį. Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistųjų asmenybėmis, jų šeimine padėtimi (išlaiko šeimas, rūpinasi savo vaikais, turi materialinių, sveikatos problemų ir kt.), pirmosios instancijos teismui buvo žinomos, nurodytos skundžiamame nuosprendyje bei įvertintos skiriant bausmę. Pagal bylos duomenis bei apeliacinių skundų argumentus, nėra pagrindo kitaip vertinti nusikalstamų veikų pavojingumo bei jas padariusių visų nuteistųjų asmenybių ir dėl to keisti jiems paskirtos bausmės rūšį ar jos dydį.
24. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. O. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė iš viso 26 nusikalstamas veikas, t. y. 13 sunkių nusikaltimų (pagal BK 178 straipsnio 3 dalį), 1 apysunkį nusikaltimą (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį), 11 nesunkių nusikaltimų (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį) ir 1 baudžiamąjį nusižengimą (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį), šios veikos tyčinės, baigtos, jomis buvo siekiama gauti materialinės naudos, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į vieną jo atsakomybę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1-3 dalyse, sunkinančią aplinkybę – jis šias veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir kitus J. O. charakterizuojančius bylos duomenis: iki suėmimo nuteistasis niekur oficialiai nedirbo, jis turi nepilnamečių vaikų, sveikatos problemų, anksčiau buvo teistas (duomenys neskelbtini) (27 t., b. l. 108), Lietuvos Respublikoje nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo J. O., kaip organizuotos grupės nario vaidmenį, bei pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis arba su N. R. braudavosi į patalpas, naikindavo, gadindavo, grobdavo svetimą turtą, arba būdamas netoli įvykio vietos stebėdavo aplinką bei kitus organizuotos grupės narius įspėdavo apie atvykstančius apsaugos darbuotojus, policiją. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos nuteistąjį J. O. charakterizuojančius bylos duomenis, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nuteistajam už visas 26 nusikalstamas veikas skiriamos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas (už nusikaltimus) ir areštas (už baudžiamąjį nusižengimą), kurių terminus nustatė mažesnius už vidurkius. Pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam J. O. skiriamos bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnius. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui tiek dėl nuteistajam J. O. parinktų bausmių, tiek dėl jų dydžio.
25. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam J. O. už idealiąją sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas (pagal BK 178 ir 187 straipsnius) paskirtas bausmes subendrino jas apimant bei po to jas sudedant iš dalies (pagal BK 178 straipsnį). Bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes jas sudedant, pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajam J. O. palankesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. bausmes sudėjo ne visiškai, bet iš dalies – prie griežčiausios iš jų pridėjo švelnesnių bausmių dalį, t. y. po 3 mėnesius. Taigi, pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajam J. O. palankiausią bausmių bendrinimo būdą – jas iš dalies, o ne visiškai sudedant, be to, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridėjo po minimalią švelnesnių bausmių dalį (BK 63 straipsnio 4 dalis). Nors nuteistasis J. O. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis savo kaltę visiškai pripažino ir labai gailisi, turi sveikatos problemų bei tai, jo nuomone, turėtų lemti švelnesnės bausmės jam skyrimą, tačiau, kaip jau minėta, į tai pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė. Šios aplinkybės sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymą ir už nusikalstamas veikas jam paskirtų bausmių terminus, mažesnius už jų vidurkius. Taigi, nuteistajam J. O. paskirta bausmė atitinka jo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, todėl nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, jos švelninti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
26. Skirdamas bausmę nuteistajam A. R., pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į tai, kad jis padarė iš viso 26 nusikalstamas veikas, t. y. 13 sunkių nusikaltimų (pagal BK 178 straipsnio 3 dalį), 1 apysunkį nusikaltimą (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį), 11 nesunkių nusikaltimų (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį) ir 1 baudžiamąjį nusižengimą (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį), šios veikos tyčinės, baigtos, jomis buvo siekiama gauti materialinės naudos, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į vieną jo atsakomybę už nusikalstamas veikas, numatytas pagal BK 187 straipsnio 1-3 dalyse, sunkinančią aplinkybę – jis šias veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir kitus A. R. charakterizuojančius bylos duomenis: iki suėmimo nuteistasis niekur oficialiai nedirbo, byloje nebuvo surinkta duomenų, kad anksčiau jis buvo baustas administracine tvarka ar teistas Lietuvos Respublikoje ar kitoje šalyje, tačiau jis pats nurodė, kad prieš atvykdamas į Lietuvos Respubliką, atliko bausmę Vokietijoje. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo A. R., kaip organizuotos grupės nario, vaidmenį, bei pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis buvo antraeilis – dalyvavo įsigyjant nusikaltimams reikalingus įrankius ir priemones, kitus organizuotos grupės narius nuveždavo į įvykių vietas ir parveždavo iš jų, kartais stebėdavo aplinką. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos nuteistąjį A. R. charakterizuojančius bylos duomenis, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nuteistajam už visas 26 nusikalstamas veikas skiriamos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas (už nusikaltimus) ir areštas (už baudžiamąjį nusižengimą), kurių terminus nustatė mažesnius už vidurkį. Be viso to, pirmosios instancijos teismas, kaip ir nuteistojo J. O. atveju, nuteistajam A. R. paskirtas bausmes subendrino jas apimant bei po to iš dalies sudedant, taikė jam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. bausmes ne visiškai, bet iš dalies sudėjo – prie griežčiausios iš jų pridėjo švelnesnių bausmių dalį, t. y. po 3 mėnesius, taigi, parinko nuteistajam palankiausią bausmių bendrinimo būdą. Taip pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam A. R. skiriamos bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnius. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui tiek dėl nuteistajam A. R. parinktų bausmių, tiek dėl jų dydžio. Net ir įvertinus A. R. pateiktus jį teigiamai charakterizuojančius duomenis iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (49 t., b. l. 80-81), švelninti nuteistajam A. R. paskirtą bausmę, kaip to yra prašoma jo gynėjo apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.
27. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam N. R., atsižvelgė bei įvertino tai, kad jis padarė 13 sunkių nusikaltimų (pagal BK 178 straipsnio 3 dalį), 2 apysunkius nusikaltimus (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį), 12 nesunkių nusikaltimų (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį), 1 baudžiamąjį nusižengimą (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį), t. y. iš viso 28 nusikalstamas veikas, jos tyčinės, baigtos, jomis buvo siekiama gauti materialinės naudos, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į vieną jo atsakomybę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1-3 dalyse, sunkinančią aplinkybę – jis šias veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jis iki suėmimo niekur oficialiai nedirbo, turi nepilnamečių vaikų, sveikatos problemų. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl N. R. teistumo užsienio šalyse (Lietuvos Respublikoje jis nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka) ir nurodoma, kad byloje dėl to esantys įrodymai yra prieštaringi ir neturi būti vertinami. N. R. pateikė apeliaciniam teismui dokumentus nurodančius, jog N. R. nėra patvirtintų neįsigaliojusių teismo nuosprendžių (duomenys neskelbtini); nėra duomenų apie paskelbtus teismo nuosprendžius, kurie turi įsigalioti (duomenys neskelbtini) teritorijoje (49 t., b. l. 105-114). Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, taip pat atlikusi dalinį įrodymų tyrimą – iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos išsireikalavusi patikslinančius duomenis apie N. R. ankstesnius teistumus (duomenys neskelbtini) (49 t., b. l. 89, 102, 104), ištyrusi N. R. pateiktus dokumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad (duomenys neskelbtini) teismo pažyma, jog N. R. šiuo metu neturi galiojančių apkaltinamųjų nuosprendžių šioje šalyje, nepaneigia Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktų duomenų, kad N. R. šioje šalyje anksčiau (1986, 1987 ir 1999 metais) už įvairias skundžiamame nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas buvo teistas. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam N. R. bausmę, pagrįstai byloje surinktais įrodymais apie nuteistojo anksčiau padarytas ar įtariant padarytas veikas (Kroatijoje, Austrijoje, Čekijoje) vadovavosi kaip jo asmenybę charakterizuojančiais bylos duomenimis, tačiau šių duomenų pernelyg nesureikšmino, klausimo dėl recidyvo nesprendė ir šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės jam nepripažino.
28. Toliau, pirmosios instancijos teismas įvertino ir byloje surinktus įrodymus apie nuteistojo N. R. elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – kad jis, būdamas suimtas, laikosi taisyklių, prisitaikė prie reikalavimų, palaiko ryšius su šeima, ateities nesieja su nusikalstamomis veikomis, atsižvelgė į jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas – jis buvo aktyviausias organizuotos grupės narys, nes jis, kitaip nei kiti nuteistieji, visais atvejais braudavosi į patalpas, iš jų grobdavo turtą, jį gadindavo, naikindavo. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus šiuos byloje surinktus duomenis, nuteistajam N. R. už visas 28 nusikalstamas veikas pagrįstai ir teisingai paskyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą (už nusikaltimus) ir areštą (už baudžiamąjį nusižengimą), kurių terminus nustatė mažesnius už vidurkius. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad N. R. nebuvo pagrindo paskirti griežčiausias sankcijose numatytas bausmes, kai jose numatytos alternatyvios bausmės (ne tik kaip vienintelė galima skirti laisvės atėmimo bausmė), tačiau teisėjų kolegija su tuo sutikti neturi pagrindo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai ir aiškiai motyvavo, kodėl tiek nuteistajam N. R., tiek kitiems nuteistiesiems paskyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmes. Tai nulėmė jų padarytų nusikalstamų veikų gausa, intensyvumas, padaryta žala, pagrobto svetimo turto vertė, nuteistųjų vaidmuo darant šias veikas (kaip minėta, N. R. buvo aktyviausias nusikalstamų veikų dalyvis). Nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam N. R. parinktomis bausmės rūšimis ir jų dydžiais teisėjų kolegija pagrindo nenustatė.
29. Be viso to, pirmosios instancijos teismas, kaip ir kitų nuteistųjų atveju, N. R. paskirtas bausmes subendrino jas apimant bei po to iš dalies sudedant, t. y. taikydamas palankiausią bausmių bendrinimo jas sudedant būdą bei prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridėjo po minimalią švelnesnių bausmių dalį. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad N. R. turi sveikatos problemų, yra vedęs, turi šešis vaikus, su šeima palaiko socialinius ryšius jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę. Taigi, į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, atsižvelgė. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam N. R. paskyrė griežčiausią bausmę, negu kitiems nuteistiesiems, to išsamiau nemotyvuodamas. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir aiškiai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kam, už kokias veikas ir kodėl skiriamos griežtesnės bausmės (nuosprendžio 138 ir 140 lapai). Tai nulėmė nuteistųjų vaidmuo, jų asmenybę bei padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojantys bylos duomenys, bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais atskleidžiant nusikalstamų veikų aplinkybes lygis ir pan. Taip pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam N. R. skiriamos bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnius. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui tiek dėl nuteistajam N. R. parinktų bausmių, tiek dėl jų dydžio. Švelninti N. R. nuteistajam paskirtą bausmę pagrindo nėra.
30. Nuteistojo K. R. gynėjo apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. R. bausmę, neatsižvelgė į jo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kitus svarbius bylos duomenis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei įvertino: K. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį – jis padarė iš viso 16 nusikalstamų veikų, t. y. 8 sunkius nusikaltimus (pagal BK 178 straipsnio 3 dalį), 1 apysunkį nusikaltimą (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį) ir 7 nesunkius nusikaltimus (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį), šios veikos tyčinės, baigtos, jomis buvo siekiama gauti materialinės naudos; vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir vieną jo atsakomybę už nusikalstamas veikas, numatytas pagal BK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sunkinančią aplinkybę – jis šias veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jis iki suėmimo niekur oficialiai nedirbo, turi sveikatos problemų, kurios nesutrukdė jam padaryti pakankamai daug fizinių jėgų ir ištvermės pareikalavusių veikų bei byloje nėra duomenų, kad dėl turimų sveikatos sutrikimų jam bausmę atlikti būtų per sunku. Pritardama tam, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnį nuteistiesiems yra garantuojama ir esant reikalui suteikiama tinkama sveikatos priežiūra. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino: K. R. vaidmenį darant nusikalstamas veikas – kad jis dažniau stebėdavo aplinką, bet keliais atvejais kartu su N. R. buvo įsibrovęs į patalpas, kur naikindavo, gadindavo, grobdavo svetimą turtą; jo ankstesnį teistumą – nors jis anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka Lietuvos Respublikoje, tačiau byloje surinkta duomenų apie jo padarytus teisės pažeidimus arba apie įtarimus juos padarant Graikijoje, Kanadoje, Čekijoje; jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – kad jis, būdamas suimtas, iš esmės laikosi taisyklių, prisitaikė prie reikalavimų, palaiko ryšius su šeima, ateities nesieja su nusikalstamomis veikomis. Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. R., atsižvelgė ne tik į apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, tačiau ir į kitus byloje surinktus duomenis. Įvertinęs visus šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas K. R. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei baudžiamajame įstatyme numatyti jų vidurkiai, šias bausmes, kaip ir kitų nuteistųjų atveju, subendrino jas apimant bei po to iš dalies sudedant, t. y. taikydamas palankiausią bausmių bendrinimo jas sudedant būdą bei prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridėjo po minimalią švelnesnių bausmių dalį. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. R., pažeidė baudžiamąjį įstatymą, jam paskyrė per griežtą ar aiškiai neteisingą bausmę. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui tiek dėl nuteistajam parinktų bausmių, tiek dėl jų dydžio. Švelninti nuteistajam K. R. paskirtą bausmę pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus dokumentai teigiamai charakterizuojantys A. R. (49 t., b. l. 83), tačiau, įvertinus pateiktus duomenis apie A. R. teigiamą elgesį struktūrizuotoje aplinkoje ir juos sugretinus su anksčiau paminėtais bylos duomenimis, daryti priešingas išvadas dėl bausmės A. R. nei padarė pirmosios instancijos teismas nėra jokio pagrindo.
31. Nuteistųjų N. R. ir K. R. gynėjų apeliaciniuose skunduose prašoma nuteistiesiems taikyti BK 75 straipsnį bei atidėti jiems paskirtos visos bausmės ar jos dalies vykdymą. Su tuo teisėjų kolegija nesutinka. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d. ir šiuo atveju turinti grįžtamąją galią kaip nuteistųjų teisinę padėtį galinti palengvinti baudžiamasis įstatymas) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip 5 metams už sunkų nusikaltimą, <...> teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip 6 mėnesiai ir ilgesnė kaip 2 metai, taip pat nuo 1 iki 3 metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio <...> 3 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Visų pirma, kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas galimas tik tuomet, kai nustatomi formalūs pagrindai, susiję su nusikalstamos veikos kategorija ir paskirtos bausmės dydžiu, bei teismui pripažinus, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nė vienam iš nuteistųjų nėra nustatyti net formalūs pagrindai aptariamo instituto taikymui, nes: 1) visi jie, be kita ko, buvo nuteisti ne už vieną sunkų nusikaltimą, kaip to reikalaujama BK 75 straipsnio 3 dalyje, bet už daugiau sunkių nusikaltimų; 2) išskyrus K. R., visiems kitiems nuteistiesiems buvo paskirtos ilgesnės nei 5 metai laisvės atėmimo bausmės. Be to, pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas, kad nė vienam iš nuteistųjų neegzistuoja formalūs pagrindai BK 75 straipsnio taikymui, pateikė papildomus motyvus dėl šio instituto netaikymo nuteistajam K. R. (nes jam buvo paskirta mažesnė nei 5 metai laisvės atėmimo bausmė). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje surinkti duomenys apie nuteistojo K. R. asmenybę bei jo padarytas nusikalstamas veikas (tai jau buvo aptarta šioje nutartyje anksčiau), nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės dalį. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija sutinka. Dėl to apeliacinių skundų reikalavimas nuteistiesiems N. R. ir K. R. taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jiems paskirtų bausmių dalies vykdymą netenkinamas, nes tam nėra baudžiamajame įstatyme numatytų sąlygų visumos.
32. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad nuteistiesiems buvo paskirtos pakankamai ilgo termino laisvės atėmimo bausmės, tačiau, įvertinus jų padarytų nusikalstamų veikų skaičių, intensyvumą, jų padarymą organizuota grupe, padarytą žalą, pagrobto svetimo turto vertę, jų pačių asmenybes charakterizuojančius bylos duomenis, šių bausmių nėra pagrindo laikyti per griežtomis ar aiškiai neteisingomis. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę kiekvienam nuteistajam, šias bausmes individualizavo pagal byloje surinktus duomenis, apibūdinančius kiekvieną nuteistąjį bei jo padarytas veikas, savo išvadas pakankamai aiškiai bei išsamiai motyvavo. Apibendrindama visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visiems nuteistiesiems bausmės buvo paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo, jos atitinka jų asmenybes ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Byloje nėra, apeliantai savo apeliaciniuose skunduose taip pat nepateikė objektyvių, svarių duomenų, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs jiems skirdamas bausmes. Tokių duomenų nenustatė ir teisėjų kolegija. Švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes nėra pagrindo.
Dėl bylos proceso trukmės
33. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad šioje byloje procesas užtruko per ilgai nesant tam objektyvių priežasčių bei visiems nuteistiesiems visą tą laiką buvo taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad bendra proceso trukmė šioje byloje nebuvo pernelyg ilga.
34. Baudžiamojo proceso trukmės atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui vertinama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, valstybės institucijų elgesį organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui (be kita ko, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo trukmę) (pavyzdžiui, Kravtas prieš Lietuvą, 2011 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. 12717/06), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2011).
35. Šioje byloje proceso trukmė nuo nuteistųjų laikino sulaikymo 2019 m. spalio 1 ir 2 dienomis, o po to ir jų suėmimo, iki bylos perdavimo su kaltinamuoju aktu teismui (2020 m. gruodžio 18 d. (40 t., b. l.71a-71b)) – šiek tiek daugiau nei 1 metai 2 mėnesiai. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo per beveik 1 metus laiko. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ši byla yra sudėtinga bei didelės apimties (beje, ši byla buvo pripažinta galinčia užsitęsti, dėl to nagrinėtina greičiau). Pirmosios instancijos teismui su kaltinamuoju aktu perduotą bylą sudarė daugiau nei 40 tomų (šiuo metu – 49 tomai), kaltinimai dėl 29 nusikalstamų veikų padarymo buvo pareikšti 4 asmenims, jie veikė organizuota grupe, byloje buvo pareikšta 19 civilinių ieškinių, kitų proceso dalyvių (nukentėjusiųjų, liudytojų, atstovų, vertėjų) bendras skaičius taip pat santykinai didelis. Procesas nuo nuteistųjų laikino sulaikymo ir vėliau jų suėmimo bei bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme tęsėsi šiek tiek daugiau nei 2 metus 2 mėnesius. Šiuo laikotarpiu esminių delsimų, už kuriuos būtų atsakingos valstybės institucijos, nėra, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tokiomis aplinkybėmis proceso trukmė nebuvo pernelyg ilga. Tokią išvadą leidžia daryti ir skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, susijusios su laiku, skirtu dokumentų vertimams į nuteistiesiems suprantamą kalbą, tarptautiniu bendradarbiavimu dėl bylai reikšmingų duomenų gavimo iš užsienio šalių. Įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors per visą šį laiką visiems nuteistiesiems buvo taikomas suėmimas, tačiau bendra jo trukmė nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimo (viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla). Be to, šiuo atveju organizuojant procesą, kuriame dalyvavo daug asmenų, iškilę sunkumai buvo neišvengiami ir nepriklausomi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, bylos proceso trukmė nelaikytina nepateisinamai ilga. Kadangi nenustatyta, jog nuteistųjų teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista, nėra pagrindo švelninti jiems paskirtų bausmių taikant BK 54 straipsnio 3 dalį.
Dėl teismo šališkumo
36. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių prieštaravimų nuteistųjų naudai, dėl to buvo šališkas. Su tuo teisėjų kolegija nesutinka.
37. Teismo nešališkumo principo esmė yra ta, kad nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, 2K-171-1073/2018). Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti proceso šalies ar šalių nuomonės nepakanka, o turi būti nustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą, t. y. abejonė dėl teismo nešališkumo (tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju nešališkumo aspektais) turi būti pagrįsta. Taigi, teismo nešališkumas preziumuojamas, jei nėra tam prieštaraujančių duomenų.
38. Kaip galima suprasti iš apeliacinių skundų turinio, apeliantai pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja iš esmės su byloje surinktų įrodymų vertinimu turint išankstinę nuostatą. Baudžiamojo proceso įstatymas proceso dalyviams suteikia teisę pateikti siūlymus dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, tačiau teismo neįpareigoja. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant bylą. Šios bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo šališkas. Tai, kad teismas netenkino kai kurių prašymų ir padarė kitokias išvadas bei priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistieji ir jų gynėjai, savaime nereiškia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris padarė esminius BPK pažeidimus. Iš bylos matyti, kad proceso metu nebuvo ribojama teisė į gynybą, byla buvo nagrinėjama laikantis rungimosi principo – nuteistieji ir jų gynėjai teikė įvairius dokumentus, kuriuos teismas pridėjo prie bylos, taip pat reiškė prašymus, dalis kurių buvo patenkinta, o kita dalis – motyvuotai atmesta. Siekis, kad byloje esantys duomenys būtų vertinami taip, kaip subjektyviai juos vertina apeliantai, nesudaro pagrindo išvadai, kad priešingos pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos prielaidomis ar kad toks vertinimas rodo teismo šališkumą. Taigi, šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
Dėl proceso išlaidų
39. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad J. O. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 640 Eur, šias išlaidas prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybei (49 t., b. l. 14-18). Šis prašymas netenkinamas.
40. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal, be kita ko, nuteistojo J. O.apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus bei pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį.
41. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.
42. Iš bylos matyti, kad nuteistasis J. O. niekur nedirba, jis buvo nuteistas realia, pakankamai ilgo termino laisvės atėmimo bausme. Tikslesnių duomenų apie jo finansinę padėtį byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į paminėtus duomenis apie nuteistojo turtinę padėtį, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo J. O., nuteistojo A. R. gynėjo advokato Arvydo Penelio, nuteistojo N. R. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės ir nuteistojo K. R. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinius skundus.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo iš nuteistojo J. O. išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.